EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 07 06
COM(2018) 523 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Antroji 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo taikymo ataskaita
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Antroji 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo taikymo ataskaita
1.Įvadas
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo 1 (toliau – ERIC reglamentas) buvo priimtas 2009 m., kad būtų lengviau sukurti ir naudoti keliose valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse veikiančias didelės apimties Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras; tuo tikslu pristatyta nauja teisinė priemonė – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC).
ERIC reglamentas iš dalies pakeistas 2013 m. gruodžio mėn. 2 , siekiant geriau atspindėti asocijuotųjų šalių indėlį į ERIC ir suvienodinti tų šalių ir valstybių narių balsavimo teises ERIC valdymo organuose, atsižvelgiant į tai, kad asocijuotosios šalys gali būti kai kurių ERIC priimančiosios šalys.
Pirmąją ERIC reglamento taikymo ataskaitą Komisija priėmė 2014 m. liepos 14 d. 3 ir, laikydamasi ERIC reglamento 19 straipsnio, pateikė ją Tarybai ir Europos Parlamentui. Ši ataskaita taip pat pateikta Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
Savo 2014 m. gruodžio 5 d. išvadose Taryba PALANKIAI VERTINA Komisijos pirmojoje ataskaitoje dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) reglamento įgyvendinimo nurodytą pažangą ir PRAŠO Komisijos ne vėliau kaip 2017 m. pateikti kitą ERIC reglamento įgyvendinimo ataskaitą.
PRAŠO Komisijos ir valstybių narių imtis atitinkamų priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis ERIC priemone ir skatinamos investicijos į ERIC projektus bei kitus ESFRI veiksmų plane nurodytus infrastruktūros objektus, pavyzdžiui, teikiant nepiniginius įnašus.
Atsižvelgdama į šį Tarybos raginimą, Komisija parengė antrąją ERIC reglamento taikymo ataskaitą.
2.Pagrindiniai faktai
ERIC reglamentu siekiama atkreipti dėmesį į vieną iš didžiausių nustatytų naujų Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimo problemų (neskaitant ribotų išteklių ir sudėtingų techninių bei organizacinių aspektų), susijusią su tuo, kad nėra tinkamo visų šalių sutarto teisinio pagrindo, kuris leistų imtis tinkamų partnerystės iniciatyvų su partneriais iš skirtingų šalių.
ERIC reglamentu siekiama suteikti galimybę išvengti derybų dėl kiekvieno projekto ir taip taupyti laiką, kad būtų galima sparčiau kurti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras; taip pat analizuoti ir aptarti geriausią tokių tarptautinių mokslinių tyrimų organizacijų teisinę formą, įvertinant susijusius privalumus bei trūkumus ir tai, kiek laiko būtų sutaupoma, jei visuose nacionaliniuose parlamentuose būtų išvengta diskusijų, kylančių tvirtinant tarptautinį susitarimą, kurį reikėtų sudaryti, jeigu nebūtų priimtas ERIC reglamentas.
ERIC reglamentu taip pat siekiama padėti įgyvendinti Europos politinį užmojį sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, kad būtų galima spręsti dabartinius uždavinius (pvz., mokslinių tyrimų tarptautinimo, kritinės masės užtikrinimo, paskirstytųjų struktūrų kūrimo, pavyzdinių modelių kūrimo). Reglamentu siekiama prisidėti prie ES tapatybės aspektų, susijusių su pavyzdinių mokslo struktūrų kūrimu, formavimo taip užtikrinant dar geresnį Europos Sąjungos įvaizdį tarptautinėje arenoje, nes tarptautiniams partneriams būtų suteikta galimybė tapti vieno bendro juridinio subjekto nariais arba susitarti dėl bendradarbiavimo ir galimos partnerystės su tokiu juridiniu subjektu.
ERIC teisinė struktūra yra naudojama siekiant nustatyti ir naudoti įvairias vienoje vietoje sutelktas ar paskirstytąsias mokslinių tyrimų infrastruktūras. Paskirstytosios mokslinių tyrimų infrastruktūros gali būti įvairios: nuo mokslinių tyrimų infrastruktūrų, kurių struktūros yra išdėstytos skirtingose vietose ir kurios yra valdomos vieno juridinio subjekto, iki centrinio punkto funkciją atliekančių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, iš kurių koordinuojama juridinio subjekto statusą galinčių išsaugoti paskirstytųjų struktūrų veikla. Beveik visi iki šiol įsteigti ERIC valdo paskirstytąsias mokslinių tyrimų infrastruktūras.
3.Teisinės ERIC charakteristikos
ERIC reglamentu nustatytas bendras teisinis pagrindas, pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 187 straipsniu ir papildantis tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimo nacionalines ir tarpvyriausybines teisines bei reguliavimo sistemas.
Pagal ERIC reglamentą ERIC yra juridinis subjektas, turintis juridinio asmens statusą ir visapusišką veiksnumą, pripažįstamą visose valstybėse narėse. Jį turi sudaryti bent trys valstybės: viena valstybė narė ir dar dvi kitos šalys – valstybės narės arba asocijuotosios šalys. Konsorciumo narėmis gali būti valstybės narės, asocijuotosios šalys, trečiosios šalys, kurios nėra asocijuotosios šalys, ir tarpvyriausybinės organizacijos. Jos kartu prisideda prie ERIC tikslų įgyvendinimo, pirmiausia prie visai Europai svarbios mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimo ir naudojimo. Be to, valstybės narės, asocijuotosios šalys, trečiosios šalys, kurios nėra asocijuotosios šalys, ir tarpvyriausybinės organizacijos gali būti stebėtojos be balsavimo teisės.
ERIC vidinė valdymo struktūra yra lanksti, todėl jo nariai įstatuose gali apibrėžti savo teises ir pareigas, organus ir jų kompetenciją, taip pat kitas vidaus tvarkos nuostatas. ERIC reglamente nustatyta, kad narių susirinkime valstybės narės ir asocijuotosios šalys bendrai turi balsavimo teisių daugumą. Narių atsakomybė už ERIC skolas gali apsiriboti jų atitinkamu įnašu; tačiau įstatuose bus leista nustatyti kitokią atsakomybės tvarką ir viršyti šią ribą. Kai reikia spręsti tam tikrus administracinius, saugos ir techninius klausimus, taikomi Sąjungos teisės aktai, registruotos buveinės valstybės teisės aktai arba valstybės, kurioje vykdoma veikla, teisės aktai. Įstatai ir jų įgyvendinimo taisyklės turi būti parengti vadovaujantis tokiais taikomais teisės aktais.
ERIC yra laikomas tarptautiniu organu ar organizacija, kaip tai apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio direktyvoje ir Akcizų direktyvoje, ir todėl jam gali būti taikoma PVM ir akcizų išimtis. Be to, kadangi pagal Viešųjų pirkimų direktyvą ERIC vertinamas kaip tarptautinė organizacija, jis gali nustatyti savas viešųjų pirkimų taisykles.
ERIC steigiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kurį ji priima remdamasi Tarybos jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais. Sprendimą Komisija priima remdamasi tų valstybių narių, šalių ir tarpvyriausybinių organizacijų, kurios nori tapti ERIC steigėjomis, paraiška. Į Komisijos sprendimo priėmimo procedūrą įtraukiamas ir nepriklausomų ekspertų, visų pirma tos srities, kurioje ketinama vykdyti ERIC veiklą, vertinimas. Be to, Komisija prašo, kad savo nuomonę pateiktų ERIC reglamento 20 straipsnyje numatytas valdymo komitetas (ERIC komitetas), kurį sudaro visų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių atstovai.
4.ERIC reglamento įgyvendinimas
Rengiant pirmąją ERIC reglamento taikymo ataskaitą buvo įsteigti septyni ERIC. Tai – SHARE-ERIC (Europos gyventojų sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas) 4 , kurio priimančioji šalis iš pradžių buvo Nyderlandai, paskui – Vokietija, CLARIN-ERIC (Bendra kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūra) 5 ir EATRIS-ERIC (Europos pažangių taikomųjų medicinos mokslinių tyrimų infrastruktūra) 6 , kurių priimančioji šalis – Nyderlandai, ESS-ERIC (Europos socialinis tyrimas) 7 , kurio priimančioji šalis – Jungtinė Karalystė, BBMRI-ERIC (Biobankų ir biomolekulinių išteklių tyrimų infrastruktūra) 8 , kurio priimančioji šalis – Austrija, ECRIN-ERIC (Europos klinikinių tyrimų infrastruktūros tinklas) 9 ir Euro-Argo ERIC 10 , kurių priimančioji šalis – Prancūzija.
Nuo to laiko įsteigta dar dvylika ERIC. Tai – CERIC-ERIC 11 (Vidurio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas), kurio priimančioji šalis – Italija, DARIAH-ERIC 12 (Meno ir humanitarinių mokslų srities skaitmeninių mokslinių tyrimų infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Prancūzija, JIV-ERIC 13 (Jungtinis labai ilgos bazės interferometrijos institutas), kurio priimančioji šalis – Nyderlandai, Europos neutronų tyrimo centro ERIC 14 , kurio priimančioji šalis – Švedija, ICOS-ERIC 15 (Integruotoji anglies ciklo stebėjimo sistema), kurio priimančioji šalis – Suomija, EMSO-ERIC 16 (Europos daugiadisciplinis jūros dugno ir vandens storymės stebėsenos centras), kurio priimančioji šalis – Italija, LifeWatch ERIC 17 (E. mokslo ir technologijų infrastruktūra biologinės įvairovės ir ekosistemų moksliniams tyrimams vykdyti), kurio priimančioji šalis – Ispanija, CESSDA ERIC 18 (Europos socialinių mokslų duomenų archyvų konsorciumas) ir ECCSEL ERIC 19 (Europos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo laboratorija), kurių priimančioji šalis – Norvegija, INSTRUCT-ERIC (Integruota struktūrinės biologijos infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Jungtinė Karalystė 20 , EMBRC-ERIC 21 (Europos jūrų biologinių išteklių tyrimų centras), kurio priimančioji šalis – Prancūzija, ir EU-OPENSCREEN ERIC 22 (Europos atvirųjų cheminės biologijos paieškos platformų infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Vokietija.
Išskyrus CERIC-ERIC ir JIV-ERIC – dvi Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras, kurios niekada neteikė paraiškos, kad būtų įtrauktos į Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (ESFRI) strateginį planą, – visi kiti ERIC yra įtraukti į ESFRI strateginį planą. Reikėtų pažymėti, kad du ERIC (SHARE-ERIC ir ESS-ERIC) įsteigti siekiant rengti, plėtoti ir įgyvendinti Europos tyrimus. Šešiolika kitų ERIC įsteigti siekiant kurti ir diegti paskirstytąją mokslinių tyrimų infrastruktūrą biologijos ir medicinos mokslų, fizikos, energetikos, aplinkos, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Europos neutronų tyrimo centro ERIC yra pirmasis fizikos mokslų srities ERIC, atsakingas už galingiausio pasaulyje neutronų šaltinio statybą ir tolesnį jo panaudojimą. ECCSEL ERIC yra pirmasis energetikos srities ERIC.
Nors ERIC reglamentas valstybėse narėse taikomas tiesiogiai ir jo nereikia perkelti į nacionalinę teisę, valstybės narės turėjo nustatyti atitinkamas administracines priemones ir procedūras, taikomas ERIC priimančiąja šalimi arba nariu norinčiam tapti subjektui, taip pat pagal ERIC reglamentą numatyti atleidimą nuo PVM ar akcizų. Taip pat ERIC, kaip naujos rūšies juridinis subjektas turi būti įtrauktas į nacionalines reguliavimo ir administravimo sistemas, o kad ERIC galėtų pradėti veikti visu pajėgumu, Komisijos tarnybos ir valstybės narės turi išspręsti daug praktinių klausimų. Šie klausimai, pvz., susiję su tuo, į kuriuos nacionalinius registrus (pvz., prekybos rūmus ar asociacijų registrą) ERIC turėtų būti įtraukti, nes tai savo ruožtu turi įtakos ERIC darbuotojų statusui. Be to, jei nenumatyta jokia (nacionalinė) registracija, kyla praktinių, su veikla susijusių klausimų, pvz., kaip galima naudotis bankų sąskaitomis ir įgyvendinti notarinius aktus. Kitas pavyzdys, susijęs su Komisijos administracinėmis sistemomis, – ERIC, kaip juridiniai subjektai, nepriskiriami jokiai specialiai kategorijai ir dėl to kyla klausimų dėl jų viešojo ar privačiojo pobūdžio ir finansinio pajėgumo, nes visi šie ERIC įsteigti neseniai.
Asocijuotosios šalys ir kitos trečiosios šalys, kurioms ERIC reglamentas netaikomas, siekdamos tapti konkretaus ERIC priimančiosiomis šalimis (asocijuotųjų šalių atveju) arba narėmis, turi pateikti pareiškimą dėl ERIC juridinio asmens statuso ir privilegijų pripažinimo. EEE šalyse padaryta didelė pažanga, 2015 m. kovo mėn. Jungtinio komiteto sprendimu ERIC reglamentą įtraukus į EEE teisės aktus 23 . Svarbiausia – dėl to Norvegija galėjo tapti dviejų ERIC priimančiąja šalimi 24 .
Administracinės ir procedūrinės priemonės, kurių imasi valstybių narių ir asocijuotųjų šalių institucijos, informacija, kuria keičiamasi reguliariuose ERIC komiteto posėdžiuose, ir įvairių Komisijos tarnybų teikiami paaiškinimai atsakant į valstybių narių ir asocijuotųjų šalių atstovų klausimus labai padėjo palengvinti ERIC reglamento įgyvendinimą, o tai įrodo gerokai padidėjęs per trejus pastaruosius metus įsteigtų ERIC skaičius.
Be to, šeši Komisijos inicijuoti neoficialaus ERIC tinklo susitikimai, kuriuose ERIC, ministerijų ir Komisijos atstovai aptarė geriausią patirtį ir bendras problemas, taip pat padėjo palengvinti ERIC veiklos vykdytojų, ministerijų ir Komisijos tarnybų darbą. Šiuo metu ERIC tinklas pertvarkytas į labiau institucinės struktūros ERIC forumą, kuriam vadovauja ERIC, o tai yra dar vienas žingsnis siekiant suteikti jiems įgaliojimus nustatyti ir tobulinti kolektyvinius atsakus į bendras problemas, taip pat didinti jų matomumą, poveikį ir tvarumą.
Nepaisant šių teigiamų pokyčių, keletas nuolatinių atvirų klausimų, apie kuriuos buvo pranešta pirmojoje įgyvendinimo ataskaitoje, vis dar trukdo visapusiškai išnaudoti ERIC reglamento teikiamas galimybes. Šie klausimai bus aptariami tolesnėse dokumento dalyse.
5.Problemos, susijusios su ERIC reglamento įgyvendinimu
ERIC reglamentas įgyvendinamas tuo metu, kai valstybės narės ir asocijuotosios šalys, siekdamos mažinti biudžeto deficitą, imasi biudžetą ribojančių priemonių. Todėl labai sunku ilgam laikotarpiui sutelkti išteklius, kurių reikia norint sukurti ir naudoti tinkamą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą; dar daugiau keblumų kyla dėl to, kad skiriasi susijusių valstybių narių ir asocijuotųjų šalių biudžeto priėmimo procedūrų laikotarpiai. Todėl norint užtikrinti minimalų finansavimo pagrindą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroms kurti, pasirengimui prireikia gana daug laiko, taip pat kyla klausimų dėl jų ilgalaikio tvarumo. Šis klausimas susijęs ne tik su ERIC, bet ir su visomis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūromis 25 . Labiau sinchronizavus valstybių narių, asocijuotųjų šalių ir kitų trečiųjų šalių, dalyvaujančių rengiantis įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, veiklą, užtikrinus daugiau skaidrumo ir derėjimo, labai paspartėtų įgyvendinimo procesas, o pereinant į veiklos etapą, kai šios mokslinių tyrimų infrastruktūros pradės siūlyti savo paslaugas, būtų galima padidinti jų tvarumą.
Jeigu ministerijų ir finansavimo agentūrų atstovai pasirengimo ERIC steigimui procese dalyvautų nuo pat pradžių, būtų galima išvengti nereikalingo vėlavimo vėlesniuose pasirengimo etapuose – prieš pateikiant oficialią ERIC paraišką reikėtų užtikrinti, kad partneriai patvirtintų pasirinktą vietą, finansinius įnašus ir įsipareigojimus. Nors ERIC reglamentu paraiškų teikimo procesui nenumatytos laiko ribos, tokie vėlavimai gali neigiamai paveikti tvarumą, nes dėl biudžeto procedūrų skirtingose būsimose narėse įsteigti ERIC gali tapti net dar sudėtingiau tuo metu, kai potencialios narės gali teikti paramą.
Be to, daugelis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų yra kompleksinės, todėl tam tikrais atvejais būsimų narių sprendimų priėmimo procesas tampa sudėtingesnis, nes į jį tenka įtraukti keletą ministerijų ir finansavimo agentūrų, pavyzdžiui, sveikatos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, jūrų, aplinkos ir energetikos srityse.
Pagal PVM ir akcizų direktyvų, taip pat Viešųjų pirkimų direktyvos nuostatas, į kurias pateikiamos nuorodos ERIC reglamente, de facto reikalaujama, kad valstybėse narėse, asocijuotosiose šalyse ir kitose susijusiose trečiosiose šalyse, rengiant ir tvirtinant ERIC paraišką, dalyvautų keletas ministerijų, įskaitant finansų ir užsienio reikalų ministerijas. Kaip rodo patirtis, įgyta steigiant devyniolika ERIC, valstybės narės ir asocijuotosios šalys ima geriau suvokti, koks sudėtingas šis procesas, ir jau yra nustačiusios sprendimų priėmimo vidaus procedūras, kad galėtų organizuoti ir paspartinti vidaus patvirtinimo procesą.
Galiausiai, ataskaitų teikimo laikotarpiu 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos. Todėl jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, nenuspręs pratęsti to termino, Sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po pranešimo gavimo.
Dėl šios priežasties, nedarant poveikio jokioms susitarimo dėl išstojimo nuostatoms, Komisijos įgyvendinimo sprendimai, kuriais įsteigiami ERIC, galioja tik iki tol, kol Jungtinė Karalystė nustoja būti valstybe nare. Po Jungtinės Karalystės pranešimo Komisijos įgyvendinimo sprendimų, kuriais įsteigiami ERIC, kurių narė ar priimančioji šalis yra Jungtinė Karalystė, preambulėje pateikiama atitinkama formuluotė 26 .
6.Komisijos tarnybų vaidmuo
Komisijos tarnybos tris keturis kartus per metus rengia ERIC komiteto posėdžius, jiems pirmininkauja ir taip toliau lengvina ERIC reglamento įgyvendinimo procesą. Pagal ERIC reglamentą šiuose posėdžiuose ne tik pateikiamos nuomonės apie oficialias ERIC paraiškas, bet ir teikiama informacija apie nagrinėjamas ERIC paraiškas, taip pat apie valstybių narių bei asocijuotųjų šalių įgyvendinamas vidaus priemones dėl sprendimų, susijusių su naryste ERIC, priėmimo, ir tokia informacija keičiamasi. Be to, valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims pranešama apie pavienių ERIC steigimo grafiką, finansavimo, kurio galima tikėtis, dydį, numatomas paslaugas ir kitą veiklą, taip pat apie dalyvavimo galimybes. Galiausiai, 2017 m. ERIC komitetas pradėjo gauti įsteigtų ERIC pristatymus apie jų laimėjimus mokslo ir technologijų plėtros srityse, taip pat apie jų poveikį mokslinėms naudotojų bendruomenėms ir politikos formuotojams. Jie taip pat pristato, kaip, naudodamiesi nacionalinėmis administracinėmis sistemomis, kuriose jie veikia, išsprendė vykdant ERIC veiklą kilusias problemas.
Remiantis nuo 2009 m., kai buvo priimtas ERIC reglamentas, įgyta patirtimi ir padarytomis išvadomis, 2015 m. paskelbtos peržiūrėtos „ERIC praktinės gairės“. Siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius, 2018 m. šios gairės bus atnaujintos.
Komisijos tarnybos ir toliau teikė paaiškinimus, atsakydamos į įvairiausius valstybių narių, dabartinių ir būsimų ERIC veiklos vykdytojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų užduotus klausimus, susijusius su ERIC reglamento nuostatomis, pvz., dėl ERIC teisinio statuso, narių atsakomybės, atleidimo nuo PVM ir akcizų, pumpurinių įmonių kūrimo, taikomų teisės aktų, visų pirma paskirstytosioms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, kurių centrai ir personalas pasiskirstę po įvairias šalis, ERIC likvidavimo ir nacionalinių teismų vaidmens tame procese.
2013 m. Komisijos tarnybos pateikė šablonus, kurie reikalingi, kad trečiosios šalys ir tarpvyriausybinės organizacijos galėtų pateikti ERIC pripažinimo pareiškimą; tai padėjo paaiškinti ir supaprastinti procesą, skirtą užtikrinti, kad tos šalys galėtų tapti ERIC priimančiosiomis šalimis (tik asocijuotosios šalys) arba jo narėmis. Iki šiol tokį pripažinimo pareiškimą, kurio reikia norint tapti ERIC nare, pateikė dvi šalys – Izraelis ir Serbija.
Komisijos tarnybos ir toliau atlieka aktyvų vaidmenį ERIC paraiškų rengimo procese: jų atstovai dalyvavo kai kuriuose valdybos posėdžiuose ir kituose valstybių narių ir asocijuotųjų šalių susitikimuose, kuriuose aiškino ir nurodė galimus sprendimus ir kompromisus dėl klausimų, kurių kilo per būsimų partnerių diskusijas. Šie klausimai gali būti susiję su, pavyzdžiui, ERIC valdymo struktūra, intelektinės nuosavybės ar žmogiškųjų išteklių politika ir kitomis temomis, kylančiomis baigiant rengti ERIC įstatų nuostatas.
Po ERIC įsteigimo Komisijos tarnybų vaidmuo ERIC veikloje paprastai yra ribotas; tokiai veiklai vadovauja ir ją valdo ERIC nariai pagal ERIC reglamento ribojančias sąlygas, įstatus ir įgyvendinimo taisykles. Komisijos tarnybos gali imtis veiksmų tik jei ERIC narės jas informuoja apie klausimus, kurie gali kelti rimtą pavojų ERIC užduočių vykdymui, arba pateikia su tuo susijusius prašymus arba remdamosi ERIC reglamente nustatyta metine ERIC ataskaita Komisijai.
7.Pirminės išvados
Galima teigti, kad kuriant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras ERIC reglamentas iš tiesų leido panaikinti atotrūkį tarp tradicinių sutarties pagrindu veikiančių tarptautinių organizacijų ir nacionalinių juridinių subjektų.
Atsižvelgiant į tai, kad esama daug bendrybių ERIC įstatų nuostatose, susijusiose, pavyzdžiui, su prisijungimu, sprendimų priėmimu ir tokių klausimų kaip atsakomybė sprendimu, ERIC reglamentu labai pagerintos sąlygos valstybėms narėms, asocijuotosioms šalims ir trečiosioms šalims svarstyti galimybę bendradarbiauti ar prisijungti prie šių Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų.
ERIC statuso suteikimo paraiškų teikimo procedūra palengvėjo ir naudotis ja tapo patogiau, tačiau tai reikėtų tobulinti toliau: valstybės narės, mokslo bendruomenė ir Komisijos tarnybos stengiasi labiau suprasti, kokios praktinės naudojimosi šia palyginti nauja teisine priemone pasekmės.
Vis dėlto norint, kad ERIC teisinė priemonė tikrai būtų sėkminga ir padėtų remti Europos mokslinius tyrimus, reikėtų išspręsti keletą pasikartojančių problemų ir politikos klausimų. Jie aprašyti tolesniame skyriuje.
8.Pasikartojantys klausimai ir tolesni veiksmai
Dėl patirties, įgytos per ERIC steigimo paraiškų teikimo procesą, ir didėjančio įsteigtų ERIC skaičiaus valstybės narės ir Komisijos tarnybos turės išspręsti keletą pasikartojančių klausimų. Šie klausimai susiję su Komisijos ir valstybių narių veikla, pvz., su tuo, kaip įregistruoti ERIC nacionalinėse teisinėse administracinėse sistemose arba kituose registruose, nes taip būtų sudarytos sąlygos Komisijos tarnyboms pripažinti ERIC tinkamą dalyvauti kaip naudos gavėją arba dotacijų koordinatorių, ir kad jis galėtų atidaryti banko sąskaitas valstybėse narėse ir teikti paraiškas dėl PVM ir akcizo kompensavimo. Kadangi ERIC yra viešojo sektoriaus subjektų partnerystė, atitinkamai būtina išaiškinti jame dirbančių darbuotojų statusą nacionalinėse administravimo sistemose, nes tai turės įtakos ERIC darbo užmokesčio skalėms, pajamų mokesčio klausimams ir personalo sąnaudoms.
Kitas pasikartojantis klausimas susijęs su galimu nepiniginių įnašų į ERIC atleidimu nuo PVM, nes daugeliu atvejų ERIC narės renkasi prie ERIC iš dalies prisidėti nepiniginiais įnašais, o ne įnešti įnašą grynaisiais pinigais. Klausimas dėl ERIC taikomo atleidimo nuo PVM ne kartą buvo aptartas Pridėtinės vertės mokesčio komitete ir po to, 2014 m. spalio 20 d., per jo 101-ąjį posėdį buvo priimtos gairės 27 . Gairėse nustatyta, kad atstovaujančių subjektų 28 įsigytos prekės ar paslaugos neatleidžiamos nuo PVM net ir tokiu atveju, jei prekės ar paslaugos įsigyjamos siekiant jas pristatyti ERIC kaip nepiniginį įnašą. Tuo pat metu Konkurencingumo taryba savo 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio išvadose pakvietė „Komisiją ir valstybes nares imtis atitinkamų priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis ERIC priemone ir skatinamos investicijos į ERIC projektus bei kitus ESFRI veiksmų plane nurodytus infrastruktūros objektus, pavyzdžiui, teikiant nepiniginius įnašus“.
ERIC narių atleidimo nuo PVM klausimas ir vėl įtrauktas į 2018 m. balandžio mėn. PVM komiteto 29 posėdžio darbotvarkę, siekiant gauti papildomų paaiškinimų ir rekomendacijų.
Ekonominės ir neekonominės veiklos palyginimo klausimas taip pat vis dar turi būti papildomai išaiškintas, nes vis dažniau reikalaujama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūros veikla atneštų „novatoriškų“ ir „socialinių bei ekonominių“ rezultatų, kurie leistų teigti, kad narių investicijos pasiteisina.
Socialinio ir ekonominio poveikio klausimą taip pat reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į tai, kaip ERIC gali prisidėti įgyvendinant pažangiosios specializacijos strategijas ir prisidėti prie socialinio ir ekonominio regionų vystymosi ir taip pelnyti ir teisę į galimą Europos regioninės plėtros fondų (ERPF) paramą.
ERIC atlieka svarbų vaidmenį mažinant Europos mokslinių tyrimų susiskaidymą, suderintai ir struktūriškai kurdami Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras, kurios plėtoja ir siūlo paslaugas visoje Sąjungoje. Taip didinamas duomenų rinkimo, galimybės susipažinti su duomenimis ir gauti priemonių, taip pat duomenų priežiūros ir vartotojams teikiamų paslaugų skaidrumas. Tai ne tik turi leisti labiau remti mokslo bendruomenes, bet ir gali padėti rengti faktais pagrįstus politikos sprendimus sveikatos, energetikos, aplinkos, socialinės ir kultūros inovacijų politikos srityse.
ERIC registruotos buveinės šiuo metu įsikūrusios 10-yje šalių ir galima tikėtis, kad netolimoje ateityje ERIC priimančiosiomis šalimis taps dar daugiau valstybių narių ir asocijuotųjų šalių. Valstybės narės ir asocijuotosios šalys, rengdamosi kurti naujus ERIC, turėtų tinkamai įvertinti poreikį ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinti tolygesnį registruotų buveinių geografinį pasiskirstymą visoje Europos Sąjungoje.
Mokslinių tyrimų infrastruktūros, teikdamos duomenis, paslaugas ir prieigą, gali atlikti svarbų vaidmenį palaikant tarptautinį bendradarbiavimą, pvz., su Afrikos Sąjunga, Lotynų Amerika ir Karibų jūros regiono šalimis, Australija, Rusija, JAV, Kanada, taip pat su Jungtinių Tautų bendradarbiavimo projektais. Komisija aktyviai remia ERIC ir kitų Europos mokslinių infrastruktūras dvišaliuose bendradarbiavimo mechanizmuose, kaip antai ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) partnerystėje.
ERIC, kaip naujos teisinės priemonės, visų pirma galinčios padėti kuriant tarptautines paskirstytąsias mokslinių tyrimų infrastruktūras, modelis, taip pat buvo aptartas ir EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) Pasauliniame mokslo forume. Vis dėlto Pasauliniame mokslo forume nuspręsta toliau nenagrinėti Komisijos pasiūlymo svarstyti ERIC, kaip galimo modelio, taikymo galimybes, nes jis palaikytas pernelyg sudėtingu.
Tarptautiniai mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumai gali būti dar viena svarbi priemonė, padedanti siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, todėl Komisija tarptautinių forumų metu ketina, kai tinka, paraginti šių forumų narius toliau nagrinėti galimybes sukurti specialią teisinę priemonę, kuri padėtų steigti tokius mokslinių tyrimų konsorciumus ir galėtų užpildyti tuštumą tarp sutartimis grindžiamų ir nacionalinių organizacijų, kaip tai padaryti Europos Sąjungoje padėjo ERIC.