(3)2018 m. balandžio 19 d. Bulgarija pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu; Bulgarijos nacionalinė reformų programa apima tiek trumpojo, tiek vidutinio laikotarpio įsipareigojimus ir į ją įtraukti 2018 m. šalies ataskaitoje nurodyti uždaviniai. Be kita ko, joje skelbiamos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti bankų ir ne bankų sektorių priežiūrą, gerinti nemokumo sistemą ir mažinti likusius trūkumus, kurie buvo nustatyti per 2016 m. atliktą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Be to, numatytos priemonės, kuriomis siekiama gerinti mokesčių surinkimą ir kovoti su šešėline ekonomika, tobulinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tikslingumą, gerinti socialinę apsaugą ir spręsti įvairias sveikatos priežiūros bei švietimo sektorių problemas. Apskritai, veiksmingas nacionalinės reformų programos įgyvendinimas padėtų naikinti disbalansą;

(4)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 8 ;

(5)šiuo metu Bulgarijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2018 m. konvergencijos programoje Vyriausybė siekia, kad po to, kai nominalusis perteklius 2017 m. siekė 0,9 % BVP, 2018 m. biudžetas būtų subalansuotas, ir numato, kad 2019 m. perteklius sieks 0,3 % BVP, 2020 m. – 0,5 % BVP, o 2021 m. – 0,2 % BVP. Planuojama, kad vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, t. y. 1 % BVP struktūrinio deficito, ir toliau bus laikomasi su atsarga visą programos laikotarpį. 2018 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP nuo 25,4 % BVP 2017 m. palaipsniui sumažės iki 19,4 % 2021 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas išliks perteklinis, tačiau sumažės nuo 0,9 % BVP 2017 m. iki 0,6 % BVP 2018 m. ir 2019 m. Taigi, prognozuojama, kad struktūrinis balansas abejais metais toliau viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Apskritai Taryba mano, kad 2018 ir 2019 m. Bulgarija turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas;

(6)itin svarbu didinti fiskalinės politikos veiksmingumą. Mokestinės pajamos auga ir mokestinių prievolių vykdymas gerėja, tačiau tai labiau susiję su palankesne ekonomikos perspektyva, o ne su geresniu mokesčių administravimu ir surinkimu. Viešųjų išlaidų veiksmingumo lygis Bulgarijoje labai žemas. Siekiant jį didinti, labai svarbu imtis viešųjų finansų valdymo srities reformų, tuo labiau, kad dabartinės ekonominės ir fiskalinės sąlygos yra ypač palankios tokioms reformoms vykdyti. Valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatai, palyginti su kitomis regiono šalimis ir privačiuoju sektoriumi, yra kuklūs, be to, dėl jų kyla netikrumas ir rizika viešiesiems finansams, nes tokių įmonių įsiskolinimai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai. Apskritai valstybės valdomų įmonių bendrasis valdymas tebėra probleminis ir neatitinka tarptautinių standartų. Be to, šios srities reformos labai svarbios verslo aplinkai;

(7)finansų sektoriaus patikimumas toliau gerėjo, nepaisant likusio pažeidžiamumo. Įmonių sektoriaus neveiksnios paskolos tebėra didelės, nors buvo mažinamos. Kapitalo rezervai pagal vidurkį yra pakankami, todėl yra galimybių valyti balansus. Atlikta nemaža finansų sektoriaus priežiūros gerinimo pažanga, tačiau dar reikia iki galo įgyvendinti tam tikras svarbias priemones. Siekiant toliau gerinti balansus ir didinti bankų bei draudimo įmonių atsparumą, svarbu mažinti likusią riziką, kylančią dėl susijusių šalių pozicijų, ir tobulinti turto vertinimą;

(8)neveiksminga nemokumo sistema trukdo mažinti privačiojo sektoriaus įsiskolinimą ir neveiksnių paskolų pertvarkymą. Procedūros trunka ilgai, o išieškojimo lygis yra žemas. Vis dar trūksta tam tikrų sistemos veikimo elementų, visų pirma taisyklių, susijusių su skolos nurašymu ir antrąja galimybe, kuri verslininkams būtų suteikiama per pagrįstą laikotarpį po bankroto. Dėl duomenų rinkimo ir tinkamos stebėsenos priemonių trūkumo sunku įvertinti tiek senų, tiek naujų procedūrų, be kita ko, susijusių su verslo restruktūrizavimu, veiksmingumą;

(9)nedeklaruojamo darbo apimtis tebėra didelė ir daro didelį poveikį fiskalinėms pajamoms, darbo sąlygoms ir pajamų, gaunamų išėjus į pensiją, adekvatumui. Pastaruoju metu Bulgarija ėmėsi keleto priemonių šiai padėčiai gerinti, be kita ko, galima paminėti vienos dienos sutartis žemės ūkio srityje, geresnį mokesčių ir darbo institucijų bendradarbiavimą, didesnes pastangas gerinti darbuotojų informuotumą apie neigiamas nedeklaruojamo darbo pasekmes. Šių priemonių poveikis priklausys nuo jų veiksmingo įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti integracinį augimą ir teisingas darbo sąlygas visiems, labai svarbu paspartinti perėjimą prie oficialios ekonomikos;

(10)padėtis darbo rinkoje pagerėjo, tačiau spręstinų problemų liko. Užimtumas pasiekė iki krizės buvusį lygį, o nedarbo lygis yra mažesnis už ES vidurkį. Tačiau teigiamus darbo rinkos pokyčius ne visi darbingo amžiaus gyventojai vienodai jaučia. Ilgalaikiai bedarbiai, neaktyvūs jaunuoliai, romai ir neturtingesnių regionų bei kaimo gyventojai toliau patiria daug sunkumų gauti darbą arba jį vėl susirasti. Dėl visuomenės senėjimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad aktyvumo lygis nesiekia ES vidurkio, ima trūkti darbo jėgos ir įgūdžių, o tai blogina ilgalaikes ekonomikos perspektyvas. Todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti kvalifikacijos kėlimui ir mokymui. Didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir įsidarbinimo galimybes galėtų padėti veiksmingų informavimo priemonių, aktyvios darbo rinkos politikos ir socialinių paslaugų derinys;

(11)pajamų ir galimybių naudotis paslaugomis (švietimo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu) nelygybės, taip pat skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodikliai tebėra vieni didžiausių ES. 2016 m. dviem penktadaliams gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, o 20 % turtingiausių namų ūkių pajamos buvo beveik aštuonis kartus didesnės už 20 % skurdžiausių namų ūkių pajamas. Išlaidos socialinei apsaugai (be kita ko, bendrajai minimalių pajamų sistemai, kurios apimtis ir adekvatumas, kaip ir poveikis skurdo bei nelygybės mažinimui, yra riboti) yra nedidelės. Trūksta objektyvaus išmokų dydžio peržiūros mechanizmo. Nepaisant to, kad socialinės paramos išmokų ir minimalios pensijos adekvatumas neseniai pagerintas, socialinės apsaugos sistema teikia nepakankamai paramos pažeidžiamiausioms ar palankių sąlygų neturinčioms grupėms, kaip antai romams, vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir kaimo gyventojams. Socialinių paslaugų teikimas tebėra ribotas, šios paslaugos dar nėra visiškai integruotos į darbo rinką ir į kitas paslaugas;

(12)nėra aiškaus ir skaidraus minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo, o tokį užmokestį gaunančių darbuotojų dalis per pastaruosius šešerius metus išaugo daugiau kaip du kartus. Dėl pirmiau minėto mechanizmo trūkumo gali kilti pavojus, kad nepavyks užtikrinti tinkamos užimtumo bei konkurencingumo rėmimo ir darbo pajamų apsaugojimo tikslų pusiausvyros. Be to, dėl to kyla netikrumas, kuris gali neigiamai paveikti verslo sąlygų nuspėjamumą. Vyriausybė pateikė pasiūlymų dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo, kuris pašalintų pirmiau minėtą ydą. Tačiau socialiniai partneriai šiuo klausimu nesutaria. Be to, Vyriausybės biudžeto prognozėje numatyta, kad minimalusis darbo užmokestis bus didinamas iki 2020 m. 2018 m. Bulgarija ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo. Ši konvencija galėtų pasitarnauti kaip geras objektyvaus mechanizmo kūrimo pagrindas;

(13)vis dar reikia spręsti didelę problemą, susijusią su galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; tos galimybės yra ribotos dėl viešųjų išlaidų sveikatos priežiūros srityje mažumo, nevienodo ribotų išteklių paskirstymo ir menkos sveikatos draudimo aprėpties. Viešųjų išlaidų mažumą turi kompensuoti didelės privačiojo sektoriaus išlaidos, daugiausia mokėjimas savo lėšomis. Palyginti su dauguma ES valstybių narių, piliečių, neturinčių sveikatos draudimo, dalis Bulgarijoje yra didelė. Toliau egzistuoja skirtingo gydytojų pasiskirstymo rajonuose ir slaugytojų trūkumo problemos. Kaip vieną iš teigiamų pokyčių galima paminėti tai, kad iš Bulgarijos išvykstančių gydytojų skaičius pastaruoju metu sumažėjo. Spręsti pirmiau minėtas problemas turėtų padėti tokios priemonės, kaip nacionalinė sveikatos strategija;

(14)nepaisant priemonių, kurių pastaruoju metu imtasi švietimo sistemai modernizuoti, mokymosi rezultatai yra prasti ir labai priklauso nuo socialinio ir ekonominio mokinio statuso. Vaikams iš palankių sąlygų neturinčių šeimų, ypač romų, neužtikrinamos vienodos galimybės. Mokyklos nebaigia daug asmenų, o tai neigiamai atsiliepia būsimoms galimybėms įsidarbinti ir darbo rinkos rezultatams. Siekiant užtikrinti kokybišką įtraukų bendrąjį švietimą, vis dar būtina spręsti problemas, susijusias su etniniu požiūriu mišrių vaikų darželių, mokyklų ir klasių organizavimo klausimais. Mokymo programų reforma siekiama gerinti mokymosi rezultatus ir tobulinti skaitmeninius įgūdžius. Tačiau pastarųjų lygis tebėra vienas žemiausių ES ir skiriasi priklausomai nuo to, kokiai socialinei ir ekonominei grupei priklauso asmuo. Nors pastaruoju metu imtasi priemonių, profesinis švietimas ir mokymas vis dar nepakankamai atitinka darbo rinkos poreikius. Vykdoma aukštojo mokslo reforma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad absolventų profiliai nėra subalansuoti pagal sektorius, sudėtinga spręsti įgūdžių trūkumo problemas. Dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi programose lygis vis dar labai žemas, nors kvalifikaciją kelti būtina. Atsižvelgiant į akivaizdų mokytojų senėjimą, imtasi priemonių būsimam mokytojų trūkumui sumažinti. Pastaruoju metu mokytojų rengimo programos buvo patobulintos, tačiau jas būtina tobulinti toliau;

(15)imtasi daugelio nacionalinėje viešųjų pirkimų strategijoje numatytų priemonių. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos turėtų labiau stengtis užtikrinti veiksmingą tų priemonių įgyvendinimą. Verslo ir nevyriausybinių organizacijų nuomone, bendras viešųjų pirkimų klimatas jau pradėjo gerėti. Tačiau korupcija ir skaidrumo trūkumas tebekelia susirūpinimą. Padažnėję tiesioginio sutarčių skyrimo atvejai ir didelis konkursų, per kuriuos pateikiamas vienintelis pasiūlymas, skaičius gali labai pakenkti sistemos skaidrumui ir veiksmingumui. Atliekamas pirmasis nepriklausomas Viešųjų pirkimų tarnybos naujųjų kontrolės funkcijų vertinimas. Siekiant užtikrinti tolesnį šios tarnybos kontrolės funkcijų optimizavimą, vertinimą reikėtų reguliariai atnaujinti. Tebėra problemų, susijusių su administraciniais gebėjimais, be kita ko, savivaldybių lygmeniu, todėl reikia dėti daugiau pastangų didinti centrinių perkančiųjų organizacijų profesionalumą, standartizuoti jų veiklą ir rimtai apsvarstyti jų teikiamas galimybes. Didinti sveikatos srities viešųjų pirkimų sistemos veiksmingumą ir ekonomiškumą galėtų didinti paklausos telkimas. būtina papildomai svarstyti, koks sprendimas padėtų užkirsti kelią vėlavimui įgyvendinant svarbius viešuosius projektus;

(16)dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos struktūrinių trūkumų ir didelės fragmentacijos šios sistemos indėlis į produktyvumą ir augimą yra ribotas. Gamybos sektoriuje tebevyrauja žemesnio lygmens technologijos, o inovacijų lygis labai žemas. Tiek viešosios, tiek verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai yra itin mažos. Reformos vykdomos lėtai, o tai trukdo pereiti prie inovacijomis paremtos sistemos. Nors veikia daug universitetų ir mokslinių tyrimų institutų, tik kelių iš jų veikla duoda aukštos kokybės mokslinių rezultatų. Kaip vieną iš pagrindinių trūkumų vis dar galima įvardyti menką komercinį mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą. Pagal mokslinių tyrimų finansavimo sistemą neskelbiami konkursiniai kvietimai teikti pasiūlymus, neatliekami tarptautiniai vertinimai, mokslo tiriamųjų institucijų finansavimas nėra grindžiamas veiklos rezultatais. Viešasis ir privatusis sektoriai aktyviai nebendradarbiauja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Vykdant pavyzdinio Sofijos technologijų parko veiklą vis dar patiriama nemažai problemų, be kita ko, susijusių su neveiksmingu valdymu, vadovybės nestabilumu, mokslinės infrastruktūros nepakankamu išnaudojimu, ilgalaikio finansinio įsipareigojimo nebuvimu iš Vyriausybės pusės. Struktūriniai pokyčiai kartu su veiksmingu valdymu ir stabiliais viešųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų ištekliais gali padėti didinti poveikį našumui ir augimui, taip pat remti ekonomikos persiorientavimą į aukštesnės pridėtinės vertės veiklos sritis pagal pažangiosios specializacijos strategiją;

(17)reikėtų toliau gerinti verslo aplinką. Nors patvirtinta nemažai reformų, jų praktinis įgyvendinimas atsilieka. Verslo pasauliui susirūpinimą tebekelia korupcija, instituciniai trūkumai ir nepakankama darbo jėgos pasiūla. Viešojo administravimo reforma ir e. valdžios projektas įgyvendinami lėtai. Pagerinti viešojo sektoriaus valdymą padėtų didesnis skaidrumas, aiškesnės taisyklės ir ilgalaikė perspektyva. Be to, galima toliau plėtoti socialinio dialogo vaidmenį, valdžios institucijoms prireikus tą procesą palengvinant. Infrastruktūros trūkumai lemia, kad transporto sektorius yra ne itin veiksmingas, o jo veiklos rezultatai – kuklūs. Keleivinio geležinkelių transporto rinka kenčia dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo. Nesiimta tikslingų ir veiksmingų priemonių oro užterštumui mažinti;

(18)2017 m. Bulgarija toliau dėjo pastangas reformuoti teismines institucijas ir šalinti trūkumus kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Naujų rinkimų į Aukščiausiąją teismų tarybą rezultatai patvirtino teigiamą 2015 ir 2016 m. įgyvendintų konstitucinės ir teisėkūros reformų poveikį. Siekiant pagerinti baudžiamojo persekiojimo sistemą, taikomą aukšto lygio korupcijos bylose, patvirtintos baudžiamojo kodekso reformos, o kitos reformos dar svarstomos. 2018 m. pradžioje priimtas įstatymas, kuriuo įsteigiama nauja jungtinė kovos su korupcija institucija, kad būtų gerinama aukšto lygio korupcijos prevencija ir atgrasymas nuo jos. Pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą Komisija toliau stebi teismų reformą ir kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu Bulgarijoje. Todėl šios sritys neįtraukiamos į Bulgarijai skirtas rekomendacijas, tačiau jos yra svarbios siekiant šalyje sukurti palankią verslo aplinką;

(19)per 2018 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Bulgarijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. konvergencijos programą ir 2018 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Bulgarija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Bulgarijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(20)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. konvergencijos programą ir laikosi nuomonės, kad Bulgarija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto;

(21)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 2 ir 3 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Bulgarijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų: