Briuselis, 2018 05 17

COM(2018) 293 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

EUROPA KELYJE

Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus


1.    ĮVADAS

2017 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris nustatė tikslą Europos Sąjungai ir jos pramonei tapti pasaulinėmis lyderėmis inovacijų, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse. Siekdama užtikrinti, kad ES judumo politika atitiktų šiuos politinius prioritetus, Komisija suformavo visapusišką požiūrį. Laikydamasi Mažataršio judumo strategijos 1 , Komisija priėmė du judumo dokumentų rinkinius: vieną – 2017 m. gegužės mėn., kitą – 2017 m. lapkričio mėn. 2 . Šiuos konstruktyvios darbotvarkės dokumentų rinkinius sudarė pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir iniciatyvos, kuriais įgyvendinama mažataršio judumo strategija ir užtikrinamas sklandus perėjimas prie netaršaus ir konkurencingo susietojo judumo visiems. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų užtikrinti, kad šie pasiūlymai būtų greitai priimti.

Šiuo – trečiuoju ir paskutiniuoju – dokumentų rinkiniu „Europa kelyje“ prisidedama prie naujosios 2017 m. rugsėjo mėn. pateiktos pramonės politikos strategijos 3 įgyvendinimo ir siekiama užbaigti procesą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Europai pasinaudoti visais judumo modernizavimo teikiamais pranašumais. To siekiant labai svarbu, kad ateities judumo sistema būtų saugi, netarši ir efektyvi visiems ES piliečiams. Turime pasinaudoti naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, kad vienu metu galėtume siekti kelių tikslų – didinti judumo saugumą ir prieinamumą, Europos pramonės konkurencingumą ir Europos darbo vietų saugumą, mažinti taršą ir labiau prisitaikyti prie būtinybės spręsti klimato kaitos klausimą. Tam bus būtinas visapusiškas ES, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimas.

Technologiniai pokyčiai veikia visą visuomenę bei ekonomiką ir keičia ES piliečių gyvenimus. Transporto sektorius – ne išimtis. Naujos technologijos lemia esminius pokyčius judumo srityje. Jos iš esmės keičia tradicinius transporto verslo modelius ir pramonę: dėl jų atsiranda naujų su naujomis judumo paslaugomis ir naujais rinkos dalyviais susijusių galimybių, tačiau kyla ir uždavinių. Darbo rinka ir įgūdžių poreikis sparčiai kinta, ir ES turi išlikti pajėgi atlaikyti intensyvią konkurenciją pasaulyje. Automobilių gamybos ir transporto paslaugų vertės grandinėje sukurta 12 milijonų darbo vietų, o veiksminga transporto sistema yra vienas iš ES konkurencingumo veiksnių, todėl labai svarbu pritaikyti ES judumo politiką prie pokyčių.

Kinta pati transporto sąvoka ir vis labiau nyksta tradicinės ribos tarp transporto priemonės, infrastruktūros ir naudotojo. Dėmesio centre – jau nebe transporto priemonės. Didžia dalimi dėl to, kad kyla susiejimo ir automatizavimo lygis, svarbiausias šiandienės daug lankstesnės ir daug labiau integruotos judumo sistemos dėmuo vis dažniau yra naudotojas.

Kitas svarbus etapas, iš pagrindų pakeisiantis piliečių judumo būdą ateityje, yra vis labiau automatizuotų ir susietų transporto priemonių atsiradimas rinkoje. Ši revoliucija jau prasidėjo ir Europa turi būti tam pasiruošusi. Skaitmeninės technologijos skatina pokyčius, tačiau jos gali padėti spręsti ir daugelį su šiandiene judumo sistema susijusių uždavinių. Jei bus nustatyta patikima reglamentavimo sistema, automatizuotos transporto priemonės ir pažangios susisiejimo sistemos padės užtikrinti, kad transporto priemonės būtų saugesnės, kad būtų lengviau jomis dalytis ir kad jos būtų prieinamesnės visiems piliečiams, įskaitant tuos, kurie šiuo metu gali neturėti galimybės naudotis judumo paslaugomis, pavyzdžiui, pagyvenusius žmones ir neįgaliuosius. Automatizuotos ir susietosios transporto priemonės gali padėti mažinti eismo spūstis – tai savo ruožtu padėtų didinti energijos vartojimo efektyvumą, gerinti oro kokybę ir kovoti su klimato kaita. ES politika turi padėti gauti šios papildomos naudos ir turi būti tinkamai koordinuojama.

Europa turi būti šios judumo sistemos pertvarkos lyderė. ES turi imtis veiksmų srityse, kuriose jie gali iš tiesų pakeisti esamą padėtį. ES gali geriausiai užtikrinti, kad šie pokyčiai atitiktų žiedinės ekonomikos reikmes ir kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į naudą visuomenei, tokią kaip saugumas ir gyvenimo kokybė; be to, ji gali geriausiai padėti skatinti inovacijas, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą ir užtikrinti, kad judumo srityje piliečiai gautų kuo daugiau naudos Europos mastu.

2.    SAUGUS JUDUMAS: svarbiausia – saugumas

Saugumas yra pagrindinis visų transporto sistemų aspektas. Jam visada turi būti teikiama didžiausia svarba. Judumas toliau auga ir iš esmės keičiasi dėl skaitmeninimo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir inovacijų, todėl reikia išnaudoti galimybes dar pagerinti saugumo rodiklius.

ES kelių eismo saugumo rodikliai yra labai geri ir pranašūs, palyginti su kitomis pasaulio šalimis. Tačiau kasdien žūstančių ir sunkiai sužalojamų asmenų skaičius tebėra didelis, todėl ES ir valstybės narės negali sau leisti atsipalaiduoti ir turi toliau siekti mažinti aukų skaičių. 2017 m. kovo mėn. Valetos deklaracijoje dėl kelių eismo saugumo ES valstybių narių vyriausybės įsipareigojo toliau mažinti žūčių ir sunkių sužalojimų keliuose skaičių ir paprašė Komisijos koordinuoti veiksmus ES lygmeniu. Jos paragino Komisiją „parengti naują dešimtmečio po 2020 m. kelių eismo saugumo politikos sistemą, įskaitant rezultatų, susijusių su kelių eismo saugumu, vertinimą, atsižvelgiant į šioje deklaracijoje nustatytus tikslus ir uždavinius“. Jos įsipareigojo nustatyti tikslą iki 2030 m. ES perpus sumažinti sunkių sužalojimų skaičių, palyginti su 2020 m. atskaitos scenarijumi.  4

Dėl ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens veiksmų ES kelių eismo saugumas pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo. 2001–2010 m. žūčių ES keliuose skaičius sumažėjo 43 proc., o 2010–2017 m. – dar 20 proc. Nepaisant to, 2017 m. ES keliuose žuvo 25 300 žmonių (apie 70 žūčių per dieną) ir sunkiai sužalota apie 135 000 žmonių – didelę procentinę jų dalį sudarė pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai. Už šių skaičių slypi nepriimtina humanitarinė ir socialinė kaina. Pinigine išraiška apskaičiuotos metinės su žūtimis ir sunkiais sužalojimais keliuose susijusios išlaidos viršija 120 mlrd. EUR, t. y. sudaro apie 1 proc. BVP.

Nors kai kurios valstybės narės ir toliau daro didelę pažangą mažindamos žūčių keliuose rodiklius, pažanga visoje ES pastaraisiais metais sustojo. Nors 2016 m. ir 2017 m. žūčių skaičius mažėjo 2 proc., kai kuriose valstybėse narėse jis netgi padidėjo. Įgyvendinti ES tikslą 2010–2020 m. sumažinti žūčių keliuose skaičių perpus bus sunkus uždavinys 5 .

Svarbūs eismo įvykius sunkinantys veiksniai yra greitis, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų ir važiavimas be saugos diržo ar šalmo. Be šių veiksnių ir vis dažnesnių atvejų, kai dėmesį blaško mobilieji prietaisai, sudėtingoje aplinkoje ryškėja naujos tendencijos, todėl reikia suformuoti lankstų ir dinamišką požiūrį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems eismo dalyviams, visų pirma dviratininkams ir pėstiesiems, nes jų žūčių ir sunkių sužalojimų dalis pastebimai didėja. Numatoma, kad naudojimasis tokiomis tvaraus judumo rūšimis kaip dviračiai didės, todėl būtina parengti konkrečių priemonių, kuriomis būtų gerinama šių eismo dalyvių apsauga.

Technologinė pažanga, visų pirma susiejimo ir automatizavimo srityje, suteikia naujų galimybių išvengti žmogaus klaidų arba jas kompensuoti, o perėjimas prie autonominių transporto priemonių ilgainiui turėtų padidinti piliečių saugumą. Tačiau pereinamuoju etapu kyla naujų grėsmių, susijusių, pavyzdžiui, su itin automatizuotų transporto priemonių veikimu mišraus eismo aplinkoje ir su sudėtinga vairuotojo ir transporto priemonės sąveika (žmogaus ir mašinos sąsaja), taip pat kibernetinio saugumo klausimų. Kitų uždavinių kils dėl demografinių pokyčių ir skirtingų požiūrių į asmeninį judumą.

Taip pat reikėtų geriau išnaudoti saugumo ir tvarumo priemonių sąveikos galimybes. Pavyzdžiui, skatinimo naudotis netaršiomis transporto rūšimis veiksmai turi būti vykdomi kartu su pėstiesiems ir dviratininkams saugios aplinkos užtikrinimo veiksmais. Pereinant prie naujų saugesnių judumo rūšių kartu galima gerinti ir visų visuomenės narių, visų pirma neįgaliųjų ir vis didesnę visuomenės dalį sudarančių pagyvenusių žmonių, judumo galimybes.

Tai įrodo, kad būtina suformuoti tinkamesnį požiūrį į ES kelių ir transporto priemonių saugumo politikos įgyvendinimą: itin daug dėmesio turi būti skiriama poveikiui ir rezultatams, požiūris turi būti pakankamai lankstus, kad būtų galima nuolat jį pritaikyti prie kintančių aplinkybių, be to, turi būti užtikrinamas visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

Ilgalaikis ES tikslas ir toliau bus siekti, kad iki 2050 m. žūčių keliuose skaičius kuo labiau priartėtų prie nulio („Vision Zero“). Tas pats pasakytina ir apie sunkius sužalojimus. ES taip pat sieks naujų tarpinių tikslų: 2020–2030 m. 50 proc. sumažinti ir žūčių keliuose skaičių, ir sunkių sužalojimų (pagal naują bendrą sunkaus sužalojimo apibrėžtį, dėl kurios sutarta su visomis valstybėmis narėmis) skaičių 6 .

Siekdama padėti įgyvendinti šiuos tikslus, Komisija siūlo bendrą 2021–2030 m. kelių eismo saugumo sistemą ir su ją susijusį veiksmų planą (1 priedas). Ši sistema turėtų būti išsamiau išplėtota bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis iki 2019 m. vidurio. Ši bendra kelių eismo saugumo sistema turėtų būti įgyvendinama laikantis saugios sistemos principo, kurį pasauliniu mastu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija ir ima taikyti vis daugiau ES valstybių narių, regionų ir savivaldybių. Jos pagrindinis tikslas – šalinti eismo įvykių priežastis integruotai, užtikrinant kelių lygmenų apsaugą, kad, nesuveikus vienam elementui, tai atsvertų kitas elementas.

Pagal saugios sistemos principą žūtys ir sunkūs sužalojimai kelių eismo įvykiuose nėra neišvengiama kaina, kurią tenka mokėti už judumą. Nors eismo įvykių bus ir toliau, žūčių ir sunkių sužalojimų iš esmės galima išvengti. Saugios sistemos principu pripažįstama, kad žmonės daro klaidų, ir siekiama užtikrinti, kad tokios klaidos nesibaigtų žūtimis ar sunkiais sužalojimais.

Pavyzdžiui, sumažinti eismo įvykio poveikį gali tinkamesnė transporto priemonės konstrukcija, geresnė kelių infrastruktūra ir mažesnis greitis. Už saugios sistemos principo taikymą kartu koordinuotai atsako viešasis ir privatusis sektoriai, jo taikymas atidžiai stebimas, kad būtų galima vertinti rezultatus ir prireikus priemones pritaikyti, atsižvelgiant į patirtį, naujus duomenis ir naujas technologijas.

Konkrečių rezultatų gali būti pasiekta labiau koordinuojant valstybių narių veiksmus ir taikant tikslais pagrįsto valdymo principą. Kad veiksmai, kuriais siekiama šalinti žinomas eismo įvykių priežastis, būtų veiksmingi, turėtų būti derinamos įvairios priemonės. Todėl, be teisės aktų, galima taikyti aiškius su kelių eismo saugumu susijusius tinkamumo gauti ES ir nacionalinį finansavimą kriterijus, taip pat geriau naudotis įgyta patirtimi bei perimti geriausią praktiką ir vykdyti informuotumo didinimo kampanijas. Taip bus užtikrinta, kad saugumui didelį poveikį darantys veiksmai būtų labiau tiesiogiai remiami ES lėšomis. Komisija taip pat ragina visus suinteresuotuosius subjektus savanoriškai įsipareigoti padėti siekti plataus užmojo visiškai saugaus eismo vizijos („Vision Zero“) tikslo (žr. 1 priede pateiktą veiksmų planą).

Komisija rems šį požiūrį – glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ji nustatys pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, tiesiogiai susijusius su žūčių ir sunkių sužalojimų mažėjimu. Jie bus nustatyti pasikonsultavus su valstybių narių valdžios institucijų ekspertais ir įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Kartu su jais turėtų būti nustatyta bendra vertinimo metodika ir sutartas atskaitos scenarijus, o patys rodikliai (kuo labiau) susieti su siekiamais rezultatais. Komisija apsvarstys, kaip padėti valstybėms narėms bendromis jėgomis nustatyti metodiką ir vertinimo matus.

Taikant integruotą saugios sistemos principą, labai svarbų vaidmenį ir toliau atliks teisės aktai, įskaitant ES lygmens teisės aktus. 2018 m. kovo mėn. įsigaliojo „eCall“ teisės aktai 7 . Įvykus sunkiam eismo įvykiui, pagalbos iškvietos sistema „eCall“ automatiškai praneša apie tai pagalbos tarnyboms ir išsiunčia duomenis apie transporto priemonės buvimo vietą. Ši sistema privalo būti sumontuota lengvuosiuose automobiliuose ir lengvuosiuose krovininiuose automobiliuose. Numatoma, kad pirmosios šią sistemą turinčios transporto priemonės į ES kelius išriedės iki 2018 m. vidurio. „eCall“ gali padėti sutrumpinti pagalbos tarnybų reagavimo laiką iki 40 proc. miesto vietovėse ir iki 50 proc. kaimo vietovėse. Komisija svarsto galimybę pradėti taikyti šį reikalavimą ir kitų kategorijų transporto priemonėms.

Į šį Trečiąjį judumo dokumentų rinkinį įeina du pasiūlymai, kuriuos Komisija priima, kad būtų toliau siekiama tikslo didinti kelių eismo saugumą. Vienu iš šių pasiūlymų siekiama pakeisti ES transporto priemonių saugumo standartus, pavyzdžiui, įtraukti į juos naujausias saugumo priemones, o kitu – gerinti kelių infrastruktūros saugumo valdymą.

ES automobilių pramonė rodo pavyzdį kurdama technologijas, suteikiančias galimybę diegti vis įperkamesnes transporto priemonių saugumo sistemas. Nors visos jos padės užkirsti kelią eismo įvykiams, būtina imtis daugiau veiksmų. Siekiant užtikrinti transporto priemonėmis važiuojančių asmenų ir pėsčiųjų bei dviratininkų apsaugą, būtina tobulinti aktyviąsias ir pasyviąsias transporto priemonių saugumo priemones. Todėl Komisija teikia pasiūlymą, kuriame numatomos įvairios naujos privalomos transporto priemonių saugumo priemonės ir kuriuo naujosios eismo įvykių prevencijos sistemos derinamos su atnaujintomis aktyviosiomis ir pasyviosiomis saugumo priemonėmis siekiant mažinti bendrą eismo įvykių ES keliuose aukų skaičių. Naujosios transporto priemonių saugumo priemonės yra ekonomiškai efektyvios, įmanomos ir turi didelį potencialą gerokai sumažinti eismo dalyvių (tiek važiuojančių transporto priemone, tiek esančių ne joje) žūčių ir sunkių sužalojimų skaičių. Jomis taip pat sudaromos sąlygos pradėti plačiau naudoti automatizuotas transporto priemones.

Patobulintuose bandymų protokoluose bus nustatytas reikalavimas gamintojams automobiliuose montuoti pažangesnes keleivių apsaugos sistemas, kad būtų užtikrinta geresnė senėjančios visuomenės apsauga. Diegiant naujas susidūrimų prevencijos technologijas ir gerinant sunkvežimių vairuotojų tiesioginio matymo galimybes, bus užtikrinta ir geresnė pėsčiųjų bei dviratininkų, kurių vis daugėja ir kurie turi dalytis keliu su transporto priemonėmis, apsauga. Naujomis siūlomomis priemonėmis bus sprendžiamos ir visuomenės problemos, pavyzdžiui, greičio viršijimas arba išmaniųjų telefonų naudojimas vairuojant. Apskritai šios naujos transporto priemonių saugumo priemonės labai padės didinti kelių eismo saugumą.

Antrojo Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tikslas – gerinti kelių infrastruktūros saugumo valdymą siekiant mažinti tiek eismo įvykių skaičių, tiek jų sunkumą. Juo didinamas kelių eismo saugumo procedūrų skaidrumas ir stiprinami su jomis susiję tolesni veiksmai (poveikio vertinimas, auditas, patikrinimai), taip pat nustatoma nauja eismo įvykių rizikos visame tinkle žymėjimo procedūra. Tai sudarys sąlygas lyginti kelių eismo saugumo lygį visoje Europoje ir suteiks informacijos, aktualios priimant sprendimus dėl investicijų, be kita ko, dėl ES finansavimo. Be to, teisės aktai turėtų būti taikomi ne tik transeuropiniam transporto tinklui – juos reikėtų pradėti taikyti ir pagrindiniams keliams, kurie yra svarbūs keliaujant po ES, nes šiuose keliuose įvyksta didelė procentinė dalis sunkių eismo įvykių. Tai naudinga visiems ES piliečiams bei įmonėms (nes jie naudojasi integruotu kelių tinklu) ir atitinka daugelio valstybių narių taikomą praktiką: jos jau pradėjo taikyti ES teisės aktus ir pagrindiniams keliams, nepriklausantiems transeuropiniam transporto tinklui.

Artimoje ateityje, naudojant pažangias transporto priemonių technologijas, teks kliautis dabartine fizine infrastruktūra. Todėl pasiūlymu bus suteikta galimybė ateityje nustatyti infrastruktūros funkcinius reikalavimus (pavyzdžiui, dėl aiškaus kelio žymėjimo ir kelio ženklų), būtinus norint diegti naujus technologinius sprendimus, kaip antai nukrypimo nuo kelio juostos prevencijos sistemas. Tai bus pirmasis pavyzdys, rodantis, kokį svarbų vaidmenį gali atlikti infrastruktūra siekiant saugiai pradėti naudoti susietojo ir automatizuoto judumo sistemas.

Komisija toliau užims lyderės poziciją pasaulyje sprendžiant kelių eismo saugumo klausimus; ji glaudžiai bendradarbiaus su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Jungtinėmis Tautomis, keisis technine praktine patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais ir nagrinės galimybes dalyvauti tarptautinio finansavimo iniciatyvose. Bus tęsiamas specialus šios srities bendradarbiavimas, visų pirma su ES kaimyninėmis šalimis, būtent Vakarų Balkanų šalimis ir Turkija, Rytų partnerystės šalimis ir Viduržemio jūros regiono šalimis.

Veiksmų planas ir glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis bei suinteresuotaisiais subjektais yra priemonės, kuriomis Komisija siekia užtikrinti, kad, artimiausiais metais vykstant judumo sistemos pertvarkai, daugiausia dėmesio ir toliau būtų skiriama saugumui. Taikant saugios sistemos principą, šioje kelių eismo saugumo sistemoje nustatytos priemonės turėtų daryti realų poveikį ES kelių eismo saugumo rodikliams, padėti atlikti esminius būtinus su juo susijusius patobulinimus ir, svarbiausia, gelbėti gyvybes.

3.    SUSIETASIS IR AUTOMATIZUOTAS JUDUMAS: padėti pagrindą kitam etapui

3.1.    Susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių išplitimo Europoje strategija

Autonominės transporto priemonės ir pažangios susisiejimo sistemos turėtų padėti užtikrinti, kad transporto priemonės būtų saugesnės, kad būtų lengviau jomis dalytis ir kad judumo paslaugomis galėtų naudotis daugiau žmonių. Šios technologijos gali padėti spręsti ir daugelį pagrindinių su šiandiene kelių transporto sistema susijusių uždavinių, tokių kaip kelių eismo saugumas, eismo spūstys, energijos vartojimo efektyvumas ir oro kokybė. Jos labai pakeis judumo modelius, viešojo transporto sistemas ir miestų planavimą. Transporto priemonės, suteikiančios vairuotojui vis daugiau galimybių bent tam tikromis važiavimo sąlygomis ne vairuoti, o užsiimti kita veikla, kaip komerciniai produktai rinkai turėtų būti pateiktos iki 2020 m. Šie pokyčiai gali pakeisti visą automobilių ekosistemą 8 . Autonominis judumas padarys didelį poveikį ir visai ES ekonomikai – jis turės įtakos jos konkurencingumui ir pirmavimui technologijų srityje, jos augimo potencialui (poveikį produktyvumui ir šalutinį poveikį pajus kiti, pavyzdžiui, telekomunikacijų ar elektroninės prekybos, sektoriai) ir darbo rinkoms (žmonės neteks darbo, bet atsiras ir naujų darbo vietų bei naujų įgūdžių paklausa).

Kad Europa pasaulio mastu toliau neatsiliktų transporto priemonių automatizavimo ir susiejimo srityje ir kad būtų išlaikytos darbo vietos ES, labai svarbu bazines technologijas kurti Europoje, užtikrinti automatizuoto ir autonominio vairavimo saugumą ir šiuolaikišką teisinę sistemą, sudarančią tinkamas sąlygas technologinei pažangai.

Europos pramonė turi puikias galimybes konkuruoti pasaulyje. ES automobilių pramonė dėl technologinių inovacijų yra viena konkurencingiausių pasaulyje. ES yra pasaulinė lyderė automatizavimo srityje. Neabejotina vertybė yra ir GALILEO palydovinės navigacijos paslaugos, suteikiančios galimybę tiksliau nustatyti buvimo vietą. Savaime suprantama, dėl autonominių transporto priemonių, kaip ir dėl bet kurių kitų revoliucingųjų technologijų, plitimo ne tik atsiras naujų galimybių, bet ir kils grėsmių. Nepaisant to, pirmieji skaičiavimai rodo, kad jei ES išnaudos galimybes ir užtikrins, kad jos teritorijoje būtų kuriamos susijusios darbo vietos, bendras poveikis ekonomikai bus skatinamojo pobūdžio 9 .

Tyrimai rodo, kad daugiau kaip 90 proc. eismo įvykių lemia žmogaus klaida 10 . Autonominėms transporto priemonėms nebereikės vairuotojo, todėl kelių eismo saugumas turėtų gerokai padidėti. Pavyzdžiui, autonominės transporto priemonės geriau laikysis eismo taisyklių ir greičiau nei žmonės reaguos į aplinkybes. Susietosios ir automatizuotos transporto priemonės taip pat gali padėti mažinti eismo spūstis, nes jomis bus lengviau dalytis ir jos paskatins kurti naujus ir tobulinti esamus verslo modelius (t. y. judumą traktuoti kaip paslaugą) – dėl to galimybė turėti nuosavą automobilį miestuose nebebus tokia patraukli.

ES jau pradėjo ruošti dirvą pokyčiams, pavyzdžiui, priėmė Sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategiją 11 ir būsimų 5G ryšio technologijų strategiją 12 . Priešingai nei kitose pasaulio dalyse, ES jau sukurta didelė būtinos teisinės sistemos dalis. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo pertvarkyta Europos transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema – buvo nustatytos rinkos priežiūros taisyklės, kuriomis užtikrinamas tikros ES transporto priemonių, įskaitant autonomines transporto priemones, vidaus rinkos veikimas. Ši ES sistema naudojama kaip lyginamasis standartas, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje su tarptautiniais partneriais svarstant tarptautinio derinimo klausimus. ES taip pat yra padariusi didelę pažangą, susijusią su duomenų apsaugos taisyklėmis, kuriomis bus grindžiama bendrosios skaitmeninės rinkos ateitis.

Tačiau šito nepakanka. Siekdama toliau pirmauti šiame didelės konkurencijos sektoriuje, ES turi nustatyti aiškią, perspektyvią ir ryžtingą darbotvarkę. Technologijos sparčiai progresuoja, todėl labai svarbu nustatyti suderintą požiūrį ir prioritetus, taikytinus Europos ir nacionalinio lygmens mokslinių tyrimų, demonstravimo ir diegimo veiklos finansavimui, kad vykdomos ir būsimos programos duotų kuo daugiau naudos, kad būtų dedama kuo daugiau pastangų sutelkti viešųjų ir privačiųjų investicijų ir kad būtų visapusiškai išnaudojamos susiejimo ir automatizavimo sąveikos galimybės. Valstybėse narėse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose) jau imtasi pirmųjų nacionalinio lygmens su autonominėmis transporto priemonėmis susijusių veiksmų, visų pirma demonstravimo ir didelio masto bandymų srityje. Didelio masto bandymai atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir diegiant atitinkamas technologijas ir skatinant atitinkamų subjektų bendradarbiavimą, todėl Komisija remia tarpvalstybinio koordinavimo veiklą ir didelio masto tarpvalstybinius autonominių transporto priemonių bandymus skelbdama specialius kvietimus teikti pasiūlymus 13 .

Siekiant sukurti autonomines transporto priemones ir užtikrinti jų sąveiką su būsimais susiejimo tinklais ir kitomis transporto priemonėmis, būtina taikyti papildomas priemones, padedančias šiam sektoriui ir valstybėms narėms žengti tinkama linkme. Be kita ko, bus siekiama užtikrinti, kad būtų sparčiau pradėtos teikti su sąveikiosiomis intelektinėmis transporto sistemomis susijusios paslaugos. Amsterdamo deklaracijoje paraginta teikti aiškias ES lygmens rekomendacijas, kad būtų išvengta rinkos susiskaidymo ir kad būtų daromos tinkamos investicijos 14 . Kai kurios valstybės narės jau priėmė savo strategijas ir pradeda priimti nacionalinius teisės aktus. ES lygmeniu būtina laikytis vidaus rinkos principų, kad būtų užtikrintas bent minimalus suderinimo ir sąveikumo lygis ir teisinis tikrumas.

Atsižvelgdama į šiuos daugialypius uždavinius ir siekdama užtikrinti, kad būtų išnaudojamos visos naujos šių technologinių pokyčių teikiamos galimybės, Komisija siūlo ES požiūrį, pagrįstą trimis tarpusavyje susijusiais strateginiais tikslais:

-kurti bazines technologijas ir infrastruktūrą, kad būtų didinamas ES konkurencingumas;

-užtikrinti, kad būtų saugiai diegiamos susietojo ir automatizuoto vairavimo technologijos;

-spręsti klausimus, susijusius su socialiniu ir ekonominiu autonominio judumo poveikiu.

ES veiksmai gali padėti nustatyti bendrą sektoriaus plėtros ateityje viziją ir užtikrinti, kad su pagrindiniais klausimais (pavyzdžiui, kelių eismo saugumu ir kibernetiniu saugumu) susijusi ES teisinė ir politikos sistema būtų pritaikyta prie pokyčių, susijusių su naujų produktų ir paslaugų pateikimu rinkai. ES taip pat gali vykdyti pagalbinius veiksmus, susijusius su bazinių technologijų, paslaugų ir infrastruktūros kūrimu ir tarpvalstybiniu diegimu, be kita ko, sukurti partnerystės organizaciją pagal būsimą ES daugiametę finansinę programą. Šie veiksmai suteiktų galių ir būtų naudingi tiek Europos piliečiams, tiek jos pramonei. Svarbiausia, ES taip pat gali padėti Europos lygmeniu bendrai spręsti susijusius visuomenės klausimus, nuo kurių, tikėtina, labiausiai priklausys, ar tos naujos technologijos bus priimtos visuomenėje; šie klausimai visų pirma yra asmens duomenų apsauga, su autonominių sistemų kūrimu susiję pagrindiniai etiniai sprendimai, aiškus atsakomybės už eismo įvykius paskirstymas ir poveikis darbo vietoms bei įgūdžiams 15 .

Konkretūs ir papildomieji veiksmai, suteikiantys galimybę siekti tų trijų pagrindinių tikslų, yra nustatyti pridedamame Komunikate dėl ES susietojo ir automatizuoto judumo strategijos 16 .

3.2.    Skaitmeninės keitimosi informacija aplinkos sukūrimas transporto sektoriuje

Be iniciatyvų, kuriomis prisidedama prie ES susietojo ir automatizuoto judumo strategijos, šiame Trečiajame judumo dokumentų rinkinyje pateikiami ir du pasiūlymai, kuriais siekiama sukurti suderintą visiškai skaitmeninę vežėjų ir valdžios institucijų keitimosi informacija aplinką. Du siūlomi reglamentai – Reglamentas dėl Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos ir Reglamentas dėl elektroninio informavimo apie krovinių vežimą – papildo vienas kitą ir suteiks galimybę įmonėms ir šalių, per kurias driekiasi transporto maršrutai (nuo įvežimo punktų ES uostuose iki prekių galutinės paskirties vietų), valdžios institucijoms paprasčiau keistis informacija elektroniniu būdu 17 . Šiais dviem pasiūlymais bus sumažinta biurokratinė logistikos operacijų našta ir sudarytos palankesnės sąlygos keistis skaitmenine informacija; jais bus labiau susietos skirtingos transporto rūšys, taip prisidedant prie daugiarūšio transporto sprendimų.

4.    NETARŠUS JUDUMAS: spręsti klimato kaitos uždavinį kartu išlaikant ES pramonės konkurencingumą

4.1.    Konkurencingos baterijų ekosistemos kūrimas Europoje. Strateginis veiksmų planas

Baterijų gamyba ir kūrimas Europoje – strateginė būtinybė atsižvelgiant į tai, kad pereinama prie švarios energijos, ir vienas iš pagrindinių Europos automobilių pramonės konkurencingumo veiksnių. Ši veikla taip pat neatskiriama nuo naujojoje pramonės politikos strategijoje Komisijos nustatyto tikslo Europos Sąjungai tapti pasauline lydere inovacijų, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse 18 .

Nedelsiant spręstinas uždavinys Europoje sukurti konkurencingą ir tvarią baterijų gamybos pramonę yra išties nelengvas, ir Europa turi būti sparti pasaulio lenktynėse, kad technologijų srityje netaptų iš esmės priklausoma nuo savo konkurentų ir kad išnaudotų didžiules su baterijomis susijusias darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų galimybes. Pagal kai kurias prognozes nuo 2025 m. Europoje galėtų veikti baterijų rinka, kurios metinė vertė būtų 250 mlrd. EUR ir kurioje vien ES paklausai tenkinti produktus tiektų bent 10–20 gigafabrikų (masinės baterijų elementų gamybos struktūrų) 19 .

Atsižvelgiant į tai, kad investuoti reikia labai daug ir greitai, šis pramonės uždavinys negali būti sprendžiamas padrikai.

2017 m. spalio mėn. Komisija paskelbė Europos baterijų aljanso 20 veiklos pradžią. Šioje veikloje dalyvauja pagrindiniai pramonės suinteresuotieji subjektai, aktyvios valstybės narės ir Europos investicijų bankas. Šios bendradarbiavimo struktūros tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas rengti gerai integruotus pramonės inicijuojamus baterijų elementų gamybos projektus, kuriais būtų sutelkiamos ES stiprybės, remiamas įvairių vertės grandinės dalyvių bendradarbiavimas, išnaudojamos sąveikos galimybės ir užtikrinamas konkurencingumas bei masto ekonomija. Europos baterijų aljanso veikla jau duoda apčiuopiamų rezultatų – pranešama apie pramonės konsorciumus ir partnerystes, kurių tikslas – plėtoti baterijų elementų gamybą ir susijusias ekosistemas.

Reikia neleisti šiai kibirkščiai užgęsti.

Dalyvaudama Europos baterijų aljanso veikloje, Komisija pasikonsultavo su daugiau kaip 120 pramonės suinteresuotųjų subjektų ir su jais glaudžiai bendradarbiaudama 21 parengė šiame dokumentų rinkinyje „Europa kelyje“ pateikiamą išsamų strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą (2 priedas), kuriame nustatomos konkrečios priemonės, padėsiančios kurti šią novatorišką, tvarią ir konkurencingą baterijų ekosistemą Europoje.

Šiuo veiksmų planu Komisija ne tik skatina laikytis tarpvalstybinio integruoto Europos požiūrio, bet daug dėmesio skiria ir tam, kad žiedinės ekonomikos kontekste būtų užtikrintas baterijų gamybos tvarumas visose vertės grandinės grandyse: žaliavų gavybos ir perdirbimo (pirminio ir antrinio), baterijų elementų ir baterijų paketų projektavimo ir gamybos, jų naudojimo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir šalinimo. Toks požiūris skatins gaminti ir naudoti didelio našumo baterijas ir padės nustatyti lyginamuosius tvarumo standartus visai ES vertės grandinei.

Siekiant užtikrinti, kad žiedinės ekonomikos kontekste Europa taptų pasauline lydere tvarios baterijų gamybos ir naudojimo srityje, veiksmų plane derinamos tikslinės ES lygmens priemonės, susijusios su, be kita ko, žaliavomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, finansavimu ir investicijomis, standartizavimu ir reguliavimu, prekyba ir įgūdžių ugdymu.

Konkrečiai, juo siekiama:

·užtikrinti galimybę gauti žaliavų iš ES nepriklausančių daug išteklių turinčių šalių, palengvinti prieigą prie Europos žaliavų šaltinių ir užtikrinti galimybę gauti antrinių žaliavų perdirbant baterijas žiedinėje ekonomikoje;

·remti Europos didelio masto baterijų elementų gamybą ir konkurencingos visos vertės grandinės formavimąsi Europoje: suburti pagrindinius pramonės subjektus ir nacionalines valdžios institucijas; bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos investicijų banku remti novatoriškus integruotus didelio masto gamybos projektus, turinčius reikšmingą tarpvalstybinį ir tvarumo aspektą;

·stiprinti pramonės pirmavimą labiau remiant ES mokslinius tyrimus ir inovacijas pažangiųjų (pavyzdžiui, ličio jonų) ir revoliucingųjų (pavyzdžiui, kietakūnių) technologijų srityje;

·siekiant panaikinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, formuoti ir ugdyti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą visose baterijų vertės grandinės dalyse: vykdyti ES ir valstybių narių lygmens veiksmus, kuriais būtų užtikrinamas tinkamas mokymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas ir dėl kurių Europa taptų patrauklia vieta pasaulinio lygio baterijų kūrimo ir gamybos ekspertams;

·padėti užtikrinti ES baterijų elementų gamybos pramonės tvarumą, kad jos aplinkosauginis pėdsakas būtų kuo mažesnis. Šis tikslas visų pirma turėtų būti įgyvendinamas nustatant saugios ir tvarios baterijų gamybos Europoje reikalavimus;

·užtikrinti derėjimą su platesne ES reglamentavimo ir tinkamų sąlygų sudarymo sistema (Švarios energijos strategija ir Judumo dokumentų rinkiniais, prekybos politika ir kt.).

Nustatyti veiksmai gali padaryti trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio poveikį (visų pirma ES elementų gamybai) ir padėti įvykti ilgalaikiams struktūriniams pokyčiams, kurie padės sukurti baterijų ekosistemą, apimsiančią visą baterijų vertės grandinę ir padėsiančią pagrindus naujos kartos baterijų technologijoms.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti įvairius veiksmus, reikės dar glaudžiau bendradarbiauti ir Komisija tikisi, kad visi suinteresuotieji subjektai įsipareigos ir dės pastangas spręsti su baterijomis susijusį Europos uždavinį. Šiuo tikslu, dalyvaudama Europos baterijų aljanso veikloje, Komisija toliau palaikys glaudžius ryšius su valstybėmis narėmis ir pramone, kad būtų išlaikomas tempas ir kad įsipareigojimai bei veiksmai greitai duotų apčiuopiamų rezultatų.

Šiuo veiksmų planu Komisija siekia padėti Europai tvirtai žengti pirmavimo viename iš pagrindinių ateities sektorių keliu, kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir augimas žiedinėje ekonomikoje ir kartu užtikrinamas netaršus judumas ir geresnė ES piliečių aplinka bei gyvenimo kokybė.

4.2.    Su kelių transporto išmetamu CO2 kiekiu susijusios ES teisės aktų sistemos sukūrimas

Europos mažataršio judumo strategijoje Komisija prisiėmė politinį įsipareigojimą pasiūlyti pirmąjį ES teisės aktą dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio. Šiuo Trečiuoju dokumentų rinkiniu Komisija įvykdo šį įsipareigojimą 22 . Pasiūlymas dėl sunkvežimiams, vietos ir tolimojo susisiekimo autobusams taikytinų išmetamo CO2 kiekio standartų yra svarbus teisės aktų sistemos papildymas siekiant mažinti kelių transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Juo papildomas į Antrąjį judumo dokumentų rinkinį įeinantis 2017 m. lapkričio mėn. priimtas pasiūlymas dėl lengviesiems automobiliams ir furgonams po 2020 m. taikysimų išmetamo CO2 kiekio standartų.

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra būtinas siekiant padėti įvykdyti Paryžiaus susitarime nustatytus ES įsipareigojimus ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją. Iš tiesų sunkiųjų krovininių automobilių sektoriuje išmetamas CO2 kiekis sudaro apie ketvirtadalį kelių transporto išmetamo CO2 kiekio ir numatoma, kad iki 2030 m. šis kiekis dar didės. Be sunkiųjų krovininių automobilių sektoriaus indėlio nepavyks ekonomiškai efektyviai pasiekti ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų.

Vežėjai, kurių dauguma yra mažosios ir vidutinės įmonės, gali prarasti galimybę sutaupyti degalų. Nors pirkti efektyviausias transporto priemones ir taip sumažinti degalų kainų poveikį savo veiklai būtų ilgalaikis vežėjų interesas, dėl rinkos ir reglamentavimo kliūčių ekonomiškai efektyvios novatoriškos technologijos nėra plačiai paplitusios rinkoje. Dabar Komisija siūlo priemonių, kuriomis siekiama pašalinti kai kurias iš šių kliūčių ir kuriomis papildomos kitos dviejuose ankstesniuose judumo dokumentų rinkiniuose Komisijos neseniai pasiūlytos priemonės, pavyzdžiui, Eurovinjetės direktyva, Netaršių transporto priemonių direktyva ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros veiksmų planas.

Kyla pavojus, kad ES gamintojai ir komponentų tiekėjai praras dabartinę lyderių poziciją novatoriškų technologijų srityje. Siekiant skatinti inovacijas ir sparčiai didinti transporto priemonių efektyvumą, didelėse rinkose, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Kanados, Japonijos, Kinijos ir Indijos, pastaraisiais metais buvo nustatyti degalų suvartojimo ir (arba) išmetamų teršalų kiekio standartai. Komisijos pasiūlymu suteikiamas konkretus postūmis ES imtis iniciatyvos šiame sektoriuje diegti su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusias inovacijas ir investuoti į šias technologijas.

Komisija mano, kad reguliuoti sunkiųjų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį tikslingiausia laipsniškai ir numatant ankstyvą peržiūrą. Teisės aktais turėtų būti siekiama išnaudoti pačias pirmąsias galimybes gauti naudos – jais turėtų būti užtikrinama, kad ekonomiškai efektyviausios ir jau prieinamos technologijos greitai patektų į naujų didžiausiųjų sunkvežimių rinką. Keturių pagrindinių grupių didžiausieji sunkvežimiai bus pirmųjų tipų transporto priemonės, apie kurias ES nuo 2019 m. turės patikimus ir sertifikuotus išmetamų teršalų kiekio duomenis. Jos išmeta apie 65–70 proc. viso sunkiųjų transporto priemonių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

2022 m., remiantis oficialiais trejų metų sertifikavimo duomenimis, bus atlikta peržiūra. Po jos turėtų būti laipsniškai nustatomi reikalavimai, kuriais atsižvelgiama į pažangesnių technologijų poveikį. Be to, išmetamo CO2 kiekio normos galėtų būti taikomos ir kitų tipų transporto priemonėms, kurioms dar nėra taikomi privalomojo sertifikavimo teisės aktai, – vietos ir tolimojo susisiekimo autobusams, mažesniesiems sunkvežimiams ir priekaboms.

Šiame pirmajame pasiūlyme nustatyti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai netaikomi vietos autobusams, kuriems lengviausia gauti mažataršes ir netaršias galios pavaras, nes turi būti parengti duomenų apie jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį rinkimo ir sertifikavimo teisės aktai. Tačiau pagal peržiūrėtą Netaršių transporto priemonių direktyvą ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros veiksmų planą jau dabar bus tiesiogiai remiamos pastangos, rengiant viešuosius pirkimus, miestuose paleisti kursuoti mažataršius ir netaršius autobusus. Be to, bus taikomos priimtame į Antrąjį judumo dokumentų rinkinį įeinančiame veiksmų plane nustatytos pagalbinės priemonės, kuriomis siekiama spartinti alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą. Taip pat veikia pagal Netaršių autobusų iniciatyvą, kurią pradėjo Komisija ir remia Regionų komitetas, sukurta platforma, kurios tikslas – užtikrinti, kad greičiau būtų paleisti kursuoti netaršūs vietos autobusai 23 .

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą nedelsiant priimti šį teisės aktą, kad nedidėtų atotrūkis tarp sunkiųjų transporto priemonių sektoriuje ir kito kelių transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekio, kad transporto įmonėms būtų suteikta galimybė mažinti degalų išlaidas ir kad būtų užtikrintas ilgalaikis ES gamintojų ir komponentų tiekėjų konkurencingumas.

4.3.    Nauja vartotojams skirta degalų kainų palyginimo metodika

Atsižvelgdama į sparčią elektromobilumo plėtrą ir transporto priemonių, kurioms naudojami įvairūs alternatyvieji degalai, plitimą, Komisija pateikia metodiką, kuri suteiks naudotojams galimybę paprastai palyginti šių skirtingų degalų kainas 24 . Tai padės didinti vartotojų informuotumą (be kita ko, padės jiems priimti sprendimus perkant naujas transporto priemones) bei degalų kainų skaidrumą ir turėtų padėti įvairinti energijos šaltinius transporto sektoriuje ir mažinti jame išmetamą CO2 bei kitų teršalų kiekį.

4.4.    Tinkamesnis padangų ženklinimas

Kad būtų sutaupoma degalų ir užtikrinamas kelių transporto saugumas, ES reglamentu dėl padangų ženklinimo skatinama naudoti efektyvų degalų naudojimą užtikrinančias ir saugias padangas, keliančias nedidelį išorinį riedėjimo triukšmą 25 . Juo taip pat siekiama standartinėje etiketėje pateikti daugiau informacijos vartotojams ir taip daryti įtaką pirkėjų sprendimams. Dėl padangų transporto priemonė gali sunaudoti 20–30 proc. daugiau ar mažiau degalų, todėl padangų eksploatacinės charakteristikos daro didelį poveikį transporto priemonių degalų sąnaudoms ir išmetamų teršalų kiekiui.

Komisijos pasiūlymu siekiama sugriežtinti šį reglamentą ir padidinti jo veiksmingumą 26 . Visų pirma jo tikslas – užtikrinti, kad padangų etiketės būtų aiškiai matomos jas perkantiems vartotojams. Tai taip pat reiškia, kad potencialūs pirkėjai turi atpažinti etiketę ir išmanyti eksploatacinių charakteristikų ženklinimą, pavyzdžiui, suprasti, kiek jis tikslus ir patikimas. Be to, reglamentu siekiama etiketėje pateikiamų eksploatacinių parametrų sąrašą papildyti naujais elementais ir galų gale labiau atsižvelgti į kitus ES politikos prioritetus, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos darbotvarkę. Galiausiai reglamentu geriau užtikrinamas rinkos priežiūros vykdymas.

4.5.    Sunkvežimiams skirti projektavimo reikalavimai, kuriais siekiama mažinti išmetamą CO2 kiekį ir didinti saugumą

Aerodinaminės transporto priemonių savybės daro tiesioginį poveikį išmetamam CO2 kiekiui. Todėl Komisija siūlo peržiūrėti teisės aktą dėl tam tikrų kelių transporto priemonių masės bei matmenų ir trejais metais paankstinti (atkelti į 2019 m.) datą, nuo kurios gamintojams leidžiama rinkai pateikti naujas sunkiasvores krovinines transporto priemones su apvalesnės formos aptakiomis kabinomis 27 . Kaip ir Komisijos pasiūlymu nustatyti sunkiasvorių krovininių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus, šiuo pasiūlymu siekiama padėti mažinti transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį ir duoti naudos aplinkai. Kitas tikslas yra didinti kitų eismo dalyvių saugumą ir vairuotojų matomumo galimybes bei patogumą, kartu nuolat gerinant įvairiarūšio vežimo sąlygas.

4.6.    Energijos mokesčių sistemos peržiūra siekiant skatinti elektromobilumą

Nors šiuo dokumentų rinkiniu nebus iš esmės peržiūrima Energijos mokesčių direktyva, Komisija nagrinės elektromobilumo skatinimo galimybes per būsimą direktyvos peržiūrą. Be to, principas, pagal kurį ES lygmeniu nustatomi tik minimalūs mokesčių tarifai, jau dabar, net nekeičiant ES teisės aktų, suteikia valstybėms narėms galimybę pritaikyti savo tarifus taip, kad būtų remiamas mažataršis judumas. Visų pirma valstybės narės turėtų persvarstyti šiuo metu dyzeliniams degalams taikomą lengvatinį režimą.

4.7.    Transeuropinio transporto pagrindinio tinklo kūrimo racionalizavimas siekiant užtikrinti mažataršį judumą

Infrastruktūra – būtina priemonė siekiant transporto sistemoje diegti netaršius, saugius, skaitmeninius susietuosius sprendimus. Transeuropinis transporto tinklas – Europos transporto infrastruktūros pagrindas. Komisijos tikslas yra užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas, pažangus, saugus ir tvarus. Jis turi didelės įtakos krovinių ir keleivių judumo modeliams, nes padeda nustatyti bendrus reikalavimus, rengti kokybiškus infrastruktūros projektus ir skatinti inovacijas. Šiuo tikslu šiame Trečiajame judumo dokumentų rinkinyje pateikiamas pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo siekiama palengvinti pagrindinio transeuropinio transporto tinklo kūrimą ir skatinti plėtoti daugiarūšį transportą. Siūlomų priemonių tikslas – supaprastinti leidimų išdavimo, viešųjų pirkimų ir kitas administracines procedūras siekiant didinti proceso veiksmingumą, skaidrumą ir visuomenės pritarimą. Todėl šiuo pasiūlymu bus skatinamas netaršesnis, saugesnis ir labiau susietas judumas – leidimai vykdyti su tuo susijusius transeuropinio transporto tinklo projektus bus išduodami pirmenybės tvarka.  28  

Be to, šis dokumentų rinkinys bus papildytas kvietimu teikti pasiūlymus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Investicijoms į projektus, kuriais tiesiogiai prisidedama prie kelių eismo saugumo, skaitmeninimo ir daugiarūšio transporto plėtojimo transporto sektoriuje, bus numatyta 450 mln. EUR ES dotacijų suma.

5.    IŠVADOS

Šiuo Trečiuoju dokumentų rinkiniu „Europa kelyje“ Komisija baigia teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir tinkamų sąlygų sudarymo priemones, kurie atspindi visapusišką, integruotą ir perspektyvų požiūrį į tai, kaip užtikrinti netaršų, susietąjį ir konkurencingą judumą visiems ES piliečiams. Judumo srityje dėl skaitmeninimo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir inovacijų pasiektas lūžio taškas. ES turi pasinaudoti šių veiksnių atveriamomis naujomis galimybėmis ir kartu būti tinkamai pasirengusi spręsti įvairius pereinamojo laikotarpio uždavinius. Judumas – žmonių ir prekių laisvo judėjimo, kuris yra labai svarbus sklandžiam Europos Sąjungos veikimui, pagrindas. Todėl būtina viską atlikti tinkamai, kad ES, visų pirma jos svarbūs judumo pramonės sektoriai, galėtų ir toliau pirmauti šioje ekonomikai ir visuomenei nepaprastai reikšmingoje srityje, išlikti konkurencinga ateityje ir užtikrinti judumo paslaugų saugumą, netaršumą ir tvarumą. Todėl Komisija ragina teisėkūros institucijas greitai, nesibaigus šio Parlamento kadencijai, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir taip užtikrinti, kad Europa būtų kelyje.

(1)

   COM(2016) 501.

(2)

   COM(2017) 283, COM(2017) 675.

(3)

   COM(2017) 479.

(4)

   2017 m. birželio 8 d. Tarybos išvados dėl kelių eismo saugumo – http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9994-2017-INIT/lt/pdf .

(5)

   „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“, COM(2010) 389 galutinis. Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, COM(2011) 144.

(6)

   2017 m. birželio 8 d. Tarybos išvados dėl kelių eismo saugumo – http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9994-2017-INIT/lt/pdf .

(7)

   Reglamentas (ES) 2015/758 ir Sprendimas Nr. 585/2014/ES .

(8)

   Automatizavimas daro poveikį visoms transporto rūšims (vandens, oro, geležinkelių ir kelių transportui), keleiviniam ir krovininiam transportui, viešajam ir asmeniniam transportui, tačiau plačioji visuomenė, ko gero, labiausiai pajus automatizavimo poveikį kelių transportui.

(9)

   Komisijos tyrimas (2018 m.) – https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/analysis-possible-socio-economic-effects-connected-cooperative-and-automated-mobility-CCAM-Europe .

(10)

   Komisijos ataskaita „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti gyvybes“, COM(2016) 787.

(11)

    http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/AUTO/?uri=CELEX:52016DC0766 .

(12)

    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52016DC0588 .

(13)

    http://ec.europa.eu/research/index.cfm?pg=newsalert&year=2017&na=na-030417 .

(14)

    https://www.regjeringen.no/contentassets/ba7ab6e2a0e14e39baa77f5b76f59d14/2016-04-08-declaration-of-amsterdam---final1400661.pdf .

(15)

   Taip pat žr. Komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018) 237) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl atsakomybės už naujas skaitmenines technologijas (SWD(2018) 137).

(16)

   COM(2018) 283.

(17)

   COM(2018) 278 ir COM(2018) 279.

(18)

   Aukšto lygio darbo grupės GEAR 2030 ataskaitoje dėl automobilių pramonės ateities ši veiklos sritis taip pat buvo nurodyta kaip viena iš prioritetinių sričių, kurioje reikia imtis intervencinių veiksmų. https://ec.europa.eu/docsroom/documents/26081/attachments/1/translations/en/renditions/native .

(19)

   Šaltinis: Europos inovacijos ir technologijos instituto konsorciumas „Inno-energy“ http://www.innoenergy.com/ .

(20)

    https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/european-battery-alliance_en .

(21)

   Šioje veikloje dalyvavo daugiau kaip 120 pramonės subjektų ir novatorių. Jie kartu patvirtino šiuo metu įgyvendinamas rekomendacijas dėl prioritetinių veiksmų – http://www.innoenergy.com/eit-innoenergys-role-within-the-european-battery-alliance/ .

(22)

   COM(2016) 501.

(23)

    https://ec.europa.eu/transport/themes/urban/cleanbus_en .

(24)

   Pagal Direktyvos 2014/94/ES 7 straipsnio 3 dalį priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES numatytos bendros alternatyviųjų degalų vienetų kainų palyginimo metodikos, C(2018) 2751.

(25)

   Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009.

(26)

   COM(2018) 296.

(27)

   Direktyva (ES) 2015/719. COM(2018) 275.

(28)

   COM(2018) 277.


Briuselis,2018 05 17

COM(2018) 293 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

EUROPA KELYJE
Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus


1 priedas. Strateginis kelių eismo saugumo didinimo veiksmų planas

Šiame priede nurodomi konkretūs veiksmai, kuriuos numatoma įgyvendinti iki šios Komisijos kadencijos pabaigos, t. y. iki 2019 m. 3 ketv. pabaigos. Šie veiksmai nurodyti kartu su konkrečiais jų įgyvendinimo terminais. Šiuo planu, savaime suprantama, negali būti iš anksto nustatyti būsimos kadencijos Komisijos veiksmai, todėl jame nurodyti papildomi numatomi laikotarpio po 2019 m. veiksmai yra orientaciniai ir jiems nenustatomi konkretūs įgyvendinimo terminai. 

1. Geresnis kelių eismo saugumo valdymas

Norint išjudinti nustojusius gerėti ES kelių eismo saugumo rodiklius ir labiau priartėti prie ilgalaikio tikslo iki 2050 m. užtikrinti, kad ES keliuose nebežūtų žmonės („Vision Zero“), būtina keisti požiūrį. 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos sistema, išsamiau išplėtosima iki 2019 m., yra grindžiama saugios sistemos principu. Pagal jį nustatomi aiškūs tikslai ir, taikant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, tiesiogiai susijusius su visų kelių eismo dalyvių žūčių ir sunkių sužalojimų prevencija, stebima pažanga. Juo reikalaujama sukurti geresnę valdymo struktūrą, padedančią koordinuoti visuose sektoriuose vykdomus su visais kelių eismo dalyviais susijusius veiksmus.

Pagrindiniai su valdymu susiję veiksmai

Komisija išplėtos šiame komunikate nustatytus 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos sistemos principus [2019 m. 2 ketv.], be kita ko:

·glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sudarys pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, kurie turi būti susieti su siekiamais rezultatais, sąrašą;

·suteiks Aukšto lygio kelių eismo saugumo darbo grupei (kurią sudaro aukšto rango nacionalinių administracijų atstovai) daugiau įgaliojimų, kad ji teiktų ir strategines konsultacijas, taip pat dažnai teiktų grįžtamąją informaciją;

·sukurs naują – Europos kelių eismo saugumo ambasadoriaus – funkciją, kurią atliks žinomas asmuo ir kurios tikslas bus derinti su kelių eismo saugumu susijusius veiksmus su valstybėmis narėmis ir skleisti gerąją patirtį Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu.

Sistemos taikymo laikotarpiu Komisija (kurios darbui duos kryptį iš įvairių generalinių direktoratų atstovų sudaryta koordinavimo grupė), palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, stebės ir sieks spartinti pažangą, pavyzdžiui, dukart per metus rengs rezultatų pristatymo konferencijas ir skatins prisiimti savanoriškus įsipareigojimus, visų pirma sutvirtėjusios Europos kelių saugos chartijos įsipareigojimus 1 .

2. Didesnė finansinė parama kelių eismo saugumui

Svarbus ES turimas svertas siekiant greitesnių rezultatų yra kelių eismo saugumo iniciatyvų rėmimas naudojant įvairius finansavimo sprendimus. Infrastruktūros gerinimas gali būti remiamas iš dabartinėje finansinėje programoje numatytų regioninių lėšų. Be to, dabartiniame kvietimų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę biudžete kelių eismo saugumui ir skaitmeninimui finansuoti numatyta 200 mln. EUR. Ilguoju laikotarpiu bus svarbu užtikrinti pastovų ir nuoseklų infrastruktūros gerinimo, kitų su kelių eismo saugumu susijusių veiksmų ir gebėjimų stiprinimo finansavimą.

Pagrindiniai su tinkamų sąlygų sudarymu ir finansavimu susiję veiksmai

Komisija:

·skatins naudoti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų teikiamą finansinę paramą su kelių eismo saugumu susijusiam infrastruktūros gerinimui, ypač valstybėse narėse, kurių kelių eismo saugumo rodikliai palyginti prasti, taip pat skatins naudotis Europos infrastruktūros tinklų priemone [2018 m. 2 ketv.];

·būsimoje daugiametėje finansinėje programoje racionalizuos ir padidins finansavimo paramą su kelių eismo saugumu susijusiems veiksmams, atsižvelgdama į skirtingų finansavimo priemonių tarpusavio papildomumą [2018 m. 2 ketv.];

·išnagrinės, kaip užtikrinti pastovią finansavimo paramą pagal būsimą daugiametę finansinę programą vykdysimiems su kelių saugumu susijusiems veiksmams, kaip antai jungtinėms tarpvalstybinėms kelių eismo saugumo užtikrinimo operacijoms, organizuojamoms bendradarbiaujant policijos įstaigoms [2018 m. 3 ketv.];

·išnagrinės galimybes finansiškai remti gebėjimų, pavyzdžiui, susijusių su saugios sistemos strategijomis (pavyzdžiui, pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vertinimo metodika), stiprinimą valstybių narių lygmeniu.

Be to, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos investicijų banku, išnagrinės, kaip sudaryti palankesnes sąlygas valdžios institucijoms gauti tinkamą finansinę paramą saugesniems transporto priemonių parkams įsigyti. Pavyzdžiui, būtų galima parengti Saugesnio transporto priemonę arba išplėsti esamos Švaresnio transporto priemonės taikymo sritį 2 . Komisija taip pat išnagrinės, kaip finansuoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, reikalingus saugios sistemos strategijoms rengti ir įgyvendinti.



3.    Saugūs keliai ir kelkraščiai

Taikant saugios sistemos principą kelių inžinerijos srityje, siekiama, atsižvelgiant į žmogaus klaidos tikimybę, suderinti kelio funkciją, projektą, išplanavimą ir greičio ribas taip, kad per avarijas nežūtų ir nebūtų sunkiai sužalojami žmonės. Šiandien Komisija siūlo peržiūrėti Kelių infrastruktūros saugumo valdymo direktyvą, kad ja būtų įpareigota didinti skaidrumą ir žymėti riziką visame tinkle, taip pat kad ji būtų pradėta taikyti ne tik transeuropiniams tinklams, bet ir visiems pagrindiniams keliams.

Pagrindiniai su saugiais keliais ir kelkraščiais susiję veiksmai

Komisija:

·atliks parengiamąjį darbą ir sudarys ekspertų grupę, kurios užduotis bus parengti kelių klasifikavimo sistemą, kuri padėtų pagal saugios sistemos principą geriau priderinti greičio ribas prie kelio projekto ir išplanavimo [2019 m. 3 ketv.];

·sudarys palankesnes sąlygas specialistams keistis su saugios sistemos metodikomis susijusia patirtimi (pavyzdžiui, Europos kelių saugumo auditorių forume) [priėmus peržiūrėtą Kelių infrastruktūros saugumo valdymo direktyvą].

Sistemos taikymo laikotarpiu Komisija stengsis nustatyti, kokių dar veiksmų gali imtis ES, pavyzdžiui, atliekant kitą transeuropinių tinklų gairių peržiūrą reikės nustatyti konkrečius transeuropinių tinklų keliams taikytinus saugumo tikslus.

4.    Saugios transporto priemonės

Nuosekliomis Bendrosios transporto priemonių saugos reglamento ir Pėsčiųjų saugumo reglamento redakcijomis didindama transporto priemonių saugumą, ES sėkmingai sumažino žūčių ir sunkių sužalojimų skaičių. Komisija siūlo peržiūrėti šiuos reglamentus, kad kai kurios svarbios saugumo priemonės, pavyzdžiui, pažangiosios greičio reguliavimo sistemos, autonominės avarinio stabdymo (be kita ko, situacijose su pėsčiaisiais ir dviratininkais) sistemos ar geresnės sunkvežimių vairuotojų tiesioginio matymo galimybės, taptų privalomos. Paskui bus svarbu nustatyti ES ir Jungtinių Tautų darbo prioritetus, taikytinus rengiant naujas transporto priemonių saugumo taisykles (pavyzdžiui, sunkvežimiams skirtų autonominių avarinio stabdymo sistemų taisykles, apimančias pėsčiųjų bei dviratininkų aptikimo ir tiesioginio matymo standartus). Dar viena dėmesio verta galimybė spartinti saugumo technologijų diegimą yra viešieji pirkimai.

Be to, Komisija siūlo peržiūrėti Padangų ženklinimo reglamentą, kad vartotojai būtų geriau informuojami, visų pirma apie padangų saugumo rodiklius.

Pagrindiniai su saugiomis transporto priemonėmis susiję veiksmai

Komisija:

·pradės vertinimą, kuriuo sieks nustatyti, ar įmanoma ir ekonomiškai efektyvu modifikuoti esamus (visų pirma autobusų ir sunkvežimių) parkus įdiegiant transporto priemonėse pažangiąsias pagalbines vairavimo sistemas [2018 m. 4 ketv.];

·skatins valstybes nares apsvarstyti galimybę išlaikant konkurenciją vidaus rinkoje vykdyti nacionalines iniciatyvas, kuriomis, taikant įvairias priemones, tokias kaip viešieji pirkimai, saugių kelionių politika, mokesčių ir draudimo paskatos, būtų spartinamas išbandytų technologijų diegimas [2018 m. 2 ketv.].

Komisija sieks, kad būtų prisiimami savanoriški įsipareigojimai, pavyzdžiui, kad:

·vežimo keliais srities darbdaviai ir (arba) asociacijos įsipareigotų, pavyzdžiui, naudoti transporto priemones, kuriose įdiegtos naujausios saugumo priemonės, pranokstančios reikalaujamąsias teisės aktuose;

·valdžios institucijos įsipareigotų, pavyzdžiui, miestams atnaujinant transporto priemonių parkus, viešuosiuose pirkimuose teikti pirmenybę ne tik netaršiausioms, bet ir saugiausioms transporto priemonėms;

·gamintojai įsipareigotų, pavyzdžiui, visuose kainų segmentuose diegti saugumo priemones, pranokstančias būtinuosius reikalavimus;

·draudikai įsipareigotų, pavyzdžiui, keisti įmokų struktūrą taip, kad ji būtų palankesnė saugioms transporto priemonėms;

·automobilių nuomos ir dalijimosi automobiliu sektoriaus atstovai įsipareigotų, pavyzdžiui, automobilių nuomos ir išperkamosios nuomos srityje populiarinti saugius automobilius ir vykdyti nuolatinę techninę jų priežiūrą;

·vairavimo mokyklos įsipareigotų, pavyzdžiui, mokyti naujus ir esamus vairuotojus bei važiuotojus naudotis naujomis transporto priemonių saugumo priemonėmis.

Komisija įvertins, ar reikia imtis papildomų veiksmų, susijusių, pavyzdžiui, su nurodymais tikrinti panaudotų padangų sukibimo rodiklius, su transporto priemonių techninės apžiūros teisine sistema, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad transporto priemonės nebūtų neteisėtai modifikuojamos jų savininkų ar turėtojų, ir su siekiu labiau akcentuoti saugumo aspektus ES viešųjų pirkimų teisės aktuose.

5.    Saugus naudojimasis keliais

Siekiant, kad sunkių avarijų nebūtų ar kad jos būtų lengvesnės, labai svarbus ir saugus eismo dalyvių elgesys (saugus greitis, apsauginės įrangos, pavyzdžiui, saugos diržų ir apsauginių šalmų, naudojimas, vairavimas neapsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų, vairavimas, važiavimas ir ėjimas be dėmesį blaškančių dirgiklių) bei jo užtikrinimas. Peržiūrėto Bendrosios saugos reglamento ir Pėsčiųjų saugumo reglamento pasiūlyme numatomos tam tikros priemonės, teikiančios vilčių gerokai padidinti saugumą (pažangiosios greičio reguliavimo sistemos, mieguistumo atpažinimo technologijos, standartizuotos antialkoholinių variklio užraktų sąsajos).

Pagrindiniai su saugiu naudojimusi keliais susiję veiksmai

Komisija:

·remdamasi 2016 m. atliktu vertinimu, pradės nagrinėti galimybes padidinti direktyvos dėl tarpvalstybinio sankcijų už kelių eismo taisyklių pažeidimus taikymo užtikrinimo veiksmingumą [2018 m. 4 ketv.];

·pradės tyrimą, kurio tikslas – išnagrinėti galimybes įgyvendinti teisėkūros iniciatyvą dėl vairuotojų teisių atėmimo tarpusavio pripažinimo [2019 m. 1 ketv.];

·į ES teisę perkels Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) taisyklę, pagal kurią privaloma įdiegti priminimo užsisegti saugos diržus sistemas visose sėdynėse [2018 m. 4 ketv.];

·bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis sieks sudaryti reikiamas sąlygas veikti išjungiamoms pažangiosioms greičio reguliavimo sistemoms, kurios, be kita ko, skaitmeniniu formatu rodytų greičio ribas, ir apsvarstys, ar būtų įmanoma ir priimtina ateityje diegti neišjungiamas pažangiąsias greičio reguliavimo sistemas [2019 m. 3 ketv.];

·pradės vertinimą, kuriuos sieks nustatyti, kaip sugriežtinti ES rekomendaciją dėl leidžiamos didžiausios alkoholio koncentracijos kraujyje, pavyzdžiui, būtų galima rekomenduoti taikyti griežtesnes ribas vairuotojams profesionalams ir (arba) pradedantiesiems vairuotojams ir pateikti rekomendacijų dėl antialkoholinių variklio užraktų naudojimo [2018 m. 3 ketv.].

Komisija sieks, kad būtų prisiimami savanoriški įsipareigojimai, pavyzdžiui, kad:

·vežimo keliais srities darbdaviai ir (arba) asociacijos įsipareigotų, pavyzdžiui, vykdyti vairuotojų profesionalų švietimo ir informuotumo didinimo veiklą, pranokstančią teisinius vairuotojų profesionalų mokymo reikalavimus;

·švietimo sektorius įsipareigotų, pavyzdžiui, įtraukti kelių eismo saugumo mokymą į įprastą mokymo programą, o eismo dalyvių organizacijos įsipareigotų, pavyzdžiui, skatinti saugų elgesį, atsižvelgdamos į amžiaus ir lyties veiksnius;

·valdžios institucijos įsipareigotų, pavyzdžiui, viešuosiuose pirkimuose taikyti reikalavimą dėl antialkoholinių variklio užraktų įrengimo;

·kelionių tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų teikėjai įsipareigotų, pavyzdžiui, vykdyti informuotumo apie saugos diržus didinimo kampanijas;

·taksi ir dalijimosi automobiliu paslaugų įmonės įsipareigotų, pavyzdžiui, užtikrinti, kad jų transporto priemonėse būtų vaiko sėdynės.

Komisija taip pat sieks pagal būsimą mokslinių tyrimų ir inovacijų programą skatinti ir remti mokslinius tyrimus, susijusius su narkotikų vartojimo nustatymo metodais ir pigesnėmis jų aptikimo priemonėmis, taip pat su automatiniu tinkamumo vairuoti vertinimu ir su neatidumo, įskaitant atvejus, kai dėmesį blaško transporto priemonėje įdiegtos elektroninės sistemos, prevencija. Ji išnagrinės galimybę įpareigoti tolimojo susisiekimo autobusuose įdiegti elektronines priminimo užsisegti saugos diržus sistemas ir kartu su sektoriaus subjektais parengti gerosios praktikos kodeksą, siekiant užtikrinti, kad automobiliuose diegiamos informacinės sistemos ir telefonai būtų suprojektuoti taip, kad jais būtų galima naudotis saugiai. Komisija nustatys, ar reikia imtis papildomų veiksmų, susijusių pavyzdžiui, su sąvokos „saugus greitis“ apibrėžimu ir taikymu, dviratininkų šalmais ir apsaugine motociklininkų apranga ir (arba) laipsnišku pažymėjimų išdavimu pradedantiesiems vairuotojams.

6.    Greitas ir veiksmingas pagalbos tarnybų reagavimas



Suteikus veiksmingą pagalbą po avarijos, be kita ko, kvalifikuotiems darbuotojams greitai nuvežus sužeistuosius į tinkamą įstaigą, sušvelninami sužalojimo padariniai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti atidžiai stebimas pagalbos iškvietos sistemos „eCall“, automatiškai suveikiančios įvykus avarijai, diegimo poveikis.

Pagrindiniai su pagalbos tarnybų reagavimu susiję veiksmai

Komisija:

·pradės sistemos „eCall“ poveikio vertinimą ir apsvarstys galimybę pradėti reikalauti ją diegti ir kitų kategorijų transporto priemonėse (sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse, autobusuose ir tolimojo susisiekimo autobusuose, motocikluose ir žemės ūkio traktoriuose) [2019 m. 3 ketv.];

·sudarys palankesnes sąlygas kelių eismo saugumo institucijoms ir sveikatos sektoriui palaikyti glaudesnius ryšius siekiant nustatyti tolesnius praktinius ir su moksliniais tyrimais susijusius poreikius (pavyzdžiui, kaip užtikrinti, kad sužalojimai būtų gydomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų tinkamose medicinos įstaigose) [2018 m. 3 ketv.].

Komisija sieks, kad būtų prisiimami savanoriški įsipareigojimai, pavyzdžiui, kad:

·komercinio ir viešojo transporto veiklos vykdytojai įsipareigotų, pavyzdžiui, mokyti vairuotojus suteikti pirmojo lygio pagalbą;

·gamintojai įsipareigotų, pavyzdžiui, diegti sistemą „eCall“ naujuose esamų tipų automobiliuose arba atitinkamai modifikuoti esamus automobilius;

·draudikai įsipareigotų, pavyzdžiui, mažinti draudimo įmokas už automobilius, kuriuose įdiegta sistema „eCall“.

7.    Perspektyvus kelių eismo saugumas

Susiejimas ir automatizavimas ilgainiui gali nepaprastai padidinti kelių eismo saugumą, tačiau reikia nepamiršti ir jų keliamų grėsmių, susijusių, pavyzdžiui, su kibernetiniu saugumu ir su itin automatizuotų transporto priemonių veikimu mišraus eismo aplinkoje. Todėl judumo dokumentų rinkinyje Komisija pateikia išsamią susietojo ir automatizuoto judumo strategiją.

Bendradarbiaujamoji ekonomika (pavyzdžiui, dalijimosi automobiliais ir dviračiais sistemos) ir kai kurios aplinkosaugos priemonės, derinamos su kelių eismo saugumo priemonėmis, teikia galimybių gauti abipusės naudos (pavyzdžiui, sukuriama vaikščioti ir važinėti dviračiais saugesnė ir patrauklesnė aplinka), tačiau esama ir su jomis susijusios rizikos, tokios kaip neapsaugotų kelių eismo dalyvių skaičiaus didėjimas.

Rengiant būsimas iniciatyvas turės būti atsižvelgiama į konkrečius pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius ir į skirtingas eismo dalyvių grupes (amžių, lytį, negalias). Be to, gali reikėti imtis daugiau veiksmų darbo saugos srityje.

Pagrindiniai su naujais uždaviniais susiję veiksmai

Komisija:

·priims sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų specifikacijas (deleguotuoju aktu pagal Intelektinių transporto sistemų direktyvą), be kita ko, susijusias su transporto priemonių tarpusavio bei transporto priemonių ir infrastruktūros ryšiu 3 [2018 m. 4 ketv.];

·glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais, pradės procesą, kurio tikslas – parengti su perėjimu prie aukštesnio lygio automatizavimo susijusį elgesio kodeksą, siekiant užtikrinti, kad nustatant reikalavimus ir procedūras būtų visapusiškai atsižvelgiama į kelių eismo saugumo aspektus (mišrų eismą, sąveiką su kitais eismo dalyviais, važiavimą vilkstine), visų pirma užtikrinamas nacionalinių eismo taisyklių derėjimas ir išvengiama prieštaravimo ES transporto priemonių taisyklėms [2019 m. 3 ketv.];

·paskelbs Saugaus miesto varžybų arba apdovanojimų iniciatyvą [2019 m. 3 ketv.].

Komisija sieks, kad būtų prisiimami savanoriški įsipareigojimai, pavyzdžiui, kad:

·operatoriai, transporto priemonių parkų valdytojai ir vežėjai įsipareigotų, pavyzdžiui, nustatyti įmonės kelių eismo saugumo politiką;

·prekybos asociacijos įsipareigotų, pavyzdžiui, teikti rekomendacijas MVĮ dėl kelių eismo saugumo, ypač dėl pristatymo furgonų saugumo miesto teritorijose;

·nacionalinės valdžios institucijos įsipareigotų, pavyzdžiui, sekti gerosios praktikos pavyzdžiais kovodamos su neteisėtu transporto priemonių modifikavimu ir vykdydamos prieš jį nukreiptas kampanijas.

Sistemos taikymo laikotarpiu Komisija įvertins, ar reikia imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, skatinti suderinti transporto priemonėse įrengiamas žmogaus ir mašinos sąsajas, siekiant užtikrinti, kad visi vairuotojai ir eismo dalyviai galėtų sąveikauti su transporto priemonėmis nepakenkdami saugumui, taip pat spręsti prieigos prie transporto priemonėse saugomų duomenų klausimą. Komisija įvertins, ar reikia peržiūrėti su vairuotojo pažymėjimais, technine apžiūra, vairuotojų profesionalų mokymu ir vairavimo trukme susijusius teisės aktus, kad būtų atsižvelgta į pokyčius bendradarbiaujamojo, susietojo ir autonominio judumo srityje. Be to, Komisija išnagrinės kelių eismo saugumo aspektus, susijusius su judumo mieste planavimu, darbo sauga, tinkamumu vairuoti ir važiuoti ir naujais verslo modeliais asmeninio transporto srityje.

Be to, Komisija pagal būsimą bendrąją programą skatins ir rems mokslinius tyrimus ir inovacijas siekdama gauti informacijos, aktualios formuojant kelių eismo saugumo politiką, be kita ko, informacijos apie naujus judumo modelius ir visuomenės pokyčius, žmogaus ir technologijų sąveiką, visų pirma žmogaus ir mašinos sąsajas, ir saugų perėjimą prie automatizuotos ir saugios sistemos, kurioje užtikrinamas taisyklių laikymasis.

8.    ES vaidmuo pasaulyje: kelių eismo saugumo eksportas



Kelių eismo saugumo srityje už ES ribų Komisija daugiausia dėmesio skiria artimiausiems savo kaimynams, visų pirma Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalims, besiruošiančioms 2018 m. pasirašyti kelių eismo saugumo deklaracijas, taip pat Turkijai.

Be to, reikėtų įvertinti, kokį vaidmenį kelių eismo saugumo srityje Komisija atlieka Jungtinių Tautų, visų pirma Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos, atžvilgiu.

Pagrindiniai kelių eismo saugumo didinimo už ES ribų veiksmai

Komisija:

·remdamasi 2018 m. priimsimomis kelių eismo saugumo deklaracijomis, toliau plėtos kelių eismo saugumo srities bendradarbiavimą su ES kaimynais, ypač su Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalimis, visų pirma keisis geriausios praktikos pavyzdžiais ir padės stiprinti gebėjimus [2018 m. 3 ketv.].

Komisija taip pat apsvarstys, kaip galėtume geriau derinti eismo taisykles (JT Ženevos konvencija ir JT Vienos konvencija), be kita ko, ES lygmeniu, kad būtų galima jas suderintai pritaikyti prie bendradarbiaujamojo, susietojo ir autonominio judumo. Be to, Komisija nagrinės galimybes bendradarbiauti su tarptautinių finansavimo iniciatyvų vykdytojais, kaip antai JT Kelių eismo saugumo patikos fondu.

(1)

   Europos kelių saugos chartija yra Europos Komisijos sukurtas su kelių eismo saugumu susijęs pilietinės visuomenės darinys, kurį šiuo metu sudaro daugiau kaip 3 500 narių.

(2)

    http://www.eib.org/projects/sectors/transport/cleaner-transport-facility .

(3)

   Žr. Komunikatą „Automatizuoto judumo link. ES ateities judumo strategija“, COM(2018) 283.


Briuselis,2018 05 17

COM(2018) 293 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

EUROPA KELYJE
Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus


2 PRIEDAS. Strateginis su baterijomis susijusių veiksmų planas

I. Politinės aplinkybės

Baterijų kūrimas ir gamyba Europoje – strateginė būtinybė atsižvelgiant į tai, kad pereinama prie švarios energijos, ir vienas iš pagrindinių Europos automobilių pramonės konkurencingumo veiksnių.

2017 m. spalio mėn. Europos Komisija paskelbė Europos baterijų aljanso 1 – pagrindinių pramonės suinteresuotųjų subjektų, suinteresuotų valstybių narių ir Europos investicijų banko bendradarbiavimo struktūros – veiklos pradžią.

Nedelsiant spręstinas uždavinys sukurti konkurencingą ir tvarią Europos baterijų gamybos pramonę yra išties nelengvas, ir Europa turi būti sparti šiose pasaulio lenktynėse. Pagal kai kurias prognozes nuo 2025 m. Europoje galėtų veikti baterijų rinka, kurios metinė vertė būtų 250 mlrd. EUR ir kurioje ES paklausai tenkinti produktus tiektų bent 10–20 gigafabrikų (masinės baterijų elementų gamybos struktūrų) 2 . Atsižvelgiant į tai, kad investuoti reikia labai daug ir greitai, šis strateginis uždavinys negali būti sprendžiamas padrikai.

Šiuo strateginiu veiksmų planu Komisija siekia padėti Europai tvirtai žengti pirmavimo viename iš pagrindinių ateities sektorių keliu, kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir augimas žiedinėje ekonomikoje ir kartu užtikrinamas netaršus judumas ir geresnė ES piliečių aplinka bei gyvenimo kokybė.

Komisija skatina laikytis visą baterijų ekosistemos vertės grandinę apimančio tarpvalstybinio integruoto Europos požiūrio ir skiria daug dėmesio tam, kad žiedinės ekonomikos kontekste būtų užtikrintas tvarumas gaunant ir perdirbant žaliavas, projektuojant ir gaminant baterijų elementus ir baterijų paketus, juos naudojant, pakartotinai naudojant, perdirbant ir šalinant.

Baterijų vertės grandinė

Toks požiūris skatins gaminti ir naudoti didelio našumo baterijas ir padės nustatyti visai vertės grandinei taikytinus lyginamuosius tvarumo standartus.

Šis strateginis veiksmų planas parengtas nuodugniai konsultuojantis su Europos baterijų aljanso veikloje dalyvaujančiais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, pramonės atstovais ir valstybėmis narėmis, ir yra grindžiamas pramonės iniciatyvos principu, pagal kurį ES pramonės subjektai patys patvirtino tikslinius veiksmus ir pradeda juos įgyvendinti 3 .

Siekiant užtikrinti, kad žiedinės ekonomikos kontekste Europa taptų pasauline lydere tvarios baterijų gamybos ir naudojimo srityje, šiame strateginiame veiksmų plane derinamos tikslinės ES lygmens priemonės, susijusios su, be kita ko, žaliavomis (pirminėmis ir antrinėmis), moksliniais tyrimais ir inovacijomis, finansavimu ir investicijomis, standartizavimu ir reguliavimu, prekyba ir įgūdžių ugdymu.

Konkrečiai, juo siekiama:

·užtikrinti galimybę gauti žaliavų iš ES nepriklausančių daug išteklių turinčių šalių, palengvinti prieigą prie Europos žaliavų šaltinių ir užtikrinti galimybę gauti antrinių žaliavų perdirbant baterijas žiedinėje ekonomikoje;

·remti Europos didelio masto baterijų elementų gamybą ir konkurencingos visos vertės grandinės formavimąsi Europoje: suburti pagrindinius pramonės subjektus ir nacionalines bei regionines valdžios institucijas; bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos investicijų banku remti novatoriškus reikšmingą tarpvalstybinį ir tvarumo aspektą turinčius gamybos projektus, susijusius su visa baterijų vertės grandine;

·stiprinti pramonės pirmavimą labiau remiant ES mokslinių tyrimus ir inovacijas baterijų sektoriaus pažangiųjų (pavyzdžiui, ličio jonų) ir revoliucingųjų (pavyzdžiui, kietakūnių) technologijų srityje. Ši parama turėtų būti susijusi su visais vertės grandinės etapais (pažangiosiomis medžiagomis, nauja chemine sudėtimi, gamybos procesais, baterijų tvarkymo sistemomis, perdirbimu, verslo modelių inovacijomis), glaudžiai sietis su pramonės ekosistema ir padėti sparčiau diegti bei industrializuoti inovacijas;

·siekiant panaikinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, formuoti ir ugdyti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą visose baterijų vertės grandinės dalyse: vykdyti ES ir valstybių narių lygmens veiksmus, kuriais būtų užtikrinamas tinkamas mokymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas ir dėl kurių Europa taptų patrauklia vieta pasaulinio lygio baterijų kūrimo ir gamybos ekspertams;

·padėti užtikrinti ES baterijų elementų gamybos pramonės tvarumą, kad jos aplinkosauginis pėdsakas būtų kuo mažesnis, pavyzdžiui, gamybos procesui naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Šis tikslas visų pirma turėtų būti įgyvendinamas nustatant saugios ir tvarios baterijų gamybos reikalavimus;

·užtikrinti derėjimą su platesne tinkamų sąlygų sudarymo ir reglamentavimo sistema 4 (Švarios energijos strategija, Judumo dokumentų rinkiniais, ES prekybos politika ir kt.), kad būtų lengviau diegti baterijų ir energijos kaupimo technologijas.

II.    Strateginių veiksmų sritys

1.Tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas

ES žaliavų strategija siekiama užtikrinti galimybę gauti ES ekonomikai reikalingų žaliavų 5 . 2012 m. pradėta įgyvendinti Europos inovacijų partnerystė žaliavų srityje suteikė naują postūmį žaliavų politikai, grindžiamai 1) tvariu žaliavų gavimu iš pasaulio rinkų, 2) tvaria vietos žaliavų gavyba ir 3) efektyviu išteklių naudojimu bei antrinių žaliavų tiekimu. 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė atnaujintą ES pramonės politikos strategiją, kurioje pabrėžiama žaliavų, visų pirma svarbiausių žaliavų, reikšmė ES ekonomikai, siekiant užtikrinti visų pramonės vertės grandinių konkurencingumą 6 .

Todėl ES turi užsitikrinti prieigą prie baterijų žaliavų tiekimo grandinių. Elektromobilumo srityje šiuo metu daugiausia naudojamos ličio jonų baterijos – artimiausiais metais jos užims dominuojančią poziciją rinkoje. Ličio jonų baterijoms gaminti reikalingos įvairios žaliavos, be kita ko, litis, kobaltas, nikelis, manganas, grafitas, silicis, varis ir aliuminis. Dėl kai kurių iš šių medžiagų, visų pirma kobalto, gamtinio grafito ir ličio, esamo ir būsimo tiekimo nerimaujama, nes šių žaliavų reikia labai daug ir (arba) jų tiekimo šaltiniai yra labai sutelkti. Labai svarbu užtikrinti šių išteklių gavybos ir naudojimo tvarumą, o ES tiekimo šaltinių įvairinimui vis svarbesnis bus medžiagų perdirbimas – jis turėtų būti skatinamas atsižvelgiant į tai, kad pereinama prie žiedinės ekonomikos 7 .

Todėl ES turėtų užsitikrinti galimybę gauti žaliavų iš jai nepriklausančių daug išteklių turinčių šalių, kartu skatindama pirminę ir antrinę žaliavų gavybą iš Europos šaltinių. Be to, ji turėtų skatinti svarbiausių baterijų medžiagų ekologinį projektavimą, keitimą kitomis medžiagomis, efektyvesnį naudojimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

Pagrindiniai veiksmai

Komisija:

·remdamasi 2017 m. sudarytu ES svarbiausių žaliavų sąrašu nustatys galimybes šiuo metu ir ateityje gauti baterijoms gaminti reikalingų pirminių žaliavų; įvertins galimybes gauti baterijų žaliavų iš šaltinių ES teritorijoje, pavyzdžiui, kobalto (Suomijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Slovakijoje), ličio (Austrijoje, Čekijoje, Suomijoje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje), gamtinio grafito (Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Slovakijoje ir Švedijoje), nikelio (Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje); įvertins galimybes visoje ES teritorijoje gauti antrinių žaliavų; pateiks rekomendacijų, kurių tikslas – optimizuoti baterijų žaliavų gavimą ES teritorijoje [2018 m. 4 ketv.];

·naudodamasi visomis tinkamomis prekybos politikos priemonėmis (tokiomis kaip laisvosios prekybos susitarimai), užtikrins sąžiningas ir tvarias galimybes gauti žaliavų iš trečiųjų šalių ir skatins socialiai atsakingą kasybą [vykdoma];

·rems mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais siekiama užtikrinti ekonomiškai efektyvesnę svarbiausių baterijų žaliavų gavybą, jų keitimą kitomis medžiagomis ir efektyvesnį naudojimą, kad vėliau būtų galima parengti standartus (žr. 5 strateginių veiksmų sritį) [2018–2020 m.];

·per Žaliavų tiekimo grupę ir Aukšto lygio Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje valdymo grupę užmegs dialogą su valstybėmis narėmis, siekdama nustatyti, ar jų žaliavų politika, kasybos kodeksai ir žvalgymo iniciatyvos, kuriomis siekiama patenkinti strateginius baterijoms gaminti reikalingų medžiagų poreikius, yra tinkami. Šios veiklos rezultatus ji pristatys 2018 m. lapkričio mėn. įvyksiančioje Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje aukšto lygio konferencijoje [2018 m. 4 ketv.].

2.Europos projektų, apimančių skirtingus baterijų vertės grandinės segmentus, įskaitant elementų gamybą, rėmimas

2017 m. spalio mėn. pradėta Europos baterijų aljanso veikla sparčiai įsibėgėja ir jau duoda apčiuopiamų rezultatų – pranešama apie pramonės konsorciumus ir partnerystes, kurių tikslas – plėtoti baterijų elementų gamybą ir susijusias ekosistemas. Norint toliau pirmauti pasaulyje automobilių gamybos ir inovacijų srityje, reikia imtis (ir jau imamasi) veiksmų, kuriais būtų didinama baterijų elementų gamybos Europoje apimtis ir plėtojami bei stiprinami kiti baterijų vertės grandinės segmentai (pavyzdžiui, medžiagų, gamybos įrangos ir procesų, baterijų tvarkymo sistemų ir kt.), taip kuriant integruotą ir konkurencingą ekosistemą.

Valstybės narės ir pramonės atstovai paragino Komisiją toliau tarpininkauti suvedant pagrindinius sektoriaus subjektus ir remti reikšmingą tarpvalstybinį aspektą turinčius gamybos projektus, apimančius skirtingus baterijų vertės grandinės elementus.

Pagrindiniai veiksmai

Komisija:

·tęs partnerystę su baterijų vertės grandinės suinteresuotaisiais subjektais, kad skatintų ir padėtų vykdyti didelio masto projektus, kuriais sudaromos sąlygos gaminti naujos kartos baterijas, ir kad Europoje būtų kuriama novatoriška, integruota, tvari ir konkurencinga baterijų vertės grandinė [2018–2019 m.];

·palaikys nuolatinį dialogą su atitinkamomis valstybėmis narėmis, kad nustatytų, kaip būtų galima bendromis jėgomis veiksmingai remti novatoriškus gamybos projektus, kurie pranoksta naujausius technikos laimėjimus, ir geriausiai sutelkti tam reikalingus ES ir nacionalinius išteklius. Ši veikla galėtų būti įgyvendinama, pavyzdžiui, kaip bendriems Europos interesams svarbūs projektai 8 [2018 m. 4 ketv.];

·toliau glaudžiai bendradarbiaus su suinteresuotomis valstybėmis narėmis ir Europos investicijų banku, siekdama užtikrinti, kad baterijų elementų gamybos projektams būtų teikiamos viešosios lėšos ar finansavimas, kuriais būtų skatinamos bei pritraukiamos privačiojo sektoriaus investicijos ir mažinama joms kylanti rizika. Šiuo tikslu Komisija koordinuos įvairius lėšų ir finansavimo teikimo šaltinius (tokius kaip Europos investicijų bankas 9 , energetikos parodomųjų projektų priemonė „InnovFin“ 10 , programa „Horizontas 2020“ 11 , Europos regioninės plėtros fondas 12 , Europos strateginių investicijų fondas 13 , Inovacijų fondas 14 ), padedančius įgyvendinti novatoriškus su baterijomis susijusius diegimo projektus, be kita ko, bandomųjų gamybos linijų ir pažangiųjų technologijų diegimo dideliu mastu projektus. Komisija taip pat didins informuotumą apie šiuos šaltinius ir sudarys palankesnes sąlygas jais naudotis. Be kita ko, šiuo klausimu aiškiai suinteresuotoms įmonėms ir valstybėms narėms bus rengiamos skaidrios ir įtraukios informacinės sesijos apie tinkamumo finansuoti pagal šias priemones kriterijus [2018–2019 m.];

·suinteresuotų regionų prašymu, bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, sudarys palankesnes sąlygas megzti tarpregionines partnerystes dėl baterijų; tam bus naudojamos esamos teminės pažangiosios specializacijos platformos, skirtos energetikos ar pramonės modernizavimui 15 [2019 m. 1 ketv.];

·glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir regionais, sieks tinkamai nukreipti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas sanglaudos politikos lėšas (2014–2020 m. – 44 mlrd. EUR), kurias, be kita ko, galima panaudoti baterijų srityje 16 [2018–2020 m.];

·glaudžiai bendradarbiaudama su Europos investicijų banku, sukurs baterijoms skirtą lėšų ir finansavimo portalą (vieną bendrą investavimo centrą), kad suinteresuotieji subjektai galėtų lengviau gauti tinkamą finansinę paramą ir kad būtų padedama derinti finansines priemones [2018 m. 4 ketv.];

·apskritai skatins visos vertės grandinės privačiuosius investuotojus visapusiškai išnaudoti Komisijos parengtame Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane 17 nurodyto tvaraus finansavimo galimybes [2018–2019 m.].

3.Pramonės pirmavimo stiprinimas labiau remiant su visa vertės grandine susijusius ES mokslinius tyrimus ir inovacijas

Kad Europa turėtų konkurencinį pranašumą, turėtų būti skiriama daug išteklių nuolatiniams pažangiesiems (pavyzdžiui, ličio jonų) ir revoliucingiesiems (pavyzdžiui, kietakūnių) moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti. Moksliniai tyrimai turėtų būti atliekami pažangiųjų (pirminių ir antrinių, t. y. perdirbtų) medžiagų, baterijų cheminės sudėties, pažangiųjų gamybos procesų, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo srityse. Siekiant spartinti ES inovacijų industrializavimą, ši veikla turėtų būti glaudžiai susieta su vertės grandinę supančia pramonės ekosistema.

Pagrindiniai veiksmai

Komisija:

·bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrins galimybę gauti su baterijomis susijusiems inovacijų projektams reikalingų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities lėšų („Horizontas 2020“ 18 ) pagal iš anksto nustatytus trumpalaikius ir ilgalaikius su baterijų vertės grandine susijusių mokslinių tyrimų prioritetus 19 . Tai taikytina ir novatoriškiems diegimo projektams, be kita ko, baterijų gamybos bandomųjų linijų ir pirminių bei antrinių žaliavų perdirbimo bandomųjų linijų projektams [2018–2020 m.];

·2018 ir 2019 m. paskelbs kvietimus teikti pasiūlymus dėl baterijų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriems iš viso numatyta papildoma 110 mln. EUR suma (be 250 mln. EUR, jau skirtų su baterijomis susijusiai veiklai pagal programą „Horizontas 2020“, ir 270 mln. EUR, kurie, kaip paskelbta dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, bus skirti pažangiųjų energetikos tinklų ir energijos kaupimo projektams) 20 [2018–2019 m.];

·padės sukurti naują Europos technologijų ir inovacijų platformą, padėsiančią nustatyti baterijų mokslinių tyrimų prioritetus, formuoti ilgalaikes vizijas, parengti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir veiksmų gaires. Europos technologijų ir inovacijų platformai vadovaus pramonės suinteresuotieji subjektai, mokslinių tyrimų bendruomenė ir valstybės narės, o Komisijos tarnybos padės ją sukurti ir prisidės kiekviena savo kompetencijos srityje [2018 m. 4 ketv.];

·pasirengs pradėti didelio masto pavyzdinę ateities ir besiformuojančių technologijų mokslinių tyrimų iniciatyvą, pagal kurią galėtų būti remiami ilgalaikiai pažangiųjų baterijų technologijų moksliniai tyrimai laikotarpiu po 2025 m. Įprasta tokių pavyzdinių ateities ir besiformuojančių technologijų iniciatyvų trukmė – 10 metų, o bendra paramos suma – apie 1 mlrd. EUR (bendrai finansuojama iš ES biudžeto) 21 [2018 m. 4 ketv.];

·per bandomąją Europos inovacijų tarybą rems rinkas kuriančias proveržio inovacijas baterijų ir panašiose srityse.  22 2018–2020 m. numatytas 2,7 mlrd. EUR biudžetas, skirtas 1 000 galimų proveržio projektų ir 3 000 galimybių studijų remti. Šis bandomasis Europos inovacijų tarybos projektas gali būti naudingas baterijų proveržio technologijoms (numatoma, kad jos bus viena iš sudedamųjų taikomųjų transporto, energetikos, gamybos ir kitų sričių projektų dalių) [2018–2020 m.]; 

·optimizuos stacionarių energijos kaupimo technologijų ir elektra varomų transporto priemonių integravimo į energetikos tinklą sprendimus, įgyvendinamus vykdant programos „Horizontas 2020“ pažangiųjų energetikos tinklų ir energijos kaupimo projektus 23 ir iniciatyvos „Pažangieji miestai ir gyvenvietės“ projektus 24 . skatins į šiuo metu Europos inovacijų partnerystės „Pažangieji miestai ir bendruomenės“ pradedamos ryšių (miestų, įmonių, bankų, investuotojų ir projektų vykdytojų) mezgimo veiklos sritį įtraukti ir sėkmingus baterijų integravimo į energetikos tinklą sprendimus, kuriuos aiškiai galima įgyvendinti ir kitur [2018–2019 m.];

·remdamasi patirtimi, sukaupta įgyvendinant jungtines technologijų iniciatyvas, ir Europos technologijos instituto bei žinių ir inovacijos bendrijų patirtimi, išnagrinės, kiek įmanomos ir tinkamos skirtingų formų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, be kita ko, partnerystės baterijų kūrimo srityje 25 [nuo 2020 m.].

4.Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos formavimas ir ugdymas visose vertės grandinės dalyse

ES darbo jėga yra itin kvalifikuota, tačiau jai stinga specialių su baterijomis, ypač su taikomuoju procesų projektavimu ir elementų gamyba, susijusių įgūdžių. Siekiant panaikinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, turėtų būti imtasi ES ir valstybių narių lygmens veiksmų.

Pagrindiniai veiksmai

Komisija:

·surinks informaciją apie tai, kokių įgūdžių reikia visoje vertės grandinėje, ir nustatys kvalifikuotų darbuotojų trūkumo panaikinimo priemones bei atitinkamą jų įgyvendinimo laikotarpį [2018 m. 4 ketv.];

·suteiks galimybę įgūdžių ir gebėjimų stiprinimo tikslais naudotis Komisijos Jungtiniame tyrimų centre veikiančiomis ES baterijų bandymo laboratorijomis 26 . Kiti mokslinių tyrimų centrai bus skatinami sekti šiuo pavyzdžiu [2018 m. 4 ketv.];

·pasiūlys įrašyti baterijas į pagrindinių temų, pagal kurias teikiamas finansavimas pagal Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planą, sąrašą, kad būtų ugdomi įgūdžiai, reikalingi visoje baterijų vertės grandinėje trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu 27 [2018–2019 m.];

·bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, suburs ekspertų, besispecializuojančių elementų cheminės sudėties, gamybos procesų, baterijų tvarkymo sistemų ir kitose srityse, grupę, kurios paslaugomis galės naudotis įmonės [2018–2019 m.];

·bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, susies švietimo tinklą su Europos bandomųjų gamybos linijų tinklu, kad būtų įgyjama gamybos patirties ir praktinių žinių [2018–2019 m.];

·skatins valstybes nares rengti reikalingus baterijų srities specialistus naudojantis Europos socialinio fondo lėšomis [vykdoma];

·padės universitetams ir kitoms švietimo bei mokymo įstaigoms, bendradarbiaujant su pramonės subjektais, parengti naujas studijų programas, kurias užbaigus suteikiamas mokslo arba kvalifikacinis laipsnis [2018–2019 m.].

5.Tvarios baterijų vertės grandinės, kaip vieno iš pagrindinių ES konkurencingumo veiksnių, rėmimas, t. y. saugios ir tvarios baterijų gamybos reikalavimų nustatymas

Tvari baterijų vertės grandinė turėtų būti gerai integruota į žiedinę ekonomiką ir didinti Europos gaminių konkurencingumą. Todėl ES turi padėti didinti našios, saugios ir tvarios baterijų elementų, paketų ir modulių gamybos, paliekančios kuo mažesnį aplinkosauginį pėdsaką, apimtį. Galėtų būti apsvarstytos įvairios priemonės, skatinančios taikyti griežtus aplinkosaugos ir saugos reikalavimus, kurie galėtų tapti sektinu pavyzdžiu pasaulio rinkose. Šiuo tikslu visų pirma turėtų būti visapusiškai pasinaudota galimybėmis, kurias teikia ES baterijų direktyva (šiuo metu peržiūrima) ir Ekologinio projektavimo direktyvos sistema, – jos galėtų padėti sukurti novatorišką ir perspektyvią reglamentavimo sistemą.

Siekiant užtikrinti Europos baterijų vertės grandinės tvarumą, visų pirma žiedinės ekonomikos kontekste, būtina nuodugniai išnagrinėti pagrindinius saugių ir tvarių baterijų gamybos veiksnius.

Reikėtų išanalizuoti ir visą vertės grandinę nuo tvaraus ir atsakingo žaliavų tiekimo iki gamybos procesų, sistemų integracijos ir perdirbimo.

Pagrindiniai veiksmai

Komisija:

·atlikdama ES baterijų direktyvos peržiūrą, įvertins dabartinius baterijų surinkimo ir perdirbimo pasibaigus jų naudojimo laikui tikslus, įskaitant medžiagų atgavimo tikslus (vertinimas turėtų būti baigtas 2018 m. rugsėjo mėn.)  28 [2018 m. 4 ketv.];

·pradės tyrimą, kuriuo sieks išnagrinėti pagrindinius saugių ir tvarių (žaliųjų) baterijų gamybos veiksnius [2018 m. 4 ketv.].

Tuo remdamasi:

·išnagrinės galimybę parengti baterijoms skirtą standartizuotą ES gyvavimo ciklo analizės schemą, visų pirma atsižvelgdama į bandomojo projekto „Produktų aplinkosauginis pėdsakas“, vykdomo glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės subjektais, rezultatus 29 ;

·nustatys baterijų projektavimo ir naudojimo tvarumo reikalavimus, kuriuos turės atitikti visos ES rinkai teikiamos baterijos (be kita ko, įvertins skirtingas reglamentavimo priemones, pavyzdžiui, Ekologinio projektavimo direktyvą, Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentą ir ES baterijų direktyvą, ir patikrins jų tinkamumą) [2018 m. 4 ketv.];

·siekdama užtikrinti sklandų baterijų, baterijų atliekų ir medžiagų, gautų perdirbant baterijas, vidaus rinkos veikimą stebės skirtingų reglamentavimo priemonių (pavyzdžiui, REACH reglamento, Bendrosios atliekų direktyvos ir kt.) derėjimą;

·toliau palaikys ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir Europos standartizacijos institucijomis, siekdama, kad būtų parengti Europos standartai, kurie sudarytų sąlygas saugiai ir tvariai baterijų gamybai, (pakartotiniam) naudojimui ir perdirbimui, be kita ko, atliks ikinormatyvinius mokslinius tyrimus [2018–2019 m.];

·išnagrinės, kaip geriausia skatinti pakartotinai naudoti pažangiąsias baterijas ir naudoti dvikryptes baterijas [2019 m. 4 ketv.];

·skatins etišką baterijų sektoriui reikalingų žaliavų gavimą [2019 m. 1 ketv.].

6.Derėjimo su platesne tinkamų sąlygų sudarymo ir reglamentavimo sistema užtikrinimas

Kadangi vertės grandinės yra pasaulinės, baterijos turi būti svarbus Europos Sąjungos ryšių su pasauliniais prekybos partneriais elementas.

Energetikos sąjungos srityje, visų pirma pagal strategiją „Švari energija visiems europiečiams“ ir Mažataršio judumo strategiją, Komisija taip pat priėmė įvairių pasiūlymų ir tinkamas sąlygas sudarančių priemonių, kuriais siekiama skatinti sparčiau pradėti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir švarios energijos technologijas, visų pirma energijos kaupimo ir elektromobilumo srityje. Greitai užbaigus rengti šias su paklausa ir su pasiūla susijusias priemones ES lygmeniu ir greitai bei su plačiu užmoju įgyvendinus jas nacionaliniu lygmeniu, gali būti sparčiau ir be trikdžių sukurta novatoriška, tvari ir konkurencinga ES baterijų ekosistema.

Komisija:

·stebės, ar trečiosiose šalyse netaikoma nesąžininga praktika, pavyzdžiui, žaliavų ar kitų gamybos išteklių subsidijavimas, ir su ja kovos, taikydama ES prekybos apsaugos priemones. Jei tenkinamos teisinės sąlygos, Komisija gali pradėti antidempingo ir (arba) antisubsidijų tyrimus, siekdama nustatyti, ar būtų pagrįsta priimti prekybos apsaugos priemonių [vykdoma];

·stebės, ar nesama patekimo į rinką iškraipymų ir (arba) kliūčių, ir sieks juos panaikinti: pagal ES patekimo į rinką strategiją toliau skirs daug dėmesio trečiosiose šalyse kylančioms kliūtims ir investavimo kliūtims automobilių pramonės ir kituose su baterijomis susijusiuose sektoriuose ir jas šalins 30 [2018–2019 m.];

·ES išorės prekybos politikos kontekste užtikrins elektra varomoms transporto priemonėms ir baterijų elementams taikomų prekių kilmės taisyklių nuoseklumą, pasirūpindama, kad derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų aptariant elektromobiliams ir (arba) baterijoms taikytinas prekių kilmės taisykles būtų visapusiškai atsižvelgta į elektromobilių ir baterijų gamybos bei prekybos raidą [2018–2019 m.];

·užtikrins, kad ES politika ir platesnė reglamentavimo sistema padėtų nuosekliai spręsti kylančius su baterijomis susijusius žmogiškuosius, sveikatos ir aplinkosaugos klausimus ir sudarytų palankias sąlygas kurti ir diegti naujų baterijų technologijų inovacijas [vykdoma],

ir ragina Europos Parlamentą ir Tarybą greitai priimti:

·peržiūrėtą Netaršių transporto priemonių direktyvą;

·naujuosius lengviesiems automobiliams, furgonams ir sunkiosioms transporto priemonėms taikytinus išmetamo CO2 kiekio standartus;

·naująją Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos redakciją;

·naująsias Elektros energijos rinkos reglamento ir direktyvos redakcijas,

ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis sieks:

·užtikrinti, kad šie teisės aktai ir iš dalies pakeista Pastatų energinio naudingumo direktyva būtų laiku perkelti į nacionalinę teisę ir veiksmingai įgyvendinti;

·paspartinti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę remiamą alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą, kaip rekomenduojama veiksmų plane.

III. Išvados ir tolesni veiksmai

Komisija ragina

Europos baterijų aljanso veikloje dalyvaujančius ES pramonės suinteresuotuosius subjektus:

·imtis pramonės inicijuojamų iniciatyvų 31 bei projektų ir juos įgyvendinti siekiant kurti konkurencingą baterijų vertės grandinę Europoje;

dalyvaujančias valstybes nares:

·aktyviau remti pramonės inicijuojamus su baterijų elementų gamyba ar kitomis tiekimo grandinės dalimis susijusius projektus, atitinkamais atvejais naudojantis nacionalinėmis priemonėmis ir (arba) ES finansavimo mechanizmais, už kuriuos jos yra atsakingos (pavyzdžiui, struktūriniais fondais);

·supaprastinti ir paspartinti bandomosioms gamybos linijoms ir svarbiems pramonės projektams taikomas (aplinkosaugos, gamybos ir statybos sričių) patvirtinimo ir leidimų išdavimo procedūras.

Dalyvaudama Europos baterijų aljanso veikloje, Komisija toliau bendradarbiaus su suinteresuotomis valstybėmis narėmis ir pramone, kad būtų išlaikomas tempas ir kad būtų užtikrinta, jog šie veiksmai būtų įgyvendinami laikantis terminų ir duotų apčiuopiamų rezultatų.

2019 m. Komisija pateiks šio strateginio veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą.

(1)

    https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/european-battery-alliance_en .

(2)

   Šaltinis: Europos inovacijos ir technologijos instituto konsorciumas „Inno-energy“ http://www.innoenergy.com/ .

(3)

   Šioje veikloje dalyvavo daugiau kaip 120 pramonės subjektų ir novatorių. Jie kartu patvirtino šiuo metu įgyvendinamas rekomendacijas dėl prioritetinių veiksmų – http://www.innoenergy.com/eit-innoenergys-role-within-the-european-battery-alliance/ .

(4)

   Strategija „Švari energija visiems europiečiams“ (COM(2016) 860); Mažataršio judumo strategija (COM(2016) 501); I judumo dokkmetų rinkinys „Europa kelyje“ (COM(2017) 283); II judumo dokumentų rinkinys (COM(2017) 675).

(5)

   COM(2008) 699. Taip pat žr. būsimą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ataskaita dėl baterijoms naudojamų žaliavų“.

(6)

   Atnaujinta pramonės politikos strategija (COM(2017) 479).

(7)

   Pavyzdžiui, pagal žaliavų svarbos vertinimo metodiką perdirbimas laikomas vienu iš tiekimo riziką mažinančių veiksnių (JRC ataskaita (2017 m.) – https://publications.europa.eu/s/gcBP ).

(8)

   Bendriems Europos interesams svarbūs projektai – projektai, kuriuose dalyvauja daugiau kaip viena valstybė narė ir kuriais prisidedama prie strateginių Sąjungos tikslų ir padaromas teigiamas šalutinis poveikis Europos ekonomikai ir visai visuomenei. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje tokie projektai turi būti iš esmės novatoriški ir pranokti naujausius technikos laimėjimus atitinkamuose sektoriuose (žr. 2014 m. gegužės mėn. Komisijos komunikatą 2014/C 188/02).

(9)

    http://www.eib.org/ .

(10)

    http://www.eib.org/products/blending/innovfin/products/energy-demo-projects.htm .

(11)

    https://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/ .

(12)

    http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/funding/erdf/ .

(13)

    http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/funding/efsi_lt .

(14)

   Pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įsteigto Inovacijų fondo tikslas – remti novatoriškus naujo pobūdžio energijos kaupimo srities parodomuosius projektus, su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusias inovacijas pramonės sektoriuose, aplinkai nekenkiančias anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas ir novatoriškus atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Fondo lėšos bus surinktos pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pardavus 450 mln. leidimų. Šių lėšų suma gali būti 4,5 mlrd. EUR (parduodant leidimus po 10 EUR) arba 11 mlrd. EUR (parduodant leidimus po 25 EUR). Pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus numatoma skelbti 2020 m.

(15)

    http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/ .

(16)

   Aktyviai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, pagal principą „iš apačios į viršų“ buvo parengta 121 pažangiosios specializacijos strategija. 44 mlrd. EUR suma, kurią galima panaudoti pagal šias pažangiosios specializacijos strategijas, papildo numatytą 70 mlrd. EUR Europos regioninės plėtros fondo lėšų sumą, kurios paskirtis – padėti kurti transporto sektorių, kuriame efektyviai vartojama energija ir yra sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro. Šios strategijos padeda panaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšas ir, bendradarbiaujant regionams ir dalyvaujant klasteriams bei pramonės subjektams, sukurti pramonės projektų bazę [2019 m. 1 ketv.].

(17)

    https://ec.europa.eu/info/publications/180308-action-plan-sustainable-growth_en .

(18)

   Pagal programą „Horizontas 2020“ numatyta papildoma 110 mln. EUR suma, skirta būtent baterijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Be beveik 150 mln. EUR, jau išleistų pagal programą „Horizontas 2020“, 2018–2020 m. būtent baterijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms bus skirta apie 200 mln. EUR suma. Dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ paskelbta, kad pažangiųjų energetikos tinklų ir energijos kaupimo projektams, į kuriuos turėtų įeiti ir daug su baterijomis susijusių elementų, remti bus skirta 270 mln. EUR.

(19)

   Šiuo metu jie grindžiami Strateginiame energetikos technologijų plane nustatyto 7 veiksmo įgyvendinimo planu ( https://setis.ec.europa.eu/batteries-implementation ), Europos Komisijos (Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD) išvadomis, padarytomis per 2018 m. sausio 11–12 d. vykusį Europos baterijų elementų mokslinių tyrimų ir inovacijų praktinį seminarą, kuriuo daugiausia siekta numatyti papildomų ES lėšų baterijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, ir Strateginėje transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje pateiktomis transporto elektrifikavimo veiksmų gairėmis (SWD(2017) 223, 2017 m. gegužės 31 d.).

(20)

   Į pažangiųjų energetikos tinklų ir energijos kaupimo projektus turėtų įeiti daug su baterijomis susijusių elementų. Be to, JRC vykdo specialų projektą, susijusį su daugiausia transportui skirtomis energijos kaupimo baterijomis.

(21)

    https://ec.europa.eu/digital-single-market/fet-flagships . Pavyzdinės iniciatyvos parengiamojo etapo veiksmai turėtų būti užbaigti iki 2018 m. 4 ketv., o finansavimas būtų pradėtas teikti pagal būsimą bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą.

(22)

        https://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/en/h2020-section/european-innovation-council-eic-pilot .

(23)

   Apie 90 mln. EUR per metus. Baterijų integravimo į energetikos tinklą (taip pat pakartotinio naudojimo ir energijos perdavimo iš transporto priemonių į energetikos tinklą) sprendimams paprastai tenka nemaža šio finansavimo dalis, nors kvietimai teikti pasiūlymus ir yra technologiškai neutralūs. Su pažangiųjų energetikos tinklų ir energijos kaupimo projektais susijusios grupės BRIDGE dėmesio centre – daugiau nei vien techninės inovacijos; ši grupė nagrinėja, kaip galima tobulinti verslo modelius, reglamentavimą ir duomenų tvarkymą ir didinti vartotojų pritarimą.

(24)

   Taip pat apie 90 mln. EUR per metus. Į daugelį siūlomų projektų įeina ir su energijos kaupimu (naudojant baterijas) susiję elementai, nors kvietimai teikti pasiūlymus ir yra technologiškai neutralūs.

(25)

   Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį įsteigtos bendrosios įmonės yra speciali teisinė priemonė, padedanti įgyvendinti programą „Horizontas 2020“ kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes pagrindinėse strateginėse srityse. Jų tikslas – vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą siekiant didinti konkurencingumą ir spręsti svarbiausius visuomenės uždavinius aktyviai dalyvaujant Europos pramonės subjektams. Šiuo metu veikiančios septynios bendrosios įmonės įgyvendina konkrečias programos „Horizontas 2020“ dalis transporto („CleanSky2“, „Shift2Rail“ ir SESAR), transporto ir energetikos (FCH2), sveikatos (IMI2), bioekonomikos (BBI) ir elektroninių komponentų bei sistemų (ECSEL) srityse.

(26)

    https://ec.europa.eu/jrc/en/research-facility/open-access .

(27)

   Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas yra strateginio bendradarbiavimo sistema, kurios tikslas – ugdyti trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu konkrečiame ekonomikos sektoriuje reikalingus įgūdžius. Šiuo metu dėmesys šiuo planu sutelktas į penkis bandomuosius sektorius: automobilių pramonės; jūrų laivininkystės technologijų; kosmoso (geografinės informacijos); tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės; turizmo. Ateityje jis bus pradėtas taikyti ir kitiems sektoriams. Šis planas finansuojamas pagal programą „Erasmus+“.

(28)

   Direktyva 2006/66/EB, OL L 266, 2006 9 26, p. 1.

(29)

   Turint omenyje galimybę veikti energijos perdavimo iš energetikos tinklo į transporto priemonę ir atvirkščiai režimu.

(30)

   Tai bus daroma naudojantis jau veikiančiomis pagrindinėmis koordinavimo platformomis, tokiomis kaip Patekimo į rinką patariamasis komitetas ir ekspertų darbo grupės Briuselyje, ir pasitelkiant trečiosiose šalyse veikiančias patekimo į rinką grupes.

(31)

   Europos inovacijos ir technologijos instituto konsorciumas „Inno-energy“ http://www.innoenergy.com/eit-innoenergys-role-within-the-european-battery-alliance/ .