Briuselis, 2018 02 14

COM(2018) 95 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS



Naudinga Europa. Institucijų pertvarkos galimybės siekiant padidinti Europos Sąjungos darbo efektyvumą








FMT:ItalicEuropos Komisijos medžiaga neoficialiam 2018 m. vasario 23 d./FMT
FMT:Italicvadovų susitikimui/FMT


„Turime pagerinti tarpusavio komunikaciją tarp valstybių narių, su ES institucijomis, bet svarbiausia – su mūsų piliečiais.

Turėtume užtikrinti, kad mūsų sprendimai būtų aiškesni, vartoti aiškias ir atviras formuluotes, sutelkti dėmesį į piliečių lūkesčius, drąsiai užginčydami ekstremalių ar populistinių politinių jėgų siūlomus pernelyg supaprastintus sprendimus.“

Bratislavos deklaracija, 2016 m. rugsėjo 16 d.

„Europos ateitis yra mūsų pačių rankose ir […] Europos Sąjunga yra geriausia priemonė mūsų tikslams pasiekti.

Norime, kad Sąjunga būtų didelė spręsdama didelius klausimus ir maža spręsdama mažus.

Skatinsime demokratinį, veiksmingą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą ir geresnių rezultatų užtikrinimą.“

Romos deklaracija, 2017 m. kovo 25 d.

„Norėdami, kad Europą lydėtų sėkmė, turėtume nutraukti dirbtinį Sąjungos ir jos valstybių narių supriešinimą.

Mūsų Sąjunga gali būti sukurta tik su mūsų valstybėmis narėmis, o prieš jas – niekada.“

Jeanas-Claude’as Junckeris, Strasbūras, 2018 m. sausio 17 d.



Naudinga Europa. Institucijų pertvarkos galimybės siekiant padidinti Europos Sąjungos darbo efektyvumą

Europos Komisijos medžiaga neoficialiam 2018 m. vasario 23 d.

vadovų susitikimui

2016 m. rugsėjo 16 d., itin svarbiu metu, Europos vadovai drauge parengė konstruktyvią Europos darbotvarkę ir išdėstė ją Bratislavos deklaracijoje ir veiksmų gairėse. Taip jie pripažino, kad ES turi geriausias galimybes spręsti mums kylančias problemas, ir įsipareigojo geriau tenkinti europiečių poreikius – pasiekti apčiuopiamų rezultatų įgyvendinant kelis pagrindinius prioritetus. Vadovai pripažino, kad tik kolektyvinis ryžtas kartu pasiekti rezultatų aktualiose srityse padės įveikti atotrūkį tarp popieriuje užrašytų pažadų ir žmonių lūkesčių.

Prabėgus daugiau nei metams, Bratislavos metodas veikia. ES padarė realią pažangą tokiose srityse kaip sienų valdymas, gynyba, investicijos, skaitmeninė ekonomika, švietimas ir kultūra, taip pat mūsų vidaus rinkos socialinis aspektas. Šis naujas metodas buvo tobulinamas: 2017 m. spalio mėn. priimtoje Vadovų darbotvarkėje aiškiai nurodyta, ką Europos Sąjunga ketina pasiekti per artimiausius 16 mėnesių iki rinkimų į Europos Parlamentą.

Mums verta kartu dirbti taip, kad kurtume Europą, kuri duoda naudos visiems europiečiams ir išpildo jų lūkesčius. O institucinio pobūdžio klausimai pagrįstai nustumti į antrą planą.

Europos Komisija toliau yra įsitikinusi, kad dabar ne metas abstrakčioms diskusijoms dėl institucijų reformos. Tačiau siekiant, kad įgyvendindama savo pagrindinius prioritetus mūsų Sąjunga dirbtų efektyviau, galima padaryti keletą praktinių pakeitimų remiantis galiojančiomis Sutartimis. Juk įvykdyti tai, ką pažadėjome ir ko iš mūsų tikisi piliečiai, galime kaip tik pasitelkę mūsų bendras institucijas ir naudodamiesi mūsų bendrai sutartais sprendimų priėmimo procesais.

Todėl Europos Komisija palankiai vertina Pirmininko D. Tusko sprendimą suplanuoti vadovų diskusiją institucijų klausimais 2018 m. vasario 23 d. Šis komunikatas parengtas kaip tos diskusijos medžiaga: čia pateikiama įvairių galimybių, kaip nenusižengiant dabar galiojančioms Sutartims padidinti Europos Sąjungos darbo efektyvumą. Šis komunikatas pateikiamas su rekomendacija, kaip 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose iškelti Europos aspektą ir padaryti juos dar sklandesnius, kuria atnaujinami ir papildomi kai kurie 2013 m. Komisijos rekomendacijos 1 elementai.

1. Pagrindiniai kandidatai – labiau Europos tikrovę atitinkančios politiškos Europos Komisijos laidas

Europos Sąjunga yra ir valstybių, ir piliečių sąjunga. Piliečiams tiesiogiai atstovauja Europos Parlamentas, o netiesiogiai – jų pačių vyriausybės, kartu dirbančios Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje 2 . Europos Komisijos pirmininko teisėtumas pagrįstas abiem šiais šaltiniais: jį pasiūlo vadovai Europos Vadovų Taryboje, o paskui renka Europos Parlamentas.

2014 m. taikydamos naują „Spitzenkandidaten“ sistemą Europos politinės partijos prieš rinkimus į Europos Parlamentą iškėlė pagrindinius kandidatus. Ši sistema aiškiai parodo skirtingų politinių programų konkurenciją ir padidina visos Europos rinkimų agitacijos kampanijų matomumą. Per ankstesnius rinkimus fiksuotos rinkėjų aktyvumo mažėjimo tendencijos 3 pagrindinių kandidatų sistema nepakeitė, tačiau padėjo ją pristabdyti 4 , nes atsirado daugiau informacijos ir padidėjo pasirinkimas 5 .

Pagrindinių kandidatų sistema nėra tiesioginiai prezidento rinkimai. Partijos, kuri laimi daugiausiai balsų, kandidatas nėra automatiškai išrenkamas Europos Komisijos pirmininku; juo tampa asmuo, kuris pajėgia gauti daugumos pritarimą pirmiausia Europos Vadovų Taryboje, kaip numatyta Sutartyse 6 , o paskui Europos Parlamente. Verta prisiminti, kad pagal Sutartis Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba bendrai atsako už sklandų Europos Komisijos pirmininko rinkimų procesą. Valstybės narės susitarė, kad prieš Europos Vadovų Tarybai priimant sprendimą Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos atstovai atlieka reikiamas konsultacijas 7 .

2014 m. daugiausiai galimybių gauti daugumos pritarimą ir Europos Vadovų Taryboje, ir Europos Parlamente turėjo tas pagrindinis kandidatas, kurio partija laimėjo daugiausiai balsų.

Pagrindinių kandidatų procesas, kai jo rezultatus 2014 m. birželio 27 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, o 2015 m. liepos 15 d. – Europos Parlamentas, buvo svarbus veiksnys, leidęs J.-C. Junckerio vadovaujamai Komisijai tapti politiškesnei ir daugiau dėmesio skirti savo pasirinktai politikai. Kitas veiksnys buvo 2014 m. birželio mėn. 8 Europos Vadovų Tarybos priimta pagrindinius prioritetus apimanti strateginė darbotvarkė: ja naudojantis parengtos 10 punktų politinės gairės, Europos Parlamente tapusios argumentu išrinkti J.-C. Junckerį Komisijos pirmininku ir natūraliai atspindėjusios programą, su kuria jis vykdė rinkimų agitacijos kampaniją visoje Sąjungoje. Tai padėjo parodyti, kad Europos institucijos ir valstybės narės gali dirbti kartu ir pasiekti rezultatų piliečiams rūpimose srityse, kuriose tikrai reikia Europos veiksmų. Viso to siekta norint sumažinti numanomą priešpriešą tarp „Briuselio“ ir valstybių narių.

Tai, kad 2014 m. rinkimus laimėjęs pagrindinis kandidatas rinkimų agitacijos kampaniją vykdė visoje Europoje ir tiesiogiai bendravo su piliečiais ir išrinktais vietos, regionų ir nacionalinio lygmens valdžios atstovais, padėjo jam tapti labiau atskaitingam. Šiame procese Europos Komisijos pirmininkas įgijo teisę labiau savo nuožiūra rinktis Europos lygmens veiklos, pagrįstos visoms institucijoms bendra darbotvarke ir atsakomybe, prioritetus. Tai padėjo Europos Komisijai nustatyti, kur Sąjungos priemonių reikia, o kur ne. Taigi Junckerio Komisija remia principą „svarbiems darbams skirti daugiau dėmesio, ne tokiems svarbiems – mažiau“. Jam pritarta ir Romos deklaracijoje 9 .

Apskritai, pagrindinių kandidatų sistema padarė teigiamą poveikį ES institucijų tarpusavio santykiams, taigi ir jų visų darbo efektyvumui.

Žengti dar vieną žingsnį pirmyn reikštų leisti piliečiams tiesiogiai rinkti Europos Komisijos pirmininką, kaip kai kurie yra siūlę 10 . Tačiau tam reikėtų keisti Sutartis.

2014 m. eksperimentas turėtų būti tęsiamas 11 ir tobulinamas laikantis galiojančių Sutarčių. Komisija yra įsitikinusi, kad yra praktinių būdų, kaip procesą patobulinti išsaugant pusiausvyrą tarp ES institucijų ir tarp valstybių narių.

Ateityje svarbu tęsti atviras diskusijas, koks procesas geriausiai atspindėtų neprilygstamą demokratinį Europos Sąjungos pobūdį ir dvigubą Europos Komisijos – visų Europos piliečių ir visų ES valstybių narių atstovės – teisėtumą. Remiantis konstruktyvia 2014 m. proceso patirtimi, šis procesas turėtų būti plėtojamas toliau, kad prasidėtų reali europinė diskusija apie tai, kokios Europos nori jos piliečiai ir valstybės narės.

Pagrindinius kandidatus pasirinkus anksčiau negu praėjusį kartą, geriausia iki 2018 m. pabaigos, ir anksčiau pradėjus rinkimų kampaniją, rinkėjams atsivertų daugiau galimybių pažinti kandidatus ir suvokti jų keliamas politines programas 12 . Tai suteiktų kandidatams, įskaitant tuos, kurie eina vykdomąsias pareigas, pavyzdžiui, valstybių ar vyriausybių vadovus, ministrus ar Europos Komisijos narius, daugiau laiko aplankyti valstybes nares ir pajusti, kuo gyvena Europa ir kas jaudina piliečius. 2014 m. procese Europos politinės partijos atrinko savo kandidatus palyginti vėlai, todėl agitacijos kampanijai vykdyti ir prisistatyti visame žemyne jie teturėjo kelias savaites.

Svarbi gali būti ir tvarka, kaip Europos politinės partijos atrenka pagrindinius kandidatus. Jei Europos politinės partijos, kurios vienija panašių pažiūrų nacionalines ir regionines politines partijas ir jų lyderius, rinkdamosi savo kandidatus rengtų, pavyzdžiui, pirminius rinkimus, susipažinimo ir prisistatymo procesas galėtų prasidėti anksčiau. Rengiant skirtingas idėjas keliančių asmenybių varžybas, galbūt išaugtų susidomėjimas rinkimų kampanija ir vėliau vyksiančiais rinkimais į Europos Parlamentą.

Nacionalinių ir Europos partijų sąsaja turėtų būti labiau matoma ir skatinti didesnį Europos politinės panoramos atvirumą. Kartu su Pranešimu apie Sąjungos padėtį 2017 m. pateiktame tiksliniame Europos politinių partijų ir fondų reformos pasiūlyme 13 Europos Komisija pasiūlė kelti privalomus šią sąsają atskleidžiančius skaidrumo reikalavimus Europos politinėms partijoms, siekiančioms gauti ES biudžeto finansavimą, t. y. kad jų logotipai ir programa būtų paskelbti joms priklausančių nacionalinių ir regioninių partijų interneto svetainėse. Valstybės narės ir pačios politinės partijos galėtų savo iniciatyva padaryti dar daugiau, pavyzdžiui, pavaizduoti Europos politinių partijų logotipus rinkimų kampanijos medžiagoje ir biuleteniuose. Nacionalinės ir regioninės politinės partijos turėtų aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti savo pozicijas dėl pagrindinių europinės diskusijos klausimų. Nacionalinės ir regioninės politinės partijos, įskaitant tas, kurios nepriklauso Europos politinėms partijoms, taip pat turėtų aiškiai nurodyti, prie kurios Europos Parlamento frakcijos (esamos ar galimos naujos) jos ketina prisijungti ir ką ketina rinkti Europos Komisijos pirmininku.

Kiekvienoje rinkimų agitacijos kampanijoje svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidai. 2014 m. kandidatų į Europos Komisijos pirmininko pareigas debatai keliose valstybėse narėse buvo rodomi per didžiuosius televizijos kanalus, tokius kaip ARD, ZDF, ORF, RTBF, „France24“, LCI ir „Euronews“, o kitose valstybėse narėse jie pristatyti tik paviršutiniškai arba visai neparodyti. Tai gera pradžia, tačiau to negana. Pageidautina, kad, siekiant paskatinti platų, įvairiapusį ir nešališką nušvietimą, 2019 m. pagrindiniai visuomeniniai žiniasklaidos kanalai kiekvienoje valstybėje narėje transliuotų bent vieną pagrindinių kandidatų diskusiją. Bet kuriuo atveju transliuojamos diskusijos apie rinkimų į Europos Parlamentą esmę ir iššūkius gali padėti padidinti piliečių informuotumą ir juos labiau įtraukti.

2. 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą teisinė sistema

Vadovai Europos Vadovų Tarybos posėdyje turės nuspręsti dėl 2019–2024 m. kadencijos Europos Parlamento sudėties, remdamiesi Europos Parlamento pasiūlymu ir gavę jo pritarimą galutiniam tekstui. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos 2019 m. kovo mėn., sprendimą peržiūrėti vietų paskirstymą valstybėms narėms būtina priimti iki rinkimų į Europos Parlamentą. Šiuo metu Jungtinei Karalystei priklauso 73 vietos.

Galimybės yra kelios:

·sumažinti Parlamentą, kad jo vietų skaičius būtų mažesnis už 751 – didžiausią leidžiamą Sutartyse;

·vietas perskirti kitoms valstybėms narėms;

·rezervuoti neužimtas vietas būsimos Sąjungos plėtros atvejui;

·rezervuoti neužimtas vietas galbūt sukursimai tarpvalstybinei rinkimų apygardai.

2018 m. vasario 7 d. Europos Parlamentas pasiūlė trijų pirmųjų galimybių derinį: sumažinti bendrą skaičių iki 705 narių, perskirti 27 vietas, o likusias neužimtas vietas rezervuoti plėtros atvejui. Nors Europos Parlamento rezoliucijoje kurti tarpvalstybinės rinkimų apygardos neraginama, primenama, kad tokia priemonė turėtų būti įtvirtinta rinkimus į Europos Parlamentą reglamentuojančiose ES taisyklėse, ir dėl jos Europos Parlamentas pateikė pasiūlymą 2015 m. Norint pakeisti šias taisykles reikia vieningo Tarybos sprendimo ir Europos Parlamento pritarimo galutiniam tekstui, paskui pagal savo konstitucinius reikalavimus jį turėtų ratifikuoti kiekviena valstybė narė.

Keletas valstybių narių 14 neseniai aiškiai parėmė tarpvalstybinę rinkimų apygardą, o kitos 15 pareiškė nesutinkančios su jos kūrimu.

Tarpvalstybinė rinkimų apygarda labiau iškeltų europinį rinkimų aspektą, nes atvertų kandidatams galimybę pasiekti daugiau piliečių visoje Europoje. Ji derėtų su pagrindinių kandidatų procesu, nes, kaip teigiama, sukurtų europinę viešų diskusijų erdvę ir išryškintų Europos politinių partijų vaidmenį 16 .

Apsisprendus sukurti tarpvalstybinę rinkimų apygardą, svarbu užtikrinti galimybę atstovauti rinkėjams ir su jais aktyviai bendrauti, kad parlamentarai galėtų jiems atsiskaityti ir iškelti jiems rūpimus klausimus.

Rinkimų sistema jau peržiūrima. 2015 m. Europos Parlamentas pateikė oficialų pasiūlymą reformuoti Europos Sąjungos rinkimų teisę 17 . Norint, kad jis įsigaliotų tinkamu laiku iki būsimų rinkimų į Europos Parlamentą, sprendimas turi būti priimtas iki 2018 m. gegužės mėn. Europos Parlamento pasiūlyme ne tik numatyta tarpvalstybinė rinkimų apygarda, bet ir raginama reformuoti ES rinkimų teisę, kad tvirtėtų rinkimų į Europos Parlamentą Europos aspektas. Pasiūlyme numatyta nustatyti visoje ES vienodą rinkėjų ir kandidatų sąrašų sudarymo terminą; leisti dalyvauti ES piliečiams, kurie gyvena už Sąjungos ribų; raginti valstybes nares leisti balsuoti paštu, elektroninėmis priemonėmis ir internetu; kandidatų sąrašus sudaryti vadovaujantis lyčių pusiausvyros principu; didinti Europos politinių partijų matomumą jų pavadinimus ir logotipus spausdinant balsavimo biuleteniuose; kandidatų atrankai taikyti skaidrias ir demokratiškas procedūras.

Vienas svarbiausių pasiūlymų buvo nustatyti slenkstį – nuo 3 iki 5 proc. atiduotų balsų vieną rinkimų apygardą sudarančiose valstybėse narėse ir apygardose, kuriose renkami daugiau nei 26 nariai ir naudojama sąrašų sistema. Tokie slenksčiai padėtų sumažinti politinį susiskaidymą išrinktame Parlamente, o tai padėtų padidinti sprendimų priėmimo veiksmingumą. Sprendžiant dėl šio pasiūlymo reikia deramai atsižvelgti į būtinybę užtikrinti atstovavimą įvairioms nuomonėms ir pagarbą skirtingoms valstybių narių tradicijoms.

3. Europos Komisijos sudėtis

Šiuo metu Europos Komisijos narių kolegiją sudaro 28 nariai, po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Komisijos narių skaičius atitinka du trečdalius ES šalių skaičiaus (27 valstybių narių Sąjungai tai būtų 18 Komisijos narių), jeigu nenusprendžiama kitaip.

2009 m. prieš antrąjį Airijos referendumą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo Europos Vadovų Taryba susitarė priimti sprendimą, kuriuo užtikrinama, kad Europos Komisijos narių skaičius atitiktų valstybių narių skaičių.

Europos Vadovų Taryba dabar privalo peržiūrėti 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą 18 . Vadovai turės nuspręsti: išsaugoti Europos Komisiją, kurią sudaro po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės, ar ją sumažinti. Mažesnės Komisijos atveju Sutartyje numatyta, kad jos nariai renkami pagal visiškai lygios rotacijos tarp valstybių narių sistemą, leidžiančią atspindėti visų valstybių narių demografinį ir geografinį diapazoną.

Mažesnė vykdomoji institucija teoriškai veiktų efektyviau, būtų lengviau valdoma ir leistų tolygiau paskirstyti atsakomybės sritis jos nariams, kaip neseniai teigė kai kurie vadovai 19 . Tokiu atveju Europos Komisija turėtų ypač stengtis užtikrinti visišką skaidrumą santykiuose su visomis valstybėmis narėmis 20 .

Tačiau mažesnė vykdomoji institucija reikštų, kad kai kurioms valstybėms narėms politiniu institucijos lygmeniu nebeatstovautų nė vienas jų pilietis. Išsaugoti po vieną Europos Komisijos narį iš kiekvienos valstybės narės naudinga tuo, kad taip visose valstybėse narėse išsaugomas tiesioginės komunikacijos su piliečiais ir nacionalinėmis valdžios institucijomis kanalas. Pavyzdžiui, Junckerio Komisijos nariai buvo labai svarbūs ryšių su kilmės šalimis tarpininkai, kalbantys nacionaline kalba: jie, be kita ko, surengė daugiau nei 657 informavimo, aptarimo ir diskusijų su nacionalinių parlamentų nariais vizitus.

Jei būtų išlaikyta po vieną Komisijos narį iš kiekvienos valstybės narės, vėl reikėtų pritaikyti organizacinę struktūrą siekiant užtikrinti atskaitomybę, vienybę ir veiksmingumą. Junckerio Komisija darbą organizuoja per kelis pirmininko pavaduotojus (įskaitant pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir pirmininko pavaduotojo pareigas einantį vyriausiąjį įgaliotinį), atsakingus už kompleksinių projektų komandas skirtingose politikos srityse. Kiekvienam pirmininko pavaduotojui suteiktas didesnis vadovaujamasis vaidmuo ir atsakomybė už kurios nors Komisijos narių komandos kryptį ir komandos koordinavimą. Ši dviejų pakopų struktūra pasiteisino ir galėtų ateityje būti sustiprinta.

 4. Dvejas pareigas einantis pirmininkas

Viena galimybė padidinti Sąjungos struktūros efektyvumą: tai vienam asmeniui eiti dvejas – Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Europos Komisijos pirmininko – pareigas 21 .

Šis pokytis galėtų padėti įveikti įsisenėjusį žalingą stereotipą: pernelyg dažnai įsivaizduojama, kad tarp Europos Komisijos ir valstybių narių esanti priešprieša. Sprendimai pernelyg dažnai nacionaliniu lygmeniu vaizduojami kaip nuo tikrovės atitrūkusio „Briuselio“ valstybėms narėms primestas diktatas, nors iš tikrųjų veikti kartu nusprendė valstybės narės ir tiesiogiai išrinkti Europos Parlamento nariai.

Europos Komisija, kaip ir Europos Vadovų Taryba, yra institucija, kurią valstybės narės sukūrė tam, kad ji dirbtų dėl bendro Europos intereso. Vienas dviem institucijoms pirmininkaujantis asmuo įkūnytų dvigubą Sąjungos teisėtumą ir atskaitomybę ir šiuos aspektus sustiprintų.

Be to, atstovavimas Sąjungai išorės lygmeniu taptų racionalesnis, jį lengviau suvoktų trečiosios šalys. Kiti pasaulio vadovai turėtų vienintelį analogiško rango kolegą, be kita ko, santykiuose su ES, visų pirma aukščiausiojo lygio susitikimuose ir tarptautinėse institucijose, tokiose kaip G 7 ar G 20.

Tokio pobūdžio dvigubas postas nereikštų abiejų institucijų sujungimo. Europos Komisijos pirmininkas jau dabar yra visateisis Europos Vadovų Tarybos narys, ir ši narystė visada laikyta visiškai suderinama su jo nepriklausomumu. Nė vienas iš pirmininkų nebalsuoja Europos Vadovų Taryboje: jie abu duoda patarimų, teikia kiekvienas savo tarnybų parengtą medžiagą, padeda valstybėms narėms rasti bendrą kalbą ir galimų kompromisų. Dvigubas postas dviejų nepriklausomų institucijų bendradarbiavimą galėtų padaryti dar glaudesnį ir veiksmingesnį.

Pagal dabartines Sutartis pirmininkui galima eiti dvejas pareigas: Sutartyse numanomas leidimas Europos Vadovų Tarybos pirmininką paskirti į kitas Europos pareigas 22 . Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencijos trukmė yra trumpesnė negu Europos Komisijos pirmininko, tačiau, kadangi ji trumpesnė lygiai perpus ir jis gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai, įmanomas pragmatiškas sprendimas.

Šiuo klausimu peno mąstymui galėtų suteikti esama vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigybė. Ji atsirado keičiant anksčiau buvusią Tarybos generalinio sekretoriaus ir vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pareigybę, sukurtą Amsterdamo sutartimi, ir už išorės santykius atsakingo Komisijos nario pareigybę, ir buvo kodifikuota Lisabonos sutartyje. Tai pavyzdys, kaip vienas asmuo gali sėkmingai eiti pareigas dviejose ES institucijose ir nei apriboti kurios nors institucijos savarankiškas funkcijas, nei vienai suteikti daugiau galių negu kitai.

5. Dialogas su piliečiais dėl kelio į Sibiu

Lemtingu laikotarpiu iki rinkimų į Europos Parlamentą, kai Sąjunga privalo parodyti galinti išpildyti piliečių lūkesčius, valstybės narės vis labiau rodo sveikintiną supratimą, kaip svarbu, kad piliečiai aktyviau dalyvautų diskusijoje apie Europos ateitį 23 . ES diskusijas pernelyg dažnai temdė mitai, klaidingas faktų pateikimas ir antraeiliai klausimai. ES, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens politikai taip pat yra atsakingi už sąžiningų diskusijų apie Europą ir jos ateitį puoselėjimą. Piliečiai būtų labiau pasirengę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, jei geriau suvoktų ES politikos poveikį jų kasdieniam gyvenimui.

2018 ir 2019 m. vadovai reguliariai susitikinės svarstyti tolesnių veiksmų iki kito Sąjungos reformą ir vystymąsi lemsiančio renginio – 2019 m. kovo 9 d. Sibiu aukščiausiojo lygio susitikimo. Kuo labiau diskusija remsis informacija, debatais, piliečių ir pilietinės visuomenės valstybėse narėse dalyvavimu, tuo produktyvesnis bus rezultatas.

Prezidento E. Macrono pasiūlymas dėl konsultacijų su piliečiais dėl Europos ateities 24 sulaukė aiškaus kelių kitų valstybių narių vadovų pritarimo 25 ir palankiai įvertintas daugumoje ES institucijų ir valstybių narių. Kitokie nacionaliniai dialogai įvyko ar tebevyksta, be kitų šalių, Airijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje. Kiti valstybių narių vadovai 26 taip pat paskelbė esą pasirengę įsitraukti į plataus masto viešas diskusijas dėl Europos ateities pagal atitinkamą savo šalių praktiką. Valstybėms narėms tiks skirtinga šio proceso struktūra, nelygu jų tradicijos ir vidaus demokratinis modelis: diskusijos gali būti rengiamos atskirai, kelių dalyvaujančių valstybių narių kartu arba taikant Europos institucijų remiamą modelį.

Europos Komisija turi sukaupusi patirties, kaip organizuoti savo dialogus su piliečiais dalyvaujant Europos Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams, nacionalinių vyriausybių, vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atstovams: nuo 2015 m. sausio mėn. visų jų atstovai dalyvavo maždaug 478 interaktyviuose viešuose debatuose daugiau nei 160 vietų Europos sostinėse ir kitur. Europos Komisija šį procesą spartina: nuo dabar iki 2019 m. gegužės mėn. ji surengs ar padės surengti dar maždaug 500 piliečių dialogų, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, vietos ir regionų valdžios institucijomis, taip pat su Europos Parlamentu ir kitomis Europos institucijomis.

Europos Komisija pasidalys geriausia patirtimi su savo renginius planuojančiomis valstybėmis narėmis ir, kai gali, yra pasirengusi pasiūlyti paramą, pavyzdžiui, procesą susieti su jos pradedamomis internetinėmis konsultacijomis dėl Europos ateities, kurios galėtų tęstis iki 2019 m. gegužės 9 d.

Nuo vadovų susitikimo 2018 m. vasario 23 d. valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos turėtų būti skatinamos organizuoti, atsižvelgdamos į savo politines struktūras ir praktiką, viešus renginius, kuriuose įtrauktų piliečius į viešas diskusijas ir konsultacijas Europos Sąjungos klausimais, visų pirma dėl Europos ateities, rengiantis 2019 m. gegužės 9 d., prieš pat Europos Parlamento rinkimus, vyksiančiam vadovų susitikimui.

Išvados

2018 m. vasario 23 d. institucijų klausimams skirtame susitikime vadovai kviečiami:

1) atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Tarybos pasiūlyto sėkmingo pagrindinio kandidato išrinkimas Komisijos pirmininku ir bendrai parengta strateginė darbotvarkė gali padidinti Europos Komisijos veiksmingumą, nes leistų jai dirbti pagal tikslinę politinę programą, už kurią būtų bendrai atsakingos ir kitos institucijos; tai galėtų padidinti ir Europos rinkimų agitacijos kampanijos matomumą, nes piliečiai aiškiau suprastų konkuruojančias Europos ateities vizijas ir politikos programas;

2) paraginti Europos politines partijas pasirinkti savo pagrindinius kandidatus iki 2018 m. pabaigos ir skatinti jas šį procesą pradėti anksčiau;

3) skatinti aiškiau parodyti esamą ar numatomą nacionalinių ir regioninių partijų sąsają su Europos partijomis, pagrindiniais kandidatais ir Europos Parlamento frakcijomis;

4) iki 2018 m. pavasario apsispręsti dėl Europos Parlamento sudėties, Reglamento dėl Europos politinių partijų ir fondų ir Europos rinkimų teisės reformos, kad sprendimai visiškai galiotų 2019-aisiais – rinkimų metais;

5) apsvarstyti tarpvalstybinės rinkimų į Europos Parlamentą apygardos sukūrimą;

6) planuoti savo 2013 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrą, kad nuspręstų: išsaugoti Europos Komisiją, kurią sudaro po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės, ar ją sumažinti;

7) išnagrinėti, kaip ilgainiui padidėtų efektyvumas sujungus Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Europos Komisijos pirmininko pareigybes;

8) skatinti valstybes nares ateinančiais mėnesiais ir iki 2019 m. gegužės 9 d. Sibiu aukščiausiojo lygio susitikimo bei rinkimų į Europos Parlamentą akstinti viešus debatus dėl Europos ateities ir aktyvų bendravimą jos klausimais: rengti piliečių dialogus ir panašias diskusijas bei konsultacijas visose valstybėse narėse laikantis nacionalinių tradicijų ir užtikrinant aukšto rango pareigūnų dalyvavimą.

(1)

2013 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacija 2013/142/ES, kaip Europos Parlamento rinkimus padaryti dar demokratiškesnius ir sklandesnius,  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013H0142&from=EN .

(2)

 Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalis.

(3)

Rinkėjų aktyvumas rinkimuose į Europos Parlamentą: 1979 m. 61,99%, 1984 m. 58,98%, 1989 m. 58,41 %, 1994 m. 56,67 %, 1999 m. 49,51 %, 2004 m. 45,47 %, 2009 m. 42,97 %, 2014 m. 42,61 %.

(4)

 Aktyvumo mažėjimas, palyginti su ankstesniais rinkimais į Europos Parlamentą: 2004 m. 4,04 procentinio punkto; 2009 m. 2,5 procentinio punkto; 2014 m. 0,36 procentinio punkto.

(5)

 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2014 m. Europos Parlamento rinkimų ataskaita“, COM(2015) 206, 2015 m. gegužės 8 d.

(6)

 Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalis: „Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą.“

(7)

Europos Sąjungos sutarties 11 deklaracija dėl 17 straipsnio 6 ir 7 dalių, pridėta prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kurioje priimta Lisabonos sutartis, baigiamojo akto.

(8)

2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Taryba, „Strateginė Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarkė“, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-79-2014-INIT/lt/pdf .

(9)

 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento bei Europos Komisijos vadovų deklaracija, http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/03/25/rome-declaration/.

(10)

Pavyzdžiui, Wolfgangas Schäuble kalboje priimant Karolio Didžiojo premiją 2012 m., http://www.karlspreis.de/fr/laureats/wolfgang-schaeuble-2012/discours-extrait-par-wolfgang-schaeuble.

(11)

„Jei norite, kad Europoje klestėtų demokratija, negalite apgręžti kuklaus demokratinio progreso, kurio pavyzdys – pagrindinių kandidatų – Spitzenkandidaten – iškėlimas. Norėčiau, kad tai būtų pakartota.“ – Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris, Pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m. (Strasbūras, 2017 m. rugsėjo 13 d.).

(12)

„Norėčiau, kad Europos politinės partijos Europos Parlamento rinkimų kampaniją pradėtų gerokai anksčiau nei lig šiol. Pernelyg dažnai visoje Europoje vykstantys rinkimai sumenkdavo iki nacionalinių kampanijų sumos. Europos demokratija nusipelno daugiau.“ – Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris, Pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m. (Strasbūras, 2017 m. rugsėjo 13 d.).

(13)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo, COM(2017) 481, 2013 m. rugsėjo 13 d.

(14)

 Pavyzdžiui: Prancūzijos Respublikos Prezidentas Emmanuelis Macronas, 2017 m. rugsėjo 26 d.,

http://www.elysee.fr/declarations/article/initiative-pour-l-europe-discours-d-emmanuel-macron-pour-une-europe-souveraine-unie-democratique/ ;

Airijos Prezidentas Leo Varadkaras, 2018 m. sausio 17 d.,

  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+CRE+20180117+ITEM-008+DOC+XML+V0//LT; ;

2018 m. sausio 10 d. Europos Sąjungos pietinių valstybių (Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Malta, Portugalija ir Prancūzija) aukščiausiojo lygio susitikimo 

Romoje deklaracija „2018 m. ES žengia į priekį“,

http://www.governo.it/sites/governo.it/files/documenti/documenti/Notizie-allegati/governo/DeclarationIVEUSouthSummit.pdf.

(15)

2018 m. sausio 26 d. Višegrado grupės šalių (Čekija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija) aukščiausiojo lygio susitikimo Budapešte pareiškimas dėl Europos ateities http://abouthungary.hu/speeches-and-remarks/v4-statement-on-the-future-of-europe/ .

(16)

„Esu linkęs palaikyti idėją sudaryti tarpvalstybinius kandidatų į Europos Parlamentą sąrašus, nors žinau, kad ne taip mažai jūsų šiai idėjai nepritaria.“ – Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris, Pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m. (Strasbūras, 2017 m. rugsėjo 13 d.).

(17)

2015 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos (2015/2035(INL)).

(18)

2013 m. gegužės 22 d. sprendime reikalaujama: „Europos Vadovų Taryba [šį sprendimą] peržiūri [...] iki [...] pirmosios Komisijos paskyrimo po trisdešimtosios valstybės narės įstojimo į ES arba Komisijos, pakeisiančios tą, kuri turi pradėti eiti pareigas 2014 m. lapkričio 1 d., paskyrimo“.

(19)

Prancūzijos Respublikos Prezidentas Emmanuelis Macronas, 2017 m. rugsėjo 26 d.: „Turime orientuotis į penkiolikos narių Komisiją ir siekdami pažangos pasakykime tiesiai šviesiai: didžiosios šalys, ES steigėjos, turi pirmosios atsisakyti savo komisarų! Mes parodysime pavyzdį.“  http://www.elysee.fr/declarations/article/initiative-pour-l-europe-discours-d-emmanuel-macron-pour-une-europe-souveraine-unie-democratique/ ; Austrijos Kancleris Sebastianas Kurzas ÖVP partijos 2017 m. rinkiminėje programoje https://www.sebastian-kurz.at/programm/artikel/kurswechsel-in-europa . 

(20)

Europos Sąjungos sutarties 11 deklaracija dėl 17 straipsnio, pridėta prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kurioje priimta Lisabonos sutartis, baigiamojo akto.

(21)

„Europa veiktų geriau, jei sujungtume Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų pareigybes. [...] Turėdami vienintelį pirmininką paprasčiausiai geriau atskleistume tikrąjį Europos Sąjungos, kaip valstybių Sąjungos ir piliečių Sąjungos, pobūdį.“ – Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris, Pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m. (Strasbūras, 2017 m. rugsėjo 13 d.).

(22)

Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali eiti pareigų atskiroje valstybėje.

(23)

„[Į] darbą dėl Europos ateities turėtume įtraukti nacionalinius parlamentus ir nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens pilietinę visuomenę.“ – Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris, Pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m. (Strasbūras, 2017 m. rugsėjo 13 d.).

(24)

Prancūzijos Respublikos Prezidento Emmanuelio Macrono kalba Kongresui Versalyje, 2017 m. liepos 3 d. http://www.elysee.fr/declarations/article/discours-du-president-de-la-republique-devant-le-parlement-reuni-en-congres/ .

(25)

2018 m. sausio 10 d. Europos Sąjungos pietinių valstybių (Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Malta, Portugalija ir Prancūzija) aukščiausiojo lygio susitikimo Romoje deklaracija „2018 m. ES žengia į priekį“

http://www.governo.it/sites/governo.it/files/documenti/documenti/Notizie-allegati/governo/DeclarationIVEUSouthSummit.pdf.

(26)

2018 m. sausio 26 d. Višegrado grupės šalių (Čekija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija) aukščiausiojo lygio susitikimo Budapešte pareiškimas dėl Europos ateities http://abouthungary.hu/speeches-and-remarks/v4-statement-on-the-future-of-europe/ .