Briuselis, 2018 01 19

COM(2018) 36 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2016–2017 m. ataskaita dėl bendrosios lengvatų sistemos

{SWD(2018) 23 final}
{SWD(2018) 24 final}
{SWD(2018) 25 final}
{SWD(2018) 26 final}
{SWD(2018) 27 final}
{SWD(2018) 28 final}
{SWD(2018) 29 final}
{SWD(2018) 30 final}
{SWD(2018) 31 final}
{SWD(2018) 32 final}


1.Įvadas

Šioje ataskaitoje ir prie jos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 1 vertinamas bendrosios lengvatų sistemos (toliau – BLS) poveikis 2016–2017 m., pirmiausia – BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių pasiekti rezultatai. Pagal BLS reglamentą 2 ši ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti pateikiama kas dvejus metus.

Pagal bendrąją lengvatų sistemą ES tebepirmauja padėdama besivystančioms šalims užtikrinti darnų vystymąsi ekonominėmis prekybą skatinančiomis priemonėmis. Prekybos lengvatos, kuriomis galima skatinti visuotines žmogaus teisių, socialinio teisingumo ir aplinkos apsaugos vertybes, yra neatsiejama Komisijos strategijos Prekyba visiems 3 dalis. Sudarant palankias sąlygas patekti į ES rinką, BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims suteikiama galimybė gauti papildomų pajamų iš tarptautinės prekybos ir padedama mažinti skurdą, skatinti darnų vystymąsi, žmogaus teises ir gerą valdymą.

1.1.Trys BLS priemonės

Taikomos trys skirtingos BLS prekybos lengvatų priemonės. Jos išsamiai nurodytos 2016 m. BLS ataskaitoje 4 ir apibendrinamos toliau:

pagal bendrąją priemonę (įprastinę BLS) sumažinti muitai taikomi maždaug 66 proc. visų ES tarifų pozicijų mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims 5 , nesinaudojančioms kita lengvatine patekimo į ES rinką tvarka. 2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu įprastinės BLS lengvatomis naudojosi 23 šalys (žr.  1 lentelę );

pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) muitai visiškai netaikomi iš esmės toms pačioms 66 proc. tarifų pozicijų kaip pagal įprastinę BLS reikalavimus atitinkančioms ekonomikos įvairinimo ir eksporto apimties atžvilgiu pažeidžiamoms šalims. Savo ruožtu lengvatomis besinaudojančios šalys turi ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti BLS reglamente išvardytas 27 pagrindines tarptautines konvencijas, kuriomis reglamentuojamos žmogaus ir darbo teisės, aplinkos apsauga ir geras valdymas. 2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu BLS+ lengvatomis naudojosi 10 šalių (žr. 2 lentelę);

pagal specialiąją priemonę „Viskas, išskyrus ginklus“ (toliau – VIG) šalims, kurias Jungtinės Tautos (toliau – JT) priskiria mažiausiai išsivysčiusioms šalims, suteikiama galimybė be muitų ir kvotų tiekti ES rinkai visus produktus, išskyrus ginklus ir šaudmenis. Kitaip nei pagal įprastinę BLS ir BLS+, laisvosios prekybos susitarimą (toliau – LPS) su ES sudariusios šalys VIG statuso nepraranda. 2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu VIG lengvatomis naudojosi 49 šalys (žr.  3 lentelę ).

2016 m. importo į ES, kuriam taikytos BLS lengvatos, vertė sudarė 62,6 mlrd. EUR; šią sumą galima išskaidyti taip: 31,6 mlrd. EUR iš įprastinės BLS šalių, apie 7,5 mlrd. EUR iš BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių ir 23,5 mlrd. EUR iš VIG lengvatomis besinaudojančių šalių (išsami informacija pateikta 4–7 lentelėse) 6 .

1 ir 2 pav. apžvelgiamas importas pagal minėtas tris priemones.

Iš 3 pav. matyti, kad didžiausia viso ES importo iš BLS lengvatomis besinaudojančių šalių (įskaitant ne BLS importą) dalis teko dviem šalims: Indijai ir Vietnamui – abi jos naudojasi įprastinės BLS lengvatomis. Trečia pagal dydį dalis teko Bangladešui, besinaudojančiam VIG lengvatomis.

Iš 4 pav. matyti, kad Indija, Bangladešas ir Vietnamas taip pat yra trys daugiausia lengvatomis besinaudojančios šalys, vertinant vien BLS lengvatinį importą.



2.Įprastinės BLS priemonė

Indija

Nuo 2014 m. keliems produktų skyriams, įskaitant tekstilę, BLS taikymas laipsniškai mažinamas, nes jie nebeatitiko BLS prekybos lengvatų taikymo reikalavimų. Nepaisant laipsniško mažinimo, Indija išlieka didžiausia eksportuotoja į ES pagal BLS. 2016 m. Indijos tekstilės ir drabužių eksporto į ES vertė sudarė 7,6 mlrd. EUR, iš jų 5,7 mlrd. EUR – pagal įprastinę BLS.

2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu įprastinės BLS lengvatomis naudojosi 23 šalys (1 lentelė). Per šį laikotarpį penkios šalys iš įprastinės BLS pasitraukė, pasikeitus jų patekimo į ES rinką sąlygoms (joms taikomas LPS) arba ekonominiam statusui (Pasaulio bankas trejus metus iš eilės jas priskyrė prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių arba aukštesnės kategorijos šalių). Toliau pateiktame 5 pav. matyti lengvatinio importo 7 į ES pagal įprastinę BLS pasiskirstymas 2016 m.

Vietnamas

2016 m. importas iš Vietnamo sudarė 23 proc. bendro importo iš visų įprastinės BLS lengvatomis besinaudojančių šalių, vertinant jas kartu. Vertinant vien BLS importą iš Vietnamo matyti, kad beveik 40 proc. jo sudarė avalynė.

Produktų iš įprastinės BLS lengvatomis besinaudojančių šalių skyrių sąrašas peržiūrimas kas trejus metus. Paskiausiai ši peržiūra atlikta 2016 m., o peržiūrėtas produktų skyrių sąrašas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. 8 Produktai, kuriems nebereikėjo paramos BLS lengvatomis, iš sąrašo buvo pašalinti.

3.VIG priemonė

VIG yra pavyzdinė ES prekybos priemonė, kuria neturtingiausioms ir silpniausioms pasaulio šalims (mažiausiai išsivysčiusioms šalims) siekiama padėti pasinaudoti prekybos galimybėmis. 2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu VIG lengvatomis naudojosi 49 šalys (žr. 3 lentelę).

6 pav. matyti 2016 m. lengvatinio importo iš VIG lengvatomis besinaudojančių šalių pasiskirstymas pagal vertes ir procentines dalis. Didžiausia VIG importo dalis teko Bangladešui (66 proc.), po jo – Kambodžai (18 proc.).

3.1.Stipresnis bendradarbiavimas su tam tikromis VIG lengvatomis besinaudojančiomis šalimis

Mianmaras

Pripažinus Mianmaro pastangas pradėti plataus užmojo politinę, socialinę ir darbo reformą, 2013 m. jam vėl suteiktas šalies, kuriai taikomos VIG lengvatos, statusas. Neseniai Rachinų valstijoje susidarė labai didelį susirūpinimą kelianti humanitarinė ir su žmogaus teisėmis susijusi padėtis. ES primygtinai ragino Mianmaro vyriausybę suteikti neribotas galimybes teikti visapusišką humanitarinę pagalbą ir sudaryti sąlygas visiems pabėgėliams grįžti saugiai, savanoriškai ir oriai. ES paragino Mianmarą ieškoti būdų, kaip būtų galima ilgam išspręsti struktūrines problemas Rachinų valstijoje, laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir VIG reikalavimų.

Komisijos strategijoje Prekyba visiems nurodyta, kad ES išimtinėmis aplinkybėmis gali laikinai atšaukti įprastinės BLS ir VIG lengvatas, ypač jei yra BLS reglamente išvardytose žmogaus ir darbo teisių konvencijose nustatytų principų rimtų ir sistemingų pažeidimų.

Glaudžiau bendradarbiaudama ES ėmė vykdyti intensyvesnį dialogą su keliomis VIG šalimis, siekdama daryti spaudimą imtis konkrečių su dideliais pagrindinių žmogaus ir darbo teisių trūkumais susijusių veiksmų ir ieškoti tvarių sprendimų, kaip šiuos trūkumus būtų galima pašalinti. Jei per dialogą nepavyksta pasiekti rezultatų, ES yra pasirengusi kaip kraštutinę priemonę pradėti BLS atšaukimo procedūrą, tinkamai atsižvelgdama į ekonominį ir socialinį šio atšaukimo poveikį.

Bangladešas

VIG prisidėjo prie socialinio ir ekonominio jo vystymosi, nes buvo sukurta milijonai galimų darbo vietų gatavų drabužių pramonėje, kurioje daugiausia dirba moterys. Vis dėlto, kad būtų galima didinti gerovę ir užtikrinti deramą darbą, šie pokyčiai turi vykti laikantis pagrindinių žmogaus ir darbo teisių, pirmiausia – asociacijų laisvės. Kad nereikėtų imtis tolesnių veiksmų, ES turi matyti, kad padėtis iš tikrųjų ilgam pagerėja.

Dėl Mianmaro pažymėtina, kad ES kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, Danija ir Tarptautine darbo organizacija (toliau – TDO) dalyvauja įgyvendinant Darbo teisių ir praktikos gerinimo Mianmare iniciatyvą, kuria siekiama skatinti TDO tarptautinių darbo standartų laikymąsi ir atsakingą verslo praktiką. Šis tarptautinis suinteresuotųjų subjektų forumas padeda nustatyti darbo teisės reformos procesą Mianmare kaip prioritetą ir skatinti socialinių partnerių tarpusavio ryšius.

Pablogėjus žmogaus ir darbo teisių padėčiai Bangladeše ir Kambodžoje, Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) aktyviau bendradarbiavo su šiomis šalimis ir įtraukė į veiklą atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant nevyriausybines organizacijas (toliau – NVO), pilietinės visuomenės organizacijas (toliau – PVO), tarptautines organizacijas, socialinius partnerius ir įmones.

Kambodža

ES bendradarbiauja su Kambodža siekdama spręsti žmogaus teisių problemas, susijusias su ginčais dėl cukranendrių plantacijų koncesijos, ir problemas, susijusias su darbo teisėmis, pirmiausia – asociacijų laisve. Kad nereikėtų imtis tolesnių veiksmų, ES turi matyti, kad padėtis iš tikrųjų ilgam pagerėja.

Bangladeše Komisija išreiškė susirūpinimą dėl darbo teisių, pirmiausia – asociacijų laisvės, ir bendros iniciatyvos, vadinamojo Tvarumo susitarimo dėl nuolatinio darbo teisių bei gamyklų saugos gerinimo Bangladešo gatavų drabužių ir trikotažo gaminių pramonėje, įgyvendinimo. ES ypač atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš prioritetinių veiksmų yra Bangladešo darbo įstatymo ir Gamybos eksportui zonos įstatymo suderinimas su TDO darbo teisių konvencijomis.

Kambodžoje ES paragino Vyriausybę sukurti nepriklausomą ir skaidrų mechanizmą, pagal kurį būtų galima nagrinėti kompensacijų reikalavimus, teikiamus suteikus žemės naudojimo ekonominiais tikslais koncesijas cukranendrių plantacijoms.

Stipresnis bendradarbiavimas pirmiausia grindžiamas esamomis TDO ir kitų JT organų, stebinčių, kaip įgyvendinamos žmogaus teisių ir darbo teisių konvencijos, pateiktomis rekomendacijomis ir išvadomis. Pagal šias rekomendacijas ir išvadas galima objektyviai ir skaidriai vertinti, kaip įgyvendinami prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai.

Per šį procesą pavyko daryti spaudimą vyriausybėms, kad jos spręstų susirūpinimą keliančius klausimus, ir jau pastebimi teigiami pokyčiai. Kartu šie klausimai darniai ir koordinuotai kelti visais susijusiais kanalais (pvz., prekybos komitetuose, per politinius dialogus arba dialogus žmogaus teisių klausimais).

Pažanga teikia vilčių. Vis dėlto, jei konstruktyviomis mūsų pastangomis per dialogus nepavyks pasiekti pakankamų rezultatų, ES kaip kraštutinę priemonę yra pasirengusi pradėti BLS atšaukimo procedūrą. Tokiu sprendimu bus tinkamai atsižvelgiama į neigiamus su galimu BLS lengvatų atšaukimu susijusius ekonominius, socialinius ir humanitarinius padarinius.

4.BLS+ priemonė

BLS+ yra viena iš pagrindinių ES priemonių, kuriomis siekiama skatinti darnų vystymąsi pažeidžiamose besivystančiose šalyse. BLS+ šalys gali naudotis lengvesnės prekybos su ES pranašumais, jei veiksmingai įgyvendina 27 pagrindines tarptautines žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo konvencijas.

4.1.BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys

2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu BLS+ lengvatomis naudojosi 10 šalių: Armėnija, Bolivija, Filipinai, Gruzija, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Paragvajus, Šri Lanka ir Žaliasis Kyšulys (žr. 2 lentelę).

Gruzija 2017 m. sausio 1 d. nustojo naudotis BLS+ lengvatomis, nes jai buvo suteikta galimybė patekti į rinką lengvatinėmis sąlygomis pagal išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą (toliau – išsamus ir visapusiškas LPS) su ES. Kirgizija BLS+ lengvatomis besinaudojančia šalimi tapo netrukus po to, kai prasidėjo ataskaitinis laikotarpis (2016 m. sausio mėn.). Šri Lanka, kuri 2010 m. iš BLS+ buvo pašalinta, į ją vėl įtraukta 2017 m. gegužės mėn. Paragvajui, kurį Pasaulio bankas trejus metus iš eilės priskyrė prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, BLS+ nebebus taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d.

Toliau pateiktame 7 pav. nurodyta lengvatinio importo 9 iš BLS+ šalių vertė 2016 m. Daugiausia importuota iš Pakistano – 74 proc. viso BLS+ importo.



4.2.BLS+ stebėsena

Bolivija

Nepaisant bendrosios socialinės ir ekonominės padėties, 2016–2017 m. Bolivija toliau darė didelę pažangą veiksmingai įgyvendindama įsipareigojimus dėl žmogaus teisių. Pirmiausia Bolivija stengėsi naikinti skurdą, gerinti galimybes siekti išsilavinimo, naudotis sveikatos paslaugomis, gauti maisto, būstą ir spręsti reprodukcinės sveikatos problemas. Vis dėlto didelį susirūpinimą tebekelia TDO Konvencijos Nr. 138 neatitinkantis minimalus įdarbinimo amžius.

BLS+ grindžiama darnaus vystymosi sąvoka. Prisijungdamos prie BLS+, lengvatomis besinaudojančios šalys už palankesnes sąlygas patekti į ES rinką įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines konvencijas.

BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys turėtų prisiimti atsakomybę ir politinius įsipareigojimus, o svarbiausia – užtikrinti, kad, nepaisant nustatytų trūkumų, laikui bėgant nuolat gerėtų jų atitiktis.

Pakistanas

Įvyko teigiamų pokyčių stiprinant žmogaus teisių sistemą ir imantis teisėkūros priemonių dėl moterų teisių, vaikų teisių, mažumų teisių, darbo teisių, taip pat pradėti rengti teisės aktai dėl, be kita ko, kovos su kankinimu, jaunimo justicijos ir translyčių asmenų teisių. Vis dėlto šios sritys, taip pat kankinimas, mirties bausmės taikymas, labai paplitęs vaikų darbas ir saviraiškos laisvės apribojimai kelia didelį susirūpinimą. Todėl bendroji žmogaus teisių padėtis yra nevienalytė ir Pakistanas turi dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą.

Vykdydama BLS+ stebėseną, ES bendradarbiauja su lengvatomis besinaudojančia šalimi visose nepakankamo įgyvendinimo srityse.

4.2.1.Bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais

Šri Lanka

Šri Lanka padarė didelę pažangą gerindama valdymą ir žmogaus teisių laikymąsi. Šri Lanka gerai bendradarbiauja su JT sistemos atstovais. Vis dėlto jos vyriausybė dar neįgyvendino kelių svarbių reformų, kurios tiesiogiai lemia veiksmingą žmogaus teisių konvencijų pagal BLS+ įgyvendinimą, pirmiausia susijusių su Terorizmo prevencijos akto panaikinimu, pagrindinių teisinių apsaugos priemonių užtikrinimu ir kankinimu.

Pareiga įrodyti, kad vykdomi privalomieji BLS+ įsipareigojimai, tenka lengvatomis besinaudojančiai šaliai 10 . Lengvatomis besinaudojančios šalys turėtų pateikti visą informaciją, kurios reikia, kad ES galėtų įvertinti, kaip jos laikosi BLS+ įsipareigojimų. Atliekant ES vertinimą, pirmiausia remiamasi naujausiomis tarptautinių stebėsenos įstaigų, pvz., TDO ir JT, ataskaitomis ir rekomendacijomis. ES aktyviai bendradarbiauja su šiomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač todėl, kad JT ataskaitos teikiamos kas 4–5 metus, o tai yra ilgesnis laikotarpis nei dvejų metų BLS+ ataskaitų teikimo ciklas. Susitikimai su JT ir TDO stebėsenos įstaigomis ir jų vietos atstovais vyksta prieš ES BLS+ stebėsenos misijas ir po jų.

ES taip pat naudojasi kita plataus masto informacija ir prieš stebėsenos misijas arba jų metu ES ir lengvatomis besinaudojančiose šalyse susitinka su pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), įskaitant profesines sąjungas, žmogaus teisių gynėjus, įmones ir darbdavius, atstovais. 2017 m. birželio mėn., siekiant pasikonsultuoti su PVO, surinkti jų informaciją ir sužinoti jų nuomones, buvo surengtas pilietinės visuomenės dialogas 11 .

Europos Parlamentas (toliau – EP) ir Taryba aktyviai dalyvauja įgyvendinant BLS+ ir stebint lengvatomis besinaudojančių šalių atitiktį. Reguliarūs susitikimai su valstybių narių atstovais rengiami BLS ekspertų grupėje ir Tarybos BLS darbo grupėje. Kartu su valstybių narių ekspertais buvo aptarti, be kita ko, iš BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių gauti atsakymai į suvestines ir informacija apie BLS+ stebėsenos misijų rezultatus.

Mongolija

Vykdant BLS+ dialogą ir teikiant paramą per ES lėšomis finansuojamą TDO projektą, Mongolija buvo paskatinta peržiūrėti darbo teisę. Mongolija patvirtino Nacionalinę lyčių lygybės programą, kad iki 2021 m. galėtų parengti politiką, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą. Neseniai priimtame Baudžiamajame kodekse pateikta su Konvencija prieš kankinimą deranti sąvokos „kankinimas“ apibrėžtis. Didelį susirūpinimą kelia galimas mirties bausmės grąžinimas ir paplitusi korupcija, daranti didelį poveikį žmogaus teisių padėčiai.

2016–2017 m. laikotarpiu EP Tarptautinės prekybos komitetas (INTA) surengė kelis pasikeitimus nuomonėmis BLS klausimais, įskaitant BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių padarytą pažangą, stebėsenos vizitus ir su BLS+ paraiškomis susijusį PVO vaidmenį. Komisijai ir EIVT taip pat buvo naudinga EP delegacijų misijų į konkrečias BLS+ šalis veikla.

4.2.2.BLS+ stebėsenos misijos

Filipinai

Pažanga nustatyta tokiose srityse kaip lyčių lygybė, kova su prekyba žmonėmis, darbo teisės, sveikata, švietimas, socialinės ir ekonominės teisės, kova su korupcija ir aplinkos apsauga. Prezidentas R. Duterte pasirašė ES ir Filipinų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kurį dabar turi patvirtinti Senatas. Vis dėlto neteisminės egzekucijos, ypač kovojant su nelegaliais narkotikais, ir susijęs nebaudžiamumas tebekelia didelį susirūpinimą, kaip ir tai, kad gali būti grąžinama mirties bausmė ir mažinamas amžius, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Vykdant BLS+ stebėseną, naudojamos dvi tarpusavyje susijusios priemonės. Pirmoji priemonė – suvestinė, t. y. su kiekviena konvencija susijusių pagrindinių trūkumų, kuriuos nustatė atitinkamos tarptautinės stebėsenos įstaigos (arba kurie buvo nustatyti remiantis kitais tiksliais ir patikimais šaltiniais), sąrašas. Visos BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys šią suvestinę gauna kasmet ir yra prašomos pakomentuoti nurodytus trūkumus.

Antroji priemonė – BLS+ dialogas, įskaitant BLS+ stebėsenos misijas, kurį palaikydama ES su valdžios institucijomis sąžiningai ir atvirai aptaria nustatytus trūkumus ir taisomuosius veiksmus. 2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu Komisija ir EIVT surengė stebėsenos misijas į Armėniją, Boliviją, Filipinus, Kirgiziją, Mongoliją, Pakistaną, Paragvajų, Šri Lanką ir Žaliąjį Kyšulį.

Per BLS+ stebėsenos misijas buvo galima aukštu lygmeniu palaikyti tiesioginius ryšius su vyriausybėmis, ministerijomis ir agentūromis, taip pat įmonėmis, vietos NVO ir PVO. Kartu su šalyse veikiančiomis tarptautinėmis JT ir TDO organizacijomis, pvz., JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru, JT vystymosi programos (angl. UNDP) vykdytojais ir JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (angl. UNODC), rengti koordinaciniai susitikimai. Taip gerintas bendrasis suinteresuotųjų subjektų supratimas apie BLS+ sistemą ir apie konkrečius kiekvienos BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies įsipareigojimus ir buvo lengviau vietoje rinkti informaciją iš pagrindinių suinteresuotųjų subjektų.

Vietos suinteresuotieji subjektai atlieka svarbų vaidmenį ragindami regioninės ir centrinės valdžios institucijas vykdyti BLS+ įsipareigojimus. Ypač įmonės, kaip tiesiogiai muitų tarifų lengvatomis besinaudojantys subjektai, turėtų padėti valdžios institucijoms įgyvendinti atitinkamas 27 konvencijas.

BLS+ misija į Kirgiziją (2016 m. birželio mėn.)

Kirgizija prie BLS+ prisijungė tik 2016 m. sausio mėn., todėl ši misija buvo skirta BLS+ taikymo pradžiai ir preliminariai stebėsenai. Įsitikinta, kad labai veiksmingi BLS+ stebėsenos susitikimai, rengiami vykdant dialogą žmogaus teisių klausimais, nes per šį dialogą taip pat aptariami tokie BLS+ svarbūs klausimai kaip kankinimų ir netinkamo elgesio įkalinimo įstaigose prevencija ir darbas siekiant gerinti etninių grupių tarpusavio santykius, kovoti su diskriminacija, naikinti nuotakų grobimo praktiką ir gerinti vaiko teises. Įmonės domėjosi ekonominiais BLS+ pranašumais.

BLS+ misija į Boliviją (2016 m. birželio mėn.)

Kaip itin svarbus klausimas aptartas vaikų darbas, ypatingą dėmesį skiriant amžiaus, nuo kurio vaikai gali pradėti dirbti, mažinimui. Daugiausia gyventojų Pietų Amerikoje sudaro čiabuviai (apie 66 proc. visų gyventojų), todėl taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad čiabuviai turi turėti teisę iš anksto konsultuotis ir duoti sutikimą naudoti žemę, turėdami pakankamai informacijos.

BLS+ misija į Žaliąjį Kyšulį (2017 m. liepos mėn.)

Su žmogaus teisėmis susijusi padėtis Žaliajame Kyšulyje apskritai tebėra teigiama. Vis dar kyla problemų dėl smurto lyties pagrindu, vaiko teisių ir pavėluotu ataskaitų teikimu. Pastaruoju klausimu Žaliasis Kyšulys labai stengiasi išspręsti šią problemą ir šiuo atžvilgiu glaudžiai bendradarbiauja su TDO įgyvendindamas ES lėšomis finansuojamą gebėjimų stiprinimo projektą.

BLS+ misija į Paragvajų (2016 m. birželio mėn.)

Iš teigiamų iniciatyvų žmogaus teisių klausimais būtų galima paminėti tai, kad, naudojantis Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (angl. OHCHR) parama, sukurta tarptautinių rekomendacijų dėl žmogaus teisių stebėsenos sistema (SIMORE). Kaip vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų misijos metu aptartas vaikų darbas, pirmiausia susijęs su „criadazgo“ (darbu namų ūkyje).

BLS+ misija į Pakistaną (2016 m. lapkričio mėn.)

Per antrąją BLS+ misiją nustatyta teigiamų pokyčių, susijusių su institucijomis (pvz., įsteigta Nacionalinė žmogaus teisių komisija ir parengtas Nacionalinis žmogaus teisių veiksmų planas) ir teisėkūra (pvz., priimti kovos su prievartavimu ir kovos su žudymu dėl garbės teisės aktai). Vis dėlto tebėra didelių sunkumų, įskaitant susijusius su moterų, vaikų ir mažumų teisėmis, saviraiškos laisve, mirties bausmės taikymu, kankinimu ir gebėjimais įgyvendinti teisės aktus bei užtikrinti jų vykdymą.

BLS+ misija į Filipinus (2017 m. sausio – vasario mėn.)

Pastebėti teigiami pokyčiai tokiose srityse kaip lyčių lygybė, kova su prekyba žmonėmis, darbo teisės, reprodukcinė sveikata ir aplinkos apsauga. Pažanga svarbiausiais klausimais priklauso nuo teisės aktų, kuriuos dar turi priimti Kongresas. Didelis susirūpinimas tebekyla dėl to, kaip vykdoma kovos su nelegaliais narkotikais kampanija, pirmiausia kalbant apie teisę į gyvybę, teisines apsaugos priemones, tyrimų ir persekiojimo veiksmingumą, dėl bendradarbiavimo taikant JT mechanizmus, galimo mirties bausmės grąžinimo ir galimo amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė, sumažinimo.

BLS+ misija į Mongoliją (2017 m. kovo mėn.)

Per pirmąjį BLS+ stebėsenos vizitą nustatyta teigiamų teisėkūros srities pokyčių, pvz., tai, kad įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, persvarstytas Įstatymas dėl smurto šeimoje, Vaiko apsaugos įstatymas ir Vaikų teisių įstatymas. Naudodamasi pagalba, kuri teikta įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą, Mongolija padarė didelę pažangą TDO ataskaitų teikimo srityje. Mongolija taip pat siekia gerinti galimybes pasinaudoti visais BLS+ prekybos pranašumais.

BLS+ misija į Armėniją (2017 m. birželio mėn.)

Išsamiai aptarti svarbiausi Armėnijos spręstini klausimai, įskaitant veiksmingą 2014–2016 m. ir 2017–2019 m. žmogaus teisių veiksmų planų įgyvendinimą, naujo Teismų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pateikimą Parlamentui, atskirą Kovos su smurtu šeimoje įstatymą ir išsamų kovos su diskriminacija įstatymą, derančius su tarptautiniais standartais, būtinybę (iš naujo) sukurti darbo inspekcijos sistemą ir daryti pažangą siekiant 1 kategorijos statuso pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. CITES).

BLS+ misija į Šri Lanką (2017 m. rugsėjo mėn.)

Vykdant stebėsenos misiją į Šri Lanką, surengtą po to, kai jai 2017 m. gegužės mėn. buvo pradėta taikyti BLS+, taip pat lankytasi Džafnoje ir nustatyta, kad apskritai Šri Lanka daro pažangą įgyvendindama 27 konvencijas. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti Terorizmo prevencijos aktą, spręsti paplitusio kankinimo problemą, atsiskaityti už priverstinį dingimą, grąžinti žemę buvusiose konfliktinėse teritorijose ir kovoti su profesinių sąjungų diskriminacija bei nesąžininga darbo praktika.

4.3.Techninės pagalbos ir vystymosi projektai

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija ir TDO įgyvendino konkrečius BLS+ projektus 12 , siekdama padėti laikytis TDO ataskaitų teikimo ir įgyvendinimo reikalavimų šiose BLS+ šalyse: Armėnijoje, Filipinuose, Mongolijoje, Pakistane, Paragvajuje ir Žaliajame Kyšulyje. Šie projektai bus toliau įgyvendinami per artimiausius dvejus metus.

Armėnijoje, Paragvajuje ir Filipinuose pirmiausia siekta stiprinti viešojo administravimo įstaigų gebėjimus veiksmingai taikyti pagrindines TDO konvencijas. Žaliajame Kyšulyje TDO padėjo vietos administravimo institucijoms teikti laiku nepateiktas TDO ataskaitas. Pakistane pagrindinis tikslas buvo padėti rengti teisės aktus ir susijusias įgyvendinimo iniciatyvas dėl vaikų darbo panaikinimo ir priverstinio darbo. Mongolijoje, be gebėjimų stiprinimo siekiant užtikrinti ataskaitų teikimą laiku, TDO padėjo derinti teisės aktus su TDO Konvencija dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas.

Kai kurie svarbūs veiksmai įgyvendinant ES ir TDO projektus BLS+ šalyse

Žaliasis Kyšulys

Žaliajame Kyšulyje ES BLS+ veiksmais didintas trijų suinteresuotųjų subjektų grupių (vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų) informuotumas apie pagrindines TDO konvencijas. Jais taip pat skatintos trišalės diskusijos apie teisės aktus, atsižvelgiant į TDO priežiūros įstaigų pateiktas pastabas. Be to, dabar Žaliasis Kyšulys laiku teikia ataskaitas, susijusias su Konvencijomis Nr. 87 ir 98 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Dabar socialiniai partneriai geriau žino savo vaidmenį ir yra geriau pasirengę atsižvelgti į TDO priežiūros įstaigų pastabas.

Mongolija

Įgyvendinant ES ir TDO projektą, Mongolijai padėta geriau laikytis tarptautinių darbo standartų (toliau – TDS) ir teikti susijusias ataskaitas. Per šį projektą peržiūrėtas pagrindinių TDO konvencijų vertimas į mongolų kalbą ir padėta Mongolijai geriau suprasti prisiimtus įsipareigojimus. Įgyvendinant projektą taip pat surengtos trišalės konsultacijos dėl Darbo įstatymo peržiūros; dabar šis įstatymas geriau suderintas su pagrindiniais principais ir teisėmis darbe. Parengus politikos dokumentą TDS ir prekybos klausimais anglų ir mongolų kalbomis, taip pat rengiant aukšto lygio dialogus ir praktinius seminarus, padidintas vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių supratimas apie pagrindinius principus ir teises darbe. Dabar, pasinaudojusi technine pagalba, Mongolija TDS ataskaitas teikia laiku.

Pakistanas

Įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą gebėjimų stiprinimo iniciatyvą, federalinės ir provincijų darbo tarnybos galėjo pagerinti su ratifikuotomis TDO konvencijomis susijusių ataskaitų teikimą. Per 2017 m. sausio, vasario ir balandžio mėn. surengtus TDO praktinius seminarus padėta stiprinti socialinį dialogą federaliniuose ir provincijų trišaliuose konsultaciniuose komitetuose. Per praktinius seminarus darbo tarnybos susitiko su darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovais, siekdamos pagerinti jų supratimą apie pagrindinius darbo standartus.

Imdamasi ES BLS+ veiksmų ir atsižvelgdama į neseniai perduotas teisėkūros užduotis, TDO taip pat siūlė konkrečią techninę paramą Beludžistano vyriausybei, rengiant persvarstytų darbo įstatymų rinkinį. Siekiant užtikrinti geresnį teisės aktų derėjimą su TDO principais, rengtos konsultacijos su socialiniais partneriais.

Filipinai

ES BLS+ veiksmais Filipinuose, atsižvelgiant į 2017 m. vasario mėn. vykusios TDO tiesioginių ryšių misijos rekomendacijas, pirmiausia siekta sukurti tokią aplinką, kurioje būtų galima užtikrinti asociacijų laisvę ir vykdyti kolektyvines derybas. ES BLS+ veiksmais sudarytos sąlygos darbo tarnybų ir socialinių partnerių diskusijoms. Per jas parengtas trišalis manifestas, kuriuo įsipareigota veiksmingai įgyvendinti asociacijų laisvės bei kolektyvinių derybų principus ir šiuo tikslu parengti nacionalinius veiksmų planus.

Be to, 2017 m. visose BLS+ šalyse buvo pradėti įgyvendinti projektai, kuriais siekiama padėti vietos PVO 13 ir socialiniams partneriams dalyvauti BLS+. 2017 m. projektų grupės vykdė informacijos rinkimo misijas, siekdamos nustatyti pagrindinius klausimus, susijusius su jų projektais, vykdysimais su vietos PVO. Kitu ataskaitiniu laikotarpiu Komisija toliau svarstys, kaip būtų galima padėti lengvatomis besinaudojančioms šalims, teikiant joms praktines žinias, techninę pagalbą ir įgyvendinant specialius gebėjimų stiprinimo projektus.

4.4.Prie šios ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl BLS+

Prie šios antrosios dvimetės ataskaitos dėl BLS, kaip ir prie 2016 m. BLS ataskaitos, pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl BLS+. Šiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente išsamiai vertinama, kaip kiekviena BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis vykdo prisiimtus BLS+ įsipareigojimus žmogaus teisių, darbo teisių, aplinkos ir gero valdymo srityse. Jame vertinama pažanga, trūkumai, būsimi veiksmai ir prioritetai, siekiant veiksmingai įgyvendinti pagrindines 27 konvencijas.

4.5.Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita

BLS reglamente 14 nurodyta, kad Komisija po penkerių metų nuo BLS reglamento įsigaliojimo Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą dėl BLS reglamento taikymo. Šioje laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje bus vertinama, ar BLS reglamentu pasiekiami jame nustatyti tikslai. Į jos išvadas bus atsižvelgiama rengiant naują BLS. Ataskaita turėtų būti patvirtinta pirmąjį 2018 m. pusmetį.

5.Išvados

Dvišalėje ataskaitoje dėl BLS apžvelgiama, kaip įgyvendinama dabartinė BLS nuo tada, kai 2014 m. sausio mėn. pagal ją buvo pradėtos taikyti muitų tarifų lengvatos. Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente aprašoma žmogaus teisių, socialinė ir aplinkos padėtis BLS+ lengvatomis besinaudojančiose šalyse. Šis dokumentas sudaro pilietinės visuomenės bendradarbiavimo su lengvatomis besinaudojančių šalių vyriausybėmis platformą.

Per šį stebėsenos ciklą BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys ragintos prisiimti didesnę atsakomybę įgyvendinant 27 konvencijas ir aktyviau spręsti suvestinėse išvardytas ir per BLS+ stebėsenos misijas iškeltas problemas.

Pirmąkart į šią ataskaitą įtraukta Kirgizija. Ji prie BLS+ prisijungė 2016 m. sausio mėn. Šri Lanka prie BLS+ vėl prisijungė 2017 m. gegužės mėn., todėl jos stebėsenos laikotarpis buvo trumpesnis nei šeši mėnesiai. Armėnijoje vykdant stebėseną pavyko paskatinti vietos pilietinės visuomenės dalyvavimą. Kadangi nėra Jungtinėms Tautoms ir Tarptautinei darbo organizacijai pateiktų naujausių ataskaitų, stebėsenos misija į Žaliąjį Kyšulį buvo labai svarbi siekiant surinkti ES vertinimui atlikti reikiamą informaciją. Per stebėsenos misiją į Filipinus ES galėjo išreikšti susirūpinimą dėl pastaruoju metu vykusių su žmogaus teisėmis susijusių pokyčių, bet taip pat pripažinti pažangą darbo teisių ir socialinės bei ekonominės politikos srityse. Paragvajuje ir Bolivijoje, dalyvaujant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant TDO ir Jungtinių Tautų vaikų fondo (angl. UNICEF) atstovus, atvirai aptarta vaikų darbo problema. Gruzija į ataskaitą įtraukta paskutinį kartą, nes dėl išsamaus ir visapusiško LPS su ES jai BLS+ nebetaikoma.

Apskritai, vykdant BLS+ stebėseną, užtikrintas struktūrinis požiūris ir tvirtas pagrindas, pagal kurį galima įvertinti kiekvieną BLS+ lengvatomis besinaudojančią šalį, remiantis JT ir TDO stebėsenos įstaigų nustatytais faktais ir iš trečiųjų šalių, įskaitant pilietinę visuomenę, socialinius partnerius, Europos Parlamentą ir Tarybą, gauta informacija. BLS+ stebėsena visapusiškai integruota į ES dvišalę sistemą ir dialogus, įskaitant dialogus žmogaus teisių klausimais. Pavyzdžiui, taikant BLS+ tokioms šalims kaip Pakistanas, Šri Lanka, Mongolija ir Bolivija, paskatintas aktyvesnis jų dalyvavimas ES dialoguose žmogaus teisių klausimais. Be to, dialogai žmogaus teisių klausimais buvo platforma, kurioje buvo galima aptarti su BLS+ susijusius žmogaus teisių klausimus. BLS+ pagerino tarpusavio sąsajas ir sustiprino šių dviejų priemonių tarpusavio poveikį.

Nors BLS yra svarbi priemonė, kuria naudojantis lengvatomis besinaudojančiose šalyse galima spręsti susirūpinimą keliančius su žmogaus teisėmis ir darbu susijusius klausimus, ES yra įsipareigojusi taikyti visas susijusias politikos ir kitas priemones, siekdama padėti šioms šalims siekti darnaus vystymosi ir gero valdymo tikslų. Atsižvelgiant į šių klausimų pobūdį ir būtinybę ieškoti struktūrinių ir ilgalaikių sprendimų, taikant BLS reikia, kad ES ir lengvatomis besinaudojančios šalys prisiimtų nuolatinius ilgalaikius įsipareigojimus.

Kitas 2018–2019 m. ataskaitinis laikotarpis prasidės nauju dvimečiu suvestinių ciklu ir pirmąjį 2018 m. pusmetį vyksiančiomis stebėsenos misijomis. Iki 2019 m. pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks savo trečiąją dvimetę ataskaitą dėl BLS ir joje ypatingą dėmesį skirs visose BLS+ lengvatomis besinaudojančiose šalyse nustatytų tendencijų vertinimui.

6.Įprastinės BLS ir VIG sistemos lengvatomis besinaudojančios šalys

1 lentelė. 2016–2017 m. įprastinės BLS lengvatomis besinaudojančios šalys

2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu įprastinės BLS lengvatomis besinaudojančios šalys

Lengvatomis besinaudojančių šalių statuso pokyčiai 2016–2017 m.

1.

Kamerūnas

Pasitraukė iš sistemos 2017 m. sausio 1 d.

2.

Kuko Salos

3.

Dramblio Kaulo Krantas

4.

Fidžis

Pasitraukė iš sistemos 2017 m. sausio 1 d.

5.

Gana

6.

Indija

7.

Indonezija

8.

Irakas

Pasitraukė iš sistemos 2017 m. sausio 1 d.

9.

Kenija

10.

Maršalo Salos

Pasitraukė iš sistemos 2017 m. sausio 1 d.

11.

Mikronezija (Mikronezijos Federacinės Valstijos)

12.

Nauru

13.

Nigerija

14.

Niujė

15.

Kongo Respublika

16.

Šri Lanka

Pasitraukė iš sistemos 2017 m. gegužės 18 d. įgijusi BLS+ statusą.

17.

Svazilandas

18.

Sirija

19.

Tadžikistanas

20.

Tonga

21.

Ukraina

Pasitrauks iš sistemos 2018 m. sausio 1 d.

22.

Uzbekistanas

23.

Vietnamas

2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys

BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių statuso pokyčiai 2016–2017 m.

1.

Armėnija

2.

Bolivija

3.

Žaliasis Kyšulys

4.

Gruzija

Pasitraukė iš sistemos 2017 m. sausio 1 d.

5.

Kirgizija

Prisijungė prie sistemos 2016 m. sausio 27 d.

6.

Mongolija

7.

Pakistanas

8.

Paragvajus

9.

Filipinai

10.

Šri Lanka

Prisijungė prie sistemos 2017 m. gegužės 18 d.

2 lentelė. 2016–2017 m. BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys

2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu VIG lengvatomis besinaudojančios šalys

1.

Afganistanas

27.

Mauritanija

2.

Angola

28.

Malavis

3.

Bangladešas

29.

Mianmaras / Birma

4.

Butanas

30.

Mozambikas

5.

Burkina Fasas

31.

Nepalas

6.

Burundis

32.

Nigeris

7.

Beninas

33.

Ruanda

8.

Kambodža

34.

Samoa

9.

Čadas

35.

Siera Leonė

10.

Kongo Demokratinė Respublika

36.

Senegalas

11.

Centrinės Afrikos Respublika

37.

Saliamono Salos

12.

Komorų Salos

38.

Somalis

13.

Džibutis

39.

Pietų Sudanas

14.

Eritrėja

40.

Sudanas

15.

Etiopija

41.

San Tomė ir Prinsipė

16.

Gambija

42.

Tanzanija

17.

Gvinėja

43.

Rytų Timoras

18.

Pusiaujo Gvinėja

44.

Togas

19.

Bisau Gvinėja

45.

Tuvalu

20.

Haitis

46.

Uganda

21.

Kiribatis

47.

Vanuatu

22.

Laosas (Liaudies Demokratinė Respublika)

48.

Jemenas

23.

Liberija

49.

Zambija

24.

Lesotas

25.

Madagaskaras

26.

Malis

3 lentelė. 2016–2017 m. VIG lengvatomis besinaudojančios šalys

7.Lentelės, kuriose pateikta statistinė informacija apie BLS lengvatomis besinaudojančias šalis 2016 m. gruodžio 1 d.

4 lentelė. Visų BLS šalių lengvatinio importo vertė (tūkst. EUR)

5 lentelė. Lengvatinio importo į ES vertė pagal įprastinės BLS lengvatomis besinaudojančias šalis (tūkst. EUR)


6 lentelė. Lengvatinio importo į ES vertė pagal VIG lengvatomis besinaudojančias šalis (tūkst. EUR)*

*Bendrą importą sudaro visas importas, įskaitant produktus, kuriems automatiškai taikomi didžiausio palankumo režimo (toliau – DPR) nuliniai muitų tarifai. VIG sistemos reikalavimus atitinkančiu importu laikomi tik pagal VIG sistemą importuojami produktai, kuriems netaikomas DPR nulinis muitas.



6 lentelė (tęsinys). Lengvatinio importo į ES vertė pagal VIG lengvatomis besinaudojančias šalis (tūkst. EUR)*

7 lentelė. Lengvatinio importo į ES vertė pagal BLS+ lengvatomis besinaudojančias šalis (tūkst. EUR)*

(1) Pirmoji dvimetė 2014–2015 m. BLS ataskaita buvo paskelbta 2016 m. sausio mėn. adresu http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/january/tradoc_154180.pdf .
(2) Reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema.
(3) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/january/tradoc_154147.pdf
(4) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/january/tradoc_154180.pdf
(5) http://databank.worldbank.org/data/download/site-content/CLASS.xls
(6)      Visos šioje ataskaitoje pateiktos statistinės informacijos šaltinis – 2017 m. rugsėjo mėn. Eurostato duomenys. Bendras importas iš trečiųjų šalių gali būti mažesnis už bendrą faktinį importą, nes neįtraukiama: konfidenciali prekyba, KN 99 skyrius, kuris neįtraukiamas į BLS susitarimus, ir prekyba dėl laikinojo įvežimo ir išvežimo perdirbti.
(7)      Lengvatinis importas yra reikalavimus atitinkantis importas, kuriam taikomos BLS lengvatos buvo faktiškai panaudotos.
(8)      2016 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/330 (OL L 62, 2016 3 9, p. 9).
(9)      Lengvatinis importas yra reikalavimus atitinkantis importas, kuriam taikomos BLS+ lengvatos buvo faktiškai panaudotos.
(10) BLS reglamento (Reglamento (ES) Nr. 978/2012) 15 straipsnio 2 dalis.
(11) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/august/tradoc_155993.07.17%20report%20for%20web%20page.pdf
(12)   http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/july/tradoc_155843.pdf
(13)   http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/july/tradoc_155843.pdf
(14) Reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema.