21.12.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 461/225


Europos regionų komiteto nuomonė. Rizikos vertinimas maisto grandinėje

(2018/C 461/19)

Pagrindinis pranešėjas

Miloslav REPASKÝ (SK/EA), Prešovo savivaldos regiono parlamento narys

Pamatinis dokumentas

Rizikos vertinimas maisto grandinėje

COM(2018) 179 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Pasiūlymo dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

todėl būtina užtikrinti išsamų ir nuoseklų pranešimo apie riziką procesą atliekant rizikos analizę, dalyvaujant Sąjungos ir nacionaliniams rizikos vertintojams ir rizikos valdytojams. Tas procesas turėtų vykti kartu surengiant atvirą visų suinteresuotųjų subjektų dialogą siekiant užtikrinti rizikos analizės proceso darnumą ir nuoseklumą;

todėl būtina užtikrinti išsamų ir nuoseklų pranešimo apie riziką procesą atliekant rizikos analizę, dalyvaujant Sąjungos ir nacionaliniams rizikos vertintojams ir rizikos valdytojams. Tas procesas turėtų vykti kartu surengiant atvirą visų suinteresuotųjų subjektų , įskaitant vartotojus ir vartotojų organizacijas, dialogą siekiant užtikrinti viešojo intereso vyravimą, rizikos analizės proceso darnumą ir nuoseklumą;

2 pakeitimas

Pasiūlymo dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8)

bendrajame plane turėtų būti nustatyti pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant pranešimo apie riziką veiksmus, kaip antai įvairių lygių rizika, rizikos pobūdis ir galimas poveikis visuomenės sveikatai, ką rizika tiesiogiai arba netiesiogiai veikia, rizikos poveikio lygiai, galimybė kontroliuoti riziką ir kiti veiksniai, darantys poveikį rizikos suvokimui, įskaitant skubumo lygį, taip pat taikytina teisės aktų sistema ir atitinkamos rinkos aplinkybės. Bendrajame plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės ir kanalai, kuriais reikia naudotis, ir turėtų būti sukurti tinkami mechanizmai nuosekliam pranešimui apie riziką užtikrinti;

8)

bendrajame plane turėtų būti nustatyti pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant pranešimo apie riziką veiksmus, kaip antai įvairių lygių rizika, rizikos pobūdis ir galimas poveikis visuomenės sveikatai, ką rizika tiesiogiai arba netiesiogiai veikia, rizikos poveikio lygiai, galimybė kontroliuoti riziką ir kiti veiksniai, darantys poveikį rizikos suvokimui, įskaitant skubumo lygį , rizikos vertinimo metu nustatytą netikrumą , taikytina teisės aktų sistema ir atitinkamos rinkos aplinkybės. Bendrajame plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės ir kanalai, kuriais reikia naudotis, ir turėtų būti sukurti tinkami mechanizmai nuosekliam pranešimui apie riziką užtikrinti visais valdymo lygmenimis, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijų lygmenį ;

Paaiškinimas

Didelę Europos teisės aktų dalį įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos, todėl itin svarbu, kad šios institucijos būtų tinkamai įtraukiamos įgyvendinant pranešimo apie riziką strategiją, taip pat užtikrinti, kad ši strategija būtų nuosekli.

3 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 naujas 8a straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pranešimo apie riziką tikslai

Pranešimo apie riziką tikslai

Pranešant apie riziką siekiama toliau išvardytų tikslų, atsižvelgiant į atitinkamas rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų funkcijas:

Pranešant apie riziką siekiama toliau išvardytų tikslų, atsižvelgiant į atitinkamas rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų funkcijas:

a)

skatinti konkrečių nagrinėjamų klausimų suvokimą ir supratimą visame rizikos analizės procese;

a)

skatinti konkrečių nagrinėjamų klausimų suvokimą ir supratimą visame rizikos analizės procese;

b)

skatinti nuoseklumą ir skaidrumą formuluojant rizikos valdymo rekomendacijas;

b)

skatinti nuoseklumą ir skaidrumą formuluojant rizikos valdymo rekomendacijas , kad būtų pasiektas aukštas gamtos, žmonių sveikatos, gyvūnų ir aplinkos apsaugos lygis ;

c)

sukurti patikimą pagrindą rizikos valdymo sprendimams suprasti;

c)

sukurti patikimą pagrindą rizikos valdymo sprendimams suprasti;

d)

padėti visuomenei suprasti rizikos analizės procesą, kad ji labiau pasitikėtų jo rezultatais;

d)

padėti visuomenei suprasti rizikos analizės procesą, kad ji labiau pasitikėtų jo rezultatais;

e)

skatinti tinkamą visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir

e)

užtikrinti, kad visuomenė suprastų sąvokas „pavojus“ ir „rizika“ ir kad būtų priimtinais laikomi įvairūs kompromisai tarp rizikos ir naudos;

f)

užtikrinti tinkamus informacijos mainus su suinteresuotaisiais subjektais apie riziką, susijusią su žemės ūkio maisto produktų grandine.

f)

skatinti tinkamą visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir stiprinti jų ryšius ir abipusę pagarbą ;

 

g)

užtikrinti tinkamus informacijos mainus su suinteresuotaisiais subjektais apie riziką, susijusią su žemės ūkio maisto produktų grandine.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse ir susijusiose politikos formuotojų, mokslo bendruomenės, reguliavimo institucijų ir pramonės atstovų diskusijose sąvokos „rizika“ ir „pavojus“ suprantamos nevienodai, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą apie šias sąvokas ir užtikrinti, kad visuomenė suprastų ir priimtinais laikytų kompromisus tarp rizikos ir naudos.

4 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 naujas 8c straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendrasis pranešimo apie riziką planas

Bendrasis pranešimo apie riziką planas

1.   Glaudžiai bendradarbiaudama su Tarnyba ir valstybėmis narėmis ir surengusi tinkamas viešas konsultacijas Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 57a straipsnį ir parengti bendrąjį pranešimo apie riziką planą su žemės ūkio maisto produktų grandine susijusiais klausimais, atsižvelgdama į 8a ir 8b straipsniuose nustatytus atitinkamus tikslus ir bendruosius principus.

1.   Glaudžiai bendradarbiaudama su Tarnyba ir valstybėmis narėmis ir surengusi tinkamas viešas konsultacijas Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 57a straipsnį ir parengti bendrąjį pranešimo apie riziką planą su žemės ūkio maisto produktų grandine susijusiais klausimais, atsižvelgdama į 8a ir 8b straipsniuose nustatytus atitinkamus tikslus ir bendruosius principus.

2.   Bendruoju pranešimo apie riziką planu skatinama integruota pranešimo apie riziką sistema, kurios turėtų nuosekliai ir sistemingai laikytis ir rizikos vertintojai, ir rizikos valdytojai tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu . Jame:

2.   Bendruoju pranešimo apie riziką planu skatinama integruota pranešimo apie riziką sistema, kurios turėtų nuosekliai ir sistemingai laikytis ir rizikos vertintojai, ir rizikos valdytojai Sąjungos, nacionaliniu , regioniniu ir vietos lygmenimis . Jame:

a)

nustatomi pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant reikiamų pranešimo apie riziką veiksmų tipą ir lygį;

a)

nustatomi pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant reikiamų pranešimo apie riziką veiksmų tipą ir lygį;

b)

numatomos tinkamos pagrindinės priemonės ir kanalai, kuriuos reikia naudoti pranešimo apie riziką tikslais, atsižvelgiant į atitinkamų tikslinių adresatų grupių poreikius, ir

b)

numatomos tinkamos pagrindinės priemonės ir kanalai, kuriuos reikia naudoti pranešimo apie riziką tikslais, atsižvelgiant į atitinkamų tikslinių adresatų grupių poreikius, ir

c)

sukuriami tinkami mechanizmai siekiant užtikrinti nuoseklesnį rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų požiūrį į pranešimą apie riziką ir atvirą visų suinteresuotųjų subjektų dialogą.

c)

sukuriami tinkami mechanizmai siekiant užtikrinti nuoseklesnį rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų požiūrį į pranešimą apie riziką ir atvirą visų suinteresuotųjų subjektų dialogą.

3.   Komisija patvirtina bendrąjį pranešimo apie riziką planą per [dvejus metus nuo šio reglamento taikymo dienos] ir atnaujina jį atsižvelgdama į techninę ir mokslo pažangą ir sukauptą patirtį.“;

3.   Komisija patvirtina bendrąjį pranešimo apie riziką planą per [dvejus metus nuo šio reglamento taikymo dienos] ir atnaujina jį atsižvelgdama į techninę ir mokslo pažangą ir sukauptą patirtį.“;

Paaiškinimas

Ta pati pozicija, kaip ir dėl 1 pakeitimo.

5 pakeitimas

39 straipsnio 2 dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„39 straipsnis

„39 straipsnis

Konfidencialumas

Konfidencialuma

(…)

(…)

1)

metodas ir kitos su tuo metodu susijusios techninės ir pramoninės specifikacijos, naudojamos gaminant produktą, kuris yra prašymo atskleisti mokslinio darbo rezultatus, įskaitant mokslinę nuomonę, dalykas;

1)

metodas ir kitos su tuo metodu susijusios techninės ir pramoninės specifikacijos, naudojamos gaminant produktą, kuris yra prašymo atskleisti mokslinio darbo rezultatus, įskaitant mokslinę nuomonę, dalykas , jei pareiškėjas įrodo, kad taikant tokį metodą nebus daromas žalingas poveikis sveikatai ir aplinkai ;

(…)

(…)

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama geriau atsižvelgti į sveikatos ir aplinkos apsaugą.

6 pakeitimas

39 straipsnio 4 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„39 straipsnis

„39 straipsnis

Konfidencialumas

Konfidencialumas

(…)

(…)

4.   Neatsižvelgiant į 2 ir 3 dalis, toliau išvardyta informacija vis dėlto skelbiama viešai:

4.   Neatsižvelgiant į 2 ir 3 dalis, toliau išvardyta informacija vis dėlto skelbiama viešai:

(…)

(…)

b)

informacija, įtraukta į mokslinio darbo išvadas, įskaitant mokslines nuomones, kurią pateikia Tarnyba ir kuri yra susijusi su nuspėjamu poveikiu sveikatai.“;

b)

informacija, įtraukta į mokslinio darbo išvadas, įskaitant mokslines nuomones, kurią pateikia Tarnyba ir kuri yra susijusi su galimu poveikiu žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai .“;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama geriau atsižvelgti į sveikatos ir aplinkos apsaugą.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios aplinkybės

1.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama padidinti ES rizikos vertinimo proceso maisto tiekimo grandinėje skaidrumą ir tvarumą, kaip žingsnį teisinga kryptimi, kuriuo paaiškinamos skaidrumo taisyklės, ypač tos, kurios taikomos per rizikos vertinimus Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) naudojamiems moksliniams tyrimams, gerinamas EFSA valdymas, stiprinamas valstybių narių mokslinis bendradarbiavimas su EFSA ir jų dalyvavimas EFSA moksliniame darbe ir parengiama išsami ir veiksminga pranešimo apie riziką strategija;

2.

mano, kad ši iniciatyva yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau vis dar turi abejonių dėl to, ar, taikant dabartinę teisinę duomenų apsaugos ir konfidencialumo taisyklių sistemą, siūlomi pokyčiai sudarys sąlygas vykdyti nepriklausomą tyrimų ir duomenų, naudojamų per reguliuojamų produktų ir medžiagų rizikos vertinimus, mokslinę priežiūrą;

3.

nurodo, kad šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsižvelgiama į Komisijos atliktos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maistui skirtų teisės aktų (1) tinkamumo patikros išvadas ir į Europos piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“, taip pat iš dalies pakeičiami keli konkretiems sektoriams skirti teisės aktai;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad reglamento (EB) Nr. 178/2002 tinkamumo patikra parodė, kad žmonės pageidauja skaidresnės rizikos vertinimo procedūros maisto srities teisės aktų srityje, taip pat skaidresnio sprendimų priėmimo proceso, grindžiamo rizikos vertinimu. Tinkamumo patikros išvadose taip pat įvardytos kitos sritys, kuriose reikia pokyčių, t. y. EFSA valdymas (neigiami pranešimai dėl jos gebėjimo išlaikyti aukštą mokslinių tyrimų kokybę ir nepriklausomumą ir būtinybė stiprinti bendradarbiavimą su visomis valstybėmis narėmis), ir apskritai nustatytas pranešimo apie riziką nepakankamumas;

5.

pažymi, kad rizikos vertinimus ES lygmeniu atlieka EFSA, kuri buvo įsteigta MTABP reglamentu. EFSA yra nepriklausoma mokslinė įstaiga, kuri Komisijos, valstybių narių bei Europos Parlamento prašymu ir savo iniciatyva atlieka su ES maisto ir pašarų sauga susijusių aspektų ekspertizę. Tokie rizikos vertinimai nesusiejami su rizikos valdymu, už kurį iš esmės yra atsakinga Europos Komisija;

ES rizikos vertinimo proceso skaidrumas, nepriklausomumas ir patikimumas

6.

pabrėžia, kad piliečiai ir kiti suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl pramonės generuojamų tyrimų ir duomenų, kuriuos EFSA naudoja savo rizikos vertinimuose per leidimų dėl reguliuojamų produktų ir medžiagų suteikimo procedūras, skaidrumo ir nepriklausomumo;

7.

pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis leidimų suteikimo procesas grindžiamas pareiškėjo (pramonės) tiesiogiai užsakytais tyrimais, kurių reikalaujama teikiant paraiškos dokumentus. Šios koncepcijos pagrindas – mintis, kad užsakant tyrimus, kurie galiausiai padės pramonei pateikti produktą rinkai, neturėtų būti naudojamos viešosios lėšos;

9.

pažymi, kad dėl to, kas išdėstyta pirmiau, intelektinės nuosavybės teisės į tyrimus ir jų turinį, naudojamus per rizikos vertinimus, priklauso pramonei, todėl atsižvelgiant į MTABP reglamento naują 38 straipsnio 1a dalį, kurioje teigiama, kad „1 dalies c punkte nurodytos informacijos atskleidimas visuomenei nelaikomas aiškiu arba numanomu leidimu arba licencija atitinkamus duomenis ir informaciją ir jų turinį naudoti, dauginti arba kitaip naudoti“, gali būti neįmanoma vykdyti nepriklausomos mokslinės priežiūros;

10.

nurodo, kad tuo atveju, jei nepriklausomi tyrėjai negalės paskelbti savo išvadų, jie neturės paskatų atlikti kryžminę tyrimų rezultatų, naudotų EFSA rizikos vertinimuose, patikrą;

11.

pažymi, jog siekiant, kad nepriklausomi tyrėjai galėtų įvertinti analizės teisingumą ir atkartoti tyrimo rezultatus arba padaryti papildomų atradimų, jiems absoliučiai būtina turėti galimybę susipažinti ne tik su duomenimis, bet ir su programine įranga, naudota tokiems rezultatams gauti. Todėl būtų labai naudinga paaiškinti Komisijos ir EFSA poziciją dėl galimybės naudotis nuosavybine programine įranga, naudota pramonės finansuojamuose tyrimuose, ypač atsižvelgiant į EFSA paskelbtą tikslą – užtikrinti savo mokslinių rezultatų atkuriamumą;

12.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog patirtis parodė, kad visuomenės galimybės susipažinti su informacija ir duomenimis, kurie leistų patikrinti medžiagos saugumo įvertinimo teisingumą, gali būti apsunkinamos ir pareikalauti ES teismų įsikišimo (2);

13.

šiuo atžvilgiu nurodo, kad reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 12 straipsnyje numatytas ir išties skatinamas iniciatyvus dokumentų skelbimas; laikosi nuomonės, kad ES taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija turėtų nuosekliai taikyti visos ES mokslinės patariamosios įstaigos, taip pat nuosekli turi būti jų iniciatyvaus informacijos atskleidimo politika, kad būtų užtikrintas nuspėjamumas;

14.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Europos vaistų agentūra, vadovaudamasi savo politika Nr. 0070, kurios tikslas – sudaryti sąlygas visuomenės kontrolei ir naujų žinių panaudojimui būsimuose tyrimuose visuomenės sveikatos labui (3), 2016 m. paskelbė rekomendacinį dokumentą dėl iniciatyvaus agentūros klinikinių duomenų atskleidimo;

15.

remia pasiūlymą sukurti visų EFSA valdomų tyrimų registrą, kuriame būtų sunkiau rezultatus skelbti tendencingai ir nuslėpti svarbią informaciją apie saugumą; pažymi, kad jau veikia toks ES klinikinių tyrimų registras (4);

16.

duomenų konfidencialumo vertinimo klausimu laikosi nuomonės, kad svarbus yra suderinimas, todėl mano, kad šios pareigos perleidimas valstybėms narėms nėra geriausias sprendimas. Sprendimą dėl duomenų konfidencialumo turėtų priimti EFSA, taip užtikrindama, kad paraiškos šiuo svarbiu klausimu būtų vertinamos vienodai;

ES rizikos vertinimo procedūros tvarumas ir EFSA valdymas

17.

palankiai vertina tai, kad vienas iš šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tikslų yra tobulinti EFSA valdymą, gerinti valstybių narių mokslinį bendradarbiavimą su šia organizacija ir didinti jų dalyvavimą jos moksliniame darbe;

18.

teigiamai vertina tai, kad gerokai padidinamas EFSA biudžetas, sudarant sąlygas jai vykdyti savo naujas užduotis, pavyzdžiui, išskirtinėmis aplinkybėmis užsakyti nepriklausomus saugumo tyrimus, kartu pažymi, kad EFSA turi būti užtikrintas pakankamas finansavimas, kad ji galėtų be suvaržymų atlikti savo pagrindines užduotis;

19.

teigiamai vertina EFSA valdančiosios tarybos sudėties ir EFSA išorės vertinimo procedūros suderinimą, kaip išdėstyta 2012 m. bendro tarpinstitucinio pareiškimo dėl Sąjungos decentralizuotų agentūrų priede;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu į EFSA tarybą renkama 14 narių, o pagal šį pasiūlymą numatoma, kad narių skaičius padidės iki 35. Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti savo atstovą ir pakaitinį narį, taip užtikrinant aktyvesnį valstybių narių dalyvavimą EFSA valdyme. Komisija skiria du narius, o Europos Parlamentas turi vieną atstovą; keturi nariai atstovaus pilietinės visuomenės interesams ir maisto tiekimo grandinei;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai nepakanka darbuotojų, ypač iš mažesnių valstybių narių (iš kiekvienos valstybės narės turės būti paskirta iki 12 nacionalinių ekspertų), pasiūlyme numatyta galimybė į EFSA mokslines grupes skirti ekspertus iš kitų valstybių narių; vis dėlto tai pakenktų tikslinei visų valstybių narių bendradarbiavimo pusiausvyrai;

Geresnis pranešimas apie riziką

22.

palankiai vertina tai, kad bendrajame plane dėl pranešimo apie riziką, kaip nustatyta Komisijos pasiūlyme, atsižvelgiama į rizikos suvokimą, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad labai svarbu didinti visuomenės informuotumą apie tokias sąvokas kaip „pavojus“ ir „rizika“;

23.

pastebi, kad, nepaisant vienodų reguliuojamų produktų įvertinimo ir leidimų suteikimo principų, valstybėse narėse esama akivaizdžių neatitikimų dėl tam tikrų medžiagų reglamentavimo, kurie galimai kyla dėl skirtingo požiūrio į pavojaus ir rizikos sąvokas ir visuomenėje priimtinu laikomo rizikos lygio;

24.

pabrėžia, kad Europoje apskritai sumažėjo pasitikėjimas politikos formuotojais, ir atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės pasitikėjimas yra vienas iš svarbiausių aiškinamųjų kintamųjų nustatant visuomenės rizikos suvokimą (5). Jeigu visuomenė pasitiki politikos formuotojais ir reguliavimo institucijomis, jos juntamas rizikos lygis bus mažesnis nei tuo atveju, kai jais nepasitikima;

25.

todėl pritaria minčiai, kad reikia didinti visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą ES požiūrio į maisto saugą skaidrumu ir tvarumu, visų pirma atliekant rizikos vertinimus, kartu laikosi nuomonės, jog norint, kad pranešimo apie riziką strategija būtų veiksminga, būtina iniciatyviai ir produktyviai bendrauti su visuomene ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, užtikrinant, kad ji suprastų ir priimtinais laikytų įvairius kompromisus tarp rizikos ir naudos;

26.

pabrėžia, kad ES pranešimo apie riziką strategija turi būti įtrauki ir užtikrinti, kad joje deramai dalyvautų visi valdymo lygmenys, nuo centrinės Vyriausybės lygmens iki vietos ir regionų valdžios institucijų, taip pat kiti susiję subjektai, kad pranešimo apie riziką strategija, kuria sprendžiami su maisto tiekimo grandine susijusios rizikos klausimai, būtų nuosekli;

27.

nurodo, kad, remiantis iki šiol atliktais pasiūlymo tyrimais ir vykusiomis diskusijomis, būtina atsižvelgti į numatomą administracinės naštos padidėjimą, būtinybę įdarbinti daugiau nacionalinių ekspertų, kurie priklausys EFSA tarybai ir vykdys veiklą EFSA mokslinėse grupėse, galimą politinę įtaką skiriant nacionalinius ekspertus bei dėl to daromą poveikį EFSA nepriklausomumui ir didelį finansinį poveikį visoms valstybėms narėms dėl gerokai padidinto EFSA biudžeto, be kita ko, atsižvelgiant į numatomą „Brexit’o“ poveikį biudžetui.

2018 m. spalio 10 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


(1)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

(2)  2017 m. gegužės 24 d. pareikštas ieškinys byloje Hautala ir kt./EFSA (byla T-329/17).

(3)  http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2014/10/WC500174796.pdf

(4)  Europos klinikinių tyrimų duomenų bazė (EudraCT), kurią valdo Europos vaistų agentūra.

(5)  Iš mokslinio tyrimo, kurį atliko Ragnar Löfstedt ir kiti pranešimo apie riziką ir rizikos valdymo srities tyrėjai.