Europos regionų komiteto nuomonė. 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos dokumentų rinkinys

(2018/C 461/10)

Pagrindinis pranešėjas:

Nikola DOBROSLAVIĆ (HR, EPP), Dubrovniko ir Neretvos apskrities prefektas

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“

COM(2018) 321 final

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

COM(2018) 322 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo

COM(2018) 323 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų

COM(2018) 324 final

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos

COM(2018) 325 final

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti

COM(2018) 326 final

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės

COM(2018) 327 final

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų lėšų, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių

COM(2018) 328 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų

(COM(2018) 324 final)

1 pakeitimas

2 straipsnio c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)	valdžios subjektas – bet kurio valdymo lygmens valdžios institucija , įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas , taip pat valstybės narės organizacija, apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) xx/xx (toliau – Finansinis reglamentas) [2 straipsnio 42 punkte].

c)	valdžios subjektas – bet kuri centrinės valdžios institucija, taip pat valstybės narės organizacija, apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) xx/xx (toliau – Finansinis reglamentas) [2 straipsnio 42 punkte].

Paaiškinimas

Reglamentas neturi būti taikomas tiesiogiai išrinktų vietos ir regionų valdžios institucijų subjektams ir kitoms tarnyboms.

2 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalies f punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

f)	veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn.

f)	veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir , kai taikytina, Europos prokuratūra pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn.

Paaiškinimas

Su Europos prokuratūra, kai ji bus įsteigta, susijusios nuostatos gali būti taikomos tik dalyvaujančioms valstybėms narėms.

3 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalies b punkto 1 papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1)	vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymas;

Paaiškinimas

Vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymas nebus tiesioginė finansinė bausmė susijusiai valstybei narei. Priešingai, įsipareigojimų ir (arba) mokėjimų sustabdymas išsaugant valdžios subjekto pareigą įgyvendinti programas ir atlikti mokėjimus galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams pagal siūlomo reglamento 4 straipsnio 2 dalį neišvengiamai turėtų poveikio nacionaliniams biudžetams. Be to, atšaukus vienos ir kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymą, gerokai vėluotų susijusių programų įgyvendinimas, nes visos tolesnės procedūros taip pat būtų atidėtos.

4 pakeitimas

5 straipsnio 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6. Tais atvejais, kai Komisija mano, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai nustatyti neginčijamai, ji pateikia Tarybai įgyvendinimo akto dėl atitinkamų priemonių pasiūlymą. Prie šio pasiūlymo Komisija prideda su siūloma priemone susijusio ES biudžeto orientacinio artimiausių metų finansinio programavimo dokumentą, suskirstytą pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes. Šiuo orientacinio programavimo dokumentu bus grindžiamas susijusios valstybės narės nacionaliniam biudžetui ir subnacionaliniams biudžetams daromo poveikio įvertinimas.

Paaiškinimas

Europos Komisija turėtų įvertinti galimą poveikį biudžetui sumažinus ES finansavimą susijusios valstybės narės nacionaliniam biudžetui ir subnacionaliniams biudžetams, tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

5 pakeitimas

6 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. Komisija įvertina padėtį atitinkamoje valstybėje narėje. Visiškai ar iš dalies išnykus visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo trūkumams, dėl kurių buvo taikomos atitinkamos priemonės, Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą visiškai ar iš dalies atšaukti tas priemones. Taikoma 5 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta procedūra. Siekdami surinkti pakankamai įrodymų, kad būtų galima atšaukti priemones, Audito Rūmai, vadovaudamiesi SESV 287 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, skubos tvarka parengia specialų pranešimą konkrečiu klausimu.

Paaiškinimas

Norint atšaukti priemones, turi būti laiku pateikti tvirti ir nešališki įrodymai, kad būtų galima be reikalo negaištant laiko toliau įgyvendinti susijusias programas.

6 pakeitimas

6 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3. Tais atvejais, kai atšaukiamos priemonės, susijusios su 4 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nurodytu vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymu arba 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytu įsipareigojimų sustabdymu, sumos, atitinkančios sustabdytų įsipareigojimų sumą, įtraukiamos į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) xx/xx (DFP reglamentas) 7 straipsnį. Sustabdyti n-ųjų metų įsipareigojimai gali būti įtraukti į biudžetą ne vėliau kaip n+ 2 metais.

Paaiškinimas

Toks sprendimas leistų paprasčiau panaudoti lėšas, kurioms anksčiau buvo taikoma mokėjimo sustabdymo procedūra, ir užkirstų kelią šių lėšų praradimui.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiui po 2020 m., kuris, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES ir kitus vidaus ir išorės iššūkius, yra tvirtas derybų pagrindas; pripažįsta atliktą darbą, tačiau mano, kad prieš priimant pasiūlymą jis turi būti labiau išplėtotas ir patobulintas, siekiant patenkinti Europos Sąjungos piliečių lūkesčius ir vietos bei regionų valdžios institucijų poreikius;

pažymi, kad nėra aiškiai apibrėžtos strategijos, kuri pakeistų strategiją „Europa 2020“, taigi atskirų programų strateginiai tikslai nepakankamai aiškūs ir visa DFP netinkamai susieta su darnaus vystymosi tikslais; todėl ragina Komisiją vykstant diskusijoms dėl pasiūlymo dėl DFP nustatyti strateginius atskirų ES politikos sričių tikslus ir laukiamą jų poveikį. Nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtina laikytis struktūruoto požiūrio, kad vietos ir regionų privalumai ir pastangos būtų aiškiai susieti su bendrais Europos tikslais;

apgailestaudamas pažymi, kad Komisijos pasiūlymas, atsižvelgiant į, viena vertus, įsipareigojimų, susijusių su Sutartyje nustatytais tikslais, ir dabartinių bei būsimų iššūkių ir, kita vertus, būsimos DFP apimties neatitikimą, yra nepakankamai plataus užmojo; pakartoja Komiteto poziciją, kuriai pritaria ir Europos Parlamentas, kad būsima DFP turėtų būti mažiausiai 1,3 % BNP dydžio; nuogąstauja, kad ankstesniais atvejais galutinė DFP apimtis buvo mažesnė už Komisijos pasiūlytą, todėl, jei tai pasikartos, dar labiau sumažės galutinis pageidaujamas poveikis atskirose ES politikos srityse;

mano, jog yra nepriimtina, kad papildomi prioritetai būtų finansuojami dabartinės ES politikos, kurios ES pridėtinė vertė yra akivaizdi, pavyzdžiui, sanglaudos politikos, bendros žemės ūkio politikos ir ypač kaimo plėtros politikos, sąskaita. Siūlomas lėšų sumažinimas yra netinkamas būdas kitų prioritetų ir iššūkių finansavimo klausimui spręsti;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti didesnį taisyklių nuoseklumą ir gerokai sumažinti administracinę naštą paramos gavėjams ir valdymo institucijoms, kad būtų lengviau dalyvauti ES programose ir paspartinti įgyvendinimą;

apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo Komisijai lyginant dabartinės ir būsimos finansinės programos sumas; šiuo požiūriu palankiai vertina Europos Parlamento tyrimo tarnybos pastangas parengti abiejų DFP palyginamąją finansų analizę;

atkreipia dėmesį į naujai siūlomos DFP struktūros į rezultatus orientuotą požiūrį, kuriuo siekiama atliepti poreikius vietoje ir užtikrinti didesnę Europos pridėtinę vertę; nesutinka su bendros išlaidų kategorijos, skirtos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, pašalinimu, nes taip dar labiau susilpninama sanglaudos politikos pozicija daugiametėje finansinėje programoje ir tiesiamas kelias galimam ESF+ pašalinimui iš sanglaudos politikos. Jei taip atsitiktų, dar labiau sumažėtų įvairių finansavimo šaltinių, kurie yra ypač svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms, sinergija ir tarpusavio sąsajos;

susirūpinęs pažymi, kad Komisijos pasiūlymais toliau stiprinamos programos taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą Komisijos ir valstybių narių pasidalijamojo valdymo programų nenaudai. Dėl to ilguoju laikotarpiu sumažės ES priemonių įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu skaidrumas; pabrėžia, kad turi būti visapusiškai laikomasi partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų ir jie turi būti įgyvendinami siekiant užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimą į visus atitinkamus ES politinių priemonių rengimo etapus nuo jų planavimo iki įgyvendinimo;

apgailestauja dėl to, kad yra neatitikimų tarp 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos priėmimo ir DFP po 2020 m. Būsimos aplinkosaugos veiksmų programos sprendimų priėmimo procesas ir programų trukmė turėtų būti suderinti su DFP tvarkaraščiu, kad skiriamas finansavimas tinkamai atspindėtų tvarumo prioritetus ir tikslus;

10.

nuogąstauja dėl nepakankamo DFP planavimo tikrumo, jei laiku nebus pasiektas aiškus ir perspektyvus susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos;

11.

remia Komisijos pasiūlymą sukurti tampresnes sąsajas tarp regioninių fondų ir Europos semestro, kol regioninė perspektyva įtraukta į Europos semestrą, nes tai vienintelis perspektyvus būdas nustatyti aiškius ir prasmingus jų tarpusavio ryšius;

Nuosavų išteklių sistemos reforma

12.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl trijų naujų nuosavų išteklių, tačiau apgailestauja, kad iš Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais pasiūlymo Komisija perėmė tik du papildomus šaltinius, ir mano, kad šiuo požiūriu Komisijos pasiūlymas galėjo būti platesnio užmojo; todėl ragina nedelsiant tęsti darbą, susijusį su naujų biudžeto finansavimo šaltinių paieška;

13.

palankiai vertina Komisijos pastangas supaprastinti biudžeto įplaukų struktūrą, ypač pasiūlymą palaipsniui atsisakyti visų su valstybėmis narėmis susijusių lengvatų ir supaprastinti pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstas pajamas;

14.

apgailestauja, kad Komisija savo pasiūlyme dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo nepakankamai išnagrinėjo, ar laikomasi subsidiarumo principo, ir neįvertino galimo pasiūlymo poveikio regionų ir vietos valdžios institucijoms;

15.

pabrėžia, kad pasiūlymas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) suteikia daug galimybių padidinti nuosavų išteklių dalį, su sąlyga, kad ji bus privaloma daugeliui įmonių. Tačiau šiuo metu tai dar nenustatyta ir neaišku, kada galima tikėtis šio nuosavų išteklių šaltinio įsigaliojimo; reiškia susirūpinimą dėl pajamų, pagrįstų neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, nes vienas iš pagrindinių ES tikslų yra visiškai išvengti tokių pakuočių atliekų, o dėl to būtų prarandamos pajamos iš šio nuosavų išteklių šaltinio arba biudžeto pajamos būtų dar nepastovesnės;

16.

palankiai vertina pasiūlymą sumažinti tradicinių nuosavų išteklių surinkimo išlaidas, kurias pasilieka valstybės narės, tačiau ragina Komisiją siekti daugiau ir nustatyti, kad šių surinkimo išlaidų dalis siektų ne 10 %, kaip yra siūloma, o atitiktų faktines išlaidas;

Teisinė valstybė, lankstumas ir stabilumas

17.

mano, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES biudžeto naudojimo sąlyga; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pastangas nustatyti veiksmingus mechanizmus, padedančius užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi, teisinį tikrumą visose valstybėse narėse ir veiksmingą kovą su sukčiavimu ir korupcija;

18.

sutinka su Audito Rūmų nuomone, kad pasiūlytas teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimo mechanizmas yra platesnis nei ES sutarties 7 straipsnyje nustatyta tvarka ir gali būti greičiau įgyvendintas;

19.

palankiai vertina Europos Komisijos pastangas užtikrinti sklandų galutinių naudos gavėjų finansavimą nustatant, kad valstybės narės turi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus naudos gavėjams ir tuo atveju, kai pradedama taikyti tvarka dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos; pageidautų, kad Komisija parengtų daugiau priemonių galutinių naudos gavėjų interesams ginti;

20.

rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę finansiniams Sąjungos interesams ginti nustatyti papildomas procedūras, kurios atskiroms valstybėms narėms darytų tolygesnį poveikį, pavyzdžiui, vienkartines pinigines baudas;

21.

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę, mano, kad pagal dabartinį Komisijos teisinį sprendimą suteikiama per didelė veiksmų laisvė pradėti procedūras, ir ragina Komisiją nustatyti aiškius kriterijus, kas laikoma visuotiniu teisinės valstybės principo taikymo trūkumu, kuris kelia pavojų patikimam finansų valdymui;

22.

rekomenduoja sustiprinti Europos Audito Rūmų vaidmenį įgyvendinant siūlomą tvarką pagal ES sutarties 287 straipsnį;

23.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl DFP lankstumo didinimo, kuris neabejotinai padės laiku atremti naujus nenumatytus iššūkius; vis dėlto pabrėžia, kad dėl didėjančio lėšų naudojimo lankstumo negali nukentėti ilgalaikis planavimo tikrumas ir strateginės programų krypties nustatymas, visų pirma, kai taikomas pasidalijamasis valdymas; todėl ragina išnagrinėti, ar didesnis dalies, kuri susijusi su išplėstais Komisijos įgaliojimais perkelti lėšas, lankstumas nepažeidžia subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų; be to, ragina vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukti į sprendimų priėmimo procesus kaskart, kai perkeliamos lėšos, kurioms taikomas pasidalijamojo valdymo principas;

Atskiros es biudžeto išlaidų kategorijos

24.

palankiai vertina pasiūlymus padidinti biudžetą naujus didelius iššūkius patiriančioms politikos sritims, pavyzdžiui, migracijos ir sienų valdymo, ir sukurti specialią kategoriją saugumui ir gynybai;

25.

pritaria moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų išteklių padidinimui, tolesniam esamo ESIF įgyvendinimui ir jo plėtrai įtraukiant naują fondą „InvestEU“, asignavimų programai „Erasmus+“ padidinimui ir tolesniam investicijų į klimato apsaugą didinimui visose ES politikos srityse; vis dėlto pakartoja, kad siūlomas biudžeto padidinimas neturėtų būti vykdomas sanglaudos politikos ir kaimo plėtros politikos sąskaita;

26.

griežtai prieštarauja pasiūlymui 10 % sumažinti sanglaudos politikos biudžetą, visų pirma susijusį su Sanglaudos fondu, kurio finansavimą ketinama sumažinti netgi 45 %; be to, pasiūlymą sumažinti bendrai žemės ūkio politikai skirtas lėšas – visų pirma 28 % sumažinti EŽŪFKP ir 13 % EJRŽF skirtas lėšas – laiko nepriimtinu. Toks drastiškas sumažinimas srityse, kuriose nuolat demonstruojama Europos pridėtinė vertė ir kurias piliečiai laiko vienomis akivaizdžiausių ES politikos sričių, ilgainiui gali labai pakenkti Europos regionų augimui ir vystymuisi;

27.

priešingai, reikalauja, kad laikantis 2016 m. rugsėjo mėn. Korke priimtos deklaracijos dėl kaimo plėtros principų bendra ES finansinė parama kaimo plėtrai būtų padidinta daugiau nei 5 % ES biudžeto, šią paramą skiriant kaimo ir tarpiniams regionams, kurie sudaro daugiau kaip 90 % ES teritorijos, kuriuose gyvena 58 % Sąjungos gyventojų ir yra 56 % Sąjungos darbo vietų;

28.

pabrėžia, kad siūlomas sanglaudos politikos išteklių sumažinimas keltų grėsmę vieno svarbiausių Sutarties tikslų – užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą – įgyvendinimui. Laikantis tokio požiūrio, skirtumai tarp Europos regionų ir toliau didėtų ir šis didėjimas turėtų poveikio visų pirma mažiau išsivysčiusiems regionams ir tiems regionams, kurie turi didelių struktūrinių ir demografinių problemų. Be to, tokiu požiūriu nuvertinamas ligšiolinis sanglaudos politikos indėlis inovacijų, skaitmeninimo ir klimato apsaugos srityse; perspėja, kad lėšų teritoriniam bendradarbiavimui sumažinimas kelia pavojų tikslui stiprinti teritorinę sanglaudą ir svarbiausioms šios srities priemonėms – ETBG ir makroregioninėms strategijoms;

29.

apgailestauja, kad, nepaisant to, kad daugiau kaip trečdalis ES piliečių gyvena pasienio regionuose, ir atsižvelgiant į tai, kad šiems regionams iškyla daugybė teritorinių uždavinių, biudžeto asignavimus tarpvalstybiniam bendradarbiavimui realiąja išraiška numatoma mažinti, nepaisant jų įrodytos pridėtinės vertės Europai;

30.

atkreipia dėmesį į labai neigiamas šio pasiūlymo dėl DFP pasekmes Europos ūkininkams ir kaimo vietovių gyventojams. Patvirtinus siūlomą pagal antrąjį BŽŪP ramstį finansuojamų programų lėšų sumažinimą kaimo plėtros politika nebegalėtų atlikti savo uždavinių, visų pirma sumažinti gyvenimo standartų skirtumų tarp miesto ir kaimo vietovių; be to, ragina, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir toliau priklausytų Bendrųjų nuostatų reglamente numatytai administravimo sistemai, siekiant toliau užtikrinti skirtingų finansavimo šaltinių derėjimą ir stiprinti BŽŪP teritorinį aspektą;

31.

visų pirma nepritaria pasiūlymui sumažinti asignavimus programai POSEI, kuri skirta atokiausiems regionams, nes taip pažeidžiamas jos tikslas tikslingai reaguoti į konkrečias kiekvieno regiono žemės ūkio problemas naudojantis šia programa kaip finansine tiesioginės paramos ūkininkams priemone;

32.

apgailestauja, kad įsipareigojimai dėl ESF+ realiai nebuvo padidinti, nors jam numatytos papildomos užduotys, pavyzdžiui, trečiųjų šalių piliečių integracija; pažymi, kad Europos socialinis fondas (žr. RK nuomonę dėl ESF+ (1)) turi išlikti neatsiejama sanglaudos politikos, pagrindinės ES investavimo į žmones ir žmogiškąjį kapitalą, vyrų ir moterų lygybės skatinimo ir milijonų europiečių gyvenimo gerinimo, priemonės dalimi;

33.

pažymi, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, nepaisant dabartinio dubliavimosi ir kompromisų su ESF+, nėra integruotas į ESF+; laikosi nuomonės, kad prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis finansuojamų priemonių pridėtinė vertė priklauso nuo to, ar šios priemonės bus papildytos konvertavimo ar restruktūrizavimo procesais, vykdomais įgyvendinant ilgalaikes regioninės plėtros programas, visų pirma išankstinėmis priemonėmis, panašiomis į tas, kurios numatytos ESF+;

34.

nepritaria sprendimui vietoje „n+3“ taisyklės įvesti „n+2“ taisyklę, apibrėžiančią kasmet skiriamos sumos panaudojimo laikotarpį. Kyla rimtas pavojus, kad bus vėluojama priimti teisės aktus, o „n+2“ taisyklės taikymas gali neigiamai paveikti numatytų lėšų panaudojimą;

35.

ryžtingai atmeta siūlomus sprendimus, dėl kurių vietos ir regionų valdžios institucijų padėtis, susijusi su metinių asignavimų iš ES programų panaudojimo terminais ir išankstinio finansavimo dydžiu, visų pirma projektų bendro finansavimo dydžiu, palyginti su ligšioline padėtimi, dar labiau pablogės, nes daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų neturi reikiamų finansinių pajėgumų užtikrinti didelės apimties nuosavomis lėšomis finansuojamų išlaidų daliai;

36.

ragina Komisiją sanglaudos politikai skirtų išteklių paskirstymą valstybėms narėms apskaičiuoti remiantis naujausiu NUTS 2 lygio regionų suskirstymu, kuriam Eurostatas gali pateikti būtinus duomenis, siekiant užtikrinti geresnį ryšį tarp socialinių ir ekonominių aplinkybių NUTS 2 lygio regionuose ir nacionalinių asignavimų apskaičiavimo;

37.

taip pat ragina Europos Komisiją nustatant bendro finansavimo ir sanglaudos politikos lėšų paskirstymo kriterijus remtis ne tik BVP vienam gyventojui rodikliu, nes tai nėra priemonė, pagal kurią galima tiksliai įvertinti visuomenės gebėjimą spręsti problemas, pavyzdžiui, susijusias su demografiniais pokyčiais, ir prašo tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu nustatyti kitus pažangos vertinimo rodiklius. Demografinių problemų srityje siūlo atsižvelgti į šiuos galimus kriterijus: populiacijos tendencijos (didelis ir nuolatinis mažėjimas), teritorinis išsisklaidymas, gyventojų senėjimas, jaunimo ir suaugusiųjų emigracija ir su tuo susijęs gimstamumo mažėjimas;

38.

nepritaria pasiūlymui sumažinti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę transporto infrastruktūrai skirtą finansavimą (visų pirma atsižvelgiant į nepagrįstą Sanglaudos fondui skirtų lėšų sumažinimą), nes, atsižvelgiant į tikslus ir reikalavimus užtikrinti ekologišką, saugią ir gerai tarpusavyje sujungtą transporto sistemą, jis yra nepagrįstas;

39.

mano, kad asignavimų, kuriuos pasiūlyta skirti naujajai Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonei, kuriai ES biudžete paskoloms teikti numatyta 30 mlrd. EUR siekianti biudžeto eilutė, nepakanka, kad naujų ekonominių ir finansinių rinkų sukrėtimų, kurie paveiktų euro zonai priklausančias ir prie Europos valiutų kurso mechanizmo (VKM II) prisijungusias valstybes nares, atveju būtų galima tinkamai reaguoti; todėl siūlo gerokai padidinti su tuo susijusius asignavimus, kuriais būtų apsaugotas ES investicinis potencialas ir į kuriuos nereikėtų atsižvelgti skaičiuojant ES biudžetą;

40.

reiškia susirūpinimą dėl siūlomos struktūrinių reformų rėmimo programos. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas remiasi sanglaudai skirtu Sutarties 175 straipsniu, programoje turėtų būti numatytos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą stiprinančios ir Europos pridėtinę vertę kuriančios reformos. Programa taip pat turėtų atitikti strategiją „Europa 2020“ pakeisiančios ir darnaus vystymosi tikslais paremtos naujos ES ilgalaikio vystymosi strategijos principus; be to, kaip ir struktūrinių ir investicijų fondų atveju, turi būti taikomi tie patys reikalavimai, susiję su vietos ir regionų valdžios institucijų partneryste ir dalyvavimu šių reformų planavimo ir įgyvendinimo procese; galiausiai nepritaria struktūrinių ir investicijų fondų pagrindų reglamente numatytai galimybei perkelti iki 5 % numatytų lėšų Sąjungos fondams ir finansinėms priemonėms, kurios nesusijusios su sanglaudos tikslais ir kurios, be kita ko, daugiausia valdomos tiesiogiai, neįtraukiant į valdymą vietos ir regionų valdžios institucijų;

41.

pabrėžia, kad sanglaudos politikai, kaimo plėtros politikai ir BŽŪP skirtų lėšų sumažinimas turės labai didelį neigiamą poveikį teritorinės sanglaudos ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimui. Nepaisant programai LIFE skirtų lėšų padidinimo beveik 60 %, siūlomas bendras klimato kaitos ir prisitaikymo energetikos srityje biudžetas, palyginti su dabartine finansine perspektyva, yra mažesnis. Užuot pasinaudojus didžiuliu žemės ūkio ir visų pirma sanglaudos politikos potencialu skatinti teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui turinčias investicijas, pasiūlytoje DFP sumažintos lėšos sanglaudos ir žemės ūkio politikai ir taip keliamas pavojus ES aplinkos politikos tikslų įgyvendinimui;

42.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą padidinti programos LIFE finansavimą (žr. RK nuomonę dėl programos LIFE (2)), nes jis yra nepaprastai svarbus vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes padės joms kovoti su biologinės įvairovės nykimu, ieškoti žaliosios infrastruktūros sprendimų ir skatinti tvarumą; vis dėlto apgailestauja, kad siūlomas padidinimas iš dalies pasiekiamas įtraukiant anksčiau programos „Horizontas 2020“ finansuotas perėjimo prie švarios energetikos priemones; todėl reikalauja, kad bendras programos LIFE finansavimas būtų padidintas atitinkama suma; be to, ragina gebėjimų stiprinimo veiksmams, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, palikti tokį patį bendro finansavimo koeficientą, kaip ir programoje „Horizontas 2020“;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad planuojamo tikslo skirti 25 % ES biudžeto siekiant prisidėti prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo nepakanka, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai. Reikėtų dėti pastangas, kad kitoje finansinėje programoje būtų užtikrinta galimybė daugiau kaip 30 % padidinti anglies dioksido išmetimui energetikos sektoriuje, pramonėje ir transporte sumažinti bei perėjimui prie žiedinės ekonomikos skiriamų išlaidų dalį;

44.

palankiai vertina tai, kad, palyginti su dabartiniu biudžetu, skirta daugiau lėšų išlaidų pakategorei „Europos horizontas“; be to, ragina nustatyti pagrindą galimybei perkelti asignavimus iš kitų DFP numatytų priemonių programai „Europos horizontas“, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamos valdymo institucijos iniciatyvos laisvę, tokiu būdu bendrai finansuojamų veiksmų bendrą kūrimą ir lėšų grąžinimą į valdymo institucijos teritoriją;

45.

teigiamai vertina tai, kad įtraukta atskira išlaidų kategorija migracijai ir sienų valdymui ir gerokai padidintas finansavimas veiklai šioje srityje; apgailestauja, kad pasienio saugumui skiriama daug daugiau dėmesio nei kitiems su migracija susijusiems klausimams, kaip antai prieglobsčio ir apsaugos migrantams suteikimas, parama teisėtai migracijai ir migrantų integracijai; reikalauja, kad Prieglobsčio ir migracijos fondui skirti finansiniai ištekliai (žr. RK nuomonę dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo (3)) būtų padidinti tokiu pat procentiniu dydžiu kaip ir ištekliai, skirti išorės sienų apsaugai, siekiant užtikrinti, kad jų pakaktų tinkamai įveikti integracijos iššūkius;

46.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į užmojo trūkumą, susijusį su bendru DFP dydžiu, kuris dar labiau apriboja Sąjungos veiksmų laisvę šioje politiniam, saugumo ir socialiniam stabilumui itin svarbioje srityje, tai yra ypač svarbu vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra atsakingos už daugelį šių priemonių; šiomis aplinkybėmis taip pat pabrėžia, kad Europos socialinio fondo (ESF+) finansiniai ištekliai, kuriais turėtų būti finansuojamos ilgalaikio migrantų integravimo priemonės, turi būti atitinkamai padidinti, kad būtų galima vykdyti naująją užduotį;

47.

taip pat atkreipia dėmesį į faktą, kad naujoji programa „Teisės ir vertybės“, kuri turėtų būti skirta pagrindinių ES teisių ir vertybių apsaugai ir skatinti aktyvų Europos pilietiškumą, šiose srityse yra nepaprastai svarbi vietos ir regionų valdžios institucijoms; todėl siūlo didinti bendrąją šios programos bazę, kad būtų galima įveikti didžiulius iššūkius šioje srityje;

48.

palankiai vertina išorės veiksmų priemonių ir išteklių skyrimo supaprastinimą siekiant veiksmingesnės ir efektyvesnės ES užsienio ir vystymosi politikos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį stiprinant bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir trečiosiomis šalimis įvairiose srityse ir apskritai siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų; ragina į šį vaidmenį aiškiau atsižvelgti DFP, pageidautina tiesiogiai skiriant biudžeto asignavimų;

49.

laikosi nuomonės, kad, norint įgyvendinti Sąjungos politiką ir atkurti pasitikėjimą ES pridėtine verte bei stiprinti dialogą su piliečiais visais lygmenimis, būtinas tvirtas, veiksmingas ir aukštos kokybės Europos viešasis administravimas; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka institucijos, kurias sudaro demokratiškai išrinkti nariai;

50.

ragina visas ES institucijas nedelsiant pasiekti susitarimą dėl kitos daugiametės finansinės programos, kad ES programas būtų galima patvirtinti likus pakankamai laiko iki kitos DFP pradžios.

2018 m. spalio 9 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Žr. RK nuomonę 3597/2018 (dar nepriimta).

(2) RK nuomonė 3653/2018.

(3) RK nuomonė 4007/2018.