Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES ateitis. Nauda piliečiams ir pagarba Europos vertybėms“

(tiriamoji nuomonė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymu)

(2019/C 228/08)

Pranešėjas Mihai IVAȘCU

Bendrapranešėjis Stéphane BUFFETAUT

Prašymas pateikti nuomonę	ES Tarybai pirmininkaujanti Rumunija, 2018 9 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas pakomitetis	Pakomitetis dėl ES ateities. Nauda piliečiams ir pagarba Europos vertybėms
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 3 20
Plenarinė sesija Nr.	542
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	147/6/9

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Numatoma, kad praėjus daugiau kaip 60 metų nuo tada, kai buvo pasirašyta Romos sutartis, 2019 m. gegužės mėn. Sibiu valstybės narės priims politinę poziciją dėl ES ateities.

1.2.

Vertybės, kuriomis grindžiama ES, yra žmogaus orumas ir žmogaus teisės, demokratija, laisvė, socialinis teisingumas, lygybė, valdžių padalijimas ir teisinės valstybės principas. Jos ir toliau privalo būti nediskutuotinos ir tapti atspirties tašku reformuojant ES ir priimant politinį sprendimą Sibiu.

1.3.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – vienas svarbiausių dokumentų, kuriuo užtikrinamos ES piliečių teisės. Į šį dokumentą reikia atsižvelgti priimant svarbiausius politinius sprendimus, pavyzdžiui, dėl Sutarčių tobulinimo, ir įtraukti jį į naująjį tekstą.

1.4.

Europos projektas lėmė ilgiausią taikos laikotarpį žemyno istorijoje ir padėjo sukurti precedento neturinčio gerovės ir socialinio vystymosi regioną, sudaryti sąlygas laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui bei sukurti didžiausią bendrąją rinką pasaulyje. Visa tai Europos Sąjungos piliečiams užtikrina žymiai aukštesnį gyvenimo lygį, socialinę gerovę ir daugiau galimybių, palyginti su daugeliu pasaulio šalių.

1.5.

Šie ir kiti privalumai kartais laikomi savaime suprantamais arba juos nuvertina populistų ir euroskeptikų judėjimai. Niekada nepamirškime, kad dėl ES naudojamės:

—	laisvu asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimu,

—	didžiausia bendrąja rinka pasaulyje,

—	aktyvesniais ekonominiais tarpusavio ryšiais, laisva ir sklandžia prekyba,

—	bendrais prekybos susitarimais, dėl kurių susiderėta iš galios pozicijos visų valstybių narių labui,

—	aukštos kokybės ir didesne socialine gerove, grindžiama Europos socialinių teisių ramsčiu (ESTR),

—	Europos socialiniu modeliu,

—	glaudesniu bendradarbiavimu žvalgybos, karinių reikalų ir teisėsaugos srityse,

—	geresniais aplinkos standartais, geresne oro ir vandens kokybe,

—	piliečių pagrindinės teisės į privatumą skaitmeninėje aplinkoje apsauga,

—	geresniais sveikatos ir saugos standartais,

—	abipusėmis sveikatos priežiūros sistemomis visoje Sąjungoje,

—	nediskriminavimo taisyklėmis ir politika, visų pirma mažumų ir moterų atžvilgiu,

—	ypatingomis švietimo galimybėmis, pagrįstomis mainų programomis, pavyzdžiui, „Erasmus+“

—

ir kt.

1.6.

Sąjunga turi imtis priemonių, kad padidintų regionų ir (arba) valstybių narių konvergenciją. Didėjanti gyvenimo ir darbo sąlygų konvergencija, pagrįsta tvariu augimu, yra itin svarbi siekiant gerinti bendrosios rinkos veikimą ir sumažinti nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį.

1.7.

ES piliečiai turi vėl suvokti, jog veikti Europos lygmeniu nereiškia atsisakyti nacionalinės politikos, veikiau tai reiškia pripažinti, kad įgyvendinant kai kuriuos projektus galima pasiekti geresnių rezultatų bendrais sprendimais. Pagal Europos metodą, užtikrinantį laisvę ir suverenumą globaliame pasaulyje, vienodos taisyklės ir vienodos galimybės visoms valstybėms narėms ir piliečiams turėtų būti nediskutuotinos.

1.8.

Kuriant ES pirmenybę reikėtų teikti euro įvedimui, nes euro zona visapusiškai galės išnaudoti savo potencialą tik tada, kai prie jos prisijungs visos valstybės narės. Kartu su tvirta ekonomine ir pinigų sąjunga, patobulintas Europos stabilumo mechanizmas (ESM) gali atlikti svarbesnį vaidmenį siekiant politinės atskaitomybės ir didesnės fiskalinės atsakomybės. Be to, ES valstybės narės nedelsiant turi imtis ryžtingų veiksmų, kad ES taptų atsparesnė, jei kiltų dar viena ekonomikos ir finansų krizė.

1.9.

EESRK mano, kad, jei ES nori pasinaudoti savo konkurenciniais pranašumais nuolat kintančiame pasaulyje, reikalingos didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, įgūdžių pasiūlą ir infrastruktūrą. Europa turi spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo klausimą, nes jis daro poveikį darbuotojų pasiūlai. Vis dėlto, siekiant išvengti didžiulių socialinių ir visuomeninių sunkumų, migracijos politika turi būti papildyta tvirta priėmimo ir pagalbos integruotis politika. Jei ES nori išlikti konkurencinga, jai reikia spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą. Europai būtina tinkamai valdoma migracijos politika siekiant suteikti darbuotojams įgūdžių, kurių reikia dėl naujų technologijų, kartu reikia remti įmonių augimą ir vystymąsi. Siekiant visiškai išnaudoti technologinių permainų galimybes, Europos darbuotojams turi būti sudaromos sąlygos naudotis perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi visą gyvenimą programomis.

1.10.

Pastaraisiais metais išryškėjo protekcionizmo tendencijos ir pradėjo bręsti prekybos karai. EESRK mano, kad ES turėtų toliau skatinti laisvą, sąžiningą ir tvarią prekybą daugiašalėje sistemoje ir prekybos susitarimus, kurie nepažeidžia socialinių, vartotojų ir aplinkos teisių, kartu remti įmones, kad jos augtų ir vystytųsi. Protekcionizmas piliečiams nebūtų naudingas. Be to, ES tenka svarbus vaidmuo pertvarkant Pasaulio prekybos organizaciją.

1.11.

Būtina pasiekti stabilų ekonomikos augimą, kartu užtikrinti tvirtą socialinį aspektą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, kuris yra viena iš pagrindinių socialinės sanglaudos varomųjų jėgų. Jo įgyvendinimas nacionaliniu lygiu turėtų būti paspartintas ir turėtų apimti visas atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas. Socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos yra labai svarbūs Europos demokratinio projekto dalyviai.

1.12.

EESRK mano, kad darbo rinkoje visiems ES piliečiams turėtų būti užtikrintos lygios galimybės ir vienodas požiūris. Skatinant sąžiningą judumą, piliečiams taip pat turėtų būti suteikta galimybių rasti kokybišką darbo vietą ir užtikrintas deramas gyvenimo lygis ten, kur jie gyvena, kad būtų išvengta protų nutekėjimo ir socialinio dempingo.

1.13.

ES piliečiams vis didesnį susirūpinimą kelia klimato kaita ir aplinkos klausimai. Keletas EESRK nuomonių parodė, kad Europa gali ir turi įgyvendinti tvarumo tikslus. Tai pat labai svarbu laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal įvairius susitarimus dėl klimato, biologinės įvairovės ir vandens. ES gali skatinti ekologinę pertvarką, kartu užtikrindama socialinę sanglaudą ir integraciją visiems teisingos pertvarkos kontekste.

1.14.

EESRK mano, kad aktyvios programos, palengvinančios jaunimo švietimą ir integraciją į darbo rinką, atlieka svarbų vaidmenį Europos Sąjungos ateičiai. Siekiant suteikti jaunimui žinių, įgūdžių ir gebėjimų, turi būti skatinamos įvairios programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“. EESRK mano, kad papildomai reikėtų nedelsiant parengti kitų panašių programų, remiančių tuos, kurie turi mažiau ekonominių išteklių. Visų pirma svarbu didinti piliečių informuotumą apie šias programas, visada propaguojant tiesioginę narystės Europos Sąjungoje teikiamą naudą. Be to, „Erasmus+“ir kitos programos gali ir turėtų būti naudojamos siekiant aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo Afrikoje, kad abiejų žemynų jaunimas įgytų žinių, įgūdžių ir gebėjimų.

1.15.

Gerokai pagausėjo išorės saugumo problemų, tačiau kiekvienoje valstybėje narėje jos suprantamos skirtingai, todėl valstybės narės skiria skirtingus finansinius išteklius ir taiko skirtingą požiūrį į karinės jėgos naudojimą. EESRK mano, jog ES turi imtis bendrų ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų ir įrodyti savo piliečiams, kad galime veiksmingai užtikrinti saugumą. Piliečių saugumui ne mažiau svarbios yra kibernetinių nusikaltimų prevencijos priemonės naujoje skaitmeninėje aplinkoje.

1.16.

1.17.

Europos piliečiai teigiamą narystės Europos Sąjungoje poveikį dažnai laiko savaime suprantamu dalyku arba sieja jį su nacionalinėmis vyriausybėmis, o dėl daugelio sunkumų kaltina ES institucijas. EESRK mano, jog taip yra dėl to, kad nepakanka informacijos apie narystės Europos Sąjungoje naudą ES piliečiams, todėl ES ir valstybės narės turėtų dėti daug daugiau pastangų, kad geriau informuotų apie Europos politiką, tikslus ir uždavinius.

1.18.

Imantis tolesnių veiksmų, reikia skirti daugiau lėšų komunikacijai naudojantis visais turimais kanalais: Europos, nacionaliniais, taip pat socialinių partnerių ir kitų organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujančių struktūrų. Piliečiai visada turi būti informuojami apie narystės Europos Sąjungoje jiems teikiamą naudą, primenant, koks gyvenimas buvo be Sąjungos: karas, nesantaika ir ekonominiai sunkumai.

1.19.

Kad ES galėtų priartėti prie savo piliečių, ji turi nuolat jų klausytis ir suprasti, kokie yra pagrindiniai europiečių lūkesčiai, bei stengtis atitinkamai juos patenkinti. Taigi EESRK mano, kad reikėtų skatinti ir kaip galima dažniau naudotis komunikacijos, bendradarbiavimo platformomis ir rengti viešas konsultacijas, kuriose dalyvautų visos valstybės narės.

1.20.

Kova su melagingomis naujienomis – dar vienas svarbus iššūkis pasaulyje, kuriame skleisti klaidingą informaciją, dezinformaciją ir kenkiančią informaciją, tampa vis populiariau. Todėl EESRK prašo imtis bendrų ir ryžtingų veiksmų žmonių analitiniams gebėjimams gerinti, kartu nepažeidžiant žodžio laisvės, užkertant kelią melagingų naujienų sklaidai ir kuriant faktų tikrinimo ir patvirtinimo priemones.

2. Įžanga

2.1.

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje teigiama: „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę.“Europos Sąjunga, kuri pirmiausia buvo taikos užtikrinimo projektas, tapo didžiausia bendrąja rinka pasaulyje, kurioje vyksta laisvas kapitalo, prekių, paslaugų ir, svarbiausia, ES piliečių judėjimas. Pakildama iš dviejų pasaulinių karų pelenų Europa įgyvendino šią svajonę užtikrindama viso žemyno vystymąsi ir ilgiausią taikos laikotarpį jo istorijoje.

2.2.

Dabar, 2019 m., kuriais vyks Europos Parlamento rinkimai ir Sąjungai itin svarbūs pokyčiai, visi Europos suinteresuotieji subjektai turi parodyti savo pasiryžimą užtikrinti vienybę, klestėjimą ir gerovę savo piliečiams, gindami demokratiją, žmogaus teises, valdžių padalijimą, teisinės valstybės principą ir Europos socialinį modelį (1).

2.3.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (2) įtvirtintos konkrečios politinės, socialinės ir ekonominės piliečių teisės visoje ES. Į šią chartiją, kuri buvo ratifikuota 2000 m., įtrauktas vienas svarbus aspektas, kuris iki tol nebuvo paminėtas Sutartyse: ES įpareigojimas veikti ir leisti teisės aktus pagal chartijoje nustatytas teises ir vertybes, nurodytas septyniuose jos skyriuose: orumas, laisvės, lygybė, solidarumas, pilietinės teisės, teisingumas ir bendrosios nuostatos.

2.4.

Nors nauda Europos piliečiams yra akivaizdi, kai kurie, atrodytų, jos deja nesuvokia arba ja abejoja, o pastaruosius keletą metų didėja įtampa valstybėse narėse ir išsiskiria nuomonės dėl tolesnės krypties. Dėl to natūraliai kilo tam tikrų klausimų: kokia turėtų būti Europos Sąjungos ateitis? Ar kartu turėtume veikti daugiau ar mažiau? Kaip turėtų būti derinami įvairūs bendradarbiavimo projektai, kuriuos valstybės narės yra pasirengusios priimti? Skirtingos politinės jėgos, net ir ES sukūrusiose valstybėse narėse, abejoja Europos integracijos kryptimi, valdymu ir net jos principu.

2.5.

Po ilgalaikio nepasitikėjimo ES institucijų veikimo metodais, šis politinis lūžis sutampa su didėjančiu pasitikėjimu ES (3). Pastarojo meto problemos, ar kalbėtume apie finansų krizę ar euro zonos krizę, migracijos padėtį ar „Brexit’ą“, parodė, kokios pažeidžiamos yra ES institucijos joms perkeltos kaltės akivaizdoje. Euroskeptikų judėjimai pasinaudojo naujausiais įvykiais savo idėjoms agresyviai propaguoti, nesvarbu, ar ES buvo kalta ar ne. Populistinės partijos, kurios atėjo į valdžią kelete valstybių narių, suabejojo ES nauda arba teikė klaidingą informaciją apie Sąjungą.

3. Nauda Europos piliečiams

3.1.

Dėl ekonominių tarpusavio ryšių, glaudesnio socialinio ir politinio bendradarbiavimo ir laisvo judėjimo Europoje pašalino karo grėsmę, todėl džiaugiamės ilgiausiu taikos laikotarpiu žemyno istorijoje.

3.2.

Europos bendroji rinka valstybėms narėms sudarė sąlygos laisvai ir sklandžiai vykdyti prekybą ir taip prisidėjo prie ekonominės gerovės, klestėjimo ir vieno aukščiausių gyvenimo lygių pasaulyje užtikrinimo. Tačiau tai nepašalino socialinių ir teritorinių skirtumų.

3.3.

ES, kaip viena ekonominė derybininkė, tarptautiniu mastu tapo labai įtakinga žaidėja, galinčia derėtis dėl strateginių prekybos susitarimų ir pasaulio lygmeniu daryti įtaką ekonominei politikai. Dėl didesnio susietumo ir mažesnių sandorių sąnaudų bendrovėms kuriamos darbo vietos.

3.4.

Laisvas piliečių judėjimas visoje Sąjungoje padėjo panaikinti tautų tarpusavio nepasitikėjimą ir atvėrė daugybę švietimo ir profesinių galimybių. Piliečiai gali dirbti, gyventi arba išeiti į pensiją bet kurioje valstybėje narėje. Tapo gana įprasta sutikti, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje studijavusį Rumunijos pilietį, kuris dirba Belgijoje, o gyvena Nyderlanduose.

3.5.

Piliečiams taip pat naudingas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas, nes Europos tautoms suteikiama savotiška abipusė apsauga. ES užtikrina saugumo lygį, kuris suteikia galimybę vietos žvalgybos tarnyboms ir teisėsaugos institucijoms lengviau dalytis duomenimis ir ištekliais.

3.6.

ES nuo pat pradžių visais būdais stengėsi gerinti aplinką. Pavyzdžiui, dėl pastangų koordinavimo ir reglamentavimo Sąjungos lygmeniu nuo XX a. šeštojo dešimtmečio visame žemyne iš esmės pagerėjo oro ir vandens kokybė.

3.7.

Skaitmeninėje epochoje ES labai saugomas privatumas. Neseniai priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Tai yra vienas iš patikimiausią duomenų apsaugą užtikrinančių teisės aktų pasaulyje, apsaugančių pagrindinę piliečių teisę į privatumą.

3.8.

ES produktų ir maisto saugos sistema yra viena griežčiausių pasaulyje. Nacionalinės institucijos siunčia informaciją apie rinkoje rastus pavojingus produktus į skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemą. ES taip pat yra įsipareigojusi aptikti nesaugius produktus prieš juos parduodant vartotojams. ES darbdaviai turi užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą visais jų darbo aspektais.

3.9.

ES piliečiai gali naudotis abipuse sveikatos priežiūros sistema būdami bet kurioje ES valstybėje narėje. Šios teisės galioja jiems laikinai vykstant į užsienį atostogų arba studijuoti, nuolat gyvenant kitoje ES šalyje ar specialiai keliaujant į kitą ES valstybę narę norint pasinaudoti medicinos paslaugomis.

3.10.

Visi ES piliečiai turi teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento ir (arba) savivaldybių rinkimuose ES šalyje, kurioje jie gyvena, tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai. Be to, ES piliečiai turi teisę būti įdarbinami tokiomis pat sąlygomis kaip tos šalies, kurioje jie ieško darbo, piliečiai ir jiems negali būti taikoma papildomų reikalavimų.

3.11.

Būdamas ES piliečiu, galite greitai ir nesudėtingai įregistruoti bendrovę ir atidaryti veikiančios, ES įsikūrusios bendrovės filialą bet kurioje ES šalyje, Islandijoje, Norvegijoje ar Lichtenšteine. Yra daug skirtingų ES fondų ir iniciatyvų, skirtų veiklą pradedančioms įmonės ir MVĮ remti.

3.12.

Europos socialinis modelis padeda gerinti didelės dalies ES gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas. Neseniai sukurto Europos socialinių teisių ramsčio tikslas yra toliau jas gerinti.

3.13.

ES pirmauja vienodo ekonominio vyrų ir moterų nepriklausomumo skatinimo srityje. Sąjunga nuolat stengiasi daryti pažangą lyčių lygybės srityje, mažinti darbo užmokesčio skirtumus ir parengti veiksmingas nediskriminavimo taisykles ir politiką.

3.14.

Stojimo į Europos Sąjungą procesas ir perspektyvos prisijungti prie jos paskatino Europą kurti perspektyvią rinkos ekonomiką, didinti socialinius standartus ir kurti stabilias demokratines institucijas.

3.15.

Kai ES piliečiai yra ES nepriklausančioje šalyje, kurioje nėra jų šalies atstovybės, jie turi teisę kreiptis į bet kurios ES šalies diplomatinę ar konsulinę apsaugą. Ši teisė įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnyje. Yra tik trys šalys, kuriose yra visų valstybių narių atstovybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Rusija. Ekstremalios padėties atveju ES valstybės narės privalo padėti ES piliečiams evakuotis, lyg jie būtų jų piliečiai. Apsauga taip pat taikoma kasdieninių nesklandumų atveju, pavyzdžiui, jei pavagiamas pasas, įvykus rimtai avarijai ar sunkiai susirgus.

3.16.

Europos Sąjungoje tvirtai remiamas švietimas. Žinomiausia pasaulyje mainų programa „Erasmus+“studentams ir akademinei bendruomenei suteikia galimybę tobulinti įgūdžius ir didinti galimybes įsidarbinti įgijus akademinio gyvenimo patirties kitoje šalyje. Nuo 2014 m. šia proga pasinaudojo daugiau nei 3 mln. žmonių. Be to, idėjiniai ir kultūriniai mainai subūrė žmones ir padėjo suformuoti europinę tapatybę.

4. Europos vertybės ir pagrindinės teisės

4.1.

EESRK mano, kad, siekiant kuo geriau apsaugoti ES piliečių interesus, rengiant bet kokią Sutarčių reformą reikia įtraukti pagrindinių teisių chartijos tekstą ir nė vienai valstybei narei neturėtų būti suteikta galimybė atsisakyti ją vykdyti. Šiuo metu Lisabonos sutartyje chartija minima kaip nepriklausomas dokumentas, o Jungtinė Karalystė ir Lenkija atsisako ją įgyvendinti.

4.2.

Nors Europa susiduria su daugybe iššūkių ir jai visada reikia priimti bendrus sprendimus, vertybės, kuriomis grindžiama ES ir kurios yra įtvirtintos Sutartyse, t. y. pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, demokratija, laisvė, lygybė, valdžių padalijimas ir teisinės valstybės principas, yra nediskutuotinos ir turi būti bet kokios naujos ES struktūros kūrimo atspirties taškas.

4.3.

ES piliečiams taikomos vienodos sąlygos ir taisyklės niekada neturėtų būti diskutuotinos, tačiau ES šiuo požiūriu padarė didelių ir nebūtinų kompromisų: vizų režimas vykstant į JAV, taikomas kai kurių valstybių narių piliečiams, dvigubi maisto kokybės standartai, socialinis dempingas ir kt. ES turi stengtis vienodai apsaugoti visų savo piliečių interesus, neatsižvelgiant į jų pilietybę.

4.4.

EESRK mano, kad veikti Europos lygmeniu nereiškia nacionalinių interesų atsisakymo ar Europos ir nacionalinių interesų konflikto; tai tiesiog reiškia, kad kai kurių tikslų geriau siekti bendromis jėgomis. Kad ir kokią kryptį Sąjunga pasirinktų, ji turės numatyti reikšmingų reformų ir aiškias Sąjungos valdymo taisykles, kad būtų pašalinta esama politinė įtampa ir auganti įvairovė. Būtent Europos metodas užtikrina laisvę ir suverenumą globaliame pasaulyje. Piliečiams naudinga narystė ES, nes ji jiems užtikrina teisinę galimybių ir visiems vienodų taisyklių erdvę, kartu griežtai drausdama bet kokią diskriminaciją dėl pilietybės.

4.5.

Tūkstančių nuo konfliktų ir skurdo bėgančių migrantų, kurie rizikuoja savo gyvybe perplaukdami Viduržemio jūrą, padėtis buvo šokiruojanti. Dėl politinių nesutarimų susidarė klaidingas įspūdis, kad ES nežino, kaip elgtis kilus tokiai krizei. EESRK palankiai vertina Komisijos planą parengti suderintą, nuoseklią ir bendrą migracijos politiką, kuri padėtų ES naudotis migracijos teikiamomis galimybėmis ir kartu atremti iššūkius. Komitetas labai pritaria Komisijos naujajai politikai, kuria užtikrinama, kad Europa išliktų patraukliu kelionės tikslu migrantams demografinio nuosmukio laikais, kartu mažinant paskatas neteisėtai migracijai. Tai taip pat apima tvirtą priėmimo ir pagalbos integruotis politiką.

4.6.

Didžiausias ES tenkantis iššūkis yra ir toliau būti Sąjunga, kuri gina, saugo ir įgalina savo piliečius. Todėl ji turi pasiūlyti piliečiams itin rūpimų klausimų sprendimų: „Komitetas ir toliau yra įsitikinęs, kad ateitis gali būti gera ir kad stipresnė ES gali padėti geriau valdyti globalizaciją ir skaitmeninimą siekiant suteikti gerų galimybių visiems piliečiams“ (4).

4.7.

Europos projekto kūrėjai pripažino, jog reikės daug nuveikti siekiant užtikrinti panašų teisėtumo lygį kaip kad valstybėse narėse įtvirtinta demokratija. Jau daug nuveikėme, tačiau bet kuriuo atveju, siekiant visuomenės akyse kuo geriau įteisinti Sąjungą, bet kurioje naujoje sutartyje turi būti užtikrinamas didesnis skaidrumas ir demokratinė kontrolė. Be to, reikia siekti, kad valstybės narės labiau laikytųsi Europos Sąjungos teisės nuostatų.

5. Tvarus ekonomikos vystymasis

5.1.

Europos Sąjungoje veikia didžiausia pasaulyje bendroji rinka, be to, ji turi antrą daugiausiai naudojamą valiutą. Europos Sąjunga pasižymi didžiausia pasaulyje prekybos galia. Jos importas ir eksportas sudaro 16,5 proc. pasaulio importo ir eksporto (5), ji taip pat yra didžiausia paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėja. Europa pirmauja inovacijų srityje, nes joje, be kita ko, įgyvendinama iniciatyva „Horizontas 2020“ – didžiausia pasaulyje tarptautinė mokslinių tyrimų programa. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos konkurencija yra aršesnė nei bet kada. Aišku viena – nė viena valstybė narė viena negali atlikti svarbaus vaidmens pasaulio mastu.

5.2.

Eurui jau beveik 20 metų, bet visą jo potencialą bus galima pasiekti tik kai jį įsives visos valstybės narės ir bus užbaigta ekonominė ir pinigų sąjunga. Šiam tikslui pasiekti reikia aiškių visiems priimtinų ir visiems taikytinų taisyklių, patobulinto ESM, kuriam būtų suteiktas svarbesnis vaidmuo, pavyzdžiui, toks, kurį tarptautiniu mastu atlieka TVF, padidintos politinės atskaitomybės ir sustiprintos fiskalinės tarybos (6). Kuriant ES pirmenybę reikėtų teikti euro įvedimui.

5.3.

EESRK anksčiau pareiškė, kad ES lėtai reagavo į finansų krizę ir kad reikalingos ekonominės ir pinigų sąjungos reformos (7). Nuo tada buvo nuolat siekiama reformuoti ir užbaigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą. Kaip ir anksčiau (8), EESRK palankiai vertina tolesnį rinkos stiprinimą, tačiau įspėja, kad nebūtų sudaroma padėtis, kai nedideliam skaičiui žmonių suteikiama per daug sprendimų priėmimo įgaliojimų. Užbaigta EPS turėtų prasidėti nauja bendros valiutos epocha Europos Sąjungos bendrovėms ir piliečiams: iš esmės sumažėtų sandorių sąnaudos ir būtų pašalinta su valiutos keitimu susijusi rizika, padidėtų kainų skaidrumas prekyboje ir kartu sumažėtų su investicijomis susijusi rizika.

5.4.

Jei Europa nori pasinaudoti savo konkurenciniu pranašumu nuolat kintančiame pasaulyje, ji turi orientuotis, pavyzdžiui, į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, įgūdžių pasiūlą ir infrastruktūrą. Europa turi spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo klausimą, nes jis daro poveikį darbuotojų pasiūlai. Jei ES nori išlikti konkurencinga, jai reikia spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą. Siekiant parengti darbo jėgą būsimiems iššūkiams ir padėti bendrovėms augti ir plėstis, Europai reikia tinkamai valdomos migracijos politikos ir ilgalaikės perspektyvos. Vis dėlto, migracijos politika turi būti papildyta tvirta politika siekiant išvengti socialinių ir visuomeninių sunkumų.

5.5.

Keliose savo nuomonėse EESRK taip pat ragino daugiau investuoti į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, projektus, kuriais būtų skatinamas augimas ir ES piliečių gerovė. EESRK taip pat pareiškė, jog pritaria tam, kad „būtų nustatyta bendra konsoliduotoji įmonių pelno mokesčio bazė (BKPMB), taip pat apmokestinti finansiniai sandoriai, degalai ir išmetamas anglies dioksido kiekis; šią bazę taikant Europos lygmeniu būtų galima nustatyti tarpvalstybiniu lygiu taikomą mokesčių bazę ir kovoti su visuotiniu poveikiu aplinkai“ (9). Tai galėtų sumažinti mokesčių vengimą ir užtikrinti fiskalinės politikos vienodumą. EESRK taip pat nurodė: „Panašu, kad Europa turi tvirtą poziciją novatoriškų aukštųjų technologijų įmonių augimo srityje, tačiau, kai šioms įmonėms reikia patikimų kapitalo investicijų, paprastai jos bankrutuoja.“ (10)

5.6.

ES yra pasirašiusi išsamius prekybos susitarimus, kuriais siekiama padidinti prekybą prekėmis ir paslaugomis, kartu apsaugoti ir gerinti darbuotojų teises ir atsižvelgti į aplinkos problemas. Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus išryškėjo protekcionizmo tendencijos ir pradėjo bręsti prekybos karai. ES turi toliau skatinti laisvą, sąžiningą ir tvarią prekybą daugiašalėje sistemoje ir prekybos susitarimus, kurie nepažeidžia socialinių, vartotojų ir aplinkos teisių, kartu remti įmones, kad jos augtų ir vystytųsi. Protekcionizmas piliečiams nenaudingas. Pasaulio prekybos organizacija turės atlikti svarbų vaidmenį, todėl itin svarbu, kad savo vaidmenį įgyvendinant jos reformą atliktų ir ES (11). Jokiomis aplinkybėmis negalima uždaryti sienų ir sudaryti kliūčių prekybai.

5.7.

Atsižvelgdamas į pasaulyje vykstančią klimato kaitą, EESRK ne kartą rekomendavo gerinti biologinės įvairovės ir mūsų gyvavimui gyvybiškai svarbių išteklių apsaugą. EESRK nurodo, kad biologinės įvairovės apsauga yra ne mažiau svarbi nei klimato kaitos prevencija. EESRK ragina parodyti didesnį politinį ryžtą ir užtikrinti teisėkūros nuoseklumą šioje srityje, todėl rekomenduoja skubiai skirti visus reikiamus išteklius.

5.8.

EESRK mano, kad klimato kaitos politika turi būti pagrįsta teisinga pertvarka, kurią vykdant reikia imtis priemonių sušvelninti klimato kaitos poveikį ir atlyginti žalą ir nuostolius. Žiedinės ekonomikos modeliui turi būti kiek įmanoma teikiama pirmenybė ir reikia tobulinti jo reguliavimo sistemą. Reikia skatinti naudoti trumpas tiekimo grandines, visų pirma maisto sektoriuje, ir iš naujo apibrėžti judumo politiką, kad ji taptų veiksmingesnė ir tvaresnė. Po 2015 m. klimato kaitos konferencijos Paryžiuje ES įsipareigojo siekti pasaulinio atšilimo mažinimo tikslų. ES jau padarė nemažą pažangą ir gali sustiprinti bendras pastangas siekiant įvykdyti COP 21 priimtus įsipareigojimus bei patenkinti esamus poreikius. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į studentų ir jaunimo judėjimus kelete valstybių narių ir ragina imtis daugiau priemonių aplinkai apsaugoti.

6. Socialinė pažanga ir švietimas

6.1.

„Pasauliniu mastu Europos visuomenės yra turtingos ir klestinčios. Jų socialinė apsauga pasaulyje yra geriausia ir gerai vertintina atsižvelgiant į gerovę, žmogaus socialinę raidą bei gyvenimo kokybę“ (12). Tačiau Sąjungoje didėja nelygybė ir yra didžiulių sanglaudos spragų, todėl privalome stengtis mažinti valstybių narių skirtumus. Tvariu augimu pagrįsta didėjanti darbo ir gyvenimo sąlygų konvergencija padės gerinti socialines sąlygas ir mažinti nelygybę. Tai turėtų būti itin svarbus tikslas Europos ateičiai.

6.2.

Svarbi socialinės pažangos varomoji jėga turi būti Europos socialinių teisių ramstis, EESRK aktyviai remiama iniciatyva, kuri turėtų tapti visuotinės ir visa apimančios strategijos, skirtos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslams įgyvendinti, dalimi. Siekiant užtikrinti klestinčią ateitį mūsų piliečiams, EESRK pakartoja savo tvirtus įsipareigojimus remti visas pastangas, kurios padėtų užtikrinti „sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką“, pasiekti „Europos socialinį trigubą A reitingą“ir tapti naujosios <...> konvergencijos kelrodžiu“ (13). Reikia greičiau įgyvendinti šią iniciatyvą nacionaliniu lygiu ir kartu siekti suvokimo, kad patikimas ekonomikos augimas turi būti derinamas su tvirtu socialiniu aspektu. Kartu su ES ir valstybėmis narėmis svarbų vaidmenį turi atlikti visos atitinkamos pilietinės visuomenės organizacijos. EESRK mano, kad ES piliečių gerovei labai svarbu, kad ES toliau stebėtų Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo pažangą vykstant Europos semestro procesui, visapusiškai dalyvaujant socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms.

6.3.

Be to, EESRK dar kartą patvirtina, kad „Europos Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis veikiančių socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) patirtimi ir gebėjimais, įtraukdama juos – kartu su paslaugų naudotojais ir atsižvelgiant į skirtingus jų vaidmenis – į ES finansavimo programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo procesus. Socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos yra itin svarbūs Europos demokratinio projekto dalyviai (14). ES turėtų skatinti kolektyvines derybas ir gerbti socialinių partnerių savarankiškumą.

6.4.

Reikia imtis skubių ir tvarių veiksmų skaitmeninimo, automatizavimo, dirbtinio intelekto ir kt. srityse. Be to, būtinos neatidėliotinos didelės investicijos į kokybišką švietimą, taip pat mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, nes išlaidų pagal BVP procentinę dalį požiūriu (15) ES atsilieka nuo kitų galingos ekonomikos šalių; ES ekonomikai reikia darbuotojų, turinčių įgūdžių, kurie atitiktų kintančios konkurencingos aplinkos iššūkius. Tai reiškia, kad darbdaviai ir darbuotojai turi bendrą interesą ir bendrą atsakomybę prisidėti prie jaunų žmonių ir suaugusiųjų mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi visą gyvenimą siekiant kartu su ES, valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis užtikrinti sėkmingai veikiančias įmones ir tinkamai kvalifikuotus darbuotojus. Didesnis ES ekonomikos skaitmeninimas turėtų būti vykdomas teisingo perėjimo prie technologinių permainų sistemoje, užtikrinant, kad jis padėtų gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, taip pat kurti kokybiškas darbo vietas ir siekti didesnės lygybės visuomenėje.

6.5.

Remiantis Europos socialinių teisių ramsčio principais, labai svarbu, kad būtų imamasi priemonių siekiant atremti būsimus darbo rinkos iššūkius. Taigi technologinės pažangos teikiamomis galimybėmis reikėtų naudotis kartu atremiant pramonės permainų ir darbo rinkos pertvarkos iššūkius. Jei šie iššūkiai nebus atremti, bus juntamas didžiulis pasipriešinimas pokyčiams arba didelė dalis gyventojų negalės naudotis naujų technologijų plėtra.

6.6.

EESRK jau yra raginęs visais lygmenimis ir visus suinteresuotuosius subjektus kovoti su didėjančia nelygybe, skurdu ir socialine atskirtimi. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikėtų toliau dėti pastangas atitinkamais lygmenimis apibrėžti bendrus principus, standartus, politiką ir strategijas siekiant darbo užmokesčio konvergencijos ir nustatyti arba padidinti minimalų darbo užmokestį iki tinkamo lygio užtikrinant visišką pagarbą socialinių partnerių autonomijai. Be to, svarbu užtikrinti visi piliečių minimalias pajamas. EESRK pabrėžia, kad, siekiant spręsti ateities uždavinius, socialinei sanglaudai ir socialinėms investicijoms turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas (16).

6.7.

6.8.

ES ateitis priklauso nuo aktyvių programų, kurios sudaro sąlygas jaunimo švietimui ir integracijai į darbo rinką. Programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“ir jos pirmtakė „Erasmus“, daro neįtikėtiną poveikį kuriant europinę tapatybę ir tuo pat metu suteikiant jaunimui žinių, įgūdžių ir gebėjimų. Komisijos ketinimas padvigubinti šiai programai skirtą finansavimą yra tvirtas žingsnis pirmyn, nors 2018 m. spalio mėn. (17) EESRK prašė jai skirti dar daugiau lėšų. Tokios programos turi būti toliau įgyvendinamos ir išplėstos, kad apimtų ir tuos jaunuolius, kuriems kitu atveju dėl ekonominių problemų būtų sudėtinga įgyti kokybišką išsilavinimą ir pasinaudoti kultūriniais mainais.

6.9.

Kaip savo ankstesnėje nuomonėje teigė EESRK, jaunimo „strategija turėtų būti glaudžiau susijusi su esamomis ES programomis, pavyzdžiui, „Erasmus+“, Jaunimo garantijų iniciatyva ar Europos solidarumo korpusas“, ir „ja taip pat reikia skatinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą, įskaitant balsavimą, savanorišką darbą, jaunimo vadovaujamas NVO, demokratiją darbo vietoje ir socialinį dialogą“ (18). Labai svarbu didinti informuotumą apie šias programas ir visada pabrėžti, kad tai yra tiesioginė narystės ES teikiama nauda.

6.10.

EESRK pabrėžia subsidiarumo ir regionų valdymo svarbą įgyvendinant sanglaudos politiką. Atsižvelgiant į didelį įvairių regionų atotrūkį gerovės ir plėtros srityse net toje pačioje valstybėje narėje, nepaprastai svarbu, kad politiką įgyvendintų tie subjektai, kurie geriausiai suvokia pagrindines problemas, todėl yra geriausiai pasirengę imtis veiksmų. ES institucijos ir toliau turi užkirsti kelią bet kokios formos diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai ir antisemitizmui.

6.11.

Europos socialinis modelis pasaulyje yra išskirtinis ir tebėra vienas svarbiausių Europos Sąjungos piliečiams teikiamų pranašumų. ES kartu su valstybėmis narėmis turi remtis politika, kuria šis modelis būtų apsaugomas, ginamas ir skatinamas, toliau sudarant sąlygas ekonominei pažangai ir socialinei sanglaudai, turint omenyje tai, kad pagrindinės teisės turi būti neatsiejamos nuo socialinių teisių.

7. Saugumas ir gynyba

7.1.

Europa – neįtikėtina laisvės ir stabilumo oazė nesantaikos ir susiskaidymo kupiname pasaulyje. Iš 25 taikiausių šalių 15 priklauso Europos Sąjungai. Vis dėlto iš teroristinių išpuolių, nevaldomų ir nestabilių erdvių Viduržemio jūros regione ir Užsachario Afrikoje ir atsigaunančių priešiškų jėgų Rytuose matyti, jog turime imtis ryžtingų veiksmų, kad išsaugotume savo taiką ir saugumą.

7.2.

Nors labai padaugėjo vidaus ir išorės saugumo problemų, kiekvienoje valstybėje narėje jos suprantamos skirtingai. Valstybės narės skirtingai suvokia išorės grėsmes, saugumui ir gynybai skiria nevienodai finansinių išteklių ir turi skirtingą požiūrį į karinės jėgos naudojimą. Kadangi daugelis grėsmių, su kuriomis susiduriame, yra tarpvalstybinės, EESRK mano, jog valstybės narės ir ES turi veikti kuo glaudžiau, imtis bendrų ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų ir įrodyti mūsų sąjungininkams, kad galime veiksmingai užtikrinti saugumą.

7.3.

Suderintos pastangos gynybos srityje mūsų valstybėms narėms ne tik suteikia patikimos kietosios galios, bet ir padeda kurti darbo vietas aukštųjų technologijų sektoriuose, skatinti inovacijas ir technologinę plėtrą. EESRK nors pripažįsta, kad jau imtasi tam tikrų veiksmų (19), primygtinai ragina valstybes nares ir Europos Komisiją remti bendrus veiksmus šioje srityje.

7.4.

Apskaičiuota, kad dėl kibernetinių atakų pasaulio ekonomika kasmet patiria 400 mlrd. EUR nuostolių (20) ir kyla realus pavojus piliečių privatumui ir saugumui. EESRK mano, kad ES turėtų siekti stiprinti kovą su kibernetiniu šnipinėjimu, kibernetiniu terorizmu ir kitais į ES piliečius bei įmones nukreiptais kibernetiniais nusikaltimais.

8. Komunikacija su piliečiais

8.1.

ES piliečiai teigiamą narystės Europos Sąjungoje poveikį dažnai laiko savaime suprantamu dalyku arba sieja jį su nacionalinėmis vyriausybėmis, o dėl daugelio sunkumų kaltina Europos biurokratizmą ir pernelyg dažną jos kišimąsi. Taip yra iš esmės dėl prastos komunikacijos ir menko ryšio su vidutiniu piliečiu. Taigi ES ir valstybės narės turėtų dėti daug daugiau pastangų piliečius geriau informuoti apie Europos politiką, tikslus ir uždavinius.

8.2.

ES turi skirti didesnį finansavimą komunikacijai ir naudotis visais turimais kanalais, t. y. pasitelkti ne tik valstybes nares, bet ir socialinius partnerius, taip pat kitus organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujančias struktūras. ES turi labiau stengtis nuraminti vadovus ir piliečius ir visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis skleisti žinią, kad jos vaidmuo – užtikrinti taiką, ekonomikos stabilumą ir socialinį vystymąsi.

8.3.

2012 m. EESRK pažymėjo, kad „ypač svarbu visiškai įgyvendinti 11 straipsnio nuostatas siekiant, kad Europos Sąjungos demokratinį teisėtumą labiau pripažintų jos piliečiai. Galiausiai, tik didesnis skaidrumas, atsakomybės jausmas ir aktyvesnis piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu Europai leis išvengti ekstremizmo, apginti savo demokratines vertybes ir sukurti bendro likimo bendruomenę.“ (21)

8.4.

Jei ES nori priartėti prie savo piliečių (o jei ji to nepadarys, ji žlugs), ji turi jų klausytis, suprasti, ko jie iš tiesų nori, ir stengtis atitinkamai patenkinti jų lūkesčius. Žmonės nori apsaugos, sąžiningų taisyklių darbuotojams ir įmonėms, sveikų gyvenimo ir darbo sąlygų ir aiškaus atsako į išorės problemas. Kad tai galėtų pasiekti, Europa ir toliau turi skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ir demokratinį stabilumą, taip pat užtikrinti, kad visi žinotų apie jos įsipareigojimus.

8.5.

Įvairūs subjektai, įskaitant valstybes, lobistų grupes, žiniasklaidos priemones ir pavienius asmenis, vis dažniau skleidžia klaidingą informaciją, dezinformaciją ir pakenkti skirtą informaciją. Šie metodai nėra nauji, tačiau dėl socialinių medijų raidos ir galimybių šis reiškinys gali pasiekti labai plačią auditoriją. Geriausias būdas kovoti su melagingomis naujienomis – pateikti faktų ir padėti ugdyti žmonių kritinį mąstymą. Tačiau visada reikia gerbti žodžio ir saviraiškos laisvę, kartu nenuleisti rankų kovojant su melu.

8.6.

Reikėtų skatinti bendravimo ir bendradarbiavimo platformas ir įtraukti visas valstybes nares. Kas veiksminga vienoje valstybėje narėje, gali būti veiksminga ir kitoje, be to, tai, ką ištyrė viena valstybė narė, gali panaudoti arba patobulinti kita valstybė narė.

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 1.

(2) OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(3) 2018 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento pranešimas spaudai.

(4) OL C 81, 2018 3 2, p. 145.

(5) ES pagal temas. Prekyba.

(6) Nepriklausomos fiskalinės institucijos.

(7) OL C 227, 2018 6 28, p. 1.

(8) OL C 262, 2018 7 25, p. 28.