Europos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

(COM(2018) 365 final – 2018/0189 (COD))

(2019/C 110/10)

Pranešėjas:

Arnold PUECH D’ALISSAC

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 9 10 Taryba, 2018 10 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 11 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	208 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Geografinės nuorodos (GN) yra unikalus ir vertingas Europos Sąjungos gamintojų išteklius vis labiau liberalizuotoje ir konkurencingoje pasaulio rinkoje.

1.2.

Europos Komisija savo veiksmais visada turėtų siekti apsaugoti savo gamybos modelius ir kokybės sistemas, pripažintus pasaulyje dėl jų ilgalaikės naudos vartotojams ir gamintojams.

1.3.

Nuorodos leidžia pabrėžti vietos aspektą, atkreipti dėmesį į vietos kultūros pobūdį ir patirtį, į teritoriją ir jos agroekologinio žemės ūkio ypatumus. Šie ypatumai turi būti saugomi.

1.4.

Pasaulyje vis platesniu mastu kuriami oficialūs kokybės ir kilmės identifikavimo ženklai.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad tai teigiamas aspektas ir palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą tarptautiniu lygmeniu apsaugoti įregistruotas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas remiantis Ženevos susitarimu ir savo teisine praktika, ir mano, kad būtina dėti pastangas kurti suderintą tarptautinę kokybės ženklų apsaugos sistemą. Tačiau Komitetas mano, kad svarbiausia laikytis visapusiško požiūrio, kad būtų galima apsaugoti ir stiprinti visą kokybės ženklų sistemą.

1.6.

Reikėtų pasiūlyti sistemą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas visiems Europos gamintojams, norintiems, kad jų geografinė nuoroda būtų pripažinta ir tarptautiniu lygiu.

1.7.

EESRK mano, kad teisės, įgytos jau įregistruotomis ir ES lygmeniu saugomomis geografinėmis nuorodomis, turėtų būti saugomos siekiant išvengti nuobaudų ir nevienodų sąlygų.

2.   Pasiūlymas dėl reglamento

2.1.

Šio Komisijos pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad Sąjunga, tapusi Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi, turėtų teisinį pagrindą veiksmingai dalyvauti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Lisabonos sąjungoje dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų.

2.2.

Ženevos akte nustatytas įpareigojimas kiekvienai Susitariančiajai Šaliai savo teritorijoje pagal savo teisinę sistemą ir praktiką saugoti registruotas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas. Taigi registruota kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra saugoma kiekvienoje Susitariančioje Šalyje, neatsisakiusioje taikyti apsaugą.

2.3.

Europos Komisija siūlo, kad tapusi Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi Europos Sąjunga pateiktų su valstybėmis narėmis suderintą ES geografinių nuorodų, kurioms turėtų būti suteikiama apsauga pagal Lisabonos sistemą, sąrašą. Sąjungai prisijungus prie Lisabonos sąjungos, paraiškas dėl papildomų geografinių nuorodų, kurios yra saugomos ir registruotos Europos Sąjungoje, tarptautinės registracijos turėtų būti galima pateikti Komisijos iniciatyva arba valstybės narės arba gamintojų interesų grupės prašymu.

2.4.

Reikėtų nustatyti atitinkamas procedūras, leidžiančias Komisijai išnagrinėti Susitariančių Šalių kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, kurios yra įregistruotos Tarptautiniame registre. Trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, kurios yra registruotos Tarptautiniame registre, apsaugą Sąjunga užtikrina pagal Ženevos akto III skyrių.

2.5.

Šiuo aktu reikalaujama, kad kiekviena Susitariančioji Šalis numatytų veiksmingas teisių gynimo priemones, skirtas registruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti (žr. Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto 14 straipsnį) (1).

2.6.

Septynios ES valstybės narės yra Lisabonos sąjungos narės ir pagal šią narystę įsipareigojo saugoti trečiųjų šalių pavadinimus. Siekiant suteikti joms priemones vykdyti iki Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos sąjungos prisiimtas tarptautines prievoles, turėtų būti nustatyta tik nacionaliniu lygmeniu veiksminga ir jokio poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai neturinti pereinamojo laikotarpio tvarka.

2.7.

Mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos aktą ir Bendrąsias taisykles dėl pateikiamos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraiškos, padengtų kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos valstybė narė (žr. Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto 11 straipsnį) (2).

2.8.

Sąjunga nustatė vienodas ir išsamias Žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemas. Produktų, kurie yra įtraukti į šias sistemas, saugomiems pavadinimams taikoma plataus masto apsauga visoje ES remiantis bendrosios paraiškos procedūra. Pasiūlymas dera su ES bendrąja politika, kuria siekiama remti ir stiprinti geografinių nuorodų apsaugą sudarant dvišalius, regioninius ir daugiašalius susitarimus.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti įregistruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų tarptautinę apsaugą pagal Ženevos susitarimą ir savo teisinę praktiką. Vis didėjančios globalizacijos sąlygomis, ypač kai kalbama apie prekybą žemės ūkio maisto produktais, būtina stengtis parengti suderintą kokybės ženklų tarptautinės apsaugos sistemą.

3.2.

Europos Komisija savo veiksmais visada turėtų siekti apsaugoti savo gamybos modelius ir kokybės kontrolės sistemas, pripažintus pasaulyje dėl jų teigiamo poveikio vartotojų sveikatai ir ekonomikos ir aplinkos tvarumui.

3.3.

Geografinės nuorodos (GN) yra unikalus ir vertingas Europos Sąjungos gamintojų išteklius (produktai su GN sudaro 5,7 % prekybos žemės ūkio maisto produktais, kuri 2010 m. siekė 54 mln. EUR) vis labiau liberalizuotoje pasaulio rinkoje (3). Tačiau pastangos konkuruoti dėl kokybės bus bevaisės, jeigu pagrindinis mūsų kokybiškų produktų vertės veiksnys, t. y. GN, nebus pakankamai apsaugotas tarptautinėse rinkose.

3.4.

EESRK pabrėžia, kad geografinės nuorodos yra skiriamieji ženklai, leidžiantys atskirti produktus nuo konkuruojančių produktų ir informuoti vartotoją apie produkto kilmę. Priešingai nei prekių ženklai, geografinė nuoroda parodo produkto ir jo kilmės teritorijos sąsajas, taigi tokiomis nuorodomis pabrėžiamas vietos aspektas, atkreipiamas dėmesys į kultūros vertybes ir vietos patirtį, į teritorijos ir jos agroekologinio žemės ūkio ypatumus. Šie ypatumai turi būti išsaugoti.

3.5.

Jau 2008 m. EESRK savo nuomonėje „Geografinės nuorodos ir kilmės vietos nuorodos“ (4), pabrėžė, kad „Europos pilietinėje visuomenėje pastebima, kad pastaruoju metu vartotojai vis labiau domisi žemės ūkio maisto produktų savybėmis, o tai lėmė saugių maisto produktų paklausos augimą“. Šis teiginys šiandien aktualus labiau nei bet kada, nes ES vartotojai vis dažniau ieško aukštos kokybės produktų iš tam tikros vietovės, regiono ar konkrečios šalies, kurių kokybė ir geras vardas greta kitų jų savybių yra siejami būtent su produkto geografine kilme (5).

3.6.

Neseniai paskelbtoje Prancūzijos ekonomikos, socialinių ir aplinkos reikalų tarybos pranešime „Oficialūs maisto produktų kokybės ir kilmės ženklai“ teigiama, kad pasaulyje vis platesniu mastu kuriami kokybės ir kilmės identifikavimo ženklai. Geografinės nuorodos naudojamos vis dažniau, nes taip patenkinama auganti vartotojų paklausa ir atkreipiamas dėmesys į konkrečios teritorijos istoriją, paveldą ir tradicinę patirtį.

3.7.

EESRK norėtų priminti FAO (6) pastebėjimą, kad geografinės nuorodos turėjo labai teigiamą poveikį kainoms, nepriklausomai nuo produkto rūšies, kilmės regiono arba registracijos galiojimo trukmės.

3.8.

Visuose dvišaliuose susitarimuose, jau sudarytuose ar dėl kurių deramasi, vis daugiau dėmesio skiriama geografinių nuorodų apsaugai. EESRK atkreipia dėmesį į šį teigiamą aspektą. Tačiau Komitetas mano, kad svarbiausia siekti visapusiškos visos kokybės ženklų sistemos apsaugos ir stiprinimo strategijos.

3.9.

Todėl EESRK mano, kad šiuo tikslu būtina persvarstyti pasiūlymą ES lygmeniu sudaryti teigiamą sąrašą, nes toks pasiūlymas nedera su siekiu apsaugoti visą geografinių nuorodų sistemą. Reikėtų pasiūlyti sistemą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas visiems Europos gamintojams, norintiems, kad jų geografinė nuoroda būtų pripažinta ir tarptautiniu lygiu. Tokią būtinybę patvirtina tai, kad į pasirinktus kriterijus neįtraukti kiti, pavyzdžiui, socialiniai ir ekonominiai kriterijai, nors jie yra labai svarbūs tam tikrų Europos Sąjungos regionų ekonominiam vystymuisi. Geografinės nuorodos dažnai siejamos su vietos ekonomika, kurią plėtojant kuriamos darbo vietos ir daromas labai teigiamas poveikis kitiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, turizmo, taip pat teritorijų planavimui ir užimtumui.

3.10.

EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į būsimų naujų Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių poveikį, bei į poveikį, kurį numatomas sudaryti teigiamas sąrašas galėtų turėti vykstančioms deryboms, kurios turėtų būti vykdomos siekiant apsaugoti visą Europos Sąjungos kokybės sistemą. Po išstojimo Jungtinė Karalystė ir toliau turės taikyti geografinių nuorodų apsaugos sistemą, kuria iki šiol naudojosi.

3.11.

EESRK pabrėžia, kad Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriui didelę grėsmę kelia suklastoti produktai. Neseniai paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje (7) patvirtinama, kad dažniausiai klastojami žemės ūkio maisto produktai.

3.12.

EESRK primena, kad iki šiol septynios ES valstybės narės yra Lisabonos sąjungos nuolatinės narės (Bulgarija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Portugalija, Čekija ir Slovakija) ir kad šiuo metu yra įregistruota daugiau kaip 1 000 geografinių nuorodų, kurių saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) tarptautinė apsauga užtikrinama taikant vieną bendrą registracijos procedūrą.

3.13.

EESRK mano, kad teisės, įgytos įregistravus šias geografines nuorodas, turėtų būti saugomos siekiant išvengti nuobaudų ir nevienodų sąlygų.

3.14.

Galiausiai, EESRK atkreipia dėmesį, kad yra tik vienas tyrimas dėl prekybos GN produktais vertės Europos Sąjungoje (8), kuris buvo atliktas 2012 m. Tačiau atrodo, kad vertės priemokos už GN produktus dalis (angl. value premium rate) nuo to laiko iš esmės nepasikeitė.

---

(1)  http://www.wipo.int/edocs/pubdocs/en/wipo_pub_239.pdf

(2)  Ten pat.

(3)  Žr. nuorodą Kvietimas pateikti pasiūlymus Nr. AGRI-2011-EVAL-04.

(4)  OL C 204, 2008 8 9, p. 57.

(5)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (OL L 343, 2012 12 14, p. 1), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32012R1151.

(6)  JT Maisto ir žemės ūkio organizacija.

(7)  https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/report_on_eu_customs_enforcement_of_ipr_2017_en.pdf (šiuo metu yra tik anglų kalba).

(8)  https://ec.europa.eu/agriculture/external-studies/value-gi_en (šiuo metu paskelbtas tik anglų kalba).