6.12.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/73


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį“

(Europos Komisijos medžiaga 2018 m. gegužės 16 d. neoficialiam šalių vadovų susitikimui)

(COM(2018) 306 final)

(2018/C 440/11)

Pranešėjas:

Ulrich SAMM

Bendrapranešėjis:

Stefano PALMIERI

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 6 18

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2018 9 4

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 9 19

Plenarinė sesija Nr.

537

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

196/1/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina faktą, kad Komisija, be kita ko, atsižvelgdama į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, aiškiai nurodė, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos turi išlikti esminiu ES prioritetu.

1.2.

EESRK teigiamai vertina faktą, kad inovacijoms reikėtų skirti daugiau dėmesio, ir primena savo raginimą, kad būsimą finansavimo politiką reikia gerai subalansuoti visoje mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinėje, pradedant fundamentiniais tyrimais ir baigiant produktams kurti skirtais moksliniais tyrimais. Inovacijos yra pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys, o naujos priemonės bus ypač naudingos MVĮ. EESRK pakartoja, kad viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra svarbios kaip vienas iš veiksnių šalutiniam poveikiui valstybių narių ekonomikai sukurti ir išlaikyti.

1.3.

EESRK taip pat pritaria tikslui toliau paprastinti valstybės pagalbos taisykles, kad būtų galima lengviau suderinti įvairius fondus, kurie, atsižvelgiant į didelį sėkmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų skaičių, gali turėti lemiamą reikšmę siekiant įveikti didelius valstybių narių ir regionų skirtumus.

1.4.

Pagal programą „Europos horizontas“ reikia investuoti į tas sritis, kuriose sukuriama konkreti Europos pridėtinė vertė. Bendriems mokslinių tyrimų projektams reikėtų skirti prioritetą, nes jie padeda įvykdyti šį reikalavimą tokiu būdu, kuris vargu ar būtų įmanomas pagal bet kurią kitą programą.

1.5.

EESRK yra įsitikinęs, kad daugumą svarbių visuomeninių iššūkių galima išspręsti tik Europos lygmeniu ir tam reikia suderintų keleto dalyvių pastangų, kurios yra platesnės nei pavienių bendrų mokslinių tyrimų projektų taikymo sritis. Todėl ir pritariama misijų idėjai.

1.6.

Parama tyrėjų judumui pasitelkiant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) yra dar vienas labai svarbus veiksnys siekiant toliau stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, o ES ir nacionaline politika turi būti siekiama sudaryti tinkamas ir patrauklias darbo sąlygas specialistams, siekiant išvengti protų nutekėjimo, nes šis reiškinys duoda priešingų rezultatų siekiant nuoseklumo ES.

1.7.

EESRK mano, kad būtina didinti ES investicijas, siekiant padėti Europos darbuotojams neatsilikti nuo pokyčių ir įgyti kvalifikacijų skaitmeninės srities profesijoms.

1.8.

EESRK mano, kad reikėtų veiksmingiau remti iniciatyvas, padedančias MVĮ pasinaudoti ir panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir inovacijas.

2.   Įžanga

2.1.

2018 m. gegužės 16 d. Sofijoje vykusiame neoficialiame ES šalių vadovų susitikime inovacijų klausimais Europos Komisija paragino dalyvavusius vadovus aptarti ir pateikti bendras strategines gaires, susijusias su kita daugiamete finansine programa, ir nustatyti prioritetus, visų pirma susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Šiuo tikslu EK savo komunikate pasiūlė prioritetus ir naujas iniciatyvas (1).

2.2.

Šis pasiūlymas taip pat yra pirmas žingsnis siekiant apibrėžti kitą bendrąją programą (BP 9 arba programa „Europos horizontas“) ir tęsti bei tobulinti sėkmingą programą „Horizontas 2020“ (2).

2.3.

Lygiai taip pat, vadovaujantis atnaujinta ES pramonės politikos strategija, siūloma imtis veiklos, kuria būtų remiamos inovacijos ir stiprinama lyderystė pramonės srityje (3).

3.   Svarbiausios pasiūlymo nuostatos

3.1.

Europos Komisijos pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad ateityje moksliniai tyrimai ir inovacijos išliktų viena iš esminių ES politikos sričių ir finansavimo pagal įvairias biudžeto priemones prioritetas. Daugiau dėmesio skiriama inovacijoms, siekiant, kad Europa taptų rinkas kuriančių inovacijų lydere.

3.2.

Komisija siūlo padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas šiuo tikslu skiriant apie 100 mlrd. EUR būsimai programai „Europos horizontas“ ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programai (4).

3.3.

Komisija taip pat pasiūlė fondo „InvestEU“ specialioje investicijų linijoje rinkos priemonėms, įskaitant finansines priemones ir biudžeto garantijas, sutelkti apie 11 mlrd. EUR, kurie savo ruožtu pritrauks 200 mlrd. EUR privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

3.4.

Valstybės narės primygtinai raginamos imtis būtinų priemonių padidinti savo išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad pasiektų 3 % BVP tikslą.

3.5.

Suformuluoti pirmąsias ES mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas, kurioms būtų iškelti drąsūs ir plataus užmojo tikslai ir kurios pasižymėtų didele Europos pridėtine verte. Misijos skatins investuoti ir dalyvauti įvairių vertės grandinę sudarančių sektorių, politikos sričių (pvz., energetikos ir klimato, transporto, pažangiosios gamybos, sveikatos ir mitybos, skaitmeninių technologijų), mokslo disciplinų (įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus) atstovus.

3.6.

Siūloma visais atvejais, kai peržiūrima ES politika ir teisės aktai bei nacionalinės reglamentavimo sistemos, taikyti inovacijos principą, kuriuo būtų užtikrinamas visapusiškas inovacijos poveikio vertinimas.

3.7.

Bus sukurta Europos inovacijų taryba (EIT), kuri nustatys proveržio ir radikalias inovacijas bei padės jas plėtoti, o daugiausia dėmesio bus skiriama dinamiškoms rizikingoms inovacijoms, turinčioms didelį potencialą sukurti visiškai naujas rinkas.

3.8.

Priemonės, kuriomis didinamos privačiosios investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei iniciatyvų plėtojimą:

Europos masto rizikos kapitalo fondų fondo programos („VentureEU“) įgyvendinimas;

Direktyvos (5) dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti perkėlimas į nacionalinę teisę.

3.9.

Tolesnis valstybės pagalbos taisyklių supaprastinimas, kad būtų galima sklandžiai derinti iš skirtingų šaltinių gaunamą finansavimą ir lengviau naudotis bendrais mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų vertinimo standartais.

3.10.

Komisija pasisako už inovacijoms palankią mokesčių sistemą (6), pagal kurią į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuotoms lėšoms būtų taikoma mokesčių atskaita, o veiklą pradedančioms įmonėms būtų numatyta papildomų lengvatų.

3.11.

Universitetams ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijoms skirto atvirojo mokslo ženklo sukūrimas siekiant skatinti jų didesnį verslumą ir tarpdalykiškumą.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK teigiamai vertina faktą, kad Komisija, be kita ko, atsižvelgdama į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, aiškiai nurodė, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos turi likti esminis ES prioritetas. Patikima ir sėkminga programa, kurioje sutelkiama kompetencija, bendra mokslinių tyrimų infrastruktūra, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, taip pat užtikrinama mokslininkų, pramonės, MVĮ ir mokslinių tyrimų organizacijų sąveika, yra pagrindinė politikos priemonė, padedanti siekti tvaraus Europos ekonomikos augimo ir konkurencingumo ir spręsti pagrindinius uždavinius, su kuriais susiduria Europos visuomenė.

4.2.

EESRK teigiamai vertina faktą, kad inovacijoms reikėtų skirti daugiau dėmesio, ir primena savo reikalavimą, kad būsimą finansavimo politiką reikia gerai subalansuoti visoje mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinėje, pradedant fundamentiniais tyrimais ir baigiant produktams kurti skirtais moksliniais tyrimais (7). Inovacijos yra pagrindinis ekonomikos augimo aspektas, o naujos priemonės bus ypač naudingos MVĮ. EESRK pakartoja, kad viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra svarbios kaip vienas iš veiksnių siekiant šalutiniam poveikiui valstybių narių ekonomikai sukurti ir išlaikyti.

4.3.

Atsižvelgdamas į didelius lūkesčius, susijusius su programos „Europos horizontas“ poveikiu ir jos vaidmeniu užtikrinant Europos konkurencingumą, EESRK rekomenduoja skirti 120 mlrd. EUR finansavimą, kuriam taip pat pritaria Europos Parlamentas. Europos institucijos turi parodyti, kad jos suprato didžiulę mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ES ateities konkurencingumui.

4.4.

EESRK mano, kad būtina didinti ES investicijas, siekiant padėti Europos darbuotojams neatsilikti nuo pokyčių ir įgyti kvalifikacijų skaitmeninės srities profesijoms. Be to, EESRK mano, kad reikėtų veiksmingiau remti iniciatyvas, padedančias MVĮ pasinaudoti ir panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir inovacijas.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.   Moksliniai tyrimai visoje vertės grandinėje

5.1.1.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai turėtų būti naudojami siekiant įtraukti regionus į inovacijų ekonomiką. Reikėtų stiprinti programos „Europos horizontas“, fondo „InvestEU“, Europos socialinio fondo, programos „Erasmus +“, Skaitmeninės Europos programos, bendros žemės ūkio politikos ir kitų programų sąveiką.

5.1.2.

ES yra atviriausia mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė pasaulyje. Ji ne tik noriai priima viso pasaulio mokslinių tyrimų organizacijas į savo projektus, bet ir plačiai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais įgyvendindama bendras programas. Pagal programą „Europos horizontas“ reikia investuoti į tas sritis, kuriose sukuriama konkreti Europos pridėtinė vertė. Bendriems mokslinių tyrimų (8) projektams reikėtų skirti prioritetą, nes jie padeda įvykdyti šį reikalavimą tokiu būdu, kuris vargu ar būtų įmanomas pagal bet kurią kitą programą: siekiant tolesnės pažangos sprendžiant visuomeninius uždavinius, kurių negalima išspręsti nacionaliniu lygmeniu, į šiuos projektus įtraukiami geriausi mokslininkai, taip pat Europos novatoriškiausios MVĮ ir pramonės suinteresuotieji subjektai. Bendri mokslinių tyrimų projektai, kuriuose sujungiami jų tarpdalykiniai įgūdžiai ir kompetencija, duoda vertingą naudą Europos piliečiams.

5.1.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad daugumą svarbių visuomeninių iššūkių galima išspręsti tik Europos lygmeniu ir tam reikia suderintų keleto dalyvių pastangų, kurios yra platesnės nei pavienių bendrų mokslinių tyrimų projektų taikymo sritis. Todėl ir pritariama misijų idėjai. EESRK pripažįsta, kad bendri plataus užmojo tikslai gali būti įkvėpimo šaltinis ir tapti varomąja jėga, t. y. noras imtis veiksmų įvairiose bendruomenėse, įskaitant visuomenę. Misijose turėtų būti numatoma ilgalaikė finansavimo perspektyva per visą programos „Europos horizontas“ finansavimo laikotarpį. Labai svarbu, kad misijos pirmiausia būtų konceptualizuojamos kaip didelio masto mokslinių tyrimų misijos, net jeigu į jų paprojekčius įtraukiami įvairūs suinteresuotieji subjektai. Siekiant misijų plataus užmojo tikslų, jos turi apimti visą inovacijų grandinę ir mokslinių tyrimų veiklą visais technologinės parengties lygmenimis. EESRK primygtinai ragina nepervertinti vien misijų koncepcijos ir skirti joms pakankamą finansavimą, kurio reikia jų tikslams pasiekti. Šie tikslai turėtų būti pasiekiami ir konkretūs.

5.1.4.

Viena iš Europos bendrųjų mokslinių tyrimų programų stipriųjų pusių yra jų konkretus ES lygmens įsipareigojimas plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę, kuri yra atvira visoms valstybėms narėms. Stipresnė kitos bendrosios programos ir struktūrinių fondų sąveika galėtų padidinti šį atvirumą. Veiksmingesnis regionų skirtumų šalinimas yra vienas pagrindinių politikos uždavinių artimiausiais metais, o veiksminga mokslinių tyrimų institucijų partnerystė gali būti viena pagrindinių tokių skirtumų šalinimo priemonių.

5.1.5.

Viena iš svarbių priemonių šiomis aplinkybėmis yra ABT pavyzdinės iniciatyvos. Joms būdingas didelis dėmesys naujoviškų technologijų vystymui. Tai yra išskirtinė stiprybė. Europa turi leisti sau įgyvendinti didelės apimties ir ilgalaikius projektus, kurie tam tikrais atžvilgiais gali būti neapibrėžti, tačiau vis tiek yra naujoviški ir orientuoti į ateitį. Todėl ABT pavyzdinės iniciatyvos turėtų būti aiškiai atskirtos nuo misijų. Labai svarbu, kad būsimos ABT pavyzdinės iniciatyvos būtų pradėtos įgyvendinti, kaip planuota, ir kad joms toliau būtų skiriamas prioritetinis finansavimas.

5.1.6.

Mokslinių tyrimų infrastruktūros prieinamumas visoje ES ir už jos ribų yra vienas iš bendrųjų programų sėkmės aspektų. Neabejotina, kad aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra pritraukia geriausius mokslininkus ir labai dažnai tai yra vienintelė galimybė pasinaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūra, kurioje įmanoma pasiekti proveržio rezultatų. Todėl prioritetas turėtų būti skiriamas mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kuriai nedelsiant būtina skirti didesnį finansavimą Europos lygmeniu, o ne mažesnei biudžeto daliai, kurią Europos Komisija numatė savo pasiūlyme, kuriuo užtikrinama naudotojų iš ES 13 šalių prieiga.

5.1.7.

Parama tyrėjų judumui pagal programą „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ yra kitas svarbus aspektas toliau stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir siekiant poveikio, kurio nebūtų galima pasiekti nacionaliniu lygmeniu. EESRK teigiamai vertina bet kokią iniciatyvą, skirtą MVĮ dirbančių tyrėjų judumui paremti. Vis dėlto EESRK nerimauja dėl protų nutekėjimo, kuris galėtų dar labiau sustiprėti finansuojant judumą, todėl ragina ES ir nacionalinėje politikoje daugiausia dėmesio skirti tinkamų ir patrauklių darbo sąlygas specialistams sudarymui, siekiant išvengti tokios tendencijos, trukdančios siekti nuoseklumo ES.

5.1.8.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad akademinės visuomenės suinteresuotiesiems subjektams iš valstybės finansuojamų įstaigų daugelyje valstybių narių neleidžiama imti paskolų. Todėl programa „Europos horizontas“ pirmiausia turėtų būti orientuota į bendrąjį finansavimą, o ne į paskolas.

5.1.9.

EESRK pritaria valstybių narių įsipareigojimui imtis būtinų priemonių padidinti savo išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad pasiektų 3 % BVP tikslą.

5.2.   Moksliniai tyrimai ir inovacijos siekiant patekti į naujas rinkas ir užtikrinti sanglaudą Europoje

5.2.1.

Kaip pažymėta Septintojoje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitoje, mokslinių tyrimų ir inovacijų koncentracija toliau yra sutelkta tik tam tikruose ES regionuose. Šiaurės vakarų valstybėse narėse geri tarpregioniniai ryšiai, aukštos kvalifikacijos darbo jėga ir patraukli verslo aplinka sudarė sąlygas pasinaudoti moksliniais tyrimais ir inovacijomis kaip konkrečia varomąja jėga ekonomikos konkurencingumui ir socialinei sanglaudai paremti. Pietinėse ir rytinėse valstybėse narėse pasiekimai inovacijų srityje mažesni, o netoli inovacijų centrų esantys regionai (iš esmės tai yra sostinės) negauna naudos, kurią galėtų duoti buvimas šalia tokių regionų. Dėl šios priežasties įvairiuose regionuose reikia įgyvendinti politiką, kuria sujungiamos įmonės, mokslinių tyrimų centrai ir specializuotų verslo paslaugų teikėjai. EESRK mano, kad tolesnis valstybės pagalbos taisyklių supaprastinimas siekiant palengvinti sklandų iš įvairių finansavimo šaltinių gaunamą finansavimą gali būti pagrindinis aspektas siekiant šio tikslo.

5.2.2.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų programose po 2020 m. turi būti atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir teritorinius aspektus, kurie yra būdingi ES regionams, taip išvengiant visiems vienodų strategijų įgyvendinimo. Šį metodą gali padėti įgyvendinti atviromis inovacijomis pagrįstų strategijų įgyvendinimas. Kalbant apie teritorinį mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos aspektą, svarbu parengti naujas programas ir prioritetus ir tai daryti atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius aspektus, kurie yra būdingi teritorijoms, kuriose bus įgyvendinti veiksmai.

5.2.3.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų po 2020 m. politika ir programos turėtų derėti su Ekonomikos bendrosios gerovės kūrimo (EBGK), t. y. tvaraus ekonomikos modelio, kuris orientuotas į socialinę sanglaudą, tikslais. Pasinaudodama „socialinėmis inovacijomis“ ir palankia verslui aplinka, EBGK skatina ir remia naujas idėjas, kurios vienu metu padeda tenkinti socialinius poreikius, kuria naujus socialinius ryšius ir didina ekonominę vertę.

5.2.4.

Nepaisant plataus masto įsipareigojimų, duotų įgyvendinant 2014–2020 m. programas, MVĮ naudojimasis inovacijų suteikiamomis augimo galimybėmis turėjo nedidelį poveikį konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui. Paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms sistema kai kuriuose regionuose vis dar pernelyg sudėtinga ir visų pirma atgraso labai mažas ir mažąsias įmones nuo dalyvavimo ES projektuose. Todėl EESRK teigiamai vertina Europos inovacijų tarybos (EIT) sukūrimą, kuri turėtų paspartinti inovacijų, sukurtų įgyvendinant programos „Europos horizontas“ projektus, komercializaciją ir plėtrą. EIT gali tapti spartesne paskutinių inovacijų srities atotrūkio mažinimo etapų užbaigimo sistema.

5.2.5.

Siekiant mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybes paversti konkurencingumo ir ekonominės plėtros veiksniais, labai svarbu remti MVĮ ir MTTP ir inovacijų institucijų ir verslių startuolių bendradarbiavimą, kuris būtų grindžiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų perdavimu bei mokymo ir lėšų rinkimo veikla. EESRK mano, kad svarbu paremti „penkiagubos spiralės“ modelio (9) perdavimą ir įtvirtinimą ir paskatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

5.2.6.

MVĮ galėtų pirmauti kuriant „socialines atviras inovacijas“, kuriose žmonių praktinės žinios, susijusios su tinklaveika ir gebėjimų stiprinimu siekiant kartu kurti, projektuoti ir diegti inovacijas, yra esminės svarbos siekiant visapusiškai įdiegti socialines inovacijas visoje Europoje. Būtina propaguoti tinkamą MVĮ skirtą inovacijų politiką, atsižvelgiant į jau nuveiktus darbus pagal iniciatyvą Eureka. Šią užduotį visų pirma galėtų vykdyti institucijos, kurios gali tiesiogiai remti verslo plėtra ir inovacijomis užsiimančias MVĮ, pvz., prekybos rūmai.

5.2.7.

Tačiau kad būtų laikomasi subsidiarumo principo ir atsižvelgiama į regionų ir valstybių narių pajėgumus remti MVĮ, EESRK primygtinai ragina daugiau dėmesio skirti Europos pridėtinei vertei. Tai galima užtikrinti tvirtesniu daugiau nei dviejų Europos inovacijų subjektų bendradarbiavimu arba teikiant kapitalą inovacijų kūrėjams, kurių koncepcijos yra pernelyg rizikingos, kad būtų remiamos nacionaliniu lygmeniu. Be to, pirmiau minėtų priemonių supaprastinimas turėtų padėti užtikrinti veiksmingesnę finansavimo sistemą. Todėl reikėtų tikėtis, kad EIT reikės mažesnės programos „Europos horizontas“ biudžeto dalies, palyginti su programos „Horizontas 2020“ finansinėmis priemonėmis, ir jai nebus būtinas EK pasiūlyme numatytas esminis padidinimas. Mokslinių tyrimų ir inovacijų programose po 2020 m. didesnę paramą reikėtų skirti kokybiniams tikslų aspektams.

5.2.8.

Socialinės ir ekonominės sistemos pažangumas negali būti matuojamas remiantis tik kiekybiniais rodikliais, pvz., išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms; taip pat reikėtų pasinaudoti kokybiniais rodikliais, pvz., sukurtų inovacijų rūšis, nauda pilietinei visuomenei ir sukurtų naujų darbo vietų skaičius. Todėl EESRK tai vertina palankiai.

5.2.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad pagal naująją DFP Komisija prieinamumą nurodė kaip „palankią sąlygą“. Visas ES ir nacionalinis mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turi visiškai atitikti prieinamumo kriterijus, kad rezultatai būtų naudingi visoms socialinėms grupėms, įskaitant neįgaliuosius, kurie sudaro 15 % ES gyventojų.

Briuselis, 2018 m. rugsėjo 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  COM(2018) 306 final.

(2)  Žr. OL C 34, 2017 2 2, p. 66 ir „Programos „Horizontas 2020“ vertinimas“ (informacinis pranešimas).

(3)  OL C 197, 2018 6 8, p.10.

(4)  Siūlomą 100 mlrd. EUR biudžetą 2021–2027 m. sudarys programai „Europos horizontas“ skirtas 97,6 mlrd. EUR biudžetas (įskaitant 3,5 mlrd. EUR iš fondo „InvestEU“) ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programai skirtas 2,4 mlrd. EUR biudžetas.

(5)  COM(2016) 723 final.

(6)  Laukiama pagal bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB).

(7)  OL C 34, 2017 2 2, p. 66.

(8)  Bendri moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, parengti ir įgyvendinti pagal Eureka, dalyvaujant bent trims partneriams iš skirtingų valstybių narių, leidžia suvienyti jėgas sprendžiant tas problemas, kurių negali išspręsti viena šalis savo jėgomis, ir sukuria sąveiką ES mokslinių tyrimų aplinkoje, taip sukuriant nemenką Europos pridėtinę vertę.

(9)  Penkiaguba spiralė ir kaip žinios, inovacijos ir aplinka yra susiję tarpusavyje? A proposed framework for a trans-disciplinary analysis of sustainable development and social ecology („Siūloma darnaus vystymosi ir socialinės ekologijos tarpdalykiškumo analizės sistema“), International Journal of Social Ecology and Sustainable Development, Vol.1, No.1, p. 41–69.