Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti

(COM(2018) 373 final – 2018/0198 (COD))

(2018/C 440/20)

Pranešėjas:

Etele BARÁTH

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 6 11 Europos Sąjungos Taryba, 2018 6 19
Teisinis pagrindas	SESV 175 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinės sesijos Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	195/1/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti (toliau – mechanizmas). EESRK nuomone, pasiūlymu, kuriame išdėstytas naujas požiūris, galima padidinti bendradarbiavimo, grindžiamo įvairioms valstybėms narėms taikomu subsidiarumo principu, galimybes, ir prisidėti prie tvaraus ir labiau subalansuoto pasienio regionų socialinio ir ekonominio vystymosi ir Europos Sąjungos BVP augimo.

1.2.

EESRK mano, kad pasiūlyme pateikti argumentai pagrįsti, nes, nors šiuo metu yra keletas institucinių priemonių, kuriomis remiamos šios teritorijos (pirmiausia Interreg ir ETBG), tose teritorijose nėra reikiamų gebėjimų tokioms teisinėms priemonėms taikyti.

1.3.

EESRK mano, kad įgyvendinus reglamento projektą galima padėti pašalinti istorines kliūtis, skleisti kasdienę europietišką patirtį ir stiprinti Europos pilietiškumo jausmą.

1.4.

EESRK ragina Europos Komisiją išaiškinti visus teisinį netikrumą keliančius klausimus, kad procesas, kuris laikomas sudėtingu ir kurį vykdant plačiai taikomos pernelyg didelės garantijos, neatgrasytų galimų šio teisės akto taikytojų. Būtina aiškiai nustatyti dviejų kaimyninių valstybių narių skatinimo bendradarbiauti būdą, kai jų projektų koncepcijos skiriasi arba jų požiūriai apskritai nesutampa tarpusavyje.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu nuolat stebėti, ar tinkamai taikomas reglamentas, o atsižvelgiant į tai, kad jame reglamentuojami ne sprendimai, o pats procesas, jis gali būti daugybės bendradarbiavimo galimybių pagrindas.

1.6.

Reglamento projekto nauda tokia, kad juo derinama, o ne vienodinama, todėl reglamento teritorinio taikymo srities apibrėžtis yra svarbus jo taikymo aspektas (žr. 2.7.4 dalį).

1.7.

Be to, pasiūlymas dėl reglamento grindžiamas tuo, kad siekiant išspręsti esamą problemą, reikia taikyti kitoje valstybės sienos pusėje galiojančius teisės aktus. Tačiau toks požiūris daugeliu atvejų negalimas: gali būti taip, kad nei vienoje, nei kitoje valstybės sienos pusėje nėra jokio teisės akto, kuris galėtų padėti išspręsti esamą problemą. Tokiu atveju sprendimą būtų galima rasti remiantis trečiosios šalies modeliu. Reikia pasiūlyti tokiais atvejais taikytiną mechanizmą.

1.8.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos sukurtą koordinavimo sistemą ir tikisi, kad tarpvalstybiniai koordinavimo punktai skleis tradicinę „gerąją patirtį“ (tarpvalstybinės programos ir pan.) ir vykdys į teritorijas orientuotas iniciatyvas (pavyzdžiui, kartu su integruotomis makroregioninėmis miestų plėtros strategijomis). Šiuo tikslu Komitetas rekomenduoja pasinaudoti pilietinės visuomenės organizacijų ekspertinėmis žiniomis ir gebėjimais koordinuoti (žr. 2.14.2 punktą).

1.9.

Reglamento projektas gali padėti dar labiau stiprinti naujovišką ir atsakingą Europos viešąjį administravimą, bet EESRK mano, jog būtina dalyvaujančioms šalims nustatyti pareigą teikti informaciją, siekiant pabrėžti tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes, ir siūlo palengvinti dalyvavimą procese e. valdžios teikiamomis priemonėmis ir padidinti tokio dalyvavimo patrauklumą.

1.10.

EESRK rekomenduoja atkreipti dėmesį į galimą didelį pusiausvyros tarp potencialių iniciatorių trūkumą, kurį reikėtų kompensuoti numatant paramą, siekiant palengvinti iš pradžių nepalankiausioje padėtyje esančių partnerių dalyvavimą.

1.11.

Kalbant apie tarpvalstybines iniciatyvas ir teisinę praktiką svarbu išvengti bet kokios regresijos galimybės. Būtina užtikrinti, kad dėl bendradarbiavimo nenukentėtų ir nepatirtų neigiamo poveikio nė viena iš šalių.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina kliūtims bendrojoje rinkoje šalinti skirtas iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie keturių pagrindinių šios rinkos laisvių įgyvendinimo (1). EESRK mano, kad pasiūlymas sukurti tarpvalstybinį mechanizmą, kuris yra veiksmingos Liuksemburgo pirmininkavimo veiklos įrodymas, yra papildomas žingsnis šia kryptimi.

2.2.

Europos Sąjungoje yra 40 regionų prie vidaus sausumos sienų. Jie sudaro 40 % Sąjungos teritorijos, kurioje gyvena apie 30 % ES gyventojų. Kasdien 1,3 mln. žmonių kerta sieną vykdami į darbą (2).

2.3.

Dėl sienos kirtimo gali kilti su darbu, sveikatos priežiūra, naudojimusi valstybės institucijų siūlomomis paslaugomis arba skubios pagalbos teikimu susijusių sunkumų. Gali kilti rimtų problemų dėl apmokestinimo sistemų, teisių į pensiją ir kitų teisių bei standartų nepripažinimo, taip pat dėl to, kad neteikiamos bendrosios skubios pagalbos paslaugos. Daugumą tebeegzistuojančių kliūčių lemia abejose sienos pusėse galiojantys skirtingi nacionalinės teisės aktai, nesuderinamos administracinės procedūros arba tiesiog bendro teritorinio planavimo trūkumas (3).

2.4.

Tačiau pasienio regionų ekonominės veiklos rezultatai dažnai būna prastesni nei kitų tos pačios valstybės narės regionų rezultatai. Pasienio regionuose paprastai teikiama mažiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, ligoninių ir universitetų paslaugomis. Pasienio regionuose gyvenantys žmonės ir ten veikiančios įmonės bei valdžios institucijos susiduria su tam tikrais sunkumais, kai tenka laviruoti tarp skirtingų administracinių ir teisinių sistemų. Milano technikos universiteto mokslininkai įrodė, kad panaikinus esamas administracines kliūtis Sąjungos BVP būtų galima padidinti maždaug 8 % (4)

2.5.

Atsižvelgdamas į šios problemos socialinį aspektą, EESRK mano, jog ypač svarbu sukurti mechanizmus, kuriuos taikant būtų šalinamos administracinės kliūtys, suteikiant galimybę piliečiams laisvai pasirinkti savo darbo vietą, ir remiama infrastruktūrų ir visuotinės svarbos paslaugų plėtra.

2.6.

Ekonominiu požiūriu taip pat pritariama metodui, kurio laikomasi pasiūlyme, kad reikia labiau sumažinti administracinę naštą, atsižvelgiant į darbdavių ir darbuotojų interesus.

2.7.

Dėl savo periferinės padėties pasienio regionai pasižymi mažiau palankiomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis (5). Tokia iniciatyva galėtų būti naudinga didinant teritorinę sanglaudą, kurios tikslas – užtikrinti visų teritorijų darnų vystymąsi ir suteikti galimybę jų gyventojams kuo geriau pasinaudoti regiono teikiamais pranašumais. Vadovaujantis Lisabonos sutartimi (6), EESRK mano, kad tokia įvairovė gali būti naudinga visos Sąjungos darniam vystymuisi.

2.7.1.

EESRK apgailestauja, kad Komisija nepradėjo dalyvaujamojo proceso, skirto visaapimančiai ir integruotai darnios Europos iki 2030 m. ir vėliau strategijai parengti (7). Todėl naujo mechanizmo kontekstualizavimas ypač svarbus: EESRK mano, kad nauji tarpvalstybinio koordinavimo punktai turėtų ne tik suderinti teisės aktus, bet ir užtikrinti iniciatyvų integraciją į įvairius teritorinius procesus.

2.7.2.

Tokie teritoriniai procesai pirmiausia apima skirtingo lygmens teritorines strategijas (pavyzdžiui, makroregionines arba integruotas miestų plėtros strategijas), taip pat patirties, susijusios su Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis, ypač tarpvalstybinėmis, ir tokių programų rezultatų integraciją.

2.7.3.

Dabartinės redakcijos teksto privalumas, lyginant su anksčiau pateiktomis idėjomis, yra tai, kad jame neatmetama bendradarbiavimo jūrinės veiklos srityje galimybė (todėl priemonė gali būti taikoma dinamiškam bendradarbiavimui jūrinės veiklos srityje, pavyzdžiui, didžiosios Kopenhagos regione ir tarp Helsinkio ir Talino arba šiuo metu klestintiems Italijos ir Kroatijos santykiams).

2.7.4.

Nors teritorinio taikymo sritis yra tik NUTS 3 lygmens, remiantis pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto aiškinimu, pasiūlyme nurodyta taikyti mechanizmą pačiai mažiausiai teritorijai, kurią galima pagrįsti, ir tai reikėtų vertinti teigiamai. Tačiau svarbu, kad reglamentą būtų galima taikyti tais atvejais, kai teritorinio taikymo sritis turi būti išplėsta pranokstant siūlomas administracines ribas (pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobilių radijo dažnis prireikus turi veikti platesnėje teritorijoje).

2.8.

Kaip matyti ir iš naujo pasiūlymo dėl ES biudžeto, dabar aplinkos apsaugai neginčijamai teikiama pirmenybė – Komisija siūlo padidinti aplinkos ir klimato politikos finansavimą (8). Aišku, kad reikia teigiamai vertinti bet kokį mėginimą taikyti nuoseklų Europos ekosistema grindžiamą požiūrį, taip suteikiant galimybę saugoti gamtą.

2.9.

Kaip ir Europos Komisija savo komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (9) (kuriame pateiktuose 10 pasiūlymų atkreipiamas dėmesys į tai, kaip Europos Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų sumažinti tarpvalstybinės sąveikos sudėtingumą, trukmę ir sąnaudas ir paskatinti sutelkti paslaugas prie vidaus sienų), EESRK mano, kad bendradarbiavimas turi apimti daugiau nei teisės aktų suderinimą (parama daugiakalbystei ir kt.).

2.10.

Tačiau baiminamasi, kad savanoriškai nustačius mechanizmą, Europoje bus papildomai suskaidyta teisinė praktika ir administracinė sistema, be to, atsiras didelių labiausiai išsivysčiusių ir mažiausiai išsivysčiusių valstybių skirtumų. Iš tikrųjų pastarosios valstybės susiduria ne tik su įvairiomis teisinėmis kliūtimis, bet ir, pavyzdžiui, ekonominiu požiūriu, didžiausiomis problemomis.

2.11.

EESRK supranta, kad teisės aktų derinimas trunka ilgai, tačiau ragina valstybes nares sukurti kuo vienodesnę struktūrą. Apskritai atrodo, kad pasiūlymu dėl reglamento siekiama sutrumpinti procedūros terminus, siekiant apsaugoti vietos subjektus. Tačiau, atsižvelgiant į mechanizmo sudėtingumą ir biurokratinių procedūrų trukmę, reikalingas didelis noras bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta galimybė laikytis numatytų terminų.

2.12.

Dėl naujos kelių lygių institucinės sistemos ypatumų taip pat kyla tam tikrų klausimų. Svarbu nustatyti šių institucijų veikimo struktūrą, kad kylančios kliūtys neturėtų poveikio institucijoms (nepakankami pajėgumai ir pan.).

2.13.

Todėl Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos koordinavimo, kuris tapo įmanomas 2017 m. sukūrus pasienio ryšių punktą (10), vaidmenį.

2.13.1.

Vis dėlto EESRK yra susirūpinęs dėl Europos finansavimo trūkumo, dėl kurio gali kilti sunkumų pirmiausia mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms. Todėl Komitetas mano, jog svarbu numatyti galimybę sujungti skirtingus finansavimo fondus ir mechanizmą.

2.14.

Komitetas ypač pritaria iniciatyvos „iš apačios į viršų“ pobūdžiui, jeigu derinimo procedūrą inicijuoja vietos subjektai, t. y. tie, kurie faktiškai susiduria su nurodytomis kliūtimis ir jas įveikia.

2.14.1.

Pilietinės visuomenės organizacijos telkia vietos suinteresuotuosius subjektus, todėl jos gali ypač gerai nustatyti vietos problemas ir pateikti pasiūlymų. Todėl EESRK mano, kad jų dalyvavimas yra ypač svarbus, ir rekomenduoja pasinaudoti jų žiniomis ir gebėjimu koordinuoti (pvz., remtis tarpregioniniais prekybos rūmų rodikliais arba esamu bendradarbiavimu tarp profesinių sąjungų ar įvairių interesų organizacijų). EESRK taip pat mano, kad svarbu atsižvelgti į nacionalinių ir regioninių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų darbą.

2.14.2.

Be to, svarbu, kad valstybės narės plačiai paremtų pilietinę visuomenę, kad nepalankiausioje ekonominėje padėtyje esančius subjektus taip pat būtų galima informuoti apie galimybes, kuriomis jie galėtų pasinaudoti.

2.14.3.

Todėl EESRK siūlo remti pasienio regionuose įsteigtų organizacijų, pavyzdžiui, Europos pasienio regionų asociacijos, Operatyvinės tarpvalstybinės darbo grupės arba Vidurio Europos tarpvalstybinės veiklos iniciatyvų tarnybos, veiklą, siekiant skatinti pasienio regionų interesus, įvairių subjektų ryšių užmezgimą ir keitimąsi patirtimi, taip pat bendradarbiavimo galimybes.

---

(1)  OL C 125, 2017 4 21, p. 1.

(2)  http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/publications/communications/2017/boosting-growth-and-cohesion-in-eu-border-regions

(3)  http://ec.europa.eu/regional_policy/fr/policy/cooperation/european-territorial/cross-border/review/

(4)  Camagni ir kt., Quantification of the effects of legal and administrative border obstacles in land border regions, Europos Komisija, Briuselis, 2017 m.

(5)  http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/official/reports/cohesion7/7cr.pdf

(6)  OL C 306, 2007 12 17.

(7)  OL C 345, 2017 10 13, p. 91.

(8)  http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-4002_en.htm

(9)  http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/publications/communications/2017/boosting-growth-and-cohesion-in-eu-border-regions

(10)  http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-3270_en.htm