6.12.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/183


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kova su internetine dezinformacija“

(COM(2018) 236 final)

(2018/C 440/32)

Pranešėjas:

Martin SIECKER

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 6 18

Teisinis pagrindas

SESV 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2018 9 6

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 9 19

Plenarinė sesija Nr.

537

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

121/16/34

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Informacijos ir saviraiškos laisvė yra neliečiama ES, kita vertus, šia laisve taip pat naudojamasi jos principams pakirsti siekiant, kad diskusijos ir kritinis mąstymas būtų nebeįmanomi, o ji pati taptų ne informavimo ar įtikinimo priemone, o ginklu. Dezinformacija naudojama kaip kraštutinė piktnaudžiavimo žiniasklaida forma, ja siekiama daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams ir ji yra ypač galinga, jei ją finansuoja vyriausybės ir ji naudojama tarptautinių santykių srityje. Iš dabartinių didelių pažeidimų (be daugelio kitų) galima paminėti Rusijos valstybės remiamą dezinformaciją, „Brexit’o“ kampaniją, kurią galima būtų priskirti tiesioginiam išpuoliui ES atžvilgiu, ir kišimąsi į rinkimus JAV. Visi destabilizuojantys veiksmai kelia didelį susirūpinimą Europos pilietinei visuomenei.

1.2.

Šiuo metu naudojamos įvairios priemonės ir metodai, kuriais siekiama sumenkinti Europos vertybes ir ES išorės veiksmus, taip pat skatinamos ir kurstomos separatistinės ir nacionalistinės pažiūros, manipuliuojama visuomene ir tiesiogiai kišamasi į suverenių šalių ir visos ES vidaus politiką. Be to, pastebima vis didesnė kibernetinių pajėgumų įtaka ir vis dažnesnis technologijų kaip ginklo naudojimas politiniams tikslams pasiekti. Tokių veiksmų poveikis dažnai nepakankamai įvertinamas (1).

1.3.

EESRK pritaria Komisijos socialinės žiniasklaidos platformoms skirtam raginimui prisiimti daugiau atsakomybės. Vis dėlto, nors per pastaruosius keletą metų Europos Sąjungos ekspertai atliko keletą tyrimų ir parengė politikos dokumentų, į šį komunikatą neįtraukta jokių privalomų praktinių priemonių šiai atsakomybei užtikrinti.

1.4.

Remdamasi atliktais moksliniais tyrimais, ES turėtų užtikrinti ir toliau tęsti Europoje daromo dezinformacijos poveikio tyrimus, taip pat į būsimas Eurobarometro apklausas įtraukti gyventojų atsparumo dezinformacijai stebėseną. Šių apklausų metu turėtų būti užduodami ne tik bendro pobūdžio klausimai dėl melagingų naujienų, bet ir tokie klausimai, kurie padėtų nustatyti tikrąją europiečių atsparumo dezinformacijai padėtį. Jeigu norima išvengti nuolat progresuojančio visuomenės demoralizavimo, Komisija turėtų kuo skubiau ir su didesniu užmoju spręsti tokius pagrindinius klausimus: taikyti tradicinės žiniasklaidos paramos schemas siekiant užtikrinti pagrindinę piliečių teisę į kokybišką ir patikimą informaciją, išsiaiškinti, ar prasminga steigti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes siekiant kurti mokamas interneto platformas, kurios užtikrintų saugias ir įperkamas interneto paslaugas, ieškoti galimybių siekti didesnio šių interneto sistemų pagrindinių algoritmų skaidrumo ir priežiūros bei įvertinti galimybę išardyti monopolius, kad būtų atkurtos vienodos sąlygos sąžiningai konkurencijai.

1.5.

EESRK apgailestauja, kad nei šiame komunikate, nei aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitoje nenurodyta, kad Rusija yra pagrindinis ES priešiškos dezinformacijos šaltinis. Vis dėlto pirmasis žingsnis sprendžiant bet kokią problemą yra pripažinti, kad problema egzistuoja.

1.6.

Remdamasi Europos Parlamento 2017 m. birželio 15 d. rezoliucija dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos (2), Komisija primena EESRK raginimą deramai užtikrinti esamų teisės aktų, susijusių su interneto platformomis, vykdymą. Be to, EESRK prašo Komisijos užbaigti diskusiją dėl interneto platformų teisinės atsakomybės ir įgyvendinti tikslinį teisės aktą dėl internetinių platformų apibrėžties ir jų pobūdžio. Internetinės platformos ir socialiniai tinklai turėtų įsipareigoti įgyvendinti tokias priemones, kad būtų užtikrintas skaidrumas, paaiškinant, kaip algoritmai atrenka pateikiamas naujienas, ir būti skatinami imtis veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama pagerinti patikimų ir teisingų naujienų matomumą ir padėti naudotojams lengviau su jomis susipažinti.

1.7.

Viena iš dezinformacijos problemų yra tai, kad neįmanoma patikrinti internetu skleidžiamos dezinformacijos šaltinių tapatybės. Naudojantis suklastota tapatybe labai lengva vykdyti veiklą kibernetinėje erdvėje – apskritai būtent tai piktavališkų ketinimų turintys ir internete aktyviai veiklą vykdantys asmenys ir daro. Komisija pateikė keletą pasiūlymų, kurie išdėstyti 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtame bendrame komunikate dėl kibernetinio saugumo. Problema yra ta, kad šie pasiūlymai nėra privalomi. Jei iš tikrųjų norime kitaip kovoti su dezinformacija, mums gali prireikti griežtesnių tapatybės nustatymo priemonių, taikytinų tais atvejais, kai žmonės aktyviai veikia internete. Galiausiai tai susiję su kokybiškos žiniasklaidos priemonių veikimo būdais, t. y. ar laikomasi Tarptautinės žurnalistų federacijos parengto 1954 m. Bordo kodekso, kuriame nustatyti labai aiškūs ir griežti darbo su informacijos šaltiniais principai. Informacijos šaltinių pavadinimus ir adresus visada turi žinoti redakcijos darbuotojai.

1.8.

EESRK sutinka su Komisija, kad faktų tikrinimo bendruomenės nariai turėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje. Jau esama panašių tinklų, įskaitant Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės prižiūrimą tinklą. Tačiau jiems reikalingas pakankamas finansavimas, kurio šiuo metu trūksta. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai remti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pastangas. Tai turėtų apimti ne tik tinkamą biudžetą, bet ir aktyvų visų valstybių narių dalyvavimą jos darbe – komandiruotųjų ekspertų siuntimą į Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę ir informacijos centrų kūrimą. Siekiant didinti ES visuomenės informuotumą apie kylančias grėsmes, reikėtų aktyviau teikti informaciją apie interneto svetainę, kurioje pristatomi šios darbo grupės pastangų rezultatai (3).

2.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos

2.1.

Sveikos demokratinės diskusijos neįsivaizduojamos be tinkamai veikiančios, laisvos ir pliuralistinės informacijos ekosistemos, grindžiamos aukštais profesiniais standartais. Komisija įdėmiai stebi dezinformacijos keliamas grėsmes atviroms ir demokratinėms mūsų valstybių narių visuomenėms.

2.2.

Komisija ketina pristatyti visapusišką požiūrį, kuriuo siekiama atremti šias grėsmes skatinant skaidrumu grindžiamas skaitmenines ekosistemas (4) ir teikiant pirmenybę aukštos kokybės informacijai, piliečiams suteikiant galių apsisaugoti nuo dezinformacijos ir apsaugant mūsų demokratinę visuomenę ir politikos formavimo procesus.

2.3.

Komisija ragina visus atitinkamus subjektus gerokai sustiprinti pastangas ir tinkamai spręsti dezinformacijos problemą. Ji laikosi nuomonės, kad siūlomos priemonės, jeigu jos bus įgyvendinamos veiksmingai, iš esmės padės kovoti su internetine dezinformacija.

2.4.

Komisija yra nustačiusi tris pagrindines šios problemos priežastis: dezinformacijos sukūrimas, didinimas socialinės ar kitos internetinės žiniasklaidos priemonėmis ir interneto platformų naudotojų atliekama sklaida. Ji pateikia keletą pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą penkiose politikos srityse:

sukurti skaidresnę, patikimesnę ir atskaitingesnę internetinę ekosistemą,

užtikrinti saugius ir atsparius rinkimų procesus,

skatinti švietimą ir gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

remti kokybišką žurnalistiką – esminę demokratinės visuomenės dalį,

kovoti su vidaus ir išorės dezinformacijos grėsmėmis pasitelkiant strateginę komunikaciją.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Įvairių valstybės ir ne valstybės subjektų vykdomos organizuotos dezinformacijos masto didėjimas – reali grėsmė demokratijai. Šios destabilizuojančios jėgos yra ir už bet kurią ES valstybę narę didesnių šalių vyriausybės. Norint kovoti su šia grėsme, ES yra tinkama veiksmų partnerė, nes Sąjunga, kitaip negu bet kuri pavienė valstybė narė, turi kritinę masę ir išteklių, todėl geriausiai gali parengti ir įgyvendinti strategiją ir politiką šiai sudėtingai problemai įveikti.

3.2.

Tinkamas demokratijos veikimas priklauso nuo gerai informuotų piliečių, kurie gali priimti atsakingus sprendimus, grindžiamus patikimais faktais ir nuomonėmis. Kad būtų galima užtikrinti tam tikro lygio skelbiamų pranešimų kokybę ir patikimumą, būtina turėti nepriklausomos, patikimos ir skaidrios žiniasklaidos įmonių, kuriose dirbtų daug profesionalių darbuotojų, renkančių informaciją ir tikrinančių, vertinančių, analizuojančių ir interpretuojančių informacijos šaltinius, sistemą, kurioje speciali vieta tenka visuomeniniams transliuotojams.

3.3.

Melagingos naujienos ir dezinformacija nėra tas pats dalykas. Melagingų naujienų būta visais laikais; tai – bendras terminas, aprėpiantis gandus, karo propagandą, neapykantą kurstančias kalbas, sensacijas, melą, pasirinktinį faktų naudojimą ir kt. XV amžiuje, išradus spausdinimo mašiną, buvo sudarytos sąlygos (melagingas) naujienas skleisti platesniu mastu, o jų geografinė aprėptis dar labiau padidėjo 1840 m. pradėjus naudoti pašto ženklus. Skaitmeninės technologijos ir internetas padėjo pašalinti paskutines neribotos sklaidos kliūtis.

3.4.

Dezinformacija apibrėžiama kaip įrodoma neteisinga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama siekiant ekonominės naudos arba tyčia apgauti visuomenę; ji gali pakenkti demokratiniams procesams ir daryti įtaką rinkimams, taip pat kelia didelę grėsmę visuomenei (5).

3.5.

Dezinformacijos grandinėje yra daug subjektų – kuriančių dezinformaciją, vartojančių, taip pat interneto platformų, kurios padėdamos dezinformaciją platinti, atlieka visa apimantį vaidmenį visame procese.

Dezinformacijos kūrėjai (vyriausybės, religinės institucijos, verslo konglomeratai, politinės partijos, ideologinės organizacijos, kt.) dezinformaciją kuria dėl įvairių priežasčių (siekdami daryti įtaką viešajai nuomonei ir ja manipuliuoti, patvirtinti savo numanomą pranašumą, gauti pelno ar jį didinti, įgyti galios, kurstyti neapykantą, pateisinti atskirtį ir kt.).

Dezinformacijos platintojai (visų pirma interneto platformos, bet taip pat ir tradicinės žiniasklaidos priemonės) turi įvairių motyvų, įskaitant finansinę naudą ar sąmoningą manipuliaciją.

Dezinformacijos vartotojai (interneto vartotojai) dažnai nėra pakankamai kritiški vartotojai ir galiausiai jais sąmoningai manipuliuoja interneto platformos. Aukštųjų technologijų įmonės tarpininkės, pvz., „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“ (tai tik keletas jų) sudaro palankias sąlygas neribotai ir nekontroliuojamai dalytis turiniu interneto platformose mainais už tai, kad galėtų rinkti asmens duomenis, o tai leidžia šioms platformoms gauti milžinišką pelną, šiuo tikslu pasitelkiant itin tiksliu orientavimu grindžiamą reklamą, kai individualiai pritaikyti komerciniai pranešimai teikiami griežtai apibrėžtoms tikslinėms grupėms. Vartotojų nežinojimas apie savisaugą skaitmeninėje erdvėje tik dar labiau didina šios problemos mastą.

3.6.

Minėtoms aukštųjų technologijų bendrovėms tenka bendra atsakomybė, nes jos atlieka visa apimantį vaidmenį šiame procese. Jos save laiko ne leidėjomis, o „tiesiog“ interneto platformomis, kurios skleidžia informaciją ir kitą įprastos žiniasklaidos sukurtą turinį nepatirdamos turinio kūrimo išlaidų, nes jose nedirba redakcijos darbuotojai. Jos platina kitų šaltinių turinį netikrindamos, nevertindamos, neanalizuodamos ir neinterpretuodamos skelbiamos medžiagos. „Paieškos sistema „Google“ nėra „tiesiog“ platforma. Ji suteikia kontekstą mūsų pasaulio suvokimo būdui, jį formuoja ir iškreipia“, – tai viena iš dienraštyje „The Guardian“ paskelbto straipsnio „Didysis „Brexit’o“ apiplėšimas. Kaip buvo pagrobta mūsų demokratija“ (angl. The great Brexit robbery: how our democracy was hijacked) išvadų. Šiame straipsnyje buvo nagrinėjama, „kokią įtaką neaiškūs visuotiniai […] įvairių išstojimo iš ES kampanijos jėgų veiksmai padarė referendumo dėl išstojimo iš ES rezultatams“. Kadangi dezinformacija ir patikimos naujienos pateikiamos kartu, naudotojams sudėtinga jas atskirti. Todėl technologijų bendrovės turėtų teikti pirmenybę savo su taisyklėmis ir duomenimis susijusiam skaidrumui. Itin svarbus sąsajų tarp platformų taikomos reklamos pajamų politikos ir dezinformacijos sklaidos skaidrumo mastas (todėl reikėtų atidžiai stebėti vykstančias derybas dėl Kovos su dezinformacija kodekso, kuris turėjo būti paskelbtas iki 2018 m. liepos mėn. pabaigos).

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Nepaisant pranešimų, kanalų, priemonių, lygių, ambicijų ir taktinių tikslų įvairovės, taip pat sugebėjimo greitai prisitaikyti, dezinformacijos kampanijomis strategiškai siekiama pakenkti liberaliai demokratijai, kurstyti ir didinti nepasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, šalies geopolitine kryptimi ir tarpvyriausybinių organizacijų darbu. Dezinformacija naudojama įvairioms socialinėms ir ekonominėms grupėms skaldyti tautybės, rasės, pajamų, amžiaus, išsilavinimo ir profesinės veiklos pagrindu ir susiskaldymui didinti. Be plačiai žinomų formų, kaip antai naujienų portalų, interneto platformų naudojimas, masiniai elektroniniai laiškai ir kt., dezinformacija skleidžiama įvairiais būdais, pavyzdžiui, per viešųjų ryšių agentūras, lobistus, ekspertų grupes, nevyriausybines organizacijas, elitinius nuomonių formuotojus, politines partijas, ekspertų bendruomenes, kultūrinę veiklą ir Europos kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų pažiūrų judėjimus, kurie mainais už tai gauna užmokestį per įvairius „nepriklausomus“ visuomeninius patikos fondus, sąskaitas lengvatinio apmokestinimo zonose ir pan.

4.2.

Rusijos vyriausybė savo dezinformacijos kampanijose naudoja daug įvairių priemonių ir įrankių, apie kuriuos Europos Parlamentas (6), Europos Komisija (7) ir Europos Vadovų Taryba (8) jau yra paskelbę. Į šias dezinformacijos kampanijas turėtų būti žiūrima ypač rimtai. Ji yra Rusijos karinės doktrinos dalis ir ją sutinka vykdyti pačių svarbiausių Rusijos valstybinių medijų akščiausioji vadovybė. Šiomis kampanijomis tiesiogiai siekiama pakenkti liberaliai demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms ir nuslopinti jas ginančių institucijų, tarpvyriausybinių organizacijų, politikų ir asmenų balsą (9).

4.3.

Gyvename laikais, kuriems būdingi itin prieštaringi politiniai ir demokratiniai santykiai. Pasak tokių ekspertų grupių, kaip organizacija „Freedom House“, įmonė „Economist Intelligence Unit“ ir kt., nuo 2008 m., kai kilo pasaulinė ekonomikos krizė, demokratijai daromas vis didesnis spaudimas. Vienas iš rezultatų – naujo tipo politinė lyderystė, kai atsisakoma demokratinių tradicijų, kurias kūrėme Europoje pastaruosius 70 metų. Vietoj demokratiškai išrinktų liberalių vadovų vis dažniau matome išrinktus „kietus vyrus“ ir peršasi klausimas, ar tikrai tokie rinkimai buvo sąžiningi. Mes žinojome, kad yra tokio pobūdžio vadovavimo ne ES įtakos zonoje, pavyzdžiui, Rusijoje ir Kinijoje. Tačiau matant tokius atstovus kaip Prezidentas D. Trumpas, R. T. Erdoganas ir ES valstybėse narėse išrinktus „neliberalius demokratus“, visus išgarsėjusius dėl to, kad pirmenybę teikia dezinformacijai, niekina demokratiją ir abejotinai laikosi teisinės valstybės principų, akivaizdu, kad reiškinys sparčiai plinta ir neįtikėtinai artėja prie mūsų.

4.4.

Tinkamai veikianti demokratija priklauso nuo gerai informuotų piliečių, kurie atsakingus sprendimus priima remdamiesi patikimais faktais ir nuomonėmis, tačiau šiandien mūsų visuomenėje sąvokos „patikimumas“ ir „pasitikėjimas“ nebėra visiškai aiškios. Tokiomis didelės priešpriešos visuomenėje sąlygomis gyvenantys žmonės, esant dideliam informacijos srautui, yra itin neatsparūs dezinformacijai, todėl jų elgesiu gana lengva manipuliuoti. Tokios itin sėkmingos destabilizuojančios veiklos pavyzdžių matėme per visuotinius rinkimus įvairiose valstybėse narėse, taip pat galima nurodyti kitus atvejus, pavyzdžiui, „Brexit’o“ kampaniją, dezinformacijos kampanijas, susijusias su Krymo ir Ukrainos užpuolimu, ir 2014 m. Rusijos karinės sistemos „BUK“ raketa įvykdytą išpuolį prieš Malaizijos oro vežėjo MH 17 reisu skridusį lėktuvą, kurį numušus žuvo visi 298 juo skridę žmonės. Komisija raginama ieškoti labiau proaktyvių būdų šviesti visuomenę apie grėsmes, kurias kelia dezinformacijos kampanijos, kibernetiniai išpuoliai ir bendras užsienio įtakos poveikis visuomenei, pavyzdžiui, stebint pastarojo meto įvykius kitose šalyse, taip pat teikti lengvai suprantamą ir patraukliai pateiktą informaciją piliečiams apie skubiai spręstinus kibernetinio saugumo klausimus, įskaitant patarimus ir geriausios praktikos pavyzdžius, kaip geriausiai apsaugoti savo kasdienę skaitmeninę aplinką.

4.5.

EESRK pritaria Komisijai, kad, atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą ir spartų skaitmeninės aplinkos vystymosi tempą, bet koks politinis atsakas turėtų būti visapusiškas, taip pat kad reikėtų nuolat vertinti dezinformacijos reiškinį ir, atsižvelgiant į jo raidą, pakoreguoti politikos tikslus. Nėra vieno visoms problemoms tinkamo sprendimo būdo, tačiau nieko nedaryti – taip pat ne išeitis. Komisijos pasiūlymai yra žingsnis tinkama kryptimi, tačiau turime dirbti daugiau ir geriau. Imantis veiksmų, kuriais siekiama kovoti su dezinformacija, turėtų būti vadovaujamasi skaidrumo, įvairovės, patikimumo ir įtraukties principais, kartu apsaugant žodžio laisvę ir kitas pagrindines teises.

4.6.

Panašu, kad Rusija aktyviai veikia dezinformacijos srityje ir imasi hibdridinio karo veiksmų prieš Vakarus, ypač daug jų nukreipdama prieš ES. Norėdami kovoti su šiuo reiškiniu, turime skubiai sukurti skaidresnę, patikimesnę ir atskaitingesnę internetinę ekosistemą. EESRK rekomenduotų naudotis Prahos vadovu, kuris parengtas atlikus Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos ir Tarptautinio Višegrado fondo finansuotą tyrimą, kuriame pateikiama išsami priešiškos Rusijos ardomosios veiklos, vykdomos ES, ir jos keliamos grėsmės demokratijai apžvalga. Nors esama valstybių narių, kurios vis dar abejoja tokia grėsme ar netgi padeda ją propaguoti, atlikus šį tyrimą padaryta labai aiški išvada, kad ES absoliučiai būtina imtis veiksmų. Šio tyrimo ataskaitoje pateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip kurti ir įgyvendinti kovos su priešiška ir ardomąja įtaka strateginius planus.

4.7.

Interneto platformų vaidmuo skleidžiant dezinformaciją yra moraliai smerktinas. Per gana trumpą laiką iš esmės išplėtota tam tikra šių platformų viešųjų paslaugų funkcija, panaši į funkcijas, kurias anksčiau atliko telefoninio ryšio bendrovės, transliuotojai ir laikraščiai. Kad galėtų nemokamai naudotis interneto platformų paslaugomis, naudotojai turi pateikti asmens duomenis, kuriais naudodamosi šios platformos gali parduoti milžinišką kiekį itin tiksliu orientavimu grindžiamos reklamos (kaip rodo „Cambridge Analytica“ atvejis). Šis privatumo požiūriu iškreiptas pajamų generavimo modelis šioms platformoms duoda pernelyg daug pelno, kad jos savanoriškai jo atsisakytų. Būta nuomonių, kad tokios platformos kaip „Facebook“ taip pat turėtų teikti panašias patikimas ir tinkamai veikiančias socialinio tinklo paslaugas, kai naudotojai, sumokėję nedidelę sumą, gautų garantiją, kad yra paisoma jų privatumo. Kyla klausimas, ar galimi vartotojai vis dar pakankamai tiki, kad tokie portalai kaip „Facebook“ yra patikimi ir sąžiningi, ir jais pasitiki, atsižvelgdami į tai, kaip šį portalą valdanti įmonė savo elgesį paaiškino JAV Senatui. Kad visuomenė labiau pasitikėtų interneto platformomis ir apsaugotų piliečius nuo tokios piktnaudžiavimo formos, be kita ko, netinkamo elgesio ir dalijimosi asmens duomenimis, šių platformų veiklą turi reguliuoti, kaip buvo nurodyta anksčiau, 2016 m. Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksas arba Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas arba Tinklų ir informacijos saugumo direktyvos. Tačiau Komisijos pasiūlytas savireguliavimas tėra tik pirmasis žingsnis šia linkme, o reikėtų, kad Komisija imtųsi papildomų priemonių.

4.8.

Didžiosios Britanijos verslininkas ir rašytojas Andrew Keen, žinomas kaip interneto Antikristas, paskelbė keturias labai kritiškas knygas apie interneto raidą. Jis nėra nusiteikęs prieš internetą ar socialines medijas, tačiau mano, kad didžiųjų technologijų įmonių veikla, kuria siekiama surinkti neskelbtiną informaciją apie žmones, yra problemos esmė. Privatumas yra labai vertinga prekė, nes apibrėžia tai, kas mes esame. Verslo modelis, kai viskas siūloma neva nemokamai – nemokame pinigų, bet atsisakome savo privatumo – sunaikins mūsų privatumą. A. Keen pateikia palyginimą su XIX amžiumi – pramonės revoliucijos nulemtų pokyčių mastas galbūt prilygsta dabartinių skaitmeninės revoliucijos pokyčių mastui. Kai pokytis yra apibrėžiamas kaip revoliucija, paprastai jis būna neatsiejamas nuo didelių problemų. XIX amžiuje mums pavyko išspręsti šias problemas pasitelkus inovacijas, reguliavimą, vartotojų sprendimus, civilinės teisės priemones ir švietimą. Jis teigia, kad žmogaus intelektas, o ne dirbtinis intelektas, gali tai padaryti vėl ir turime panaudoti visus išteklius, kuriuos naudojome ankstesnei revoliucijai pažaboti, kad užtikrintume, jog kontroliuojame revoliuciją ir neleidžiame, kad ji imtų dominuoti.

4.9.

Remdamasi atliktais moksliniais tyrimais, ES turėtų užtikrinti ir toliau tęsti Europoje daromo dezinformacijos poveikio tyrimus, taip pat į būsimas Eurobarometro apklausas įtraukti gyventojų atsparumo dezinformacijai stebėseną. Šių apklausų metu turėtų būti užduodami ne tik bendro pobūdžio klausimai dėl melagingų naujienų, bet ir tokie klausimai, kurie padėtų nustatyti tikrąją europiečių atsparumo dezinformacijai padėtį. Jeigu norima išvengti nuolat progresuojančio visuomenės demoralizavimo, Komisija turėtų kuo skubiau ir su didesniu užmoju spręsti tokius pagrindinius klausimus: taikyti tradicinės žiniasklaidos paramos schemas, siekiant užtikrinti pagrindinę piliečių teisę į kokybišką ir patikimą informaciją, išsiaiškinti, ar prasminga steigti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes siekiant kurti mokamas interneto platformas, kurios užtikrintų saugias ir įperkamas interneto paslaugas, ieškoti galimybių siekti didesnio šių interneto sistemų pagrindinių algoritmų skaidrumo ir priežiūros bei įvertinti galimybę išardyti monopolius, kad būtų atkurtos vienodos sąlygos sąžiningai konkurencijai.

4.10.

Vertėtų išnagrinėti galimybę sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partneryste grindžiamą interneto platformą, kurioje būtų užtikrinamas naudotojų privatumas. Tokia Europos platforma, Komisijai atliekant bendro finansavimo viešojo sektoriaus partnerio funkcijas, galėtų būti labai patrauklus ir perspektyvus pasiūlymas, taip pat alternatyva Marko Zuckerbergo sukurtai manipuliavimo mašinai ir kitoms didelėms privačioms ir komercinėms JAV ir Kinijos monopolijoms. Tokia platforma turėtų užtikrinti jos naudotojų privatumą.

4.11.

Rinkos ekonomikos sąlygomis viskas turi savo kainą, tačiau, esant tokiai alternatyvai, valiuta bus pinigai, o ne privatumas. Didžioji reikalingo biudžeto šioms pusiau viešosioms paslaugoms dalis gali būti gauta iš mokestinių lėšų, kaip ir visų viešųjų paslaugų atveju. Likusią biudžeto dalį apmokėtų naudotojai sumokėdami santykinai nedidelę pinigų sumą, kad apsaugotų savo privatumą nuo dabartinių „socialinių“ platformų nepasotinamo duomenų troškimo. Jei ES ir valstybių narių nacionalinės vyriausybės oficialiai paskelbtų tokią platformą privilegijuotąja partnere ir ja naudotųsi kaip alternatyva dabartiniams duomenų grobuonims, ši platforma pasiektų tokią masto ekonomiją, kokios reikia norint konkuruoti su dabartiniais rinkos dalyviais. ES taip pat galėtų naudotis esamomis paieškos internete sistemomis, kuriomis užtikrinamas visiškas privatumas, jas laikyti privilegijuotomis partnerėmis, automatiškai diegti jas visuose ES institucijų kompiuteriuose ir rekomenduoti jas valstybių narių valdžios institucijoms. Komisija taip pat galėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir išnagrinėti reguliavimo galimybes, susijusias su algoritmais ir monopolijų išardymu.

4.12.

Nors faktų tikrinimas nėra šios problemos sprendimo būdas, šis aspektas yra labai svarbus. Tai – pirmasis žingsnis siekiant suprasti, atskleisti ir analizuoti dezinformaciją, o tai yra būtina prieš kuriant tolesnes kovos su šiuo reiškiniu priemones. Be to, norint atkreipti platesnės auditorijos dėmesį, reikia įdėti labai daug pastangų, nes ne visi asmenys naudojasi socialinės žiniasklaidos platformomis ar netgi internetu. Ypač sunku gali būti užmegzti ryšius su atokių regionų gyventojais. Žiniasklaidoje svarbu matomumas. Televizija tebėra labiausiai paplitęs žmonių informacijos šaltinis, o nuolatinės laidos, kuriose nacionaline kalba paaiškinami dezinformacijos atvejai, gali labai padėti didinti visuomenės informuotumą apie šią problemą. Siekiant išvengti klaidų, neseniai padarytų pirmojo Komisijos mėginimo metu, svarbu, kad faktus tikrintų profesionalai. Bendradarbiavimas su leidyklomis ir žiniasklaidos organizacijomis, kurių žurnalistai dalyvauja tikrinant faktus, gali padėti išvengti tokių problemų.

4.13.

Viena iš dezinformacijos problemų yra tai, kad neįmanoma patikrinti internetu skleidžiamos dezinformacijos šaltinių tapatybės. Naudojantis suklastota tapatybe labai lengva vykdyti veiklą kibernetinėje erdvėje – apskritai būtent tai piktavališkų ketinimų turintys ir internete aktyviai veiklą vykdantys asmenys ir daro. Komisija pateikė keletą pasiūlymų, kurie išdėstyti 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtame bendrame komunikate dėl kibernetinio saugumo. Tačiau šie pasiūlymai neprivalomi: naudotojai galėtų rinktis interneto platformose bendrauti tik su savo tapatybę nurodžiusiais kitais naudotojais, Komisija skatins naudotis savanoriškomis internetinėmis sistemomis, suteikiančiomis galimybę nustatyti informacijos tiekėjų tapatybę ir kt. Be abejonės, gali kilti privatumo ir visiškos kontrolės interesų konfliktas, todėl turėtų būti įmanoma išsaugoti anonimiškumą, kai internete naršoma pasyviai. Vis tik, jei iš tikrųjų norime kitaip kovoti su dezinformacija, mums gali prireikti griežtesnių tapatybės nustatymo priemonių, taikytinų tais atvejais, kai žmonės aktyviai veikia internete. Galiausiai taip turi veikti kokybiškos žiniasklaidos priemonės, t. y. laikantis Tarptautinės žurnalistų federacijos parengto 1954 m. Bordo kodekso, kuriame nustatyti labai aiškūs ir griežti darbo su informacijos šaltiniais principai. Kartais esama pagrįstų priežasčių, dėl kurių tradicinės kokybiškų naujienų organizacijos skelbia anoniminiais šaltiniais grindžiamus pranešimus, tačiau tokiais atvejais visada nurodoma, kad redakcijai žinomi šaltinio vardas, pavardė ir adresas.

4.14.

Technologijos nėra nei geros, nei blogos – jos yra neutralios. Jos gali būti naudojamos gerais arba blogais tikslais, tačiau tai priklauso nuo jomis besinaudojančių asmenų pasirinkimo. Naujos kuriamos technologijos, kaip antai tos, kuriomis dabar naudojamasi meistriškos dezinformacijos srityje, taip pat gali atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų kovojant su dezinformacija. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą visapusiškai pasinaudoti programos „Horizontas 2020“ darbo programa ir ją pakeisiančiu „Europos horizontu“ sutelkiant tokius mokslinius tyrimus ir technologijas kaip dirbtinis intelektas, blokų grandinė ir algoritmai, kad ateityje būtų galima geriau nustatyti informacijos šaltinių tapatybę, patvirtinti informacijos patikimumą ir įvertinti duomenų šaltinių kokybę ir tikslumą. Tačiau itin svarbu išsamiai išnagrinėti kitas kovos su dezinformacija finansavimo galimybes, nes daugumai iniciatyvų programos „Horizontas“ nėra taikomos.

4.15.

Saugūs ir atsparūs rinkimų procesai yra mūsų demokratijos pagrindas ES, tačiau nebeužtikrinamas šių procesų saugumas ir atsparumas. Per pastaruosius kelerius metus internetinės manipuliacijos ir dezinformacijos taktikos naudojimo per rinkimus atvejų nustatyta bent 18-oje šalių, o dezinformacijos taktikos naudojimas iš dalies lėmė tai, kad interneto laisvė mažėjo septintus metus iš eilės. EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvas prieš 2019 m. Europos Parlamento rinkimus nustatyti geriausios patirties, susijusios su kibernetinių išpuolių ir dezinformacijos keliamos rizikos rinkimų procesui nustatymu, mažinimu ir valdymu, pavyzdžius.

4.16.

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeniniai įgūdžiai bei pilietinis ugdymas yra esminiai visuomenės atsparumo didinimo ramsčiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad interneto platformose dažnai besilankantis jaunimas yra labai imlus dezinformacijai. Švietimo politika priskiriama vyriausybės atsakomybės sričiai, todėl organizuoti tokį ugdymą visais nacionalinių švietimo sistemų lygmenimis ir šviesti mokytojus šiuo klausimu yra nacionalinių vyriausybių užduotis. Deja, vyriausybės savo politinėse darbotvarkėse tokiems klausimams kaip gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacija ugdymas pagal nacionalines švietimo sistemas dažnai neskiria daug dėmesio. Pirmiausia reikėtų gerinti padėtį šioje srityje, tačiau gebėjimai naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacija ugdomi ne tik švietimo sistemose. Tokie gebėjimai turi būti skatinami ir ugdomi visose visuomenės grupėse, neatsižvelgiant į amžių. Šiose srityse nevyriausybinės organizacijos turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį. Daugelis šių organizacijų jau dirba visoje Europoje, tačiau dauguma jų vykdo veiklą nedideliu mastu ir neturi būtinų informavimo išteklių. Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų ir nacionalinių vyriausybių bendradarbiavimo iniciatyvos galėtų padėti užpildyti šią spragą.

4.17.

Visuomenei teikiant patikimą ir įvairią informaciją, kokybiškų naujienų žiniasklaida ir patikima žurnalistika atlieka esminį vaidmenį. Šios tradicinės žiniasklaidos priemonės patiria finansinių problemų, nes tradicinės žiniasklaidos sukurtą turinį platformos platina neatlygindamos jos patiriamų išlaidų, taip pat parduodamos reklamą perima šių žiniasklaidos priemonių pajamas. Siekiant pagerinti leidėjų padėtį ir užtikrinti, kad teisių turėtojams būtų atlyginama už jų darbą, kai jų darbo vaisiais komerciniais tikslais naudojasi kiti, vertėtų sparčiau susitarti dėl ES autorių teisių reformos. Be to, rekomenduojama ieškoti sprendimo būdų, kaip būtų galima išplėsti 2018 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento paskelbtą iniciatyvą dėl ES finansavimo skyrimo konkrečiai tiriamajai žurnalistikai ES remti. Stipri ir patikima spauda suteikia pagrindą tvirtai ir lengvai apginamai demokratijai, puoselėjančiai tiesos ir atskaitomybės vertybes. Finansavimas yra ypač svarbus mažesnėms žiniasklaidos priemonėms, kurios dažnai susiduria su ieškiniais ir įkyriais reikalavimais jas uždaryti.

4.18.

Siekdama kovoti su vidaus ir išorės dezinformacijos grėsmėmis, 2015 m. Komisija įsteigė Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę, kuriai pavesta daugiausia dėmesio skirti aktyviai strateginei komunikacijai ES politikos klausimais, kad būtų galima atremti Rusijos mėginimus destabilizuoti padėtį. EESRK palankiai vertintų tai, jeigu Komisija galėtų aktyviau informuoti plačiąją visuomenę apie Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės atliekamą darbą ir jai nurodyti šios darbo grupės interneto svetainėje pateikiamą informaciją, kad būtų galima didinti visuomenės informuotumą apie mūsų demokratijai kylančias grėsmes ir didinti atsparumą šioms grėsmėms. Be to, būtina padidinti darbo grupės biudžetą. 2017 m. spalio mėn. Europos Parlamentas pritarė 1 000 000 EUR biudžetui. Tokį biudžetą būtų sunku palyginti su tokių šalių kaip Rusijos Federacija investuojamais finansiniais ištekliais (JAV valstybės departamento skaičiavimais, puikiai išvystytą Kremliaus poveikio kampaniją vykdo 1,4 mlrd. JAV dolerių per metus finansuojamas vidaus ir išorės propagandos aparatas, kuris, neva, pasiekia apytiksliai 600 mln. žmonių 130 šalių ir dengia 30 kalbų).

4.19.

Be kitų veiksmų, Komisija raginama atkreipti dėmesį į tai, kad nacionalinės institucijos ir teisės aktai dėl informacijos saugumo valstybėse narėse dažnai būna nepakankamai išvystyti. Reglamentavimo aplinka yra pasenusi ir neleidžia atitinkamoms reguliavimo agentūroms tinkamai tikrinti, ar dezinformacijos kanalai laikosi teisės normų. Institucijų tarpusavio bendradarbiavimas yra nepakankamas, aiškių trūkumų turi ilgalaikės nacionalinės strategijos, kuriomis siekiama kovoti su iš užsienio vykdomomis dezinformacijos kampanijomis ir sukurti nuoseklų naratyvą pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Be to, itin svarbu nuodugniai peržiūrėti ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, pagal kurią šiuo metu leidžiama žiniasklaidos priemonę įregistruoti bet kurioje ES valstybėje narėje, jei toje šalyje gyvena bent vienas žiniasklaidos bendrovės valdybos narys, nes ji sudaro sąlygas pasiekti auditoriją Europos šalyse naudojantis ES teisės aktų spragomis.

2018 m. rugsėjo 19 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  REX/432 informacinis pranešimas „Žiniasklaidos priemonių naudojimas siekiant daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams ES ir kaimyninėse Rytų šalyse“.

(2)  2016/2276 (INI).

(3)  https://euvsdisinfo.eu.

(4)  Komisija savo dokumente vartoja žodį „ekosistemos“. Šiame kontekste labiau tiktų žodis „infrastruktūra“.

(5)  Komisijos komunikatas COM(2018) 236 final.

(6)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+TA+P8-TA-2017-0272+0+DOC+PDF+V0//LT.

(7)  http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=50271http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=50271.

(8)  http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/european-council/2015/03/19-20/; http://www.consilium.europa.eu/media/33457/22-euco-final-conclusions-en.pdf; https://www.consilium.europa.eu/media/35936/28-euco-final-conclusions-en.pdf.

(9)  EIVT „Kremliaus skleidžiamos dezinformacijos kampanijos strategija ir taktika“ (The Strategy and Tactics of the Pro-Kremlin Disinformation Campaign).


PRIEDAS

Toliau pateikiamas diskusijų metu atmestas pakeitimas, už kurį buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

4.3 punktas

4.3.

Gyvename laikais, kuriems būdingi itin prieštaringi politiniai ir demokratiniai santykiai. Pasak tokių ekspertų grupių kaip organizacija „Freedom House“, įmonė „Economist Intelligence Unit“ ir kt., nuo 2008 m., kai kilo pasaulinė ekonomikos krizė, demokratijai daromas vis didesnis spaudimas. Vienas iš rezultatų – naujo tipo politinė lyderystė, kai atsisakoma demokratinių tradicijų, kurias kūrėme Europoje pastaruosius 70 metų. Vietoj demokratiškai išrinktų liberalių vadovų vis dažniau matome išrinktus „kietus vyrus“ ir peršasi klausimas, ar tikrai tokie rinkimai buvo sąžiningi. Mes žinojome, kad yra tokio pobūdžio vadovavimo ne ES įtakos zonoje, pavyzdžiui, Rusijoje ir Kinijoje. Tačiau, turint galvoje tokius atstovus kaip Prezidentas D. Trumpas, R. T. Erdoganas ir ES valstybėse narėse išrinktus „neliberalius demokratus“, visus išgarsėjusius dėl to, kad pirmenybę teikia dezinformacijai, niekina demokratiją ir abejotinai laikosi teisinės valstybės principų – reiškinys, nuskambantis plačiai ir neįtikėtinai priartėjęs prie mūsų.

Balsavimo rezultatai

68

Prieš

82

Susilaikė

24