Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Atotrūkis tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje“

(Europos Parlamento prašymu parengta tiriamoji nuomonė)

(2018/C 440/06)

Pranešėja:

Giulia BARBUCCI

Europos Parlamento prašymu parengta tiriamoji nuomonė	Raštas, 2018 4 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 7 19
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinė sesija Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	176 / 2 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Atotrūkio tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje priežasčių daug, tad imantis veiksmų reikia atkreipti dėmesį į įvairias sritis: švietimo sistemą nuo vaikystės iki suaugusiųjų amžiaus, darbo rinką, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, viešąsias paslaugas ir apskritai skaitmeninę takoskyrą. Rekomenduojama taikyti plataus pobūdžio požiūrį, aprėpiantį įvairius inovacijų aspektus (techninius, socialinius, kultūrinius ir kt.).

1.2.

Atotrūkis tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje susijęs ne tik su technologijomis: tai ekonominė, socialinė ir kultūrinė problema, kurią reikia spręsti įvairiais lygmenimis įgyvendinant visapusišką politiką, kad lyčių nelygybės problema būtų sprendžiama sutelkiant dėmesį į jos giliausias socialines ir kultūrines šaknis.

1.3.

Svarbu imtis veiksmų siekiant padidinti moterų skaičių MTIM, nes tai taip pat gali padėti pagerinti kitų sektorių ir visos ekonomikos bei visuomenės padėtį. Be to, itin svarbu pripažinti vis didesnę su IRT susijusio ugdymo, įskaitant kompleksinių, verslumo, skaitmeninių ir socialinių emocinių įgūdžių (kaip antai empatija, kūrybiškumas ir sudėtingų problemų sprendimas) ugdymo svarbą. Tarpdalykinis švietimas ir į žmogų orientuoti socialiniai emociniai įgūdžiai bus būtini, ir švietimo sistemose į šiuos aspektus reikėtų atsižvelgti.

1.4.

Švietimo srityje itin svarbu užtikrinti skaitmeninį raštingumą ir išsilavinimą visiems, sutelkiant dėmesį į mergaites, kad atotrūkis tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje būtų iš esmės panaikintas. Kovojant su stereotipais labai svarbu pateikti daugiau pavyzdžių apie moterų dalyvavimą skaitmeninėje srityje.

1.5.

Būtina skatinti moterų dalyvavimą užimant technines ir aukšto lygio darbo vietas, įveikiant švietimo ir profesines kliūtis ir stereotipus ir užtikrinant skaitmeninių įgūdžių mokymąsi visą gyvenimą, siekiant užkirsti kelią moterų atskirčiai darbo rinkoje.

1.6.

Mokytojams ir dėstytojams turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis IRT priemonėmis visais mokymo lygiais, kad būtų skatinamos demokratiškesnės ir įtraukesnės bei labiau individualizuotos švietimo ir mokymo sistemos.

1.7.

Siekiant išvengti skurdo feminizacijos spiralės, turi būti užtikrinamos teisingos darbo sąlygos ir socialinė apsauga (1). To ypač reikia vadinamojoje „trumpų projektų ekonomikoje“ (angl. gig economy) (2). Šiuo požiūriu pagrindinį vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos.

1.8.

Tai, kad moterys dirba IRT kūrėjų darbo vietose, gali padėti įveikti šališkumą lyties atžvilgiu, kuris gali pasireikšti kuriant tam tikras technologijas.

1.9.

Moterų verslumą reikia paremti, pašalinant kliūtis, trukdančias moterims savarankiškai dirbti ir gerinti prieigą prie socialinės apsaugos priemonių ir jų kokybę (3).

1.10.

Siekiant išvengti priežiūros, darbo ir privataus gyvenimo ribų nykimo, reikėtų vykdyti „pažangaus“ darbo (darbo naudojant pažangiąsias technologijas) ir nuotolinio darbo stebėseną.

1.11.

Siekiant įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD) (4) svarbu užtikrinti, kad darbo rinkoje aktyviau dalyvautų neįgalios moterys.

1.12.

Viešojo sektoriaus skaitmeninimas yra puiki proga skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir padėti joms atlikti su priežiūra susijusias pareigas; jis taip pat padeda įveikti su biurokratija ir prieiga prie viešųjų paslaugų susijusias kliūtis.

1.13.

Svarbu kovoti su lyčių stereotipais: šią problemą reikia spręsti visose politikos ir kitose srityse sutelkiant dėmesį į jos giliausias socialines ir kultūrines šaknis.

1.14.

Viena pagrindinių moterų dalyvavimo internetinėje veikloje ir socialiniuose tinkluose kliūčių yra patyčios kibernetinėje erdvėje. Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo turi būti ratifikuota ir taikoma.

1.15.

Visose politikos srityse nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu reikėtų atsižvelgti į moterų diskriminaciją skaitmeninėje srityje, kuri taip pat daro neigiamą poveikį ekonomikai ir apskritai visuomenei.

1.16.

Viešoji politika turėtų būti formuojama atsižvelgiant į lyčių aspektą (integravimas). Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir sprendimų priėmimas per lyčių prizmę gali būti naudingos priemonės šiuo aspektu.

1.17.

EESRK ragina Europos Komisiją stiprinti specialiosios paskirties grupę „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“ ir iniciatyvą „Digital4Her“. Svarbu kurti ir plėtoti moterims skirtus europinius tinklus skaitmeninėje srityje, skatinančius mergaites ir moteris rinktis studijas ir karjerą skaitmeninėje srityje.

1.18.

Europos Komisija turėtų rekomenduoti ES šalims nustatyti nacionalinius siektinus tikslus ir rodiklius (metinė rezultatų suvestinė) padėčiai stebėti. Turėtų būti vertinamas padėties pagerėjimas ar pablogėjimas, be kita ko, pasitelkiant Europos lyčių lygybės instituto atliekamus mokslinius tyrimus. Pasinaudojus Europos semestru, valstybėms narėms galėtų būti pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

1.19.

Siekdami panaikinti atotrūkį tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje, socialiniai partneriai atitinkamais lygmenimis yra įsipareigoję didinti lyčių lygybę švietimo sektoriuje ir darbo rinkoje ir atlieka pagrindinį vaidmenį tai darant. Visų pirma itin svarbus vaidmuo tenka kolektyvinėms deryboms mokymosi visą gyvenimą srityje ir darbo rinkoje, sprendžiant su lyčių vaidmenimis susijusias problemas, didinant moterų vaidmenį priimant sprendimus ir dirbant įvairiose įstaigose, remiant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir panaikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą (5).

1.20.

EESRK rekomenduoja Europos Parlamentui pritarti šioms rekomendacijoms kitai EP kadencijai, nes ši tema yra itin svarbi būsimam Europos vystymuisi.

2.   Įžanga

2.1.   Lyčių nelygybė

2.1.1.

Kalbėdamas Europos Parlamente apie Europos Komisijos politinius prioritetus Jean-Claude Juncker pareiškė, kad Europos Sąjungoje neturėtų būti diskriminacijos ir kad teisingumo ir pagrindinių teisių sritis turėtų būti vienas iš dešimties politinių prioritetų Komisijos darbe. Lyčių lygybė yra šios srities dalis, nors svarbų vaidmenį šioje srityje jau atlieka Pagrindinių teisių chartija, kurioje numatyta, kad „visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą“ (6). Mariya Gabriel, Komisijos narė, atsakinga už skaitmeninę ekonomiką ir visuomenės reikalus, pastaruoju metu apibūdino veiksmus, numatytus savo strategijoje, kurie padėtų padidinti moterų dalyvavimą skaitmeniniame sektoriuje. Todėl būtina užtikrinti tolesnę veiklą, susijusią su IT bendrovių pasirašyta deklaracija „Digital4Her“, nustatančią lyčių požiūriu subalansuotą ir įtraukią darbo kultūrą ir aplinką.

2.1.2.

Moterys ir toliau patiria diskriminaciją darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje. Iš lyčių lygybės indekso, pagal kurį vertinama nelygybė darbo, laiko, pinigų, žinių, galios, smurto ir sveikatos srityse, matyti, kad pažanga šiose srityse daroma lėtai: indeksas padidėjo nuo 62 punktų 2005 m. iki 65 punktų 2012 m. ir iki 66,2 punkto 2017 m (7). Tokios diskriminacijos priežasčių yra daug. Siekiant panaikinti disbalansą, atsirandantį dėl šios diskriminacijos, Europos socialinių teisių ramsčio pirmas skyrius yra skirtas lygioms galimybėms ir prieigai prie darbo rinkos, pripažįstant, kad lyčių lygybė ir lygios galimybės yra sritys, kuriose diskriminacija pasitaiko dažniau.

2.1.3.

Atotrūkis tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje yra dar viena moterų diskriminacijos forma, kuri tikriausiai yra nepriimtina kliūtis moterims dalyvauti Europos visuomenės gyvenime. Dėl jo lėtėja Europos ateities ekonomikos, kuriai būdingas skaitmeninimas, augimas. Šiuo metu moterys mažiau naudojasi skaitmeninėmis technologijomis nei vyrai: 68 % vyrų ir 62 % moterų reguliariai naudojasi kompiuteriu ir internetu, 33 % vyrų ir 18 % moterų įdiegia programinę įrangą savo prietaisuose, 47 % vyrų ir 35 % moterų naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis (8). Be to, nepaisant to, kad daugiau nei pusė visų absolventų yra moterys, vis dar mažiau jų studijuoja gamtos mokslus ir IRT: jos sudaro maždaug trečdalį visų šio sektoriaus darbuotojų, o procentinės dalys skiriasi atsižvelgiant į konkretų darbą (8 % programinės įrangos srityje, 54 % – žemesnio lygio IT operatorių darbo vietose). Šia nuomone siekiama pateikti rekomendacijų ir pasiūlymų, kaip įveikti disbalansą švietimo sistemoje ir darbo rinkoje.

2.1.4.

Taip pat moterims sunkiau naudotis internetu dėl patyčių kibernetinėje erdvėje: priekabiavimas internete kur kas labiau nukreiptas prieš moteris (EIGE duomenimis, priekabiavimą internete patiria 51 % moterų, palyginti su 42 % vyrų) (9). Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo turi būti ratifikuota ir taikoma.

2.2.   Skaitmeninimas ir skaitmeninė atskirtis

2.2.1.

Skaitmeninimas yra ne tik technologinis, bet ir ekonominis, socialinis bei kultūrinis procesas.

2.2.2.

Vykstant skaitmeninimui ES BVP kasmet galėtų pasipildyti 415 mlrd. EUR, o daugiau skaitmeninio sektoriaus darbo vietose dirbančių moterų galėtų papildyti ES BVP 16 mlrd. EUR per metus (10). Be to, įmonėms sunku rasti IRT specialistų, tad skaitmeninėje srityje galima būtų suteikti daugiau įdarbinimo galimybių ir užtikrinti geresnį rengimą.

2.2.3.

Vadinamosios skaitmeninės takoskyros reiškinys vis dar neišnykęs: jis susijęs ne tik su ribota galimybe naudotis interneto ryšiu, bet ir pagrindinių įgūdžių, reikalingų norint naudotis IRT priemonėmis, stoka. Vienas skaitmeninės atskirties aspektų yra skaitmeninė lyčių atskirtis. Pagal lytis išskaidytais Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis dėl 91 ekonomikos, 2017 m. bendra interneto skvarba tarp moterų buvo 44,9 %, palyginti su 50,9 % tarp vyrų; be to, Eurostato duomenimis, 2017 m. 71 % moterų galėjo namie naudotis internetu, palyginti su 74 % vyrų, o darbe – 29 % moterų ir 54 % vyrų (11). Šį klausimą svarbu nagrinėti ir darbo rinkos požiūriu (skaitmeninimas svarbus visiems darbuotojams), ir vartotojo požiūriu (technologijomis naudojasi visi).

2.2.4.

Dažnai skaitmeninė atskirtis kertasi su kitomis diskriminacijos rūšimis: priklausymas etninei mažumai, gyvenimas kaimo vietovėje, buvimas imigrantu, neįgaliuoju, neturtingu ir pan. Technologijos gali padėti įveikti šias kliūtis ir padaryti pasaulį įtraukesniu visiems, tačiau jei šio proceso neskatina socialiniai partneriai, šios kliūtys gali dar labiau išryškėti.

2.2.5.

Skaitmeninė lyčių atskirtis – tai ekonominis, socialinis, visuomeninis ir kultūrinis klausimas, kurį reikia spręsti įvairių lygmenų ir holistine politika, nes dėl to didėja lyčių nelygybė. Be to, lyčių nelygybės problemą reikia spręsti visose politikos ir kitose srityse, sutelkiant dėmesį į jos giliausias socialines ir kultūrines šaknis.

2.2.6.

Lyčių požiūriu taip pat įdomus kokybinis skaitmeninimo poveikis įgūdžių poreikiams (ir atitinkamai švietimui ir darbo rinkai), nes šiuo metu tam tikrose darbo vietose moterys dirba daugiau nei kitose, įskaitant STEM (gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką). Būtina imtis veiksmų siekiant padidinti moterų skaičių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse.

2.2.7.

Tačiau taip pat reikia pripažinti skaitmeniniame amžiuje visuose sektoriuose didėjančią socialinių emocinių įgūdžių svarbą: pagrindinis dirbtinio intelekto ir daiktų interneto ypatumas yra tai, kad mašinos tampa jautresnės ir pažangesnės, o žmogiškoji darbo jėga tampa nepakeičiama tik jeigu konkuruoja su mašinomis tikraisiais žmogiškaisiais įgūdžiais, kaip antai gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių ir bendradarbiauti. Šiandienos visuomenėje empatijos, kūrybiškumo ir sudėtingų problemų sprendimo dažniau mokomos ir susijusius įgūdžius plėtoja mergaitės, o ne berniukai (12). Rekomenduojama taikyti daugiadalykį požiūrį aprėpiant įvairius inovacijų aspektus (techninius, socialinius, kultūrinius ir kt.), siekiant ne tik kovoti su rizika, bet ir užtikrinti, kad moterys naudotųsi skaitmeninimo galimybėmis.

2.2.8.

Ypatingą dėmesį reikia skirti neįgalioms moterims, kurių padėtis „blogesnė ne tik už moterų be negalios padėtį“ (13). Todėl svarbu užtikrinti „lygias galimybes neįgalioms moterims ir mergaitėms naudotis įvairiais IRT įrangos komponentais ir dalyvauti informacinėje visuomenėje“ (14).

3.   Atotrūkis tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje švietimo sistemoje

3.1.

Švietimo sistema yra pagrindinė politikos sritis, kurioje reikia imtis veiksmų. Sumažėjo moterų, siekiančių įgyti IRT aukštąjį išsilavinimą, skaičius palyginti su 2011 m (15). Norint suteikti moterims galimybes aktyviai dalyvauti visuomenės vystymosi veikloje, naudotis skaitmeninimo pranašumais ir neatsilikti, būtina visais lygmenimis gerinti jų skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius. Neįgalios moterys turėtų turėti teisę į kokybišką įtraukų išsilavinimą. Reikia kovoti su kultūriniais ir kalbiniais stereotipais priskiriant mergaitėms kitokius pavyzdinius vaidmenis, ypač medijų srityje. Be to, IRT priemonės gali būti naudojamos mokymo ir klasės veikloje.

3.2.

Pradinėje mokykloje būtina užtikrinti skaitmeninį raštingumą ir ugdymą visiems, be kita ko, siekiant užtikrinti būsimų vyrų ir moterų gebėjimus prisitaikyti prie sparčiai kintančių technologijų. Remiantis Tarptautinio moksleivių vertinimo programa (PISA), pagal kurią matuojama penkiolikmečių mokymosi pažanga EBPO šalyse, apie karjerą STEM sektoriuose svajoja beveik keturis kartus daugiau berniukų nei mergaičių (16). EIGE tyrimo duomenimis, visoje ES 3–15 % paauglių berniukų nori tapti IRT specialistais ir tik keturiose ES šalyse jais nori tapti 1–3 % paauglių mergaičių. Be to, net jeigu jaunimo skaitmeniniai įgūdžiai ES tarp berniukų ir mergaičių vienodi, berniukai vis tiek jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo skaitmeninių įgūdžių ir tai vėlgi klaidingo supratimo ir lyčių stereotipų problema (17). „EESRK primena valstybėms narėms, kad reikia investuoti į nediskriminacines ir įtraukias švietimo sistemas“ (18).

3.3.

Svarbu mokyti mokytojus naudotis IRT kaip mokymo priemone. Ypač svarbu pagrindinį dėmesį sutelkti į mergaites siekiant panaikinti atotrūkį tarp lyčių skaitmeninėje srityje pačiose jo ištakose ir skatinti įtraukesnes ir labiau individualizuotas švietimo ir mokymo sistemas. Skaitmeninės priemonės taip pat gali būti naudingos norint sumažinti mokytojams ir dėstytojams tenkančią biurokratinę naštą (19).

3.4.

Vidurinis ir tretinis tarpdalykinis ugdymas. Mergaitės vis dar rečiau renkasi STEM programas nei berniukai: mažiau nei 1 iš 5 IRT absolventų yra moterys (20). Tarpdalykinis ugdymas ir į žmogų orientuoti socialiniai emociniai įgūdžiai taip pat bus labai svarbūs.

3.5.

Dualinis mokymas ir profesinis rengimas ir mokymas turėtų būti stiprinamas ir jame turėtų būti atsižvelgta į mergaičių galimybę mokytis techninių dalykų ir mokytis darbo vietoje (21).

4.   Atotrūkis tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje darbo rinkoje

4.1.

Visų pirma būtina skatinti moterų užimtumą techninėse ir aukšto lygio darbo vietose, atsikratant švietimo ir profesinių kliūčių ir stereotipų. Jeigu IRT sektoriuje dirbtų daugiau moterų, tai galėtų būti naudinga ir pačiam sektoriui, ir visai ekonomikai bei visuomenei.

4.2.

Siekiant panaikinti atotrūkį tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje darbo rinkoje, itin svarbus yra socialinių partnerių vaidmuo įmonių, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Vykdant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas gali būti pasiūlyti tinkami sprendimai, kuriais atsižvelgiama ir į darbdavių, ir į darbuotojų poreikius (22). Didinant moterų skaičių STEM disciplinose ir aukšto lygio darbo vietose taip pat gali padėti sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.

4.3.

Mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią išstūmimui iš darbo rinkos, o tai dar aktualiau moterims. Šioje srityje labai svarbus socialinių partnerių vaidmuo.

4.4.

NET jeigu techniškai mašinos galėtų pakeisti darbuotojus nekvalifikuoto (ir rankinio, ir protinio) darbo vietose (panaudojant daiktų internetą, jutiklius, dirbtinio intelekto technologijas), jeigu tai yra mažų garantijų darbas ir neužtikrinamos jokios teisės, įmonėms gali būti paprasčiau nebrangiai samdyti žmones, o ne investuoti į naujas mašinas. Taip jau yra vadinamojoje „trumpų projektų ekonomikoje“ (angl. gig economy). Tokiomis aplinkybėmis, palyginti su įprastų formų darbu, nėra užtikrinama jokia socialinė apsauga ir tai ypač pasakytina apie moteris (23): dėl neoficialaus tokio darbo pobūdžio kyla pavojus, kad moterys atsisakys tradicinio darbo su socialinėmis garantijomis, kad galėtų dirbti tokiuose trumpuose projektuose, kurių siūloma daugiau ir kurių darbo laiką kartais lengviau valdyti. Siekiant užkirsti kelią skurdo feminizacijos spiralei (24), teisingos darbo sąlygos turi būti garantuojamos visiems ir visi suinteresuotieji subjektai turėtų remti plėtros modelį, grindžiamą teisingu elgesiu, o ne darbo jėgos sąnaudomis. Šiuo atveju pagrindinį vaidmenį atlieka socialiniai partneriai ir kolektyvinės derybos (25).

4.5.

Technologija nėra neutrali: nors programinė įranga arba algoritmas turėtų sumažinti subjektyvumą, kuris yra būdingas žmogaus procesui ar sprendimui, jei į ją bus įdiegtas šališkumas kultūros požiūriu (pavyzdžiui, šališkumas lyčių atžvilgiu), tada ji visada atkurs tokią diskriminaciją ir ji bus struktūrinė, o ne atsitiktinė. Todėl tokias sistemas kuriantys asmenys turi būti kuo įvairesni. Šiuo metu tik 17 % iš 8 mln. IRT srities darbuotojų yra moterys (26); be to, visoje ES tik 20 % 30 metų ir vyresnių moterų, turinčių su IRT susijusį išsilavinimą, nusprendžia pasilikti technologijų pramonėje (27). Didesnis moterų užimtumas tokiose darbo vietose ir atitinkamai didesnė įvairovė gali padėti įveikti šališką požiūrį, kuris gali būti paplitęs tam tikros technologijos kūrimo srityje.

4.6.

Reikia pašalinti „stiklo lubas“ kuriant labiau suskaitmenintą ekonomikos sistemą. Tik 32 % už ekonomikos reikalus atsakingų asmenų yra moterys (28), nors įrodyta, kad įmonėse, kuriose su sprendimų priėmimu susijusias pareigas eina moterys, vyrauja geresnė valdysena, kuri paprastai yra horizontaliojo pobūdžio ir skatina įvairovę bei kūrybišką ir inovatyvų mąstymą. Taigi, jeigu siekiant skatinti moterų užimtumą aukščiausiame organizacijos lygyje įmonėje diegiama lyčių politika, tokia įmonė skins inovacinių pajėgumų vaisius. Ilgainiui tai bus apskritai naudinga visai ekonomikos sistemai.

4.7.

Europos gamybos sistemą sudaro pirmiausia MVĮ, kurios susiduria su daugiau sunkumų, kai reikia investuoti į naujas technologijas. Kita vertus, įdiegus skaitmenines technologijas palengvinamas labai mažų įmonių darbas: naudodamosi kai kuriais skaitmeniniais įrankiais (kaip antai e. prekybos priemonėmis) labai mažos įmonės gali patekti į pasaulio rinkas ir apskritai gali būti panaikintos kliūtys pradėti dirbti savarankiškai. 2-osios Europos pradedančiųjų rinkų stebėsenos apklausos duomenimis, tik 14,8 % pradedančiųjų įmonių steigėjų yra moterys (29). Ši problema susijusi su silpnesniais verslo tinklais, stereotipais ir nepakankama finansine parama. Skaitmeninimas gali sukurti teisingą aplinką moterų verslumui. Siekiant sudaryti moterims sąlygas pradėti savo verslą panaudojant turimas skaitmenines technologijas, turi būti garantuojamos švietimo ir paramos paslaugos.

5.   Skaitmeninimas bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

5.1.

Remiantis EIGE tyrimu, dirbant IRT darbo vietose darbo valandos yra ilgesnės nei kituose sektoriuose (30). Pirmas spręstinas klausimas – priežiūros darbo pasidalijimas tarp vyrų ir moterų: svarbu imtis priemonių, kad priežiūros darbas būtų lygiau pasidalytas tarp lyčių, be kita ko, priimant pasiūlymą dėl direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (31).

5.2.

„Pažangus“ (darbas naudojant pažangiąsias technologijas) ir nuotolinis darbas dažnai laikomi profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo priemonėmis, atsižvelgiant į riziką ir galimybes. Nors darbas naudojant pažangiąsias technologijas gali padėti darbuotojams valdyti savo asmeninį gyvenimą (ypač eliminuojant laiką, praleidžiamą keliaujant į darbą ir namo), tiesa ir tai, kad dirbant tokį darbą ir tinkamai jo nevaldant gali išnykti priežiūros, darbo ir laisvalaikio ribos. Tokį darbą reikia valdyti pagal konkrečias įmonėse sudarytas kolektyvines sutartis, kad būtų tinkamai prisitaikoma prie kultūrinio konteksto, gamybos būdų ir darbo organizavimo. Ilgainiui pažangus darbas gali keisti žmonių gyvenseną mieste (ir kaime) ir socialines erdves.

5.3.

Skaitmeninės priemonės taip pat atveria galimybių iš darbo rinkos išstumtiems asmenims. Šios priemonės taip pat gali sudaryti palankesnes sąlygas moterims dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau neįgalios moterys daug dažniau išstumiamos iš darbo rinkos (32). Todėl labai svarbu įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD) (33).

6.   Viešojo sektoriaus skaitmeninimas

6.1.

Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir nedidelio gimstamumo Europos gyventojai senėja ir didėja priežiūros darbo našta vidutinio amžiaus moterims. Nors labai svarbu pasiekti lygų priežiūros darbo pasidalijimą tarp lyčių, nemažiau svarbu pripažinti, kad viešojo sektoriaus skaitmeninimas (ypač robotika) yra puiki galimybė padėti moterims išlikti darbo rinkoje ir padėti moterims joms tenkančias priežiūros pareigas.

6.2.

Robotika gali automatizuoti, o dar svarbiau, palengvinti sunkiausių su priežiūros darbu susijusių užduočių (pvz. neįgalaus asmens kėlimas) atlikimą, būti taikoma sužeistų asmenų reabilitacijai, užkirsti kelią ligoms ir pan. Šios technologijos gali pagerinti visos visuomenės gyvenimo kokybę, ypač moterų, taip pat jų dalyvavimą darbo rinkoje dviem būdais: gali palengvinti darbą asmeninės priežiūros paslaugų sektoriuje, kur vyrauja moterys, ir gali būti naudingos moterims, kurios teikia nemokamas priežiūros paslaugas, tačiau tik su sąlyga, kad šios technologijos bus prieinamos ir garantuojamos visiems, kuriems jų reikia

6.3.

Skaitmeninės technologijos taip pat gali turėti didelį poveikį visoms su viešosiomis paslaugomis susijusioms biurokratinėms procedūroms. Kai kuriose šalyse tokios technologijos jau plačiai taikomos visoms viešojo sektoriaus procedūroms, susijusioms su mokesčiais, sveikatos priežiūra, švietimu ir kt., priskiriant unikalų skaitmeninį identifikavimo kodą. Plėtojant šį procesą pagerėtų gyvenimo kokybė, tačiau taip pat svarbu turėti omenyje su duomenų kontrole, privatumu ir etika susijusią riziką, kai tokias užduotis atlieka vienas subjektas (net jeigu tai valdžios institucija), ir užkirsti jai kelią (34).

6.4.

Viešojo administravimo institucija turėtų sudaryti biudžetą, atsižvelgdama į lyčių aspektą, skirtą visoms paslaugoms ir veiklai, kad būtų skatinama lygybė ir atkreipiamas dėmesys į politikos poveikį moterims. Kiekvienas sprendimas dėl investicijų turėtų būti priimtas per lyčių prizmę trijose srityse: lyčių lygybė darbo vietoje, moterų galimybė apsirūpinti kapitalu ir prieiga prie moterims naudingų produktų ir paslaugų.

6.5.

Kai kuriose šalyse viešojo sektoriaus skaitmeninimas jau pažengęs, o kitose tas procesas tik prasideda ir galėtų sudaryti galimybę mokyti ir įdarbinti daugiau moterų viešajame sektoriuje iš lyčių perspektyvos.

6.6.

Siekiant plėtoti skaitmeninimą, turėtų būti prieinama būtina infrastruktūra, pvz., plačiajuostis ryšys, 5G ir pan., be jokios geografinės diskriminacijos.

---

(1)  SOC/581 – EESRK nuomonė „Galimybės naudotis socialine apsauga“ (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 135).

(2)  Socialinė darbuotojų apsauga platformų ekonomikoje, Europos Parlamentas, 2017 12 7.

(3)  OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

(4)  EESRK nuomonė „Neįgalių moterų padėtis“ (OL C 367, 2018 10 10, p. 20).

(5)  Europos socialinių partnerių ETUC, BusinessEurope, CEEP ir UEAPME parengtas praktinio lyčių lygybės užtikrinimo priemonių rinkinys.

(6)  III skyrius, 23 straipsnis.

(7)  Europos lyčių lygybės instituto 2017 m. lyčių lygybės indekso ataskaita.

(8)  Žr. 2018 m. balandžio 17 d. EP rezoliuciją.

(9)  EIGE, „Jaunimas, skaitmeninimas ir lyčių lygybė: skaitmeninių technologijų mergaitėms ir berniukams suteikiamos galimybės ir jų keliama rizika“, 2018 m. (rengiama).

(10)  Vessela Karloukovska, CNECT GD, specialios paskirties grupė „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“, Europos Komisija.

(11)  Eurostato duomenys.

(12)  Martha Ochoa (UNi Global Union), „Kelias skaitmeninimo link užtikrinant lyčių lygybę“.

(13)  EESRK nuomonė „Neįgalių moterų padėtis“ (OL C 367, 2018 10 10, p. 20), 2.1 dalis.

(14)  Ten pat, 5.3.6 dalis.

(15)  „Moterys skaitmeniniame amžiuje“, Europos Komisija, 2018 m.

(16)  Dr. Konstantina Davaki, tyrimo „Pagrindinės atotrūkio tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje priežastys ir galimi sprendimai siekiant užtikrinti didesnę moterų ir mergaičių įtrauktį skaitmeninėje srityje“ autorė.

(17)  Lina Salanauskaitė, Europos lyčių lygybės institutas (EIGE).

(18)  EESRK nuomonė „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“, 4.4 dalis (OL C 262, 2018 7 25, p. 101).

(19)  Ekaterina Efimenko, Europos profesinių sąjungų švietimo komitetas (angl. ETUCE).

(20)  Vessela Karloukovska, CNECT GD, specialios paskirties grupė „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“, Europos Komisija.

(21)  OL C 13, 2016 1 15, p. 161; OL C 434, 2017 12 15, p. 36.

(22)  EESRK nuomonė „ES pereinamojo laikotarpio valdymo koncepcijos skaitmeniniame darbo pasaulyje“ (OL C 367, 2018 10 10, p. 15).

(23)  EESRK nuomonės „Už Europos pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų“ (rengiama) ir „Galimybės naudotis socialine apsauga“ (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 135).

(24)  Mary Collins, Europos moterų lobisčių organizacija (angl. EWL) (OL C 129, 2018 4 11, p. 7).

(25)  Žr., pavyzdžiui, Europos socialinių partnerių susitarimus, pasiūlymą dėl direktyvos dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir Europos socialinių teisių ramstį.

(26)  Vessela Karloukovska, CNECT GD, specialios paskirties grupė „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“, Europos Komisija.

(27)  Mary Collins, Europos moterų lobisčių organizacija (EWL).

(28)  Vessela Karloukovska, CNECT GD, specialios paskirties grupė „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“, Europos Komisija.

(29)  EP užsakymu atliktas tyrimas „Moterys skaitmeniniame amžiuje“.

(30)  Lina Salanauskaitė, Europos lyčių lygybės institutas (EIGE).

(31)  COM(2017) 253.

(32)  EESRK nuomonė „Neįgalių moterų padėtis“ (OL C 367, 2018 10 10, p. 20), 5.4.1 dalis.

(33)  EESRK nuomonė „Neįgalių moterų padėtis“ (OL C 367, 2018 10 10, p. 20), 1.2 dalis; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.

(34)  Skaitmeninės viešosios paslaugos (e. vyriausybė ir e. sveikata).