—

kad 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos (1) nustatomi principai, susiję su biologinės medžiagos, pavyzdžiui, gyvūnų ar augalų, patentabilimu;

—

2015 m. kovo 25 d. Europos patentų tarnybos (EPT) Išplėstinės apeliacinės tarybos sprendimus bylose G2/12 (dėl pomidorų II) ir G2/13 (dėl brokolių II), kuriais nuspręsta, kad produktai, išvesti taikant iš esmės biologinius procesus, gali būti patentuojami, net jei tam produktui gauti naudojamas procesas yra iš esmės biologinis ir todėl negali būti patentuojamas;

—

1961 m. gruodžio 2 d. Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV konvencija) ir vėlesnius jos pakeitimus;

—

savo 2015 m. liepos 13 d. ir spalio 22 d. ir 2016 m. vasario 29 d., rugsėjo 29 d., lapkričio 28 d. ir gruodžio 12 d. diskusijas;

—

2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl patentų ir selekcininkų teisių (2);

—

2016 m. gegužės 17 d. ekspertų grupės patentų teisės biotechnologijų ir genų inžinerijos srityje raidos ir reikšmės klausimais galutinę ataskaitą (3);

—

2016 m. gegužės 18 d. įvykusį pirmininkaujančios valstybės narės simpoziumą „Pusiausvyros užtikrinimas: sprendimų paieška diskusijose dėl patentų ir augalų veislių selekcininkų teisių“.

a)

toliau nagrinėti, kiek tai susiję su priverstinio abipusio licencijavimo sąlygomis, klausimus, susijusius su didele technine pažanga, turinčia reikšmingą ekonominę vertę, augalo veislės ar išradimo atveju, taip pat toliau nagrinėti klausimus, susijusius su patentų apsaugos apimtimi, kadangi toks nagrinėjimas galėtų būti naudingas išvedant naujas veisles remiantis esamais patentuotais genais;

b)

vadovaujantis Direktyvos 98/44/EB 16 straipsnio c punktu, 2017 m. pateikti ataskaitą apie patentų teisės biotechnologijų ir genų inžinerijos srityje raidą ir reikšmę, siekiant spręsti likusius ekspertų grupės nustatytus klausimus, kuriuos gali tekti patikslinti, kad būtų užtikrinta daugiau tikrumo šioje srityje.