23.5.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 163/1 |
Komisijos pranešimas dėl Rekomendacinio dokumento dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos
(2017/C 163/01)
TURINYS
1. |
Įvadas | 2 |
2. |
Šio rekomendacinio dokumento tikslai | 2 |
3. |
Taikymo sritis ir naudojimas | 3 |
4. |
Taikytini ES teisės aktai | 3 |
4.1. |
Susiję su bendrosiomis higienos taisyklėmis | 3 |
4.2. |
Susiję su konkrečiomis ES taisyklėmis | 3 |
5. |
EFSA nustatyti pagrindiniai mikrobiologinių patogenų patekimo į šviežius vaisius ir daržoves rizikos veiksniai | 4 |
6. |
ŠVD higienos patikrinimų pirminiame gamybos etape kontroliniai sąrašai | 5 |
7. |
Geroji žemės ūkio praktika ir higienos geroji praktika | 11 |
7.1. |
Aplinkos veiksnių ir vietos, kurioje auginami ŠVD, kontrolė | 12 |
7.2. |
Trąšų (organinių) kontrolė | 13 |
7.3. |
Pirminei gamybai ir susijusiems veiksmams tokios gamybos vietoje (nuimant ir nuėmus derlių) skirto vandens kontrolė | 17 |
7.4. |
Žemės ūkio darbuotojų higiena ir sveikatos būklė | 24 |
7.5. |
Higienos sąlygų atliekant susijusius veiksmus ūkyje, be aprašytų 7.3 ir 7.4 skyriuose, kontrolė | 26 |
8. |
Įrašų saugojimas ir pareigos, susijusios su maisto produktų atšaukimu ir pašalinimu iš rinkos | 30 |
8.1. |
Įrašų saugojimas | 30 |
8.2. |
Pareigos, susijusios maisto produktų atšaukimu ir pašalinimu iš rinkos | 31 |
I PRIEDAS. |
Glosarijus | 32 |
II PRIEDAS. |
Matricos, kuri gali padėti įvertinti žemės ūkio paskirties vandens mikrobiologinę riziką, pavyzdys | 35 |
III PRIEDAS. |
Sprendimų medžio, kuris gali padėti įvertinti mikrobiologinę žemės ūkio paskirties vandens keliamą riziką, pavyzdys | 38 |
Priedėlis | 39 |
1. ĮVADAS
Remiantis 2014 m. zoonozių stebėsenos ataskaita (1), dauguma ES patvirtintų protrūkių buvo susiję su gyvūniniais maisto produktais. Vaisiai ir daržovės buvo susietos tik su 7,1 % patvirtintų protrūkių, kuriuos daugiausia sukėlė norovirusais užkrėstos šaldytos avietės, nors tai ir yra didesnė procentinė dalis, palyginti su 2013 m., kai „daržovės ir sultys“ buvo nurodytos kaip protrūkio šaltinis 4,4 % atvejų. Vis dėlto, kaip matyti iš Vokietijoje kilusios krizės (2), susijusios su verocitotoksigenine Escherichia coli (VTEC) užterštais daigais, nereikėtų nuvertinti galimų šviežių vaisių ir daržovių (ŠVD) mikrobiologinės taršos padarinių.
2011 m. išsprendus šią VTEC sukeltą krizę, Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateikti rekomendacijas dėl negyvūniniuose maisto produktuose (NMP) esančių patogenų keliamos rizikos visuomenės sveikatai, visų pirma nurodant rizikos veiksnius ir galimas tokios rizikos mažinimo priemones, įskaitant galimus mikrobiologinius kriterijus. Reaguodama į šį prašymą, EFSA paskelbė šešias mokslines nuomones apie toliau išvardytus maisto produktų ir patogenų derinius, kurie buvo nurodyti kaip svarbiausi NMP keliami pavojai:
1. |
VTEC sėklose ir daigintose sėklose (3); |
2. |
salmonelės ir norovirusai iš lapinių daržovių, kurios valgomos žalios kaip salotos, pagamintuose maisto produktuose; |
3. |
salmonelės ir norovirusai uogose; |
4. |
salmonelės ir norovirusai pomidoruose; |
5. |
salmonelės melionuose; |
6. |
salmonelės, Yersinia genties bakterijos, šigelės ir norovirusai svogūninėse ir stiebinėse daržovėse ir morkose. |
Šiose gairėse atsižvelgiama į atitinkamas EFSA nuomones ir konsultacijas su valstybių narių ekspertais bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nors šių gairių paskirtis yra praktinė pagalba augintojams, pagal poreikį atlikdami auditus jas taip pat gali naudoti oficialūs inspektoriai. EFSA patvirtino, kad reikėtų tęsti išsamesnius su ŠVD susijusios galimos rizikos ir rizikos mažinimo priemonių mokslinius tyrimus.
2. ŠIO REKOMENDACINIO DOKUMENTO TIKSLAI
Šio rekomendacinio dokumento paskirtis – padėti augintojams (nepaisant jų dydžio) pirminės gamybos etape tinkamai ir vienodai taikyti higienos reikalavimus, susijusius su ŠVD gamyba ir tvarkymu. Jame pateikiamos rekomendacijos augintojams, kaip šalinti mikrobiologinius pavojus maisto saugai, keliamus šviežių vaisių ir daržovių, kurie vartotojams parduodami žali (neperdirbti) arba minimaliai apdoroti (t. y. nuplauti, surūšiuoti, supakuoti), įskaitant jų apdorojimą gabenant, jeigu dėl šios veiklos iš esmės nesikeičia ŠVD pobūdis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 (4) I priede pateiktoje apibrėžtyje, pirminės gamybos etape (t. y. auginimo laikotarpiu, nuimant derlių ir jį nuėmus) vadovaujantis gerąja žemės ūkio praktika (GŽŪP) ir higienos gerąją praktika (HGP). Ši veikla toliau vadinama susijusiais veiksmais. Ši geroji praktika turėtų būti įgyvendinta visoje pirminės gamybos grandinėje.
Šių rekomendacijų įgyvendinimą reikėtų laikyti prioritetu tvarkant visus ŠVD, kurie valgomi žali, ir, esant galimybei, jų reikėtų laikytis tvarkant ŠVD, kurie valgomi termiškai apdoroti.
3. TAIKYMO SRITIS IR NAUDOJIMAS
Šios rekomendacijos apima higienos gerąją praktiką (HGP) ir gerąją žemės ūkio praktiką (GŽŪP), kuria reikėtų vadovautis gaminant šviežių vaisių ir daržovių produktus jų pirminės gamybos etape, įskaitant susijusius veiksmus, siekiant kontroliuoti mikrobiologinius patogenus (pvz., patogenines E. coli, hepatito A virusą, listerijas ir kt.), kurie, vartojant ŠVD, sukelia virškinamojo trakto ligas (5).
Papildomos konkrečios rekomendacijos dėl tam tikrų produktų (6) pateikiamos atitinkamuose kituose dokumentuose. Kadangi Europos daigintų sėklų asociacija šiuo metu rengia konkrečias ES rekomendacijas dėl higienos gerosios praktikos gaminant daigintus produktus ir daiginti skirtas sėklas (7), šiose rekomendacijose šios kategorijos produktų gamyba išsamiau neaptariama.
Šiame rekomendaciniame dokumente pateikiamos rekomendacijos, kaip taikyti bendruosius higienos reikalavimus ŠVD pirminės gamybos etape. Šias rekomendacijas reikėtų taikyti kartu vadovaujantis kitais taikytinais rekomendaciniais dokumentais. Nepaisant to, kad Europos ŠVD pramonė yra labai įvairialypė – nors toliau aptariamų kategorijų švieži vaisiai ir daržovės ES valstybėse narėse auginami labai skirtingomis aplinkos sąlygomis ir todėl kai kurios iš šių rekomendacijų nuostatų gali būti pakoreguotos, kad tiktų smulkiesiems ūkiams arba žemės ūkiams, kuriuose laikomasi tradicinio ūkininkavimo principų, – visais atvejais turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I priede nustatytų bendrųjų higienos reikalavimų.
4. TAIKYTINI ES TEISĖS AKTAI
Šios rekomendacijos specialiai skirtos patarti kaip šalinti mikrobiologinius pavojus. Visi augintojai turi laikytis atitinkamų ES teisės aktų, susijusių su šiame vadove aprašyta praktika. Siekiant suprasti visus aspektus, itin svarbu prisiminti svarbiausius ES teisės aktus, kuriais reglamentuojama geroji praktika, kuria reikėtų vadovautis šviežių vaisių ir daržovių pirminės gamybos etape.
4.1. Susiję su bendrosiomis higienos taisyklėmis
a. |
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (8) nustatyti maistui skirtų teisės aktų bendrieji principai ir reikalavimai, juo įsteigta Europos maisto saugos tarnyba ir nustatytos su maisto saugos klausimais susijusios procedūros (bendrai vadinami bendraisiais maisto produktus reglamentuojančiais teisės aktais). |
b. |
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 (9) dėl maisto produktų higienos nustatyti bendrieji higienos reikalavimai, kurių maisto verslo subjektai turi laikytis visuose maisto tiekimo grandinės etapuose. Visi maisto tvarkymo subjektai (visi augintojai yra maisto tvarkymo subjektai) turi laikytis šiame reglamente nustatytų higienos gerosios praktikos reikalavimų, kuriais siekiama užkirsti kelią bet kokios kilmės maisto produktų taršai. Šio reglamento taikymo sritis paaiškinta priedėlyje. |
4.2. Susiję su konkrečiomis ES taisyklėmis
a. |
2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 (10) nustatyti mikrobiologiniai maisto produktų kriterijai. |
b. |
2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 (11) nustatyta didžiausia leidžiamoji įvairių pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose ir pašaruose. |
c. |
1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 86/278/EEB (12) su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB ir Reglamentais (EB) Nr. 807/2003 ir (EB) Nr. 219/2009, nustatytos kanalizacijos dumblo naudojimo žemės ūkyje, atsižvelgiant į aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos reikalavimus, taisyklės. |
d. |
1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvoje 98/83/EB (13) nustatyti kriterijai, susiję su žmonėms vartoti skirto vandens kokybe. |
e. |
1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 91/676/EEB (14) išdėstytos nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti vandenis nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių ir užkirsti kelią tolesnei tokiai taršai. |
f. |
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (15) nustatytos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikintas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas). |
g. |
2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu Nr. 142/2011 (16), kuriuo įgyvendintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, nustatytos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės. |
Be to, kai kuriose valstybėse narėse (17) galioja nacionalinės teisės aktai ir (arba) nacionaliniai standartai, susiję su apytakinio vandens kokybe.
Papildomus ES higienos vadovus rasite Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato svetainės maisto saugos klausimų skiltyje. Tarptautiniu lygmeniu išsamesnės informacijos taip pat rasite Codex Alimentarius (Maisto kodekso) šviežių vaisių ir daržovių higienos praktikos kodeksuose (18).
5. EFSA NUSTATYTI PAGRINDINIAI MIKROBIOLOGINIŲ PATOGENŲ PATEKIMO Į ŠVIEŽIUS VAISIUS IR DARŽOVES RIZIKOS VEIKSNIAI
Struktūrinė schema Nr. 1
6. ŠVD HIGIENOS PATIKRINIMŲ PIRMINIAME GAMYBOS ETAPE KONTROLINIAI SĄRAŠAI
Toliau pateiktuose kontrolinių sąrašų pavyzdžiuose (Nr. 1–7) paaiškintos su higiena susijusios prievolės pagal kiekvieną rizikos kategoriją (kaip nurodyta EFSA nuomonėse); jomis gali pasinaudoti bet kuris augintojas, norintis pasitikrinti, ar jis įvykdęs ES nustatytus higienos reikalavimus. Be to, šie kontroliniai sąrašai gali padėti augintojams įgyvendinti atitinkamas šio vadovo 6 ir 7 skyriuose pateiktas rekomendacijas.
Kontrolinis sąrašas Nr. 1. Oficialios kontrolės rezultatai ir atitinkami taisomieji veiksmai
Kontrolės sritis |
Rezultatai |
Teisės aktai |
Kada vykdyta paskutinė oficiali kontrolė (nurodyti datą)? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 6 papunktis. |
Jeigu nesilaikyta reikalavimų, ar buvo imtasi atitinkamų taisomųjų veiksmų (atsižvelgiant į paskutinės oficialios kontrolės rezultatus)? |
|
Kontrolinis sąrašas Nr. 2. Aplinkos veiksniai ir gamybos vietos buvimo vieta
Aplinkos veiksniai, įskaitant gyvūnus rezervuarus, yra galimas ŠVD taršos šaltinis, todėl reikėtų užkirsti kelią tokiai rizikai arba bent jau ją mažinti. Jeigu atlikus analizę nustatoma, kad žemė galėjo būti užteršta, kontrolinis sąrašas Nr. 2 gali padėti augintojams nustatyti taršos šaltinį ir imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų įvykdyti ES reikalavimai ir įgyvendintos atitinkamos rekomendacijos.
Kontrolės sritis |
Rezultatai |
Teisės aktai |
|
Ar žemės, kurioje auginami ŠVD, taršos šaltiniai nustatyti? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, II punkto 5 papunkčio e punktas. |
|
Čia nurodykite taršos šaltinį (jeigu jis nustatytas) ir praleiskite atskirais punktais pateiktus klausimus. Jeigu NE, šie klausimai turėtų padėti jums nustatyti šaltinį. |
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
Ar pirminiai produktai bus apdorojami taip, kad būtų pašalinta arba iki priimtino lygio sumažinta tarša? |
Taip/Ne |
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai. |
|
Jeigu šie produktai nebus niekaip apdorojami siekiant pašalinti arba iki priimtino lygio sumažinti taršą, itin svarbu, kad būtų vadovaujamasi šio vadovo 6 skyriuje aprašyta HGP. |
|||
Jeigu taršos šaltinis nustatytas, reikia įvertinti, ar ŠVD turėtų būti auginami tame plote, ar ne, ir ar įgyvendintos prevencinės ir (arba) taisomosios kontrolės priemonės (siūlomų priemonių pavyzdžius rasite šio rekomendacinio dokumento 6 skyriuje). |
Kontrolinis sąrašas Nr. 3. Trąšos
Kontrolės sritis |
Rezultatai |
Teisės aktai |
Jeigu naudojamos trąšos, nurodykite jų rūšį (t. y. organinės arba neorganinės) (19). |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 3 papunkčio a punktas ir nacionalinės teisės aktai. Reg. Nr. 1069/2009 (šalutinių gyvūninių produktų reg.) (20). Dir. 86/278/EEB (21) dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą. |
Ar trąšos tinkamai laikomos? |
|
|
Ar taikomos priemonės, kurios užkirstų kelią taršai organinėmis trąšomis? |
|
|
Nurodykite, kurios iš toliau nurodytų priemonių yra taikomos siekiant išvengti taršos organinėmis trąšomis: fizinio, cheminio arba biologinio apdorojimo priemonės. |
|
|
Jeigu naudojamos įmonių tiekiamos kompostuojamos organinės trąšos, ar įmonės gali pateikti pažymėjimą, kuriame būtų aprašytas vadinamasis kompostavimo procesas? |
|
|
Jeigu taikomi kompostavimo metodai, ar šis procesas atliekamas vadovaujantis šiame dokumente pateiktomis gairėmis (bent 90 dienų)? |
|
|
Ar laikomasi nustatyto laikotarpio nuo neapdoroto mėšlo išbėrimo į dirvą iki ŠVD derliaus nuėmimo (laiko intervalo iki derliaus nuėmimo)? Pastaba. Šis laikotarpis priklauso nuo ŠVD rūšies ir nuo to, ar jie vartojami žali – žr. 1 lentelę (pvz., šviežioms lapinėms daržovėms, kurios valgomos žalios, taikomas ne trumpesnis kaip 60 dienų laikotarpis). |
|
|
Jeigu naudojamas kanalizacijos dumblas, ar taikomos kontrolės priemonės ir įgyvendinami taisomieji veiksmai, siekiant išvengti mikrobinės taršos? (Žr. 1 lentelę.) |
|
|
Ar taikomos priemonės, kurios padeda iki minimumo sumažinti taršą mėšlu ir kitomis natūraliomis trąšomis iš gretimų laukų (pvz., trąšos barstomos itin atsargiai ir kontroliuojamas nuotėkis)? Jeigu taip, atsakykite į šį klausimą. |
|
|
Nurodykite, kokios priemonės naudojamos siekiant užtikrinti vietų, kuriose mėšlas ir kitos natūralios trąšos apdorojamos ir laikomos, saugumą ir užkirsti kelią kryžminei taršai dėl nuotėkio ar prasisunkimo (pvz., siekiant išvengti mėšlo nuotėkio ir pasklidimo, gali būti naudojamos užtvaros). |
|
|
Ar, esant galimybei, įranga, ant kurios patenka mėšlo, nuplaunama ir dezinfekuojama prieš ją vėl naudojant? |
|
Kontrolinis sąrašas Nr. 4. Vanduo pirminei gamybai ir susijusiems veiksmams tokios gamybos vietoje
Kontrolės sritis |
Rezultatai |
Teisės aktai |
||||||
Ar nustatyti visi jūsų vykdomoje žemės ūkio veikloje naudojami vandens šaltiniai? Nurodykite visais tikslais (pvz., drėkinimui, plovimui, įrangos valymui ir kt.) naudojamo vandens šaltinius (pvz., šulinys, upė (šaltinis), rezervuarai, pelkės, tvenkinys, apytakinis vanduo). |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, 5 papunkčio c punktas. |
||||||
Ar nustatytos jūsų vykdomoje žemės ūkio veikloje naudojamos vandens paskirstymo sistemos ir saugyklos? |
|
|||||||
Ar vandens šaltiniai, paskirstymo sistemos ir saugyklos apsaugotos nuo taršos (naminių ir laukinių gyvūnų, paukščių išmatų ir kt.)? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, 5 papunkčio c ir e punktai. |
||||||
Ar gamyboje naudojami vandens šaltiniai ir paskirstymo sistemos izoliuotos nuo mėšlo ir galimo nuotėkio? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, 5 papunkčio b punktas. |
||||||
Ar vandens šaltiniai, paskirstymo sistemos ir saugyklos apsaugoti, kad į juos nepatektų liūties sukelto nuotėkio vanduo? |
|
|||||||
Ar nuolat tikrinami jūsų vykdomoje žemės ūkio veikloje naudojami vandens paskirstymo šaltiniai, sistemos ir saugyklos (pvz., apžiūros būdu, atliekant mikrobiologinį vertinimą)? Jeigu taip, kaip dažnai tai atliekama? |
|
|||||||
Koks drėkinimo metodas naudojamas (pvz., užliejamasis, purškiamasis ir lašinamasis drėkinimas)? |
|
|||||||
Kiek laiko praeina nuo paskutinio drėkinimo ir derliaus nuėmimo? |
|
|||||||
Ar drėkinimui naudojamas vanduo patenka ant valgomos ŠVD dalies? |
|
|||||||
Ar dėl fizinių ŠVD savybių juose gali kauptis vanduo (pvz., lapinėse daržovėse su nelygiais lapų paviršiais, kuriuose gali kauptis vanduo)? Jeigu taip, kokių veiksmų jūs ėmėtės? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, 5 papunkčio c punktas. |
||||||
Ar nuėmus derlių, prieš pakuojant, ŠVD nuplaunami? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, 5 papunkčio b punktas. |
||||||
Jeigu nuėmus derlių, prieš pakuojant, ŠVD nuplaunami, atminkite, kad galutiniam gatavų ŠVD plovimui turi būti naudojamas geriamasis vanduo, o pirminiuose plovimo etapuose galima naudoti švarų vandenį. |
||||||||
Ar naudojamoje auginimo sistemoje valgomos auginamų augalų dalys turi tiesioginį sąlytį su dirvožemiu? |
|
|||||||
Ar buvo atliktas rizikos vertinimas, siekiant nustatyti vandens šaltinių keliamo pavojaus rizikos veiksnius? Jeigu taip, ar tas vanduo naudojamas auginant augalus ir (arba) tvarkant nuimtą derlių? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, 5 papunkčio c ir g punktai. |
||||||
Atsižvelgiant į rizikos rūšį, svarbu apsvarstyti, ar nereikia atlikti jūsų vykdomoje žemės ūkio veikloje naudojamo vandens mikrobiologinių tyrimų (išsamiau paaiškinta šio rekomendacinio dokumento 6.3 skyriuje ir II ir III prieduose). |
||||||||
Jeigu mikrobiologiniai vandens tyrimai atliekami Nurodykite:
|
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, 5 papunkčio g punktas. |
||||||
Ar vandens tyrimų rezultatai patenkinami? |
|
|||||||
Jeigu minėti rezultatai nepatenkinami, ar imtasi taisomųjų veiksmų? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 2 ir 3 papunkčiai, 5 papunkčio c punktas. |
||||||
Ar nustatytos konkrečios kiekvieno nustatyto rizikos veiksnio kontrolės priemonės? |
|
Kontrolinis sąrašas Nr. 5. Žemės ūkio darbuotojų higiena ir sveikatos būklė
Kontrolės sritis |
Rezultatai |
Teisės aktai |
|
Ar darbuotojams (įskaitant naujus ir laikinus darbuotojus) rengiami asmens higienos ir saugios maisto produktų tvarkymo praktikos mokymai? |
|
|
|
Ar atitinkamose vietose gerai matomoje vietoje pakabinti ženklai, kuriuose darbuotojams nurodyta nusiplauti rankas? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 5 papunkčio d punktas. |
|
Jeigu naudojamos apsaugos priemonės, ar jos tinkamos būklės ir švarios? |
|
||
Ar įmonėje laikomasi atitinkamos politikos darbuotojų ligos atžvilgiu? Jeigu taip, atsakykite į toliau atskirais punktais pateiktus klausimus. |
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
Ar darbuotojams įrengtos atokiau nuo lauko ir pakavimo linijų esančios vietos, kuriose jie gali pailsėti ir pavalgyti? |
|
||
Ar nesusiję asmenys, atsitiktiniai lankytojai ir kt. gali patekti į ŠVD auginimo plotus ir kitas maisto produktų gamybos zonas? |
|
Kontrolinis sąrašas Nr. 6. Higienos sąlygos atliekant susijusius veiksmus ūkyje
Kontrolės sritis |
Rezultatai |
Teisės aktai |
Ar ūkyje užtikrinamos sanitarinės sąlygos ir tvarkinga jo būklė? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 5 papunkčio a ir b punktai. |
Ar tualetai ir sanitariniai įrenginiai įrengti laikantis rekomendacijų (22) (dėl darbuotojų ir (arba) tualetų skaičiaus) ir ar jie atskirti nuo ŠVD auginimo plotų ir maisto produktų gamybos zonų? |
|
|
Ar tualetai ir sanitariniai įrenginiai įrengti pakankamu atstumu, kad būtų išvengta nuotėkio? |
|
|
Ar tualetai ir sanitariniai įrenginiai aprūpinami švariu vandeniu, muilu ir priemonėmis rankoms nusausinti? |
|
|
Ar prie kriauklių rankoms nusiplauti ir kitose atitinkamose vietose yra sanitarinio gelio? |
|
|
Ar patalpose įrengta tinkama drenažo sistema, užtikrinanti, kad su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir įrangai nekiltų stovinčio vandens sukeltos taršos pavojus? |
|
|
Ar atliekos laikomos atokiau nuo produktų saugyklų, siekiant išvengti kenkėjų atsiradimo? |
|
|
Ar atliekų konteineriai nuolat ištuštinami? |
|
|
Ar negeriamas vanduo tiekiamas naudojant atskirą sistemą? Ar negeriamas vanduo aiškiai pažymėtas? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 5 papunkčio c punktas. |
Ar derliui nuimti naudojama įranga ir visa įranga bei įrankiai, kuriais tiesiogiai liečiami ŠVD, valomi ir, jei reikia, pagal poreikį nuolat dezinfekuojami? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, II punkto 5 papunkčio a ir b punktai. |
Ar lauko dėžės ir produktų talpyklos naudojamos tik produktams laikyti ir ar jos nuolat valomos? |
|
|
Ar produktų talpyklos tinkamos sąlyčiui su maistu? |
|
|
Ar užtikrinama gera talpyklų ir įrangos būklė, siekiant išvengti produktų taršos ir apgadinimo? |
|
|
Ar nuimtas derlius apsaugomas nuo vėjo, lietaus ir saulės ir kuo greičiau perkeliamas į perdirbimo ar pakavimo cechą? |
|
|
Ar nuimtas ŠVD derlius laikomas atokiau nuo cheminių medžiagų, gyvūnų ir kitų taršos šaltinių? |
|
|
Ar vartoti žmonėms netinkami ŠVD atskiriami nuo kitų ŠVD prieš juos sandėliuojant ar gabenant? |
|
|
Ar palaikoma pakankama pakavimo cechų ir įrangos švara? |
|
|
Ar yra galimybė kontroliuoti temperatūrą? |
|
|
Ar gabenimui naudojama įranga ir (arba) talpyklos ir transporto priemonės visada švarios? |
|
|
Ar nuimtas ŠVD derlius apsaugomas nuo taršos gabenant? |
|
|
Ar ŠVD kraunami ir gabenami taip, kad jie būtų kuo mažiau apgadinti ir neužteršti? |
|
|
Ar valymo ir dezinfekavimo darbai atliekami taip ir tokioje vietoje, kad tai nekeltų ŠVD taršos pavojaus? |
|
|
Ar su maistu besiliečiančių paviršių valymo ir dezinfekavimo veiksmingumas periodiškai tikrinamas paimant tepinėlį (23)? |
|
|
Ar tepinėlio tyrimo rezultatai patenkinami? |
|
|
Ar valymui naudojamos cheminės medžiagos tvarkomos ir naudojamos laikantis gamintojų nurodymų? |
|
Kontrolinis sąrašas Nr. 7. Įrašų saugojimas ir produktų pašalinimo ir atšaukimo iš rinkos procedūros
Kontrolės sritis |
Rezultatai |
Teisės aktai |
|
Ar jūsų įmonėje įdiegta išsamių įrašų saugojimo sistema? Jeigu taip, atsakykite į toliau atskirais punktais pateiktus klausimus. |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, III punkto 9 papunkčio a, b ir c punktai. |
|
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
Ar saugomi atitinkami atsekamumo duomenys, suteikiantys galimybę atsekti ŠVD ankstesniame ir paskesniame tiekimo grandinės etape? |
|
Reg. Nr. 178/2002 18 straipsnis. |
|
Ar nustatytos produktų pašalinimo ir atšaukimo iš rinkos procedūros? |
|
Reg. Nr. 178/2002 19 straipsnis. |
|
Ar įrašus, pateikę prašymą, gali patikrinti kompetentinga institucija ir produktus gaunantys maisto tvarkymo subjektai? |
|
Reg. Nr. 852/2004, I priedas, A dalis, III punkto 7 papunktis. |
7. GEROJI ŽEMĖS ŪKIO PRAKTIKA IR HIGIENOS GEROJI PRAKTIKA
ŠVD auginami ir jų derlius renkamas labai įvairiomis klimato sąlygomis ir labai skirtingoje geografinėje aplinkoje. Jie gali būti auginami uždarose patalpose įrengtose auginimo vietose (pvz., šiltnamiuose) ir lauke, renkami ir pakuojami laukuose arba gabenami pakuoti į pakavimo įmonę. Gamybos praktika, augimo sąlygos ir valgomos dalies buvimo vieta (dirvoje, dirvos paviršiuje, virš dirvos) augimo laikotarpiu kartu su vidiniais, išoriniais ir su derliaus rinkimu bei apdorojimu susijusiais veiksniais turės įtakos galutinei mikrobiologinei ŠVD būklei juos vartojant. Įrodyta, kad kiekvienos ŠVD gamybos rūšies ir kiekvienos konkrečios aplinkos ar aplinkybių atveju – net jei tai yra tie patys ŠVD – mikrobiologiniai pavojai maisto saugai ir taršos šaltiniai labai skiriasi. Šiuos skirtingus veiksnius galima pašalinti vadovaujantis gerąja žemės ūkio praktika ir higienos gerąja praktika.
Pavydžiai ir rekomendacijos, kaip įgyvendinti visus įsipareigojimus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I priedu (pirminė gamyba), pateikti kitose šio dokumento dalyse.
7.1. Aplinkos veiksnių ir vietos, kurioje auginami ŠVD, kontrolė
7.1.1. Bendrieji principai
Aplinkos rizikos veiksnių ŠVD auginimo plotuose ir aplink juos vertinimas (pvz., siekiant nustatyti galimus mikrobiologinės taršos šaltinius) itin svarbus, nes kituose etapuose gali nepavykti pašalinti gamybos metu atsiradusios taršos ir kai kuriais atvejais gali susiklostyti palankios sąlygos mikrobiologiniams patogenams daugintis.
7.1.2. Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatyti ES įsipareigojimai
[I priedas – A dalis – II punkto 2 papunktis]: „Kiek įmanoma, maisto tvarkymo subjektai [MTS] turi užtikrinti, kad pirminiai produktai, atsižvelgiant į atliekamą pirminių produktų perdirbimą, būtų apsaugoti nuo užteršimo.“
[I priedas – A dalis – II punkto 3 papunkčio a punktas]: „[MTS] turi laikytis atitinkamų Bendrijos ir šalies teisės aktų nustatytų nuostatų dėl pirminės gamybos ir su ja susijusių operacijų rizikos kontrolės, įskaitant priemones oro, dirvožemio, vandens, pašarų, trąšų <…> augalų apsaugos priemonių ir biocidų taršos bei atsirandančiai dėl sandėliavimo, tvarkymo ir atliekų tvarkymo taršai kontroliuoti.“
[I priedas – A dalis – II punkto 5 papunkčio e punktas]: „[MTS], gaminantys augalinius produktus ir nuimantys jų derlių, turi imtis tinkamų adekvačių priemonių kiek įmanoma, užkertančių kelią taršai, kurios priežastis – gyvūnai ir kenkėjai;“
7.1.3. Gerosios praktikos rekomendacijos
a. |
Jeigu augintojas įtaria, kad pirminės gamybos vietoje anksčiau vykdyta veikla arba šalia esančios teritorijos ar kaimynystėje vykdoma pramoninė veikla gali kelti pavojų, jis turėtų pasitarti su techninių sričių specialistais ir tose teritorijose gali tekti atlikti nerimą keliančių pavojų analizę. |
b. |
Augintojai turėtų užtikrinti, kad ŠVD auginimo plotai būtų tinkamai tvarkomi, t. y. iš jų būtų pašalinamos šiukšlės ir atliekos, o prie pastatų ar apsauginių konstrukcijų išpjaunamos piktžolės, augalų liekanos ir žolė, kurios gali privilioti kenkėjus, tapti jų veisimosi vieta ar slėptuve (25). |
c. |
Augintojai turėtų užtikrinti, kad iš teritorijos, esančios aplink tam tikras apsaugines konstrukcijas (plėvelinius, lankinius šiltnamius ir kt.), būtų pašalinti galimi taršos šaltiniai, pvz., iš ŠVD auginimo plotų nedelsiant turėtų būti pašalintos augalų liekanų ir brokuotų augalų krūvos. |
d. |
Siekiant išvengti ŠVD auginimo ploto taršos, rekomenduojama kaip prevencines priemones naudoti fizinius barjerus, pvz., pylimus, apsaugines augmenijos juostas ir drenažo griovius, kad būtų galima nukreipti arba sumažinti nuotėkį iš objektų, kuriuose gaminami gyvūniniai produktai arba tvarkomos atliekos. |
e. |
Naudojami prietaisai gyvūnams atgrasinti ir kiti atbaidymo įrenginiai, pvz., skleidžiantys triukšmą ar balsus (pvz., plėšrūnų balsus skleidžiantys prietaisai, garsinės užtvaros ir ultragarsiniai graužikų atbaidymo įrenginiai) gali padėti sumažinti gyvūnų aktyvumą. |
f. |
Siekdami apsaugoti ŠVD, kad jų neužterštų paukščiai ir kenkėjai, augintojai gali naudoti baidykles, mechaninius spąstus, atspindinčias juostas arba šūvius. Esant galimybei, virš laukų, kuriuose auginami augalai, kurie vartojami žali, neturėtų būti nutiesta elektros laidų, kad jų neužterštų ant laidų nutupiantys paukščiai. |
g. |
ŠVD, kurių valgoma (26) dalis artėjant derliaus nuėmimui (likus mažiau nei dviem savaitėms) buvo apsemta potvynio vandens, negalima vartoti kaip žalio produkto. Jeigu laukas patvinsta likus daugiau nei dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo arba jeigu šie produktai apdorojami, kiekvienu atveju (kiekvienoje vietoje) reikėtų atlikti rizikos vertinimą. |
7.2. Trąšų (organinių) kontrolė
7.2.1. Bendrieji principai
Savo pobūdžiu žemės ūkio sąnaudos gali būti labai skirtingos ir tai gali būti organinės (pvz., gyvulių mėšlas, srutos ir kanalizacijos dumblas) arba neorganinės (cheminės) trąšos. Trąšos turėtų būti naudojamos tik tokiais kiekiais, kurių pakanka ŠVD poreikiams patenkinti. Kadangi šiame vadove visas dėmesys sutelktas į mikrobiologinius pavojus maisto saugai, neorganinės trąšos išsamiau neaptariamos (27).
Organinės trąšos plačiai ir sėkmingai naudojamos siekiant patenkinti ŠVD maisto medžiagų poreikius ir padidinti dirvožemio derlingumą, bet neteisingai naudojamos tokios trąšos gali būti tiek mikrobiologinės taršos (pvz., salmonelėmis, VTEC, norovirusais), tiek cheminės taršos (pvz., sunkiaisiais metalais) šaltinis. Mėšle ir kitose natūraliose trąšose gali būti patogenų, kurie gali jose išsilaikyti kelias savaites ar net mėnesius, ypač jei šios medžiagos nepakankamai apdorotos.
Siekiant sumažinti galimų žmogui pavojingų patogenų išgyvenimo mėšle, kanalizacijos dumble ir kitose organinėse trąšose galimybę, gali būti naudojami fizinio, cheminio arba biologinio apdorojimo metodai (pvz., kompostavimas (28), pasterizavimas, džiovinimas karščiu, švitinimas ultravioletiniais spinduliais, skaidymas šarmu, džiovinimas saulėje arba šių metodų deriniai).
Todėl organinėse trąšose esančių mikrobiologinių, fizinių ar cheminių teršalų gali būti tik tiek, kad tai neturėtų poveikio ŠVD saugai, ir jos turi būti naudojamos laikantis atitinkamų ES teisės aktų bei atsižvelgiant į atitinkamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairių dėl saugaus nuotekų ir ekskretų naudojimo žemės ūkyje nuostatas.
7.2.2. Reglamente (EB) Nr. 852/2004 ir Direktyvoje 86/278/EEB nustatyti ES įsipareigojimai
[I priedas, A dalis, II punkto 2 papunktis]: „Kiek įmanoma, maisto tvarkymo [veiklą vykdantys augintojai] turi užtikrinti, kad pirminiai produktai, atsižvelgiant į atliekamą pirminių produktų perdirbimą, būtų apsaugoti nuo užteršimo.“
[I priedas, A dalis, II punkto 3 papunkčio a punktas]: „Maisto tvarkymo veiklą vykdantys augintojai turi laikytis atitinkamų Bendrijos ir šalies teisės aktų nustatytų nuostatų dėl pirminės gamybos ir su ja susijusių operacijų rizikos kontrolės, įskaitant priemones oro, dirvožemio, vandens, pašarų, trąšų, veterinarinių medicininių produktų, augalų apsaugos priemonių ir biocidų taršos bei atsirandančiai dėl sandėliavimo, tvarkymo ir atliekų tvarkymo taršai kontroliuoti.“
[I priedas, A dalis, II punkto 5 papunkčio f punktas] „Maisto tvarkymo veiklą vykdantys augintojai, gaminantys augalinius produktus ir nuimantys jų derlių, turi imtis tinkamų adekvačių priemonių <…> atliekas ir kenksmingas medžiagas laikyti ir tvarkyti taip, kad jos netaptų taršos priežastimi.“
[Tarybos direktyva 86/278/EEB] „Auginant vaisius ir daržoves kanalizacijos dumblas turi būti naudojamas laikantis ES ir nacionalinių reikalavimų. Tam tikrais atvejais dumblas žemės ūkyje apskritai negali būti naudojamas: dirvoje, kurioje auga vaisiai ir daržovės (ŠVD), išskyrus vaismedžius, ir dirvoje, kurioje auginami vaisiai ir daržovės (ŠVD), kurie paprastai turi tiesioginį sąlytį su dirva ir valgomi žali. Šiuo atveju dumblą draudžiama naudoti 10 mėnesių iki derliaus nuėmimo ir nuimant derlių.“
7.2.3. Gerosios praktikos rekomendacijos
7.2.3.1. Bendro pobūdžio rekomendacijos
a. |
Visi ūkiai turėtų parengti mėšlo tvarkymo planą (29), kuriame būtų nurodyta, kur ir kada mėšlą galima naudoti ir kur ir kada jo negalima naudoti, pvz., vietos, kuriose mėšlas neturėtų būti naudojamas, yra teritorijos aplink drenažo griovius, vandentakius, tvenkinius, šaltinius, šulinius ir gręžinius, statūs šlaitai, kuriuose didelis nuotėkio pavojus, aplinkosaugos požiūriu jautrios teritorijos, laukai, kuriuose didelė potvynių tikimybė, ir kt. |
b. |
Kai mėšlas, kanalizacijos dumblas ir kitos organinės trąšos beriamos į dirvą, jos turėtų būti kuo greičiau kruopščiai sumaišomos su dirvožemiu ir visais atvejais tai turėtų būti daroma prieš eilėmis sėjant ir sodinant ŠVD, nes taip sumažėja tiesioginės ŠVD taršos galimybės, susilpnėja kvapas ir sumažėja į aplinką patenkančio ir į vandenį galinčio patekti amoniako kiekis. |
c. |
Mėšlo ir kitų organinių trąšų apdorojimo ir laikymo aikštelės (įskaitant kanalizacijos dumblo saugyklas) neturėtų būti statomos arti ŠVD auginimo plotų. |
d. |
Naudojant atitinkamus fizinius barjerus (pvz., drenažo griovius), reikia stengtis užkirsti kelią nuotėkiui ar prasisunkimui iš šių medžiagų apdorojimo ir laikymo aikštelių, kad nebūtų užteršta aplink esanti dirva, paviršinis ir gruntinis vanduo ir kt. |
e. |
Visa įranga, kuri turėjo sąlytį su mėšlu, kanalizacijos dumblu ar kitomis organinėmis trąšomis, prieš ją vėl naudojant, turėtų būti kruopščiai išvaloma ir esant poreikiui dezinfekuojama. |
f. |
Ūkyje naudojamų transporto priemonių judėjimas turėtų būti kuo labiau kontroliuojamas, siekiant išvengti kryžminės ŠVD auginimo plotų ir gamybos zonų taršos. |
g. |
Mėšlą ir kanalizacijos dumblą tvarkantys darbuotojai turėtų laikytis tinkamos asmens higienos reikalavimų (pvz., užbaigus darbus su šiomis medžiagomis ir prieš tvarkant ŠVD, valgant, geriant ir atliekant kitus darbus, nusiplauti rankas), dėvėti atitinkamas asmens apsaugos priemones ir tinkamus išorinius drabužius, įskaitant pirštines ir vandeniui nepralaidžią avalynę, kurią vėliau galima veiksmingai nuvalyti ir dezinfekuoti. |
7.2.3.2. Apdorotas mėšlas (pvz., kietas mėšlas, srutos)
a. |
Į dirvą, kurioje auginami ŠVD, kurie valgomi žali, apdorotą mėšlą galima berti bet kuriuo metu prieš juos eilėmis sėjant ir (arba) sodinant (30). |
b. |
Apskritai, apdorotu mėšlu negalima tręšti po to, kai pasodinami ŠVD. Tačiau, jeigu tai yra būtina naudojamai auginimo sistemai, vegetacijos laikotarpiu dirvožemį galima tręšti apdorotu mėšlu, kad jis atitiktų ŠVD maisto medžiagų poreikius, bet tik jeigu mėšlas buvo tinkamai kompostuojamas (žr. toliau pateiktas rekomendacijas dėl kompostavimo) ir nėra jo tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su valgomomis ŠVD dalimis. |
c. |
Jeigu naudojamas periodiškai sukaupiamas (arba vadinamasis subrandintas) mėšlas, jo saugojimo arba pasyvaus apdorojimo laikas skirsis ir priklausys nuo regiono, klimato ir mėšlo kilmės. Šiuo laikotarpiu saugomo mėšlo negalima papildyti šviežiu mėšlu. |
d. |
Kietojo mėšlo kompostavimas – itin veiksmingas būdas kontroliuoti ligas sukeliančius mikrobus, jeigu mėšlas aktyviai tvarkomas. Rekomenduojama sukauptą mėšlą apdoroti per tam tikrą laikotarpį sukauptomis dalimis ir jį periodiškai apversti (pvz., bent du kartus per pirmas 7 dienas, naudojant frontalinį krautuvą arba (geriau) specialų komposto vartytuvą). Dėl šių veiksmų ilgainiui mėšle turėtų susidaryti aukšta temperatūra (3 dienas temperatūra turėtų būti ne mažesnė kaip 55 °C), kad patogenai būtų veiksmingai išnaikinti. Viso šio proceso metu kompostuojamas mėšlas turėtų subręsti ir paprastai, prieš naudojant, tai turėtų užtrukti ne mažiau kaip 3 mėnesius. |
e. |
Srutų apdorojimas kalkėmis (negesintų arba gesintų kalkių įmaišymas į srutas siekiant bent 2 valandoms padidinti jų pH iki 12) yra veiksmingas būdas inaktyvinti ligas sukeliančias bakterijas. Šio periodiškai sukaupiamų srutų apdorojimo proceso metu srutų kompostas turėtų subręsti. Apskritai, prieš naudojant, srutos turėtų būti brandinamos bent 3 mėnesius. |
7.2.3.3. Neapdorotas arba iš dalies apdorotas mėšlas ir kitos organinės trąšos
a. |
Apskritai, laikotarpis nuo neapdoroto ar iš dalies apdoroto mėšlo ar kitų organinių trąšų išbėrimo į dirvą ir sodinimo iki ŠVD, kurie valgomi žali, derliaus nuėmimo (laiko intervalas iki derliaus nuėmimo) turėtų būti kuo ilgesnis, kadangi laikui bėgant žūsta ligas sukeliantys mikrobai. |
b. |
Klimatas, dirvožemio rūšis ir mėšlo kilmė taip pat turi įtakos patogenų išgyvenamumui mėšle, patręštoje dirvoje ir tiesiogiai paliktose gyvūnų išmatose (jei žemė prieš tai naudota kaip ganykla). |
c. |
GŽŪP rekomendacijose dėl šviežių lapinių daržovių kaip bendrai priimtinas laiko intervalas iki derliaus nuėmimo nurodytas 120 dienų laikotarpis (31), nors mažiausias laikotarpis yra 60 dienų. |
d. |
Kai kuriais atvejais (pvz., šalyse, kuriose klimatas yra palyginti vėsesnis ir saulės šviesos mažiau, kaip antai Šiaurės Europos šalyse) auginant ŠVD, kurie valgomi žali, rekomenduojami iki 12 mėnesių ar ilgesni laiko intervalai iki derliaus nuėmimo. |
e. |
1 lentelėje pateiktas kai kurių rekomenduojamų laiko intervalų iki derliaus nuėmimo, kai įvairiomis organinėmis trąšomis (įskaitant apdorotą ir neapdorotą mėšlą) tręšiami skirtingų rūšių ŠVD, kurie valgomi žali ir termiškai apdoroti, pavyzdys. |
7.2.3.4. Kanalizacijos dumblo apdorojimas ir bėrimas į dirvą
a. |
Tais atvejais, kai apdorotas kanalizacijos dumblas beriamas į dirvą, kurioje auginami ŠVD, turėtų būti taikomos griežtos kontrolės priemonės. Prieš beriant dumblą, dumblo tiekėjas turi ištirti dirvą. |
b. |
Kiek tai įmanoma, laikotarpis nuo apdoroto kanalizacijos dumblo išbėrimo į dirvą iki derliaus nuėmimo (laiko intervalas iki derliaus nuėmimo) turėtų būti kuo ilgesnis ir nustatytas atsižvelgiant į taikytą dumblo apdorojimo būdą (t. y. patogenų kiekio sumažėjimą apdorotame kanalizacijos dumble) bei auginamus ŠVD. Apskritai, ilgesnis laiko intervalas iki derliaus nuėmimo rekomenduojamas, kai apdorojus dumblą patogenų kiekis jame sumažėja mažiau, nei taikant kitus jo apdorojimo būdus, taip pat kai auginami ŠVD paprastai valgomi žali ir kai gali būti tiesioginis valgomos ŠVD dalies sąlytis su dirva. |
c. |
Kai naudojamas įprastai (32) apdorotas kanalizacijos dumblas, laiko intervalas iki ŠVD, kurie valgomi žali, derliaus nuėmimo turėtų būti bent 30 mėnesių, o iki ŠVD, kurie valgomi termiškai apdoroti, derliaus nuėmimo – bent 12 mėnesių. |
d. |
Kai naudojamas labiau (33) apdorotas kanalizacijos dumblas, visų ŠVD, kurie valgomi tiek žali, tiek termiškai apdoroti, atveju rekomenduojamas laiko intervalas iki derliaus nuėmimo turėtų būti bent 10 mėnesių. |
7.2.3.5. Anaerobinėmis sąlygomis fermentuotų degazuotųjų substratų ir komposto gamybos ir naudojimo specifikacijos (34)
a. |
Turėtų būti parengtos atitinkamos iš išorės tiekėjų įsigyjamų anaerobinėmis sąlygomis fermentuotų degazuotųjų substratų ir kompostinių trąšų kokybės užtikrinimo specifikacijos, įskaitant tam tikras mikrobiologines galutinio (trąšų) produkto specifikacijas. |
b. |
Prireikus į anaerobinėmis sąlygomis fermentų degazuotųjų substratų gamybos procesą turėtų būti įtrauktas pasterizavimo etapas. |
c. |
Be to, esant galimybei, reikėtų parengti ir naudoti standartizuotus protokolus, kurie apimtų užtikrintos kokybės anaerobinėmis sąlygomis fermentų degazuotųjų substratų ir komposto gamybą ir naudojimą, įskaitant išsamią informaciją apie atitinkamas pagal šaltinį atskirtas žaliavines organines atliekas (žaliavą). |
d. |
Augintojai turėtų atkreipti dėmesį į galimą žaliavos ir anaerobinėmis sąlygomis fermentų degazuotųjų substratų ir (arba) komposto taršą stiklu, metalu arba kietaisiais plastikais, ypač kai ta medžiaga tręšiama dirva, kurioje auginamos bulvės ir šakniniai ŠVD. |
7.2.3.6. Išsamus patikrinimas naudojant iš rinkos įsigytas organines trąšas
Gyvulių mėšlą, kanalizacijos dumblą ir kitas organines trąšas iš rinkos perkantys augintojai turėtų rinktis geros reputacijos tiekėją ir prašyti pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta kilmė, apdorojimo būdas ir visų atliktų galutinio produkto tyrimų (įskaitant tyrimus dėl mikrobiologinių ir cheminių teršalų) rezultatai.
1 lentelėje pateiktas laiko intervalų iki derliaus nuėmimo, kurių turėtų būti laikomasi, kaip augintojai naudoja organines trąšas, pavyzdys.
1 lentelė
|
Anaerobinėmis sąlygomis fermentuotas degazuotasis substratas (užtikrintos kokybės (35) ir pasterizuotas) |
Anaerobinėmis sąlygomis fermentuotas degazuotasis substratas (užtikrintos kokybės, nepasterizuotas) Anaerobinėmis sąlygomis fermentuotas degazuotasis substratas (kokybė neužtikrinta) |
Žalias mėšlas/srutos |
Kompostas (įskaitant užtikrintos (36) ir neužtikrintos kokybės pagal šaltinį atskirtą žaliąjį ir žaliųjų bei maisto atliekų kompostą) Apdorotas (37) mėšlas/srutos |
Įprastai apdorotas kanalizacijos dumblas (38) |
Labiau apdorotas kanalizacijos dumblas (39) |
Žemė, kuri ankstesniame etape naudota kaip ganykla |
ŠVD, kurie paprastai valgomi žali be apsauginės odelės (žievės) (40) |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Negalima 12 mėn. iki eilėmis sėjant ir (arba) sodinant (*1) |
Negalima 12 mėn. iki nuimant derlių ir bent 6 mėn. iki eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant (41) |
Negalima 30 mėn. iki nuimant derlių (*1) |
Negalima 10 mėn. iki nuimant derlių |
Negalima 12 mėn. iki nuimant derlių ir bent 6 mėn. iki eilėmis sėjant ir (arba) sodinant (*1) (1) |
ŠVD, kurie paprastai valgomi žali su apsaugine odele (žievele) arba auginami gerokai virš dirvos (42) |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Negalima 12 mėn. iki nuimant derlių ir bent 6 mėn. iki eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Negalima 12 mėn. iki nuimant derlių ir bent 6 mėn. iki eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant (43) |
Negalima 30 mėn. iki nuimant derlių (*1) |
Negalima 10 mėn. iki nuimant derlių |
Negalima 12 mėn. iki nuimant derlių ir bent 6 mėn. iki eilėmis sėjant ir (arba) |
ŠVD, kurie visada valgomi termiškai apdoroti (44) |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
Negalima 12 mėn. iki nuimant derlių (*1) |
Negalima 10 mėn. iki nuimant derlių |
Bet kuriuo metu prieš eilėmis sėjant ir (arba) sodinant |
7.3. Pirminei gamybai ir susijusiems veiksmams tokios gamybos vietoje (nuimant ir nuėmus derlių) skirto vandens kontrolė
Įtakos ŠVD mikrobinės taršos pavojui gali turėti keli su vandens naudojimu žemės ūkyje susiję veiksniai, pvz., vandens šaltinis, drėkinimo rūšis (lašinamasis, purškiamasis ir kt. drėkinimas), ar valgoma ŠVD dalis turi tiesioginį sąlytį su drėkinimo vandeniu, augintojo naudojamas vandens apdorojimo būdas, drėkinimo laikas iki derliaus nuėmimo, galimybė gyvūnams patekti prie šaltinio ir kt. veiksniai. Dar vienas svarbus klausimas, į kurį reikėtų atsižvelgti, – tai maisto tiekimo grandinės etapas, pvz., ar galimą taršą vis dar galima pašalinti arba sumažinti, pvz., išdžiovinant (šviečiant saulei laukuose), nuplaunant ir kt. būdais. Gataviems maisto produktams ir maisto produktams, kurie bus vartojami mažiau apdoroti, reikės aukštesnės kokybės vandens.
7.3.1. Bendrieji principai
Žemės ūkio praktikoje prieš nuimant derlių, nuimant derlių ir jį nuėmus naudojamas skirtingų šaltinių ir skirtingos kokybės vanduo (bendrai toks vanduo vadinamas žemės ūkio paskirties vandeniu, žr. struktūrinę schemą Nr. 2); kiekvienos rūšies vanduo turi skirtingą poveikį ŠVD mikrobiologinei taršai. Netinkamos kokybės vanduo gali būti tiesioginis taršos šaltinis ir priemonė, per kurią lokalizuota tarša gali išplisti lauke, patalpose ar gabenant. Jeigu vanduo patenka ant šviežios produkcijos, jo kokybė turi poveikį taršos patogenais potencialui. Jeigu patogenai išgyvena ant produkcijos, jie gali sukelti per maistą plintančias ligas. Dauguma tokias ligas sukeliančių patogenų, susijusių su plitimu per žemos kokybės vandenį, yra enterinės bakterijos, pvz., salmonelės, kampilobakterijos, VTEC ir virusai, pvz., norovirusai. E. coli bakterija paprastai naudojama kaip taršą fekalijomis rodantis organizmas, o padidėjęs E. coli kiekis gali būti didesnės patogenų buvimo galimybės požymis.
Be šioje dalyje aprašytų rekomendacijų dėl vandens kontrolės, taip pat reikėtų atsižvelgti į:
— |
Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) parengtas gaires dėl valytųjų nuotekų naudojimo drėkinimo projektams (45), |
— |
Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) rekomendacijas dėl drėkinimo vandens kokybės (46), |
— |
2006 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtas gaires dėl saugaus nuotekų ir ekskretų naudojimo žemės ūkyje ir akvakultūroje (47). |
Struktūrinė schema Nr. 2. Auginant ir gaminant (paruoštus valgyti) ŠVD ES naudojamo žemės ūkio paskirties vandens ir taikomos žemės ūkio praktikos įvairovės apibendrinimas.
7.3.2. Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatyti ES įsipareigojimai
[I priedas – A dalis – II punkto 3 papunkčio a punktas]: „[MTS] turi laikytis atitinkamų Bendrijos ir šalies teisės aktų nustatytų nuostatų dėl pirminės gamybos ir su ja susijusių operacijų rizikos kontrolės, įskaitant priemones oro, dirvožemio, vandens, pašarų, trąšų, veterinarinių medicininių produktų, augalų apsaugos priemonių ir biocidų taršos bei atsirandančiai dėl sandėliavimo, tvarkymo ir atliekų tvarkymo taršai kontroliuoti.“
[I priedas – A dalis – II punkto 5 papunkčio c punktas]: „[MTS], gaminantys augalinius produktus ir nuimantys jų derlių, turi imtis tinkamų adekvačių priemonių <…>prireikus geriamo arba švaraus vandens apsaugojimui nuo taršos užtikrinti.“
7.3.3. Praktinės priemonės žemės ūkio paskirties vandens šaltiniui ir numatytam naudojimo būdui įvertinti
Reikėtų atlikti rizikos vertinimą, atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties vandens šaltinį ir numatytą naudojimo būdą (pvz., drėkinimo sistemą, ŠVD ypatumus, numatytą ŠVD vartojimo būdą ir t. t.), apibrėžiant vandens tinkamumą naudoti žemės ūkio tikslais, rekomenduojamas mikrobiologines slenkstines vertes ir vykdomos kontrolės dažnumą, kaip aprašyta šio rekomendacinio dokumento II priede.
Atlikdami vandens rizikos vertinimą augintojai gali remtis scheminėje struktūroje Nr. 3 paaiškintu metodu; ši schema padeda nustatyti galimus vandens taršos šaltinius ŠVD pirminės gamybos etape. Tai taikoma tiek drėkinimo vandeniui, tai vandeniui, kuris naudojamas atliekant susijusius veiksmus (pvz., purškiant pesticidais, atliekant tręšiamojo drėkinimo darbus, plaunant ir kt.).
Paprastesnis ir greitesnis būdas būtų naudoti vadinamąjį sprendimų medį, pvz., pateiktą šio rekomendacinio dokumento III priede; jame galiausiai pateikiamos vos kelios rekomendacijos dėl mėginių ėmimo, palyginti su rekomendacijomis, pateiktomis II priede.
Abi priemonės gali padėti priimti sprendimą, atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties vandens rizikos charakteristikas, bet, kadangi tai yra du skirtingi metodai, gautų rezultatų negalima sulyginti ir ekstrapoliuoti.
Žingsniai, kuriais sekdamas bet kuris augintojas galėtų nustatyti galimus taršos per ŠVD pirminės gamybos etape naudotą vandenį šaltinius, apibendrinti toliau pateiktoje struktūrinėje schemoje Nr. 3.
Struktūrinė schema Nr. 3. Praktiniai žemės ūkio paskirties vandens rizikos vertinimo žingsniai
Norint atlikti struktūrinėje schemoje Nr. 3 paaiškintą žemės ūkio paskirties vandens rizikos vertinimą, būtų naudinga užpildyti toliau pateiktą lentelę.
2 lentelė. Mikrobiologinės taršos per vandenį, kuris naudojamas vykdant žemės ūkio veiklą, prevencijos bendrųjų principų taikymas
Veikla |
Vandens šaltinis (48) |
Rizikos vertinimo rezultatai (remiantis II arba III priedu) |
Poreikis ištirti vandenį (remiantis II ir III priedais) ir, jei toks poreikis yra, tyrimų dėl E. coli/100 ml vandens dažnumas |
Iki nuimant derlių |
|||
Pesticidų praskiedimas |
|
|
|
Įrangos valymas |
|
|
|
Drėkinimas |
|
|
|
Tręšimas |
|
|
|
Žemės ūkio cheminių medžiagų praskiedimas |
|
|
|
… |
|
|
|
Derliaus nuėmimas |
|||
Įrangos valymas |
|
|
|
Rankomis derlių nuimančių arba renkančių darbuotojų rankų plovimas |
|
|
|
… |
|
|
|
Nuėmus derlių |
|||
Atvėsinimas |
|
|
|
Gabenimas |
|
|
|
Plovimas/ perliejimas vandeniu |
|
|
|
Įrangos valymas |
|
|
|
…. |
|
|
|
Šio rizikos vertinimo rezultatai padės įvykdyti ES įsipareigojimus (žr. 7.3.2 skirsnį), nes pagal juos galima nustatyti, kiek griežtai reikia vadovautis HGP (7.3.3), be to, prie rezultatų pateiktos atitinkamos rekomendacijos dėl žemės ūkio paskirties vandens tyrimų.
7.3.4. Gerosios praktikos rekomendacijos
7.3.4.1. Bendrosios rekomendacijos dėl vandens šaltinio, saugojimo ir paskirstymo
a. |
Nevalyto (komunalinio vandentiekio) kanalizacijos vandens negalima naudoti. Prieš svarstant galimybę naudoti bet kurios kitos rūšies nuotekas, reikėtų pasikonsultuoti su kompetentingomis institucijomis, nes gali būti taikomi tam tikri teisiniai apribojimai. |
b. |
Turėtų būti atliekami žemės ūkio paskirties vandens, kuris galbūt bus pakartotinai naudojamas ūkyje, kokybės tyrimai. Esant būtinybei, prieš pakartotinai naudojant šį vandenį, jis turėtų būti apdorotas ir (arba) dezinfekuotas. |
c. |
Reikėtų užtikrinti, kad gyvuliai nepatektų prie vandens šaltinių ir į teritorijas, iš kurių siurbiamas vanduo. |
d. |
Siekiant kuo geriau užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai nepatektų prie vandens, kuris naudojamas pirminiame ŠVD gamybos etape, reikėtų statyti užtvaras. |
e. |
Rekomenduojama įvertinti dirvožemio ir vandens taršos dėl paviršinio vandens nuotėkio smarkiai lyjant galimybes, taip pat įrengti tam tikras konstrukcijas, kurios sulaikytų tą nuotėkį (suformuoti barjerus iš augmenijos juostų, iškasti drenažo griovius ir kt.). |
f. |
Vandens tiekimo sistemos, įskaitant vandens telkinius, rezervuarus ir saugyklas, turėtų būti tinkamai prižiūrimos ir valomos, siekiant išvengti mikrobiologinės vandens taršos ir bioplėvelės susidarymo. |
g. |
Siekiant išvengti taršos, išvietės turėtų būti įrengtos ir mėšlas, fekalinės atliekos bei trąšos turėtų būti laikomi nuokalnėje ir bent 250 m nuo vandens šaltinių. Prireikus, augintojai turėtų įvertinti vietos aplinkybes ir numatyti didesnį atstumą. |
h. |
Jeigu vandens šaltinio mikrobiologinių tyrimų rezultatai nepalankūs arba nustatoma tam tikra problema, tada, atsižvelgiant į vandens šaltinį, reikėtų imtis toliau nurodytų taisomųjų veiksmų.
|
7.3.4.2. Gerosios praktikos rekomendacijos dėl drėkinimo metodų
a. |
Taikant lašinamojo drėkinimo metodą, reikėtų stengtis, kad dirvos paviršiuje arba tarpuvagiuose nesusidarytų balos, iš kurių vanduo gali patekti ant valgomos ŠVD dalies (50). |
b. |
Jeigu dirva drėkinama vandenį purškiant, turėtų būti naudojamas aukštesnės kokybės vanduo, nes jis patenka ant valgomų augalo dalių ir, jei tai įmanoma (51), taip dirva turėtų būti drėkinama tik ankstyvuose augalo vegetacijos etapuose. Galima nustatyti tam tikrą laiko intervalą nuo drėkinimo laikotarpio iki derliaus nuėmimo. Tokią priemonę reikėtų taikyti auginant visus ŠVD, kurie valgomi žali (lapinius produktus, salotoms naudojamas daržoves, vaisius ir kt.) (Žr. žemės ūkio paskirties vandens rizikos vertinimą 7.3.3 punkte.) |
c. |
Bedirvėse sistemose naudojamo vandens kokybė turėtų būti tikrinama nuolat ir toks vanduo turėtų būti dažnai keičiamas arba, jeigu vanduo naudojamas pakartotinai, jis turėtų būti apdorojamas, siekiant kuo labiau sumažinti mikrobinę taršą. Jeigu nustatoma, kad vanduo neatitinka nustatytų rodiklių, reikėtų įgyvendinti atitinkamas rizikos mažinimo priemones, daugiausia grindžiamas vandens apdorojimo metodu. |
d. |
Dėl drėkinimo sistemų:
|
7.3.4.3. Gerosios praktikos rekomendacijos dėl nuimant ir nuėmus derlių (atliekant susijusius veiksmus) naudojamo vandens
a. |
Dauguma nuimant ir nuėmus derlių atliekamų veiksmų susiję su ŠVD plovimu, perliejimu vandeniu, atvėsinimu, rūšiavimu ir gabenimu. Atliekant šiuos susijusius veiksmus naudojamas vanduo toliau vadinamas plovimo vandeniu. |
b. |
Apskritai, plaunant (panardinant arba purškiant) šviežius produktus, galima iš dalies sumažinti mikrobų kiekį. Tai yra svarbus etapas, kadangi dauguma mikrobų būna ant ŠVD paviršiaus. Tačiau per plovimo vandenį mikroorganizmai taip pat gali pasklisti plačiau ir taip galima užteršti didesnę produkcijos dalį. |
c. |
Pradiniuose plovimo etapuose naudojamas plovimo vanduo turėtų būti bent švaraus vandens kokybės. Jeigu ŠVD dažnai vartojami kaip gatavi maisto produktai (pvz., pomidorai, obuoliai, kriaušės, ankstyvos morkos, laiškiniai svogūnai ir kt.), galutiniam perliejimui naudojamas vanduo turi būti geriamojo vandens kokybės. Todėl reikėtų atlikti rizikos vertinimą pagal struktūrinę schemą Nr. 2, o vertinant, kokios kokybės plovimo vandenį reikia naudoti, galima naudoti II arba III priede numatytas priemones. |
d. |
Jeigu augintojas ketina plaudamas surinktą derlių naudoti pagalbines perdirbimo medžiagas, jis turėtų pasikonsultuoti su kompetentingomis institucijomis, nes pagalbinių perdirbimo medžiagų kaip dezinfekavimo priemonių naudojimas paprastai reglamentuojamas valstybių narių nacionalinės teisės aktais. Siekiant išlaikyti gerą vandens kokybę, tokiais pat principais reikėtų vadovautis prižiūrint plovimo rezervuarus. Jeigu naudojami dezinfektantai su chloru, reikėtų pasirūpinti, kad chloro šalutinių produktų liekanos maisto produktuose neviršytų DLLK. Maisto produktų taršą chloratais galima sumažinti:
|
e. |
Stiprus plovimas gali padidinti tikimybę pašalinti patogenus nuo produktų, kurie netrinami šepečiais. Plovimas šepečiais yra veiksmingesnis už plovimą nenaudojant šepečių. Plovimui naudojamus šepečius reikėtų dažnai valyti. |
f. |
Jeigu plaunant vanduo užteršiamas, o vėliau jis naudojamas pakartotinai, tai gali sukelti kryžminę taršą. Todėl nesvarbu, koks plovimo metodas naudojamas, augintojai turėtų vadovautis gerąja praktika, kuri užtikrintų ir palaikytų tinkamą vandens kokybę, t. y.:
|
g. |
Atliekant tam tikras operacijas, siekiant pašalinti dirvožemį, šiukšles ir prasisunkusias nuotekas, keli plovimai gali būti veiksmingesni už vieną plovimą. Pavyzdžiui, reikėtų apsvarstyti galimybę pirminio plovimo metu nuo produktų pašalinti didžiąją dalį dirvožemio, vėliau – juos papildomai nuplauti kelis kartus ir galiausiai perlieti geriamuoju vandeniu. |
h. |
Siekiant išvengti švaraus vandens taršos vandeniu, kuris gali būti užterštas (pvz., tarp geriamojo vandens tiekimo linijų ir plovimo vonių nuleidimo linijų), reikia įrengti, nuolat tikrinti ir prižiūrėti tokius įrenginius kaip vožtuvai ir įtaisai su oro tarpu. |
7.3.4.4. Papildomos gerosios praktikos rekomendacijos dėl lapinių daržovių, pomidorų ir melionų (52)
a. |
Kadangi derlių nuimant kombainais arba lauko konteineriuose tuoj po derliaus nuėmimo šviežios lapinės daržovės gali būti apipurškiamos nedideliu vandens kiekiu, kad ŠVD būtų sudrėkintos, jeigu vandens patenka ant valgomų lapinių daržovių dalių, šių procesų metu turi būti naudojamas geriamasis vanduo. |
b. |
Dirvinėse sistemose auginami pomidorai gali būti plaunami, kad nuo jų būtų pašalintos dulkės, jų paviršius gali būti džiovinamas ir jie gali būti rūšiuojami pagal dydį bei pakuojami. Šiuo atveju taip pat turėtų būti naudojamas geriamasis vanduo. |
c. |
Kartais vanduo pilamas į išverčiamąsias talpyklas, kuriose melionai ir arbūzai pervežami iš lauko konteinerių į pakavimo įmonę. Tokiu atveju:
|
7.3.4.5. Gerosios praktikos rekomendacijos dėl žemės ūkio paskirties vandens tyrimų
a. |
Prieš imant vandens mėginius, rekomenduojama patikrinti, ar vis dar galioja rizikos vertinimo rezultatai ir ar prevencinės priemonės tinkamai įgyvendintos ir patvirtintos. Rizikos vertinimus (žr. 7.3.2 dalį) reikėtų peržiūrėti kartą per metus. |
b. |
Reikėtų atlikti mikrobiologinius galimų vandens šaltinių tyrimus (53), siekiant nustatyti, ar vandens šaltinis tinkamas naudoti kaip žemės ūkio paskirties vanduo. |
c. |
Periodiškai reikia apžiūrėti ir pauostyti vandenį, siekiant nustatyti, ar jis neužterštas. Įvykus matomiems ar kvapo pokyčiams, reikėtų paimti vandens mėginius kontroliniam tyrimui atlikti. |
d. |
Vandens mėginius reikėtų imti jo naudojimo vietoje. |
e. |
Žemės ūkio paskirties vandens tyrimus (54) galima atlikti rečiau, jeigu trejus metus iš eilės rekomenduojamų tyrimų rezultatai yra palankūs, ir atsižvelgiant į tai, ar vanduo jautrus galimai taršai ar ne, kaip, pvz., gruntinis vanduo. |
f. |
Papildomus mėginius reikėtų paimti, pvz., įvykus potvyniui, išsiliejus srutoms iš mėšlo laikymo vietų, taip pat trumpalaikės arba protarpiais nustatomos taršos atveju, po liūties ir t. t. Tokiais atvejais šie papildomi tyrimai turėtų būti atliekami nedelsiant. |
g. |
Jeigu atlikdamas tyrimus augintojas pakartotinai nustato didelius mikroorganizmų indikatorių (t. y. indikatorių E. coli) kiekius vandens šaltiniuose, rekomenduojama imtis šių taisomųjų veiksmų:
|
7.4. Žemės ūkio darbuotojų higiena ir sveikatos būklė
7.4.1. Bendrieji principai
Visi darbuotojai turėtų žinoti pagrindinius higienos ir sveikatos principus ir turėtų būti informuoti apie visus galimus pavojus, susijusius su produkto tarša. Darbuotojams turėtų būti rengiami jų atliekamų darbų specifiką atitinkantys higienos mokymai ir jų žinios turėtų būti periodiškai vertinamos. Tokie mokymai turėtų būti rengiami tokia kalba ir tokiu būdu, kad darbuotojai suprastų, kokia higienos praktika reikia vadovautis.
Apskritai, leidimų neturintiems lankytojams turėtų būti draudžiama patekti į maisto produktų gamybos ir tvarkymo zonas. Prieš įleidžiant lankytojus, jie turėtų atsakyti sveikatos patikros anketos klausimus ir, esant poreikiui, dėvėti apsauginius drabužius bei laikytis maisto tvarkymo srities darbuotojų higienos nuostatų. Esant galimybei, derliaus nuėmimo, pakavimo ir tikrinimo procesai turėtų būti suplanuoti taip, kad produktai būtų kuo mažiau liečiami rankomis.
Kiekvienas augintojas turėtų parengti iliustruotus ir lengvai suprantamus dokumentus (55), susijusius su sveikatos būkle, higienos gerąja praktika, darbuotojų mokymu ir sanitariniais įrenginiais, taip užtikrindamas, kad darbuotojai, rangovai ir lankytojai žinotų HGP principus ir visada jais vadovautųsi.
7.4.2. Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatyti ES įsipareigojimai
[I priedas – A dalis – II punkto 5 papunkčio d punktas]: „[MTS], gaminantys augalinius produktus ir nuimantys jų derlių, turi imtis tinkamų adekvačių priemonių <…> užtikrinančių, kad maisto produktus tvarkančių darbuotojų sveikatos būklė yra gera ir jie dalyvauja sveikatos rizikos mokymuose.“
7.4.3. Gerosios praktikos rekomendacijos
a. |
ŠVD auginimo plotuose ar gamybos zonose negalima dėvėti ir į jas įsinešti asmeninių daiktų, kaip antai papuošalų, rankinių laikrodžių ir kt. |
b. |
Jeigu pagal standartinę praktiką reikia naudoti tam tikrus įrankius ar smulkius daiktus, jie turėtų būti tinkamai suskaičiuoti arba pažymėti. |
c. |
Prireikus darbuotojai turėtų dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir avalynę. Gali būti naudinga dėvėti pirštines, bet jos turi būti dažnai plaunamos arba keičiamos naujomis, siekiant išvengti mikroorganizmų plitimo. Vien pirštinių dėvėjimas nėra tinkamas geros rankų plovimo praktikos pakaitalas, ypač:
|
d. |
Darbuotojai, kurie liečia ŠVD, turėtų griežtai laikytis asmens švaros taisyklių. Apskritai, prieš imdami į rankas ŠVD (pvz., pradėdami rinkti derlių, nuimdami derlių ir tvarkydami nuimtą derlių, pavalgę, apsilankę tualete ir t. t.) arba prieš liesdami su maistu besiliečiančius paviršius, ypač nuimdami derlių arba tvarkydami nuimtą derlių, jie turėtų gerai nusiplauti ir nusisausinti rankas. |
e. |
Darbuotojai turėtų susilaikyti nuo elgesio, dėl kurio ŠVD gali būti užteršti, pvz., rūkymo, spjaudymo, gumos kramtymo ar valgymo, taip pat čiaudėjimo ar kosėjimo, virš šviežios produkcijos. |
f. |
Sergantis asmuo turėtų nedelsdamas pranešti augintojui ir (arba) linijos vadovui apie ligą arba ligos simptomus ir jam draudžiama dirbti ten, kur reikia liesti ŠVD. |
g. |
Kiek tai įmanoma, higienos ir sanitariniai įrenginiai:
|
h. |
Mokymų metu turėtų būti mokoma, kaip tinkamai nusiplauti ir nusisausinti rankas, naudotis tualetu ir tinkamai pašalinti tualetinį popierių ar pan. |
i. |
Rankų įpjovimai ir žaizdos turėtų būti užklijuoti tinkamais vandeniui nepralaidžiais pleistrais ir, jei tinkama, reikėtų dėvėti pirštines tvarsčiams uždengti. Jeigu šių priemonių nėra, nukentėjęs asmuo turėtų būti perkeltas į kitą darbo zoną, kurioje darbuotojai rankomis neima ŠVD ir neliečia su maistu besiliečiančių paviršių. |
j. |
Darbuotojams turėtų būti įrengtos atokiau nuo lauko ir pakavimo linijų esančios vietos, kuriose jie galėtų pailsėti ir pavalgyti. Darbuotojai neturėtų neštis maisto į gamybos zonas, kad būtų išvengta galimos ŠVD taršos maisto alergenais. |
7.5. Higienos sąlygų atliekant susijusius veiksmus ūkyje, be aprašytų 7.3 ir 7.4 skyriuose, kontrolė
7.5.1. Bendrieji principai
Derliaus nuėmimo metodai skiriasi ir priklauso nuo produkto savybių. Mechaninis derliaus nuėmimas yra paplitusi kai kurių ŠVD derliaus nuėmimo praktika ir, ją taikant, kryžminės taršos atvejų pasitaiko mažiau, nei nuimant derlių rankomis. Bet jeigu tokia įranga sugenda nuimant derlių arba ji prastai prižiūrima, netinkamai valoma ir (arba) dezinfekuojama arba ji apgadina surenkamus augalus, mikrobinė tarša gali pasklisti ir (arba) gali susidaryti mikrobų dauginimuisi palankios sąlygos (t. y. apgadinti ŠVD).
ŠVD turėtų būti saugomi ir gabenami higienos požiūriu tinkamomis sąlygomis. ŠVD derliaus saugyklų ir transporto priemonių jam gabenti konstrukcija turėtų būti tokia, kad ŠVD būtų kuo mažiau apgadinti ir jų negalėtų pasiekti (į juos negalėtų patekti) kenkėjai, kaip antai vabzdžiai, graužikai ir paukščiai. Patalpos turėtų būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad nekiltų mikrobiologinės, cheminės arba fizinės kryžminės taršos pavojaus. Atsižvelgiant į produktų srautą patalpose, reikėtų įvertinti kryžminės taršos pavojaus lygį visuose etapuose (t. y. atvežus žaliavas, apipjaustant ŠVD prieš plovimą ir pakuojant juos, taip pat saugant ir gabenant) ir imtis priemonių šiai rizikai sumažinti.
7.5.2. Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatyti ES įsipareigojimai
[I priedas – A dalis – II punkto 5 papunkčio a punktas]: „[MTS], gaminantys augalinius produktus ir nuimantys jų derlių, turi imtis tinkamų adekvačių priemonių <…> patalpų, įrengimų, talpyklų, dėžių, transporto priemonių <…> švarai užtikrinti, o kai po valymo būtina dezinfekcija, jos atlikimo tinkamu būdu užtikrinimui.“
[I priedas – A dalis – II punkto 5 papunkčio b punktas]: „[MTS], gaminantys augalinius produktus ir nuimantys jų derlių, turi imtis tinkamų adekvačių priemonių <…> kur reikia, higieniškoms augalinių produktų gamybos, gabenimo ir sandėliavimo sąlygoms bei jų švarai užtikrinti.“
[I priedas – A dalis – II punkto 5 papunkčio f punktas]: „[MTS], gaminantys augalinius produktus ir nuimantys jų derlių, turi imtis tinkamų adekvačių priemonių <…> atliekas ir kenksmingas medžiagas laikyti ir tvarkyti taip, kad jos netaptų taršos priežastimi.“
7.5.3. Gerosios praktikos rekomendacijos dėl derliaus nuėmimo ir pakavimo darbų laukuose arba ūkyje
7.5.3.1. Visoms įstaigoms
a. |
Kai šviežia produkcija pakuojama laukuose, reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad dėl sąlyčio su mėšlu, gyvūnų išmatomis, dirvožemiu ar vandeniu talpyklos nebūtų užterštos. |
b. |
Jeigu siekiant neapgadinti ŠVD įrangoje, kuria tvarkomas nuimtas derlius, naudojamas paminkštinimas, jis turėtų būti pagamintas iš medžiagos, kurią galima valyti ir, esant galimybei, dezinfekuoti. |
c. |
Nuimdami derlių, augintojai turėtų pašalinti perteklinį gruntą ir pridžiūvusį purvą nuo produkcijos ir (arba) talpyklų ir turėtų kaskart pakrovę ŠVD nuvalyti visus savo įrankius (priemones) ir talpyklas, kurie nuimant derlių naudojami pakartotinai. |
d. |
Nuimdami ir (arba) nuėmę derlių ir prieš kraudami jį į transporto priemones, augintojai turėtų stengtis nestatyti derliui sudėti skirtų dėžių ir nedėti surinktų šviežių produktų tiesiai ant žemės. Derliui sudėti skirtos dėžės, kurios tiesiogiai liečiasi su šviežia produkcija, neturėtų būti naudojamos kitais tikslais, išskyrus produkcijos laikymą. |
e. |
Tiesioginiam vartojimui skirti supakuoti produktai turėtų būti tinkamai paženklinti etiketėms ir saugomi. Esant būtinybei, turėtų būti nustatyta tinkama sandėliavimo temperatūra ir santykinės oro drėgmės sąlygos. |
f. |
Augintojai turėtų stengtis neperpildyti krepšių ir dėžių, kad juos kraunant vieną ant kito būtų išvengta galimo teršalų patekimo į šviežius produktus. Taip pat tai padėtų apsaugoti produkciją nuo apgadinimo. |
g. |
Surinktus vaisius ir daržoves reikėtų gražiai apipjaustyti, neįplėšiant stiebų ar kotų. |
h. |
Pakavimo medžiagos likučius ir brokuotus ŠVD baigiantis dienai reikėtų išvežti iš lauko. |
i. |
Žmonėms vartoti netinkamus ŠVD reikėtų palikti nesurinktus arba atskirti nuimant derlių. |
j. |
Darbuotojas, kuris netvarko sveikų vaisių ar daržovių, turėtų laikydamasis higienos reikalavimų išgabenti brokuotus ŠVD iš pakavimo cecho ir pašalinti juos taip, kad jie nepritrauktų kenkėjų. |
7.5.3.2. Papildomos konkrečios gerosios praktikos rekomendacijos pomidorų, uogų, melionų ir arbūzų augintojams
a. |
Jeigu auginant uogas, pomidorus, melionus ir arbūzus po jais klojamos tam tikros medžiagos, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti jų sąlytį su dirvožemiu (pvz., mulčias arba tokios biologiškai skaidžios medžiagos kaip šiaudai) arba nuimant derlių naudojamos medžiagos, kuriomis siekiama apsaugoti surinktus vaisius (pvz., plastikas arba tokios biologiškai skaidžios medžiagos kaip lapai arba bet kokio tipo biologiškai skaidžių krepšių popieriniai įdėklai):
|
b. |
Visoje maisto tiekimo grandinėje reikėtų vadovautis higienos gerąja praktika, kadangi uogos daugiausia vartojamos žalios ir (arba) tik minimaliai apdorojamos, t. y. valomos, plaunamos ar atvėsinamos. |
c. |
Uogos turėtų būti atvėsintos vos jas nuskynus. Jei reikia, ledui gaminti ir vandeniniuose vėsintuvuose paruošiamajam atvėsinimui augintojai turėtų naudoti geriamąjį vandenį, kad taršos rizika būtų kuo mažesnė. |
d. |
Jeigu derlius nuimamas rankomis, augintojai turėtų atsižvelgti į šias rekomendacijas:
|
e. |
Kai kurie augintojai deda melionus ir arbūzus ant specialių išgaubtų lėkščių (t. y. nedidelių plastikinių padėklų), plastiko mulčiu išklotų vagų arba perpus padalintų bambukų segmentų, kad jie kuo mažiau liestųsi su dirvožemiu ir taip kuo rečiau susidarytų šviesios dėmės, kurias lemia vaisiaus sąlytis su žeme. Taip pat darbuotojai gali kelis kartus per augimo sezoną rankomis apversti melionus ir arbūzus, kad jie nenudegtų saulėje arba ant jų nesusidarytų šviesios dėmės dėl sąlyčio su žeme, arba jie gali būtų uždengti biologiškai skaidžiomis medžiagomis, kaip antai ryžių šiaudais, kad nenudegtų saulėje. Kai naudojamos specialios išgaubtos lėkštės arba biologiškai skaidžios medžiagos, rekomenduojama vadovautis tokia praktika:
|
7.5.4. Gerosios praktikos rekomendacijos dėl krovimo, gabenimo, saugojimo, valymo ir dezinfekavimo darbų
7.5.4.1. Ūkyje, pakuojant ir gabenant
a. |
Produktai turėtų būti sukrauti taip, kad gabenant jie nebūtų apgadinti. |
b. |
Visomis priemonėmis reikėtų stengtis apsaugoti nuimtą derlių nuo saulės, vėjo, lietaus, kenkėjų ir kitų gyvūnų. |
c. |
Nuimtą derlių reikėtų kuo greičiau nugabenti ten, kur šie produktai tvarkomi ir pakuojami. Esant aukštai temperatūrai, šį procesą reikėtų paspartinti. |
d. |
Produktus galima sudėti į lauko dėžes ar kitas maisto produktams tinkamas talpyklas, bet jų negalima sumesti ar suspausti. Dėžių negalima perpildyti. |
e. |
Saugojimo vietos turėtų būti švarios ir tinkamos kiekvienam iš jose saugomų produktų. Nuimtą derlių draudžiama laikyti kartu su galimais taršos šaltiniais, pvz., gyvūnais, cheminiais produktais ir kt. |
f. |
Gabenimui skirtos transporto priemonės turėtų būti švarios: ŠVD neturėtų būti gabenami kartu su galimais taršos šaltiniais, pvz., gyvūnais, cheminiais produktais ir kt. Jeigu transporto priemone prieš tai buvo gabenami gyvūnai, augalų apsaugos produktai, biocidai, variklių alyva, degalai arba atliekos, ši transporto priemonė turėtų būti tinkamai išvalyta ir, esant būtinybei, dezinfekuota, prieš ja gabenant ŠVD. Visais atvejais transporto priemonės, kuriomis gabenami ŠVD, turėtų būti periodiškai valomos. |
g. |
Vartoti žmonėms netinkami ŠVD turėtų būti atskirti nuo kitų ŠVD prieš juos sandėliuojant ar gabenant. Tuos ŠVD, kurių negalima toliau perdirbti taip, kad jie būtų saugūs, reikėtų pašalinti laikantis higienos reikalavimų. |
7.5.4.2. Valymo, techninės priežiūros ir dezinfekavimo darbai
a. |
Lauko dėžes ar kitas ŠVD gabenimui naudojamas talpyklas reikėtų periodiškai valyti ir jose neturėtų būti jokių įtrūkimų ar išsikišimų, kurie galėtų apgadinti produktus. |
b. |
Valant įrangą, nuo jos paviršiaus reikėtų pašalinti šiukšles, užpilti ploviklio, ją reikia nuplauti vandeniu ir, jei reikia, dezinfekuoti. |
c. |
Su maistu besiliečiančių paviršių valymo ir dezinfekavimo veiksmingumas turėtų būti periodiškai tikrinamas paimant tepinėlį. |
d. |
Jeigu reikia, uždarose pirminės gamybos patalpose turėtų būti užtikrintos pakankamos švaraus vandens atsargos ir įrengtos atitinkamos jo saugyklos bei paskirstymo įrenginiai. |
e. |
Visa įranga, prie kurios tiesiogiai liečiasi ŠVD, įskaitant žemės ūkio techniką, derliaus nuėmimo ir gabenimo įrangą, talpyklas ir peilius, turėtų būti plaunami švariu vandeniu. |
f. |
Negeriamas vanduo turėtų būti tiekiamas naudojant atskirą sistemą. Negeriamo vandens sistemos turėtų būti aiškiai pažymėtos ir neturėtų būti sujungtos su geriamojo vandens sistemomis, taip pat turėtų būti užkirstas kelias atgaliniam negeriamo vandens srautui į geriamojo vandens sistemas. |
g. |
Turėtų būti įrengtos tinkamos drenažo ir atliekų šalinimo sistemos bei įrenginiai. |
h. |
Augintojai turėtų tinkamai laikyti savo įrangą ir nupjauti piktžoles ar žolę šalia pastatų. |
i. |
Augintojai turėtų stengtis technika su derliaus nuėmimo įrenginiais nevažiuoti per laukus, kurie buvo patręšti mėšlu ar kompostu. |
j. |
Augintojams rekomenduojama valyti ir dezinfekuoti derliaus nuėmimo įrenginius kiekvieną sezoną arba pagal poreikį. |
k. |
Rekomenduojama nustatyti šių įrenginių, taip pat pakavimo įrangos ir įrankių valymo ir dezinfekavimo grafiką. |
l. |
Valymo ir dezinfekavimo darbų negalima atlikti tokiose vietose, kuriose nubėgusiu vandeniu galima užteršti ŠVD. |
m. |
Augintojas gali naudoti biocidus su maistu besiliečiantiems paviršiams ir plovimo, perliejimo vandeniu ir atvėsinimo įrangai dezinfekuoti. |
n. |
Valymui naudojamos medžiagos (pvz., plovikliai, biocidai) turėtų būti aiškiai pažymėtos ir laikomos atskirai saugiose ir tinkamose saugyklose (58). Turėtų būti išduoti atitinkami leidimai naudoti šias medžiagas ir jos turėtų būti naudojamos numatytais tikslais pagal gamintojo instrukcijas. |
7.5.4.3. Su saugyklomis ir pakavimo cechais susijusios papildomos gerosios praktikos rekomendacijos pomidorų, uogų, melionų, arbūzų ir lapinių daržovių augintojams
a. |
Apskritai, visus ŠVD, kurie buvo nuvalyti ir (arba) apdoroti cheminėmis medžiagomis, bet ypač pomidorus, melionus ir arbūzus, reikėtų iš esmės atskirti nuo žaliavų ir aplinkos teršalų, t. y. laikyti atskirose patalpose arba apdoroti skirtingu metu. Be to, pakavimo patalpos ir cechai turėtų būti suprojektuoti taip, kad zonos, į kurias patenka pomidorai iš laukų (zonos atgabenamiems nešvariems pomidorams), būtų atskirtos nuo zonų, kuriose jie toliau tvarkomi. Jei įmanoma, žaliavų tvarkymo zonos turėtų būti atskirtos nuo pakavimo zonų. |
b. |
Vėsinant ir plaunant lapines daržoves, turėtų būti palaikoma atitinkama tuo tikslu naudojamo vandens mikrobinė kokybė, pakankamai dažnai keičiant vandenį arba apdorojant vandenį, kad jame kuo mažiau kauptųsi mikroorganizmai ir produkcijos kryžminės taršos rizika būtų kuo mažesnė. |
8. ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU MAISTO PRODUKTŲ ATŠAUKIMU IR PAŠALINIMU IŠ RINKOS
8.1. Įrašų saugojimas
8.1.1. Bendrieji principai
Ūkyje įdiegta veiksminga (dvikrypčio) atsekamumo sistema turėtų būti patvirtinama dokumentais, kuriuose turėtų būti nurodytas produkto šaltinis ir to produkto pažymėjimo ar identifikavimo mechanizmas, pagal kurį būtų galima atsekti produktą iš atitinkamo ūkio. Tvarkyti apskaitą augintojui gali padėti kiti asmenys, pvz., ūkio techniniai darbuotojai.
Ši informacija, pateikus prašymą, turėtų būti prieinama visoms kompetentingoms institucijoms, taip pat maisto tvarkymo subjektams, kurie pristato nuimtą derlių kitiems subjektams.
8.1.2. Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatyti ES įsipareigojimai
[I priedas – A dalis – III punkto 7 papunktis]:„Atitinkamu būdu ir atitinkamą laikotarpį maisto tvarkymo subjektai, priklausomai nuo maisto verslo pobūdžio ir dydžio, turi saugoti įrašus, susijusius su rizikos veiksniams kontroliuoti panaudotomis priemonėmis. Maisto verslo operatorių atitinkama tuose įrašuose įrašyta informacija turi būti prieinama kompetentingai institucijai ir kitiems maisto verslo operatoriams, pastarųjų pageidavimu.“
[I priedas – A dalis – III punkto 9 papunkčio a–c punktai]: „Augalinius produktus gaminantys ar jų derlius nuiminėjantys maisto tvarkymo subjektai ypač turi saugoti įrašus:
a) |
susijusius su augalų apsaugos priemonių ir biocidų panaudojimu; |
b) |
kuriuose yra įrašų apie kenkėjų ar ligų, galinčių turėti įtakos augalinės kilmės produktų saugumui, atvejus; ir |
c) |
kuriuose yra įrašų apie augalų mėginių ar kitų mėginių analizių rezultatus, kurie yra svarbūs žmonių sveikatai.“ |
8.1.3. Gerosios praktikos rekomendacijos
a. |
Turėtų būti saugomi išsamūs įrašai, pagal kuriuos kiekvieną produktą būtų galima susieti su jo pirminės gamybos tiekimo grandinėje dalyvaujančiu tiekėju, tarp jų šie duomenys:
|
b. |
Įrašus rekomenduojama saugoti bent 3 metus. Turėtų būti registruojami duomenys apie priemones, kurios buvo įgyvendintos siekiant kontroliuoti ŠVD gamyboje kylančius pavojus, pvz., bakterinius patogenus arba cheminius teršalus (informaciją apie rekomenduojamas kontrolės priemones rasite ankstesnėse šio dokumento dalyse). Dokumentais turėtų būti patvirtintos įgyvendintos šių sričių kontrolės priemonės:
|
8.2. Pareigos, susijusios maisto produktų atšaukimu ir pašalinimu iš rinkos
8.2.1. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14, 18 ir 19 straipsniuose nustatyti ES įsipareigojimai
[14 straipsnio 1 dalis]: „Nesaugus maistas į rinką nepateikiamas.“
[14 straipsnio 2 ir 6 dalys]: Nesaugus maistas apibrėžiamas kaip maistas, kuris „kenkia sveikatai“ ir (arba) „netinka žmonėms vartoti“ ir „[j]ei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi“.
[18 straipsnio 2 dalis]: „Maisto <…> verslo operatoriai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą <…> maistui skirtą gyvūną bei kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą <…>. Tuo tikslu minėti subjektai privalo vietoje turėti sistemas ir taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms šią informaciją.“
[18 straipsnio 3 dalis]: „Maisto <…> operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jiems galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jų produktai. Kompetentingų institucijų prašymu ši informacija yra joms pateikiama.“
[18 straipsnio 4 dalis]: „Į Bendrijos rinką pateikti arba pateiktini maisto produktai <…> yra tinkamai ženklinami etiketėmis, kad juos būtų lengviau atpažinti remiantis atitinkamais dokumentais arba informacija, kurių reikalaujama konkretesnėmis nuostatomis.“
[19 straipsnio 1 dalis]: „Jei maisto verslo operatorius mano arba turi pagrindo manyti, kad jo importuotas, išaugintas, perdirbtas, pagamintas arba paskirstytas maisto produktas neatitinka maisto saugos reikalavimų, jis tuoj pat pradeda to maisto pašalinimo iš rinkos procedūras, jei maistas po pirminio patikrinimo vietoje jau išvežtas, ir apie tai praneša kompetentingoms institucijoms. Tuo atveju, kai produktas jau galėjo pasiekti vartotoją, operatorius veiksmingai ir tiksliai informuoja vartotojus apie produkto pašalinimo priežastį, o prireikus atsiima iš vartotojų jiems jau pateiktus produktus, jei kitų priemonių nepakanka aukštam sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti.“
[19 straipsnio 3 dalis]: „Jei maisto verslo operatorius mano arba turi pagrindo manyti, kad jo į rinką pateiktas maistas gali pakenkti žmonių sveikatai, apie tai jis nedelsdamas praneša kompetentingoms institucijoms. [Augintojai] informuoja kompetentingas institucijas apie prevencinius veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti nuo pavojaus galutinį vartotoją, ir, jei tai gali sustabdyti, sumažinti arba pašalinti dėl maisto kylantį pavojų, netrukdo arba neatbaido nė vieno asmens nuo bendradarbiavimo remiantis nacionalinės teisės aktais ir teisine praktika.“
[19 straipsnio 4 dalis]: „Maisto tvarkymo subjektai su kompetentingomis institucijomis bendradarbiauja atliekant veiksmus, leidžiančius išvengti pavojaus, kurį kelia jų tiekiamas arba jau pateiktas maistas, arba jį sumažinti.“
8.2.2. Gerosios praktikos rekomendacijos
a. |
Maisto produktų atšaukimo ir pašalinimo iš rinkos planas sudarytas iš kelių dokumentų ir papildomos medžiagos, kurie skirti tam, kad maisto produktus būtų lengviau pašalinti iš rinkos ir būtų suteikta tiksli informacija įmonėms, vartotojams ir kompetentingoms institucijoms. |
b. |
Augintojas turėtų užtikrinti, kad atšaukti maisto produktai nepatektų į rinką kitais kanalais. |
c. |
Įvykus su ŠVD siejamam per maistą plintančios ligos protrūkiui, atitinkami įrašai apie gamybą ir susijusius veiksmus, kaip antai pakavimą ir gabenimą, gali padėti nustatyti taršos šaltinį maisto tiekimo grandinėje ir palengvinti produktų atšaukimo procedūrą. |
(1) 2014 m. Europos Sąjungos zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir per maistą plintančių ligų protrūkių tendencijų ir šaltinių suvestinė ataskaita (angl. – The European Union summary report on trends and sources of zoonoses, zoonotic agents and food-borne outbreaks in 2014), http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4329/pdf
(2) http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/dyna/consumervoice/create_cv.cfm?cv_id=740
(3) Paskelbus šią EFSA nuomonę, buvo priimti 4 konkretūs reglamentai: 2013 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentai (ES) Nr. 208/2013, (ES) Nr. 209/2013, (ES) Nr. 210/2013 ir (ES) Nr. 211/2013 dėl į Sąjungą importuojamų daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo reikalavimų, patvirtinimo, mikrobiologinių kriterijų ir sertifikavimo reikalavimų.
(4) Pavyzdžiui, pakavimas naudojant modifikuotą atmosferą arba šviežių minimaliai apdirbtų vaisių ir daržovių lupimas (skutimas) ar supjaustymas į mažesnius gabalėlius neįtraukti į I priedo taikymo sritį.
(5) Mikotoksinai neaptariami šiose rekomendacijose, nes jos pagrįstos EFSA nuomonėmis, susijusiomis su mikrobiologiniais patogenais.
(6) Lapinės daržovės, kurios valgomos žalios kaip salotos, uogos, pomidorai, melionai ir svogūninės ir stiebinės daržovės bei morkos.
(7) Žr. sąvokos „daigai“ apibrėžtį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 208/2013 dėl daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo reikalavimų 2 straipsnyje. Daigintoms sėkloms taikomas Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I priedas (pirminė gamyba) (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).
(9) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.
(10) OL L 338, 2005 12 22, p. 1.
(11) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.
(12) OL L 181, 1986 7 4, p. 6.
(13) OL L 330, 1998 12 5, p. 32.
(14) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.
(15) OL L 300, 2009 11 14, p. 1.
(16) OL L 54, 2011 2 26, p. 1.
(17) DK/HU/PT/RO/SK.
(18) CAC/GL 79–2012, CAC/RCP 53–2003, CAC/RCP 42–1995 ir CAC/RCP 1–1969,
http://www.codexalimentarius.org/standards/list-standards/en/?no_cache=1?provide=standards&orderField=ccshort&sort=asc&num1
(19) Pastaba. Jeigu naudojamos neorganinės trąšos, atsakinėti į kitus šio kontrolinio sąrašo klausimus nereikia, nes šiame vadove jos neaprašytos.
(20) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).
(21) 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 181, 1986 7 4, p. 6).
(22) Kaip aprašyta 7.4 skyriuje (7.4.3 punktas).
(23) Kaip aprašyta 7.5.4.2 punkte.
(24) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(25) Vadovaujantis integruoto kenkėjų valdymo reikalavimais.
(26) Čia aptariama tik valgoma ŠVD dalis.
(27) Nors šiame vadove kalbama tik apie organines trąšas, dalyje apie vandenį (šio vadovo 7.3 skyriuje) aptariamas vandenyje tirpių neorganinių trąšų naudojimas.
(28) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, nustatyti reikalavimai, kurie keliami gyvūninių šalutinių produktų transformacijai gaminant organines trąšas ir dirvožemio gerinimo medžiagas, įskaitant kai kuriuos mikrobiologinius irimo atliekų ir komposto standartus. Tame pačiame ūkyje pagamintas ir naudojamas mėšlas gali būti beriamas į dirvą jo neapdorojus, jeigu, kompetentingos institucijos nuomone, jis nekelia rimtų užkrečiamųjų ligų perdavimo pavojaus (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).
(29) T. y. gyvulių mėšlo, srutų ir organinių atliekų paskleidimo ūkyje planą. Bet koks planas padės augintojui iki minimumo sumažinti vandens taršos pavojų. Šis planas turėtų padėti įvykdyti nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Tarybos direktyva 91/676/EEB.
(30) Siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos nitratais, būtina laikytis Tarybos direktyvoje 91/676/EEB nustatytuose reikalavimuose nurodytų tręšimo apdorotu mėšlu terminų.
(31) Remiantis EFSA moksline nuomone dėl salmonelių ir norovirusų lapinėse daržovėse, kurios valgomos žalios kaip salotos, keliamo pavojaus (angl. EFSA’s scientific opinion on the risk from Salmonella and Norovirus in leafy greens eaten raw as salads reports).
(32) Įprastai apdorotas kanalizacijos dumblas – tai negiliuose tvenkiniuose laikomas, sutirštėjęs ir mezofiliškai anaerobinėmis sąlygomis suskaidytas dumblas. Apdorojant dumblą, turi būti užtikrinta, kad būtų sunaikinta 99 % patogenų (2 log sumažėjimas).
(33) Labiau apdorotas kanalizacijos dumblas – tai pasterizuotas, termofiliškai suskaidytas, kalkėmis stabilizuotas ir kompostuotas dumblas. Apdorojant dumblą, turi būti užtikrinta, kad būtų sunaikinta 99,9999 % patogenų (6 log sumažėjimas).
(34) Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 nustatyti kai kurie mikrobiologiniai standartai, kurie taikomi skaidymo liekanoms ir kompostui, kurie susidaro apdorojant šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant mėšlą.
(*1) Šie laiko intervalai iki derliaus nuėmimo yra gerosios praktikos pavyzdžiai ir augintojai turėtų taikyti šias rekomendacijas, atsižvelgdami į riziką, siejamą su konkrečia savo vykdoma veikla. Patogenų žuvimo šviežiame mėšle (srutose), jį išbėrus (išlaisčius) į dirvą, greičiui įtakos turi tokie veiksniai kaip temperatūra, UV spinduliai, pH, džiūvimas, dirvožemio rūšis. Todėl, atsižvelgiant į regioninius klimato ir aplinkos sąlygų ir kt. skirtumus, gali būti pagrįsti ir kiti laikotarpiai.
(1) Kai gyvulių ganymas yra esminė ūkininkavimo sistemos dalis (pvz., kai kuriuose ekologiniuose ūkiuose), nuo gyvulių ganymo iki derliaus nuėmimo turėtų būti nustatytas bent 6 mėnesių intervalas. Siekiant dar labiau sumažinti riziką, esant praktinėms galimybėms, reikėtų laikytis pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytų rekomendacijų.
(35) Pavyzdžiui, pagal BSi PAS 100 arba lygiavertę specifikaciją.
(36) Pavyzdžiui, pagal BSi PAS 100 arba lygiavertę specifikaciją.
(37) Ūkyje sukauptas mėšlas ir srutos turėtų būti saugomi per tam tikrą laikotarpį sukauptomis dalimis ne mažiau kaip 6 mėnesius, tuo laikotarpiu jų nepapildant šviežiu mėšlu ar srutomis. Aktyvesni apdorojimo būdai yra kompostavimas (kietojo mėšlo) ir apdorojimas kalkėmis (srutų), žr. 7.2.3.2 dalį.
(38) Įprastai apdorotas kanalizacijos dumblas – tai negiliuose tvenkiniuose laikomas, sutirštėjęs ir mezofiliškai anaerobinėmis sąlygomis suskaidytas dumblas. Apdorojant dumblą, turi būti užtikrinta, kad būtų sunaikinta 99 % patogenų (2 log sumažėjimas).
(39) Labiau apdorotas kanalizacijos dumblas – tai pasterizuotas, termofiliškai suskaidytas, kalkėmis stabilizuotas ir kompostuotas dumblas. Apdorojant dumblą, turi būti užtikrinta, kad būtų sunaikinta 99,9999 % patogenų (6 log sumažėjimas).
(40) ŠVD, kurių taršos patogenais atvejų galėjo būti užregistruota praeityje, pvz., gūžinės salotos, lapinės salotos, salierų stiebai, laiškiniai svogūnai, ridikėliai, švieži ir šaldyti prieskoniniai augalai ir kt.
(41) Turi būti pasiekta tikslinė nulinė ir absoliuti < 0,1 % stiklo (m/m sauso medžiagos svorio) riba (t. y. komposto ar apdoroto mėšlo užteršimo stiklo šiukšlėmis riba)
(42) ŠVD, kurių taršos patogenais atvejų galėjo būti užregistruota praeityje, pvz., obuoliai, burokėliai, juodieji serbentai, šilauogės, pupos, brokoliai, kopūstai, paprikos, morkos, kalafiorai, šakniavaisiniai salierai, vyšnios, cukinijos, agurkai, česnakai, žalios šparaginės pupelės (ne vijoklinės), melionai, grybai, svogūnai (raudonieji ir baltieji), sėjamieji žirniai, kriaušės, persikai, slyvos, avietės, braškės, saldieji žirniai, kukurūzai, pomidorai, ant medžių augantys riešutai ir kt.
(43) Turi būti pasiekta tikslinė nulinė ir absoliuti < 0,1 % stiklo (m/m sauso medžiagos svorio) riba (t. y. komposto ar apdoroto mėšlo užteršimo stiklo šiukšlėmis riba)
(44) Pavyzdžiui, artišokai, porai, aguročiai, pastarnokai, bulvės, didieji moliūgai, vijoklinės pupelės, moliūgai, griežčiai, ropės ir kt.
(45) ISO 16075–2:2015 Gairės dėl valytųjų nuotekų naudojimo drėkinimo projektams (angl. Guidelines for treated wastewater use for irrigation projects).
(46) http://www.fao.org/DOCReP/003/T0234e/T0234e00.htm; ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/010/a1336e/a1336e07.pdf
(47) http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/78265/1/9241546824_eng.pdf
(48) Jeigu naudojami keli vandens šaltiniai arba vandens iš įvairių šaltinių mišinys, reikia atlikti kiekvieno naudojamo šaltinio rizikos vertinimą.
(49) [ŠVD pagalbinių perdirbimo medžiagų apibrėžtis yra suderinta ES (Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008) ir dezinfekavimo medžiagos turi būti patvirtintos pagal 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 (OL L 167, 2012 6 27, p. 1–123) dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo nuostatas. Medžiagos, kurios naudojamos kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos, turi būti naudojamos laikantis gerosios gamybos praktikos (GGP) sąlygų. Kai kurios įmonės mikrobų kiekiui vandenyje kontroliuoti naudoja chlorą ar kitas medžiagas. Dažniausiai kaip dezinfekavimo medžiaga naudojamas chloras – natrio hipochlorito granulių, tablečių ar skysčio forma. Naudojami chloro kiekiai turėtų atitikti ES nustatytą didžiausią chloratų kiekį, kuris gali būti galutiniame produkte (taip pat žr. 7.3.4.3 punkto d papunktį). Be to, chloratas – tai medžiaga, kurios pagal Komisijos sprendimą Nr. 2008/865/EB nebegalima naudoti kaip pesticido. Kadangi Reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių nenustatyta konkreti didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija (DLLK), visiems į to reglamento I priedą įtrauktiems maisto produktams taikytina numatytoji 0,01 mg/kg DLKK. Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatytos DLKK vertės taikytinos liekanoms tų medžiagų, kurios šiuo metu naudojamos arba praeityje naudotos kaip pesticidai. Todėl chloratui taikoma 0,01 mg/kg DLKK, nors šiuo metu dauguma atvejų jo liekanos susidaro, kai dezinfektantai su chloru naudojami kaip biocidai.]
(50) Tokios pat taisyklės reikėtų laikytis naudojant pesticidus.
(51) Jeigu vanduo nėra labai aukštos kokybės, šį drėkinimo metodą reikėtų naudoti tik ankstyvuose vegetacijos etapuose.
(52) Vaisių ir daržovių kategorijos, kurios EFSA nuomonėse nurodytos kaip keliančios didžiausią riziką, – salmonelėmis ir norovirusais užteršti produktai.
(53) Vandens mėginius reikėtų nusiųsti į laboratoriją mikrobiologiniams tyrimams atlikti.
(54) Jeigu nusprendžiama, kad mikrobiologinius tyrimus reikia atlikti tokiu dažnumu, kaip siūloma, žr. II priede (p. 35–37) nustatytą tyrimų periodiškumą.
(55) Dokumentai – tai plakatai ant sienų arba matomose vietose palikti lankstinukai, kuriuos gali pamatyti kiekvienas, atėjęs į įmonę.
(56) 56 Pvz., ne toliau kaip už 400 m nuo lauko arba tokiu atstumu, kurį būtų galima nueiti per 5 minutes.
(57) 57 Pvz.: jeigu darbuotojų mažiau nei 25, pakanka įrengti vieną vyrams ir moterims bendrą tualetą. Jeigu darbuotojų daugiau nei 25, turėtų būti po vieną tualetą 20 žmonių ir jie turėtų būti atskirti pagal lytį.
(58) Pavyzdžiui, netinkamai saugomi hipochloritai gali pavirsti chloratų sankaupomis.
I PRIEDAS
GLOSARIJUS
Taikomos Reglamentuose (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 2073/2005, Tarybos direktyvoje 86/278/EEB nustatytos apibrėžtys, jos yra pabrauktos. Šiame rekomendaciniame dokumente vartojamos toliau pateikiamos sąvokų apibrėžtys.
— Žemės ūkio sąnaudos – pirminėje šviežių vaisių ir daržovių gamyboje naudojamos šiai veiklai reikalingos medžiagos (pvz., sėklos, trąšos, vanduo, žemės ūkio cheminės medžiagos, atraminės priemonės augalams sutvirtinti).
— Žemės ūkio cheminės medžiagos – cheminės medžiagos, kaip antai fungicidai, insekticidai, kurie naudojami siekiant kontroliuoti ŠVD kenkiančius organizmus (pvz., grybus, nematodus, erkes, vabzdžius ir graužikus) arba virusus. Pagal tikslą, kuriuo žemės ūkio cheminės medžiagos naudojamos, jos skirstomos į insekticidus, fungicidus, herbicidus, rodenticidus, augalų augimą skatinančias medžiagas, repelentus ir t. t.
— Žemės ūkio paskirties vanduo – produktų pirminės gamybos etape (iki nuimant derlių, nuimant derlių ir nuėmus derlių) naudojamas vanduo, kuris skirtas sąlyčiui su produkcija ar su produkcija besiliečiančiais paviršiais arba veikiausiai pateks ant jų. Tai, be kita ko, yra drėkinimo ir plovimo vanduo, naudojamas nuimant derlių ir jį nuėmus, purškiant trąšas arba žemės ūkio chemines medžiagas, vėsinant produkciją, valant įrangą ir t. t.
— Uogos – nepaisant didelės augalų, kurie auginami dėl uogų, veislių įvairovės, ES šviežių vaisių ir daržovių rinkoje svarbiausios uogos yra braškės, avietės, gervuogės ir šilauogės. Uogos gali derėti ant neaukštų daugiamečių augalų (pvz., braškės), krūmų (pvz., gervuogės, juodieji serbentai, šilauogės, agrastai, avietės) arba nedidelių medžių (pvz., šilkmedžio vaisiai, šeivamedžio uogos). Uogos yra greitai gendantys maisto produktai, kuriuos galima vartoti šviežius, taip pat kaip šaldytas sudedamąsias daugelio maisto produktų dalis.
— Biocidai (Reglamentas (ES) Nr. 528/2012)– cheminės medžiagos, kurios naudojamos siekiant nuslopinti organizmus, kurie kenkia žmogaus ar gyvūnų sveikatai arba gadina natūralias ar dirbtines medžiagas. Prie tokių kenksmingųjų organizmų priskiriami kenkėjai ir mikrobai (t. y. pelėsiai ir bakterijos). Biocidiniai produktai – tai dezinfektantai, žemės ūkio cheminės medžiagos ir kt.
— Švarus jūros vanduo – vanduo, kuris jo naudojimo aplinkybėmis nekelia grėsmės maisto saugai. Tai yra švarus jūros vanduo (natūralus, dirbtinis ar išvalytas jūros vanduo arba sūrus vanduo, neužterštas mikroorganizmais, neturintis kenksmingų medžiagų ar toksinio jūros planktono, galinčio tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti maisto sveikumą) ir panašios kokybės gėlas vanduo.
— Įprastai apdorotas kanalizacijos dumblas – negiliuose tvenkiniuose laikomas, sutirštėjęs ir mezofiliškai anaerobinėmis sąlygomis suskaidytas dumblas. Apdorojant dumblą, turi būti užtikrinta, kad būtų sunaikinta 99 % patogenų (2 log sumažėjimas).
— ŠVD auginimo plotas – žemės plotas, kuriame auginami ŠVD (auginami arba renkami ŠVD ar nuimamas jų derlius).
— Auginimas – bet kokia žemės ūkio veikla ar praktika, kuria augintojas sukuria ir gerina laukuose (su danga arba be jos) arba apsaugotose patalpose (bedirvėse sistemose) auginamų šviežių vaisių ar daržovių augimo sąlygas.
— Priemonės teršalams nukenksminti – mechaninio, fizinio ir cheminio apdorojimo priemonės, kurios naudojamos siekiant pašalinti teršalus (įskaitant mikrobus) arba sumažinti jų kiekį. Jų gali būti pilama į vandenį, jos gali būti naudojamos su maistu besiliečiantiems paviršiams (pvz., įrangai ir gamybos zonoms) valyti. Kartais taip pat vadinamos dezinfekavimo priemonėmis.
— Dezinfektantai – medžiagos arba sistemos, kurias naudojant sunaikinamos arba pašalinamos bakterijos, kurių randama ant negyvų paviršių ar negyvojoje aplinkoje. Dezinfektantai skirstomi į nedidelio, vidutinio ir didelio aktyvumo dezinfektantus, atsižvelgiant į tai, kiek rūšių mikroorganizmų jais galima sunaikinti. Šiame vadove dezinfektantai arba dezinfekavimo sistemos apibrėžiamos kaip tokios medžiagos, kurios naudojamos siekiant išnaikinti mikroorganizmus žemės ūkio paskirties vandenyje, įskaitant vandenį, kuris naudojamas nuėmus derlių, pvz., plovimui ir praplovimui. Dezinfektantai yra biocidai.
— Dezinfekcija – procesas, kurio metu sunaikinami, inaktyvinami arba pašalinami mikroorganizmai.
— Dezinfekuotas vanduo – vanduo, kuris buvo apdorotas siekiant pašalinti mikroorganizmus. Teršalams nukenksminti gali būti naudojamos įvairios dezinfekavimo priemonės. Vanduo gali būti tiekiamas iš kelių šaltinių, pvz., lietaus vanduo, valytosios nuotekos, gruntinis vanduo ir kt. Pagal poreikį vanduo apdorojamas, kad būtų galima gauti tam tikros mikrobiologinės kokybės vandenį.
— Labiau apdorotas kanalizacijos dumblas – pasterizuotas, termofiliškai suskaidytas, kalkėmis stabilizuotas ir kompostuotas dumblas. Apdorojant dumblą, turi būti užtikrinta, kad būtų sunaikinta 99,9999 % patogenų (6 log sumažėjimas).
— Tręšiamasis drėkinimas – trąšų, dirvos gerinimo medžiagų ir kitų vandenyje tirpių produktų naudojimas drėkinimo sistemoje.
— Užliejimas – lauko užtvindymas arba užliejimas vandeniu, kurio augintojas nekontroliuoja. Vienoje vietoje susikaupęs vanduo (pvz., po lietaus), dėl kurio, pagrįstai vertinant, valgomos šviežios produkcijos dalys veikiausiai nebus užterštos, nelaikomas užliejimu.
— Šviežia produkcija – švieži vaisiai ir daržovės, kurie veikiausiai bus parduoti vartotojams neapdoroti (t. y. žali) ir kurie paprastai laikomi greitai gendančiais. Švieži produktai gali būti sveiki (nepjaustyti), kaip antai braškės, morkos su lapais, ridikėliai ir šviežiai nuskinti pomidorai, arba nuimant derlių nupjauti nuo šaknų ar stiebo (koto), kaip antai salierų stiebai, brokoliai ir kalafiorai.
— Geroji žemės ūkio praktika (GŽŪP) – turimų žinių taikymas siekiant išspręsti aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo klausimus ūkyje vykdant gamybos ir pogamybinius procesus, kuriais užtikrinama maisto ir ne maisto žemės ūkio produktų sauga ir sveikumas (FAO, 2003 m. (1)). Šios rekomendacijos parengtos remiantis GŽŪP ir HGP.
— Higienos geroji praktika (HGP)– susijusi su bendrosiomis pagrindinėmis higienos reikalavimus atitinkančios maisto produktų gamybos sąlygomis, įskaitant higienos reikalavimus atitinkančius įmonės išplanavimą, statybą ir veikimą, taip pat planinės techninės priežiūros ir valymo bei darbuotojų mokymo ir higienos reikalavimus. Parengta ir įgyvendinta HGP programa yra rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemos būtinoji sąlyga.
— Šiltnamis – uždara vieta, kurioje auginami augalai ir kurios išorinė konstrukcija paprastai yra pagaminta iš stiklo ar plastiko.
— Gruntinis vanduo,– dar vadinamas gręžinio ar šulinio vandeniu, – iš žemės gilesnių ar arčiau paviršiaus esančių sluoksnių pumpuojamas vanduo.
— Derliaus nuėmimas – iki prekybai tinkamo produkto užaugintų ŠVD surinkimas iš laukų ir greitas jų sutvarkymas.
— Rizikos veiksnys (pavojus) – maiste esanti biologinė, cheminė ar fizinė medžiaga arba maisto būklė, galinti sukelti nepageidaujamą poveikį sveikatai.
— Lapinės daržovės – įvairių lapinių augalų lapai, kotai ir ūgliai, kurie valgomi kaip daržovės ir tik tie, kurie valgomi žali. Pagrindinės prie ŠVD priskiriamos lapinių daržovių rūšys: įvairios salotos, lapiniai bastutiniai augalai, kopūstai, paprastoji trūkažolė ir paprastasis rėžiukas. Salotų tipo lapinių daržovių derlių galima nuimti įvairiuose jų augimo etapuose, pvz., galima nupjauti subrendusias gūžes, skinti jaunus lapelius arba jau išaugusius gausius lapus.
— Mėšlas (Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009)– ūkinių gyvūnų, išskyrus ūkiuose auginamas žuvis, išmatos ir (arba) šlapimas su kraiku ar be jo.
— Komunalinio vandentiekio vanduo – vanduo, kurį augintojui tiekia savivaldybės arba Vyriausybinės organizacijos. Tai yra geriamasis vandentiekio vanduo.
— Negeriamasis vanduo – vanduo, kuris neatitinka 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvoje 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės nustatytų reikalavimų.
— Pakavimo įmonė/Fasavimo įmonė arba Pakavimo cechas/Fasavimo cechas – bet kokia įmonė, kurioje švieži vaisiai ir daržovės apdorojami po derliaus nuėmimo ir supakuojami (fasuojami).
— Augalų apsaugos produktai – vadinamieji pesticidai, kurie apsaugo ŠVD arba pageidaujamus ar naudingus augalus. Dažniausiai pesticidai naudojami augalų apsaugos produktų forma. Jie daugiausia naudojami žemės ūkyje, taip pat miškininkystėje, sodininkystėje, poilsio zonose ir namų soduose. Terminai „pesticidas“ ir „augalų apsaugos produktas“ neretai vartojami pakaitomis, tačiau pesticidas yra platesnė sąvoka, kuri taip pat apima priemones, kurios, be kita ko, naudojamos su augalais ir ŠVD nesusijusiais tikslais, pvz., biocidus.
— Etapas po derliaus nuėmimo – ŠVD gamybos etapas po derliaus nuėmimo, kuris apima atvėsinimą, valymą, rūšiavimą ir pakavimą.
— Geriamasis vanduo – vanduo, kuris atitinka Tarybos direktyvoje 98/83/EB nustatytus reikalavimus.
— Etapas iki derliaus nuėmimo – apima visą veiklą, kuri atliekama ūkyje prieš nuimant ŠVD derlių.
— Pirminė gamyba – ūkyje vykdoma gamyba ir augalinių produktų, kaip antai javų, vaisių, daržovių ir prieskoninių žolelių, auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą. Su pirmine ŠVD gamyba susiję veiksmai:
i. |
pirminių produktų rūšiavimas, išorinių lapų pašalinimas, plovimas (perliejimas vandeniu), pakavimas, atvėsinimas, gabenimas, saugojimas ir tvarkymas gamybos vietoje, jeigu dėl to iš esmės nepasikeičia jų pobūdis; |
ii. |
sąvoką „pirminė gamyba“ šiose gairėse reikėtų suprasti kaip pirminę gamybą, įskaitant minėtus susijusius veiksmus; |
iii. |
laukinių grybų, jūros dumblių ir uogų rinkimas ir jų gabenimas į įstaigą. |
— Perdirbimas – bet kokie veiksmai, dėl kurių iš esmės pasikeičia pirminis produktas, įskaitant lupimą, tarkavimą, pjaustymą, užšaldymą, blanširavimą, arba šių procesų derinys.
— Pagalbinė perdirbimo medžiaga – pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (2) 3 straipsnio 2 dalies b punktą yra bet kokia atskirai kaip maisto sudedamoji dalis nevartojama medžiaga, kurios yra sąmoningai pridedama perdirbant žaliavas, maisto produktus ar jų sudedamąsias dalis, kad jos atliktų tam tikrą technologinio proceso vaidmenį apdorojant ar perdirbant ir kurios neplanuotos, tačiau techniniu požiūriu neišvengiamos liekanos ar jų dariniai būna galutiniame produkte, jeigu jie nekelia pavojaus sveikatai ar nedaro jokio technologinio poveikio galutiniam produktui.
— Gamybos vieta – patalpos, kuriose tvarkomas, perdirbamas ir supakuojamas nuimtas derlius.
— Lietaus vanduo – lietaus (arba sniego tirpsmo) vanduo. Kartais taip pat vadinamas surinktu lietaus vandeniu.
— Gatavi maisto produktai – maisto produktai, kuriuos augintojas arba gamintojas numatė tiesioginiam žmonių vartojimui ir kurių nereikia termiškai ar kitaip apdoroti, kad iš jų būtų pašalinti susirūpinimą keliantys mikroorganizmai arba iki priimtino lygio sumažintas jų kiekis (pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2073/2005). Šiame vadove šis terminas konkrečiai susijęs su paruoštais valgyti ŠVD, prie kurių priskiriami visi ŠVD, kuriuos galima valgyti žalius (keli pavydžiai pateikti struktūrinėje schemoje Nr. 2, t. y. obuoliai, kriaušės, slyvos, lapinės daržovės, pomidorai, uogos ir kt.).
— Bedirvės sistemos – bendrinis terminas, kuriuo apibūdinamas augalų auginimas ne dirvoje, o vandens terpėje arba substrate.
— Paviršinis vanduo – vanduo iš upelių, ežerų, upių, kanalų ir kt., kurio augintojas negali visapusiškai kontroliuoti (pvz., upės vanduo gali būti užterštas aukštupyje).
— Kanalizacijos dumblas (Tarybos direktyva 86/278/EEB)– dumblas iš buitinių ar komunalinių nuotekų valymo įmonių, nuotekų valymo įrenginių ir panašių nuotekų vandens valymo įrenginių.
— Apdorotas dumblas (Tarybos direktyva 86/278/EEB)– biologiškai, chemiškai arba termiškai apdorotas, ilgą laiką laikytas dumblas arba dumblas, kuriam taikytas kitas atitinkamas procesas, dėl kurio tikimybė, kad jis pradės fermentuotis, gerokai sumažėjo (ir sumažėjo jo keliamas pavojus sveikatai).
— Valytosios nuotekos – gaunamos derinant fizines (mechanines) gamybos proceso operacijas ir cheminius bei biologinius procesus, kuriais siekiama sumažinti organinių ir neorganinių teršalų kiekį nuotekose (pagal standartą ISO 16075-2:2015). Toks vanduo gaunamas po pirminio ir antrinio nuotekų apdorojimo, po kurio taip pat gali būti naudojamos priemonės teršalams nukenksminti.
— Nuotekos – daugiausia savivaldybių surenkamas vanduo ir tai gali būti į kanalizacijos sistemą nutekėjęs arba panaudotas vanduo iš namų ūkių, institucijų, komercinių ar pramoninių objektų (pagal standartą ISO 16075-2:2015).
— Pakartotinis vandens naudojimas – naudingas valytųjų nuotekų panaudojimas (pagal standartą ISO 16075-2:2015).
(1) Žemės ūkio komitetas, 17-oji sesija, Roma, 2003 m. kovo 31 d.–balandžio 4 d. Gerosios žemės ūkio praktikos programos kūrimas (angl. Development of a Framework for Good Agricultural Practices), http://www.fao.org/docrep/meeting/006/y8704e.htm.
(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).
II PRIEDAS
MATRICOS, KURI GALI PADĖTI ĮVERTINTI ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES VANDENS MIKROBIOLOGINĘ RIZIKĄ, PAVYZDYS
Ši matrica – tai priemonė, padėsianti augintojams atlikti pirminėje žemės ūkio gamyboje naudojamo vandens rizikos vertinimą, atsižvelgiant į atitinkamą vandens šaltinio, drėkinimo metodo ir galimo sąlyčio su ŠVD bei prekės rūšies (gatavas arba negatavas maisto produktas) derinį.
Joje, atsižvelgiant į tai, kokiu tikslu numatyta naudoti vandenį, taip pat į vandens šaltinį, ŠVD savybes ir pobūdį, nurodyta, kokiu dažnumu (dažnai, vidutiniškai dažnai ar retai) naudojant vandenį (auginimo arba atitinkamo vandens šaltinio naudojimo laikotarpiu) jį reikia ištirti dėl taršos fekalijomis rodiklių (indikatorių E. coli bakterijų), ir kitos susijusios slenkstinės vertės.
Dažni tyrimai – tai būtų kartą per mėnesį atliekamas tyrimas, vidutinio dažnumo tyrimai – tai vienas tyrimas du kartus per metus, o nedažni tyrimai – vienas tyrimas per metus. Bet kuriuo atveju schema ir rekomenduojamos priemonės tėra pavyzdžiai, kuriuos galima pakoreguoti, atsižvelgiant į kiekvieno ūkio rizikos vertinimą. Metus galima apibrėžti kaip kalendorinius metus – jeigu ŠVD auginami visus metus (pvz., šiltnamiuose), arba tai gali būti vegetacinis sezonas.
Šioje matricoje nurodyta, kad augintojas turėtų paimti keletą mėginių (auginant didesnės rizikos ŠVD, kuriuos vartotojai valgo termiškai neapdorotus, reikėtų paimti daugiau mėginių), ir imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti ŠVD taršos pavojų. Kalbant apie drėkinimą, mėginius reikėtų imti intensyviausio drėkinimo laikotarpiu ir, jeigu ŠVD auginamos ir vasarą, bent vieną iš šių mėginį reikėtų paimti būtent šiuo metų laiku.
Jei vandens tyrimų rezultatai nepalankūs arba nustatoma galima problema, augintojas turėtų imtis tam tikrų 7.3.4.1 ir 7.3.4.2 punktuose nurodytų taisomųjų veiksmų, kad sumažintų vartotojui kylantį pavojų, o po to turėtų atlikti dar vieną vandens tyrimą, kad patikrintų įgyvendintų veiksmų veiksmingumą.
Ženklų kodo ir skaičių reikšmė (vandens šaltinis):
x tamsiai– žalias nenaudoti. Jeigu augintojas neturi pasirinkimo galimybės ir turi naudoti būtent tą vandenį, jis turėtų dažnai atlikti tyrimus arba apsvarstyti galimybę apdoroti (dezinfekuoti) vandenį, atsižvelgdamas į 8 stulpelyje nurodytas E. coli kiekio slenkstines vertes, kaip į reikšmingą priimtinos kokybės vandens, kurį galima naudoti vykdant šią veiklą, rodiklį.
vidutiniškai tamsiai arba tamsiai žalias– galima naudoti, bet reikia paimti mėginius. Augintojas turėtų atlikti vidutinio dažnumo tyrimus, atsižvelgdamas į 8 stulpelyje nurodytas E. coli kiekio slenkstines vertes, kaip į reikšmingą priimtinos kokybės vandens, kurį galima naudoti vykdant šią veiklą, rodiklį.
šviesiai pilkas– galima naudoti, bet reikia paimti mėginius. Augintojas turėtų atlikti nedažnus tyrimus, atsižvelgdamas į 8 stulpelyje nurodytas E. coli kiekio slenkstines vertes, kaip į reikšmingą priimtinos kokybės vandens, kurį galima naudoti vykdant šią veiklą, rodiklį.
√ baltas– galima naudoti neimant mėginių ir neatliekant tyrimų arba atlikus tik vieną tyrimą, kurios reikia vandens dezinfekavimo veiksmingumui patikrinti.
Numatyta vandens paskirtis |
Vandens šaltinis (1) |
Taršos fekalijomis rodiklis: E. coli (2) |
|||||
Neapdorotas paviršinis vanduo/atviri vandens kanalai (3) |
Neapdorotas iš šulinių surenkamas gruntinis vanduo (4) |
Neapdorotas lietaus vanduo |
Apdorotas (5) kanalizacijos vanduo/paviršinis vanduo/valytosios nuotekos/pakartotinis vandens naudojimas |
Dezinfekuotas vanduo (6) |
Komunalinio vandentiekio vanduo |
||
IKI DERLIAUS NUĖMIMO ir NUIMANT DERLIŲ |
|||||||
ŠVD, kurie veikiausiai bus valgomi termiškai neapdoroti (t. y. paruošti valgyti ŠVD), drėkinimas (drėkinimo vanduo patenka ant valgomos ŠVD dalies) Pesticidų, trąšų ar žemės ūkio cheminių medžiagų praskiedimas arba purškimas ir įrangos, kuri naudojama paruoštų valgyti ŠVD pirminės gamybos etape, valymas, tiesioginis sąlytis su ŠVD. |
x |
x |
|
|
|
√ |
1 00 KSV/100 ml |
ŠVD, kurie veikiausiai bus valgomi termiškai neapdoroti (t. y. paruošti valgyti ŠVD), drėkinimas (drėkinimo vanduo nepatenka ant valgomos ŠVD dalies) Pesticidų, trąšų ar žemės ūkio cheminių medžiagų praskiedimas arba purškimas ir įrangos, kuri naudojama paruoštų valgyti ŠVD pirminės gamybos etape, valymas; tiesioginio sąlyčio su ŠVD nėra. |
x |
x |
|
|
|
√ |
1 000 KSV/100 ml (7) |
ŠVD, kurie veikiausiai bus valgomi termiškai apdoroti, drėkinimas (drėkinimo vanduo patenka ant valgomos ŠVD dalies) Pesticidų, trąšų ar žemės ūkio cheminių medžiagų praskiedimas arba purškimas ir įrangos, kurią naudojant yra tiesioginis sąlytis su ŠVD, valymas. |
|
|
|
|
|
√ |
1 000 KSV/100 ml |
ŠVD, kurie veikiausiai bus valgomi termiškai apdoroti, drėkinimas (drėkinimo vanduo nepatenka ant valgomos ŠVD dalies) Pesticidų, trąšų ar žemės ūkio cheminių medžiagų praskiedimas arba purškimas ir įrangos, kuri naudojama šių ŠVD pirminės gamybos etape, valymas (tiesioginio sąlyčio nėra). |
|
|
√ |
√ |
√ |
√ |
10 000 KSV/100 ml |
PO DERLIAUS NUĖMIMO |
|||||||
ŠVD, kurie nėra gatavi maisto produktai, atvėsinimas ir gabenimas po derliaus nuėmimo. Jeigu tai yra gatavi maisto produktai, vanduo naudojamas pirmam ŠVD plovimui. Valymo įranga ir paviršiai, ant kurių tvarkomi produktai. |
x |
x |
|
|
|
√ |
1 00 KSV/100 ml |
Vanduo naudojamas produktams, kurie veikiausiai bus valgomi termiškai apdoroti, (bulvėms ir pan., t. y. ŠVD, kurie nėra gatavi maisto produktai), plauti. |
|
|
|
|
|
√ |
1 000 KSV/100 ml |
TIK GERIAMASIS VANDUO (8) |
|||||||
Galutinis plovimas ir ledas ar vanduo paruoštiems valgyti ŠVD atvėsinti |
x |
x |
|
|
|
√ |
Geriamajam vandeniui keliami mikrobiologiniai reikalavimai |
(1) Esant galimybei, vandenyje, kuris naudojamas drėkinimui likus mažiau nei dviem savaitėms iki ŠVD, kurie gali būti valgomi termiškai neapdoroti (gatavi), derliaus nuėmimo, neturėtų būti teršalų, t. y. jis turėtų būti geriamojo vandens kokybės.
(2) Šios rekomenduojamos slenkstinės vertės susijusios su didžiausia koncentracija mėginiuose.
(3) Paviršinis vanduo ir gruntinis vanduo iš šulinių (pvz., gręžinių) gali būti geros mikrobiologinės kokybės ir neapdorotas atitikti 100 KSV/100 ml slenkstines vertes.
(4) Paviršinis vanduo ir gruntinis vanduo iš šulinių (pvz., gręžinių) gali būti geros mikrobiologinės kokybės ir neapdorotas atitikti 100 KSV/100 ml slenkstines vertes.
(5) Šioje matricoje sąvoka „apdorotas kanalizacijos vanduo“ reiškia nuotekas, kurios buvo apdorotos taip, kad vandens kokybė yra tinkama, atsižvelgiant į jo numatytą paskirtį, ir atitinka valstybės narės nacionalinės teisės aktuose arba, nesant tokių nacionalinės teisės aktų, PSO gairėse dėl saugaus nuotekų ir ekskretų naudojimo žemės ūkyje nustatytus standartus.
(6) Dezinfekavimo priemonių naudojimas turėtų būti gerai kontroliuojamas ir stebimas. Naudojamas dezinfekavimo priemones kontroliuoja augintojas arba gamintojas.
(7) Kadangi drėkinimo vanduo patenka ant valgomos ŠVD dalies, turėtų būti taikomas aukštesnis E. coli standartas nei 1 000 KSV/100 ml. Tokie drėkinimo metodai kaip lašinamasis arba požeminis drėkinimas kels mažesnę valgomos šviežių salotinių augalų dalies taršos riziką nei purškiamasis drėkinimas.
(8) Vanduo gali būti tiekiamas iš kelių šaltinių, bet tiekiamas vanduo turi būti geriamojo vandens kokybės. Taigi, praktiškai šiuo atveju galima naudoti komunalinio vandentiekio arba dezinfekuotą vandenį.
III PRIEDAS
SPRENDIMŲ MEDŽIO, KURIS GALI PADĖTI ĮVERTINTI MIKROBIOLOGINĘ ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES VANDENS KELIAMĄ RIZIKĄ, PAVYZDYS
Šis metodas yra paprastesnis, palyginti su aprašytu II priede, nes čia galiausiai pateikiamos vos kelios rekomendacijos dėl mėginių ėmimo. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad naudojant šį sprendimų medį (III priedas) ir matricą (II priedas) gautų rezultatų negalima sulyginti.
Priedėlis
Regulamento (EB) Nr 852/2004 taikymo sritis, susijusi su negyvūniniais maisto produktais