Europos Sąjunga grindžiama teisinės valstybės principu ir remiasi teise siekdama užtikrinti, kad jos politika ir prioritetai būtų įgyvendinti valstybėse narėse. (1) Veiksmingas teisės taikymas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisijai pavesta funkcija. Tai svarbus politinis J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetas ir Komisijos vykdomos intensyvesnės geresnio reglamentavimo kampanijos elementas. (2)

Veiksmingas ES taisyklių – pradedant pagrindinėmis laisvėmis, maisto bei produktų sauga ir baigiant oro kokybe ar bendros valiutos apsauga – vykdymo užtikrinimas yra svarbus Europos Sąjungos gyventojams ir daro poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Juo remiamas bendras interesas. Dažnai, kai kyla klausimų, pavyzdžiui, susijusių su automobilių išmetamųjų teršalų kiekio tikrinimu, vandens užterštumu, neteisėtais sąvartynais, transporto sauga ir saugumu, problema yra ne ES teisės aktų trūkumas, bet tai, kad ES teisė nėra veiksmingai taikoma. Todėl norint užtikrinti, kad valstybės narės visapusiškai taikytų ir įgyvendintų ES teisę ir užtikrintų jos vykdymą, o piliečiams numatytų tinkamų teisių gynimo priemonių, reikalinga tvirta, veiksminga ir rezultatyvi vykdymo užtikrinimo sistema.

Pranešdami apie ES teisės taikymo valstybėse narėse trūkumus, prie Komisijos vykdomos stebėsenos daug prisideda visuomenės nariai, įmonės ir pilietinė visuomenė. Komisija pripažįsta, kad skundai yra ypač svarbūs nustatant ES teisės pažeidimus.

Vykdant dabartinę Komisijos vykdymo užtikrinimo politiką, stebima, kaip taikoma ir įgyvendinama ES teisė, kartu su valstybėmis narėmis sprendžiamos problemos, kad būtų ištaisyti visi galimi teisės pažeidimai, ir prireikus imamasi pažeidimų nagrinėjimo procedūros veiksmų. Per pastaruosius 15 metų ši politika keitėsi ir pamažu buvo griežtinama. Stebėsenos griežtinimo, partnerysčių ir problemų sprendimo stiprinimo, pažeidimų bylų nagrinėjimo gerinimo ir skaidrumo didinimo sistema nustatyta pagrindiniuose 2002 m. (3) ir 2007 m. (4) komunikatuose.

Be pažeidimų bylų nagrinėjimo, Komisija parengė priemones teisinei valstybei stiprinti (5) ir jas taikė tais atvejais, kai nacionalinės teisinės valstybės apsaugos priemonės nebėra pajėgios veiksmingai šalinti valstybėje narėje kylančių sisteminių grėsmių teisinės valstybės principui ir kai tokių grėsmių negalima pašalinti taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Tai rodo, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra visų iš Sutarčių kylančių teisių ir pareigų laikymosi prielaida.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija taip pat daugiau dėmesio skiria politikai ir teisėkūrai. Supaprastinta jos darbo programa visuose politikos rengimo etapuose grindžiama aukštos kokybės analize ir viešomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais. Taikant šį naują darbo metodą, kuris sudaro geresnio reglamentavimo darbotvarkės pagrindą, siekiama užtikrinti, kad kiekviena ES teisyne esanti priemonė atitiktų paskirtį, ją būtų nesudėtinga įgyvendinti ir užtikrinti jos vykdymą visoje ES. Komunikate „Geresnis reglamentavimas – geresnių stipresnės Sąjungos rezultatų pagrindas“ Komisija nurodė įsipareigojanti skatinti veiksmingiau taikyti bei įgyvendinti teisę ir užtikrinti jos vykdymą. (6)

Neseniai pasirašytame Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažino, kad bendra atsakomybė už tai, kad priimami Sąjungos teisės aktai būtų kokybiškesni, tenka joms visoms. Bendroje deklaracijoje dėl 2017 m. ES prioritetų teisėkūros srityje pakartojamas įsipareigojimas skatinti tinkamai įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą. (8)

Nepaisant šių pastangų, taikyti ES teisę ir užtikrinti jos vykdymą tebėra sudėtinga, todėl, siekiant remti bendrąjį interesą, reikia sutelkti daugiau dėmesio į vykdymo užtikrinimą. Užtikrinant vykdymą remiamas ir papildomas politikos prioritetų įgyvendinimas. Nustatydama pagrindinius politikos prioritetus, Komisija skirs dėmesį ne tik tam, kad būtų teikiama naujų pasiūlymų dėl teisės aktų, bet ir tam, kad būtų užtikrinamas jų vykdymas. Turi būti pripažinta, kad darbas, atliktas siekiant užtikrinti veiksmingą galiojančios ES teisės vykdymą, yra ne mažiau svarbus nei naujų teisės aktų rengimo veikla. Siekiant, kad visuomenė gautų naudos iš ES teisės, turi būti stiprinama partnerystė tarp Komisijos ir valstybių narių – šių vaidmuo įgyvendinant teisės aktus yra ypač svarbus. Kartu piliečiai, verslo ir įmonių asociacijos, socialiniai partneriai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, taip pat pilietinė visuomenė raginami padėti Komisijai sistemiškiau nustatyti problemas.

Šiame komunikate išdėstoma, kaip J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija sustiprins ES teisės taikymo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pastangas, atsižvelgdama į savo įsipareigojimą siekti, kad ji būtų „ambicingesnė ir stipresnė dideliuose dalykuose ir kuklesnė bei nuosaikesnė – mažuose“. (9) Tai strategiškesnė koncepcija, kuria grindžiamas vykdymo užtikrinimas nagrinėjant pažeidimų bylas. Be to, šiame komunikate apžvelgiami kiti veiksmai, kurių Komisija imsis, kad padėtų valstybėms narėms ir visuomenei užtikrinti, kad ES teisė būtų taikoma veiksmingai.

Pagrindinė atsakomybė už tinkamą ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę, jos taikymą ir vykdymo užtikrinimą tenka valstybėms narėms. (10) Jos taip pat turi numatyti pakankamų teisių gynimo priemonių, kad Sąjungos teisės reglamentuojamose srityse užtikrintų veiksmingą teisinę apsaugą. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai nacionaliniu lygmeniu pažeidžiamos ES teisėje įtvirtintos piliečių teisės, visuomenei turi būti suteikta galimybė greitai ir veiksmingai pasinaudoti nacionaliniais teisių gynimo mechanizmais. Jie turi atitikti Sutartyje nustatytą veiksmingos teisminės apsaugos principą (11). Nacionaliniais teismais laikomi bendrosios kompetencijos teismai, kuriems pavesta užtikrinti ES teisės laikymąsi ir kurie prisideda prie to, kad konkrečiose bylose būtų veiksmingai užtikrinamas teisės vykdymas. Jie yra kompetentingi nagrinėti fizinių asmenų ieškinius dėl apsaugos nuo nacionalinių priemonių, kurios yra nesuderinamos su ES teise, arba dėl finansinės kompensacijos už tokiomis priemonėmis padarytą žalą.

Siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti ES teisę ir užtikrinti, kad, tinkamai taikydamos ES teisės aktus, jos vykdytų įsipareigojimus, Komisija nustato įvairias priemones. Tai skirtingos priemonės, pradedant prevencinėmis bei ankstyvojo problemų sprendimo priemonėmis ir baigiant aktyvia stebėsena ir tiksliniu vykdymo užtikrinimu. Toliau nurodoma, kaip bus sustiprinti šiuo metu taikomi paramos veiksmai.

ES teisės pažeidimai nėra kasdieniai klausimai, todėl jie turėtų būti aptariami pakankamai aukštu lygmeniu ir laiku. Raginama rengti aukšto lygio dvišalius Komisijos ir valstybių narių susitikimus, kuriuose būtų aktyviai aptariami ES teisės laikymosi klausimai, be to, tokie susitikimai bus sistemiškiau organizuojami įvairioms teisėkūros sritims aptarti. Pavyzdžiui, kaip numatyta Bendrosios rinkos strategijoje (12), Komisija su valstybėmis narėmis rengs dialogus reikalavimų laikymosi klausimais. Šiuose dialoguose gali būti aptariami pažeidimų atvejai ir platesnio pobūdžio vykdymo užtikrinimo klausimai.

Siekdama skatinti teisės įgyvendinimą ir įvertinti, kaip šie teisės aktai įgyvendinami praktiškai, Komisija ir toliau pasitelks įvairius jau veikiančius komitetus ir ekspertų grupes. Šiuose forumuose rengiamos diskusijos pasiteisino kaip veiksmingas būdas užtikrinti, kad valstybės narės prisiimtų įsipareigojimus įgyvendinti ES teisę, ir yra pagrindinio Komisijos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo išraiška. Be to, viena iš veiksmingo Europos struktūrinių ir investicijų fondų (13) panaudojimo prielaidų yra dialogas dėl konkrečių ES teisės nuostatų vykdymo užtikrinimo, padėsiantis užtikrinti, kad ES teisė būtų perkelta į nacionalinę teisę visa ir laiku.

Pažeidimai turi būti šalinami greitai. Tirdamos teisės pažeidimus, Komisija ir valstybės narės turi veikti nedelsdamos. Siekiant tam tikrais atvejais sparčiai išspręsti galimus ES teisės pažeidimus dar proceso pradžioje, pradėtas struktūrinis Komisijos ir valstybių narių dialogas, skirtas problemoms spręsti, – tai vadinamoji EU pilot procedūra. Ja nesiekiama pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kuri pati yra vienas iš būdų su valstybe nare pradėti dialogą siekiant spręsti problemas, papildyti dar vienu ilgu etapu. Todėl Komisija pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pradės netaikydama problemų sprendimo mechanizmo pagal EU pilot procedūrą, išskyrus atvejus, kai atitinkamu atveju pradėti EU pilot procedūrą būtų naudinga. (14)

Komisija ragins valstybes nares ir padės joms stiprinti ES teisės vykdymo užtikrinimo pajėgumus ir, siekdama užtikrinti, kad galutiniai ES teisės subjektai – nesvarbu, ar tai fiziniai asmenys, ar įmonės, – galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis, numatys teisių gynimo priemonių. (15) Siekiant šio tikslo pagrindinės priemonės yra tinklų kūrimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais. Norėdama užtikrinti, kad ES taisyklės būtų taikomos veiksmingai ir nuosekliai, Komisija toliau per įvairius tinklus įgyvendins partnerystę su nacionalinės valdžios institucijomis. Pavyzdžiui, elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkoje Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija Komisijai ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms padeda įgyvendinti elektroninių ryšių srities ES reguliavimo sistemą ir teikia joms rekomendacijas. Analogiškai, Europos konkurencijos tinklas padeda veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti konkurencijos taisykles. Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklui tenka svarbus vaidmuo, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su aplinkosaugos acquis vykdymo užtikrinimu ir minimalių patikros reikalavimų laikymusi. Siekiant remti valstybes nares, joms užtikrinant ES aplinkosaugos teisės laikymąsi, būsimose iniciatyvose šio tinklo veiklai bus skiriama daug dėmesio. (16) Svarbus vaidmuo taikant duomenų apsaugos teisės aktus tenka Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupei (kitaip – 29 straipsnio darbo grupė). Įsigaliojus naujai ES duomenų apsaugos sistemai (17), ją pakeis Europos duomenų apsaugos valdyba.

Ypač svarbų vaidmenį įgyvendinant teisę ir užtikrinant jos vykdymą atlieka nepriklausomos administracinės institucijos ar inspekcijos, kurias įsteigti reikalaujama pagal ES teisės aktus (pavyzdžiui, duomenų apsaugos, lygybės, energetikos, transporto, finansinių paslaugų ir kt. srityse). Todėl Komisija ypač daug dėmesio skirs tam, kad jos būtų pakankamai ir tinkamai aprūpintos, kad galėtų vykdyti savo funkcijas. Pavyzdžiui, Komisija mano, jog nacionalinėms konkurencijos institucijoms turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų, kad jos galėtų tinkamiau užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą. Vienas iš būdų tai padaryti – tai užtikrinti, kad jos veiktų nepriklausomai ir turėtų pakankamai priemonių bei išteklių tam, kad Europoje galėtų griežčiau užtikrinti konkurencijos teisės vykdymą, didinti rinkų konkurencingumą ir vartotojams užtikrinti didesnį kokybiškesnių prekių bei paslaugų už mažesnę kainą pasirinkimą. Kita sritis, kuriai bus skiriamas dėmesys – tai nacionalinių elektroninių ryšių paslaugų srities reguliavimo institucijų, energetikos sektoriaus, geležinkelių reguliavimo įstaigų ir nacionalinių finansinės priežiūros institucijų nepriklausomumas. (18) Kalbant apie finansų sektorių, Europos priežiūros institucijos gali tirti atvejus, kai nacionalinės kompetentingos institucijos nevykdo pareigų pagal taikytinus teisės aktus, ir dėl šių atvejų imtis tolesnių veiksmų. (19) Komisija vykdymo užtikrinimo institucijų modernizavimą skatins vykdydama Europos semestrą, ES metinį ekonominės politikos koordinavimo ciklą ir prireikus priimdama konkrečių teisės aktų. Pavyzdžiui, Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (20), kuriuo siekiama sustiprinti valstybių narių gebėjimą šalinti vartotojų teisės pažeidimus, visų pirma interneto aplinkoje.

Be to, vykdydama Europos semestrą ir iš ES fondų finansuodama teismų sistemų reformas ir teisėjų mokymus, Komisija toliau padės valstybėms narėms didinti savo nacionalinių teismų sistemų veiksmingumą. Šio proceso dalis – ES teisingumo rezultatų suvestinė (21), kurioje pateikiama lyginamoji nacionalinių teismų sistemų kokybės, nepriklausomumo ir veiksmingumo apžvalga. Taip lengviau nustatyti trūkumus ir geriausios praktikos pavyzdžius, taip pat sekti pažangą. Komisija padidins paramą nacionalinių teismų sistemoms stiprinti. Ir toliau bus remiamos nacionalinių teismų teisėjams ir kitiems teisės specialistams skirtos mokymo programos. Komisija ir nacionalinių teismų teisėjai sėkmingai bendradarbiauja užtikrinant konkurencijos taisyklių (22) bei aplinkosaugos teisės aktų (23) laikymąsi ir sudarant palankesnes sąlygas teismams bendradarbiauti civilinėse ir komercinėse bylose per Europos teisminį tinklą (24). Iš to matyti, kad esama galimybių gerinti keitimąsi patirtimi. Prie minėtų pastangų bus prisidėta ir Komisijos aiškinamuoju komunikatu dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkosaugos srityje. (25)

Komisija sustiprins bendradarbiavimą su Europos ombudsmeno koordinuojamu Europos ombudsmenų tinklu, kuris telkia nacionalinio ir regioninio lygio ombudsmenus ir kurio tikslas – skatinti gerą administravimą nacionaliniu lygmeniu taikant ES teisę.

Parlamentas, Taryba ir Komisija – visos trys institucijos turi politinės valios pagerinti teisėkūros kokybę, peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir prireikus juos atnaujinti. Jų įsipareigojimas užtikrinti reguliavimo kokybę ir įsitikinti, kad jis atitiktų piliečių bei įmonių poreikius, patvirtintas Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros. Siekti teisinio tikrumo ir geresnio teisės taikymo padeda aiškūs teisės aktų projektai ir suprantami tekstai. Jei teisės aktai yra aiškūs ir suprantami, juos galima veiksmingai įgyvendinti, piliečiai ir ekonominės veiklos vykdytojai gali aiškiau suprasti savo teises ir pareigas, o teismai – užtikrinti jų vykdymą.

Būtent todėl politikos formavimo etape ypač svarbu atsižvelgti į kai kuriuos ES teisės įgyvendinimo ir taikymo aspektus. Komisijos geresnio reglamentavimo gairėse (26) Komisijos tarnyboms pateikta rekomendacijų, kaip parengti įgyvendinimo planus, kuriuose turi būti numatyti sunkumai, su kuriais valstybės narės gali susidurti įgyvendinamos ES teisę, ir pateikta pasiūlymų, kaip sumažinti šią riziką. Rengdama pasiūlymus dėl direktyvų, Komisija taip pat dirba su valstybėmis narėmis, siekdama nustatyti, ar reikalingi aiškinamieji dokumentai, kuriuose būtų aptartas santykis su nacionalinėmis perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis. (27)

Siekiant užtikrinti, kad ES teisė būtų tinkamai perkelta į nacionalinę teisę, taikoma ir įgyvendinama, ypač svarbus skaidrumas. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros raginama, kad valstybės narės, perkeldamos į nacionalinę teisę ES direktyvas, informuotų visuomenę ir nacionalinės teisės akte, kuriuo perkeliama direktyva (arba susijusiame dokumente), aiškiai nurodytų, kurie į aktą įtraukti elementai nėra niekaip susiję su tuo ES teisės aktu.

Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus ir užtikrina, kad Sutartys būtų taikomos. Jos, kaip Sutarčių sergėtojos, pareiga – kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui atlikti valstybių narių veiksmų įgyvendinant ES teisę stebėseną ir užtikrinti, kad jų teisės aktai ir praktika jai neprieštarautų. (28)

Vykdydama šias funkcijas, Komisija turi diskreciją nuspręsti, ar pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ar bylą perduoti Teisingumo Teismui, ir kada tai padaryti. (29) Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai Komisija atsisako pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, fiziniams asmenims dėl to pareikšti ieškinio prieš ją nepavyks. (30)

Siekis būti „ambicingesnei ir stipresnei dideliuose dalykuose ir kuklesnei bei nuosaikesnei – mažuose“ turėtų reikšti tai, kad vykdymo užtikrinimas, kiek jis susijęs su pažeidimų bylų nagrinėjimu, turėtų būti strategiškesnis ir veiksmingesnis. Laikydamasi šio požiūrio, Komisija toliau teiks didelę reikšmę individualiems skundų teikėjams, kurie, nurodydami platesnio masto ES teisės vykdymo užtikrinimo problemas, darančias neigiamą poveikį piliečių ir įmonių interesams, atlieka itin svarbų vaidmenį.

Svarbu, kad Komisija, siekdama vykdymo užtikrinimo pastangas sutelkti į svarbiausius ES teisės pažeidimus, kuriais daromas neigiamas poveikis piliečių ir įmonių interesams, ir jas prioretizuoti, savo diskrecija naudotųsi strategiškai. Šiomis aplinkybėmis Komisija ryžtingai reaguos į pažeidimus, kuriais kliudoma įgyvendinti svarbius ES politikos tikslus (31) arba kurie kelia grėsmę keturioms pagrindinėms laisvėms.

Komisija prioriteto tvarka išnagrinės atvejus, kai valstybė narė nepranešė apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones arba kai tomis priemonėmis direktyva buvo perkelta netinkamai, kai valstybė narė nevykdė Teisingumo Teismo sprendimo, kaip nurodyta SESV 260 straipsnio 2 dalyje, arba kai ji sukėlė didelę žalą ES finansiniams interesams ar pažeidė ES išimtinę kompetenciją, kuri nustatyta SESV 2 straipsnio 1 dalyje kartu su SESV 3 straipsniu.

Pareigos imtis būtinų priemonių, kad būtų vykdomas Teisingumo Teismo sprendimas, poveikis įgyja didžiausią mastą tais atvejais, kai veiksmai, kurių imtis reikalaujama, yra susiję su sisteminiais valstybės narės teisinės sistemos trūkumais. Todėl Komisija teiks didelį prioritetą pažeidimams, iš kurių matyti sisteminiai trūkumai, keliantys grėsmę ES institucinės sistemos veikimui. Visų pirma tai taikoma pažeidimams, kuriais daromas neigiamas poveikis nacionalinių teismų sistemų gebėjimui prisidėti prie veiksmingo ES teisės vykdymo užtikrinimo. Todėl Komisija sistemingai pradės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą visais atvejais, kai nacionalinės taisyklės ar bendroji praktika kliudo taikyti Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo procedūrą arba kai nacionalinė teisė neleidžia nacionaliniams teismams pripažinti ES teisės viršenybės. Ji taip pat pradės pažeidimo procedūrą tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje nenustatyta veiksmingų teisių gynimo procedūrų, taikytinų ES teisės pažeidimo atveju, arba kitais būdais užkertamas kelias nacionalinėms teismų sistemoms užtikrinti, kad ES teisė būtų veiksmingai taikoma vadovaujantis teisinės valstybės principo reikalavimais ir laikantis ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio.

Be šių atvejų, Komisija daug reikšmės skiria tam, kad būtų užtikrinta, jog nacionalinės teisės aktai atitiktų ES teisę, nes dėl netinkamų nacionalinės teisės aktų nuolat kyla grėsmė, kad piliečiai negalės įgyvendinti savo teisių, įskaitant pagrindines teises, ir visapusiškai pasinaudoti ES teisės aktų teikiama nauda. Komisija taip pat ypatingą dėmesį skirs atvejams, iš kurių matyti, kad valstybė narė nuolat netinkamai taiko ES teisę.

Kadangi Komisija, pasinaudodama diskrecija, gali nuspręsti, kuriais atvejais pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ji išnagrinės, kokį poveikį pažeidimas (kaip antai Sutartyje nustatytų pagrindinių laisvių pažeidimai, kuriais piliečiams ar įmonėms, norintiems persikelti į kitą valstybę narę arba ten vykdyti veiklą, sudaroma tam tikrų problemų arba kurių sisteminis poveikis gali kilti keliose valstybėse narėse) daro tam, kad būtų pasiekta svarbių ES politikos tikslų. Ji skirtingai traktuos atvejus atsižvelgdama į papildomą naudą, kurią galima gauti vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ir nebetirs tų atvejų, kurie, jos manymu, tinkami politikos atžvilgiu. Komisija tokia diskrecija naudosis visų pirma tais atvejais, kai tuo pačiu klausimu tebevyksta SESV 267 straipsnyje nurodytas procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, o pareiškusi ieškinį Komisija iš esmės nepagreitintų bylos nagrinėjimo, ir tais atvejais, kai pradėdama pažeidimo nagrinėjimo procedūrą Komisija nesilaikytų pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nustatytos Komisijos narių kolegijos pozicijos.

Dažnai tam tikrų kategorijų bylas galima sėkmingai išspręsti ES ir nacionaliniu lygmeniu taikant kitus, tinkamesnius mechanizmus. Tai susiję visų pirma su konkrečiais netinkamo taikymo atvejais, dėl kurių nekyla didesnio masto problemų, kai nėra pakankamai įrodymų, jog būta bendrosios praktikos, nacionalinės teisės aktų atitikties ES teisei problemos ar sistemingai nesilaikyta ES teisės. Tokiais atvejais, jeigu teisinė apsauga yra veiksminga, Komisija paprastai skundo pateikėją nukreips į nacionalinį lygmenį.

Kad būtų laikomasi šio požiūrio, reikia, kad perkėlimo į nacionalinę teisę ir nacionalinių ES teisės perkėlimo priemonių atitikties vertinimas būtų struktūriškesnis, sistemingesnis ir veiksmingesnis. Atliekant šį vertinimą, bus taikomi nauji metodai. Pavyzdžiui, siekdama pagerinti bendrosios rinkos teisės aktų stebėseną, Komisija rengia duomenų analizės priemonę. (32) Naudojantis šia priemone turėtų paspartėti nacionalinių priemonių atitikties ES teisei vertinimas, turėtų būti nustatyti trūkumai ir netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę atvejai ir galbūt nustatytos pernelyg griežto reglamentavimo priemonės, nesusijusios su direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę. Skunduose gali būti nurodytos bendros valstybių narių klaidos perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę, kurios nedaro jokio poveikio skundo pareiškėjui. Gavus tokius skundus, paprastai atliekamas reikalavimų laikymosi vertinimas ir Komisija juos nagrinėja atsižvelgdama į platesnį reikalavimų laikymosi vertinimo kontekstą, o ne kaip individualius skundus.

Komisija didelę reikšmę teikia tam, kad direktyvos būtų perkeltos į nacionalinę teisę laiku. Šiomis aplinkybėmis Komisija yra nusistačiusi 12 mėnesių terminą, per kurį pažeidimų bylas ji turi perduoti Teisingumo Teismui, jei ir toliau vėluojama direktyvą perkelti į nacionalinę teisę. (33) Komisija teikia prioritetą tam, kad būtų užtikrinta, jog apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones būtų pranešta laiku, todėl ji ketina visapusiškai pasinaudoti visomis SESV 260 straipsnio 3 dalyje nurodytomis galimybėmis sustiprinti savo poziciją dėl sankcijų taikymo tokiais atvejais.

Lisabonos sutartimi įtvirtintos svarbios nuostatos dėl finansinių sankcijų, kuriomis siekiama motyvuoti valstybes nares laiku perkelti į nacionalinę teisinę sistemą pagal teisėkūros procedūrą (SESV 260 straipsnio 3 dalis) priimtas direktyvas. Vis dėlto valstybės narės ir toliau nesilaiko perkėlimo į nacionalinę teisę terminų. 2015 m. pabaigoje dar tebebuvo 518 vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę atvejų – tai 19 % daugiau nei 2014 m. pabaigoje (421 atvejis). (34) Tam tikrais atvejais valstybės narės imasi direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę veiksmų tik pačioje paskutinėje teismo proceso, kurį prieš jas pradėjo Komisija, stadijoje, taigi taip jos turi gerokai daugiau laiko joms tenkančioms pareigoms įvykdyti.

2011 m. komunikate dėl Sutarties 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo (35) Komisija paskelbė, kad pažeidimų bylose, susijusiose su teisinę galią turinčios direktyvos neperkėlimu į nacionalinę teisę, ji paprastai prašys Teismo skirti tik periodinę baudą. Vis dėlto ji taip pat nurodė pasiliekanti teisę atitinkamais atvejais prašyti Teismo skirti ir vienkartinę baudą. Be to, ji paskelbė, kad įvertinusi valstybių narių reakciją į tai, kad ji prašo skirti tik periodines baudas, ji peržiūrės praktiką paprastai neprašyti skirti vienkartinių baudų.

Atsižvelgdama į įgytą patirtį, dabar Komisija patikslins praktiką, taikomą bylose pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį, dėl kurių ji kreipėsi į Teisingumo Teismą; analogiškai ji yra padariusi ir Teisingumo Teismui pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį perduotose bylose (36), kuriose ji nuolat prašo Teismo skirti ir vienkartinę, ir periodinę baudą. Pagal suformuotą praktiką nustatydama vienkartinę baudą (37), Komisija įvertins neperkėlimo į nacionalinę teisę rimtumą ir atsižvelgs į tai, kokiu mastu direktyva perkelta į nacionalinę teisę.

Taikant tokią su vienkartinės baudos mokėjimu susijusią praktiką, logiška pasekmė yra ta, kad tais atvejais, kai valstybė narė ištaiso pažeidimą ir vykstant teismo procesui perkelia direktyvą į nacionalinę teisę, Komisija nebeatsisakys ieškinio vien tik dėl tos priežasties. Teisingumo Teismas negali priimti sprendimo skirti periodinę baudą, nes toks sprendimas nebebūtų prasmingas. Vis dėlto jis gali skirti vienkartinę baudą ir taip nubausti už pažeidimo trukmę iki to laiko, kai pažeidimas buvo ištaisytas, nes šis bylos aspektas tebėra prasmingas. Komisija stengsis bet kuriame teismo proceso etape iškart informuoti Teisingumo Teismą, kai tik valstybė narė nutrauks pažeidimą. Ji taip pat informuos Teismą, kai jam priėmus sprendimą pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį, valstybė narė ištaiso pažeidimą ir todėl pasibaigia pareiga sumokėti baudą.

Pereinamuoju laikotarpiu pirmiau aprašytą patikslintą praktiką Komisija taikys bet kokiai pažeidimo nagrinėjimo procedūrai, pagal kurią sprendimas išsiųsti oficialų pranešimą bus priimtas po šio komunikato paskelbimo dienos.

Galiausiai, reikia priminti, kad, kaip jau nustatyta 2011 m. komunikate, Komisija kuo atidžiau stengsis nustatyti skirtumą tarp netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę ir (dalinio) neperkėlimo atvejų.

4. ES teisės teikiamos naudos užtikrinimas piliečiams. Rekomendacijos ir teisių gynimas

Geresnis vykdymo užtikrinimas yra naudingas tiek piliečiams, tiek įmonėms. Jiems reikia paprastų ir praktiškų rekomendacijų dėl jų teisių pagal ES teisę ir patarimų, kaip šias teises įgyvendinti. Tais atvejais, kai pažeistos jų asmeninės teisės, svarbu, kad jiems būtų patarta, kaip nesudėtingai rasti tinkamiausią ES ar nacionalinio lygmens teisių gynimo mechanizmą ir juo pasinaudoti.

Komisija padės piliečiams didindama jų informuotumą apie jų teises pagal ES teisę, taip pat apie įvairias problemų sprendimo priemones, kuriomis jie gali pasinaudoti nacionaliniu ir ES lygmeniu. Komisija teiks patarimus ir rekomendacijas piliečiams ir skatins juos naudotis tinkamiausiu problemų sprendimo mechanizmu. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbu, kad piliečiai suvoktų pažeidimo nagrinėjimo procedūros pobūdį ir atitinkamai numatytų savo lūkesčius. Daugelis jų teikdami skundus tikisi dėl ES teisės pažeidimo gauti finansinę ar kitokią kompensaciją. Jiems tenka nusivilti sužinojus, kad, nors pažeidimo nagrinėjimo procedūra siekiama remti bendrą Sąjungos interesą, ji ne visada gali būti tinkama priemonė siekiant reaguoti į tokias situacijas. Pagrindinis pažeidimo nagrinėjimo procedūros tikslas – remiant bendrąjį interesą, o ne suteikiant individualią teisių gynimo priemonę užtikrinti, kad valstybė narė įgyvendintų ES teisę. Kompetenciją nagrinėti fizinių asmenų ieškinius dėl nacionalinių priemonių panaikinimo arba dėl finansinės kompensacijos už tokiomis priemonėmis padarytą žalą turi nacionaliniai teismai. Be to, svarbus vaidmuo užtikrinant fizinių asmenų teisių apsaugą tenka nacionalinės valdžios institucijoms. Tai reikia aiškiai nurodyti individualių teisių gynimo priemonių siekiantiems skundų pateikėjams.

Atsižvelgdama į tai, kad skundai yra svarbi priemonė, padedanti nustatyti ES teisės pažeidimus, Komisija dės daugiau pastangų gerinti skundų nagrinėjimą. Kad būtų geriau vertinama skundo esmė ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos tinkamiau nagrinėti skundus ir atsakyti į juos, nuo šiol skundų pateikėjai turėtų naudoti standartinę skundo formą. Komisija yra įsipareigojusi informuoti skundų pateikėjus apie tolesnius veiksmus, susijusius su jų skundais. Tam reikia peržiūrėti esamas komunikavimo su skundų pateikėjais šiais klausimais administracines procedūras (38) (žr. priedą).

Bendrieji skaitmeniniai vartai (39) bus viena bendra prieigos vieta, kurioje piliečiai ir įmonės galės ES ir (arba) nacionaliniu lygmeniu gauti visą su bendrąja rinka susijusią informaciją, pagalbos, patarimų ir problemų sprendimo paslaugų. Ji taip pat apims nacionalines ir visos ES procedūras, kurios reikalingos norint vykdyti veiklą ES. Per šiuos vartus piliečiai ir įmonės bus informuojami apie tai, ką Komisija gali ir ko negali, taip pat apie apytikslę procedūrų trukmę ir galimus rezultatus. Jiems taip pat bus teikiami individualiems poreikiams pritaikyti patarimai ir problemų sprendimo paslaugos.

Siekiant šių tikslų reikės, kad Komisija ir valstybės narės dirbtų išvien, siekdamos parengti nacionaliniu lygmeniu taikomų teisių gynimo mechanizmų, kuriais piliečiai gali pasinaudoti konkrečiais atvejais siekdami apginti teises, registrą. Į šį registrą bus įtraukti jau veikiantys ES mechanizmai, kaip antai SOLVIT (jis teikia informaciją ir pagalbą piliečiams ir sprendžia problemas, susijusias su nacionalinės valdžios institucijų netinkamu ES teisės taikymu tarpvalstybiniais atvejais) ir Europos vartotojų centrų tinklas (jis teikia konsultacijas ir pagalbą vartotojams dėl jų teisių, susijusių su kitoje šalyje arba internetu įsigytomis prekėmis, ir dėl atitinkamų ginčų su įmonėmis sprendimo).

Komisijos įsipareigojimo dar labiau stiprinti tokių mechanizmų vaidmenį įrodymas bus tinklo SOLVIT veiksmų planas, kuriuo stiprinamas jo vaidmuo nagrinėjant skundus dėl ES teisės. Komisija planuoja atnaujinti tinklą SOLVIT. Be to, ji svarsto galimybę sukurti bendrosios rinkos informacijos rinkimo priemonę, skirtą kiekybinei ir kokybinei informacijai rinkti tiesiogiai iš atrinktų rinkos dalyvių ir tikslingiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant gerinti vykdymo užtikrinimą. Toks administracinis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis (40) turėtų būti tęsiamas, kad būtų galima padėti spręsti konkrečias problemas ir gerinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais. Be to, juo naudojantis nacionalinės valdžios institucijos bus skatinamos teikti daugiau informacijos pasinaudojant esamomis platformomis, kaip antai e. teisingumo portalu. (41)

Komisija užtikrins, kad būtų visapusiškai taikomi ES teisės aktai dėl tarpininkavimo ir alternatyvaus ginčų sprendimo. Alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmai yra ypač svarbūs sudarant sąlygas vartotojams ir prekiautojams lengvai, greitai ir nebrangiai išspręsti tarp jų kilusius ginčus, nesikreipiant į teismą. 2016 m. vasario mėn. Komisija įdiegė internetinę ginčų sprendimo platformą – tai priemonė, kuria ES vartotojams ir prekiautojams suteikiama galimybė, pasitelkiant alternatyvaus ginčų sprendimo būdus, išspręsti sutartinius ginčus dėl internetu įsigytų prekių. Finansų sektoriuje Komisija įsteigė Finansinių ginčų nagrinėjimo tinklą, kurio tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas spręsti tarpvalstybinius vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų ginčus dėl finansinių paslaugų. Kitais ES teisės aktais (pavyzdžiui, keleivių teisių ir pareigų (42), viešųjų pirkimų (43) ar ieškinių dėl nedidelių sumų reglamentais (44)) visose valstybėse narėse nustatomi bendri skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo mechanizmų standartai.

Siekiant, kad ES sėkmingai veiktų, itin svarbu, kad ES teisė būtų vienodai taikoma visose valstybėse narėse. Todėl Komisija ypač didelę reikšmę teikia tam, būtų užtikrintas veiksmingas ES teisės taikymas. ES ir valstybių narių lygmeniu kylančios Europos Sąjungos teisės aktų taikymo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo problemos yra panašios. Siekiant politikos rezultatų, būtina vykdymo užtikrinimą grįsti strategiškesne koncepcija, daugiausia dėmesio skiriant problemoms, kurias sprendžiant vykdymo užtikrinimo veiksmai gali turėti realų poveikį. Komisija teikia prioritetą tam, kad būtų užtikrinta, jog apie direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones būtų pranešta laiku, todėl ji ketina strateginę koncepciją papildyti peržiūrėdama SESV 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą poziciją dėl sankcijų taikymo. Komisija padės valstybėms narėms užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės galėtų nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti ir teisiniais būdais ginti savo teises. Visiems suinteresuotiesiems subjektams Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu sutelkus pastangas bus užtikrinta, kad visų naudai ES teisės vykdymo užtikrinimas taptų geresnis.

Šiame komunikate išdėstyto požiūrio bus laikomasi nuo komunikato paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

(1) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis: „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

(2) 2014 m. liepos 15 d. Politinės gairės būsimai Europos Komisijai ir 2014 m. lapkričio 1 d. Komisijos pirmininko įgaliojamieji raštai pirmininko pavaduotojams ir Komisijos nariams.

(3) 2003 m. gegužės 16 d. komunikatas „Geresnė Bendrijos teisės taikymo stebėsena“, KOM(2002) 725 galutinis/4.

(4) 2007 m. rugsėjo 5 d. komunikatas „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“, KOM(2007) 502 galutinis.

(5) 2014 m. kovo 11 d. komunikatas „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“, COM(2014) 158.

(6) 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikatas „Geresnis reglamentavimas – geresnių stipresnės Sąjungos rezultatų pagrindas“, COM(2016) 615 final.

(7) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(8) Gruodžio 13 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų pasirašyta bendra deklaracija dėl 2017 m. ES prioritetų teisėkūros srityje.

(9) 2014 m. liepos 15 d.Politinės gairės būsimai Europos Komisijai ir 2014 m. lapkričio 1 d. Komisijos pirmininko įgaliojamieji raštai pirmininko pavaduotojams ir Komisijos nariams.

(10) ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis ir SESV 288 straipsnio trečia pastraipa ir 291 straipsnio 1 dalis.

(11) ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis.

(12) 2015 m. spalio 28 d. komunikatas „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“, COM(2015) 550 final.

(13) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

(14) Atitinkamai bus pritaikyta darbo su valstybėmis narėmis tvarka, susijusi su EU pilot procedūra.

(15) Kaip nurodyta Bendrosios rinkos strategijos komunikate (COM(2015) 550 final), Komisija pristatys visaapimantį veiksmų rinkinį, kad dar labiau sustiprintų pastangas apsaugoti ES rinką nuo reikalavimų neatitinkančių gaminių, stiprindama rinkos priežiūrą ir suteikdama tinkamas paskatas ekonominės veiklos vykdytojams.

(16) Žr. Komisijos komunikato „2017 m. Komisijos darbo programa. Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“, COM(2016) 710 final, 10 prioritetą.

(17) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR.

(18) Žr. Pagrindų direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų 3 straipsnio 3a dalį, Direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 55 straipsnį, Direktyvos 2013/36/ES (KRD IV) 4 straipsnio 4 dalį, Direktyvos 2009/138/EB (Mokumas II) 27ff straipsnį ir Direktyvos 2014/65/ES (FPRD II) 123 konstatuojamąją dalį.

(19) Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, ir Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

(20) 2016 m. gegužės 25 d. pasiūlymas peržiūrėti Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje, COM(2016) 283 final.

(21) 2016 m. balandžio 11 d. komunikatas „2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė“, COM(2016) 199 final.

(22) Komisijos komunikatas „Komisijos pranešimo dėl Komisijos ir ES valstybių narių teismų bendradarbiavimo taikant EB sutarties 81 ir 82 straipsnius pakeitimai“ (OL C 256, 2015 8 5, p. 5).

(24) 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas 2001/470/EB, sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (OL L 174, 2001 6 27, p. 25).

(25) 2017 m. Komisijos darbo programa „Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“, COM(2016) 710 final, 10 prioritetas.

(26) 2015 m. gegužės 19 d. komunikatas „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“, COM(2015) 215 final.

(27) Ši politika išdėstyta: 1) 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrame valstybių narių ir Komisijos politiniame pareiškime (OL C 369, 2011 12 17, p. 14) ir 2) 2011 m. spalio 27 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrame politiniame pareiškime (OL C 369, 2011 12 17, p. 15).

(29) Žr. visų pirma: 1989 m. gruodžio 6 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją, C-329/88, Rink. p. 4159; 1994 m. birželio 1 d. Sprendimą Komisija prieš Vokietiją, C-317/92, Rink. p. I-2039; 2009 m. spalio 6 d. Sprendimą Komisija prieš Ispaniją, C-562/07, Rink. p. I-9553; 1995 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą Lefebvre ir kiti prieš Komisiją, T-571/93, Rink. p. II-2379, ir 2009 m. gegužės 19 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją, C-531/06, Rink. p. I-4103.

(30) Žr. 1995 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą Lefebvre ir kiti prieš Komisiją, T-571/93, Rink. p. II-2379.

(31) Kaip šiuo metu išdėstyta visų pirma 2014 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Tarybos strateginėje darbotvarkėje ir 2014 m. liepos 15 d. Politinėse gairėse būsimai Europos Komisijai.

(33) Komisijos komunikatas „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“, KOM(2007) 502 galutinis.

(36) Naujos redakcijos 2005 m. gruodžio 9 d. Komunikato dėl EB sutarties 228 straipsnio įgyvendinimo, SEC(2005) 1658, 10–12 punktai, kuriuose daroma nuoroda į 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-304/02, Rink. p. I-6263, 80–86 ir 89–95 punktus, kur Teismas patvirtino, kad už tą patį pažeidimą gali būti taikoma periodinės baudos ir vienkartinės baudos kumuliacija.

(37) Vienkartinės baudos dydis bus apskaičiuotas taikant naujos redakcijos 2005 m. Komunikato dėl EB sutarties 228 straipsnio įgyvendinimo, SEC(2005) 1658, 19–24 punktuose išdėstytą metodą.

(38) 2012 m. balandžio 2 d. komunikatas „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“, COM(2012) 154 final.

(39) Kaip paskelbta Bendrosios skaitmeninės rinkos komunikate (COM(2015) 192 final, p. 17) ir Bendrosios rinkos strategijos komunikate (COM(2015) 550 final, p. 5 ir 17).

(41) Šis portalas padeda asmenims įgyvendinti savo pagrindines teises: jame nurodytos kompetentingos nacionalinės neteisminės įstaigos, kurių veiklos sritis – žmogaus teisės. 2017 m. jis bus papildytas Europos vartotojų teisės duomenų baze, kurioje bus teikiama informacija apie teismų ir valdžios institucijų atliekamą ES vartotojų teisės taikymą.

(42) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1); 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14); 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1); 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).

(43) 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989 12 30, p. 33); 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992 3 23, p. 14).

(44) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (OL L 199, 2007 7 31, p. 1).

PRIEDAS

Komunikavimo su skundų dėl Europos Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administracinės procedūros

1. Apibrėžtys ir taikymo sritis

Skundas – rašytinis pareiškimas Komisijai dėl valstybės narės priemonės, jos nebuvimo arba praktikos, kurie prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Skundo pateikėjas – asmuo ar įstaiga, pateikę skundą Komisijai.

Pažeidimo nagrinėjimo procedūra – ikiteisminis Komisijos pradėtos įsipareigojimų nevykdymo procedūros etapas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnį arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (Euratomo sutartis) 106a straipsnį.

Minėta procedūra taikoma skundų pateikėjų ir Komisijos santykiams, susijusiems su priemonėmis ar praktika, kurios galėtų patekti į SESV 258 straipsnio taikymo sritį. Ji netaikoma skundams dėl kitų Sutarties nuostatų, visų pirma skundams dėl valstybės pagalbos, kuriuos reglamentuoja SESV 107 ir 108 straipsniai arba Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589 (1), ir skundams, kurie susiję vien tik su SESV 101 ir 102 straipsniais.

2. Bendrieji principai

Bet kas gali nemokamai pateikti Komisijai skundą dėl valstybės narės priemonės (įstatymo, kito teisės akto ar administracinio sprendimo), priemonės nebuvimo ar valstybėje narėje taikomos praktikos, kurie, skundo pateikėjo nuomone, yra nesuderinami su Sąjungos teise.

Skundo pateikėjas neturi įrodyti formalaus suinteresuotumo pradėti procedūrą; jis taip pat neturi įrodyti, kad priemonė, priemonės nebuvimas ar praktika, dėl kurių jis pateikė skundą, jam yra iš esmės ir tiesiogiai reikšmingi.

Išskyrus 3 punkte išvardytus atvejus, Komisija skundą registruoja pagal formoje skundo pateikėjo pateiktą informaciją.

Komisija gali nuspręsti, ar dėl skundo reikia imtis tolesnių veiksmų.

3. Skundų registravimas

Skundą dėl Sąjungos teisės taikymo valstybėje narėje Komisija turi įregistruoti specialiame registre.

Komisija gautos korespondencijos nenagrinėja kaip skundo ir jos neregistruoja specialiame registre, jei:

—	ji anonimiška, nenurodytas siuntėjo adresas arba jis nurodytas ne visas;

—	nepateikta tiesioginės arba netiesioginės nuorodos į valstybę narę, kurios atsakomybei gali būti priskirtos Sąjungos teisei prieštaraujančios priemonės ar praktika;

—

skundžiamas fizinio asmens ar privataus subjekto veikimas arba neveikimas, išskyrus atvejus, kai skunde nurodoma, kad toje veikoje dalyvauja valdžios institucijos arba kad jos, kaip teigiama skunde, nesiėmė jokių veiksmų reaguodamos į tokį veikimą ar neveikimą. Bet kuriuo atveju Komisija turi patikrinti, ar gautoje korespondencijoje nurodytas elgesys prieštarauja konkurencijos taisyklėms (SESV 101 ir 102 straipsniai);

—	neišdėstyti skundo pagrindai;

—	išdėstyti skundo pagrindai, dėl kurių Komisija yra priėmusi aiškią, viešą ir nuoseklią poziciją; apie tokią poziciją turi būti pranešama skundo pateikėjui;

—	išdėstyti skundo pagrindai, kurie akivaizdžiai nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį.

4. Gavimo patvirtinimas

Komisija per 15 darbo dienų nuo bet kurio skundo gavimo turi išsiųsti gavimo patvirtinimą. Patvirtinime turi būti nurodytas registracijos numeris, jį privaloma nurodyti visoje siunčiamoje korespondencijoje.

Kai pateikti keli skundai tuo pačiu pagrindu, užuot siuntus atskirus gavimo patvirtinimus Europos Sąjungos interneto svetainėje Europa gali būti skelbiamas pranešimas (2).

Komisijai nusprendus skundo neregistruoti, apie tai ji turi pranešti skundo pateikėjui paprastu paštu ir rašte nurodyti vieną ar kelias 3 punkto antroje pastraipoje išdėstytas priežastis.

Tokiu atveju Komisija informuoja skundo pateikėją apie galimas alternatyvias teisių gynimo priemones, kaip antai galimybę kreiptis į nacionalinius teismus, Europos ombudsmeną arba pasinaudoti bet kuria kita nacionaline ar tarptautine apskundimo procedūra.

5. Skundo teikimo būdai

Skundai turi būti pateikti naudojant standartinę skundo formą. Jie turi būti pateikti internetu arba raštu Komisijos generaliniam sekretoriatui adresu 1049 Briuselis, Belgija, arba įteikti vienai iš Komisijos atstovybių valstybėse narėse.

Jie turi būti surašyti viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

Skundo formą galima gauti pateikus prašymą Komisijai arba ją galima rasti interneto svetainėje Europa. (3) Jei Komisija mano, kad skundas neatitinka jo formai keliamų reikalavimų, ji turi apie tai informuoti skundo pateikėją ir paprašyti jo per nustatytą terminą, kuris paprastai neturi būti ilgesnis kaip 1 mėnuo, užpildyti formą. Jei skundo pateikėjas per nustatytą terminą nepateikia atsakymo, laikoma, kad skundas atsiimtas. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai dėl akivaizdžių priežasčių skundo pateikėjas negali užpildyti skundo formos, šis reikalavimas gali būti netaikomas.

6. Skundo pateikėjo ir asmens duomenų apsauga

Skundo pateikėjo tapatybė ir jo pateikta informacija atitinkamai valstybei narei atskleidžiama tik jam iš anksto davus sutikimą ir laikantis, be kita ko, 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4).

7. Bendravimas su skundo pateikėju

Užregistruotas skundas gali būti nagrinėjamas bendradarbiaujant su atitinkama valstybe nare. Komisija apie tai raštu informuoja skundo pateikėją.

Jei vėliau remiantis skundu pradedama pažeidimo nagrinėjimo procedūra, Komisija raštu informuoja skundo pateikėją apie kiekvieną procedūros etapą (oficialų įspėjimą, pagrįstą nuomonę, bylos perdavimą Teisingumo Teismui arba bylos nutraukimą). Jei tuo pačiu pagrindu pateikti keli skundai, užuot siuntus raštą gali būti skelbiamas pranešimas interneto svetainėje Europa.

Bet kuriuo procedūros etapu skundo pateikėjas gali Komisijos patalpose už savo lėšas prašyti leisti paaiškinti ar patikslinti Komisijai savo skundo pagrindus.

8. Skundo nagrinėjimo terminas

Su sąlyga, kad skundo pareiškėjas pateikė visą reikalingą informaciją, paprastai Komisija skundą išnagrinėja ir sprendimą pateikti oficialų įspėjimą ar nutraukti bylą priima ne vėliau kaip per 1 metus nuo skundo registracijos dienos.

Jei šio termino nesilaikoma, Komisija apie tai raštu informuoja skundo pateikėją.

9. Skundo nagrinėjimo baigtis

Išnagrinėjusi skundą, Komisija gali pateikti oficialų įspėjimą, kuriuo prieš atitinkamą valstybę narę pradedama pažeidimo nagrinėjimo procedūra, arba galutinai nutraukti bylą.

Sprendimą pradėti arba nutraukti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą Komisija priima savo nuožiūra.

10. Bylos nutraukimas

Jei nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikia imtis skubių priemonių, tais atvejais, kai išnagrinėjusi skundą Komisija nenumato imtis tolesnių veiksmų, apie tai ji iš anksto praneša skundo pateikėjui, rašte išdėstydama siūlymo nutraukti bylą priežastis, ir paprašo jo per 4 savaites pateikti pastabų. Jei tuo pačiu pagrindu pateikti keli skundai, užuot siuntus raštą gali būti skelbiamas pranešimas interneto svetainėje Europa.

Jei skundo pateikėjas nepateikia atsakymo, su juo neįmanoma susisiekti dėl nuo jo priklausančių priežasčių arba jo pastabos neįtikina Komisijos persvarstyti poziciją, byla nutraukiama.

Jei skundo pateikėjo pastabos įtikina Komisiją persvarstyti poziciją, skundas tiriamas toliau.

Apie Komisijos sprendimą nutraukti bylą skundo pateikėjas informuojamas raštu.

11. Sprendimo dėl pažeidimo skelbimas

Informacija apie Komisijos sprendimą dėl pažeidimo bylos skelbiama interneto svetainėje Europa. (5)

12. Galimybė susipažinti su pažeidimo bylų dokumentais

Susipažinti su pažeidimo bylų dokumentais galima pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, kuris įgyvendinamas Komisijos sprendimo 2001/937/EB, EAPB, Euratomas (6) priede išdėstytomis nuostatomis.

13. Skundas Europos ombudsmenui

Jei, skundo pateikėjo nuomone, Komisija kalta dėl netinkamo administravimo nagrinėjant skundą, nes nesilaikė kurios nors iš minėtų priemonių, jis gali pagal SESV 24 ir 228 straipsnius perduoti klausimą nagrinėti Europos ombudsmenui.

(1) OL L 248, 2015 9 24, p. 9–29.

(2) http://ec.europa.eu/atwork/applying-eu-law/multiple_complaint_form_lt.htm.

(3) https://ec.europa.eu/assets/sg/report-a-breach/complaints_lt.

(4) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(5) http://ec.europa.eu/atwork/applying-eu-law/infringements-proceedings/infringement_decisions/?lang_code=lt.

(6) OL L 345, 2001 12 29, p. 94.