6.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 417/187


ATASKAITA

dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2016 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Tarnybos atsakymu

(2017/C 417/30)

ĮVADAS

1.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – Tarnyba, taip pat vadinama EUIPO), iki 2016 m. kovo 23 d. žinoma kaip Vidaus rinkos derinimo tarnyba (OHIM), buvo įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 207/2009 (1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/2424 (2). Alikantėje įsikūrusios Tarnybos pagrindinė veikla – ES prekės ženklų ir registruotųjų Bendrijos dizainų, galiojančių visoje ES, registravimas.

2.

Lentelėje pateikti pagrindiniai duomenys apie Tarnybą (3).

Lentelė

Pagrindiniai duomenys apie tarnybą

 

2015

2016

Biudžetas (milijonais eurų) (4)

384,2

421,3

Iš viso darbuotojų gruodžio 31 d.

848

910

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

3.

Audito Rūmų taikomas audito metodas apima analitines audito procedūras, tiesioginį operacijų testavimą ir Tarnybos priežiūros ir kontrolės sistemų pagrindinių kontrolės priemonių įvertinimą. Be to, prireikus naudojami iš kitų auditorių darbų gauti įrodymai ir atliekama vadovybės pareiškimų analizė.

NUOMONĖ

4.

Mes auditavome:

a)

Tarnybos metines finansines ataskaitas, kurias sudaro 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinės būklės (5) ir biudžeto vykdymo (6) ataskaitos, ir

b)

šiose finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą,

kaip to reikalauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnis.

Finansinių ataskaitų patikimumas

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

5.

Mūsų nuomone, 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Biuro finansinėse ataskaitose Tarnybos finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalauja jos finansinis reglamentas ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtos apskaitos taisyklės. Jos pagrįstos tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais.

Finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

Pajamos

Nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų pajamų teisėtumo ir tvarkingumo

6.

Mūsų nuomone, 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

Mokėjimai

Nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo

7.

Mūsų nuomone, 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimi mokėjimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė

8.

Pagal SESV 310–325 straipsnius ir Tarnybos finansinį reglamentą vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų, bei už jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Ši atsakomybė apima vidaus kontrolės priemonių nustatymą, vykdymą ir palaikymą, siekiant parengti ir pateikti finansinės būklės ataskaitas, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių iškraipymų. Vadovybė taip pat privalo užtikrinti, kad finansinės būklės ataskaitose atspindima veikla, finansinės operacijos ir informacija atitiktų jas reglamentuojančius teisės aktus. Galutinė atsakomybė už finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą tenka Tarnybos vadovybei.

9.

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė yra atsakinga už Tarnybos gebėjimo toliau užtikrinti veiklos tęstinumą vertinimą, už deramą su tęstinumu susijusių dalykų atskleidimą ir už veiklos tęstinumo prielaidos taikymą apskaitai.

10.

Už valdymą atsakingi asmenys vykdo subjekto finansinės atskaitomybės proceso priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų ir atspindimų operacijų auditą

11.

Mūsų tikslai yra gauti pakankamą patikinimą dėl to, ar Tarnybos finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, bei, remiantis mūsų auditu, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai arba kitoms atitinkamoms biudžeto įvykdymą tvirtinančioms institucijoms patikinimo pareiškimą dėl finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Pakankamas patikinimas užtikrina aukštą patikinimo lygį, tačiau jis nėra garantija, kad auditas visuomet nustatys esamus reikšmingus iškraipymų ar neatitikties atvejus. Tokius atvejus gali nulemti sukčiavimas ar klaidos ir jie laikomi reikšmingais jei, imant atskirai ar subendrinus, galima pagrįstai tikėtis, jog jie darys įtaką naudotojų ekonominiams sprendimams, priimtiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

12.

Atliekant auditą, taikomos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Procedūros pasirenkamos auditoriaus nuožiūra, taip pat remiantis dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių finansinių ataskaitų reikšmingų iškraipymų ar susijusių operacijų reikšmingos neatitikties Europos Sąjungos teisiniam pagrindui rizikos vertinimu. Atliekant šiuos rizikos vertinimus, nagrinėjama ataskaitų rengimui ir jų teisingam pateikimui bei atspindimų operacijų teisėtumui ir tvarkingumui svarbios vidaus kontrolės priemonės, siekiant pagal esamas aplinkybes nustatyti tinkamas audito procedūras, bet ne siekiant pareikšti nuomonę dėl vidaus kontrolės veiksmingumo. Audito metu taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas; taip pat įvertinamas bendras finansinės būklės ataskaitų pateikimas.

13.

Kalbant apie pajamas, mes vertiname Tarnybos mokesčių ir kitų pajamų (jei tokių yra) surinkimo procedūras.

14.

Išlaidų srityje mes nagrinėjame mokėjimų operacijas, kai išlaidos buvo padarytos, užregistruotos ir patvirtintos. Išankstiniai mokėjimai nagrinėjami tuo metu, kai lėšų gavėjas pateikia jų tinkamo panaudojimo įrodymą ir kai Tarnyba sutinka su tuo įrodymu ir patvirtina išankstinį mokėjimą tais pačiais arba vėlesniais metais.

Kiti dalykai

15.

Neprieštaraudami savo nuomonei, Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė (JK) 2017 m. kovo 29 d. pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos. Bus deramasi dėl susitarimo, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Sąjungos tvarka. Tarnybos biudžetas visiškai finansuojamas iš ES veikiančių ūkio subjektų mokamų mokesčių. Mokesčių suma kiekvienais metais svyruoja priklausomai nuo registravimų bei prekių ženklų ir dizainų apimties. Ateityje galimas Tarnybos pajamų sumažėjimas dėl JK sprendimo išstoti iš ES.

16.

Toliau pateiktos pastabos šios Audito Rūmų nuomonės nekeičia.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO VALDYMO

17.

Tarnybos biudžeto vykdymo lygis buvo žemas, tik 89 %, o tai rodo, jog buvo netiksliai įvertintos 2016 metų biudžeto išlaidos. Tarnybos biudžeto tikslumas, jei reikia darant pataisymą, tapo dar svarbesnis po to, kai neseniai buvo padaryti pakeitimai jos steigimo ir finansiniame reglamentuose, nurodant mechanizmus, tokius kaip perteklinių lėšų skyrimas rezervo fondui (7) ir atitinkamas kompensavimo mechanizmas (8), kurie yra susiję su biudžeto sumomis.

PASTABOS DĖL PATIKIMO FINANSŲ VALDYMO IR VEIKSMINGUMO

18.

2014 metais Tarnyba paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus sudaryti ketverių metų bendrąją sutartį, kurios rinkos apimtis įvertinta 30 milijonų eurų, dėl konsultavimo paslaugų, apimančių plataus profilio veiklas, tokias kaip audito paslaugos, projektų valdymas, bendrosios konsultacijos ir tyrimai. Tačiau pirkimų procedūra ir atitinkamas bendrosios sutarties taikymas tam tikrais aspektais nebuvo tinkamai valdomi. Tikslai ir veikla, kuri turėjo būti atlikta, nebuvo pakankamai konkretūs, kad būtų galima tiksliai įvertinti bendrosios sutarties apimtį. Dėl to iki šiol ji buvo visiškai išnaudota tik dvejus metus ir šešis mėnesius. Be to, nepaisant didelės teiktinų paslaugų įvairovės ir labai besiskiriančių išlaidų pagal veiklas, nebuvo naudojamas skirstymas į dalis. Skirstymas į dalis būtų paskatinęs mažesnių bendrovių dalyvavimą dėl mažos vertės veiklų. Galiausiai, kainų konkurenciją neutralizavo ir priklausomybę nuo sutarties vykdytojo didino tai, kad buvo reikalaujama fiksuotos kainos pasiūlymų iš vieno bendrąją sutartį naudojančio sutarties vykdytojo. Tarnyba turėtų apsvarstyti, kaip sudaryti susitarimus su keliais tiekėjais, ir prireikus konkursą atnaujinti.

KITOS PASTABOS

19.

Tarnybos įgaliojimas registruoti prekių ženklus ir dizainus Europos bendrajai rinkai sukuria didelį vertimo darbo poreikį. Tarnybos steigimo reglamente nustatyta, kad Tarnybos veikimui būtinas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT) ir dėl to Tarnyba yra pagrindinis CdT klientas. Tarnyba vis daugiau naudoja vidaus sprendinius, tokius kaip lingvistinės ir vertimo atmintys bei atitinkama programinė įranga. Šiomis priemonėmis siekiama pagerinti Tarnybos ekonominį veiksmingumą ir efektyvumą. Tačiau žiūrint iš ES perspektyvos dabartinė situacija gali nulemti pastangų dubliavimą ir susijusias sąnaudas.

ATSIŽVELGIMAS Į ANKSTESNIŲ METŲ PASTABAS

20.

Taisomųjų veiksmų atsižvelgiant į Audito Rūmų ankstesnių metų pastabas apžvalga pateikta priede.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Baudilio TOMÉ MUGURUZA, 2017 m. rugsėjo 12 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner LEHNE

Pirmininkas


(1)  OL L 78, 2009 3 24, p. 1.

(2)  OL L 341, 2015 12 24, p. 21.

(3)  Daugiau informacijos apie Tarnybos kompetenciją ir veiklą pateikta jos interneto svetainėje: https://euipo.europa.eu.

(4)  Biudžeto skaičius apima rezervą nenumatytiems atvejams.

Šaltinis: Tarnybos pateikti duomenys.

(5)  Finansinės būklės ataskaitas sudaro balansas, finansinių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, grynojo turto pokyčių ataskaita, svarbių apskaitos metodų santrauka ir kita aiškinamoji informacija.

(6)  Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro ataskaitos, kuriose suvestos visos biudžetinės operacijos, ir aiškinamoji informacija.

(7)  Tarnybos finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalis numato, kad ji įsteigia rezervo fondą, kuriame būtų pakankamai lėšų, kad vienus metus būtų užtikrintas jos veiklos tęstinumas ir užduočių vykdymas, kitaip sakant, suma, prilygstanti įvertintiems asignavimams, numatytiems 1, 2 ir 3 Tarnybos biudžeto antraštinėse dalyse.

(8)  Tarnybos steigimo reglamento 139 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta, kad kiekvienais metais Tarnyba kompensuoja valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų, Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnybos ir visų kitų paskirtų atitinkamų tarnybų, kurias paskyrė valstybės narės, išlaidas, kurių jos turėjo vykdydamos konkrečias užduotis kaip Europos Sąjungos prekių ženklų sistemos funkcinės dalys šių paslaugų ir procedūrų kontekste, ir kad ši prievolė taikoma tik ta apimtimi, kuria tais metais nesusidaro biudžeto deficitas.


PRIEDAS

Atsižvelgimas į ankstesnių metų pastabas

Metai

Audito Rūmų pastabos

Taisomojo veiksmo būklė

(užbaigtas/vykdomas/neįvykdytas/n. d.)

2013

Tarnyba turi patvirtinusi veiklos tęstinumo ir krizių valdymo planą, kuriame nustatyta, kad maždaug 25 funkcijas turi nuolat vykdyti budintys darbuotojai. Nors su išmokomis už budėjimą susijusius biudžeto asignavimus kasmet patvirtina Tarnybos biudžeto komitetas, 2013 m. išmokėta suma (402 458 eurai) yra daug didesnė už kitų agentūrų, kurios turi užtikrinti budinčią tarnybą, mokamas išmokas.

Užbaigtas

2014

Savo 2013 m. ataskaitoje dėl Tarnybos metinių finansinių ataskaitų Audito Rūmai suabejojo dėl sumos, kuri buvo skirta išmokoms už budėjimą (0,40 milijono eurų). Tokių mokėjimų suma buvo didesnė 2014 m. (0,44  milijono eurų). 2014 m. lapkričio mėn. Tarnyba patikslino savo politiką ir sumažino funkcijų, kurioms gali būti skirtos išmokos už budėjimą, skaičių nuo 25 iki 17, – šio patikslinimo finansinis poveikis paaiškės 2015 m. (1) Kiekvienas iš devynių darbuotojų (iš jų – septyni vadovai) gavo daugiau kaip 11 000  eurų siekiančias išmokas už budėjimą.

Užbaigtas

2015

2016 m. įsipareigotų asignavimų perkėlimų lygis buvo aukštas III antraštinėje dalyje, jis sudarė 12,9  milijono eurų, arba 36 % (2014 m.: 14,1  milijono eurų, arba 38 %). Perkėlimus daugiausia nulėmė bendradarbiavimo susitarimai su nacionalinėmis tarnybomis, kurios pateikia išlaidų deklaracijas tik metų pabaigoje.

N. d.

2015

Paslaugų pirkimas, paremtas darybų procedūra, kai neskelbiamas pranešimas apie sutartį, apriboja konkurenciją viena derybų šalimi ir todėl turėtų būti taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis 2015 m. Tarnyba, taikydama šią procedūrą, pratęsė šešias bendrąsias sutartis, kuriose papildomų paslaugų vertė sudaro 1,9 milijono eurų (2014 m.: 12 bendrųjų sutarčių, kuriose papildomų paslaugų vertė buvo 12,6 milijono eurų) (2). Toks šios procedūros taikymas Tarnyboje negali būti laikomas „išimtiniu“, atsižvelgiant į tokių sutarčių skaičių, vertę ir dažnį ir todėl jis ne visiškai atitiko oficialų reikalavimą (3).

Užbaigtas

2015

Tarnyba iš dalies arba visiškai kompensuoja komandiruotųjų nacionalinių ekspertų (KNE) bruto atlyginimą jų darbdaviams. Tai prieštarauja Komisijos praktikai, kad KNE darbdaviai toliau moka jiems atlyginimus. 2015 m. šios kompensacijos sudarė 1,9  milijono eurų.

Užbaigtas

2015

2015 m; gruodžio 31 d. devyni OHIM nariai buvo komandiruoti tarnybos interesais į VRDT apeliacinę tarybą. Tačiau ES tarnybos nuostatuose toks komandiravimas nenumatytas (4).

Užbaigtas (5)


(1)  2015 m. Tarnyba išmokėjo 285 242 eurų išmokų už budėjimą ir teises į jas turėjo 13 funkcijų.

(2)  Bendrosios sutartys pratęstos remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 134 straipsnio 1 dalies f punktu (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(3)  Kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 134 straipsnio 3 dalyje.

(4)  Reglamento Nr. 31 (EEB), 11 (EAEB), nustatančio Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, 37 straipsnio a punktas (OL 45, 1962 6 14, p. 1385/62).

(5)  2016 m. Tarnyba ėmėsi papildomų priemonių užtikrinti Valdybos nepriklausomumą nuo tarnybos.


TARNYBOS ATSAKYMAS

17.

Tarnyba pritaria, kad dėl neseniai atliktų pakeitimų jos steigimo ir finansiniame reglamentuose dar svarbiau užtikrinti Tarnybos biudžeto tikslumą, nustatant tokius mechanizmus, kaip perteklinių lėšų skyrimas rezervo fondui, ES bendradarbiavimo veiklai skiriamų lėšų riba ir kompensavimo mechanizmas, nes jie yra susiję su biudžete numatytomis lėšomis. Dėl šios priežasties Tarnyba skirs ypatingą dėmesį tam, kad ateityje jos biudžetas būtų parengtas kuo tiksliau ir prireikus atliks biudžeto pakeitimus, kurie bet kuriuo patogiu laiku bus teikiami Tarnybos vadovybei, kad biudžetas išliktų būsimo lėšų paskirstymo numatymo priemone.

18.

Tarnyba tinkamai atsižvelgia į Audito Rūmų pastabas.

Vykstant viešųjų pirkimų procedūrai buvo sudėtinga apskaičiuoti pradinę bendrosios sutarties vertę, nes tikslų ir veiklos, kuri turėjo būti vykdoma paskutinius dvejus sutarties galiojimo metus, specifikacija buvo tiesiogiai susieta su 2020 m. strateginiu planu (1) (SP2020), kuris tuo metu nebuvo išsamiai apibūdintas ar netgi parengtas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis trūkumas buvo ištaisytas kitoje bendrojoje sutartyje, kurioje apskaičiuota vertė atitinka išsamų šioje sutartyje numatytų veiklos sričių sąrašą.

Tarnyba galimybę pasinaudoti pirkimų skirstymu į dalis apsvarstys rengdama būsimas tokio pobūdžio viešųjų pirkimų procedūras.

Atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabą, susijusią su kainų konkurencijos neutralizavimu ir su padidėjusia priklausomybe nuo sutarties vykdytojo dėl to, kad buvo reikalaujama fiksuotos kainos pasiūlymų iš vieno sutarties vykdytojo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tik 50 % specialiųjų sutarčių, kurios pasirašytos šios bendrosios sutarties pagrindu, taikoma fiksuota kaina. Šiomis aplinkybėmis Tarnyba sudarė specialią grupę, kuri specializuojasi visos Tarnybos sutarčių valdymo srityje, ir sukūrė paslaugų pardavėjų valdymo sistemą, kuria naudojantis galima įvertinti fiksuotos kainos pasiūlymo tinkamumą ir prireikus sugrįžti prie kito sutarčių mechanizmo, kaip antai „Paslaugų pirkimo pagal kotiruojamą laiko ir priemonių įkainį“ arba, galiausiai, „Paslaugų pirkimo pagal laiko ir priemonių įkainį“. Be to, dėl konkurso atnaujinimo patiriama daugiau administracinių išlaidų ir tam reikia skirti daugiau laiko, nei pasirinkus kitus sprendimus.

Be to, tarpusavyje susijusių bendrųjų sutarčių atveju Tarnyba sudaro mišrias bendrąsias sutartis su keliais tiekėjais, kurių dalis yra pakopinės sutartys, kitos sudaromos atnaujinus konkursą dėl tokio pobūdžio paslaugų teikimo.

19.

Kadangi tiek Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro, tiek EUIPO pagrindiniuose teisės aktuose nurodoma, kad Vertimo centras teikia tik Tarnybos veikimui užtikrinti būtinas vertimo paslaugas, EUIPO tikėjosi, kad Vertimo centras gali teikti ne tik visas tokias būtinas vertimo paslaugas, bet ir daug papildomų paslaugų, įskaitant redagavimo paslaugas ir terminologinį darbą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita Europos Sąjungos agentūra ar įstaiga, Tarnyba yra įsipareigojusi laikytis patikimo finansų valdymo principo ir mano, kad tai, jog mokama už anksčiau jau užsakytus ir apmokėtus vertimus neatitinka šio principo.

Kaip pabrėžė Audito Rūmai, EUIPO ir toliau yra pagrindinis Vertimo centro klientas – Tarnybos mokėjimai 2016 m. sudarė daugiau nei pusę Vertimo centro pajamų, nors Tarnyba ir naudojasi su intelektine nuosavybe susijusiomis vertimo atmintimis (2), kurios parengiamos iš ankstesnių per daugiau nei 20 pastarųjų metų sukauptų intelektinės nuosavybės srities vertimų. 2016 m. 96 % intelektinės nuosavybės srities vertimams reikalingų terminų buvo galima surasti šiuose dokumentuose. Už 4 % reikalingų intelektinės nuosavybės srities vertimų, kuriuos Vertimo centras turėjo versti, Tarnyba sumokėjo 15,5 mln. eurų.

Atsižvelgdama į savo funkcijas, EUIPO visada siekė intelektinės nuosavybės teisėmis besinaudojantiems vartotojams teikti geriausios kokybės paslaugas už mažiausią galimą kainą, kad ES būtų remiamas verslas. Dėl to Tarnyba sumažino prekių ženklų mokesčius daugiau nei 50 %, o tai turėjo akivaizdžios naudos mūsų vartotojams, ypač MVĮ. Šiam dideliam mokesčių sumažinimui įtakos turėjo tai, kad taikant pirmiau minėtą praktiką buvo sutaupyta lėšų.

Atsižvelgdama į Audito Rūmų išreikštą susirūpinimą dėl galimo pastangų dubliavimo ir susijusių sąnaudų Europos Sąjungos lygmeniu, Tarnyba mano, kad EUIPO turimų dokumentų saugojimas ir pakartotinis panaudojimas nereikalauja itin daug pastangų ar sąnaudų. Tarnyba nuolat svarsto, kaip, vadovaujantis galiojančia teisine sistema, užtikrinti ekonominę naudą.

Vertimo centras yra pagrindinis Tarnybos partneris, padedantis vykdyti jos funkcijas, todėl, atsižvelgdama į pažangą mašininio vertimo srityje, Tarnyba mano, kad itin svarbu imtis veiksmų kartu, siekiant artimiausios ir netolimos ateities abipusių strateginių tikslų, kad būtų galima sukurti šiuolaikišką ir tvarų verslo modelį, kuris būtų vienodai naudingas visoms susijusioms šalims.


(1)  SP2020 – tai daugiametė darbo programa, susijusi su 2016–2020 m. laikotarpiu vykdytina veikla ir projektais.

(2)  Vertimo atmintys reikalingos tam, kad būtų galima pasinaudoti turimais vertimais, ir teikiant informacinius duomenis tai vadinama vertimo paruošimo sistema (angl. pre-translation).