I.

Mes auditavome:

II.

Mūsų nuomone, 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Europos Sąjungos (ES) konsoliduotose finansinėse ataskaitose 2016 m. gruodžio 31 d. finansinė būklė bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, laikantis Finansinio reglamento ir apskaitos taisyklių, pagrįstų tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais.

III.

Mūsų nuomone, 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

IV.

Mūsų nuomone, išskyrus Pagrindo pareikšti sąlyginę nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo dalyje aprašytų dalykų poveikį, 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose atspindimi mokėjimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi.

V.

Mes auditą atlikome remdamiesi IFAC tarptautiniais audito standartais (TAS) ir etikos kodeksais ir INTOSAI tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS). Mūsų pagal šiuos standartus nustatytos pareigos plačiau apibūdintos mūsų ataskaitos skirsnyje „Auditoriaus atsakomybė“. Pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (IESBA kodeksą) bei mūsų auditui svarbius etinius reikalavimus mes esame nepriklausomi ir atlikome kitas savo etines pareigas laikydamiesi šių reikalavimų ir IESBA kodekso. Esame įsitikinę, kad savo nuomonei pagrįsti surinkome pakankamus ir tinkamus audito įrodymus.

VI.

2016 m. registruotos išlaidos, apimančios kompensavimu pagrįstas išlaidas (3), yra paveiktos reikšmingo klaidų lygio. Mūsų įvertintas kompensavimu pagrįstų mokėjimų klaidų lygis yra 4,8  %. Mūsų bendras įvertintas (3,1  %) klaidų lygis vis dar viršija mūsų reikšmingumo ribą, tačiau nėra paplitęs. Mokėjimai, atlikti teisių į išmokas pagrindu, nėra veikiami reikšmingo klaidų lygio (4). Mūsų bendrą išvadą patvirtina Komisijos atlikta ir metinėje ES biudžeto valdymo ir veiksmingumo ataskaitoje pateikta rizikos veikiamų sumų analizė.

VII.

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi mūsų einamojo laikotarpio konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui. Šie dalykai buvo nagrinėjami mūsų bendro konsoliduotų finansinių ataskaitų audito kontekste ir rengiant susijusią audito nuomonę, ir apie juos mes neteikiame atskiros nuomonės.

VIII.

ES balanse 2016 m. pabaigoje įrašyta 67,2  milijardo eurų suma, skirta pensijoms ir kitoms išmokoms darbuotojams. Tai yra vienas didžiausių įsipareigojimų balanse, sudarantis beveik trečdalį visų 234,8 milijardo eurų įsipareigojimų 2016 m.

IX.

Didžioji šio pensijoms ir kitoms išmokoms darbuotojams skirto rezervo dalis (58,7  milijardo eurų) yra susijusi su Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų pensijų sistema („EPPS“). Šis pensijų įsipareigojimas apima „nustatyto dydžio išmokas“, užtikrinamas pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų („Tarnybos nuostatų“) 83 straipsnį ir Europos Sąjungos sutarties („ES sutarties“) 4 straipsnio 3 dalį. Į finansines ataskaitas įrašytas įsipareigojimas atspindi sumą, kuri būtų buvusi įtraukta į pensijų fondą, jei jis būtų įsteigtas apmokėti esamus su senatvės pensija susijusios (5). Be senatvės pensijų jis apima invalidumo pensijas ir ES pareigūnų našlių (našlaičių) pensijas. Pagal Tarnybos nuostatų 83 straipsnį išmokos pagal šią pensijų sistemą mokamos į ES biudžetą, valstybės narės bendrai užtikrina išmokų mokėjimą, o pareigūnai padengia vieną trečdalį sistemos finansavimo.

X.

EPPS – tai privaloma ES valstybės tarnautojų profesinė pensijų sistema, pagal kurią institucijų ir įstaigų bei jose dirbančių darbuotojų įnašai naudojami finansuoti pensijas ateityje. Ji yra pritaikyta, atliekant įnašų į šią sistemą ir pensinio amžiaus lygio pataisymus, būti aktuarinėje pusiausvyroje. Parametrų, naudojamų apskaičiuoti ilgalaikę pensijų išlaidų prognozę skaičius ir įvairovė pabrėžia šio skaičiavimo, kurį galiausiai kiekvienais metais turi atlikti Eurostatas, aktuarinę pusiausvyrą.

XI.

Mūsų audito metu mes vertinome, aktuarines prielaidas ir pensijų rezervo vertę. Mes patikrinome kiekybinius duomenis, aktuarinius parametrus, rezervo skaičiavimą ir pateikimą konsoliduotame balanse ir konsoliduotų finansinės būklės ataskaitų aiškinamosiose pastabose. Atlikus rezervo tikrosios vertės auditą nustatėme kai kurių trūkumų ir netikslumų susijusioje pirminėje duomenų bazėje, kurie neturi reikšmingo poveikio ES konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms. Komisija, kaip nurodyta konsoliduotųjų finansinės būklės ataskaitų 2.9 pastaboje, imsis tolesnių veiksmų stiprinti savo procesus, naudojamus apskaičiuojant išmokų darbuotojams įsipareigojimą, kuriuos nuolat stebėsime.

XII.

2016 m. pabaigoje Komisija įvertino, kad patirtos, bet paramos gavėjų dar nepraneštos tinkamos finansuoti išlaidos sudarė 102 milijardus eurų (2015 m. pabaigoje jos sudarė 106 milijardus eurų. Ji jas į apskaitą įrašė kaip sukauptas sąnaudas.

XIII.

Mes tikrinome metodiką ir kontrolės sistemas, taikomas pagrindiniuose generaliniuose direktoratuose metų pabaigos įverčiams. Mes sudarėme sąskaitų faktūrų ir išankstinių mokėjimų imtis bei vykdėme su šiais elementais susijusį darbą, kad būtų išvengta klaidų sukauptose sumose rizikos. Mes paprašėme Komisijos apskaitos tarnybų pateikti papildomą paaiškinimą apie bendrus taikomus metodus, visų pirma apie naują metodą, taikomą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sanglaudos srityje.

XIV.

Mūsų atliktas darbas leidžia mums daryti išvadą, kad bendrų sukauptų sąnaudų sumos įvertis, pateiktas konsoliduotajame balanse nurodytas teisingai pagrindinių generalinių direktoratų atveju. Tačiau mes nustatėme, kad kai kuriuose mažesniuose generaliniuose direktoratuose buvo sisteminių trūkumų, susijusių su metų pabaigos įrašais. Komisija šiuo klausimu parengė veiksmų planą.

XV.

Valstybių narių institucijos Komisijos skirtų avansų dalį perveda į finansines priemones paskolų, nuosavo kapitalo ar garantijų forma.

XVI.

2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) atveju ES teisės aktuose nebuvo reikalaujama, kad šios institucijos rengiant finansines ataskaitas pateiktų periodines ataskaitas dėl sumų šiose finansinėse priemonėse. Todėl Komisija atliko avansų panaudojimo vertinimą, remdamasi paskutine turima ataskaita (šiuo atveju – 2015 m. pasibaigusių metų ataskaita) ir manydama, kad lėšos bus iki galo ir tolygiai panaudotos per visą veiklos laiką (iš pradžių ją buvo numatyta vykdyti iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau vėliau terminas buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 31 d.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad net jei mes manome, jog 2016 m. finansinės priemonės naudojamos ne tinkamumo finansuoti laikotarpiu (žr. 6 skyrių, 6.20 ir 6.21 dalis), Komisija neprašo sugrąžinti šias sumas. Todėl balanse ir konsoliduotų finansinės būklės ataskaitų 2.5 aiškinamojoje pastaboje atsispindi ši Komisijos pozicija.

XVII.

Dėl 2014–2020 m. DFP, institucijos kiekvienoje išlaidų deklaracijoje turi pateikti informaciją apie sumokėtus avansus finansinėms priemonėms ir iš jų atliktus mokėjimus galutiniams paramos gavėjams. Remiantis šia informacija apskaičiuojama įvertinta suma, kuri įrašoma į sąskaitas laikotarpiui tarp paskutinės gautos išlaidų deklaracijos ir metų pabaigos.

XVIII.

Mes tikrinome įdiegtą procedūrą, skirtą registruoti susijusį išankstinį finansavimą, ir manome, kad balanse pateikta suma yra teisinga.

XIX.

Vadovybė yra atsakinga už kitą informaciją. Kita informacija apima dokumentą „Svarstymai dėl finansinės būklės ataskaitų ir jų analizė“, bet neapima konsoliduotų finansinių ataskaitų ir su jomis susijusios mūsų auditoriaus ataskaitos. Mūsų nuomonė dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios susijusios patikinimo išvados. Atsižvelgiant į mūsų su konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis susijusį auditą, mūsų pareiga yra perskaityti kitą informaciją ir įvertinti, ar kita informacija yra iš esmės nesuderinama su konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis ar mūsų audito metu įgytomis žiniomis, ar kitaip yra reikšmingai iškraipyta. Jei, remiantis savo darbu, mes darome išvadą, kad ši kita informacija yra reikšmingai iškraipyta, mes privalome pranešti apie tai pranešti. Šiuo klausimu mes neturime nieko pranešti.

XX.

Pagal SESV 310–325 straipsnius ir Finansinį reglamentą vadovybė yra atsakinga už Europos Sąjungos konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų, bei už jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Ši atsakomybė apima vidaus kontrolės priemonių nustatymą, vykdymą ir palaikymą, siekiant parengti ir pateikti finansinės būklės ataskaitas, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių iškraipymų. Vadovybė taip pat privalo užtikrinti, kad finansinės būklės ataskaitose atspindima veikla, finansinės operacijos ir informacija atitiktų jas reglamentuojančius teisės aktus. Galutinė atsakomybė už Europos Sąjungos finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą tenka Komisijai (SESV 317 straipsnis).

XXI.

Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, vadovybė yra atsakinga už ES gebėjimo toliau užtikrinti veiklos tęstinumą vertinimą, už deramą su tęstinumu susijusių dalykų atskleidimą ir už veiklos tęstinumo prielaidos taikymą apskaitai, nebent vadovybė ketina likviduoti subjektą ar nutraukti operacijas arba yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities.

XXII.

Komisija atsakinga už ES finansinės atskaitomybės proceso priežiūrą.

XXIII.

Mūsų tikslai yra gauti pakankamą patikinimą dėl to, ar Europos Sąjungos konsoliduotose finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, bei, remiantis mūsų auditu, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą dėl finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Pakankamas patikinimas užtikrina aukštą patikinimo lygį, tačiau jis nėra garantija, kad audito metu bus visuomet nustatyti reikšmingi iškraipymai ar neatitikties atvejai. Tokius atvejus gali nulemti sukčiavimas ar klaidos ir jie laikomi reikšmingais jei, imant atskirai ar subendrinus, galima pagrįstai tikėtis, jog jie darys įtaką naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis.

XXIV.

Pajamų srityje mūsų pridėtinės vertės mokesčiu ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstas nuosavų išteklių tikrinimas pradedamas nuo atitinkamų makroekonominių suvestinių duomenų, pagal kuriuos šios pajamos yra skaičiuojamos, taip pat įvertinamos Komisijos sistemos, skirtos šiems duomenims apdoroti, prieš tai, kai yra gaunami ir į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami valstybių narių įnašai. Tradicinių nuosavų išteklių srityje mes nagrinėjame muitinės įstaigų finansines ataskaitas bei analizuojame muito mokesčių srautą prieš tai, kai sumas gauna Komisija ir jos įtraukiamos į finansines ataskaitas.

XXV.

Išlaidų srityje mes nagrinėjame mokėjimų operacijas, kai išlaidos buvo padarytos, užregistruotos ir patvirtintos. Šis nagrinėjimas apima visas mokėjimų kategorijas (įskaitant mokėjimus įsigyjant turtą), išskyrus avansus jų išmokėjimo momentu. Išankstiniai mokėjimai nagrinėjami tuo metu, kai lėšų gavėjas pateikia jų tinkamo panaudojimo įrodymą ir kai institucija ar įstaiga sutinka su tuo įrodymu ir patvirtina išankstinį mokėjimą tais pačiais arba vėlesniais metais.

XXVI.

Atlikdami auditą pagal TAS IR TAAIS, per visą auditą mes remiamės profesine nuovoka ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

XXVII.

Mes vadovybei pranešame, be kita ko, apie planuojamą audito apimtį ir tvarkaraštį bei reikšmingus audito metu nustatytus faktus, taip pat apie bet kokius reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos mes nustatome savo audito metu.

XXVIII.

Iš tų dalykų, kurie buvo pranešti Komisijai ir kitiems audituotiems subjektams, mes nustatome tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi einamojo laikotarpio konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui, ir kurie todėl yra pagrindiniai audito dalykai. Mes apibūdiname šiuos dalykus mūsų auditoriaus ataskaitoje, nebent remiantis teisės aktu ar reglamentu tokio dalyko neleidžiama viešai atskleisti arba kai mes ypač retomis aplinkybėmis nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateiktas mūsų ataskaitose, kadangi pagrįstai galima tikėtis, jog neigiamos tokio veiksmo pasekmės nusvers tokio pateikimo viešojo intereso naudą.

1.1.

Mes esame ES nepriklausomas auditorius. Vadovaudamiesi Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), mes:

1.2.

Su patikinimo pareiškimu susijęs mūsų darbas (paaiškintas 1.1 priede ) tiesiogiai skirtas įgyvendinti pirmąjį ir antrąjį tikslus. Su 3 skyriumi ir su kai kuriomis politikos sritimis (7) susijęs mūsų darbas rengiant metinę ataskaitą taip pat skirtas tikrinti išlaidų ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą. Iš esmės jis taip pat yra svarus indėlis mums rengiant nuomones dėl siūlomų finansinių teisės aktų.

1.3.

Europos Sąjungos (ES) išlaidos yra svarbi, bet ne vienintelė, priemonė siekiant politikos tikslų. Kitos svarbios priemonės – teisės aktų taikymas ir laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo visoje ES užtikrinimas. 2016 m. ES išlaidos sudarė 136,4  milijardo eurų (8), iš kurių 2 % buvo visų ES valstybių narių bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos ir 0,9  % ES bendrosios nacionalinės pajamos ( 1.1 langelis ).

1.4.

Mūsų pastabos teikiamos dėl 2016 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotų finansinių ataskaitų (9) („ataskaitų“). Šias finansines ataskaitas kartu su apskaitos pareigūno vadovybės pareiškimu gavome 2017 m. birželio 26 d. Šios ataskaitos teikiamos kartu su dokumentu „Svarstymai dėl finansinės būklės ataskaitų ir jų analizė“ (FSDA) (10). Ši analizė mūsų audito nuomonėje nėra nagrinėjama. Tačiau laikydamiesi audito standartų mes įvertinome, ar ji atitinka finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją.

1.5.

Komisijos paskelbtose finansinėse ataskaitose matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. visi įsipareigojimai sudarė 234,8  milijardo eurų, palyginti su visu turtu, siekiančiu 162,7  milijardo eurų. 2016 m. ekonominis rezultatas sudarė 1,7  milijardo eurų (11).

1.6.

Audito metu nustatėme, kad finansinės ataskaitos nebuvo paveiktos reikšmingų iškraipymų. Mūsų pastabos dėl su ES lėšomis susijusio finansų ir biudžeto valdymo pateiktos 2 skyriuje.

1.7.

Pagrindiniai audito dalykai (12) – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi mūsų einamojo laikotarpio finansinės būklės ataskaitų auditui. Šie dalykai buvo nagrinėjami mūsų bendro finansinės būklės ataskaitų audito kontekste ir rengiant susijusią audito nuomonę, tačiau apie juos mes neteikiame atskiros nuomonės. Pagal tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų standartą (TAAIS) 1701 mes pateikiame pagrindinius audito dalykus kaip mūsų nuomonės dalį (patikinimo pareiškimo VII–XVIII dalys).

1.8.

Mes tikriname ES pajamas ir išlaidas (13) siekdami įvertinti, ar jos atitinka taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. 4 skyriuje mes pateikiame savo audito rezultatus, susijusius su pajamomis, o 5–10 skyriuose – su išlaidomis (žr.  1.2 langelį ). Mūsų nustatyti pagrindiniai faktai yra šie:

1.8 ir 1.9.

Dėl sanglaudos politikos finansinių priemonių (nurodytų 1.2 langelyje) Komisija mano, kad pagal užbaigimo gaires galutiniams gavėjams iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos išmokėtos lėšos patenka į nustatytą tinkamumo finansuoti laikotarpį (žr. Komisijos atsakymą į 6.20 ir 6.21 dalių pastabas).

1.9.

Mūsų bendras įvertintas klaidų lygis pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais ( 1.3 langelis ), tačiau vis dar reikšmingai viršija mūsų orientacinę 2 % reikšmingumo ribą. Tačiau maždaug pusėje 2016 m. išlaidų reikšmingo klaidų lygio nebuvo ( 1.4 langelis ).

1.10.

Mes įvertinome, kad klaidų lygis kompensavimu pagrįstose išlaidose yra 4,8  % (2015 m. – 5,2  %), o tai reikšmingai viršija 2 % reikšmingumo ribą ( 1.4 langelis ). Šio tipo išlaidų atveju paramos gavėjai prašo ES lėšų, kurios padengtų jų turėtas tinkamas finansuoti sąnaudas. Šie mokėjimai apima mokslinių tyrimų projektus (5 skyrius), mokymo schemas (6 skyrius), regioninės ir kaimo plėtros projektus (6 ir 7 skyrius) ir vystymo projektus (9 skyrius). Pagal šias schemas lėšų gavėjai privalo pateikti informaciją, įrodančią kad užsiima paramos teikimo reikalavimus atitinkančia veikla, ir būti turėję sąnaudų, už kurias jie gali prašyti kompensacijos. Tai darydami jie privalo laikytis sudėtingų taisyklių, susijusių su tuo, kas gali būti prašoma apmokėti (tinkamumas) ir kaip gali būti tinkamai patiriamos sąnaudos (pavyzdžiui, viešieji pirkimai ar valstybės pagalbos taisyklės). Dėl to atsiranda klaidų, kurios turi įtakos mūsų išvadai dėl DFF 1a išlaidų kategorijos „Konkurencingumas“ (5.28 ir 5.29 dalys), 1b išlaidų kategorijos „Sanglauda“ (6.38 ir 6.39 dalys), 2 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai“ (iš esmės 7.32 ir 7.33 dalys) ir 4 išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“ (9.34 ir 9.35 dalys).

1.10.

Audito Rūmai patvirtino, kad projektuose, kuriuose taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, daroma mažiau klaidų nei kompensuojant faktines išlaidas. Todėl Komisija keletą pastarųjų metų aktyviai skatina jį taikyti sanglaudos politikos ir kaimo plėtros projektuose. Be to, taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą sumažėja administracinė našta, o valdančiosios institucijos, mokėjimo agentūros ir naudos gavėjai daugiau dėmesio skiria rezultatams, ypač kai supaprastintas apmokėjimas grindžiamas pasiektais projekto rodikliais ar rezultatais.

Viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklės taikomos ne vien tik ES išlaidoms. Siekdama įveikti sunkumus, su kuriais susiduriama šiose srityse, Komisija su valstybėmis narėmis įgyvendina veiksmų planus (žr. Komisijos atsakymą į 6.15 ir 6.18 dalių pastabas).

Žemės ūkio sektoriuje kaimo plėtra tebėra sritis, kurią reikia atidžiai tikrinti, visų pirma kiek tai susiję su investicinėmis priemonėmis. Nustačius kontrolės trūkumų, Komisija sistemingai prašo, kad valstybės narės parengtų taisomųjų veiksmų planus, ir padeda juos įgyvendinti. Tačiau, atsižvelgiant į būtinybę teisėtumą ir tvarkingumą suderinti su politikos tikslų pasiekimu, tuo pat metu turint omenyje finansavimo teikimo (valdymo ir kontrolės) išlaidas, negalima pagrįstai tikėtis, kad dedant deramas pastangas būtų pasiektas mažesnis nei 2 % išmokų naudos gavėjams klaidų lygis. Vis dėlto taisomoji geba dėl valstybių narių susigrąžintų lėšų ir Komisijos finansiniai pataisymai, kuriuos ji atlieka kitais metais, einančiais po metų, kai buvo patirtos išlaidos, Komisijai leidžia gauti patikinimą dėl BŽŪP išlaidų.

Taip pat žr. Komisijos atsakymus į 1.12 ir 6.7 dalių pastabas.

1.11.

Mes įvertinome, kad klaidų lygis teisėmis į išmokas pagrįstose išlaidose (įskaitant administravimo išlaidas) yra 1,3  % (2015 m. – 1,9  %, 1.4 langelis ). Šio tipo išlaidų atveju paramos gavėjai gauna išmoką, jei įvykdo tam tikras sąlygas. Atitinkami mokėjimai apima stipendijas studentams ir tyrėjams (5 skyrius), tiesioginę pagalbą ūkininkams ir agrarinės aplinkosaugos priemones (7 skyrius), atlyginimus ir pensijas (10 skyrius). Mes nustatėme pagerėjimą visose teisėmis į išmokas pagrįstų išlaidų srityse ir darome išlaidą, kad įvertintas klaidų lygis tiesioginės pagalbos ūkininkams srityje buvo žemiau reikšmingumo ribos.

1.11.

1.12.

Kaip parodyta 1.5 langelyje , „Sanglauda“ buvo daugiausia prie mūsų 2016 m. įvertinto klaidų lygio prisidėjusi sritis, po jos sekė „Gamtos ištekliai“, „Konkurencingumas“ ir „Europos vaidmuo pasaulyje“. Šis pasiskirstymas atitinka mūsų nustatytus faktus dėl 2015 m.

1.12.

1.13.

„Konkurencingumas“ (5 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 4,1  %, mažesnis nei 2015 m. (4,4  %). Daug išlaidų daroma sąnaudų kompensavimo pagrindu, o klaidos čia iš esmės atspindi skirtingas netinkamų finansuoti sąnaudų kategorijas (visų pirma personalo sąnaudas, kitas tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas).

1.13.

1.14.

„Sanglauda“ (6 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 4,8  %, mažesnis nei 2015 m. rezultatas (5,2  %). Šios srities išlaidos susijusios su sąnaudų kompensavimu. Netinkamos finansuoti sąnaudos išlaidų deklaracijose ir netinkami finansuoti projektai sudaro 70 % klaidų.

1.14.

1.15.

„Gamtos ištekliai“ (7 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 2,5  %, mažesnis nei 2015 m. (2,9  %). Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) tenka daugiau kaip trys ketvirtadaliai šios srities išlaidų; jame nėra reikšmingo klaidų lygio (1,7  %), tačiau kaimo plėtros srityje ir toliau nustatome aukštus klaidų lygius (4,9  %), visų pirma kompensavimo išlaidų atveju. Mes nenustatėme reikšmingo klaidų lygio teisėmis į išmokas pagrįstose išlaidose tiesioginės paramos ūkininkams atveju, kuriai taikomos supaprastintos žemės tinkamumo finansuoti taisyklės ir veiksminga ex ante kontrolės sistema (IAKS), kurią taikant galima atlikti automatizuotas kryžmines patikras tarp skirtingų duomenų bazių.

1.15.

Taip pat žr. Komisijos atsakymus į 1.10 ir 1.12 dalių pastabas.

1.16.

„Europos vaidmuo pasaulyje“ (9 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 2,1  %, mažesnis nei 2015 m. (2,8  %). Pagrindinių patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas ir Komisijos per dideli tarpiniai (14) patvirtinimai sudaro apie du trečdalius šios dalies.

1.17.

„Administravimas“ (10 skyrius): ši sritis nėra paveikta reikšmingo klaidų lygio. Įvertintas klaidų lygis yra 0,2  %, mažesnis nei 2015 m. rezultatai (0,6  %). Didžiausia išlaidų dalis šioje srityje buvo skirta ES institucijų ir įstaigų mokamiems atlyginimams, pensijoms ir išmokoms.

1.18.

Mes nevertiname klaidų lygio kitose išlaidų srityse, įskaitant DFP 3 išlaidų kategoriją (8 skyrius). Iš viso su mūsų patikinimo pareiškimu susijusios išlaidos šiose srityse sudarė 2,8  milijardo eurų (2,2  % su mūsų auditu susijusių išlaidų). Su šiomis sritimis susijęs darbas ir toliau prisideda prie mūsų bendrų išvadų dėl 2016 m.

1.19.

Tinkamumo finansuoti klaidos sąnaudų kompensavimo schemose ir toliau labiausiai prisideda prie įvertinto klaidų lygio:

1.19.

Paprastinimas yra veiksmingiausias būdas sumažinti tiek klaidų riziką, tiek kontrolės išlaidas ir naštą. Programų, kuriose nuolat nustatomas aukštas klaidų lygis, atžvilgiu Komisija nuolat imasi prevencinių ir taisomųjų veiksmų, kad pašalintų jų pagrindines priežastis ir poveikį. Daugiau informacijos pateikta 2017 m. vasario 28 d. Komisijos komunikate „Klaidų pagrindinių priežasčių ir veiksmų, kurių imtasi, analizė (Finansinio reglamento 32 straipsnio 5 dalis)“, COM(2017) 124.

1.20.

Mūsų įvertintas klaidų lygis įvairiose išlaidų srityse [daug] stipriau susijęs su mokėjimo pagrindu (t. y. kompensavimu ar išmokomis) nei su valdymo būdu (15). Didžiausius klaidų lygius mes nustatėme sanglaudos (valdomos pasidalijamojo valdymo būdu) ir konkurencingumo (tiesiogiai valdomos Komisijos ir netiesiogiai institucijų, kurioms patikėtas valdymas) srityse. Kompensavimo schemos vyrauja abiejų šių dviejų sričių išlaidose ( 1.7 langelis ).

1.21.

2016 m. įvertintas klaidų lygis pasidalijamojo valdymo išlaidų srityje iš viso sudaro 3,3  % (2015 m. – 4,3  % ir 3,3  % (2015 m. – 4,2  %) visų kitų rūšių veiklos išlaidų (16). Įvertintas administravimo išlaidų klaidų lygis yra 0,2  % (2015 m. – 0,6  %).

1.22.

Kiekvienas Komisijos generalinis direktoratas (GD) parengia metinę veiklos ataskaitą (MVA). Ji apima pareiškimą, kuriame generalinis direktorius teikia patikinimą, kad ataskaitoje finansinė informacija yra tinkamai pateikta ir kad operacijos, už kurias jis yra atsakingas, yra teisėtos ir tvarkingos. Ataskaitoje taip pat pateikiama pagrindinių politikos tikslų pasiekimo ataskaita (aptarta 3.5, 3.18–3.32 dalyse) ir Komisijos nariams skirta generalinio direktoriaus valdymo ataskaita.

1.22.

1.23.

Šiais metais pirmą kartą visi generaliniai direktoratai klaidų lygį įvertino „atitinkamose išlaidose“. Atitinkamų išlaidų apibrėžtis (17) atitinka mūsų atspindimų operacijų apibrėžtį ( 1.1 priedas , 10 dalis).

1.24.

2015 m. metinėje valdymo ir veiksmingumo ataskaitoje (MVVA) pradėjus taikyti sąvoką „rizikos veikiama suma užbaigiant laikotarpį“, generaliniai direktoratai šią informaciją įtraukė į metines veiklos ataskaitas. Komisija daugiausiai dėmesio skyrė daugiamečių taisomųjų mechanizmų, kurie sumažins jos įvertintą klaidų lygį, poveikiui.

1.24.

1.25.

Dėl teisėtumo ir tvarkingumo rodiklių, metinėse veiklos ataskaitose pateikti skaičiai, atspindintys rizikos veikiamas sumas mokėjimo metu, didžia dalimi atitinka mūsų klaidų lygio įvertinimus ( 1.8 langelis ) (18).

1.25.

1.26.

Mes nustatėme, kad generaliniai direktoratai, susiję su ta pačia DFP išlaidų kategorija, taikė skirtingus klaidų lygių ir rizikos veikiamų sumų pateikimo metodus (19). Mes taip pat nustatėme, kad buvo metodinės rizikos audito institucijų darbe, susijusiame su 2014–2020 m. išlaidomis (20). Mes taip pat nustatėme, kad Komisija turi atlikti reikšmingus pataisymus, kad būtų kontroliuojami mokėjimo agentūrų pateikti statistiniai duomenys (21).

1.26.

Taip pat žr. Komisijos atsakymus į 6.33 ir 6.34 dalių pastabas.

1.27.

Bendras klaidų lygis mokėjimo metu, apskaičiuotas Komisijos 2016 m. MVVA buvo reikšmingas, jis sudarė 2,1  % ir 2,6  % (palyginti su 2,3  % ir 3,1  % 2015 m.). Mūsų įvertintas klaidų lygis yra 3,1  % (2015 m. – 3,8  %).

1.27.

1.28.

2016 m. FSDA ataskaitose nurodyta bendra 3,4 milijardo eurų finansinių pataisymų ir susigrąžinimų suma. 1.9 langelyje pateiktas nurodytų sumų pasiskirstymas pagal išlaidų sritis ir išlaidų ciklo etapas, kuriame Komisija taikė taisomuosius veiksmus (deklaravimas, išlaidų patvirtinimas, išmoka iš biudžeto).

1.28.

1.29.

2016 m. Komisija užregistravo 0,6  milijardo eurų pataisymų ir susigrąžinimų pradžioje, prieš patvirtinant išlaidas. Tai yra išskaičiavimai iš netinkamų finansuoti sumų mokėjimo prašymuose prieš atliekant atitinkamus mokėjimus iš ES biudžeto (t. y. išskaičiuotos sumos vėliau nėra įtraukiamos į mūsų audituojamą populiaciją, kadangi operacijos mūsų testavimui pasirenkamos iš Komisijos parvirtintų mokėjimų). Šie susigrąžinimai (0,4  milijardo eurų) sudarė daugiau nei keturis penktadalius visų taisomųjų veiksmų 2016 m. tiesioginio ir netiesioginio valdymo srityse.

1.29.

1.30.

Likusi 2,8  milijardo eurų suma susijusi su mokėjimo prašymais, kuriuos Komisija jau buvo patvirtinusi (ir jie buvo įtraukti į mūsų audituotų mokėjimų populiaciją). Iš šios sumos:

a)

„Gamtos išteklių srityje“ apie 2 milijardų eurų suma buvo susijusi su žemės ūkio srityje priimtais sprendimais dėl atitikties, kuriuos Komisija užregistravo kaip asignuotąsias pajamas, kurios gali būti naudojamos finansuoti žemės ūkio išlaidas.

b)

„Sanglaudos“ srityje apie 0,6  milijardo eurų sudarė valstybių narių anksčiau patvirtintų kompensavimo prašymų dėl sanglaudos srities projektų (išlaidų) panaikinimai ir jų pakeitimas naujais projektais (išlaidomis). Atlikus šiuos panaikinimus, lėšos į ES biudžetą nėra grąžinamos (23).

b)

Teisės aktuose numatyta, kad valstybės narės turi galimybę atšaukti netvarkingas išlaidas ir jas pakeisti naujomis tvarkingomis išlaidomis. Taip apsaugomas ES biudžetas vadovaujantis principu, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės yra pirmoji instancija, atsakinga už pažeidimų nustatymą ir prireikus finansinių pataisymų atlikimą.

c)

Tiesioginio ir netiesioginio valdymo srityse (iš esmės „Konkurencingumo“ ir „Europos vaidmens pasaulyje“) apie 0,1  milijardo eurų suma buvo susijusi su po mokėjimo susigrąžintomis sumomis.

1.31.

Komisija ir valstybės narės gali taikyti pataisymus ir susigrąžinimus įvairiais būdais, remiantis Finansiniame reglamente nustatyta tvarka (24):

a)

Netinkamai panaudotos lėšos: pagrindžiant pataisymus klaidingų operacijų verte (atskiri pataisymai).

b)

Sisteminės klaidos reprezentatyvioje operacijų imtyje: ekstrapoliuojant rezultatus visai populiacijai (ekstrapoliuoti pataisymai);

c)

Sistemų trūkumai, kai negalima tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio biudžetui: taikant lygius, nustatytus konkretiems sektoriams taikomose gairėse kiekvienai situacijai („nustatyto dydžio pataisymai“).

c)

Nustatyto dydžio pataisymai atliekami tada, kai yra pagrįsta rizika, kad nustatyti sistemos trūkumai turi finansinį poveikį ES biudžetui, tačiau dedant proporcingas pastangas neįmanoma tiksliau nustatyti finansinės žalos dydžio. Jie taikomi siekiant pašalinti sistemų trūkumus ir susijusią ES biudžetui kylančią riziką, todėl jais ištaisomi ir atskiri pažeidimai.

1.32.

Savo klaidų lygio vertinime mes kiekybiškai nevertiname daugelio situacijų, kuriose Komisija ir valstybės narės taiko pataisymus ir susigrąžinimus ir apie juos praneša:

a)

Nustatyto dydžio pataisymai taikomi, siekiant ištaisyti sistemų trūkumus, o ne panaikinti atskirus pažeidimus. Sistemos trūkumai rodo netvarkingų išlaidų riziką, tačiau ne visada įmanoma nustatyti ryšį tarp šių trūkumų ir bet kokio netvarkingo mokėjimo, kurį mes nustatome ir kiekybiškai įvertiname savo klaidų lygio įvertinime.

a)

Komisija ES biudžetą saugo nuo neteisėtai patirtų išlaidų. Kai proporcingų pastangų nepakanka tikslioms sumoms nustatyti, Komisija gali taikyti ekstrapoliuoto ar nustatyto dydžio pataisymus, kad būtų įvykdyta ši pareiga. Nustatyto dydžio pataisymai yra stipri paskata valstybėms narėms pagerinti savo valdymo ir kontrolės sistemas.

b)

Kai kurie atvejai, kuriuos Komisija įvertina kaip klaidas ir dėl kurių turi būti atlikti pataisymai, mūsų nuomone, nėra (kiekybiškai įvertinamos) klaidos. Pavyzdžiui, mūsų klaidų lygio įvertinime neatsižvelgiama į neįvykdytus terminus, viešinimo stoką ir kompleksinės paramos pažeidimus.

b)

Komisija pažymi, kad į jos taisomosios gebos įvertį neįtraukti pataisymai dėl kompleksinės paramos pažeidimų.

1.33.

Mes stengiamės atsižvelgti į valstybių narių ir Komisijos taikomas taisomąsias priemones, kai jos yra taikomos prieš mums atliekant patikrinimą. Mes tikriname, ar šie pataisymai (jie apima netinkamai skirtų lėšų susigrąžinimus iš paramos gavėjų ir pataisymus projektų lygmeniu) yra taikomi ir, prireikus, tiksliname klaidų lygio įvertį. Tačiau taisomųjų priemonių poveikis skirtingose išlaidų srityse ir taikant skirtingas taisomąsias priemones yra labai nevienodas.

1.34.

2016 m. į imtį įtrauktos 41 operacijos atveju Komisija ir valstybių narių institucijos taikė taisomąsias priemones, kurios tiesiogiai paveikė atitinkamą operaciją ir buvo svarbios mūsų skaičiavimams. Šios priemonės sumažino mūsų įvertintą klaidų lygį 1,2  procentinio punkto (2015 m. – 0,5  procentinio punkto). Su paveiktų operacijų skaičiumi ir poveikiu mūsų įvertintam klaidų lygiui susiję pokyčiai nereiškia, kad taisomieji veiksmai tapo veiksmingesni ar ne tokie veiksmingi, kadangi šios priemonės susijusios su santykinai maža mūsų imties dalimi ir kiekvienais metais galima tikėtis tam tikrų svyravimų.

1.34.

1.35.

Apie įtariamo sukčiavimo atvejus, kuriuos nustatome atlikdami auditą (įskaitant mūsų su veiksmingumu susijusį darbą) arba remdamiesi mums tiesiogiai perduota informacija, mes pranešame Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kad ši atliktų preliminarią analizę ir prireikus pradėtų tyrimą. Mes negalime komentuoti atskirų atvejų arba dėl jų pateiktų OLAF atsakymų. 2016 m.:

—

dirbdami su mūsų metine ataskaita susijusį audito darbą, įvertinome apie 1 000 operacijų teisėtumą ir tvarkingumą ir parengėme 36 specialiąsias ataskaitas,

—

pranešėme OLAF apie 11 mūsų auditų metu nustatytų įtariamo sukčiavimo atvejų (2015 m.– 27) ir apie penkis atvejus, remiantis visuomenės pateikta informacija (2015 m. – 15),

—

dažniausi įtariamo sukčiavimo atvejai buvo susiję su dirbtinių sąlygų, siekiant atitikti tinkamumo finansuoti kriterijus, sukūrimu, nepristatytomis prekėmis ar nesuteiktomis paslaugomis, tinkamumo finansuoti kriterijus neatitinkančių išlaidų deklaravimu, interesų konfliktais ir kitais viešųjų pirkimų pažeidimais.

1.36.

2016 m. gruodžio 31 d. dėl įtariamo sukčiavimo atvejų, apie kuriuos mes pranešėme OLAF 2010–2016 m., buvo pradėti 67 tyrimai, iš kurių 16 vis dar buvo vykdomi. Dėl kito 51 užbaigto tyrimo, OLAF mums pranešė, kad 28 buvo baigti pateikiant rekomendacijas grąžinti lėšas ir apsvarstyti teisminių procedūrų galimybę, arba buvo nutraukti, kadangi Komisija arba nacionalinės institucijos jau ėmėsi priemonių. 2016 m. gruodžio 31 d. OLAF pateikė rekomendacijas dėl su šiais atvejais susijusių lėšų, kurių bendra vertė buvo 247 milijonai eurų, susigrąžinimo. Tais atvejais, kai OLAF užbaigdavo atvejo nagrinėjimą nepateikdama rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų, dažniausiai jos išvada buvo ta, kad nebuvo įrodymų apie sukčiavimą, veikiantį ES finansinius ar kitus interesus.

1.37.

Pagrindinė šio skyriaus funkcija – paremti patikinimo pareiškime pateiktą audito nuomonę.

1.38.

Mūsų audito rezultatai rodo pagerėjimą per keletą pastarųjų metų. Darome išvadą, kad teisėmis į išmokas pagrįstose išlaidose nėra reikšmingų klaidų lygio ir kad kompensavimu pagrįstos išlaidos yra veikiamos reikšmingo klaidų lygio. Atsižvelgiant į tai, darome išvadą, kad klaidos nėra paplitusios.

2.1.

Šiame skyriuje pateiktos mūsų pastabos dėl ES biudžeto ir finansų valdymo 2016 m. ir nustatyti keli būsimiems biudžetams svarbūs pagrindiniai pavojai ir sunkumai.

2.2.

Konkrečių metų biudžetas turi atitikti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, nustatytas 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP)  (1), kurioje nurodyta, kad dabartinėmis kainomis Europos Sąjunga 2014–2020 m. gali prisiimti iki 1 087,2 milijardo eurų įsipareigojimų ir atlikti iki 1 025,4 milijardo eurų mokėjimų (2). Metų įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai (3) neturi viršyti ribų, nustatytų sprendime dėl nuosavų išteklių sistemos (4) (SNIS).

2.3.

Komisija paskelbė dabartinės DFP įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, po kurios buvo pateikta teisėkūros pasiūlymų. Dalis šio skyriaus yra pagrįsta anksčiau mūsų pareikštomis nuomonėmis dėl teisėkūros pasiūlymų, kurie yra susiję su būsimos DFP pasiūlymu (5).

2.4.

Mokėjimai pagal biudžeto asignavimus buvo 13,7  milijardo eurų mažesni už pradiniame biudžete nustatytus asignavimus (130,2  milijardo eurų iš galimų 143,9  milijardo eurų (6) arba 90,5  % visos skirtos sumos) (žr.  2.1 langelį ).

2.5.

Žemas mokėjimų lygis iš esmės susijęs su tuo, kad valstybių narių valdžios institucijų pateikta prašymų dėl Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų išlaidų kompensavimo suma buvo mažesnė nei prognozuota. Taip atsitiko dėl vėlavimų įgyvendinant programas keliais pirmaisiais dabartinės DFP metais. Komisija pateikė šiuos šių vėlavimų paaiškinimus (7):

a)

buvo labai vėluojama įgyvendinti 2007–2013 m. programas;

b)

ES vėlavo priimti 2014–2020 m. programoms skirtą teisinį pagrindą (8);

c)

valstybių narių vėlavimas įsteigti už ES lėšų valdymą atsakingas nacionalines institucijas ir apie tai pranešti Europos Sąjungai;

d)

reikėjo laiko, kad būtų galima prisitaikyti prie naujuoju laikotarpiu programoms ir projektams taikomų taisyklių;

e)

2014–2020 m. laikotarpiu buvo suteikti papildomi metai valstybėms narėms, kad jos galėtų pagal įsipareigojimus atlikti mokėjimus („n + 3 taisyklė“) (9).

2.6.

Kaip pažymėjo Komisija (10), ESI fondų programų įgyvendinimo vėlavimai per pirmuosius trejus 2014–2020 DFP metus buvo didesni nei struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo programų vėlavimai 2007–2013 m. laikotarpio pradžioje.

2.7.

Atsižvelgdamos į žemą per metus gautų mokėjimo prašymų lygį, biudžeto valdymo institucijos iš dalies pakeitė 2016 m. biudžetą sumažindamos mokėjimų asignavimus 7,3  milijardo eurų suma (11). Net ir atsižvelgiant į šį sumažinimą, dėl žemo mokėjimo prašymų lygio susidarė didžiausias nuo 2002 m. 6,4 milijardo eurų perteklius (12) (2015 m.: 1,3  milijardo eurų).

2.8.

2014–2020 m. DFP yra nemažai priemonių, kurios palengvina biudžeto vykdymą ir leidžia atidėti lėšų rezervą. Svarbiausios jų yra šios:

a)

Bendra mokėjimų marža (BMM), kuri, kaip nustatyta DFP reglamento 5 straipsnyje, suteikia galimybę perkelti nepanaudotus mokėjimų asignavimus į ateinančius metus, jei neviršijama DFP viršutinė riba. Todėl 2.4 dalyje nurodyta 2016 m. nepanaudota 13,7  milijardo eurų suma gali būti perkelta ir naudojama kelerius ateinančius metus. DFP nustatyta nepanaudotų mokėjimų asignavimų perkėlimo riba 2018–2020 m. yra 31 milijardas eurų 2011 m. kainomis (2018 m.: 7 milijardai eurų; 2019 m.: 11 milijardų eurų; 2020 m.: 13 milijardų eurų).

b)

Keturios „specialios priemonės“ (13), skirtos reaguoti į nenumatytus įvykius ir besikeičiančius prioritetus. Remiantis Komisijos 2016 m. laikotarpio vidurio peržiūra (14), bendra suma, kuri dar gali būti panaudota iki 2020 m., sudarė 7,4  milijardo eurų. Remiantis Tarybos pareiškimu (15), paskelbtu atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, biudžeto valdymo institucijai yra suteikti įgaliojimai kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar su specialiomis priemonėmis susiję mokėjimai gali būti skaičiuojami peržengiant mokėjimų viršutinę ribą.

c)

Iki 0,03  % BNPj (apie 4,5  milijardo eurų) nenumatytų atvejų marža (16), kuri taikoma kaip paskutinė priemonė, leidžianti perkelti asignavimus tarp finansinių metų ir išlaidų kategorijų reaguojant į nenumatytas aplinkybes, jei neviršijamos DFP viršutinės ribos. Ši marža buvo panaudota 2014 m. mokėjimų asignavimams ir bus kompensuota 2017–2020 m. laikotarpiu. Kalbant apie įsipareigojimų asignavimus, nenumatytų atvejų marža buvo panaudota iš kitų DFP kategorijų perkeliant 2,1  milijardo eurų sumą į 3 ir 4 DFP kategorijas 2016 ir 2017 m. reaguojant į pabėgėlių krizę (17).

d)

Bendra įsipareigojimų marža (BĮM) (18), kuri suteikia galimybę perkelti į kelis ateinančius metus nepanaudotus įsipareigojimų asignavimus, tačiau gali būti naudojama tik skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą, visų pirma sprendžiant jaunimo nedarbo klausimą. Beveik visa BĮM suma 2014 m. ir 2015 m. (1,8  milijardo eurų iš 2,0  milijardo eurų (19)) buvo skirta ESIF.

2.9.

Šios priemonės buvo įgyvendintos siekiant reaguoti į kritines situacijas ir užtikrinti tam tikrą lankstumą, atsižvelgiant į ES biudžeto sistemą, kuri parengta taip, kad suteiktų prognozuojamą finansavimą ilgalaikėms ES išlaidų programoms. Tačiau, kadangi ES išlaidų programos pirmaisiais 2014–2020 m. DFP metais vėlavo ir yra tikimasi, kad iki 2020 m. jos paspartės, DFP viršutinės ribos gali nesuteikti pakankamo lankstumo, kad būtų galima finansuoti ES atsakomąsias priemones nenumatytų įvykių, kurie dar gali įvykti iki dabartinės DFP pabaigos, atveju.

2.9.

2.10.

Be to, kad gali būti taikomos pirmiau aprašytos maržos, Taryba gali vieningu sprendimu iš dalies pakeisti patį DFP reglamentą nustatydama kitas asignavimų viršutines ribas (20).

2.11.

2016 m. ES prisiėmė 155,2  milijardo eurų įsipareigojimų iš galimos 156,1  milijardo eurų sumos – tai sudaro 99,4  % visos galimos sumos (21), išskyrus asignuotąsias pajamas.

2.12.

Dėl beveik visiško įsipareigojimų asignavimų panaudojimo ir dėl žemesnio nei planuotas mokėjimų lygio, nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai iš pradžių 2014 m. sumažėjo, o vėliau 2015 m. ir 2016 m. vėl didėjo, kol pasiekė visų laikų aukščiausią 238,8  milijardo eurų lygį (žr.  2.9 langelį ). Numatoma, kad 2017 m. jie dar didės, nes 2017 m. biudžete numatyta 157,9  milijardo eurų įsipareigojimų asignavimų ir 134,4  milijardo eurų mokėjimų asignavimų, o tai reiškia, kad iki 23,5  milijardo eurų padidės neįvykdyti įsipareigojimų asignavimai.

2.13.

Ši neįvykdytų įsipareigojimų suma sudaro skirtumą tarp įsipareigojimų ir iki tam tikros dienos jais remiantis atliktų mokėjimų, atėmus panaikintus įsipareigojimus. Panaikinti įsipareigojimai sudarė palyginti mažą 2007–2016 m. laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų dalį (27 milijardai eurų arba 1,9  % visos 1 446  milijardų eurų sumos).

2.14.

Didžioji neįvykdytų įsipareigojimų dalis yra skirta daugiametėms išlaidų programoms, kurių atveju laiko tarpas tarp įsipareigojimo ir pagal jį atliekamo mokėjimo gali būti didesnis kaip vieni metai, o dažnai ir iki trejų metų. Remiantis 2016 m. duomenimis, neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje buvo 72 % didesni ir tapatūs 2,9 metų mokėjimams (22), palyginti su 2,2 metų laikotarpiu 2007 m. Dėl šio neįvykdytų įsipareigojimų padidėjimo iškyla finansavimo problemų ateityje pavojus (žr. 2.32–2.39 dalis).

2.14.

2.15.

Be neįvykdytų įsipareigojimų asignavimų, 2016 m. pabaigoje ES turėjo keletą reikšmingų ilgalaikių įsipareigojimų, garantijų ir teisinių įsipareigojimų.

2.16.

Didžiausias atskiras ES ilgalaikis įsipareigojimas yra 67,2  milijardo eurų įsipareigojimas dėl darbuotojų pensijų (2015 m. – 63,8  milijardo eurų). Nors ES darbuotojai moka savo pensijoms skirtus įnašus, šie įnašai laikomi ES biudžeto bendrosiomis pajamomis ir į apskaitą nėra įrašomas joks šiuos įsipareigojimus atitinkantis konkretus turtas.

2.17.

Pastaraisiais metais ES vis dažniau naudoja biudžetą suteikdama paskolų ir finansinių priemonių garantijas (žr.  2.2 langelį ). Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai, kurie parodomi ES finansinėse ataskaitose (23). Tam, kad iškilus poreikiui, būtų galima vykdyti šias garantijas, turi būti išlaikyta marža tarp biudžete nustatyto mokėjimų asignavimų lygio ir maksimalaus pagal SNIS leidžiamo jų lygio.

(*)

2016 m. gruodžio 31 d. rizikos poveikis apima tik galutiniams naudos gavėjams išmokėtas sumas. Už papildomą 17,5  milijardo eurų sumą buvo sudaryta sutarčių, kurių mokėjimai 2016 m. pabaigoje dar nebuvo atlikti (9,0  milijardai eurų pagal išorės skolinimo įgaliojimo garantiją, 6,9  milijardo eurų pagal ESIF garantiją ir 1,6  milijardo eurų pagal finansinę pagalbą, skirtą makrofinansinės pagalbos priemonės (MFP) ir Euratomo paskoloms).

(1)

Žr. 2016 finansinių metų konsoliduotųjų ES finansinių ataskaitų („2016 m. ES finansinių ataskaitų“) 4.1.1 pastabą.

(2)

Žr. 2016 m. ES finansinių ataskaitų 4.1.2 pastabą.

(3)

Žr. 2016 m. ES finansinių ataskaitų 4.1.3 pastabą.

2.18.

ES biudžete yra du fondai, iš kurių gali būti vykdomos biudžeto garantijos: Išorės veiksmų garantijų fondas, kurio turto vertė sudarė 2,3 milijardo eurų, ir ESIF garantijų fondas, kurio turto vertė sudarė 1,0 milijardo eurų 2016 m. pabaigoje (24) ir kuri padidės iki 8 milijardų eurų iki 2022 m. Jame taip pat nustatytas atidėjinys, skirtas apsisaugoti nuo su garantijomis susijusių įvertintų nuostolių, kuris 2016 m. pabaigoje sudarė 0,9  milijardo eurų (25), pridėjus per visus metus nustatytus 0,5  milijardo eurų atidėjinius, įskaitant paskoloms Sirijai skirtus atidėjinius. Bet kokiems įsipareigojimams, kurie atsiranda dėl garantijų, susijusių su finansine pagalba valstybėms narėms, gali būti taikomi asignavimai, kuriais viršijama DFP viršutinė riba (26), tačiau jie turi būti sumokėti iš ES biudžeto.

2.19.

Komisija pasiūlė įsteigti bendrą atidėjinių fondą, skirtą padengti finansinius įsipareigojimus, kurie atsiranda taikant finansines priemones, biudžeto garantijas ir finansinę pagalbą (27).

2.20.

Taip pat buvo reikšmingų ilgalaikių teisinių įsipareigojimų, kurių neapėmė neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai ir kurie metų pabaigoje iš viso sudarė 22 milijardus eurų (28) (žr.  2.3 langelį ) bei bus išmokėti iš būsimų metinių biudžetų.

2.21.

Finansinių priemonių, pagal kurias teikiama ES biudžeto parama, taikymas vis didėjo (žr.  2.4 langelį ) ir prognozuojama, kad jis toliau didės iki 2020 m. Siekiant užtikrinti veiksmingą, efektyvų ir ekonomišką turimų lėšų panaudojimą, būtinas rūpestingas valdymas ir kad visi pakeitimai būtų daromi tik atlikus nuodugnų poveikio vertinimą.

2.21.

Numačius atlikti pakeitimų, ex ante vertinime turėtų būti pateikiama patirties, įgytos įgyvendinant ankstesnes panašias priemones, analizė.

Centralizuotai valdomų priemonių laikotarpio vidurio peržiūros arba vertinimai numatyti pagal susijusius teisinius pagrindus.

Komisija užtikrins, kad visose tokiose būsimose finansinių priemonių laikotarpio vidurio peržiūrose būtų atsižvelgiama į įgytą patirtį ir bet kokių svarbių socialinių ir ekonominių pokyčių poveikį priemonių pagrindimui, taip pat į atitinkamą ES biudžeto įnašą.

2.22.

ESIF toliau didės ir tampa pagrindiniu finansavimo šaltiniu (29). Iki 2016 m. pabaigos EIB grupė pasirašė su ESIF susijusių sutarčių, kurių vertė sudarė 21,3 milijardo eurų (30). ESIF investavimo laikotarpis dar nesibaigė, 2.5 langelyje parodytas ESIF finansavimo pasiskirstymas pagal valstybes nares iki 2016 m. pabaigos.

2.22.

2.23.

ESIF yra nauja centralizuota novatoriška priemonė, pagal kurią valstybės narės remia investicijas Europos Sąjungoje. Remiantis ESIF valdymo tvarka, įgyvendinimo įgaliojimus pavesta vykdyti EIB, suteikiant labiau apribotas viešosios kontrolės funkcijas nei kitų iš ES biudžeto remiamų priemonių atveju, kaip parodyta 2.8 langelyje .

2.23.

2.24.

Kadangi ESI fondų lėšos sudaro didelę kai kurių valstybių narių bendrojo valdžios sektoriaus išlaidų dalį, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad devyniose valstybėse narėse ESI fondų neįvykdyti įsipareigojimai sudaro daugiau nei 15 % bendrojo valdžios sektoriaus išlaidų 2016 m. (žr.  2.6 langelį ).

2.25.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014–2020 m. DFP dar nėra įvykdyta didelė įsipareigojimų asignavimų dalis, valstybėms narėms, kuriose ESI fondų lėšos sudaro didelę bendrojo valdžios sektoriaus išlaidų dalį, gali būti sudėtinga nustatyti pakankamai aukštos kokybės projektų, kuriems būtų galima panaudoti turimas ES lėšas arba skirti bendrą finansavimą.

2.25.

2.26.

Iš ES biudžeto gautos pajamos sudaro didžiąją dalį kai kurių valstybių narių kapitalo investicijų bet kuriais konkrečiais metais. Tai reiškia, kad tokių pajamų dydis ir laikas gali turėti didelį makroekonominį poveikį, pavyzdžiui, investicijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui, o į tai turi būti pakankamai atsižvelgta planuojant būsimas ES biudžeto išlaidas (žr.  2.7 langelį ) (31).

(***)

Kroatija į ES įstojo 2013 m.

2.27.

Svarbiausias finansų valdymo uždavinys 2016 m. buvo išteklių sutelkimas siekiant spręsti pabėgėlių krizės ir migrantų integravimo klausimus, įskaitant neatidėliotiną paramą Europos Sąjungoje. ES finansinis atsakas buvo finansavimo padidinimas kai kuriose esamose srityse, naujų finansavimo priemonių įsteigimas ir papildomų trečiųjų šalių įnašų skatinimas (32).

2.28.

Komisija 2016 m. nepaskelbė visos lėšų sumos, kuri buvo pritraukta pabėgėlių ir migracijos krizės klausimų sprendimui, ir ją sudėtinga įvertinti. Kaip ir daugeliu atvejų, šios lėšos sudaro tik dalį susijusiose politikos srityse skirtų biudžeto asignavimų. Nepaisant to, kad Komisija teikia ataskaitas apie kiekvieną atskirą priemonę, norėdama paskelbti bendrą skaičių, Komisija turėtų pradėti taikyti specialią ataskaitų struktūrą.

2.28.

Komisija išanalizuos galimybę konsoliduoti savo esamas ataskaitas, siekdama rengti išsamią informaciją apie pabėgėliams ir migracijai skirtas išlaidas.

2.29.

ES biudžetas pastaraisiais metais labai pasikeitė ir pasipildė kitais mechanizmais, skirtais finansuoti ES politikas. Šį pokytį paskatino poreikis surasti papildomų lėšų siekiant reaguoti į naujus iššūkius, kaip antai finansų krizė, klimato kaita, migracija ir pabėgėliai, ir efektyviau bei novatoriškai naudoti turimas lėšas, pavyzdžiui, teikiant paskolas, garantijas ir vykdant investicijas į nuosavą kapitalą.

2.29–2.31.

Dabartinė ES finansinė struktūra sudarė sąlygas mobilizuoti lėšas naujiems prioritetams ir padaryti daugiau, išleidžiant mažiau. ES biudžetas nėra vienintelė ES politikos sričių finansavimo priemonė. Tačiau ES finansinėse ataskaitose nurodomos visos priemonės ir konsoliduojamos visos agentūros, kurios turi poveikį ES biudžetui. ES finansines ataskaitas audituoja EAR. Tam tikri mechanizmai buvo sukurti reaguojant į euro zonos valstybių krizę ir yra tarpvyriausybiniai. Dėl šios priežasties jie nepriklauso ES biudžeto sistemai. Kitos priemonės, kaip antai ESIF ir Europos investicijų fondas, papildo įprastesnius ES biudžeto vykdymo mechanizmus plėsdamos jo aprėptį ir didindamos sverto poveikį.

Visos naujus finansavimo mechanizmus valdančios įstaigos teikia metines atskaitomybės ataskaitas ir išorės auditoriaus nuomonę. Be to, atskaitomybės ir skaidrumo sumetimais teikiamos ir specialiosios ataskaitos, kaip antai dėl finansinių priemonių, patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės.

Komisija priėmė diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities, kuriame paaiškinama dabartinė ES finansinė struktūra. Šis klausimas bus vienas pagrindinių kitos DFP elementų.

2.30.

Dėl šios priežasties subjektų ir priemonių, susijusių su ES politikos įgyvendinimui skirtu finansavimu, skaičius labai padidėjo ir ES biudžetą apipynė sudėtingas mechanizmų tinklas (žr.  2.8   langelį ).

2.31.

ES biudžetas yra atskiras mechanizmas, kuriam taikomos konkrečios taisyklės. Tai padeda užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą mūsų suinteresuotosioms šalims, įskaitant Europos Parlamentą ir Tarybą. Dėl dažnesnio kitų finansinių mechanizmų naudojimo kartu su ES biudžetu siekiant įgyvendinti ES politiką iškyla pavojus, kad nukentės šis atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nėra suderinti ataskaitų teikimo, audito ir viešosios kontrolės mechanizmai. Pavyzdžiui, mes audituojame ir teikiame ataskaitas tik apie kai kuriuos finansinius mechanizmus, o tai riboja viešąją kontrolę. Mūsų požiūriu, taikant dabartinius mechanizmus, sudėtinga veiksmingai valdyti, audituoti, vykdyti kontrolę ir teikti ataskaitas bei pateikti piliečiams tinkamą ES sąnaudų ir naudos apžvalgą.

(1)

Įskaitant teisinius įsipareigojimus, kurių biudžeto įsipareigojimai dar nepatvirtinti: Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), Copernicus, ITER, Galileo, žuvininkystės susitarimai ir kt.

(2)

MVĮ iniciatyva, kurią valstybių narių vardu valdo EIB pagal pasidalijamąjį valdymą su Komisija; kitos finansinės priemonės, kurias Komisijos vardu valdo EIB kaip įgaliotasis subjektas.

(3)

Valdančioji taryba/valdyba, kurią sudaro nariai iš kiekvienos valstybės narės, kaip sprendimų priėmimo organas.

(4)

Komisijos vardu valdo EIB kaip įgaliotasis subjektas.

(5)

Fondus įgyvendina ir veiklą vykdo valstybės narės.

(6)

Valdančioji taryba/valdyba, kurią sudaro nariai iš kiekvienos valstybės narės ir kitų suinteresuotųjų šalių, kaip sprendimų priėmimo organas. Ne visos valstybės narės turi savo atstovus kiekvienoje valdyboje.

(7)

Biudžeto valdymo institucijos tvirtina tik iš ES bendrojo biudžeto finansuojamų Derinimo priemonių biudžeto įvykdymą.

(8)

Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP): Kaimynystės investicinė priemonė (NIF); Vidurio Azijos investicinė priemonė (IFCA) ir Azijos investicinė priemonė (AIF); Lotynų Amerikos investicinė priemonė (LAIF).

(9)

Finansuoja komerciniai bankai. Valdybą sudaro nariai iš kiekvienos valstybės narės.

(10)

Audito Rūmai audituoja tik operacijas, kurioms suteikiama ES bendrojo biudžeto garantija.

(11)

Agentūrų valdybos siunčia biudžeto vykdymo ataskaitą Tarybai, kad būtų patvirtintas biudžeto įvykdymas. Komisija gali ES vardu dalyvauti agentūrų projektuose. Kiekvienos agentūros valstybės narės teikia finansavimą. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai yra atsakingas už visą agentūrų organizaciją ir veiklą.

(12)

Tarpvyriausybinis subjektas.

(13)

Audito Rūmų audito įgaliojimai apima tik ECB vadovybės veiklos efektyvumo tikrinimą.

(14)

Europos Audito Rūmai audituoja tik Europos Sąjungos suteiktus EIB įgaliojimus. EIF priklauso EIB grupei.

(15)

Akcininkai yra ES valstybės narės, kitos šalys, ES ir EIB.

2.32.

Yra pavojus, kad dabartinės DFP paskutiniais metais ir kitos DFP pirmais metais gali susikaupti daug neapmokėtų mokėjimo prašymų, panašiai kaip buvo 2013–2015 m. Taip yra dėl to, kad pagal dabartinę DFP patvirtintų mokėjimų asignavimų gali neužtekti, kad būtų sumokėti visi iki 2020 m. pateikti mokėjimo prašymai (33)

2.32.

2.33.

Savo laikotarpio vidurio peržiūroje pateiktoje prognozėje laikotarpiui iki 2020 m. pabaigos Komisija padarė išvadą (34), kad „2014–2020 m. DFP bendros mokėjimų viršutinės ribos turėtų būti su nedidele atsarga pakankamos, išvengiant bet kokio nenormalaus neapmokėtų prašymų susikaupimo laikotarpio pabaigoje“. Tačiau tai taikytina su sąlyga, kad specialios priemonės bus skaičiuojamos taip, kad galėtų būti peržengiamos DFP viršutinės ribos, ir bus panaikintos DFP reglamente nustatytos 2018–2020 m. bendrai mokėjimų maržai taikomos maksimalios sumos. Po DFP reglamento peržiūros (35) dar nėra aišku, ar specialios priemonės bus iš tikrųjų skaičiuojamos taip, kad galėtų būti peržengiamos viršutinės ribos (žr. 2.8 dalies b punktą), ir ar išliks bendrai mokėjimų maržai taikomos maksimalios sumos (žr. 2.8 dalies a punktą). Be to, valstybių narių pateikti mokėjimo prašymai gali sudaryti didesnę sumą nei tikėtasi.

2.33.

2.34.

Jei išliks dabartinės tendencijos (36), mes prognozuojame, kad neįvykdyti įsipareigojimai (žr.  2.9 langelį ) iki 2020 m. pasieks rekordinę 262 milijardų eurų sumą, kuri yra artima Komisijos prognozei laikotarpio vidurio peržiūroje (37).

2.35.

Šie neįvykdyti įsipareigojimai turės būti apmokėti naudojant kitos DFP mokėjimų asignavimus, daugiausia per pirmuosius trejus kitos DFP metus.

2.36.

Sutvarkyti šį neįvykdytų įsipareigojimų padidėjimą, o kartu ir išspręsti papildomą rizikos poveikį ir riziką, kad susidarys neįvykdytų įsipareigojimų sankaupa, galima būtų įtraukiant pakankamai papildomų mokėjimų asignavimų virš sumos, kuri reikalinga norint finansuoti naujas sekančios DFP programas, ir (arba) sumažinant įsipareigojimų asignavimus naujoms sekančios DFP programoms, siekiant palikti pakankamai mokėjimų asignavimų, kad būtų galima finansuoti šiuos neįvykdytus įsipareigojimus.

2.37.

Tai būtų geriau nei naudoti bet kokį pagal naują DFP įgyvendinamų programų vėlavimą, siekiant sukaupti pakankamai mokėjimų asignavimų, kad būtų galima finansuoti neįvykdytus įsipareigojimus, kaip atsitiko neplanuotai per pirmuosius kelis dabartinės DFP metus, nes tai paprasčiausiai vėl nukeltų problemos sprendimą į ateitį.

2.38.

SESV 323 straipsnyje nustatyta, kad „[…] Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims“. Sprendimu dėl nuosavų išteklių Taryba (38) reikalauja išlaikyti „tinkamą asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams santykį, siekiant užtikrinti jų suderinamumą […]“.

2.39.

Komisija turės galimybę išnagrinėti šį klausimą pateikdama savo pasiūlymus dėl naujos DFP (39), remdamasi išlaidų poreikių laikotarpiu po 2020 m. prognoze (40), kaip buvo rekomenduota mūsų pastarųjų metų metinėse ataskaitose (41).

2.40.

Programų įgyvendinimo vėlavimai per pirmuosius trejus dabartinės DFP metus lėmė įsipareigojimų asignavimų perkėlimą iš 2014 m. į daugiausia 2015 m. ir 2016 m., ir mažus mokėjimus 2016 m. (2.4–2.10 dalys).

2.41.

Buvo plačiai naudojamos specialios priemonės ir maržos, tačiau sumos gali būti nepakankamos siekiant finansuoti nenumatytus įvykius, kurie dar gali įvykti iki 2020 m. (2.8–2.10 dalys).

2.41.

2.42.

Susidarė rekordinis neįvykdytų įsipareigojimų lygis, kuris buvo 72 % aukštesnis nei 2007 m. Dėl to padidėjo sumos, kurias skolinga ES, ir kartu padidėjo finansinės rizikos poveikis ES biudžetui (2.11–2.14 dalys). Išaugo bendras finansinės rizikos poveikis, susidarė dideli ilgalaikiai įsipareigojimai, garantijos ir teisiniai įsipareigojimai (2.15–2.20 dalys), o tai reiškia, kad ateityje būtina taikyti rūpestingą valdymą.

2.42.

2.43.

ES vis dažniau naudoja finansines priemones. Dėl ESIF įsteigimo atsiranda nauji valdymo mechanizmai, kurių viešoji kontrolė yra labiau apriboti nei kitos iš ES biudžeto remiamos priemonės (2.21–2.23 dalis).

2.43.

2.44.

ES lėšos sudaro didelę dalį kai kurių valstybių narių išlaidų, todėl lėšų dydis ir jų gavimo laikas gali turėti didelį makroekonominį poveikį, pavyzdžiui, investicijoms, augimui ir darbo vietoms (2.24–2.26 dalys).

2.45.

Komisija sutelkė įvairius išteklius, skirtus pabėgėlių ir migracijos krizės sprendimui, tačiau ji nenustatė ataskaitų struktūros, kuri suteiktų jai galimybę teikti išsamias ataskaitas apie lėšų panaudojimą (2.27 ir 2.28 dalis).

2.45.

Komisija išanalizuos galimybę konsoliduoti savo esamas ataskaitas, siekdama rengti išsamią informaciją apie pabėgėliams ir migracijai skirtas išlaidas.

2.46.

ES politikos finansavimui skirti mechanizmai vis sudėtingėja, o tai gali susilpninti atskaitomybę ir skaidrumą (2.29–2.31 dalys).

2.46.

2.47.

Baigiantis dabartinei DFP ir pirmaisiais sekančios DFP metais gali susikaupti neįvykdytų mokėjimų, o naujos DFP finansavimas pareikalaus realistiškų biudžeto asignavimų, kurie leistų finansuoti prognozuojamus neįvykdytus įsipareigojimus (2.32–2.39 dalys).

2.47.

2.48.

Mes rekomenduojame Komisijai:

—

1 rekomendacija. Atsižvelgti į neįvykdytų įsipareigojimų augimą jos sekančios DFP mokėjimų asignavimų prognozėje, siekiant padėti užtikrinti deramą pusiausvyrą tarp įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų.

—

2 rekomendacija. Kartu su Europos Parlamentu ir Taryba užtikrinti, kad taikant nuoseklų metodą būtų išnagrinėtas klausimas, ar specialioms priemonėms taikomos DFP mokėjimų asignavimams nustatytos viršutinės ribos.

—

3 rekomendacija. Valdymo ir ataskaitų teikimo tikslais nustatyti tokį ES biudžeto išlaidų įrašymo į apskaitą būdą, kuris suteiktų galimybę pranešti apie visą finansavimą, susijusį su pabėgėlių ir migracijos krize.

—

4 rekomendacija. Pakviesti Europos Parlamentą ir Tarybą diskusijos dėl Europos ateities kontekste apsvarstyti, kaip būtų galima pertvarkyti ES biudžeto sistemą, siekiant geriau subalansuoti nuspėjamumą ir gebėjimą reaguoti, taip pat, kaip būtų galima geriausiai užtikrinti, kad bendro finansavimo mechanizmai nebūtų sudėtingesni nei būtina siekiant įvykdyti ES politikos tikslus ir užtikrinti atskaitomybę, skaidrumą ir gebėjimą audituoti.

3.1.

Kiekvienais metais šiame skyriuje mes nagrinėjame įvairius su veiksmingumu susijusius aspektus, pasiektus ES biudžeto, kurį Komisija vykdo kartu su valstybėmis narėmis (1), veiklos rezultatus. Šiais metais mes konkrečiai domėjomės:

3.2.

Daugumoje didelių ir sudėtingų organizacijų yra įdiegtos veiksmingumo vertinimo ir ataskaitų apie jį teikimo procedūros, leidžiančios nustatyti operacijų sėkmingumą ir išsiaiškinti, ką dar galima patobulinti. 3.3–3.12 dalyse mes pristatome veiksmingumo ataskaitų teikimo sistemą. 3.13–3.51 dalyse mes palyginame jį su kitur taikomais standartais ir gerąja patirtimi.

3.3.

Pastaraisiais metais šioje srityje Komisija įvedė keletą naujovių, visų pirma susijusių su jos vadovaujama „Į rezultatus orientuoto ES biudžeto“ (BFOR) iniciatyva (2). Veiksmingumo ataskaitų teikimas yra pagrindinis šios iniciatyvos elementas, kurio tikslas pagerinti pranešimų apie ES biudžeto rezultatus atvirumą, savalaikiškumą ir efektyvumą.

3.3.

3.4.

3.1 langelyje pateikta veiksmingumo ataskaitų teikimo sistemos apžvalga. Joje parodytas kaip skirtingai Komisija mato savo pačios veiksmingumą ir ES biudžeto veiksmingumą. Šiame skirsnyje mes aprašome langelyje pateiktas pagrindines ataskaitas.

3.4.

3.5.

Finansinis reglamentas reikalauja, kad Komisija rengtų „programų ataskaitas“ (3), kuriose būtų pagrįstos ES programoms biudžeto projekte prašomos lėšos. Kiekvienos programos atveju šiose ataskaitose pateikiama naujausia informacija apie įgyvendinimą, taip pat pagrindinė finansinė ir veiksmingumo informacija (4), naudojant rodiklius, kurie bus taikomi per visus septynerius daugiametės finansinės programos metus (žr.  3.2 langelį ). Toks metodas leidžia biudžeto valdymo institucijai atsižvelgti į veiksmingumą, vykdant biudžeto procedūrą.

3.5.

3.6.

Kai kuriose išlaidų srityse SESV, Finansinis reglamentas ar sektoriams taikomos taisyklės reikalauja, kad Komisija rengtų sektorių ataskaitas. Kadangi pagal įvairius reikalavimus šių ataskaitų tikslas, struktūra ir turinys yra skirtingi, skirtingai jose traktuojami ir veiksmingumo aspektai. Kai kuriose sektorių ataskaitose pateikiami išsamūs, kiekybiškai įvertinti duomenys apie veiksmingumą. Komisija stebi tam tikrus sektorių veiksmingumo duomenis internete ir informaciją dažnai atnaujina.

3.7.

Komisijos generaliniai direktoratai (GD) parengė daugiamečius „strateginius planus“, kuriuose nustatė tikslus, suteikiančius vidutinės trukmės kryptį pagrindinei veiklai. „Valdymo planuose“ generaliniai direktoratai suskirsto savo daugiametę strategiją ir tikslus pagal metinius išdirbius, veiksmus ir intervencijas. Kiekvienoje GD metinėje veiklos ataskaitoje (MVA) pateikiami rezultatai pagal nuorodą į nustatytus tikslus ir vertinimas, kokiu mastu veiklos išlaidos prisidėjo prie politikos pasiekimų (6). MVA taip pat apima finansinę ir valdymo informaciją, pavyzdžiui, teisėtumo ir tvarkingumo patikrų rezultatus.

3.8.

Komisija savo Geresnio reglamentavimo gairėse (GRG) (7) apibrėžia vertinimą kaip įrodymais pagrįstą sprendimą, kokiu mastu intervencija yra:

3.9.

GRG įpareigoja Komisiją proporcingai vertinti visas ES išlaidas ir su išlaidomis nesusijusią veiklą, kad ji turėtų socialinį ar ekonominį poveikį. Kiekvienas GD atsakingas už savo paties veiklos vertinimą. Vertinimai gali būti visapusiškai centralizuoti horizontaliajame padalinyje, visapusiškai pavesti veiklos padaliniams taikant hibridinį modelį, decentralizuoti veiklos valdymo tikslais, tačiau remiant centriniam vertinimo padaliniui.

3.10.

Iki 2015 m. pabaigos Komisija tvarkė vertinimų duomenų bazę (8), į kurią buvo įtraukti beveik 1 600 vertinimų, kurie buvo vykdyti 1999–2015 m., įrašai arba vidutiniškai 100 įrašų kiekvienais metais (žr.  3.3 langelį ). 2016 m. bendros vertinimų išlaidos sudarė daugiau nei 60 milijonų eurų (210 milijonų eurų įtraukus (9) tyrimus). Vėliau Komisija nustojo naudoti viešą vertinimų duomenų bazę ir įdiegė „tyrimų duomenų bazę“. Pasak Komisijos, pagrindinis pastarosios bazės tikslas – sudaryti sąlygas skirtingoms ES institucijoms keistis vertinimų metu nustatytais faktais, tuo tarpu viešoji visų vertinimų ir tyrimų informacijos platforma yra ES knygynas.

3.11.

MVVA yra atsakas į reikalavimus, pateiktus tiek SESV 318 straipsnyje (dėl ES finansų rezultatais grindžiamo vertinimo), tiek Finansinio reglamento 66 straipsnio 9 dalyje (dėl metinių veiklos ataskaitų santraukos). Sujungdama dvi anksčiau atskiras ataskaitas, Komisija siekė parengti vieną dokumentą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, apimantį tiek ES biudžeto valdymą, tiek gautų rezultatų vertinimą.

3.11.

3.12.

Yra ir kitų Komisijos ataskaitų, tiek reguliarių, tiek tam tikram tikslui skirtų ataskaitų, kuriose pateikiama informacija apie tikslus ir veiksmingumo rodiklius bei projektų naudą arba pasiekimus.

i)

Kovo mėn. paskelbtoje metinėje bendrojoje Europos Sąjungos veiklos ataskaitoje (10) pateikta išsami informacija apie pagrindinius praeitų metų įvykius, iniciatyvas ir sprendimus, kuriuos Komisija sugrupavo į dešimt prioritetų.

ii)

Liepos mėn. kaip Komisijos integruoto finansinių ataskaitų teikimo paketo dalis paskelbtoje metinėje ES biudžeto finansų ataskaitoje (11) nagrinėjamas praeitų metų biudžeto valdymas.

iii)

Jean-Claude Juncker vadovaujamos Europos Komisijos dvejų veiklos metų apžvalga’ (12) buvo 2016 m. lapkričio mėn. paskelbtas pristatymų rinkinys, kurio tikslas – pateikti pažangos, padarytos vykdant dešimt Komisijos prioritetų per dvejus metus nuo tos dienos, kai ji pradėjo savo veiklą, apžvalgą.

iv)

Rugsėjo mėn. Komisijos pirmininko metinis pranešimas apie Sąjungos padėtį (13), skirtas Europos Parlamentui, su kuriuo susiję patvirtinamieji dokumentai yra paskelbti.

v)

ES rezultatų interneto svetainė (14) – internetinis ES finansuojamų projektų rinkinys; kiekviename jų pateikta rezultatų ataskaita, o kartais ir skaitmeniniai duomenys.

3.13.

Siekdami nustatyti veiksmingumo ataskaitų teikimo gerosios patirties pavyzdžius, mes:

i)

Susipažinome su atitinkamais tarptautiniais standartais, kaip antai 3-ia TVSASV rekomenduojama praktikos gaire „Informacijos apie tarnybų veiksmingumą teikimas“ (15).

ii)

atlikome apklausą dėl veiksmingumo ataskaitų teikimo; be išsamaus Komisijos atsakymo, mes nagrinėjome 17 ES valstybių narių, kitų nacionalinių vyriausybių ir kitų tarptautinių organizacijų atsakymų;

iii)

Peržiūrėjome viešai prieinamą veiksmingumo informaciją, susijusią su 14 vyriausybių ir tarptautinių organizacijų atranka (16);

iv)

Nagrinėjome 2016–2011 m. Daugiašalių organizacijų veiklos vertinimo tinklo (MOPAN) (17) paskelbtas vertinimo ataskaitas; į jas visuomet būdavo įtraukiami organizacijų veiksmingumo ataskaitų elementai.

3.14.

Nors yra svarbių skirtumų tarp ES ir kitų tarptautinių organizacijų ir vyriausybių, pastarosios taip pat turi laikytis teisinių reikalavimų ir susiduria su konkrečiais veiklos apribojimais. Kitos tarptautinės organizacijos patiria ne ką mažiau komplikacijų nustatydamos sąsają tarp savo veiksmų ir galutinio poveikio/veiksmingumo. Mes nustatėme šešias sritis (B–G, pateikta toliau), kuriose mūsų aptikti gerosios patirties pavyzdžiai gali padėti Komisijai toliau plėtoti savo veiksmingumo ataskaitų teikimą.

3.14.

3.15.

Australijoje vyriausybės padaliniai rengia tris pagrindinius dokumentus, kurie sudaro veiksmingumo sistemos dalį: portfelio biudžeto ataskaitas, kuriose kiekybiškai įvertinami programų biudžetai, veiklos planus, nustatančius viešųjų subjektų tikslus ir veiklą bei metines ataskaitas, kuriose pateikiama su rezultatais susijusi grįžtamoji informacija. Subjektai privalo užtikrinti šių dokumentų nuoseklumą (jie turi būti „lengvai skaitomi“) (18). Apie kiekviename dokumente pateiktus veiksmingumo kriterijus turi būti pranešta vienoje bendroje metinėje veiksmingumo ataskaitoje (kuri finansinių metų pabaigoje yra pateikiama metinėse ataskaitose).

3.16.

Prancūzijoje valstybės biudžetas padalintas į uždavinius (pranc. missions). Kiekvienas iš 31 biudžeto uždavinių apima kelias programas (2017 m. jų buvo 118). Kiekviena programa turi savo strategiją, tikslus, kiekybiškai įvertintus veiksmingumo rodiklius, o svarbiausi rodikliai taip pat įvardyti kaip uždavinių rodikliai. Identiškų rodiklių naudojimas užtikrina uždavinių ir programų nuoseklumą. Rodikliai apima tiek programos veiksmingumą, tiek vyriausybės padalinių veiksmingumą.

3.17.

Kanadoje visos federalinės organizacijos, gaunančios biudžeto asignavimus, privalo planuoti ir valdyti savo operacijas bei teikti ataskaitas apie jų veiksmingumą pagal 16 vyriausybės lygmens išdavų sritis. Ši sistema nustato aiškius ir paprastus ryšius tarp finansinių asignavimų, programos veiklos ir nacionalinių išdavų.

3.18.

Prieš prasidedant 2014–2020 m. DFP Komisija nurodė savo tarnyboms „tobulinti veiksmingumo sistemą“ (19). Siekdama tai įgyvendinti, ji nustatė vidaus taisyklę (20), kad nauji programos tikslai ir rodikliai privalo aiškiai figūruoti programos ataskaitose, valdymo planuose ir MVA. Tai pirmą kartą buvo padaryta 2014 m. ir tai suteikė Komisijai galimybę pristatyti nuoseklų veiksmingumo diskursą: tikslai, kuriems biudžete buvo skirtos lėšos, tapo atitinkamo su GD valdymo planu susijusio planavimo proceso dalimi, o jo MVA buvo teikiami rezultatai.

3.18.

3.19.

Tačiau nuo 2016 m. Komisija šio metodo nebetaiko. Vietoj to ji parengė naują planavimo dokumentą, penkerių metų strateginį planą, kuriame tikimasi, kad GD nustatys naujus organizacinius tikslus ir rodiklius, kurie yra suderinti su Komisijos prioritetais, bet skiriasi nuo tikslų ir rodiklių, kurie jau yra nustatyti programoms. Dabar MVA teikiama informacija apie strateginiuose ir valdymo planuose nustatytą veiksmingumo sistemą ir siekiant programų rezultatų jos turėtų remtis programų ataskaitomis. Tačiau iš mūsų peržiūrėtų šešių 2016 m. MVA tik vienoje buvo naudojamos kryžminės nuorodos į veiksmingumą, apie kurį buvo teikiama informacija programų ataskaitose. Tai trukdo palyginti skirtingus veiksmingumo dokumentų tipus ir neatspindi to, kad Komisijai tenka galutinė atsakomybė už biudžeto vykdymą patikimo finansų valdymo principų atžvilgiu.

3.19.

Dėl tos priežasties jau nebereikalaujama, kad Komisijos tarnybų veiksmingumo sistemos tikslai ir rodikliai būtų suderinti su programų teisiniuose pagrinduose nustatytais tikslais ir rodikliais. Tačiau raginama, kad Komisijos tarnybos, apibūdindamos savo su programomis susijusią veiklą, pateiktų nuorodas į programų ataskaitas. Tai padeda sumažinti informacijos dubliavimą ir užtikrina duomenų nuoseklumą – ateityje to bus prašoma griežčiau.

Komisijos nuomone, jos atsakomybė už biudžeto vykdymą yra aiški. Savo metinėje veiklos ataskaitoje (MVA) kiekvienas generalinis direktorius pasirašo patikinimo pareiškimą, kuriame teigiama, kad ištekliai buvo naudojami pagal numatytą paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principo, o susijusios operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Institucijos lygmeniu Komisijos narių kolegija prisiima bendrą politinę atsakomybę dėl ES biudžeto valdymą kiekvienais metais priimdama ES biudžeto metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą.

3.20.

Komisija išlaidoms ir veiksmingumui naudoja kitokį atskaitingumo suskirstymą. MVA teikiama informacija apie GD metinius mokėjimus pagal veiklos/išlaidų programos tipą, tačiau teikiant informaciją apie veiksmingumą bendrų ir konkrečių tikslų pasiekimo prasme atitinkamos išlaidos nenurodomos. Todėl neįmanoma įvertinti, kiek buvo išleista siekiant nustatytų tikslų. Panašiai, į MVVA neįtraukta su programų veiksmingumu susijusi informacija apie išlaidas, suskirstyta į bendrus ir konkrečius tikslus.

3.20.

3.21.

2016 m. EBPO atliko veiksmingumu grindžiamo biudžeto sudarymo tyrimą EBPO šalyse ir Komisijoje. 3.4 langelyje pateiktoje diagramoje lyginamas veiksmingumo sistemų buvimas, naudojimas ir pasekmės (21) įvairiose jurisdikcijose. EBPO manymu, Komisijos veiksmingumo sistema yra nuodugniausia, o tai gali iš dalies paaiškinti teisinių reikalavimų ES kiekis. Tačiau EBPO schemoje parodyta, kad sistemos naudojimas priimant sprendimus ir jo pasekmės neatspindi šio aukštesnio konkretumo lygio.

3.21.

Išlaidų programų veiksmingumo informacija Komisija naudojasi a) stebėdama programos įgyvendinimo pažangą, b) siekdama atskaitomybės ir skaidrumo, c) pagrįsdama priimamus sprendimus dėl programos valdymo; d) biudžeto valdymo institucijoms pagrįsdama lėšų skyrimą arba siūlydama padaryti su tokiu skyrimu susijusį patikslinimą; e) rengdama pasiūlymus dėl būsimų programų teisinio pagrindo pakeitimų.

Tačiau Komisija pažymi, kad nors į veiksmingumo informaciją atsižvelgiama vykstant metinei biudžeto sudarymo procedūrai, ši informacija nėra vienintelis sprendimus dėl biudžeto lemiantis veiksnys.

3.22.

Kai kurios šalys laipsniškai sumažino savo veiksmingumo sistemos sudėtingumą bei tikslų ir rodiklių skaičių.

i)

2001 m. rugpjūčio mėn. Prancūzijos parlamentas priėmė teisės aktus (22), nustatančius naujas valstybės biudžeto rengimo ir vykdymo taisykles. Taikydama šias taisykles 2014–2017 m. Ekonomikos ir finansų ministerija atitinkamai sumažino tikslų ir rodiklių skaičių 20 % ir 24 %.

ii)

2012 ir 2013 m. Nyderlandai įgyvendino „atskaitingo biudžeto sudarymo“ reformą, nustatančią griežtesnes vyriausybės naudojimosi politine informacija sąlygas (veiksmingumo rodiklius ir tekstus, paaiškinančius politinius tikslus). Veiksmingumo rodiklių skaičius biudžeto dokumentuose buvo sumažintas per pusę.

3.23.

2017 m. ES bendrojo biudžeto projekto programos ataskaitose pateikti 294 tikslai ir 709 rodikliai (žr.  3.2 langelį ). Jų ypač daug DFP 1a, 3 ir 4 išlaidų kategorijose. Vykdydama BFOR iniciatyvą, Komisija šiuo metu peržiūri savo rodiklius, siekdama prisidėti prie būsimos kartos išlaidų programų. 3.5 langelyje parodyta pažanga, kurios Komisija galėtų siekti, nors taip pat turėtų būti atsižvelgta į tam tikrus veiksnius, būdingus konkrečiai institucijai.

3.23.

EAR palyginime neatsižvelgiama į pagrindinius su aplinkybėmis susijusius veiksnius, kaip antai intervencijų skaičių ir pobūdį, susijusias politikos sritis arba įgyvendinimo būdą, taip pat neįvertinta rodiklių kokybė arba svarba.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant paskutinę reformą buvo smarkiai sumažintas Komisijos tarnybų strateginiuose planuose naudojamas tikslų ir rodiklių skaičius. Bendrų tikslų skaičius sumažintas nuo 84 iki 11, poveikio rodiklių – nuo 187 iki 37, konkretūs tikslai – nuo 426 iki 386, o rezultatų rodikliai – nuo 969 iki 825.

3.24.

Kitos vyriausybės ir tarptautinės organizacijos ėmėsi priemonių, kad užtikrintų subalansuotą veiksmingumo ataskaitų teikimą, kaip rekomenduojama tarptautiniuose standartuose (23).

i)

JAV metinės veiksmingumo ataskaitos turėtų sudaryti aiškų veiksmingumo rezultatų vaizdą, jose turi būti parodytos tendencijos laikui bėgant ir pateiktos sąsajos su informacijos apie veiksmingumą šaltiniais bei aptarta pažanga ir trūkumai.

ii)

Į PSO 2014–2015 m. dvejų metų laikotarpio pabaigos vertinimą įtraukta kiekvienos programos srities (24) pagrindinių pasiekimų ir iššūkių apžvalga. PSO pagrindinės 2014–2015 m. veiksmingumo ataskaitos (25) įžanginiame žodyje generalinis direktorius pažymėjo, kad „Sėkmės ir nesėkmės yra atvirai pateiktos“. Vadovaujantis šiuo požiūriu, tekste sistemingai aprašyti iššūkiai kartu su rezultatais.

iii)

Pasaulio bankas įvertino (26) savo stebėjimo ir vertinimo tinkamumą siekdamas prisidėti prie dedamų pastangų, kad būtų padidintas šio proceso veiksmingumas ir būtų skatinama sprendimų plėtojimo ir įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo kultūra. Jis nustatė reikšmingus savo sistemų koncepcijos ir naudojimo trūkumus.

iv)

MOPAN 2015–2016 m. Amerikos valstybių plėtros banko vertinime (27) atkreiptas dėmesys į naują Banko plėtros veiksmingumo apžvalgos skirsnį „Pasimokymas iš nesėkmių“.

3.25.

Nors 2016 m. MVA instrukcijose (28) nėra aiškiai minimas subalansuoto ataskaitų teikimo principas, jose nurodoma, kad „santraukoje realistiškai pateiktos visos su politiniais pasiekimais susijusios mintys ir išvados dėl finansų valdymo ir vidaus kontrolės“.

3.25.

3.26.

Nepaisant to, kas pirmiau paminėta, mūsų peržiūrėtose MVA buvo pateikta ribota informacija apie veiksmingumo trūkumus ir iššūkius, susijusius su GD tikslais. Taip pat sudėtinga šiuos trūkumus ir iššūkius nustatyti, kadangi MVA nėra jiems konkrečiai numatytos vietos.

3.26.

3.27.

2015 m. MVVA Komisija mėgino pateikti išsamią veiksmingumo, pagrįsto į ES rezultatus orientuotu biudžetu, apžvalgą. Tačiau MVVA nebuvo pateikta išsami veiksmingumo aprėptis ir ji buvo pernelyg teigiama: vieninteliai joje nurodyti trūkumai buvo įgyvendinimo vėlavimai. Ataskaitoje taip pat:

3.27.

2015 m. metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje nurodomi keli trūkumai ir spręstinos problemos. Ataskaitos 1 skirsnyje kalbama ne tik apie iššūkius, kuriuos reikėjo įveikti siekiant laiku įgyvendinti programas, bet ir apie programos veiksmingumo vertinimo trūkumus (pvz., daromos nuorodos į 2007–2013 m. sveikatos programos ir į biudžeto 4 išlaidų kategoriją įtrauktų programų vertinimus, nurodant šių programų bendro veiksmingumo vertinimo apribojimus).

—

pateikta ribota strategijos „Europa 2020“ rezultatų analizė, nors to reikalavo Europos Parlamentas savo 2014 m. sprendime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

—

Metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita nėra speciali strategijos „Europa 2020“ ataskaita (30). Nepaisant to, ataskaitoje pateikiama strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų ir atitinkamų rodiklių santrauka, ji apima 2014–2020 m. programų įgyvendinimo padėtį ir 2007–2013 m. programų, kurių struktūra pagrįsta strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetais, rezultatus.

Komisija stebi strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą ir apie tai teikia ataskaitas vykstant Europos semestro procesui. Išsami ir visapusiška ataskaita apie valstybės narės veiksmingumą siekiant savo nacionalinių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra įtraukiama į šalims skirtas ataskaitas vykstant Europos semestro procesui, taip pat į Eurostato skelbiamą informaciją apie kasmet atnaujinamus strategijos „Europa 2020“ rodiklius. Programų ataskaitose taip pat nurodomos išlaidų ir strategijos „Europa 2020“ sąsajos. Jose nurodomas apskaičiuotas programų indėlis į pagrindinių tikslų (teorinis ryšys) ir strategijos „Europa 2020“ prioritetų įgyvendinimą.

—

ne visada aiškiai paaiškinta išorės veiksnių įtaka rezultatams,

—

2015 m. metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje apibūdinamos veiklos aplinkybės: įvade nurodomi tais metais iškilę pagrindiniai politiniai ir ekonominiai iššūkiai. Šioje ataskaitoje aiškia nurodoma, kad ES biudžetas – tai tik viena priemonė, naudojama kartu su kitomis priemonėmis (t. y. nacionaliniais biudžetais ir kitomis politikos bei reguliavimo priemonėmis ES ir valstybių narių lygmenimis) siekiant politikos rezultatų, ir kad 80 % ES biudžeto išleidžiama kartu su valstybėmis narėmis. Ataskaitos 1 skirsnyje dėl veiksmingumo ir rezultatų daroma išvada, kad yra „[…] ribos, kiek tiksliai rodikliais galima nusakyti veiklos rezultatus […]. Be to, galutiniams rezultatams daug įtakos turi aplinkybės, o rodikliais jų neįmanoma nei panaikinti, nei koreguoti“, ir kad „atsakomybė už veiklos rezultatus yra bendra: didele dalimi atsakomybės už strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, taip pat už finansinių programų tikslus dalijamasi su valstybėmis narėmis“.

—

ji buvo paskelbta per vėlai, kad ją būtume galėję peržiūrėti savo metinėje ataskaitoje (31).

—

Pagal Finansinį reglamentą ataskaitos priėmimo terminas yra birželio 15 d. Komisija remiasi valstybių narių finansiniais duomenimis apie programas pagal pasidalijamojo valdymo principą, kurie yra pateikiami tik kovo mėn. Todėl paskelbti ataskaitą gerokai anksčiau yra neįmanoma.

3.28.

Nyderlanduose atliekamas rodiklių matavimo ir ataskaitų apie juos teikimo auditas. Metinėse ministerijos ataskaitose pateiktas privalomas grįžtamosios informacijos skirsnis dėl veiksmingumo informacijos patikimumo.

3.29.

JAV visos vyriausybės įstaigos skelbia finansinių metų metinę veiksmingumo ataskaitą ir n+2 finansinių metų metinį veiksmingumo planą. Šiame dokumente aprašoma, kaip įstaigos užtikrina naudojamų duomenų tikslumą ir patikimumą siekiant išmatuoti pažangą, padarytą įgyvendinant jų veiksmingumo tikslus.

3.30.

Australijoje 2017 m. ataskaitoje dėl vyriausybės tarnybų pritariama netobulų duomenų naudojimui siekiant užtikrinti išsamesnių ataskaitų teikimą (32). Siekiant kompensuoti šį trūkumą kiekvienas ataskaitoje pateiktas rodiklis apima palyginamumo ir susijusių skaičių išsamumo vertinimą.

3.31.

Kitas duomenų kokybės aspektas yra savalaikiškumas. Neseniai paskelbtose MOPAN vertinimo ataskaitose buvo aprašytos įdomios ataskaitų teikimo realiu laiku tendencijos Vakcinų aljanse, UNAIDS ir Pasaulio banke. Mūsų tyrimo rezultatai (33) taip pat parodė, kad beveik pusė respondentų teikia veiksmingumo ataskaitas dažniau nei kartą per metus (žr.  3.6 langelį ).

3.32.

Šiuo metu į Komisijos veiksmingumo dokumentus nėra sistemingai įtraukiamas naudojamų duomenų kokybės vertinimas. Duomenų kokybės trūkumai gali būti atskleisti, tačiau prievolės tai daryti nėra. Veiksmingumo ataskaitose įvardijami duomenų šaltiniai, tačiau jose nėra konkretaus skirsnio, kuriame būtų atskleisti duomenų tikslumo ir patikimumo klausimai. Remiantis Geresnio reglamentavimo priemonių rinkiniu (34), išorės vertintojų gali būti paprašyta pateikti pastabų dėl duomenų kokybės ir pateikti rekomendacijų, kaip gauti geresnių duomenų, tačiau tai nėra taisyklė.

3.32.

Kalbant apie vertinimus, Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje nustatyta, kad Komisijos tarnybų parengtų tarnybų darbinių vertinimo dokumentų vertinimo pabaigoje turi būti pateikta aiški išvadoms ir rezultatų vientisumui pagrįsti visų naudotuose duomenyse nustatytų trūkumų santrauka. Be to, Geresnio reglamentavimo gairėse nustatyta, kad vertinimo ataskaitose turi būti aiškiai apibūdinti visi naudotų įrodymų ir taikytos metodikos trūkumai, visų pirma galimybės jais pagrįsti išvadas. Šie reikalavimai yra dar labiau sugriežtinti Geresnio reglamentavimo gairėse/peržiūrėtame priemonių rinkinyje (SWD(2017) 350 final, 2017 m. liepos 7 d.).

3.33.

Gerosios patirties pavyzdžiai Australijoje, Prancūzijoje ir Pasaulio banke nurodyti toliau.

3.7 langelis.

3.34.

Komisija naudoja kiekybinius ir kokybinius duomenis, kad pateiktų informaciją apie veiksmingumą pasitelkiant grafinių priemonių ir aprašomojo pobūdžio apibūdinimų rinkinį. 3.10 langelyje parodyta, kad nors schemos, diagramos ir lentelės atrinktose ataskaitose yra paplitusios, vyrauja tekstinė informacija. Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje yra vizualinių priemonių naudojimo skirsnis, tačiau jame pateikti tik trys tipai (problemų medžiai, tikslų medžiai ir intervencijos logikos diagramos). Kitos – bendresnio pobūdžio priemonės, skirtos vizualiniam vaizdavimui pagerinti, kaip antai spalvinis kodavimas arba infografikai – neaptariamos.

3.34.

Į geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį įtraukta speciali priemonė dėl vizualiųjų priemonių. Šia priemone siekiama pateikti kai kurių priemonių, kurios laikomos ypač svarbiomis politikos intervencijoms, pavyzdžių parodant Komisijos tarnyboms tokių priemonių pridėtinę vertę. Bet kokiu atveju ja nesiekiama visų esamų vizualiųjų priemonių sujungti.

3.35.

Navigacijos priemonės, pavyzdžiui, žodynėliai, santrumpų sąrašai ir abėcėlinės rodyklės beveik niekada nenaudojami. Komisija nėra patvirtinusi pagrindinių veiksmingumo ataskaitų interaktyvių internetinių versijų rengimo praktikos.

3.36.

Mūsų peržiūrėtuose UNESCO vertinimuose pateiktos rekomendacijos kartu su „svarstytinais strateginiais sprendimais“. Visos rekomendacijos teikiamos laikantis tos pačios struktūros: jose apibrėžiamas tikslas ir priemonės jam pasiekti bei pateikiamas galimų taikyti įgyvendinimo pasiūlymų sąrašas.

3.37.

Neseniai paskelbtame PSO vertinime (37) vertinamas per 10 metų paskelbtų į imtį įtrauktų 15 000  leidinių prieinamumas, naudingumas ir naudojimas. Vertinime teikiamos šešios strateginės rekomendacijos ir aprašomi konkretūs veiksmai, greta jų išdėstant kiekvienos rekomendacijos tekstą, siekiant paaiškinti, ką jos suponuoja ir kokius tolesnius veiksmus skatina.

3.38.

GRG nereikalaujama, kad vertintojai teiktų rekomendacijas, kurias svarstytų Komisija; mes manome, kad tai turėtų būti tinkamai veikiančios tolesnių veiksmų sistemos, apimančios veiksmų planus, kuriuose nagrinėjami trūkumai, pagrindas. Rekomendacijų rengimo praktika buvo skirtinga dvylikoje mūsų peržiūrėtų vertinimų:

3.38.

3.39.

Nuo 2005 m. Komisija nėra atlikusi ar užsakiusi atlikti savo vertinimo rezultatų naudojimo tyrimo.

3.39.

3.40.

Mes nustatėme kelis gerosios praktikos pavyzdžius, susijusius su tolesniais veiksmais, kurių imamasi atsižvelgiant į vertinimus, ir su tuo, kaip teikiamos šių veiksmų ataskaitos: