EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 06

COM(2017) 827 final

2017/0333(APP)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Jau praėjo beveik 16 metų nuo tos dienos, kai pirmosios euro monetos ir banknotai atsirado ES piliečių kasdieniame gyvenime. Šiandien šia valiuta kasdien naudojasi 340 mln. europiečių 19 valstybių narių (euro zonoje). Euras yra antra pasaulyje labiausiai naudojama valiuta. Eurą savo valiuta pasirinko arba su euru savo valiutą susiejo šešiasdešimt kitų pasaulio valstybių ir teritorijų, kuriose gyvena 175 mln. žmonių.

2008 m. Europą ištikusi finansų ir ekonomikos krizė, kurios pasekmes tebejaučiame šiandien, prasidėjo ne euro zonoje, tačiau atskleidė tam tikrus jos institucinius trūkumus. Skubiai reaguojant į neatidėliotinus uždavinius buvo priimtos kelios priemonės. Jomis buvo nustatytos naujos finansinės užkardos, teikiama pagalba labiausiai nukentėjusioms šalims ir pagerintas politikos koordinavimas ES lygmeniu. Išskyrus Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), nustatytą Tarybos reglamentu (ES) Nr. 407/2010, dauguma jų nebuvo Sąjungos teisės sistemos dalis. Valstybės narės dvišaliu pagrindu suteikė finansinę pagalbą Graikijai ir įsteigė Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Dar 2010 m. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad EFSF, kuris buvo įsteigtas tik kaip laikina priemonė, turėtų būti pakeistas nuolatine institucija – Europos stabilumo mechanizmu (ESM). Jomis sugriežtintos fiskalinės ir finansinės taisyklės, kad krizė toliau nesiplėstų. Europos Centrinio Banko vykdomi pinigų politikos veiksmai taip pat turėjo lemiamos reikšmės.

Ilgą laiką ekonominio augimo nebuvo arba jis buvo mažas, tačiau ryžtingos visų lygmenų pastangos jau duoda rezultatų – dabar Europa sparčiai atsigauna. Visų valstybių narių ekonomika auga ir jau keletą metų bendras ES vidutinis augimas siekia maždaug 2 proc. 1 Ekonominių nuotaikų rodiklis ES ir euro zonoje yra aukščiausias nuo 2000 m. Nedarbo lygis – žemiausias nuo 2008 m. pabaigos. Visuomenės parama eurui euro zonoje – tvirčiausia nuo tada, kai 2002 m. įvesti euro banknotai ir monetos 2 . Tačiau, kaip pradėdama kadenciją pareiškė dabartinės sudėties Komisija, krizė nesibaigia, kol nedarbas tebėra toks didelis: 2017 m. spalio mėn. euro zonoje buvo 14,3 mln. bedarbių.

Reikia pasimokyti iš svarbios krizės laikotarpio patirties. Susijusios problemos jau buvo aiškiai nurodytos 2015 m. birželio mėn. paskelbtame Penkių pirmininkų pranešime 3 . Nuo to laiko daug buvo padaryta siekiant sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) konkrečiais veiksmais. Vykdant Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą buvo pateikiama daugiau aiškesnių gairių visai euro zonai ir skiriama daugiau dėmesio socialiniams aspektams. Įsteigus Europos fiskalinę valdybą ir nacionalines produktyvumo tarybas, pagerėjo ekonomikos valdymas. Techninė pagalba valstybėms narėms padidinta įsteigiant Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą. Imtasi svarbių veiksmų siekiant baigti kurti bankų sąjungą 4 ir kapitalo rinkų sąjungą 5 : visų pirma tuo pat metu pateiktos bankų sektoriaus rizikos mažinimo ir rizikos pasidalijimo priemonės. Siekiant visuose lygmenyse padidinti politinę atsakomybę, aktyviau vykdomas nacionalinių ir Europos politinių veikėjų ir socialinių partnerių dialogas.

Dėl to dabar euro zonos struktūra kaip niekad tvirta, bet tai nereiškia, kad ji jau baigta kurti. Diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities 6 ir    diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities 7 , kuriuos Komisija pateikė imdamasi tolesnių veiksmų pagal Baltąją knygą dėl Europos ateities 8 , primenama dabartinė padėtis ir nubrėžiamas galimas tolesnis kelias iki 2025 m.

Akivaizdu, kad Europa atgauna jėgas. Dabar yra ir ekonominių, ir politinių galimybių, be to teigiami pokyčiai skatina veikti toliau. Negalima sustoti. Stogas turi būti taisomas, kol šviečia saulė.

2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį 9 Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris išdėstė siekį kurti vieningesnę, stipresnę ir demokratiškesnę Sąjungą ir aiškiai nurodė, kad Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimas yra esminė veiksmų gairių dalis, rengiantis vadovų susitikimui Sibiu, kurį Pirmininkas D. Tuskas paskelbė įvyksiant 2019 m. gegužės 9 d. ir kuriame turėtų būti priimti svarbūs sprendimai dėl Europos ateities.

Šie klausimai įtraukti ir į Vadovų darbotvarkę 10 , kuria remdamiesi ES vadovai planuoja 2017 m. gruodžio 15 d. surengti euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą ir aptarti sprendimų dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ir bankų sąjungos priėmimo tvarkaraštį. Taip pat 2018 m. birželio 28–29 d. planuojamas posėdis, skirtas konkretiems sprendimams priimti.

Pranešime apie Sąjungos padėtį išsakytas raginimas siekti vienybės, veiksmingumo ir demokratinės atskaitomybės yra ypač svarbus norint sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą.

•    Vienybė. Euras – bendra ES valiuta ir tai, kas nustatoma euro zonai, turėtų būti nustatoma kartu su ateityje eurą įsivesti ketinančiomis valstybėmis narėmis ir joms taikoma. Išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją, visos kitos euro zonai nepriklausančios valstybės narės yra teisiškai įsipareigojusios ilgainiui įsivesti eurą. 11 Be to, Jungtinei Karalystei palikus Sąjungą, euro zonos valstybių ekonomika sudarys apie 85 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto. ES politinė ir ekonominė integracija, kurios pagrindas yra bendroji rinka, reiškia, kad euro zonai priklausančių ir jai nepriklausančių valstybių narių ateitis jau yra susijusi, o tvirta ir stabili euro zona labai svarbi jos narėms, o taip pat ir visai ES.

Tai paaiškina, kodėl svarbu, kad euro zonos valstybės narės per Europos valiutos fondą (EVF) kartu su euro zonai nepriklausančiomis valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis bankų sąjungoje, Bendrai pertvarkymo valdybai (BPV) finansinio stabilumo priemone leistų naudotis tomis pačiomis sąlygomis, kad prireikus ji galėtų tokiomis priemonėmis sėkmingai naudotis, kai bankų sąjungoje reikia imtis pertvarkymo veiksmų.

•    Veiksmingumas. Tvirtesnei ekonominei ir pinigų sąjungai reikia tvirtesnio valdymo ir veiksmingesnio turimų išteklių naudojimo. Iš dabartinės sistemos matyti, kad beprecedentės krizės problemoms spręsti buvo priimti labai skirtingi sprendimai. Todėl kartais daugėjo priemonių, taisyklės tapo vis sudėtingesnės, o tai lemia sudėtingumą ir kelia dubliavimosi rizika. Didesnė sinergija, supaprastintos procedūros ir tarpvyriausybinių susitarimų integravimas į ES teisinę sistemą sustiprintų valdymą ir sprendimų priėmimo procesą. Siekiant veiksmingumo, visus šiandienos dokumentų rinkinyje Komisijos siūlomus pokyčius galima įgyvendinti remiantis galiojančiomis ES sutartimis.

Patirtis parodė, kad sunku ir sudėtinga sulaukti valstybių narių kolektyvinių veiksmų, kai ekonominės politikos koordinavimo kompetencija yra suteikta Sąjungai. Apskritai, kadangi kartu egzistuoja Sąjungos institucijos ir nuolatiniai tarpvyriausybiniai mechanizmai, pavyzdžiui, ESM, sukuriama sudėtinga sistema, kurioje teisminė apsauga, pagrindinių teisių paisymas ir demokratinė atskaitomybė yra nevienodai ir netolygiai įgyvendinami. Be to, sprendimų priėmimo procesas taikant tarpvyriausybinį metodą paprastai reikalauja sudėtingų nacionalinių procedūrų, todėl dažnai sunku užtikrinti greitį, reikalingą, kad krizių valdymas būtų veiksmingas. Pavyzdžiui, 2015 m. liepos mėn. pagal ESM teikiant paramą Graikijai buvo pasitelkta EFSM: paaiškėjo, kad pakeisti ES reglamentą ir nuspręsti jį taikyti buvo greičiau, nei priimti įprastą ESM sprendimą išmokėti lėšas. Taip pat lėtai veiksmai pritaikomi prie naujų aplinkybių. Kadangi net dėl nedidelių pakeitimų reikia gauti visų susitariančiųjų šalių parašus aukščiausiu politiniu lygmeniu, norint atlikti pakeitimą gali reikėti gauti nacionalinių parlamentų pritarimą. Tos procedūros ilgai trunka ir gali trukdyti imtis veiksmų tada, kai jų reikia. Kita vertus, ES teisinė sistema siūlo įvairiausių metodų, kaip pakeisti galiojančius aktus, ir jų sudėtingumas priklauso nuo nagrinėjamo klausimo rimtumo bei priemonės, kurią reikia pritaikyti, formos. Todėl taikant ES sprendimų priėmimo sistemą atitinkamų nuostatų koregavimo procesas, jei jo prireiktų, būtų greitesnis. Didesnė sinergija ir labiau supaprastintas sprendimų priėmimo procesas sustiprintų valdymą ir procedūras.

•    Demokratinė atskaitomybė Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas taip pat reiškia didesnę politinę atsakomybę ir didesnį skaidrumą, susijusį su tuo, kas, ką ir kada sprendžia skirtingais lygmenimis. Tam reikia, kad priimant sprendimus Europoje turėtų aktyviau dalyvauti piliečiai ir daugiau diskutuoti nacionaliniu lygmeniu, taip pat reikia užtikrinti, kad ir nacionaliniai parlamentai, ir Europos Parlamentas turėtų pakakamai galių stebėti ES ekonomikos valdymą. Tai taip pat turėtų lemti didesnę atsakomybę už kolektyvinius sprendimus ir atvirumą apie jų priėmimo būdą ir pranešimą. Tai ypač aktualu EVF, kuris yra ESM teisių perėmėjas. Demokratinė atskaitomybė – vienas iš svarbių diskusijos apie Europos ateitį aspektų. Laikui bėgant ESM atliko vis svarbesnį vaidmenį. Transformuojant jį į EVF, reikėtų stengtis įtvirtinti jį į patikimą Sąjungos atskaitomybės sistemą ir jam taikyti visavertę teisminę peržiūrą. Visų pirma, Europos Parlamento dalyvavimas sustiprintų demokratinę priežiūrą, o nacionalinių parlamentų vaidmuo išlieka toks pats, atsižvelgiant į didelius valstybių narių įnašus į EVF.

Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių geriausia, kad reikiamos struktūros, pagal kurias euro zonos valstybėms narėms būtų teikiama parama finansiniam stabilumui, būtų Sąjungos sistemos dalis ir už jas atsakytų šiuo tikslu įsteigta Sąjungos įstaiga. Tačiau, atsižvelgiant į pačios Sąjungos patiriamus finansinius apribojimus ir uždavinius ir ESM šioje srityje sukauptą patirtį, tokią įstaigą įsteigti nuo nulio būtų per brangu. Todėl siūlomas EVF geriau turėtų perimti jau veikiantį ESM, su visais jo dabartiniais tikslais, funkcijomis ir priemonėmis. Komisijos dabar siūlomą EVF galima įsteigti remiantis galiojančiomis sutartimis. Be šios užduoties, tai ir puiki proga sukurti BPV skirtą bendrą finansinio stabilumo priemonę. Sukurti Bendro pertvarkymo fondo (BPF) finansinio stabilumo priemonę valstybės narės susitarė dar 2013 m. ir tai papildė politinį susitarimą dėl Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 12 . Paskutine išeitimi – bendra finansinio stabilumo priemone – būtų galima naudotis siekiant padidinti visų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą veiksmų, kurių imtųsi BPV, patikimumu ir padidinti Bendro pertvarkymo fondo finansinį pajėgumą. Kaip paskutine priemone, ja būtų pasinaudota tik tuo atveju, kai Bendro pertvarkymo fondo išteklių nepakaktų atitinkamo banko arba bankų pertvarkymui finansuoti. Fiskalinio stabilumo priemonė ilgainiui būtų fiskaliniu požiūriu neutrali, nes visos panaudotos lėšos būtų susigrąžintos iš bankų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių bankų sektorių.

Tikslas apsaugoti euro zonos valstybių narių finansinį stabilumą sieja BPV su EVF ir jo pirmtaku ESM, kuris buvo įsteigtas siekiant apsaugoti euro zonos finansinį stabilumą. Iš tiesų, dabar nusistovėjusi bankų ir valstybių tarpusavio priklausomybė reiškia, kad euro zonos ir pačios valiutos finansiniam stabilumui labai svarbus ne tik valstybės, bet ir sisteminės svarbos bankų finansinis patikimumas. Todėl šiame pasiūlyme bus visiškai pagrįstai nustatytas ryšys tarp BPV ir EVF veiklos – bus numatyta priemonė, pagal kurią BPV bus galima suteikti kredito liniją arba garantijas siekiant paremti jos veiklą.

Pastaraisiais metais pareikšta daug nuomonių, kaip užbaigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą. Nuomonės gali skirtis, tačiau bendrai sutariama, kad reikia siekti tolesnės pažangos. Procese aktyviai dalyvavo ir Europos Parlamentas 13 , svarbios diskusijos vyko Euro grupės posėdžiuose 14 .

Siūlomas reglamentas, kuriuo įsteigiamas EVF, yra viena iš Komisijos komunikate „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo veiksmai“ paskelbtų iniciatyvų. Šiame komunikate pateikiamas Komisijos pristatomų visų iniciatyvų loginio pagrindo ir turinio santrauka. Toliau primenama, kad šis rinkinys įtrauktas į platesnes veiksmų gaires, skirtas baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą iki 2025 m., ir jame nustatytas ateinančių 18 mėnesių veiksmų tvarkaraštis.

Šis pasiūlymas grindžiamas gerai įtvirtinta Europos stabilumo mechanizmo struktūra įsteigiant Europos valiutos fondą, įtvirtintą Sąjungos teisės sistemoje. Apie tai jau skelbta Penkių pirmininkų pranešime, jį įsteigti ragino ir Europos Parlamentas, pabrėždamas, kad Europos valiutos fondui turi būti suteiktas deramas skolinimo ir skolinimosi pajėgumas ir aiškiai apibrėžti jo įgaliojimai 15 .

Europos stabilumo mechanizmas buvo sukurtas 2012 m. spalio mėn. krizės įkarštyje. Dėl tuometinės įtampos reikėjo rasti tarpvyriausybinį sprendimą. Tačiau jau tada buvo aišku, kad tai būtų galima pasiekti ir remiantis ES Sutartimis, kaip nurodyta, pavyzdžiui, Komisijos „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte“ 16 . 

Akivaizdžiai matyti, kad ilgą laiką Europos stabilumo mechanizmo reikšmė buvo lemiama padedant išlaikyti euro zonos finansinį stabilumą. Juo pasinaudojant buvo teikiama papildoma finansinė parama sunkumus patiriančioms euro zonos valstybėms narėms. Transformuojant jį į Europos valiutos fondą sustiprės jo institucinis įtvirtinimas. Taip bus sukurta sinergija su ES sistema, visų pirma atsižvelgiant į skaidrumą, teisminę peržiūrą ir ES finansinių išteklių efektyvumą, taigi valstybėms narėms bus teikiama didesnė parama. Be to, bus pagerintas tolesnis bendradarbiavimas su Komisija ir atskaitomybė Europos Parlamentui. Tačiau būdas, kuriuo nacionalinės vyriausybės turi atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams nepasikeis, išliks ir dabartinio Europos stabilumo mechanizmo įsipareigojimai.

Iniciatyva įgyvendinama teikiant pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriam turi pritarti Europos Parlamentas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį. 352 straipsnyje numatyta, kad Europos stabilumo mechanizmas gali būti integruotas į Sąjungos sistemą, nes tai reikalinga euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti 17 , o sutartyse nenumatytas joks kitas ES teisinis pagrindas šiam konkrečiam tikslui pasiekti 18 . To straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatytas nacionalinių parlamentų vaidmuo. Praeityje keli reikšmingi sprendimai, kuriais buvo sudarytas pagrindas ekonominei ir pinigų sąjungai kurti, buvo pagrįsti 352 straipsnio ekvivalentu. Pavyzdžiui, sprendimai dėl Europos bendradarbiavimo pinigų srityje fondo, Europos piniginio vieneto ir pirmųjų mokėjimo balansų mechanizmų buvo priimti pagal Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 235 straipsnį, t. y. 352 straipsnio pirmtaką.

Su pasiūlymu pateikiamas projektas, kuris galėtų tapti euro zonos valstybių narių tarpvyriausybiniu susitarimu, kuriame jos susitartų dėl lėšų perkėlimo iš Europos stabilumo mechanizmo Europos valiutos fondui. Taip pat numatoma, kad Fondas pakeis ESM ir perims jo teises, įskaitant jo teisinę padėtį su visomis teisėmis ir pareigomis.

Remiantis šiandienos pasiūlymu Europos valiutos fondas bus įsteigtas kaip unikalus teisinis subjektas, veikiantis pagal Sąjungos teisę. Jis pakeis Europos stabilumo mechanizmą, tačiau jo finansinė ir institucinė struktūros iš esmės nepasikeis. Taigi Europos valiutos fondas toliau teiks paramą finansiniam stabilumui toms valstybėms narėms, kurioms tokios paramos reikės, rinks lėšas rengdamas kapitalo rinkos priemones ir vykdys pinigų rinkos sandorius. Jo narės nesikeis, o kitos valstybės narės galės dalyvauti, kai įsives eurą.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos valiutos fondas taps Sąjungos įstaiga, būtina atlikti kai kuriuos tikslinius dabartinės Europos stabilumo mechanizmo struktūros pakeitimus. Vienas iš pakeitimų – Europos valiutos fondo savo nuožiūra priimtus sprendimus turi patvirtinti Taryba. 19

Be to, šis pasiūlymas turi kelias naujas ypatybes.

Pirma, Europos valiutos fondas galės teikti Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonę. Tai pagrindinis bankų sąjungos antrojo ramsčio elementas – Bendro pertvarkymo mechanizmas 20 . 2013 m. priėmus bendrą pertvarkymo mechanizmą, valstybės narės taip pat susitarė parengti Bendro pertvarkymo fondo stabilumo stiprinimo priemonę. Ji turėjo būti kraštutine priemone, kuri būtų taikoma, jeigu Bendro pertvarkymo fondo neatidėliojant reikalingų išteklių nepakaktų kapitalo ar likvidumo užtikrinimo reikmėms. Valstybės narės taip pat susitarė dėl neutralumo fiskaliniu požiūriu vidutiniu laikotarpiu, kad stabilumo stiprinimo priemonę prireikus taikyti, lėšas būtų galima susigrąžinti iš euro zonos bankų sektoriaus.

Naujomis ES bankų priežiūros ir pertvarkymo taisyklės, parengtomis po krizės, labai sumažinta bankų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė ir galimas poveikis. Tačiau norint padidinti Bendro pertvarkymo fondo finansinį pajėgumą tebėra reikalinga bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. Tokia finansinio stabilumo priemonė suteiktų pasitikėjimo bankų sistema paremdama veiksmų, kurių imasi Bendra pertvarkymo valdyba, patikimumą. Savo ruožtu tai iš esmės sumažintų tokios padėties, kuriai susiklosčius būtų taikoma stabilumo stiprinimo priemonė, tikimybę.

Dabar bendrai sutariama, kad Europos stabilumo mechanizmas – būsimas Europos valiutos fondas – geriausiai galėtų taikyti tokią finansinio stabilumo priemonę, teikdamas kredito liniją arba garantijas Bendram pertvarkymo fondui. Visa tai įtrauktą į šiandienos pasiūlymą, kuriame taip pat nustatomas atitinkamas sprendimų priėmimo procesas, kuriuo užtikrinama, kad prireikus finansinio stabilumo priemonę būtų galima skubiai taikyti. Be to, siekiant atsižvelgti į euro zonai nepriklausančių valstybių narių, prisijungusių prie bankų sąjungos, teisėtus interesus siūlomi specialūs susitarimai.

Antra, kalbant apie valdymą, į pasiūlymą įtraukiama galimybė greičiau priimti sprendimus, susiklosčius konkrečiai neatidėliotinai padėčiai. Dėl pagrindinių sprendimų, turinčių finansinį poveikį (pvz., dėl reikalavimų įmokėti lėšas), siūloma toliau spręsti vieningai. Tačiau priimti konkrečius sprendimus dėl stabilumo rėmimo, išmokų pagal finansinio stabilumo priemonę ir jos taikymą, siūloma griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, kurios atveju reikia surinkti 85 proc. balsų.

Trečia, kalbant apie finansinės pagalbos programų valdymą, pasiūlyme numatyta, kad EVF ir Europos Komisija daugiau tiesiogiai dalyvaus.

Ketvirta, pasiūlyme nurodyta galimybė Europos valiutos fondui kurti naujas finansines priemones. Ilgainiui tokios priemonės galėtų papildyti arba paremti kitas ES finansines priemones ir programas. Tokia sinergija galėtų būti ypač naudinga, jei ateityje Europos valiutos fondas atliktų vaidmenį, susijusį su stabilizavimo funkcija.

Atlikus šiuos pakeitimus, Europos valiutos fondas ES sistemoje įsitvirtintų kaip tvirta krizių valdymo įstaiga, kurios veikla užtikrinama visapusiška sinergija su kitomis ES institucijomis. Taryba ir Komisija išlaikys savo ekonominės ir fiskalinės priežiūros ir politikos koordinavimo kompetenciją ir atsakomybę, kaip nustatyta ES sutartyse.

Siekiant geriau atitikti valstybių narių poreikius, bendradarbiauti su rinkos dalyviais ir išvengti veiklos dubliavimo galima taip pat padidinti praktinį bendradarbiavimą. Tolesnis bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas atsižvelgiant į pažangą, padarytą stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą.

•Siūlomi ESM struktūros patobulinimai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Nors SESV 352 straipsniu pagrįsta priemonė Taryboje (ES 28) priimama vieningai, ją gali taikyti tik tam tikra valstybių narių grupė, jei toks apribojimas turi objektyvių priežasčių. Faktas, kad ESM veikla siekiama tik apsaugoti euro zonos finansinį stabilumą, pateisina tai, kad jo narėmis gali tapti tik euro zonos valstybės narės. Todėl siūlomas EVF galėtų veikti taip pat, kaip dabar veikia ESM, ir jo paramą galėtų gauti tik euro zonos valstybės narės, o jo vidaus valdymo struktūrą sudarytų tos pačios valstybės narės.•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

Pasiūlymo tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą euro zonoje ir visoje ES, jos valstybėse narėse ir tose valstybėse narėse, kurios dalyvauja bankų sąjungoje. Pasiūlymu nustatoma supaprastinta sistema, pagal kurią teikiama parama EVF narių finansiniam stabilumui ir BPV skirtos kredito linijos ir garantijos, susijusios su galimų pertvarkymo veiksmų, kurių imtasi valstybėse narėse, kurios dalyvauja bankų sąjungoje, finansavimu.

Pasiūlymu visiems EVF valdymo organams ir kitoms dalyvaujančioms Sąjungos institucijoms nustatytos skirtingos pareigos ir atsakomybės sritys. Jame taip pat nurodytos finansinės priemonės, kuriomis gali naudotis EVF, siekdamas savo tikslų.

Pasiūlymu, kuriuo Sąjungoje įsteigiama centrinė institucija, atsakinga už finansinės pagalbos teikimą valstybėms narėms, padedama mažinti riziką euro zonos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui kartu išsaugant valstybių narių fiskalinius įsipareigojimus reikalaujant, kad pagalbą gaunanti EVF narė laikytųsi griežtų politinių sąlygų, tinkamų atsižvelgiant į pasirinktą finansinės pagalbos priemonę ir trūkumus, kuriuos reikia pašalinti. Be to, EVF taip pat būtų patikėta užduotis teikti finansinę paramą BPV. Siekiant užtikrinti sklandų EPS veikimą, EVF dalyvavimas padės ištrūkti iš neigiamo valstybių, bankų ir realiosios ekonomikos subjektų grįžtamojo ryšio rato, kuriame jos sukasi.

Kartu pasiūlymu neviršijama to, kas būtina EVF tikslui sumažinti riziką finansiniam stabilumui euro zonoje ir jos valstybėse narėse pasiekti. Bet kokiai EVF savo narėms teikiamai paramai yra taikomos politinės sąlygos, kuriomis siekiama pašalinti toje narėje nustatytus trūkumus, kad būtų greitai atkurta tvirta ir tvari ekonominė ir finansinė padėtis ir atkurtas arba padidintas narės gebėjimas finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2017/0333 (APP)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę 22 ,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)precedento neturinti finansų ir ekonomikos krizė, apėmusi pasaulį ir Sąjungą nuo 2007 m., sukėlė didelę grėsmę finansiniam stabilumui, pakenkė ekonomikos augimui ir taip pablogino kelių valstybių narių valdžios sektoriaus deficito ir skolos būklę, priversdama kai kurias iš jų kreiptis finansinės pagalbos Sąjungos sistemos viduje ir už jos ribų;

(2)ši krizė parodė, kad Sąjungai trūksta pakankamai stiprių priemonių, kad galėtų greitai ir ryžtingai imtis veiksmų reaguodama į kilusias fiskalinio stabilumo problemas. Šios priemonės yra būtinos euro zonos ir jos valstybių narių stabilumui, jos piliečiams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams ir labai svarbios pasitikėjimui bendra valiuta užtikrinti;

(3)reaguojant į išskirtinę situaciją, kai labai pablogėjo kelių valstybių narių skolinimosi sąlygos (labiau nei galima būtų paaiškinti pagrindiniais ekonomikos rodikliais), keliančią grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui, buvo priimtos kelios priemonės, kai kurios iš jų už Sąjungos sistemos ribų;

(4)pirmiausia, 2010 m. buvo įkurta Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM), kurią naudodama Sąjunga galėjo teikti finansinę pagalbą valstybėms narėms. Ši priemonė leido Sąjungai koordinuotai, greitai ir aktyviai reaguoti į didelius sunkumus konkrečioje valstybėje narėje, tačiau jos finansinis pajėgumas buvo ribotas ir ji buvo laikino pobūdžio;

(5)antra, 2010 m. valstybės narės, kurių valiuta yra euro, tarpusavyje taip pat laikinai įsteigė Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF). EFSF suteikė finansinę pagalbą Airijai, Portugalijai ir Graikijai. Paramą finansavo EFSF, kapitalo rinkose išleisdamas obligacijas ir kitas skolos priemonės. EFSF nebeteikia jokios tolesnės finansinės pagalbos, nes šią užduotį šiuo metu atlieka tik Europos stabilumo mechanizmas (ESM);

(6)trečia, 2010 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba pritarė poreikiui valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, įsteigti nuolatinį stabilumo mechanizmą, kuris pakeistų EFSF ir teiktų galimą naują finansinę paramą;

(7)ESM buvo įsteigtas kaip tarptautinė finansų įstaiga 2012 m. vasario 2 d. Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartimi, sudaryta už Sąjungos sistemos ribų. ESM prisiėmė EFSF užduotį teikti finansinę pagalbą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir pradėjo veiklą 2012 m. spalio mėn.;

(8)laikui bėgant ESM įrodė savo svarbą padedant išsaugoti finansinį stabilumą euro zonoje. Jis tai padarė teikdamas papildomą finansinę paramą sunkumų patiriančioms euro zonos valstybėms narėms. Jo transformavimas į Europos valiutos fondą (EVF) dar labiau sustiprins jo institucinį įtvirtinimą. Tai padės kurti naujas sinergija ES sistemoje, visų pirma skaidrumo, ES finansinių išteklių veiksmingumo ir teisinės peržiūros požiūriu, ir valstybės narės gaus geresnę paramą. Tai taip pat padės gerinti tolesnį bendradarbiavimą su Komisija ir atskaitomybę Europos Parlamentui. Tai bus padaryta nedarant įtakos tam, kaip nacionalinės vyriausybės atsiskaito nacionaliniams parlamentams, ir išsaugant ESM įsipareigojimus;

(9)ESM integravimas į Sąjungos sistemą įsteigiant EVF taip pat prisideda prie skaidrumo ir atskaitomybės didinimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – EPS). Krizės įkarštyje buvo priimti plataus masto sprendimai, skirti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir jų piliečiams. Lemiamas vaidmuo, kurį griežtai laikydamasis sąlygų atliko ESM užtikrinant finansinį stabilumą, pateisina jo integravimą į Sąjungos sistemą, siekiant užtikrinti glaudesnį dialogą, tarpusavio pasitikėjimą bei didesnę demokratinę atskaitomybę ir Sąjungos sprendimų priėmimo procesų teisėtumą. EVF turėtų būti atskaitingas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(10)siekiant sustiprinti Europos Parlamento demokratinę kontrolę, EVF turėtų kasmet teikti ataskaitas apie savo užduočių vykdymą. Parlamentas turėtų turėti teisę žodžiu ir raštu užduoti klausimus ir organizuoti klausymus. Turint omenyje opų EVF veiklos pobūdį ir jos poveikį finansų rinkoms, Parlamentas turėtų turėti galimybę rengti konfidencialias žodines diskusijas su EVF valdančiuoju direktoriumi apie padarytą pažangą, susijusią su paramos EVF narės finansiniam stabilumui teikimo arba įgyvendinimo procesu, taip pat su finansinės paramos teikimu Bendrai pertvarkymo valdybai (BPV);

(11)dėl skaidrumo ir demokratinės kontrolės priežasčių nacionaliniai parlamentai turėtų turėti teisę gauti informacijos apie EVF veiklą ir dalyvauti dialoge su juo. EVF narės nacionalinis parlamentas turėtų turėti galimybę pakviesti valdantįjį direktorių dalyvauti diskusijoje dėl pažangos, padarytos įgyvendinant paramos finansiniam stabilumui operaciją, atsižvelgiant į tokios priemonės poveikį atitinkamai EVF narei. Toks apsikeitimas nuomonėmis galėtų padėti puoselėti EVF ir atitinkamos EVF narės tarpusavio supratimą;

(12)ES sutartimi ir SESV nesuteikti reikalingi įgaliojimai konkretaus teisinio pagrindo forma įsteigti nuolatinį Sąjungos organą, atsakingą už finansinės paramos teikimą siekiant užtikrinti euro zonos ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, bet dalyvaujančių Bankų sąjungoje, finansinį stabilumą;

(13)nesant tokio konkretaus teisinio pagrindo, Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali įsteigti EVF kaip priemonę, reikalingą vienam iš Sutartyse nustatytų tikslų pasiekti, kaip apibrėžta SESV 352 straipsnyje;

(14)turint omenyje stiprius valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tarpusavio ryšius, tų valstybių narių finansiniam stabilumui kilusi didelė rizika gali kelti riziką visos euro zonos finansiniam stabilumui. Todėl EVF turėtų teikti paramą finansiniam stabilumui valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, kai to reikia euro zonos arba jos valstybių narių finansiniam stabilumui apsaugoti;

(15)taigi norint pasiekti ekonominės ir pinigų sąjungos, kurios valiuta yra euro, sukūrimo tikslą pagal ES sutarties 3 straipsnio 4 dalį ir užtikrinti Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, sukūrimą pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, reikalingi Sąjungos veiksmai. Konkrečiau kalbant, euro zonos, valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, bet dalyvaujančių Bankų sąjungoje finansinio stabilumo išsaugojimu siekiama stipresnės, teisingesnės ir atsparesnės ekonominės ir pinigų sąjungos;

(16)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui, bet dėl jų masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones;

(17)EVF turėtų būti įsteigta pagal Sąjungos teisę kaip juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga;

(18)EVF veikla turėtų būti reglamentuojama šiuo reglamentu ir EVF statutu, kuris yra neatskiriama jo dalis; EVF statute turėtų būti išdėstytos atitinkamos nuostatos dėl jo teisinio statuso, narystės, EVF tikslų ir uždavinių, jo organizacija ir vidaus sprendimų priėmimo tvarka, EVF skolinimo pajėgumas ir kapitalas, taisyklės, kuriomis vadovaujantis teikiama stabilumo parama valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir EVF parama BPV, taisyklės, susijusios su EVF finansinėmis nuostatomis ir finansų valdymu, ir pereinamojo laikotarpio susitarimai, reglamentuojantys naujų EVF narių pradinio kapitalo mokėjimą, ir laikino EVF įnašų rakto koregavimo taisyklės ir įvairios bendrosios nuostatos;

(19)siekiant užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą ir reikalingą teisinį tikrumą, EVF turėtų pakeisti ESM, perimdamas jo teisinį statusą su visomis teisėmis ir pareigomis;

(20)EVF perėmus ESM teises ir pareigas nesukuriama jokių naujų finansinių įsipareigojimų valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, susijusių su jų įnašu į EVF įstatinį kapitalą, kurį jos jau yra įsipareigojusios sumokėti;

(21)atsižvelgiant į ESM kaip tarptautinės finansų įstaigos, grindžiamos tarptautiniu valstybių narių, kurių valiuta yra euro, susitarimu, teisinį pobūdį, Valdytojų taryba, kaip ESM aukščiausias sprendimų priėmimo organas, atstovaujantis ESM sutarties susitariančiąsias šalis, turėtų duoti savo išankstinį sutikimą tokiam teisių ir pareigų perėmimui ir pasirašytojo kapitalo pervedimui. Teisių ir pareigų perėmimas turėtų būti užbaigtas įsigaliojus šiam reglamentui arba gavus ESM sutikimą, priklausomai nuo to, kas įvyks pirmiau;

(22)visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurios šiuo metu yra ESM sutarties susitariančiosios šalys, šio reglamento įsigaliojimo metu turi būti EVF narės. Įsivedusi eurą, valstybė narė turėtų tapti EVF nare su visomis teisėmis ir pareigomis, kaip ir esamos EVF narės;

(23)naujos EVF narės teisės pagal šį reglamentą, įskaitant balsavimo teisę, turėtų būti suteiktos jai pasirašius įsipareigojimą įmokėti savo įnašą į įstatinį kapitalą;

(24)naujoms EVF narėms, kurios įsiveda euro po šio reglamento įsigaliojimo, nustatomos pereinamojo laikotarpio taisyklės, panašiai kaip ESM sutartyje nustatytos taisyklės. Šioms narėms turėtų būti suteikta galimybė įnašą į EVF kapitalą sumokėti dalimis. Toms naujoms EVF narėms, kurių BVP vienam gyventojui metais prieš jos įstojimą į EVF buvo mažesnis nei 75 proc. Sąjungos BVP vienam gyventojui, turėtų būti taikomas laikinas į EVF kapitalą mokamo įnašų rakto koregavimas. Tokiu atveju laikinas koregavimas turėtų būti taikomas dvylika metų;

(25)EVF numatytai stabilumo paramai turėtų būti taikomos griežtos politinės sąlygos. Tos sąlygos turėtų atitikti pasirinktą finansinės pagalbos priemonę;

(26)finansinei pagalbai taikomos politinės sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimo memorandume ir turėtų visiškai atitikti sąlygas, taikomas visoms ekonominės politikos koordinavimo priemonėms, priimtoms remiantis SESV. Dėl susitarimo memorandumo turėtų būti deramasi, o jo įgyvendinimo stebėsena ir tolesni veiksmai vykdomi remiantis socialinio poveikio vertinimu;

(27)Bendras priežiūros mechanizmas (toliau – BPM), įsteigtas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 23 ir Bendras pertvarkymo mechanizmas (toliau – BPeM), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 806/2014 24 , buvo sukurti reaguojant į krizę, kaip žingsnis link bankų sąjungos sukūrimo, ir apima valstybes nares, kurių valiuta yra euro, ir tas valstybes nares, kurių valiuta nėra euro, tačiau pasirinkusias dalyvauti BPM (toliau – dalyvaujančios valstybės narės) pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį, ir jų kredito įstaigoms pradedami taikyti ECB priežiūros įgaliojimai ir BPV pertvarkymo įgaliojimai;

(28)bankų sąjungos sukūrimas paremtas Sąjungos lygmens priežiūros kontrole ir pertvarkymo operacijomis. Taigi EVF turėtų suteikti finansinę paramą BPV, Reglamentu Nr. 806/2014 įsteigtai pagrindinei pertvarkymo institucijai, kredito linijomis arba garantijomis, skirtomis užduotims, kurias BPV vykdo arba vykdys bankų sąjungoje kredito įstaigų atžvilgiu;

(29)kaip dalis BPeM kūrimo, buvo įsteigtas Bendras pertvarkymo fondas (toliau – BPF). Jis finansuojamas nacionaliniu lygmeniu surinktais bankų įnašais ir jo lėšos telkiamos Sąjungos lygmeniu. Laikantis Reglamento Nr. 806/2014 74 straipsnio, BPV gali kreiptis į BPF viešąsias finansines struktūras dėl papildomų finansinių išteklių, naudotinų, kai ex ante ir ex post įnašų nepakanka Fondo įsipareigojimams įvykdyti;

(30)EVF turėtų turėti pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas. Turint omenyje ribotus Sąjungos nuosavus išteklius, EVF narės turėtų suteikti reikalingus išteklius mainais į šiame reglamente numatytas teises. Todėl turėtų būti nustatyta atitinkama valdymo tvarka ir balsavimo taisyklės, užtikrinančios pakankamą narių priežiūrą kaip panaudojamos jų suteiktos lėšos;

(31)atsižvelgiant į specifinę EVF finansinę struktūrą, kiekvienos EVF narės balsavimo teisės turėtų atitikti jų atskirų finansinių įnašų į EVF svorį. Todėl sprendimai EVF valdymo organuose turėtų būti priimami laikantis balsavimo taisyklių, kurios paremtos ESM sutartyje jau nustatytomis taisyklėmis, kad būtų kuo labiau užtikrintas esamos balsavimo praktikos tęstinumas;

(32)kai valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, dalyvauja bankų sąjungoje, jų atstovai turėtų dalyvauti Valdytojų tarybos posėdžiuose, kai vyksta diskusijos apie BPV paramos kredito linijų arba garantijų panaudojimo;

(33)Valdytojų taryba ir Direktorių valdyba turėtų galėti steigti nuolatinius arba ad hoc komitetus arba pagalbinius organus, jei mano, kad jų reikia arba būtų tinkama, kad jie konsultuotų arba kitaip padėtų joms arba valdančiajam direktoriui vykdyti jų atitinkamas pareigas. Taisyklės, susijusios su jų užduotimis, sudėtimi ir veikla turėtų būti nustatytos jų viduje. Tokie komitetai ar papildomi organai neturėtų turėti jokių įgaliojimų priimti sprendimus;

(34)laikantis nusistovėjusios teismų praktikos, EVF struktūroje pasinaudojant didele veiksmų laisve priimami sprendimai, susiję su ekonomine politika, turėtų būti priimami Sąjungos institucijoms pritarus ir prisiėmus atsakomybę. Laikantis Sutartyse įtvirtintų valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo įgaliojimų ir kitų antrinės Sąjungos teisės akų, pagal SESV 291 straipsnį įgaliojimai patvirtinti tokius sprendimus turėtų būti suteikti Tarybai;

(35)kalbant apie priemones, kuriomis siekiama suteikti paramą EVF narėms stabilumui užtikrinti, šis reglamentas priimamas pagal SESV 352 straipsnį kaip reikalinga priemonė, kuria papildomi įgaliojimai, nustatyti Sutarties nuostatomis, skirtomis valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (SESV 136–138 straipsniai). Laikantis šių nuostatų, balsavime už Tarybos priemones dalyvauja tik valstybes nares, kurių valiuta yra euro, atstovaujantys nariai. Tų priemonių atžvilgiu šis reglamentas taikomas išimtinai išteklių, kuriuos suteikia valstybės narės, kurių valiuta yra euro, naudojimui tų valstybių naudai, siekiant garantuoti stabilumą euro zonoje. Todėl Tarybai priimant sprendimus, kuriais pritariama ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytiems teisės aktams, ne euro zonos valstybių narių balsai turėtų būti suspenduojami ir balsavime turėtų dalyvauti tik valstybes nares, kurių valiuta yra euro, atstovaujantys Tarybos nariai;

(36)turėtų būti nustatyta skubos tvarka, kurios laikydamasi Taryba tvirtintų EVF valdymo organų sprendimus arba jiems prieštarautų, kai reikia skubiai suteikti paramą EVF narės finansiniam stabilumui užtikrinti. Tokiu atveju Valdytojų tarybos pirmininkas turėtų galėti prašyti Tarybos patvirtinti sprendimą arba jam paprieštarauti per 24 valandas nuo sprendimo perdavimo. Skubos tvarka galėtų būti taikoma tvirtinant finansines sąlygas ir susitarimus dėl finansinės pagalbos programos, susijusius su parama BPV, teikiama EVF kredito linijų ir garantijų forma;

(37)Valdytojų taryba turėtų turėti teisę priimti darbo tvarkos taisykles, kuriomis būtų reglamentuojami praktiniai EVF veiklos aspektai. Šios darbo tvarkos taisyklės turėtų pakeisti ESM įstatus ir Valdytojų tarybos bei Direktorių valdybos darbo tvarkos taisykles;

(38)EVF skolinimo pajėgumas turėtų būti ne mažesnis kaip 500 000 mln. EUR. Ši suma atitinka dabartinį ESM skolinimo pajėgumą. Valdytojų taryba turėtų galėti padidinti šį pajėgumą, jei manytų, kad toks padidinimas yra tinkamas siekiant sudaryti galimybę EVF siekti savo tikslų ir vykdyti susijusias užduotis. Kadangi toks sprendimas turi didelį poveikį EVF narėms, jis turėtų būti vieningai priimtas Valdytojų tarybos. Tinkamai pagrįstais išskirtiniais atvejais Valdytojų taryba taip pat gali laikinai sumažinti skolinimo pajėgumą, jei to reikia, kad būtų užtikrintas EVF funkcijų vykdymas;

(39)steigimo metu EVF pradinis įstatinis kapitalas turėtų atitikti ESM įstatinį kapitalą. Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turėtų būti vienintelės, įsipareigojusios sumokėti įnašus į EVF įstatinį kapitalą, kuris turėtų sudaryti 704 798,7 mln. EUR, padalintų lygiomis dalimis. EVF narės atsakomybė apsiriboja jai priklausančio įstatinio kapitalo dalimi. EVF narės neturėtų būti atsakingos už EVF įsipareigojimus. Sąjungos biudžetas neturėtų būti naudojamas EVF išlaidoms ar nuostoliams padengti;

(40)Valdytojų taryba turėtų galėti padidinti pradinį įstatinį kapitalą, jei manytų, kad toks padidinimas yra tinkamas siekiant sudaryti galimybę EVF siekti savo tikslų ir vykdyti užduotis. Padidintas kapitalas ir akcijų padalijimas tarp EVF narių turėtų būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(41)kaip ir ESM, EVF turėtų teikti savo narėms paramą stabilumui užtikrinti, kai jų įprastinės galimybės gauti finansavimą rinkoje bus susilpnėjusios arba bus rizika, kad jos gali susilpnėti;

(42)atsižvelgiant į sąlygų, kurios taikomos finansinei pagalbai, kuria prisidedama prie EVF finansinės pagalbos grąžinimo užtikrinimo, svarbą, EVF turėtų dalyvauti derybose dėl susitarimo memorandumo ir jį pasirašant;

(43)visos šiuo metu ESM prieinamos finansinės priemonės turėtų taip pat būti prieinamos EVF, įskaitant galimybę teikti prevencinę finansinę pagalbą, finansinę pagalbą EVF narės kredito įstaigoms rekapitalizuoti, tiesioginę EVF narės kredito įstaigų rekapitalizaciją, paskolų teikimą ir EVF narės obligacijų pirkimą pirminėje ir antrinėje rinkose;

(44)prevencinės finansinės pagalbos forma teikiamos paramos finansiniam stabilumui tikslas – remti patikimą politiką ir padėti išvengti kritinių situacijų, sudarant galimybę EVF narėms gauti EVF pagalbą, kol jos nenusidūrė su didžiuliais sunkumais pritraukiant lėšas kapitalo rinkose. Prevencine finansine pagalba siekiama padėti EVF narėms, kurių ekonominės sąlygos tebėra geros, išlaikyti nuolatinę galimybę gauti finansavimą rinkoje didinant jų makroekonominių veiklos rezultatų patikimumą, kartu užtikrinant tinkamą apsaugos sistemą;

(45)paskolos forma teikiama finansinė pagalba EVF narėms, skirta rekapitalizuoti paramos gavėjos kredito įstaigas, turėtų būti skiriama tais atvejais, kai finansiniai ar ekonominiai sunkumai susiję su finansų sektoriumi, o ne tiesiogiai su fiskaline ar struktūrine politika. Todėl finansinė pagalba finansų įstaigų rekapitalizavimo tikslais turėtų būti teikiama EVF narei, nedalyvaujančiai makroekonominio koregavimo programoje;

(46)tiesioginio kredito įstaigų rekapitalizavimo priemone siekiama išsaugoti visos euro zonos arba jos valstybių narių finansinį stabilumą tais konkrečiais atvejais, kai EVF narė patiria didelių finansinio sektoriaus sunkumų, kurių negalima pašalinti nesukeliant didelio pavojaus jos fiskaliniam tvarumui dėl didelės rizikos, kad neigiamas poveikis iš finansų sektoriaus persiduos valstybei. Tos priemonės panaudojimas taip pat galėtų būti svarstomas, kai pasirinkus kitas alternatyvas kiltų pavojus EVF narės galimybei nuolat gauti rinkos finansavimą. Kai pasinaudoti EVF paskolos priemone finansų įstaigų kapitalizavimui neįmanoma, tokia finansine pagalba siekiama padėti pašalinti riziką, kad neigiamas poveikis iš finansų sektoriaus persiduos valstybei, leidžiant tiesiogiai rekapitalizuoti įstaigas ir taip sumažinant užburto rato tarp trapaus finansų sektoriaus ir mažėjančio valstybės kreditingumo riziką;

(47)parama finansiniam stabilumui užtikrinti paskolų forma turėtų būti skiriama siekiant padėti EVF narėms, kurios turi didelių finansinių poreikių, bet didele dalimi yra praradusios galimybę gauti finansavimą rinkoje, arba todėl, kad negali rasti skolintojų, arba todėl, kad skolintojai teikia finansavimą tik pernelyg didelėmis kainomis, kurios turėtų neigiamos įtakos viešųjų finansų stabilumui;

(48)kaip ir ESM paskoloms, būsimoms EVF paskoloms ir negrąžintoms ESM paskoloms turėtų būti taikomas privilegijuoto kreditoriaus statusas, panašiai kaip Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) paskoloms. Tačiau jų statusas turėtų būti žemesnis negu TVF paskolų. Šis statusas turėtų įsigalioti nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(49)kad EVF narės galėtų išlaikyti arba susigrąžinti galimybę gauti rinkos finansavimą, EVF turėtų galėti vykdyti pirkimus pirminėje obligacijų ar EVF narių išleistų kitų skolos vertybinių popierių rinkoje pagal pirminės rinkos paramos priemonę, kartu su įprastomis paskolomis pagal makroekonominio koregavimo programą arba pasinaudojimu lėšomis pagal prevencinės finansinės pagalbos priemonę;

(50)EVF turėtų galėti pirkti EVF narės obligacijas antrinėje rinkoje. Antrinės rinkos paramos priemone turėtų būti siekiama padėti užtikrinti gerą EVF narių vyriausybės skolos vertybinių popierių rinkų veikimą išskirtinėmis aplinkybėmis, kai dėl rinkos likvidumo trūkumo kyla pavojus finansiniam stabilumui ir esama rizikos, kad valstybių palūkanų normos bus netvaraus lygio, o tai atitinkamos EVF narės bankų sistemai sukeltų refinansavimo problemų. EVF intervencija antrinėje rinkoje turėtų sudaryti sąlygas taip formuoti rinką, kad būtų užtikrintas tam tikras skolos vertybinių popierių rinkos likvidumas, o investuotojai būtų skatinami toliau finansuoti EVF nares;

(51)valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turėtų patvirtinti lygiavertį EVF ir kitų valstybių narių, kurios EVF koordinuojant skolina dvišaliu pagrindu, kreditoriaus statusą;

(52)šis reglamentas neturėtų daryti įtakos įsipareigojimui, dėl kurio susitarė ESM steigimo sutarties susitariančiosios šalys pagal tos sutarties 12 straipsnio 3 dalį, visų pirma, kad į visų naujų euro zonos vyriausybių vertybinių popierių, kurių mokėjimo terminas viršija vienerius metus, sutarčių sąlygas bus įtrauktos bendrų veiksmų sąlygos, siekiant užtikrinti, kad jų teisinis poveikis būtų vienodas;

(53)parama BPV kredito linijų arba garantijų forma turėtų būti teikiama tokiais atvejais, kai sumų, surinktų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnį nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant BPF lėšas pertvarkymo veiksmam vykdyti, padengti ir jei nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 71 straipsnyje numatytais papildomais ex post įnašais;

(54)siekiant užtikrinti tinkamą lygiavertį režimą bankų sąjungoje, dalyvaujančios valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, kredito linijas arba garantijas turėtų kartu su EVF pasiūlyti BPV tokiomis sąlygomis, kurios yra lygiavertės EVF sąlygoms;

(55)kitos valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, kredito linijas arba garantijas turėtų teikti pranešusios kitoms valstybėms narėms, Komisijai, ECB ir Europos bankininkystės institucijai, kad pateikia prašymą dėl glaudaus bendradarbiavimo su ECB siekdamos vykdyti užduotis, pavestas pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, ir jei ECB priima atitinkamą sprendimą;

(56)nuo 2024 m. sausio 1 d. bus sutelkti visi BPF ištekliai. Reglamente (ES) Nr. 806/2014 numatyta, kad nuo tos dienos visų valstybių narių, dalyvaujančių bankų sąjungoje, bankai turi mokėti įnašus į BPF ir skirti papildomus ex post įnašus pagal raktą, nustatytą atsižvelgiant į jų dydį ir rizikos profilį, kad būtų grąžintos iš trečiųjų šalių pasiskolintos sumos. Kadangi BPV skiriama parama siekiama papildyti BPF išteklius, tas pats raktas, taikomas bankų sąjungoje ir EVF dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, lygmeniu turėtų būti pagrindu, nustatant jų dalyvavimą teikiant paramą;

(57)Valdytojų taryba turėtų priimti finansines sąlygas, taikytinas EVF steigiant finansinio stabilumo priemonę. Siekiant užtikrinti tinkamą dalyvavimą, EVF ir dalyvaujančios valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, turėtų susitarti dėl finansinių sąlygų, susijusių su kredito linijomis arba garantijomis, kurios būtų teikiamos BPV, taip pat dėl bendros taikytinos viršutinės ribos, kuri turėtų būti peržiūrima proporciniu požiūriu, kai valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, prisijungia prie bankų sąjungos;

(58)valdantysis direktorius turėtų teisę per 12 valandų nuo BPV prašymo gavimo nuspręsti dėl kredito linijos panaudojimo arba garantijų dėl BPV įsipareigojimų suteikimo;

(59)siekiant užtikrinti, kad papildomais finansiniais ištekliais BPF galėtų naudotis nedelsiant, BPV turėtų galėti paramos prašymą pateikti prieš priimant konkrečią pertvarkymo schemą. Tai turėtų būti daroma konsultuojantis su Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnyje nustatytą procedūrą. Kalbant apie sprendimus dėl pertvarkymo schemų, valdančiojo direktoriaus sprendimas turėtų įsigalioti tik po to, kai pagal to reglamento 18 straipsnį įsigalioja pertvarkymo schema. Prašymo ir sprendimo priėmimo seka neturėtų daryti įtakos pertvarkymo procedūros, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnyje, sekai;

(60)valdančiojo direktoriaus sprendimas dėl lėšų išmokėjimo arba garantijų suteikimo turėtų būti priimtas tik su sąlyga, kad BPV savo veiklą vykdo pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014, įskaitant taikytinas gelbėjimo privačiomis lėšomis taisykles. Daugiau jokios sąlygos neturėtų būti taikomos;

(61)siekiant užtikrinti, kad prireikus EVF galėtų toliau teikti finansinę paramą savo narėms, sumai, kurią galima skirti kaip paramą BPV, yra taikoma 60 000 mln. EUR viršutinė riba. Tačiau EVF turėtų galėti lanksčiai reaguoti į nenumatytus finansavimo poreikius, susijusius su pertvarkymo operacijomis. Todėl Valdytojų taryba turėtų turėti įgaliojimus atitinkamai padidinti viršutinę ribą;

(62)visą finansinę paramą, kurią EVF suteikė BPV, ir visą finansinę paramą, kurią suteikė dalyvaujančios valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, BPV turėtų grąžinti iš savo nuosavų išteklių, įskaitant įnašus iš pramonės sektoriaus;

(63)reikėtų nustatyti tinkamas taisykles dėl EVF biudžeto ir jo sąskaitų vidaus ir išorės audito. Kadangi EVF veikia finansų rinkose, jo finansinių ataskaitų ir sąskaitų auditą turėtų atlikti ir patvirtinti nepriklausomi išorės auditoriai. Be to, turėtų būti nepriklausoma Auditorių taryba, kuri turėtų tikrinti EVF sąskaitas ir atlikti jų auditą, užtikrinti atitiktį, veiklos efektyvumą ir tinkamą EVF rizikos valdymą. Ji taip pat turėtų stebėti ir peržiūrėti EVF vidaus ir išorės audito peržiūros procesus;

(64)nepriklausomų išorės auditorių ir Auditorių tarybos įgaliojimai nedaro poveikio Europos Audito Rūmų įgaliojimams, nustatytiems SESV 287 straipsnyje;

(65)EVF turėtų būti taikomas prie ES sutarties ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. Būdami EVF narių atstovais, Valdytojų tarybos pirmininkas, ir ypač valdytojai, pakaitiniai valdytojai, direktoriai ir pakaitiniai direktoriai turėtų naudotis privilegijomis ir imunitetais, nustatytais to Protokolo 10 straipsnyje;

(66)kad EVF galėtų vykdyti užduotis, kurias šiuo metu atlieka ESM, ir naujas užduotis, reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, visų pirma susijusias su valdančiuoju direktorium, valdyba ir darbuotojais, kurie dabar dirba pagal sutartis su ESM. Tai taip pat turėtų apimti trečiųjų šalių piliečius, kurie šiuo metu dirba ESM. Esamos sutarties sąlygos turėtų būti toliau taikomos darbuotojams, kurie dirbo ESM iki šio reglamento įsigaliojimo. Po šio reglamento įsigaliojimo EVF pradėjusiems dirbti darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir jų taikymo taisyklės;

(67)norint išsaugoti EVF darbo konfidencialumą, jo valdymo organų nariams ir darbuotojams, įskaitant darbuotojus, kuriais apsikeitė arba kuriuos delegavo EVF narės EVF užduotims vykdyti, turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai, netgi jiems nustojus eiti pareigas. Tam reikėtų parengti elgesio kodeksą;

(68)pareiga laikytis konfidencialumo turėtų būti taikoma ir stebėtojams, pakviestiems dalyvauti Valdytojų tarybos posėdžiuose, ir tokių posėdžių dalyviams iš dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro. Kad EVF galėtų vykdyti pagal šį reglamentą jam pavestas užduotis, jam turėtų būti suteikti įgaliojimai laikantis tam tikrų sąlygų keistis informacija su savo narėmis, kitomis Sąjungos institucijomis ir įstaigomis ir tam tikromis nacionalinėmis valdžios institucijomis;

(69)siekdamas savo tikslų EVF turėtų bendradarbiauti su Sąjungos institucijomis ir kitomis įstaigomis, biurais ar agentūromis, taip pat su trečiosiomis valstybėmis, kurios teikia finansinę pagalbą EVF narei. EVF taip pat turėtų teisę bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis arba subjektais, turinčiais specialių įsipareigojimų su EVF veikla susijusiose srityse. Tai apima, be kita ko, TVF ir centrinius bankus;

(70)EVF turėtų būti taikomos Sąjungos taisyklės dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Vertindamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 25 4 straipsnyje nustatytas priežastis, dėl kurių galima neleisti susipažinti su dokumentu, EVF turėtų tinkamai atsižvelgti į poreikį apsaugoti Valdytojų tarybos, Direktorių valdybos, visų jų atitinkamų komitetų, valdybos ir Auditorių tarybos posėdžių konfidencialumą, EVF vidaus finansus ir euro zonos, EVF narės arba dalyvaujančios valstybės narės, apibrėžtos Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, finansinės sistemos stabilumą, taip pat į tarptautinius, finansinius, piniginius ar ekonominius santykius;

(71)ateityje EVF taip pat galėtų būti patikėtos naujos finansinės priemonės, pvz., paremti politikos iniciatyvas, susijusias su stabilizavimo funkcijos sukūrimu. Stabilizavimo funkcija skirta sušvelninti stiprių asimetrinių sukrėtimų poveikį. Tam būtų skubiai, automatiškai, pagal iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus paskirti anticikliniai ištekliai. EVF galėtų padėti atlikti tokią funkciją, organizuodamas ir sudarydamas sąlygas pasinaudoti reikalingu rinka pagrįstu finansavimu, susijusiu su leidimu pasinaudoti funkcija;

(72)galima tokios EVF teikiamos paramos stabilizavimo funkcijai forma galėtų būti tai, kad inicijavus taikymą, EVF teiktų paskolas paramą gaunančiai EVF narei. EVF teikiamos paskolos galėtų būti teikiamos be sąlygų, o pačią stabilizavimo funkciją būtų galima pradėti taikyti, tik jei tenkinami iš anksto nustatyti tinkamumo kriterijai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

EUROPOS VALIUTOS FONDAS

1 straipsnis

Įsteigimas

1. Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos valiutos fondas (toliau – EVF).

2. EVF statutas pateikiamas šio reglamento priede ir yra neatsiejama jo dalis.

2 straipsnis

Europos stabilumo mechanizmo teisių ir pareigų perėmimas ir jo pakeitimas

1. EVF pakeičia Europos stabilumo mechanizmą (toliau – ESM) ir perima jo teisinį statusą, kartu prisiimdamas visas jo teises ir pareigas. Procesas bus užbaigtas įsigaliojus šiam reglamentui arba gavus ESM sutikimą, priklausomai nuo to, kas įvyks pirmiau.

2. Visi esami ESM paskyrimai ir įgaliojimai liks galioti likusiu kadencijos laikotarpiu EVF struktūroje.

II DALIS

TARYBOS VAIDMUO IR ATSKAITOMYBĖ

I antraštinė dalis

Tarybos vaidmuo

3 straipsnis

Tarybos vaidmuo

1. Valdytojų tarybos sprendimai, priimti pagal EVF statuto 8 straipsnio 6 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnį, 11 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 6 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, Valdytojų tarybos priimti sprendimai dėl susitarimų dėl finansinės pagalbos programos pagal EVF statuto 13 straipsnio 3 dalį, ir Direktorių valdybos sprendimai, priimti pagal EVF statuto 9 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį, po jų priėmimo nedelsiant perduodami Tarybai kartu nurodant priežastis, kuriomis jie grindžiami. Jie gali įsigalioti tik tuo atveju, jei juos patvirtina Taryba.

2. Kai aplinkybės reikalauja EVF narei skubiai suteikti paramą stabilumui pagal 16 straipsnį, sprendimai gali būti priimti skubos tvarka. Tokiu atveju Valdytojų tarybos arba Direktorių valdybos priimtas sprendimas nedelsiant perduodamas Tarybai kartu nurodant priežastis, kuriomis jis grindžiamas. Pirmininko prašymu Taryba sprendimą apvarsto per 24 valandas nuo jo perdavimo. Taryba gali sprendimui paprieštarauti. Jei pareiškiamas prieštaravimas, Taryba gali pati priimti tuo klausimu kitą sprendimą arba klausimą vėl perduoti Valdytojų tarybai, kad ši priimtų kitą sprendimą.

Valdytojų taryba taip pat gali sprendimą pagal 22 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 23 straipsnio 1 dalį priimti skubos tvarka.

3. Taryba pateikia priežastis, dėl kurių ji pasinaudojo savo įgaliojimais, nurodytais 1 dalyje, jei ji nepatvirtina sprendimo, arba dėl kurių ji pasinaudojo savo įgaliojimais, nurodytais 2 dalyje, jei ji sprendimui prieštarauja. Bet koks naujas sprendimas, kurį Valdytojų taryba arba Direktorių valdyba gali priimti tuo pačiu klausimu, turi būti priimtas atsižvelgiant į Tarybos pateiktas priežastis.

4. Kai Taryba veikia pagal 1 arba 2 dalis, išskyrus atvejus, kai sprendimai priimti pagal statuto 22 ir 23 straipsnius, Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, balsai suspenduojami. Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal SESV 238 straipsnio 3 dalį. Valdytojų tarybos pirmininkas gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose.

4 straipsnis

Paskelbimas

Pagal 3 straipsnio 1 dalį Valdytojų tarybos priimti ir Tarybos patvirtinti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II antraštinė dalis

Atskaitomybė

5 straipsnis

Atskaitomybė Europos Parlamentui ir Tarybai

1. Už savo užduočių vykdymą EVF atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. EVF kasmet Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie savo užduočių vykdymą, kartu su metinėmis ataskaitomis ir finansinėmis ataskaitomis. Valdantysis direktorius šiuos dokumentus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, ir šios abi institucijos tuo pagrindu gali surengti bendrą diskusiją.

3. Valdantysis direktorius Europos Parlamentui paprašius arba savo iniciatyva gali pasisakyti kompetentinguose Europos Parlamento komitetuose apie EVF užduočių vykdymą.

4. EVF žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jam pateiktus klausimus, laikydamasis paties EVF nustatytos tvarkos.

5. Gavęs prašymą, valdantysis direktorius už uždarų durų vykstančias žodines diskusijas su Europos Parlamento kompetentingų komitetų pirmininkais arba pirmininkų pavaduotojais apie savo užduotis, įskaitant socialinio poveikio vertinimą, paramos finansiniam stabilumui įgyvendinimą ir kredito linijų teikimą arba garantijų nustatymą BPV paremti, laiko konfidencialiomis. Europos Parlamentas ir EVF sudaro susitarimą dėl išsamios tokių diskusijų organizavimo tvarkos, kad būtų užtikrintas visiškas konfidencialumas.

6 straipsnis

Atskaitomybė nacionaliniams parlamentams

1. Pateikdamas 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą ataskaitą, EVF tuo pačiu metu ją persiunčia tiesiogiai EVF narių ir dalyvaujančių valstybių narių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, nacionaliniams parlamentams. Savo pagrįstas pastabas apie tą ataskaitą nacionaliniai parlamentai gali pateikti EVF.

2. 1 dalyje nurodytų valstybių narių nacionaliniai parlamentai gali prašyti EVF atsakyti raštu į visas jų EVF pateiktas pastabas arba klausimus, susijusius su EVF uždaviniais.

3. EVF narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti valdantįjį direktorių dalyvauti apsikeičiant nuomonėmis apie pažangą, padarytą teikiant paramą finansiniam stabilumui.

III DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Nuorodos Sąjungos teisėje

Nuorodos Sąjungos teisėje į Europos stabilumo mechanizmą arba ESM laikomos nuorodomis į Europos valiutos fondą arba EVF.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2017 m. rudens Europos ekonominė prognozė, Institucijos dokumentas Nr. 63.

(2)    „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 458, 2017 m. gruodžio 4 d.

(3)    „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, Jeano-Claude’o Junckerio pranešimas, parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi’u ir Martinu Schulzu, 2015 m. birželio 22 d.

(4)    Visų pirma žr. COM(2017) 592 final, 2017 m. spalio 11 d.

(5)    COM(2017) 292 final, 2017 m. birželio 8 d.

(6)    COM(2017) 291, 2017 m. gegužės 31 d.

(7)    COM(2017) 358, 2017 m. birželio 28 d.

(8)    COM(2017) 2025, 2017 m. kovo 1 d.

(9)    2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m.

(10)    „Vadovų darbotvarkė. Mūsų bendros ateities kūrimas“, Europos Vadovų Tarybos patvirtinta 2017 m. spalio 20 d.

(11)    Reikia pažymėti, kad iš euro zonai nepriklausančių valstybių narių Danija ir Bulgarija savo valiutą su euru susiejo nuo euro įvedimo 1999 m. Kitaip nei Danija, Bulgarija netaiko valiutų kurso mechanizmo II, tačiau levas yra susietas su euru pagal valiutos valdybos principus.

(12)    2013 m. gruodžio 18 d. Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ministrų pareiškimas dėl bendro pertvarkymo mechanizmo finansinio stabilumo priemonės.

(13)    Visų pirma žr. 2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijas dėl i) euro zonos biudžeto pajėgumo (2015/2344(INI)), ii) galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų (2014/2248(INI)) ir iii) Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (2014/2249(INI)).

(14)    Visų pirma žr. 2017 m. lapkričio 6 d. Euro grupės posėdį tema „Fiskalinis pajėgumas ir Ekonominės ir pinigų sąjungos fiskalinės taisyklės“, 2017 m. spalio 9 d. posėdį tema „Ekonominės ir pinigų sąjungos ateitis. ESM vaidmuo“ (ecfin.cef.cpe(2017)5598799) arba 2017 m. liepos 10 d. posėdį tema „Tolesni veiksmai, susiję su ekonominės ir pinigų sąjungos ateitimi“ (ecfin.cef.cpe(2017)3980511).

(15)    2017 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl euro zonos biudžeto pajėgumo (2015/2344(INI)).

(16)    COM(2012) 777 „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“, 2012 m. lapkričio 28 d.

(17)    Būtinybė turėti tokią įstaigą kaip Europos stabilumo mechanizmas euro zonos stabilumui apsaugoti yra pagrįsta faktiniais elementais ir patvirtinta Sutarties dėl ES veikimo 136 straipsnio 3 dalyje, taip pat Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties antroje konstatuojamoje dalyje, kuriuose nurodoma, kad dabartinis Europos stabilumo mechanizmas – tai stabilumo mechanizmas, „kuris bus naudojamas kilus būtinybei euro zonos kaip visumos stabilumui apsaugoti.“

(18)    Europos Teisingumo Teismas jau svarstė galimybę taikant 352 straipsnį įsteigti Sąjungos įstaigą, kuri teiktų finansinę paramą euro zonos stabilumui užtikrinti. Žr. 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo, byla C-370/12, EU:C:2012:765, 67 punktą (Pringle byla).

(19)    Taip bus užtikrinta atitiktis Meroni doktrinai. Meroni doktrina, kurios pagrindas bylos C/56 ir 10/56 (Meroni / Vyriausioji valdyba [1957/1958] ECR 133), yra susijusi su ES institucijų užduočių perdavimo reguliavimo agentūroms mastu ir sąlygomis.

(20)    Reglamentas (ES) Nr. 806/2014. Bendra pertvarkymo vadyba (BPV) – didelių sisteminių bankų pertvarkymo institucija, veikianti nuo 2016 m. sausio mėn. Bendras pertvarkymo fondas finansuojamas iš euro zonos bankų sektoriaus įnašų. Šie įnašai gali būti naudojami pertvarkymo išlaidoms finansuoti su sąlyga, kad tenkinamos visos reguliavimo sistemos sąlygos, be kita ko, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis dalį sudarytų 8 proc. bendrų atitinkamo banko įsipareigojimų.

(21)    Byla C-370/12 Pringle EU:C:2012:756. Airijos aukščiausiasis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar įvairios Sutarčių nuostatos, įskaitant SESV 119–123 ir 125–127 straipsnius, neužkerta kelio euro zonos valstybėms narėms ESM sutarties sudaryti tarpusavyje.

(22)    OL C …, …, p. ….

(23)    2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(24)    2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(25)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2017 12 06

COM(2017) 827 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento

dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

EUROPOS VALIUTOS FONDO STATUTAS

I DALIS

NARYSTĖ IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Teisinis EVF statusas

EVF turi teisinį subjektiškumą. Visose valstybėse narėse jis turi plačiausias juridines galias, pagal jų įstatymus suteikiamas juridiniams asmenims. Visų pirma, jis gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir juo disponuoti, taip pat būti teismo proceso šalimi.

2 straipsnis

Narystė

1. EVF narės yra valstybės narės, kurių valiuta yra euro.

2. Valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, EVF nare tampa nuo Tarybos sprendimo pagal SESV 140 straipsnio 2 dalį, kuriuo panaikinama jai taikyta išimtis dėl euro įsivedimo, įsigaliojimo dienos. EVF nare ji tampa tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir esamos EVF narės.

3. EVF narės gali naudotis visomis šiuo reglamentu suteikiamomis teisėmis, įskaitant balsavimo teises, pasirašiusios įsipareigojimą įmokėti savo įnašą į įstatinį kapitalą. 

4. Nauja EVF narė gauna EVF akcijas mainais į savo kapitalo įnašą, apskaičiuotą pagal 14 straipsnyje numatytą įnašų raktą.

3 straipsnis

Tikslas ir užduotys

1. EVF prisideda prie euro zonos finansinio stabilumo, taip pat dalyvaujančių valstybių narių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, finansinio stabilumo išsaugojimo.

2. Šiam tikslui pasiekti EVF:

a) sutelkia lėšas ir teikia paramą stabilumui taikydamas griežtas pasirinktą finansinės pagalbos priemonę atitinkančias politikos sąlygas jo narių, kurios turi didelių finansinių problemų arba kurioms kyla tokių problemų pavojus, naudai, jei ji būtų būtina visos euro zonos ar jos valstybių narių finansiniam stabilumui apsaugoti;

b) teikia kredito linijas arba nustato garantijas, kad paremtų Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), įsteigtą pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014, jai vykdant visas pavestas užduotis.

II DALIS

ORGANIZACIJA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

4 straipsnis

Struktūra ir balsavimo taisyklės

1. EVF turi Valdytojų tarybą ir Direktorių valdybą, taip pat valdantįjį direktorių ir kitus būtinus darbuotojus. Valdytojai, direktoriai ir atitinkami jų pakaitiniai pareigas vykdo negaudami atlygio iš EVF.

2. Valdytojų tarybos ir Direktorių valdybos sprendimai priimami vieningai, griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, kvalifikuota balsų dauguma arba paprasta balsų dauguma, kaip nustatyta šiame reglamente. Priimant visus sprendimus reikalingas dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių EVF narių, atstovaujančių ne mažiau kaip dviem trečdaliams balsavimo teisių, kvorumas.

3. Dalyvaujančių narių ar jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio priimti sprendimą, kuris turi būti priimtas vieningai.

4. Priimant sprendimą griežtesne kvalifikuota balsų dauguma reikia 85 % visų balsavusiųjų balsų.

5. Priimant sprendimą kvalifikuota balsų dauguma reikia 80 % visų balsavusiųjų balsų.

6. Priimant sprendimą paprasta balsų dauguma reikia daugumos visų balsavusiųjų balsų.

7. Kiekvienos EVF narės balsavimo teisės, kuriomis naudojasi jos atstovas Valdytojų taryboje arba Direktorių valdyboje, prilygsta jai priskirtų EVF įstatinio kapitalo akcijų skaičiui.

8. Jei kuri nors EVF narė nesumoka kokios nors dalies jai priklausančio įnašo, susijusio su jos įsipareigojimais apmokėti akcijas arba reikalavimais įmokėti lėšas pagal šio statuto 8, 9 ir 10 straipsnius, arba susijusio su finansinės pagalbos pagal šio statuto 16 arba 17 straipsnį grąžinimu, šios EVF narės balsavimo teisės sustabdomos, kol ta dalis nebus sumokėta. Balsavimo ribos atitinkamai perskaičiuojamos.

5 straipsnis

Valdytojų taryba

1. Kiekviena EVF narė skiria valdytoją ir pakaitinį valdytoją. Šiuos paskirtus asmenis galima bet kada atšaukti. Valdytojas yra tos EVF narės vyriausybės narys, atsakingas už finansus. Pakaitinis valdytojas turi visus įgaliojimus veikti valdytojo vardu pastarajam nedalyvaujant.

2. Valdytojų tarybos pirmininkas (toliau – pirmininkas) yra Euro grupės pirmininkas, kaip nurodyta prie ESS ir SESV pridėtame Protokole Nr. 14 dėl Euro grupės. Valdytojų taryba iš savo narių renka pirmininko pavaduotoją dvejų metų kadencijai. Pirmininko pavaduotojas gali būti perrinktas. Jei pareigas einantis asmuo nebeatitinka 1 dalyje nustatyto reikalavimo, nedelsiant organizuojami nauji rinkimai.

3. Komisijos narys ir Europos Centrinio Banko pirmininkas dalyvauja Valdytojų tarybos posėdžiuose kaip balso teisės neturintys nariai.

4. Valstybių narių, kurių valiuta nėra euro ir kurios ad hoc pagrindu kartu su EVF dalyvauja paramos stabilumui operacijoje, skirtoje valstybei narei, kurios valiuta yra euro, atstovai taip pat kviečiami stebėtojų teisėmis dalyvauti Valdytojų tarybos posėdžiuose, kai aptariama tokia parama stabilumui ir jos stebėsena.

5. Kiti asmenys, įskaitant valstybių narių, kurių valiuta nėra euro (kitais tikslais negu nurodyti 4 dalyje), institucijų ar organizacijų atstovus, gali būti Valdytojų tarybos pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti posėdžiuose ad hoc pagrindu.

6. Valdytojų taryba vieningai priima tokius šiame statute numatytus sprendimus:

a) padidinti arba sumažinti minimalų skolinimo pajėgumą remiantis 8 straipsnio 6 dalimi;

b) pareikalauti įmokėti lėšas remiantis 9 straipsnio 1 dalimi;

c) padidinti įstatinį kapitalą remiantis 10 straipsnio 1 dalimi;

d) atsižvelgti į galimai atnaujintą ECB kapitalo pasirašymo raktą ir numatomus EVF įstatinio kapitalo pasirašymo įnašų rakto pakeitimus remiantis 11 straipsnio 4 dalimi;

e) patvirtinti kapitalo paskirstymo tarp EVF narių ir tokio paskirstymo apskaičiavimo pakeitimus, kuriuos reikia padaryti valstybei narei tapus nauja EVF nare, remiantis 11 straipsnio 3 dalimi;

f) patvirtinti arba patikslinti paramos BPV kredito linijų teikimo arba garantijų nustatymo sąlygas ir priimti sprendimą padidinti paramos BPV viršutinę ribą, remiantis 22 straipsnio 5 dalimi;

g) patvirtinti BVP paramos kredito linijų teikimo arba garantijų viršutinės ribos nustatymo finansines sąlygas remiantis 22 straipsnio 5 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi.

7. Valdytojų taryba griežtesne kvalifikuota balsų dauguma priima tokius šiame statute numatytus sprendimus:

a) teikti paramą stabilumui EVF narėms, įskaitant politines sąlygas, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje nurodytame susitarimo memorandume, ir nustatyti įvairias priemones ir finansines sąlygas remiantis 14–18 straipsniais;

b) prašyti Komisijos bendradarbiaujant su ECB vesti derybas dėl ekonominės politikos sąlygų, kurios nustatomos kiekvienu finansinės pagalbos teikimo atveju, remiantis 13 straipsnio 3 dalimi;

c) keisti su finansine pagalba susijusią kainų nustatymo politiką ir kainų nustatymo gaires remiantis 20 straipsniu.

8. Valdytojų taryba kvalifikuota balsų dauguma priima tokius šiame statute numatytus sprendimus:

a) nustatyti išsamias technines sąlygas, kada valstybė narė tampa EVF nare;

b) išrinkti jos pirmininko pavaduotoją remiantis šio straipsnio 2 dalimi;

c) sudaryti veiklos, kuri nesuderinama su direktoriaus ar pakaitinio direktoriaus pareigomis, sąrašą remiantis 6 straipsnio 8 dalimi;

d) priimti galutinį kandidatų eiti valdančiojo direktoriaus pareigas sąrašą ir paprašyti Teisingumo Teismo pastarąjį pašalinti iš pareigų remiantis 7 straipsniu;

e) nustatyti EVF darbo tvarkos taisykles;

f) steigti kitus fondus remiantis 27 straipsniu;

g) priimti sprendimą dėl veiksmų, kurių reikia norint susigrąžinti EVF narei paskolintas lėšas, remiantis 28 straipsnio 2 ir 3 dalimis;

h) patvirtinti EVF metines ataskaitas ir metinę ataskaitą remiantis atitinkamai 31 ir 32 straipsniais;

i) patvirtinti išorės auditorius remiantis 34 straipsniu;

j) skirti Auditorių tarybos narius remiantis 35 straipsnio 1 dalimi;

k) nustatyti EVF darbo kalbą remiantis 47 straipsniu.

9. Pirmininkas sušaukia Valdytojų tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Pirmininko pavaduotojas tuose posėdžiuose pirmininkauja tada, kai pirmininkas juose negali dalyvauti.

6 straipsnis

Direktorių valdyba

1. Kiekvienas valdytojas paskiria po vieną direktorių ir vieną pakaitinį direktorių pasirinkdamas ekonomikos ir finansų srityje labai kompetentingus asmenis. Šiuos paskirtus asmenis galima bet kada atšaukti. Pakaitinis direktorius turi visus įgaliojimus veikti direktoriaus vardu pastarajam nedalyvaujant.

Kiekvienas direktorius ir pakaitinis direktorius EVF veiklai skiria tiek laiko ir dėmesio, kiek jo reikia. Eidamas pareigas EVF ir šešis mėnesius nustojęs šias pareigas eiti, direktorius arba pakaitinis direktorius negali užsiimti remiantis 8 dalimi Valdytojų tarybos nustatyta veikla.

2. Komisija gali paskirti vieną balso teisės neturintį narį. ECB gali paskirti vieną stebėtoją.

3. Kiekvienos valstybės narės, kurios valiuta nėra euro ir kuri ad hoc pagrindu kartu su EVF dalyvauja paramos finansiniam stabilumui ir pagalbos operacijoje, skirtoje valstybei narei, kurios valiuta yra euro, atstovas taip pat kviečiamas stebėtojo teisėmis dalyvauti Direktorių valdybos posėdžiuose, kai aptariama tokia finansinė pagalba ir jos stebėsena.

4. Kiti asmenys, įskaitant valstybių narių, kurių valiuta nėra euro (kitais tikslais negu nurodyti šio straipsnio 3 dalyje), institucijų ar organizacijų atstovus, gali būti Valdytojų tarybos pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti posėdžiuose ad hoc pagrindu.

5. Direktorių valdyba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, jei šiame statute nenurodyta kitaip.

6. Nepažeisdama 5 straipsnyje išdėstytų Valdytojų tarybos įgaliojimų Direktorių valdyba užtikrina, kad EVF būtų vadovaujama remiantis šiuo reglamentu ir EVF darbo tvarkos taisyklėmis.

7. Į atsiradusią laisvą vietą Direktorių valdyboje nedelsiant paskiriamas naujas narys remiantis 1 dalimi.

8. Valdytojų taryba nustato, kokia veikla yra nesuderinama su direktoriaus ar pakaitinio direktoriaus pareigomis.

7 straipsnis

Valdantysis direktorius

1. Valdantįjį direktorių skiria Taryba rinkdamasi pagal nuopelnus iš kandidatų, kurie turi EVF narės pilietybę, atitinkamą tarptautinę patirtį ir aukšto lygio įgūdžių, žinių ir kompetencijos ekonomikos ir finansų srityje.

Valdytojų taryba parengia galutinį kandidatų į valdančiojo direktoriaus pareigas sąrašą. Ji stengiasi laikytis lyčių pusiausvyros principo.

Taryba, pasitarusi su Europos Parlamentu, skiria valdantįjį direktorių. Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma. Balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Valdančiojo direktoriaus pareigoms skiriamas visas etatas. Be to, jis ar ji gali užimti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vykdomojo direktoriaus pareigas. Valdantysis direktorius negali užimti kitų pareigų nacionaliniu, Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu ir negali būti valdytoju, direktoriumi ar pakaitiniu valdytoju arba direktoriumi.

2. Valdančiojo direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. Jis arba ji antrai kadencijai gali būti paskirti vieną kartą. Valdantysis direktorius eina pareigas, kol bus paskirtas jo ar jos pareigų perėmėjas. Jei valdantysis direktorius nebeatitinka sąlygų, kurias turi atitikti, kad galėtų vykdyti savo pareigas, arba yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, Valdytojų tarybos prašymu ir apie tai pranešus Europos Parlamentui Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą pašalinti jį ar ją iš pareigų.

3. Valdantysis direktorius pirmininkauja Direktorių valdybos posėdžiams ir dalyvauja Valdytojų tarybos posėdžiuose.

4. Valdantysis direktorius yra EVF personalo vadovas ir yra atsakingas už darbuotojų darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą remiantis šio statuto 39 straipsniu.

5. Valdantysis direktorius yra EVF teisinis atstovas.

Nepažeidžiant šio statuto 13 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 2 dalies, santykiuose su trečiosiomis šalimis Europos valiutos fondui teisėtai atstovauja:

a) valdantysis direktorius arba, jam nesant, bet kurie du valdybos nariai, veikiantys drauge, ir

b) bet kuris asmuo, veikiantis pagal valdančiojo direktoriaus suteiktus specialius įgaliojimus.

6. Valdantysis direktorius, vadovaudamasis Direktorių valdybos nurodymais, vadovauja kasdienei EVF veiklai, o jam padeda valdyba.

Valdybą sudaro valdantysis direktorius, kuris jai pirmininkauja, ir EVF darbuotojai, kuriuos kartas nuo karto paskiria valdantysis direktorius.

KAPITALAS IR SKOLINIMO PAJĖGUMAS

8 straipsnis

Pradinis įstatinis kapitalas ir skolinimo pajėgumas

1. EVF pradinis įstatinis kapitalas yra 704 798,7 mln. EUR. Jis atitinka septynis milijonus keturiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynias akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 000 EUR ir kurias bus galima pasirašyti pervedant ESM kapitalą pagal I lentelėje pateiktą pradinį įnašų raktą, apskaičiuotą pagal šio statuto 11 straipsnį. Pradinio įstatinio kapitalo pasirašymas nustatytas II lentelėje.

2. EVF pradinis įstatinis kapitalas padalijamas į apmokėtas akcijas ir išperkamas akcijas. Pradinė bendra visų apmokėtų akcijų nominali vertė yra 80 548,4 mln. EUR. Pradinio pasirašyto įstatinio kapitalo akcijos išleidžiamos nominalia verte. Kitos akcijos taip pat išleidžiamos nominalia verte.

3. Įstatinio kapitalo akcijoms netaikomi jokie suvaržymai, jų negalima jokiu būdu įkeisti ir perduoti, išskyrus atvejus, kai jos perduodamos koreguojant šio statuto 11 straipsnio 5 dalyje nurodytą įnašų raktą, o tai daroma norint užtikrinti akcijų paskirstymo atitiktį pakoreguotam įnašų raktui.

4. Bet kokiomis aplinkybėmis kiekvienos EVF narės atsakomybė apsiriboja jai priklausančio įstatinio kapitalo dalies emisijos kaina. Nė vienos narės narystė EVF neįpareigoja jos būti atsakinga už EVF įsipareigojimus. EVF narių įsipareigojimams mokėti įmokas į įstatinį kapitalą vadovaujantis šiuo reglamentu nedaro įtakos tai, kad kuri nors EVF narė atitinka kriterijus EVF finansinei pagalbai gauti arba jau gauna tokią pagalbą.

5. Sąjungos biudžetas nenaudojamas jokioms EVF išlaidoms ar nuostoliams padengti.

6. Pradinis EVF skolinimo pajėgumas yra ne mažesnis kaip 500 000 mln. EUR. Visų EVF finansinių įsipareigojimų suma niekada negali viršyti minimalaus skolinimo pajėgumo. Valdytojų taryba gali nuspręsti padidinti skolinimo pajėgumą. Tinkamai pagrįstais išskirtiniais atvejais Valdytojų taryba taip pat gali laikinai sumažinti skolinimo pajėgumą, jei to reikia, kad būtų užtikrintas EVF funkcijų vykdymas.

9 straipsnis

Reikalavimai įmokėti lėšas

1. Valdytojų taryba bet kada gali pareikalauti įmokėti neįmokėtą įstatinį kapitalą ir nustatyti atitinkamą terminą, iki kurio EVF narės turi jį įmokėti.

2. Direktorių valdyba, paprasta balsų dauguma priėmusi sprendimą, gali pareikalauti įmokėti neįmokėtą įstatinį kapitalą norėdama atkurti įmokėtąjį kapitalą, jei pastarasis padengus nuostolius sumažėjo ir nesiekia šio statuto 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos, kurią Valdytojų taryba gali keisti šio statuto 10 straipsnyje nustatyta tvarka, ir nustatyti atitinkamą terminą, iki kurio EVF narės turi jį įmokėti.

3. Valdantysis direktorius laiku pareikalauja įmokėti neįmokėtą įstatinį kapitalą, jei tai būtina tam, kad EVF galėtų vykdyti suplanuotus ar kitus mokėjimo įsipareigojimus EVF kreditorių atžvilgiu. Valdantysis direktorius apie visus tokius reikalavimus informuoja Direktorių valdybą ir Valdytojų tarybą. Nustačius galimą EVF lėšų trūkumą, valdantysis direktorius kuo skubiau pareikalauja įmokėti kapitalą siekdamas užtikrinti, kad EVF turėtų pakankamai lėšų suėjus terminui visiškai sumokėti kreditoriams. EVF narės neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja pareikalavus vykdyti bet kokį valdančiojo direktoriaus remiantis šia dalimi iškeltą reikalavimą įmokėti lėšas, nurodytą sumą sumokant per septynias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo dienos.

4. EVF narės privalo laiku vykdyti visus reikalavimus įmokėti lėšas.

5. Direktorių valdyba patvirtina išsamias sąlygas, taikomas reikalavimams įmokėti lėšas pagal šį straipsnį.

10 straipsnis

Kapitalo didinimas

1. Valdytojų taryba gali nuspręsti padidinti 11 straipsnyje nustatytą EVF įstatinį kapitalą. EVF narėms naujos akcijos paskirstomos pagal 11 straipsnyje nurodytą įnašų raktą.

2. Valstybei narei tapus nauja EVF nare, EVF įstatinis kapitalas savaime padidėja padauginus atitinkamas tuo metu galiojančias sumas iš naujos EVF narės svorio indekso ir esamų EVF narių svorio indekso santykio, neviršijančio šio statuto 11 straipsnyje nurodyto pakoreguoto įnašų rakto.

11 straipsnis

Įnašų raktas

1. EVF įstatinio kapitalo, kurį pasirašo EVF narės, kurios yra valstybės narės, kurių valiuta yra euro, pasirašymo įnašų raktas remiantis 2 ir 3 dalimis yra grindžiamas ECB kapitalo, kurį pasirašo EVF narių nacionaliniai centriniai bankai, pasirašymo raktu remiantis prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (toliau – ECBS statutas) 29 straipsniu.

2. EVF įstatinio kapitalo pasirašymo pradinių įnašų raktas nustatytas prie šio statuto pridedamoje I lentelėje.

3. EVF įstatinio kapitalo pasirašymo įnašų raktas koreguojamas, kai:

a) valstybė narė tampa nauja EVF nare ir savaime padidėja EVF įstatinis kapitalas arba

b) baigia galioti remiantis 44 straipsniu EVF narei dvylika metų taikytas laikinas įnašų rakto koregavimas.

4. Valdytojų taryba gali nuspręsti atsižvelgti į galimus 1 dalyje nurodyto ECB kapitalo pasirašymo rakto atnaujinimus, kai įnašų raktas koreguojamas remiantis 3 dalimi.

5. Kai koreguojamas EVF įstatinio kapitalo pasirašymo įnašų raktas, EVF narės tarpusavyje apsikeičia tokio dydžio įstatinio kapitalo dalimis, kokios būtinos užtikrinti, kad įstatinio kapitalo pasiskirstymas atitiktų pakoreguotą raktą.

6. Direktorių valdyba imasi visų kitų priemonių, kurios būtinos šio straipsnio nuostatoms taikyti.

IV DALIS

EVF PARAMOS STABILUMUI OPERACIJOS

I antraštinė dalis

Principai, kuriais grindžiamos EVF stabilumo operacijos

12 straipsnis

Principai

1. Jei tai būtina euro zonos ar jos valstybių narių finansiniam stabilumui apsaugoti, EVF gali EVF narei teikti paramą stabilumui, taikydama 14–19 straipsniuose numatytas priemones, nustačiusi griežtas pasirinktą finansinės pagalbos priemonę atitinkančias politines sąlygas. Tokios politinės sąlygos gali apimti įvairius reikalavimus pradedant makroekonominio koregavimo programos įgyvendinimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 1 ir baigiant įpareigojimu nuolat laikytis iš anksto nustatytų tinkamumo sąlygų.

2. EVF, Taryba, Komisija ir valstybės narės visapusiškai laikosi SESV 152 straipsnio ir atsižvelgia į nacionalines taisykles bei praktiką ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį. Atitinkamai šio reglamento taikymas nedaro poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę.

II antraštinė dalis

EVF narėms teikiama parama finansiniam stabilumui

13 straipsnis

EVF narėms skiriamos paramos stabilumui teikimo tvarka

1. EVF narė gali pateikti Valdytojų tarybos pirmininkui prašymą skirti paramą stabilumui. Tokiame prašyme nurodoma finansinės pagalbos priemonė ar priemonės, kurias prašoma apsvarstyti. Gavęs tokį prašymą Valdytojų tarybos pirmininkas paprašo Komisijos bendradarbiaujant su ECB atlikti šias užduotis:

a) įvertinti visos euro zonos arba jos valstybių narių finansiniam stabilumui kilusią riziką, jei ECB dar nėra pateikęs analizės pagal šio statuto 18 straipsnio 2 dalį;

b) įvertinti valstybės skolos tvarumą.

c) įvertinti konkrečios EVF narės faktinius arba galimus finansavimo poreikius.

2. Remdamasi EVF narės prašymu ir 1 dalyje nurodytu vertinimu Valdytojų taryba gali nuspręsti iš principo skirti konkrečiai EVF narei paramą stabilumui finansinės pagalbos programos forma.

3. Jei priimamas 2 dalyje nurodytas sprendimas, Valdytojų taryba prašo Komisijos bendradarbiaujant su ECB ir EVF vesti derybas su atitinkama EVF nare dėl susitarimo memorandumo, kuriame būtų nustatytos finansinės pagalbos programos taikymo politinės sąlygos. Susitarimo memorandume turi būti nurodytas šalintinų trūkumų sunkumas ir pasirinkta finansinės pagalbos priemonė. Kartu valdantysis direktorius rengia pasiūlymą dėl susitarimo dėl finansinės pagalbos programos, kuriame nustatomos finansinės sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės ir kuris bus perduodamas tvirtinti Valdytojų tarybai.

Susitarimo memorandumas visapusiškai atitinka SESV nustatytas ekonominės politikos koordinavimo priemones, visų pirma visus Sąjungos teisės aktus, įskaitant konkrečiai EVF narei skirtas nuomones, įspėjimus, rekomendacijas ar sprendimus, ir makroekonominio koregavimo programą, kurią turi patvirtinti Taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnio 2 dalį. Prieš tai turi būti atliktas socialinio poveikio vertinimas.

4. Kai laikomasi 3 dalyje nurodytų reikalavimų ir Valdytojų tarybai pritarus, susitarimo memorandumą pasirašo Komisija ir EVF.

5. Susitarimo memorandumas skelbiamas viešai.

6. Direktorių valdyba tvirtina susitarimą dėl finansinės pagalbos programos, kuriame išsamiai aprašomi planuojamos skirti paramos stabilumui finansiniai aspektai ir, jei tinka, pirmos pagalbos dalies išmokėjimas.

7. EVF nustato atitinkamą įspėjimo sistemą, leidžiančią užtikrinti, kad laiku būtų gautos paramą stabilumui gaunančios EVF narės grąžinamos lėšos.

8. Komisija bendradarbiaudama su ECB stebi, kaip laikomasi finansinės pagalbos programos taikymui nustatytų politinių sąlygų.

14 straipsnis

EVF prevencinė finansinė pagalba

1. Valdytojų taryba gali nuspręsti skirti prevencinę finansinę pagalbą prevencinės sąlyginės kredito linijos forma arba griežtesnių sąlygų kredito linijos forma, kaip nurodyta šio statuto 12 straipsnio 1 dalyje.

2. EVF prevencinei finansinei pagalbai taikomos politinės sąlygos išsamiai nurodomos susitarimo memorandume vadovaujantis 13 straipsnio 3 dalimi.

3. EVF prevencinės finansinės pagalbos finansinės sąlygos konkrečiai nurodomos susitarime dėl prevencinės finansinės pagalbos programos, kurį pasirašo Valdantysis direktorius.

4. Direktorių valdyba patvirtina išsamias EVF prevencinės finansinės pagalbos įgyvendinimo sąlygų gaires.

5. Direktorių valdyba griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi valdančiojo direktoriaus pasiūlymu ir gavusi Komisijos stebėsenos ataskaitą, kaip nurodyta 13 straipsnio 8 dalyje, nusprendžia, ar reikia toliau taikyti kredito liniją.

6. Po to, kai EVF narė pirmą kartą gauna lėšų (per paskolą arba pirkimą pirminėje rinkoje), Direktorių valdyba griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi valdančiojo direktoriaus pasiūlymu ir vadovaudamasi Komisijos bendradarbiaujant su ECB atliktu vertinimu nusprendžia, ar kredito linija tebėra pakankama, ar būtina kitos formos finansinė pagalba.

15 straipsnis

Finansinė pagalba EVF narės kredito įstaigoms rekapitalizuoti

1. Valdytojų taryba gali nuspręsti skirti EVF narei finansinę pagalbą suteikdama paskolas, kurios būtų naudojamos vien tik tos EVF narės kredito įstaigoms rekapitalizuoti.

2. Politinės sąlygos, kuriomis suteikiama finansinė pagalba EVF narės kredito įstaigoms rekapitalizuoti, nustatomos susitarimo memorandume vadovaujantis 13 straipsnio 3 dalimi.

3. Nepažeidžiant SESV 107 ir 108 straipsnių, finansinės sąlygos, kuriomis suteikiama finansinė pagalba EVF narės kredito įstaigoms rekapitalizuoti, išsamiai nurodoma susitarime dėl finansinės pagalbos programos, kurį pasirašo valdantysis direktorius.

4. Direktorių valdyba patvirtina išsamias finansinės pagalbos EVF narės kredito įstaigoms rekapitalizuoti įgyvendinimo sąlygų gaires.

5. Jei reikia, Direktorių valdyba griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi valdančiojo direktoriaus pasiūlymu ir gavusi Komisijos stebėsenos ataskaitą, kaip nurodyta 13 straipsnio 8 dalyje, nusprendžia dėl finansinės pagalbos dalių, kurios bus mokamos po pirmos dalies išmokėjimo, mokėjimo.

16 straipsnis

EVF paskolos

1. Vadovaudamasi 12 straipsnio 1 dalimi Valdytojų taryba gali nuspręsti skirti EVF narei finansinę pagalbą suteikdama paskolą.

2. EVF paskoloms taikomos politinės sąlygos nurodomos makroekonominio koregavimo programoje, kuri išsamiai išdėstyta susitarimo memorandume, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje.

3. Kiekvienos EVF paskolos finansinės sąlygos konkrečiai nurodomos susitarime dėl finansinės pagalbos programos, kurį pasirašo valdantysis direktorius.

4. Direktorių valdyba patvirtina išsamias EVF paskolų įgyvendinimo sąlygų gaires.

5. Direktorių valdyba griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi valdančiojo direktoriaus pasiūlymu ir gavusi Komisijos stebėsenos ataskaitą, kaip nurodyta 13 straipsnio 8 dalyje, nusprendžia dėl finansinės pagalbos dalių, kurios bus mokamos po pirmos dalies išmokėjimo, mokėjimo.

17 straipsnis

Pirminės rinkos paramos priemonė

1. Valdytojų taryba, norėdama kuo labiau padidinti finansinės pagalbos ekonominį veiksmingumą, gali nuspręsti vykdyti EVF narės obligacijų pirkimą pirminėje rinkoje, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirminės rinkos paramos priemonei taikomos politinės sąlygos išsamiai nurodomos susitarimo memorandume vadovaujantis 13 straipsnio 3 dalimi.

3. Finansinės sąlygos, kuriomis perkamos obligacijos, konkrečiai nurodomos susitarime dėl finansinės pagalbos programos, kurį pasirašo valdantysis direktorius.

4. Direktorių valdyba patvirtina išsamias pirminės rinkos paramos priemonės įgyvendinimo tvarkos gaires.

5. Direktorių valdyba griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi valdančiojo direktoriaus pasiūlymu ir gavusi Komisijos stebėsenos ataskaitą, kaip nurodyta 13 straipsnio 8 dalyje, nusprendžia dėl finansinės pagalbos išmokėjimo ją gaunančiai valstybei narei, atliekant operacijas pirminėje rinkoje.

18 straipsnis

Antrinės rinkos paramos priemonė

1. Valdytojų taryba gali nuspręsti antrinėje rinkoje vykdyti su EVF narės obligacijomis susijusias operacijas, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje.

2. Sprendimai dėl intervencijų antrinėje rinkoje siekiant išvengti krizės išplitimo priimami remiantis ECB analize, kuria pripažįstamos finansų rinkoje susidariusios išskirtinės sąlygos ir pavojus finansiniam stabilumui.

3. Antrinės rinkos paramos priemonei taikomos politinės sąlygos išsamiai nurodomos susitarimo memorandume vadovaujantis 13 straipsnio 3 dalimi.

4. Finansinės sąlygos, kuriomis bus atliekamos operacijos antrinėje rinkoje, konkrečiai nurodomos susitarime dėl finansinės pagalbos programos, kurį pasirašo vykdomasis direktorius.

5. Direktorių valdyba patvirtina išsamias antrinės rinkos paramos priemonės įgyvendinimo tvarkos gaires.

6. Direktorių valdyba griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi valdančiojo direktoriaus pasiūlymu, priima sprendimą pradėti operacijas antrinėje rinkoje.

19 straipsnis

Tiesioginio kredito įstaigų rekapitalizavimo priemonė

1. Nepažeidžiant SESV 107 ir 108 straipsnių, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies d punkto ir 27 straipsnio 9 dalies ir Direktyvos 2014/59/ES 56, 57 ir 58 straipsnių, EVF valdytojų taryba EVF narės prašymu gali nuspręsti suteikti finansinę pagalbą tiesiogiai kredito įstaigoms rekapitalizuoti. Ši pagalba skirta ypatingiems atvejams, kai EVF narė patiria didelių finansinio sektoriaus sunkumų, kurių negalima pašalinti nesukeliant didelio pavojaus jos fiskaliniam tvarumui dėl didelės rizikos, kad neigiamas poveikis iš finansų sektoriaus persiduos valstybei, arba kai pasirinkus alternatyvą kiltų pavojus EVF narės galimybei nuolat gauti rinkos finansavimą.

2. Atitinkama kredito įstaiga yra sisteminės svarbos arba kelia didelę grėsmę visos euro zonos arba prašymą teikiančios EVF narės finansiniam stabilumui.

3. EVF narė, kurios teritorijoje yra 2 dalyje nurodyta kredito įstaiga, kartu su EVF įneša atitinkamo dydžio ir kokybės kapitalo įnašą.

4. Valdytojų taryba patvirtina išsamias tiesiogiai kredito įstaigoms rekapitalizuoti skirtos priemonės įgyvendinimo tvarkos gaires.

5. Direktorių valdyba patvirtina rekapitalizavimą. Kai taikoma, toks patvirtinimas gali priklausyti nuo konkrečiai pagalbą gaunančiai įstaigai taikomų sąlygų.

6. Finansinių įsipareigojimų, susijusių su pagal 1 dalį priimtais sprendimais, bendra suma neviršija 60 000 mln. EUR.

III antraštinė dalis

EVF kainų nustatymo politika ir skolinimosi operacijos

20 straipsnis

Kainų nustatymo politika

1. Skirdamas paramą stabilumui, teikdamas kredito linijas ar nustatydamas garantijas EVF siekia visiškai padengti savo finansavimo ir veiklos išlaidas, todėl nustato atitinkamą maržą.

2. Visų priemonių kainų nustatymas išsamiai reglamentuojamas kainų nustatymo gairėmis, kurias patvirtina Valdytojų taryba.

3. Kainų nustatymo politiką Valdytojų taryba gali peržiūrėti.

21 straipsnis

Skolinimosi operacijos

1. EVF gali pritraukti lėšų išleisdamas finansines priemones arba sudarydamas finansines ar kitokias sutartis ar susitarimus su savo narėmis, finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis.

2. Skolinimosi operacijų sąlygas nustato valdantysis direktorius remdamasis išsamiomis gairėmis, kurias patvirtina Direktorių valdyba.

3. EVF naudoja tinkamas rizikos valdymo priemones, kurias reguliariai peržiūri Direktorių valdyba.

V DALIS

PARAMA BPV

22 straipsnis

BPV skirtos kredito linijos ar garantijos

1. Finansinę paramą BPV vienodomis sąlygomis bendrai teikia EVF ir dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, kurių valiuta nėra euro, teikdami kredito linijas arba nustatydami viršutines ribas BPV įsipareigojimų garantijoms, arba ir viena, ir kita.

Pagal 1 dalį BPV suteiktos paramos sumas apmoka EVF ir dalyvaujančios valstybės narės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, proporcingai raktui, kurį nurodo BPV prašydama paramos. Siekdama nustatyti šį raktą, BPV apskaičiuoja papildomus ex post įnašus, kuriuos reikia surinkti, siekiant grąžinti visą paramos sumą, ir susumuoja rezultatus atitinkamai visų EVF narių teritorijos ir kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, kurios valiuta nėra euro, teritorijos lygmeniu. Šį skaičiavimą BPV atlieka remdamasi naujausia informacija, gauta Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio taikymo tikslais. Šio skaičiavimo tikslais BPV netaiko susitarimo dėl įnašų į Fondą pervedimo ir sujungimo 5 straipsnio 1 dalies e punkto.

2. Neįvykdytų įsipareigojimų, kylančių iš sprendimų, priimtų pagal 1 dalį, bendrai sumai taikoma pradinė viršutinė riba – 60 000 mln. EUR.

3. BPV suteiktas lėšas BPV kompensuoja pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 73 straipsnį.

4. Valdytojų taryba, veikdama pagal susitarimą su 1 dalyje nurodytomis dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis:

a) patvirtina finansines paramos sąlygas;

b) gali nuspręsti padidinti 2 dalyje nurodytą viršutinę ribą.

5. Kai valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, tampa dalyvaujančia valstybe nare, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, ta valstybė narė susitaria su EVF ir kitomis dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, kurių valiuta nėra euro, patvirtinti arba, jei reikia, patikslinti 4 dalyje nurodytas sąlygas.

Kai valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, tampa dalyvaujančia valstybe nare, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, 3 dalyje nurodyta pradinė viršutinė riba padidėja proporcingai tikslinio finansavimo lygio padidėjimui pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnį, kai valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, tampa dalyvaujančia valstybe nare, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje.

6. 4 dalies a pastraipoje nurodytos finansinės sąlygos smulkiau išdėstomos viename ar keliuose susitarimuose dėl finansinės pagalbos programos, kurie sudaromi tarp BPV, iš vienos pusės, ir EVF ir 1 dalyje nurodytos dalyvaujančios valstybės narės, iš kitos pusės.

7. Sprendimai dėl kredito linijos panaudojimo arba garantijų dėl BPV įsipareigojimų suteikimo priimami ne vėliau kaip per 12 valandų nuo BPV prašymo gavimo.

8. Kai BPV prašymas yra susijęs su pertvarkymo schema, BPV gali, pasitarusi su Komisija, prašyti paramos prieš tokios pertvarkymo schemos patvirtinimą. Tokiu atveju sprendimai dėl kredito linijos panaudojimo arba dėl BPV įsipareigojimų suteikimo įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir pertvarkymo schema.

23 straipsnis

EVF taikomos taisyklės

1. Valdytojų taryba patvirtina EVF paramos finansines sąlygas. 

2. Valdantysis direktorius:

a) gavęs Direktorių valdybos patvirtinimą pasirašo susitarimą;

b) turi teisę nuspręsti dėl kredito linijos panaudojimo arba garantijų dėl BPV įsipareigojimų suteikimo.

3. Direktorių valdyba patvirtina išsamias EVF kredito linijų ar garantijų BPV įgyvendinimo sąlygų gaires.

24 straipsnis

Taisyklės, taikomos Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje apibrėžtoms dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro

Prieš valstybei narei, kurios valiuta nėra euro, tampant dalyvaujančia valstybe nare, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, ta valstybė narė suteikia BPV paramos kredito liniją arba garantijas pagal šio statuto 22 straipsnį, ECB priėmus sprendimą, kuriuo nustatomas ECB ir tos valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos glaudus bendradarbiavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnio 2 dalį.

Tos valstybės narės nustato procedūras, kad šios kredito linijos ir garantijos galėtų būti panaudotos remiantis šio statuto 22 straipsniu.

VI DALIS

FINANSŲ VALDYMAS

25 straipsnis

Investicijų politika

1. Valdantysis direktorius, vadovaudamasis Direktorių valdybos nustatytomis ir reguliariai peržiūrimomis gairėmis, vykdo EVF atžvilgiu apdairią investavimo politiką siekdamas užtikrinti jo aukščiausią kreditingumą. EVF suteikiama teisė dalį grąžos iš savo investicijų portfelio naudoti savo veiklos ir administracinėms išlaidoms padengti.

2. EVF operacijos atitinka patikimo finansų ir rizikos valdymo principus.

26 straipsnis

Dividendų politika

1. Direktorių valdyba paprasta balsų dauguma gali nuspręsti paskirstyti dividendus EVF narėms, kai įmokėtasis kapitalas ir rezervo fondas viršija dydį, kuris būtinas EVF skolinimo pajėgumui išlaikyti, ir kai pajamos iš investavimo nereikalingos įsipareigojimams kreditoriams padengti. Dividendai paskirstomi pro rata, t. y. atsižvelgiant į įmoką į įmokėtąjį kapitalą, ir į 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą galimą EVF narės sprendimą greičiau sumokėti savo įmokėtojo kapitalo dalį.

2. Nepažeidžiant šio statuto 8 straipsnio 6 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies ir su sąlyga, kad EVF nesuteikė finansinės pagalbos vienai iš savo narių, pajamos, gautos investavus EVF įmokėtąjį kapitalą, atėmus veiklos išlaidoms padengti skirtas lėšas grąžinamos EVF narėms pagal atitinkamas jų sumokėtas įmokas į įmokėtąjį kapitalą.

3. Valdantysis direktorius dividendų politiką EVF atžvilgiu vykdo vadovaudamasis Direktorių valdybos nustatytomis gairėmis.

27 straipsnis

Rezervo ir kiti fondai

1. Valdytojų taryba įsteigia rezervo fondą ir, jei reikia, kitus fondus.

2. Nepažeidžiant šio statuto 26 straipsnio, vykdant EVF operacijas gautos grynosios pajamos ir pajamos, gautos EVF narėms skyrus finansines sankcijas vykdant pagal SESV 121 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnyje nustatytą daugiašalės priežiūros procedūrą, perviršinio deficito procedūrą ir makroekonominio disbalanso procedūrą, kaupiamos rezervo fonde.

3. Rezervo fondo lėšos investuojamos vadovaujantis gairėmis, kurias patvirtina Direktorių valdyba.

4. Direktorių valdyba patvirtina taisykles, kurios gali būti reikalingos steigiant, administruojant ir naudojant kitus fondus.

28 straipsnis

Nuostolių padengimas

1. Nuostoliai, kurie patiriami vykdant EVF operacijas, padengiami:

a) pirma, rezervo fondo lėšomis;

b) antra, įmokėtuoju kapitalu ir

c) galiausiai, atitinkama įstatinio neįmokėtojo kapitalo, kurį pareikalaujama įmokėti pagal 9 straipsnio 3 dalį, suma.

2. Jei EVF narė nevykdo reikalavimo įmokėti lėšas pagal 9 straipsnio 2 arba 3 dalį, visoms EVF narėms paskelbiamas persvarstytas reikalavimas įmokėti didesnes lėšas siekiant užtikrinti, kad EVF surinktų reikiamą įmokėtojo kapitalo sumą. Informavusi Komisiją, Valdytojų taryba priima sprendimą dėl atitinkamų veiksmų, kuriais užtikrinama, kad atitinkama EVF narė grąžintų savo skolą EVF per pagrįstą laikotarpį. Valdytojų tarybai suteikiama teisė reikalauti mokėti delspinigius nuo sumos, kurią vėluojama sumokėti.

3. Kai EVF narė grąžina skolą EVF, kaip nurodyta 2 dalyje, EVF, kapitalo perviršis grąžinamas kitoms EVF narėms vadovaujantis Valdytojų tarybos patvirtintomis taisyklėmis.

VII DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

29 straipsnis

Biudžetas

1. EVF turi nepriklausomą savo lėšomis finansuojamą biudžetą, kuris nėra Sąjungos biudžeto dalis.

2. EVF finansiniai metai prasideda kiekvienų metų sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

30 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1. Valdantysis direktorius kiekvieniems finansiniams metams parengia administracinį biudžetą ir pateikia jį Direktorių valdybai ne vėliau kaip prieš tai einančių finansinių metų lapkričio 15 d.

Direktorių valdyba patvirtina administracinį biudžetą ne vėliau kaip prieš tai einančių finansinių metų gruodžio 15 d.

2. Metinis biudžetas, patvirtintas Direktorių valdybos, pateikiamas Valdytojų tarybai kitame jos metiniame posėdyje.

31 straipsnis

Metinės ataskaitos

1. Direktorių valdyba veda EVF metinę apskaitą ir parengia metines ataskaitas, taip pat ketvirčio suvestinę ataskaitą ir pelno ir nuostolių ataskaitą (abi išreikštas eurais) pagal bendruosius apskaitos principus ir Direktorių valdybos reikalaujamas papildomas apskaitos taisykles, patvirtintas Auditorių tarybos.

Tvarkydamas savo vidaus apskaitą EVF atskiria pagal šio statuto 19 straipsnį vykdomos veiklos apskaitą pagal bendruosius apskaitos principus ir pagal šio straipsnio 1 dalį priimtas papildomas apskaitos taisykles.

3. ESM ataskaitos audituojamos pagal visuotinai priimtus audito standartus ne rečiau kaip kartą per metus pagal šio statuto 34 straipsnį.

4. Valdytojų taryba tvirtina EVF metines ataskaitas.

5. Valdantysis direktorius EVF narėms išplatina EVF finansinės būklės ketvirčio suvestinę ataskaitą ir EVF veiklos rezultatus atspindinčią pelno ir nuostolių ataskaitą.

32 straipsnis

Finansinės ataskaitos ir metinė ataskaita

1. Direktorių valdyba parengia kiekvienų finansinių metų finansines ataskaitas, apimančias balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą ir aiškinamąjį raštą, ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d. Aiškinamajame rašte apibendrinami svarbūs balanso ir pelno ir nuostolių ataskaitos punktai, susiję su veikla, vykdoma pagal tiesioginio įstaigų rekapitalizavimo priemonę, paimti iš 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų.

2. Valdantysis direktorius parengia metinę ataskaitą apie kiekvienus finansinius metus ir pateikia ją Valdytojų tarybai tvirtinti per jos metinį posėdį.

Į metinę ataskaitą įeina:

a) EVF politikos ir veiklos aprašymas;

b) atitinkamų finansinių metų finansinės ataskaitos;

c) išorės auditorių ataskaita apie jų atliktą finansinių ataskaitų auditą pagal 34 straipsnį ir

c) Auditorių tarybos ataskaita apie finansines ataskaitas pagal 35 straipsnį.

5. Valdytojų tarybai patvirtinus, metinė ataskaita paskelbiama EVF svetainėje.

33 straipsnis

Vidaus auditas

Vidaus audito funkcija nustatoma remiantis tarptautiniais standartais.

34 straipsnis

Išorės auditas

1. EVF ataskaitas audituoja iš geros tarptautinės reputacijos audito įmonių pasirinkti nepriklausomi išorės auditoriai, Valdytojų tarybos patvirtinti trejų metų kadencijai, kurie tvirtinami ir kurių vieša priežiūra vykdoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB 2 .

Audito įmonė privalomai keičiama kas šešerius metus.

2. Nepriklausomi išorės auditoriai atsako už metinių finansinių ataskaitų patvirtinimą ir turi visus įgaliojimus tikrinti visas EVF buhalterines knygas bei sąskaitas ir gauti visą informaciją apie jo sandorius.

35 straipsnis

Auditorių taryba

1. Auditorių tarybą sudaro penki nariai, Valdytojų tarybos paskirti trejų metų kadencijai, kuri negali būti pratęsta, t. y.:

a) du pirmininko pasiūlyti nariai;

b) du nariai, paskirti dviejų EVF narių aukščiausių audito institucijų, vienas iš grupės, kurią sudaro pusė EVF narių, suapvalinus iki artimiausio sveiko skaičiaus, turinčių didžiausią EVF akcijų skaičių, o kitas iš likusių EVF narių grupės, pagal rotacijos sistemą EVF narių pavadinimų anglų kalba abėcėlės tvarka kiekvienoje grupėje, kaip nustatyta šio statuto I lentelėje;

c) vienas Europos Audito Rūmų paskirtas narys.

Kad galėtų būti tinkami tapti Auditorių tarybos nariais, kandidatai turi turėti kompetencijos audito ir finansų srityje ir profesinių žinių, įgūdžių bei audito patirties, kurių reikia tarybos užduotims tinkamai atlikti.

Auditorių taryba iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai su galimybe ją pratęsti.

Auditorių taryba nustato darbo tvarkos taisykles, kuriomis vadovaujasi vykdydama savo veiklą.

2. Eidami savo pareigas Auditorių valdybos nariai yra nepriklausomi. Jie nesiekia gauti ir nepriima jokių EVF valdymo organų, EVF narių ar kitų viešojo ar privačiojo sektoriaus institucijų nurodymų.

Pagal tarptautinius standartus Auditorių tarybos nariai stengiasi išvengti visų interesų konfliktų ir susilaiko nuo bet kokių veiksmų, nesuderinamų su jų pareigomis, tiek jų paskyrimo metu, tiek per savo kadenciją bei jai pasibaigus.

3. Auditorių taryba atlieka nepriklausomus auditus. Ji tikrina EVF sąskaitas ir patikrina, ar teisingai tvarkomos operacinės sąskaitos ir sudarytas balansas. Laikydamasi tarptautinių audito standartų ji tikrina EVF apskaitos tvarkingumą, atitiktį, veiklos rezultatus ir rizikos valdymą. Ji stebi ir peržiūri EVF vidaus ir išorės audito procesus ir jų rezultatus.

Auditorių taryba gauna prieigą prie visų EVF dokumentų ir informacijos, įskaitant duomenis apie vidaus ir išorės audito procesus, reikalingus jos užduotims įgyvendinti.

4. Auditorių taryba bet kuriuo metu gali informuoti Direktorių valdybą apie savo išvadas. Kasmet ji parengia Valdytojų tarybai skirtą ataskaitą apie audito metu nustatytus faktus, susijusius su operacinėmis sąskaitomis ir balansu, ir savo išvadas ir rekomendacijas.

5. Valdytojų taryba sudaro galimybę susipažinti su metine ataskaita EVF narių nacionaliniams parlamentams ir aukščiausioms audito institucijoms ir Europos Audito Rūmams ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jos gavimo iš Auditorių tarybos. Vienu metu ji persiunčia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

6. Auditorių taryba gali nuspręsti Valdytojų tarybos arba valdančiojo direktoriaus prašymu parengti papildomas ataskaitas.

7. Auditorių tarybos nariai ir jos paskirti ekspertai visą viešai neskelbtiną informaciją, gautą jiems vykdant savo pareigas, laiko griežtai konfidencialia ir jos neatskleidžia, taip pat ir pasibaigus jų kadencijai ar paskyrimui.

VIII DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Vieta

1. EVF būstinė ir pagrindinis biuras yra Liuksemburge.

2. Direktorių valdybai priėmus sprendimą pagal šio statuto 6 straipsnio 5 dalį EVF gali steigti ryšių palaikymo tarnybas.

37 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

Susitarimai dėl patalpų ir įrangos, kurias EVF suteikia Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, nustatomi atskirame EVF ir Liuksemburgo susitarime dėl būstinės. Kol įsigalios susitarimas dėl būstinės, EVF taikomas 2012 m. spalio 8 d. ESM ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės susitarimas dėl būstinės.

38 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1. EVF ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

2. EVF netaikomi jokie reikalavimai, nustatyti Sąjungos teisėje ir valstybių narių teisės aktuose, turėti įgaliojimus arba licenciją veikti kaip kredito įstaigai, investicinių paslaugų teikėjui arba kitam įgaliotam ir licenciją turinčiam arba reguliuojamam subjektui.

39 straipsnis

EVF personalas

1. Pagal Tarnybos nuostatų 1a straipsnio 2 dalį EVF personalui taikomi Tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės, išskyrus tuos darbuotojus, kurie reglamento įsigaliojimo dieną yra įdarbinti pagal sutartį su ESM. Tokioms sutartims, įskaitant sutartis su trečiųjų šalių piliečiais, toliau taikomos sutarties sąlygos, galiojančios šio reglamento įsigaliojimo metu.

Pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas institucija, turinti teisę sudaryti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas sutartis, siūlo neterminuotą laikino darbuotojo arba sutartininko darbo sutartį visiems asmenims, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną yra įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su ESM. Darbo pasiūlymas teikiamas įvertinus užduotis, kurias tarnautojas turės atlikti dirbdamas laikinuoju darbuotoju arba sutartininku.

Su ESM sudarytos terminuotos darbo sutartys baigia galioti nustatytą dieną ir nebepratęsiamos pagal sutarties sąlygas, galiojančias šio reglamento įsigaliojimo metu.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valdančiajam direktoriui taikomos tokios pat tarnybinių pajamų ir pensinio amžiaus taisyklės, nustatytos Tarybos reglamente (ES) Nr. 300/2016 3 , kaip ir Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojui. Valdybos nariams taikomos tokios pat taisyklės, nustatytos Reglamente (ES) Nr. 300/2016, kaip ir specializuoto teismo nariui. Reglamente (ES) Nr. 300/2016 nenumatytais aspektais taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos.

3. EVF personalą sudaro pareigūnai, laikinieji darbuotojai ir sutartininkai. Valdyba kasmet informuojama apie valdančiojo direktoriaus sudarytas neterminuotas sutartis.

4. Direktorių valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

5. EVF personalo atžvilgiu valdantysis direktorius naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikiami Paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikiami įgaliojimus sudaryti sutartis turinčiai institucijai.

40 straipsnis

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

1. Valdytojų tarybos ir Direktorių valdybos nariai ir buvę nariai bei visi kiti asmenys, dirbantys ar dirbę EVF arba su juo susiję, neatskleidžia profesine paslaptimi laikomos informacijos netgi nustoję eiti savo pareigas, kaip nustatyta SESV 339 straipsnyje ir taikomose Sąjungos teisės nuostatose. Visų pirma, jie neturi teisės jokiems asmenims ar institucijoms atskleisti vykdant jų profesinę veiklą gautos informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip profesinę paslaptį, nebent ji atskleidžiama vykdant jų funkcijas pagal šį reglamentą.

2. Direktorių valdyba patvirtina elgesio kodeksą, kuris privalomas EVF valdančiajam direktoriui ir visiems direktoriams, pakaitiniams direktoriams ir darbuotojams, ir nustato jų įpareigojimus, susijusius su tokiais klausimais kaip konfidencialumas, vieši pareiškimai ir ryšiai su žiniasklaida, privačios investicijos ir finansinių bei verslo interesų atskleidimas.

3. Direktorių valdyba patvirtina reikalingas priemones, susijusias su saugiu konfidencialios informacijos tvarkymu, apdorojimu, atskleidimu ir dalijimusi ja.

4. Prieš atskleidžiant bet kokią informaciją, valdantysis direktorius užtikrina, kad joje nebūtų konfidencialios informacijos, visų pirma įvertindamas, kokį poveikį jos atskleidimas galėtų turėti viešajam interesui, kiek tai susiję su euro zonos, EVF narės ar dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, finansų sistemos stabilumu, tarptautinei, finansų, pinigų ar ekonominei politikai ir santykiams, fizinių ir juridinių asmenų komerciniams interesams, teismo procesams, tikrinimų tikslams, tyrimams ir auditams. Informacijos atskleidimo poveikio tikrinimo procedūra apima specialų bet kokio dokumento, susijusio su šio statuto 16 straipsnyje nurodytos paramos finansiniam stabilumui teikimu arba šio statuto 22–24 straipsniuose nurodytu BPV skirtų kredito linijų teikimu arba garantijų nustatymu, turinio ir detalių atskleidimo poveikio įvertinimą.

5. Laikydamasi tinkamų konfidencialumo užtikrinimo priemonių, nustatytų pagal šio straipsnio 3 dalį, Direktorių valdyba nedraudžia EVF, jos narėms, Tarybai, Komisijai, ECB, įskaitant atitinkamus jų darbuotojus ir ekspertus, dalytis bet kokia informacija, įskaitant konfidencialią informaciją, tarpusavyje ir su centriniais bankais, nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, indėlių garantijų sistemomis, investuotojų kompensavimo sistemomis, BPV, nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, ir su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, kurių valiuta nėra euro, arba jų kompetentingomis institucijomis, atliekančiomis šioje dalyje paminėtoms funkcijoms lygiavertes funkcijas, EVF užduotims vykdyti. Valdantysis direktorius dalijimuisi informacija taiko šio straipsnio 3 dalyje numatytas reikalingas priemones.

8. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant EVF atskaitomybės Europos Parlamentui pagal šio reglamento 5 straipsnį ir EVF narių nacionaliniams parlamentams pagal 6 straipsnio 3 dalį reikalavimų.

9. 1 dalyje nurodyti profesinės paslapties reikalavimai taip pat taikomi stebėtojams pagal 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis arba Valdytojų tarybos posėdžių dalyviams pagal 22 straipsnį.

41 straipsnis

Bendradarbiavimas

1. EVF gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, biurais ir agentūromis, atsižvelgiant į jų atitinkamus tikslus, su valstybių narių valdžios institucijomis, trečiųjų šalių, kurios ad hoc pagrindu teikia finansinę pagalbą EVF narei, valdžios institucijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis arba subjektais, turinčiais specialių įsipareigojimų susijusiose srityse.

2. 1 dalyje nurodytais tikslais EVF gali sudaryti darbinius susitarimus, visų pirma su Komisija ir Europos Centriniu Banku. Šie darbiniai susitarimai yra techninio ir (arba) operacinio pobūdžio ir jais visų pirma siekiama palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp juos sudariusių šalių pagal šio statuto 40 straipsnio 5 dalį. Darbiniai susitarimai neturi teisiškai privalomų padarinių.

IX DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

42 straipsnis

Europos finansinio stabilumo fondo valdymas

EVF gali valdyti EFSF remdamasis valdymo susitarimu su EFSF, įskaitant atlygio sąlygas. Kai ESM yra sudaręs kokį nors susitarimą tuo pačiu tikslu, tokiam susitarimui taikomas šio reglamento 2 straipsnis.

43 straipsnis

Naujų EVF narių pradinio kapitalo įmokėjimas

1. Nepažeidžiant 8 straipsnio 4 dalies ir šio straipsnio 3 dalies, naujos EVF narės gali naudotis visomis šiuo reglamentu suteikiamomis teisėmis, įskaitant balsavimo teises, pasirašiusios įsipareigojimą įmokėti savo pradinį įnašą į įstatinį kapitalą.

2. Pasirašius įsipareigojimą įmokėti pradinį įnašą, naujos EVF narės pasirašyta suma apmokėtosioms akcijoms padengti sumokama per penkis kartus kiekvienais metais mokant po 20 proc. visos sumos. Kitos keturios dalys atitinkamai mokamos pirmųjų, antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų pirmosios dalies mokėjimo dienos metinių dieną.

3. Per penkerių metų kapitalo mokėjimo dalimis laikotarpį naujos EVF narės pagreitina apmokėtųjų akcijų apmokėjimą laiku ir iki jų išleidimo dienos, siekdamos išlaikyti minimalų įmokėtojo kapitalo ir nesumokėtos EVF emisijos 15 proc. santykį ir užtikrinti 500 000 mln. EUR EVF skolinimo pajėgumą.

4. Nauja EVF narė gali nuspręsti greičiau sumokėti jai priklausančią mokėti įmokėtojo kapitalo dalį.

44 straipsnis

Laikinas įnašų rakto koregavimas

1. Laikinas šio pradinio įnašų rakto koregavimas taikomas dvylika metų po dienos, kurią konkreti EVF narė įsiveda eurą.

2. Jei naujos EVF narės bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui rinkos kainomis eurais paskutiniais metais iki jos įstojimo į EVF mažesnis nei 75 proc. Sąjungos BVP vidurkio vienam gyventojui rinkos kainomis, remiantis 8 straipsniu nustatytas EVF įstatinio kapitalo pasirašymo įmokų raktas koreguojamas laikinai ir yra lygus šių dydžių sumai:

a) 25 proc. tos EVF narės nacionaliniam centriniam bankui priklausančio ECB kapitalo dalies, kuri apskaičiuojama remiantis ECBS statuto 29 straipsniu; ir

b) 75 proc. tos EVF narės bendrųjų nacionalinių pajamų euro zonos rinkos kainomis eurais paskutiniais metais iki jos įstojimo į EVF dalies.

Procentais išreikštos dalys, nurodytos a ir b punktuose, suapvalinamos iki artimiausio 0,0001 proc. punkto kartotinio. Taikant šias nuostatas remiamasi Eurostato paskelbtais duomenimis.

3. 2 dalyje nurodytas laikinas koregavimas taikomas dvylika metų nuo dienos, kurią konkreti EVF narė įsivedė eurą.

4. Kadangi taikomas laikinas rakto koregavimas, atitinkama pagal šio straipsnio 2 dalį EVF narei priskirtų akcijų dalis perskirstoma EVF narėms, kurioms netaikomas laikinas koregavimas, pagal joms priklausančią ECB akcijų dalį, nustatytą remiantis ECBS statuto 29 straipsniu, prieš pat išleidžiant akcijas naujai EVF narei.

X DALIS

KITOS NUOSTATOS

45 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 4 , per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos EVF prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas visiems EVF darbuotojams taikytinas nuostatas naudodama to tarpinstitucinio susitarimo priede pateiktą šabloną.

2. Audito Rūmai turi įgaliojimus remdamasis dokumentais ir patikromis vietoje atlikti gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių lėšų iš EVF, auditą.

3. OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, remdamasi Tarybos reglamente (EB) Nr. 2185/96 5 ir Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatytomis nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su EVF finansuojama sutartimi.

46 straipsnis

Prieiga prie dokumentų

1. EVF turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 6 .

2. Per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos EVF priima vidaus priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 taikyti.

3. Dėl sprendimų, kuriuos EVF priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas Europos ombudsmenui arba pateiktas ieškinys Teisingumo Teisme laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4. Asmenys, kuriems taikomi EVF sprendimai, turi teisę susipažinti su EVF byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga negalioja konfidencialiai informacijai ar EVF vidaus parengiamiesiems dokumentams.

47 straipsnis

Kalbos reikalavimai

1. Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, EVF taikomas Tarybos reglamentas 1/1958 7 .

2. EVF darbinę kalbą arba kalbas, įskaitant Valdytojų tarybos, Direktorių valdybos, valdybos ir Auditorių tarybos posėdžių kalbą arba kalbas, nustato Valdytojų taryba, remdamasi šio statuto 5 straipsnio 8 dalimi.

3. EVF gali nuspręsti, kokias oficialiąsias kalbas vartoti siunčiant dokumentus Sąjungos institucijoms, agentūroms ar įstaigoms.

4. Visų EVF įrašų autentiška versija yra versija anglų kalba, nebent:

a) Direktorių valdyba konkretaus sandorio atveju nusprendžia kitaip;

b) valdantysis direktorius EVF narės prašymu ir jos sąskaita konkretaus Valdytojų tarybos arba Direktorių tarybos priimto sprendimo vertimą į tos EVF narės oficialiąją kalbą arba kalbas patvirtina kaip autentišką, jei to reikia taikomoms nacionalinėms procedūroms užbaigti.

I LENTELĖ

Pradinių EVF įnašų raktas

EVF narė	EVF raktas (%)
Belgijos Karalystė	3,4534
Vokietijos Federacinė Respublika	26,9616
Estijos Respublika	0,1847
Airija	1,5814
Graikijos Respublika	2,7975
Ispanijos Karalystė	11,8227
Prancūzijos Respublika	20,2471
Italijos Respublika	17,7917
Kipro Respublika	0,1949
Latvijos Respublika	0,2746
Lietuvos Respublika	0,4063
Liuksemburgo Didžioji Hercogystė	0,2487
Мalta	0,0726
Nyderlandų Karalystė	5,6781
Austrijos Respublika	2,7644
Portugalijos Respublika	2,4921
Slovėnijos Respublika	0,4247
Slovakijos Respublika	0,8184
Suomijos Respublika	1,7852
Iš viso	100,0

Nurodyti skaičiai suapvalinti iki keturių skaičių po kablelio.

II LENTELĖ

Pradinio įstatinio kapitalo pasirašymas

EVF narė	Akcijų skaičius	Kapitalo pasirašymas (EUR)
Belgijos Karalystė	243 397	24 339 700 000
Vokietijos Federacinė Respublika	1 900 248	190 024 800 000
Estijos Respublika	13 020	1 302 000 000
Airija	111 454	11 145 400 000
Graikijos Respublika	197 169	19 716 900 000
Ispanijos Karalystė	833 259	83 325 900 000
Prancūzijos Respublika	1 427 013	142 701 300 000
Italijos Respublika	1 253 959	125 395 900 000
Kipro Respublika	13 734	1 373 400 000
Latvijos Respublika	19 353	1 935 300 000
Lietuvos Respublika Liuksemburgo Didžioji Hercogystė	28 634 17 528	2 863 400 000 1 752 800 000
Мalta	5 117	511 700 000
Nyderlandų Karalystė	400 190	40 019 000 000
Austrijos Respublika	194 838	19 483 800 000
Portugalijos Respublika	175 644	17 564 400 000
Slovėnijos Respublika	29 932	2 993 200 000
Slovakijos Respublika	57 680	5 768 000 000
Suomijos Respublika	125 818	12 581 800 000
Iš viso	7 047 987	704 798 700 000

(1)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).

(2)    2016 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/449/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

(3)    2016 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/300, kuriuo nustatomos ES aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos (OL L 58, 2016 3 4, p. 1).

(4)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(5)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(6)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(7)    1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).