Briuselis, 2017 02 01

COM(2017) 47 final

2017/0015(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2017) 26 final}
{SWD(2017) 27 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Direktyvoje 2003/59/EB (toliau – direktyva) nustatyti profesionaliems krovininių automobilių ir autobusų vairuotojams skirti pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimai, kuriais gerinamas eismo saugumas Europos keliuose.

Direktyvos paskirtis – visoje ES kelti naujų vairuotojų mokymo standartus ir išlaikyti bei gerinti vairuotojo pažymėjimą jau turinčių krovininių automobilių ir autobusų vairuotojų profesinius įgūdžius. Visų pirma, direktyva siekiama geriau informuoti vairuotojus apie pavojus ir taip tuos pavojus mažinti bei didinti kelių eismo saugumą. Be to, direktyvoje nustatyti profesinių įgūdžių standartai, kurie padeda užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje ES.

Valstybėms narėms suteikta galimybė labai lanksčiai spręsti, kaip įgyvendinti direktyvą, pavyzdžiui, tai pasakytina apie vairuotojų mokymo turinį, administracines procedūras ir mokymo sistemos struktūrą.

2012 m. liepos mėn. Europos Komisija paskelbė direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodyta tam tikrų direktyvos įgyvendinimo trūkumų. Direktyvos įgyvendinimo ex post vertinimas, įskaitant konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, baigtas 2014 m. spalio mėn.

Atlikus vertinimą nustatyta, kad įgyvendinant direktyvą didelių problemų nekilo. Ji pagerino darbo jėgos judumą ir padėjo užtikrinti laisvą vairuotojų judėjimą. Be to, atlikus vertinimą nustatyta, kad direktyva iš tiesų prisidėjo prie pirminio jos tikslo – užtikrinti kelių eismo saugumą – įgyvendinimo.

Atlikus vertinimą taip pat nustatyta trūkumų, kurie kliudo taikyti veiksmingą ir nuoseklią teisinę sistemą ir siekti pirminių direktyvos tikslų. Šie trūkumai paaiškinti 3 skirsnyje. 

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Ši direktyva yra sudedamoji bendrosios ES teisės aktų, kuriais reglamentuojama krovininių automobilių ir autobusų profesionalių vairuotojų veikla, sistemos dalis. Ji taip pat glaudžiai susijusi su kelių eismo saugumu ir yra neatsiejama nuo kitų ES teisės aktų, pavyzdžiui, Direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimų 1 , Direktyvos dėl pavojingų krovinių vežimo 2 ir taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko 3 . Ji taip pat yra neatsiejama nuo patekimą į rinką reglamentuojančių ES teisės aktų.

Atlikus vertinimą nustatyta keletas konkrečių derėjimo su kitais ES teisės aktais problemų. Šiuo atžvilgiu siekiama tikslo – užtikrinti ES teisės aktų nuoseklumą.

Aiškiau išdėsčius nuostatas dėl vairuotojų liudijimų abipusio pripažinimo, susijusio su direktyvos taikymu, būtų padidintas vidinis direktyvos nuostatų dėl mokymo vietos ir abipusio pripažinimo administracinių procedūrų nuoseklumas. Be to, direktyvos nuostatos geriau derėtų su Reglamentu Nr. 1072/2009, todėl būtų užtikrintas abipusis profesionalių vairuotojų mokymo pripažinimas ir kartu būtų atsižvelgta į neseniai atliktą to reglamento vertinimą.

Visos galimos politikos priemonės padeda užtikrinti kokybiškesnį mokymą, o tai reiškia, kad gerėja ir kelių eismo saugumas. Tai suderinama su direktyvos, 2011 m. Transporto baltosios knygos ir 2010 m. komunikato „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ tikslais, visų pirma su tikslu per tą laikotarpį gerokai sumažinti nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų skaičių ir perpus sumažinti žūčių skaičių. Vienas iš pagrindinių komunikato tikslų – gerinti kelių eismo dalyvių švietimą, mokymą ir jų mokymą jau gavus vairuotojo pažymėjimą.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Baltojoje knygoje dėl būsimos transporto politikos skatinama siekti aplinkos tvarumo – iki 2050 m. transporto sektoriuje išmetamų CO2 kiekį sumažinti 60 proc. Jei daugiau dėmesio bus skiriama profesionalių vairuotojų mokymui vairuoti taip, kad degalai būtų naudojami efektyviai, CO2 išmetalų ir degalų sąnaudos mažės.

Siūloma iniciatyva dera su Komisijos paskelbtu prioritetu – kurti darbo vietas ir skatinti augimą. Atnaujintomis mokymą reglamentuojančiomis nuostatomis prisidedama prie tikslo siekti pažangaus augimo ir kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, kurioje svarbus vaidmuo tenka mokymuisi visą gyvenimą ir gebėjimui prisitaikyti prie technologinių inovacijų, siekti tvaraus augimo, skatinant kurti efektyviau išteklius naudojančią, ekologiškesnę ir konkurencingesnę ekonomiką, ir integracinio augimo, skatinant kurti didelio užimtumo ekonomiką. Be to, geresnis abipusis vairuotojų mokymo pripažinimas dera su bendrosios rinkos veikimo, visų pirma darbo jėgos judumo, gerinimu.

Informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) priemonių naudojimo skatinimas dera su politikos priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal skaitmeninės rinkos strategiją.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Teisinis Direktyvos dėl profesionalių vairuotojų mokymo (2003/59/EB) ir siūlomo pakeitimo pagrindas – Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 4 91 straipsnio 1 dalies c punktas (ankstesnis EB sutarties 71 straipsnis). Šiuo straipsniu grindžiamas ES teisės aktų, kuriais gerinama transporto sauga, įskaitant kelių eismo saugumą, priėmimas.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

ES ir valstybės narės turi bendrą kompetenciją reglamentuoti transporto sritį pagal SESV 4 straipsnio 2 dalies g punktą. ES gali naudotis teisėkūros įgaliojimais tik tiek, kiek tai leidžiama Sutartyse, tinkamai atsižvelgdama į būtinumo, subsidiarumo ir proporcingumo principus 5 .

Maždaug 33 proc. visų vežimo sunkiasvorėmis krovininėmis transporto priemonėmis reisų Europos Sąjungoje atliekama tarp valstybių narių. Maždaug 8 proc. tarpvalstybinio vežimo reisų Europos Sąjungoje atliekama autobusais arba tolimojo susisiekimo autobusais. Šie skaičiai per pastaruosius kelerius metus didėjo.

Kvalifikacijos kėlimo kursų, išklausytų kitoje valstybėje narėje, abipusio pripažinimo problemos veiksmingai išspręsti veikdamos pavieniui valstybės narės negali. Nors išduodant vairuotojų kvalifikacines korteles, kaip jau numatyta direktyvoje, ši problema būtų išspręsta, dabar galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad tokių kortelių išdavimas yra neprivalomas. Aštuonios valstybės narės nusprendė šia galimybe nepasinaudoti, nors PKP (profesinės kompetencijos pažymėjimų) komitetas ir dėjo pastangas, kad išspręstų šią problemą ne teisėkūros priemonėmis. Todėl ES teisėkūros priemonė yra būtina siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse taikant administracines procedūras būtų užtikrinamas abipusis mokymo pripažinimas Europos Sąjungoje. Galimais dvišaliais susitarimais tarp kai kurių valstybių narių negalima veiksmingai užtikrinti ES masto abipusio pripažinimo.

Skirtingas direktyvos aiškinimas ir skirtinga valstybių narių praktika daro neigiamą poveikį bendrosios rinkos veikimui. Ankstesni bandymai suvienodinti direktyvos aiškinimą ir taikymą valstybėse narėse taikant ne teisėkūros priemones, pavyzdžiui, paskelbiant gaires ar vedant diskusijas PKP komitete, tinkamų rezultatų nedavė. Tik bendromis ES taisyklėmis galima sukurti vienodas veiklos sąlygas kelių transporto sektoriaus subjektams ir kartu užtikrinti minimalaus lygio kelių eismo saugumą.

Be to, kadangi pagal ES teisę reikalaujama rengti specialų mokymą apie pavojingus krovinius, žinių apie neįgaliuosius gerinimo mokymą ir mokymą apie gyvūnų gerovę, Europos Sąjungai tenka vaidmuo užtikrinti teisinį aiškumą ir įvairių ES teisės priemonių nuoseklumą.

Taikydamos nuostatas dėl kvalifikacijos kėlimo kai kurios valstybės narės nukrypo nuo saugumo tikslų, nes leido tą patį kursą išklausyti kelis kartus arba leido rengti visą mokymo kursą, į kurį neįtraukti saugumo klausimai. Nors būtent valstybės narės turi ir turėtų pritaikyti mokymą pagal nacionalinius poreikius ir prioritetus, pareiga užtikrinti, kad minimalus mokymo turinys derėtų su bendrais politikos tikslais, tenka Europos Sąjungai.

Proporcingumo principas

Kaip nurodyta poveikio vertinimo ataskaitos 7 punkte, nurodytos problemos geriausiai gali būti sprendžiamos ES lygmeniu priėmus iš dalies pakeistą direktyvą, kurioje geriau išaiškinami tam tikri elementai ir nustatomi geriau suderinti minimalūs reikalavimai, o kartu valstybėms narėms suteikiama tam tikrų lanksčių galimybių.

Persvarstyta direktyva yra proporcinga priemonė, nes ji padėtų dar labiau suderinti mokymo reikalavimus ir taip išspręsti tam tikras problemas, o kartu valstybėms narėms būtų suteikta lanksčių galimybių priderinti tam tikrus mokymo aspektus prie jų ekonominių ir socialinių sąlygų bei jų kelių transporto sektoriaus specifinių poreikių ir ypatybių.

ES direktyva užtikrintų, kad tinkami minimalūs mokymo reikalavimai būtų taikomi ir kad mokymas būtų pripažįstamas visoje ES.

Priemonės pasirinkimas

Atsižvelgiant į ribotą siūlomų pakeitimų skaičių ir į tai, kad pirminis teisės aktas yra direktyva, siūloma priemonė laikoma tinkamiausia priemone.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Atlikus vertinimą nustatyta, kad valstybėse narėse įgyvendinant direktyvą didelių problemų nekilo; ji pagerino darbo jėgos judumą ir padeda užtikrinti laisvą vairuotojų judėjimą. Be to, atlikus vertinimą nustatyta, kad direktyva, kartu su kitais minėtais teisės aktais, iš tiesų prisideda prie pirminio jos tikslo – užtikrinti kelių eismo saugumą – įgyvendinimo.  

Be to, nors iš atlikto ex post vertinimo matyti, kad apskritai direktyvos poveikis transporto sektoriui buvo teigiamas, nustatyta trūkumų, kurie kliudo užtikrinti teisinės sistemos veiksmingumą ir nuoseklumą bei siekti direktyvos tikslų.

Nustatyti pagrindiniai trūkumai:

(1)vairuotojams sunku gauti baigto arba iš dalies baigto mokymo kitoje valstybėje narėje pripažinimą;

(2)mokymo turinys tik iš dalies atitinka vairuotojų poreikius;

(3)esama išimčių aiškinimo sunkumų ir teisinių neaiškumų;

(4)Direktyvoje dėl profesionalių vairuotojų mokymo (2003/59/EB) ir Direktyvoje dėl vairuotojo pažymėjimų (2006/126/EB) nustatyti nevienodi minimalaus amžiaus reikalavimai, nėra aišku, ar galima derinti profesionalių vairuotojų mokymą su kitais pagal ES teisę reikalaujamais mokymo kursais (t. y. mokymu apie pavojingus krovinius (ADR), keleivių teises ir gyvūnų gerovę), taip pat ne visai aišku, ar rengiant mokymo kursus galima naudoti IRT (pavyzdžiui, e. mokymą arba mišrųjį mokymą).

Pasiūlymo tikslas – tinkamai pašalinti nustatytus trūkumus.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Prieš pradedant rengti šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto buvo surengtos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis – siekta iš suinteresuotų asmenų ir įstaigų gauti kuo daugiau pastabų ir pasiūlymų. Šios konsultacijos atitiko minimalius konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis taikomus standartus, nustatytus 2002 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate (COM(2002) 704 final).

Per konsultacijas buvo vykdoma dviejų rūšių veikla – konsultuojamasi ir renkami duomenys. Taikyti atvirų ir tikslinių konsultacijų metodai, taip pat įvairios konsultacijų priemonės.

Dėl atvirų konsultacijų: internetinės viešos konsultacijos vyko nuo 2013 m. liepos 17 d. iki spalio 25 d. Komisija gavo 395 atsakymus: 203 respondentai atsakė privačių asmenų vardu, 192 respondentai atsakė institucijų arba interesų apsaugos organizacijų vardu. 58 respondentai yra registruoti Europos Parlamento ir Europos Komisijos skaidrumo registre.

Konsultacijų dalyviai akcentavo profesionalių vairuotojų kvalifikacijos ir mokymo srityje ES vykdomos veiklos svarbą. Suinteresuotosios šalys mano, kad direktyvos tikslai, t. y. didesnis kelių eismo saugumas, profesionalių vairuotojų įgūdžių ugdymas, vairuotojų judumas ir vienodų veiklos sąlygų vairuotojams ir įmonėms sudarymas, nebuvo deramai įgyvendinti. Tačiau dėl konkrečių priemonių, reikalingų šiems sunkumams pašalinti, nuomonės buvo skirtingos.

Konsultacijų dokumentas, gauti atsakymai, tų atsakymų santrauka ir 2014 m. kovo 6 d. suinteresuotųjų šalių konferencijos ataskaita pateikti Mobilumo ir transporto generalinio direktorato Kelių eismo saugumo skyriaus svetainėje ir interneto svetainėje „Jūsų balsas Europoje“ 6 .

Tikslinių konsultacijų elementai:

Komisija pristatė iniciatyvą per socialinį dialogą su kelių transporto socialiniais partneriais 2013 m. birželio 24 d., o su miestų viešojo transporto sektoriaus atstovais – 2013 m. rugsėjo 25 d 7 . Pagrindiniai atvirų viešų konsultacijų rezultatai kelių transporto socialiniams partneriams pristatyti 2014 m. balandžio 25 d. Pagrindinės problemos, kurias siekiama išspręsti teikiamu pasiūlymu, socialiniams partneriams pristatytos 2014 m. lapkričio 19 d. Ta proga socialiniai partneriai išreiškė savo pritarimą, kad ES mastu šioje srityje būtų priimta teisės aktų, ir neprieštaravo Komisijos pasiūlytiems tikslams.

2014 m. kovo 6 d. Briuselyje surengtas suinteresuotųjų šalių klausymas. Jame dalyvavo delegacijos iš maždaug 100 organizacijų, atstovaujančių vežėjams, keleivių vežimo paslaugų teikėjams, darbuotojams, mokymo paslaugų teikėjams ir nacionalinėms administracijoms. Per konferenciją patvirtinti atvirų viešų konsultacijų su visuomene rezultatai (žr. pirmiau). Su konferencijos ataskaita galima susipažinti Mobilumo ir transporto generalinio direktorato Kelių eismo saugumo skyriaus svetainėje.

2014 m. sausio 23 d. Komisija su valstybėmis narėmis surengė neoficialų seminarą, kuriame, atsižvelgiant į galimą direktyvos peržiūrą, buvo aptariami minimalaus amžiaus reikalavimai ir mokymo struktūra. PKP komiteto posėdžio, kuris vyko 2014 m. spalio 23 d., paskutinė dalis buvo skirta neoficialioms diskusijoms su valstybėmis narėmis apie tai, kaip pagerinti abipusį pripažinimą. PKP komitetas vėl susitiko 2015 m. spalio 9 d. ir aptarė vykstantį direktyvos peržiūrą. Posėdžio dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kvalifikacijos kėlimo abipusio pripažinimo srityje valstybės narės taiko skirtingą praktiką, ir, jų bendra nuomone, būtina taikyti suvienodintą požiūrį. Buvo pabrėžta, kad direktyvos nuostatas svarbu atnaujinti, atsižvelgiant į technologijų pažangą, taip pat būtina papildomai išaiškinti tam tikrus aspektus, pavyzdžiui, galimybę taikyti e. mokymąsi.

2013 m. gruodžio mėn. valstybių narių institucijoms išsiųstas klausimynas. Tai padaryta atliekant papildomą tyrimą, skirtą išsamiai informacijai apie direktyvos įgyvendinimą surinkti. Klausimynai išdalyti Mobilumo ir transporto generalinio direktorato PKP komiteto nariams. Siekiant surinkti papildomos kiekybinės informacijos apie konkrečius su direktyva susijusius aspektus, 2014 m. balandžio mėn. išsiųstas papildomas prašymas pateikti duomenų.

Be to, rangovas kartu su Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) parengė klausimyną apie galimas laisvo vairuotojų judėjimo kliūtis. 2014 m. balandžio mėn. šis klausimynas pateiktas ETF ES nariams.

Siekiant papildyti duomenis, gautus taikant kitus metodus, išnagrinėti tam tikrus konkrečius klausimus, surinkti daugiau rezultatus patvirtinančios informacijos arba gauti daugiau informacijos apie atsakymus, kuriuos suinteresuotosios šalys pateikė klausimynuose, atliekant pagalbinį tyrimą surengti tiksliniai pokalbiai. Pokalbiai surengti įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis – viešaisiais subjektais, susijusiomis transporto asociacijomis ir kt.

Iš konsultacijų rezultatų matyti, kad apskritai sutariama, jog direktyvą reikia įgyvendinti veiksmingiau, nedarant esminių jos turinio pakeitimų. Buvo pritarta, kad reikia rasti išlaidų atžvilgiu efektyvų abipusio pripažinimo problemos sprendimą; tačiau nuomonės dėl tinkamiausių priemonių tam tikslui pasiekti skyrėsi. Suinteresuotosios šalys taip pat pritarė, kad mokymas galėtų būti geriau pritaikytas vairuotojų poreikiams. Kai kurių suinteresuotųjų šalių manymu, pažeidžiami kelių eismo dalyviai yra vienas iš prioritetų, į kurį reikia atsižvelgti formuojant kelių eismo saugumui skirtą mokymo turinį. Išimčių išaiškinimas ir jų suderinimas su PKP direktyva ir darbo laiko taisyklėmis apskritai buvo įvertinti palankiai, bet taikymo srities pakeitimui nepritarta. Dėl minimalaus amžiaus suinteresuotųjų šalių nuomonės skiriasi; sektoriaus atstovai ir valstybės narės siūlomą pakeitimą apskritai vertina teigiamai. Galimybė naudoti IRT priemones arba derinti įvairių rūšių privalomą mokymą taip pat įvertinta palankiai.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Ex post vertinimo ataskaitą ir poveikio vertinimui reikalingą pagalbinį tyrimą 8 padėjo parengti išorės rangovas; jie baigti 2014 m. spalio mėn.

Poveikio vertinimas

Prie iniciatyvos pridedamas poveikio vertinimas, kurį teigiamai įvertino Reglamentavimo patikros valdyba.

Atsižvelgiant į nepriklausomą trijų nustatytų problemų pobūdį, poveikio vertinime vertinami trys galimos politikos priemonės, susijusios su trimis pagrindinėmis intervencijos sritimis: abipusiu pripažinimu, mokymo turiniu, teisiniu aiškumu ir nuoseklumu.

Tinkamiausia priemonė, kuri padėtų užtikrinti abipusį pripažinimą, susijusi su vairuotojų kvalifikacinių kortelių išdavimu užsieniečiams. Šis sprendimas buvo lyginamas su galimybe pripažinti mokymą naudojantis vairuotojo pažymėjimų informacine sistema RESPER arba pripažintu pažymėjimu.

Su mokymo turiniu susijusi tinkamiausia priemonė yra tobulinti kelių eismo saugumui ir efektyviam degalų naudojimui skirtą mokymo kursų turinį ir aiškiai nustatyti, kad į rengiamus mokymo kursus galima įtraukti e. mokymąsi arba mišrųjį mokymąsi. Su teisiniu aiškumu ir nuoseklumu susijusi tinkamiausia priemonė – aiškiau nustatyti taikytiną jaunesnį ribinį amžių ir išimčių mastą, taip pat išaiškinti nacionalinėms institucijoms, kad mokymas gali būti derinamas su kitais pagal ES teisę reikalaujamais mokymo kursais. Visos politikos priemonės buvo lyginamos su baziniu scenarijumi.

Taikant tinkamiausią galimą politikos priemonę esama abipusio pripažinimo problema būtų pašalinta; tai galėtų būti aktualu maždaug 46 700 vairuotojų (2016 m.). Atsižvelgiant į kartotinį mokymo pobūdį, per kitus 15 metų bendras toks skaičius galėtų pasiekti 100 000. Mokymo turinio tobulinimas padarys teigiamą poveikį kelių eismo saugumui ir degalų naudojimo efektyvumui. Dėl direktyvos papildomumo kai kuriems veiksniams, darantiems poveikį kelių eismo saugumui ir degalų naudojimo efektyvumui, tikėtinas poveikis yra gana nedidelis. Įgyvendinus tinkamiausią galimą politikos priemonę išimtys ir minimalaus amžiaus reikalavimas asmenims, pageidaujantiems verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, būtų taikomi nuosekliai, o tai, kaip nurodė sektoriaus atstovai, galėtų sušvelninti verstis profesine vežimo kelių transportu veikla pageidaujančių vairuotojų mažėjimo tendenciją.

Pasiūlymas atitinka poveikio vertinime nurodytą tinkamiausią galimą politikos priemonę.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlymu siekiama šio REFIT tikslo: užtikrinus sklandesnę administracinę abipusio pripažinimo praktiką galėtų būti sumažintos įmonėms ir administracijoms tenkančios administracinės išlaidos. Persvarsčius direktyvą su abipusiu pripažinimu susijusius klausimus pavyktų išspręsti mažiausiomis sąnaudomis. Prognozuojama, kad tokios sąnaudos 2018–2030 m. bus 6,3 mln. EUR. Toks pakeitimas bus naudingas sektoriaus atstovams, nes sumažės jų išlaidos: 2018–2030 m. įmonių išlaidos sumažės 2,3 mln., o vairuotojų – 6,7 mln. EUR. Be to, mokymo sistema taps veiksmingesnė, nes, siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir naudą aplinkai, bus persvarstytas pradinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo turinys. Dėl to sumažės su turinio pakeitimu susijusios pereinamojo laikotarpio (2018–2030 m.) išlaidos (iš viso 14,1 mln. EUR).

Didelė dalis transporto bendrovių yra labai mažos įmonės arba mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). 65–95 % šio sektoriaus bendrovių dirba mažiau nei dešimt darbuotojų. Direktyvoje nenumatyta taikyti išimčių labai mažoms įmonėms arba MVĮ – direktyva joms padarys poveikį, nes visų pirma bus supaprastintas abipusio pripažinimo procesas, pakeistas mokymo turinys ir užtikrintas nuoseklesnis išimčių taikymas.

Pagrindinės teisės

Siekiant politikos tikslų nebus padaryta jokio poveikio besąlyginėms teisėms, o Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos teisės, kurios nėra besąlyginės, nebus apribotos. Bendrasis politikos tikslas yra veiksmingiau ES acquis įgyvendinti pagrindines chartijoje įtvirtintas teises, nes vienas iš pagrindinių teisės aktais siekiamų tikslų yra didinti transporto darbuotojų saugumą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturės jokio poveikio Sąjungos biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Labai svarbu vykdyti priemonių stebėseną, nes ji padeda užtikrinti, kad bendrieji ir konkretūs tikslai būtų vykdomi veiksmingai ir efektyviai. Šiuo tikslu Komisija sudarė rodiklių, kurie padės toliau vertinti direktyvą, sąrašą.

Kad galėtų stebėti naujų kvalifikacijos ir mokymo reikalavimų poveikį, Komisija ir toliau palaikys glaudžius ryšius su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. PKP komitetas – tai labai tinkama vieta keistis informacija su valstybėmis narėmis. Be to, Komisija palaikys ryšius su socialiniais partneriais. Informacijai su socialiniais partneriais keistis gali būti naudojamas sektoriaus socialinio dialogo komitetas.

Po to, kai pasibaigs šioje direktyvoje nustatytas perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, Komisija atliks nuodugnų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimą.

Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Atsižvelgiant į pasiūlymo taikymo sritį, tai, kad juo tik iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB ir Direktyva 2006/126/EB, kurias abi visos valstybės narės visiškai perkėlė į savo nacionalinę teisę, reikalauti aiškinamųjų dokumentų neatrodo pagrįsta ar proporcinga.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Be tam tikrų nedidelių lingvistinių ir redakcinio pobūdžio taisymų bei atnaujintų nuorodų į kitus ES teisės aktus, pagrindiniai pasiūlymo elementai yra:

Direktyvos 2003/59/EB 2 straipsnis. Išimtys

Išimčių redakcija iš dalies pakeista, siekiant jų didesnio aiškumo ir labiau jas suvienodinti su Reglamente (EB) Nr. 561/2006 numatytomis išimtimis:

2 straipsnio b punktas iš dalies keičiamas taip, kad būtų aišku, jog transporto priemonės negali būti naudojamos kitais tikslais nei pirminė jų paskirtis, kaip nurodyta išimtyje. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei gaisrinis automobilis naudojamas atrakcionų parke kaip atrakcionas, vairuotojui nėra taikoma išimtis. Įrašant šį sakinį taip pat užtikrinamas derėjimas su panašia išimtimi, numatyta Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnio c punkte.

2 straipsnio d punktas iš dalies keičiamas taip, kad būtų aišku, jog transporto priemonėms, naudojamoms nekomerciniam humanitarinės pagalbos vežimui, išimtis taikoma ir tais atvejais, kai jos naudojamos paskelbus nepaprastąją padėtį arba skiriamos gelbėjimo darbams; taip užtikrinamas derėjimas su Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnio d punktu.

2 straipsnio e punkte padaryti šie du aiškinamojo pobūdžio pakeitimai: visų pirma, transporto priemonės gali būti naudojamos ne tik per vairavimo pamokas, bet ir per vairavimo egzaminus; antra, išimtis taikoma tik vairavimui, susijusiam su mokymu ir vairavimo kursais; jis negali būti derinamas su komercinio vežimo operacijomis. Tokios išimtys dera su panašiomis išimtimis, numatytomis atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnio d punkte ir 13 straipsnio 1 dalies g punkte.

2 straipsnio f punktas iš dalies keičiamas taip, kad būtų aišku, jog nekomercinis vežimas, kuriam taikoma išimtis, neturi būti skirtas vairuotojo asmeniniams reikalams (pavyzdžiui, nekomerciniam vežimui labdaros arba ne pelno organizacijų naudai). Taip užtikrinamas derėjimas su panašiomis išimtimis, numatytomis atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnio h punkte ir 13 straipsnio i punkte.

2 straipsnio g punkte įrašomas žodis „mechanizmai“, kad būtų aišku, jog tais atvejais, kai vairuotojas veža mechanizmus, kuriuos naudos atlikdamas savo darbą, vairuotojui taikoma išimtis. Taip užtikrinamas derėjimas su panašia išimtimi, numatyta Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnio aa punkte.

2 straipsnio h punkte nustatyta išimtis skirta žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio arba žuvininkystės ūkio įmonėse dirbantiems verslininkams, kurie savo produktus veža tik retkarčiais. Taip užtikrinamas derėjimas su panašia išimtimi, numatyta Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte.

Direktyvos 2003/59/EB 7 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimas

Šis straipsnis iš dalies keičiamas todėl, kad 4 straipsnyje numatytas pereinamasis laikotarpis baigėsi ir kad visi PKP turėtojai turi laikytis nuostatų dėl kvalifikacijos kėlimo nuo 2016 m. rugsėjo 10 d.

Nauja nuostatos redakcija užtikrinama, kad kvalifikacijos kėlimo kursuose būtų dėstomas bent vienas kelių eismo saugumo dalykas ir kad panašūs dalykai nebūtų dėstomi tuose pačiuose mokymo kursuose. Joje taip pat numatyta, kad mokymas būtų susijęs su konkretaus vairuotojo atliekamu darbu ir atitiktų naujausius standartus ir mokymo poreikius.

Direktyvos 2003/59/EB 10 straipsnis. Sąjungos kodas

1 dalis iš dalies keičiama – įrašoma nuoroda į suderintą kodą 95, kuris įrašytas į Direktyvos 2006/126/EB I priedą.

Tekstas iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti, kad visų PKP turėtojų vairuotojo pažymėjimuose būtų įrašytas abipusiai pripažįstamas kodas 95 arba jiems būtų išduota abipusiai pripažįstama vairuotojo kvalifikacinė kortelė. Taip pašalinami abipusio pripažinimo sunkumai, kai vairuotojas gauna PKP valstybėje narėje, kurioje nėra jo įprastinės gyvenamosios vietos ir kuri kodą 95 įrašo tik vairuotojo pažymėjimuose.

Siekiant užtikrinti abipusį vairuotojų liudijimų pripažinimą, numatytą Reglamente (ES) Nr. 1072/2009, įskaitant atvejus, kai į juos neįrašytas atitinkamas Sąjungos kodas, įrašoma nuoroda.

Direktyvos 2003/59/EB I priedas. Minimalūs kvalifikacijos ir mokymo reikalavimai

Nuoroda į Sprendimą 85/368/EEB, kuris panaikintas, pakeičiama nuoroda į Rekomendaciją 2008/C 111/01 ir Europos kvalifikacijų sąrangą (EQF). Kadangi Europos kvalifikacijų sąranga grindžiama rekomendacija, ji suteikia valstybėms narėms daugiau lankstumo.

1 skirsnis atnaujintas, siekiant

geriau atsižvelgti į naujausias technologijas ir technines transporto priemonių charakteristikas, daugiau dėmesio skirti taupiam vairavimui;

dar labiau skatinti saugų vairavimą, įtraukiant į mokymo turinį gebėjimą prognozuoti, vertinti eismo pavojus ir prie jų prisitaikyti;

įtraukti nuorodas į automatinės transmisijos sistemų naudojimą, siekiant geriau atsižvelgti į naujausias technologijas ir technines transporto priemonių charakteristikas;

įtraukti į mokymo turinį pavojingų krovinių vežimą, gyvūnų vežimą ir žinių apie neįgaliuosius gerinimą, siekiant išsamesnės mokymo dalykų pasiūlos, atsižvelgiant į skirtingus krovinių ir keleivių vežimo keliais tipus.

2 skirsnis iš dalies keičiamas siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę per mokymo kursus naudoti IRT priemones ir leisti joms derinti direktyvoje numatytą mokymą su kitų formų mokymu, kurio reikalaujama pagal ES teisės aktus.

Direktyvos 2003/59/EB II priedas. Susitarimai dėl vairuotojo kvalifikacinės kortelės Europos Sąjungos pavyzdžio

II priedo pakeitimas susijęs su nuorodos į Sąjungos pavyzdžio vairuotojo kvalifikacinę kortelę atnaujinimu, taip pat juo atsižvelgiama į direktyvoje pateikiamą nuorodą į suderintą Sąjungos kodą 95.

Direktyvos 2006/126/EB 4 straipsnis. Kategorijos, sąvokų apibrėžimai ir minimalus amžius

Šio pakeitimo tikslas – pašalinti teisinius neaiškumus dėl taikytinų minimalaus amžiaus reikalavimų, susijusių su tam tikromis transporto priemonių kategorijomis, ir numatyti, kad visoje ES būtų vienodai taikomi minimalaus amžiaus reikalavimai.

4 straipsnio 4 dalies e, g, i ir k punktuose panaikinamos nuorodos į Direktyvą 2003/59/EB, į Direktyvos 2006/126/EB 4 straipsnį įrašoma nauja 7 dalis, aiškiai nurodant, kada ir kokiomis sąlygomis taikomi Direktyvoje 2003/59/EB numatyti reikalavimai dėl jaunesnio minimalaus amžiaus.

2017/0015 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 9 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 10 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)savo 2011 m. kovo 28 d. savo baltojoje knygoje 11 Komisija išdėstė visiškai saugaus eismo vizijos siekį, t. y. Sąjunga turėtų iki 2050 m. pasiekti, kad žūčių kelių eismo įvykiuose skaičius taptų artimas nuliui;

(2)Komisija savo komunikate dėl 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių 12 pasiūlė iki 2020 m. dar perpus sumažinti bendrą žūčių Sąjungos keliuose skaičių, pradedant nuo 2010 m. Šiam tikslui pasiekti Komisija nustatė septynis strateginius tikslus, įskaitant tikslą gerinti kelių eismo dalyvių švietimą bei mokymą ir pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugą;

(3)įvertinusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB 13 įgyvendinimą Komisija nustatė tam tikrų trūkumų. Pagrindiniai nustatyti trūkumai – išimčių aiškinimo sunkumai ir teisinis netikrumas; mokymo turinys, kuris, kaip nustatyta, tik iš dalies atitinka vairuotojų poreikius; vairuotojams sunku gauti baigto arba iš dalies baigto mokymo kitoje valstybėje narėje abipusį pripažinimą ir Direktyvoje 2003/59/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/126/EB 14 nustatyti nevienodi minimalaus amžiaus reikalavimai;

(4)siekiant padidinti Direktyvos 2003/59/EB teisinį aiškumą, visos nuorodos į panaikintus arba pakeistus Sąjungos aktus turėtų būti pašalintos arba iš dalies pakeistos;

(5)siekiant suteikti tikrumo ir užtikrinti derėjimą su kitais Sąjungos aktais, turėtų būti atlikta tam tikrų su Direktyvos 2003/59/EB taikymo išimtimis susijusių pakeitimų, atsižvelgiant į panašias išimtis, kurios taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 15 ;

(6)atsižvelgiant į mokymo ir švietimo srities pokyčius, taip pat siekiant padidinti Direktyvos 2003/59/EB indėlį į kelių eismo saugumą ir mokymo tinkamumą vairuotojams, su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams (pavyzdžiui, pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugai ir taupiam vairavimui) mokymo kursuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio;

(7)valstybėms narėms turėti būti suteikta aiški galimybė tobulinti ir modernizuoti mokymo metodus – daliai mokymo kursų naudoti IRT priemones (pavyzdžiui, e. mokymąsi ir mišrųjį mokymąsi) ir kartu užtikrinti mokymo kokybę;

(8)siekiant užtikrinti skirtingų pagal Sąjungos teisę reikalaujamo mokymo formų derėjimą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė derinti įvairias atitinkamo mokymo rūšis (pavyzdžiui, pavojingų krovinių vežimo srities mokymą, žinių apie neįgaliuosius gerinimą arba gyvūnų vežimo srities mokymą) su Direktyvoje 2003/59/EB numatytu mokymu;

(9)siekiant išvengti, kad dėl skirtingos valstybių narių praktikos atsirastų abipusio pripažinimo kliūčių ir būtų apribota vairuotojų teisė kelti kvalifikaciją valstybėje narėje, kurioje jie dirba, turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių valdžios institucijos išduotų reikiamą dokumentą, kuriuo kiekvienam vairuotojui, kuris tenkina Direktyvos 2003/59/EB reikalavimus, bus užtikrintas abipusis pripažinimas;

(10)siekiant suteikti teisinio aiškumo ir užtikrinti, kad minimalaus amžiaus reikalavimai būtų suvienodinti, siekiant Direktyvoje 2003/59/EB nustatytų tikslų, Direktyvoje 2006/126/EB turėtų būti nustatyta aiški išimtis, t. y. nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami sulaukus Direktyvoje 2003/59/EB nurodyto minimalaus amžiaus;

(11)kadangi šios direktyvos tikslo – pagerinti tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams arba keleiviams vežti vairuotojams visoje ES taikomus pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo standartus – valstybės narės negali deramai pasiekti dėl kelių transporto tarpvalstybinio pobūdžio ir problemų, kurias šia direktyva ketinama išspręsti, ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(12)todėl direktyvos 2003/59/EB ir 2006/126/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2003/59/EB iš dalies keičiama taip:

(1)1 straipsnio antros pastraipos pirma ir antra įtraukos pakeičiamos taip:

„— transporto priemones, kurioms vairuoti būtina turėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/126/EB(*) apibrėžtą C1, C1+E, C ar C+E kategorijos vairuotojo pažymėjimą arba tokį vairuotojo pažymėjimą, kuris pripažįstamas lygiaverčiu,

— transporto priemones, kurioms vairuoti būtina turėti Direktyvoje 2006/126/EB apibrėžtą D1, D1+E, D ar D+E kategorijos vairuotojo pažymėjimą arba tokį vairuotojo pažymėjimą, kuris pripažįstamas lygiaverčiu. ______

(*) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 403, 2006 12 30, p. 18).“;

(2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)b punktas pakeičiamas taip:

„b) ginkluotųjų pajėgų, civilinės gynybos, priešgaisrinės tarnybos ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų naudojamų arba kontroliuojamų transporto priemonių, kai vežimo operacija yra tiesiogiai susijusi su toms tarnyboms paskirtomis užduotimis;“;

(b)d–g punktai pakeičiami taip:

„d) transporto priemonių, kurios naudojamos paskelbus nepaprastąją padėtį arba skiriamos gelbėjimo darbams, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos vežimui;

e) transporto priemonių, kurios naudojamos visų asmenų, pageidaujančių įgyti vairuotojo pažymėjimą ar PKP pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį, mokymui vairuoti ir egzaminavimui, jei tos transporto priemonės nenaudojamos komerciniam krovinių ir keleivių vežimui;

f) transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam keleivių arba krovinių vežimui;

g) transporto priemonių, kuriomis vežamos medžiagos, įranga arba mechanizmai, kuriuos vairuotojas naudos atlikdamas savo darbą, jeigu transporto priemonių vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla;“;

(c)įterpiamas h punktas:

„h) žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamų arba jų be vairuotojo išsinuomotų transporto priemonių, kurias naudojant atliekamos su tų įmonių profesine veikla susijusios krovinių vežimo operacijos, jeigu transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams.“;

(3)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kvalifikacijos kėlimas – tai mokymas, leidžiantis PKP turėtojams atnaujinti jų darbui svarbias žinias, ypatingą dėmesį skiriant kelių eismo saugumui ir degalų naudojimo racionalizavimui.“;

(b)trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Kvalifikacijos kėlimu siekiama pagilinti kai kurių I priedo 1 skirsnyje nurodytų dalykų išmanymą ir pakartoti juos. Į jį visuomet įtraukiamas bent vienas su kelių eismo saugumu susijęs dalykas, be to, jis apima įvairius dalykus. Mokymo dalykuose atsižvelgiama į mokymo poreikius, susijusius su vairuotojo atliekamoms vežimo operacijoms, ir į atitinkamų teisės aktų ir technologijų pokyčius.“;

(4)9 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1 straipsnio a punkte nurodyti vairuotojai 5 straipsnyje nurodytą pradinę kvalifikaciją įgyja valstybėje narėje, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta, apibrėžta Direktyvos 2006/126/EB 12 straipsnyje.“;

(5)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Sąjungos kodas

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į 6 straipsnyje nurodytą PKP ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą PKP bei 5 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 8 straipsnio nuostatas, Direktyvos 2006/126/EB I priede numatytą suderintą Europos Sąjungos kodą 95 įrašo šalia atitinkamų pažymėjimo kategorijų:

vairuotojo pažymėjime

arba pagal II priede pateiktą pavyzdį parengtoje vairuotojo kvalifikacinėje kortelėje.

Jeigu Sąjungos kodas negali būti nurodytas vairuotojo pažymėjime, valstybės narės, kurioje gautas PKP, kompetentingos institucijos išduoda vairuotojui vairuotojo kvalifikacinę kortelę.

Valstybės narės išduota vairuotojo kvalifikacinė kortelė turi būti abipusiai pripažįstama. Išduodamos kortelę kompetentingos institucijos patikrina vairuotojo pažymėjimo, kurio numeris nurodomas kortelėje, galiojimą.

2. a) 1 straipsnio b punkte nurodytas (-a) vairuotojas (-a), vairuojantis (-i) transporto priemones, kuriomis keliais vežami kroviniai, įrodo, kad jis arba ji yra įgijęs (-usi) šia direktyva numatomą kvalifikaciją ir išklausęs (-iusi) mokymo kursą, pateikdamas (-a) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009(*) numatytą vairuotojo liudijimą. Taikant šią direktyvą vairuotojo liudijimas turi būti abipusiai pripažįstamas, net jei atitinkamas Sąjungos kodas į jį neįrašytas.

b) 1 straipsnio b punkte nurodytas (-a) vairuotojas (-a), vairuojantis (-i) transporto priemones, kuriomis keliais vežami keleiviai, įrodo, kad jis arba ji yra įgijęs (-usi) šioje direktyvoje numatytą kvalifikaciją ir išklausęs (-iusi) mokymo kursą, pateikdamas (-a):

Sąjungos kodu paženklintą Sąjungos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą, jeigu jis arba ji turi tokį pažymėjimą,

atitinkamu Sąjungos kodu paženklintą II priede pateiktą kvalifikacinę vairuotojo kortelę,

nacionalinį liudijimą, kurio galiojimą jų teritorijoje abipusiai pripažįsta valstybės narės.

____________

(*) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).“;

(6)I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Direktyvos 2006/126/EB 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(1)4 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)e punkto trečia įtrauka pakeičiama taip:

„— nustatytas minimalus amžius gauti C1 ir C1E kategorijų vairuotojo pažymėjimą yra 18 metų;“;

(b)g punkto antra įtrauka pakeičiama taip:

„— nustatytas minimalus amžius gauti C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą yra 21 metai;“;

(c)i punkto antra įtrauka pakeičiama taip:

„— nustatytas minimalus amžius gauti D1 ir D1E kategorijų vairuotojo pažymėjimą yra 21 metai;“;

(d)k punkto antra įtrauka pakeičiama taip:

„— nustatytas minimalus amžius gauti D ir DE kategorijų vairuotojo pažymėjimą yra 24 metai;“;

(2)straipsnis papildomas 7 dalimi:

„7. Nukrypstant nuo minimalaus amžiaus reikalavimų, nustatytų šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalies g, i ir k punktuose, minimalus amžius gauti C, CE, D1, D1E, D arba DE kategorijų vairuotojo pažymėjimą yra atitinkamai Direktyvos 2003/59/EB 5 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalies a punkto i papunkčio pirmoje pastraipoje, 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčio pirmoje pastraipoje arba 5 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas minimalus amžius, kurio būdami profesinės kompetencijos pažymėjimų (PKP) turėtojai gali vairuoti tokias transporto priemones.

Kai pagal Direktyvos 2003/59/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkto i papunkčio antrą pastraipą arba 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčio antrą pastraipą valstybė narė savo teritorijoje leidžia vairuoti nuo jaunesnio amžiaus, vairuotojo pažymėjimas galioja tik išduodančiosios valstybės narės teritorijoje, kol pažymėjimo turėtojas sulauks šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto atitinkamo minimalaus amžiaus ir jam bus išduotas PKP.“

3 straipsnis

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [Leidinių biurui: prašome įrašyti DATĄ – 18 mėnesių po šio teisės akto įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

(1) Direktyva 2006/126/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų.
(2) Direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais.
(3) Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo.
(4) Konsoliduota Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo redakcija, [2010 m.] OL C 83/47.
(5) Konsoliduota Europos Sąjungos sutarties redakcija [2008 m.] OL C 115/13, 5 str. 3 ir 4 dalys.
(6) Žr. http://ec.europa.eu/transport/road_safety/take-part/public-consultations/cpc_en.htm ir http://ec.europa.eu/transport/road_safety/events-archive/2014_03_06_cpc_review_en.htm
(7) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=521&langId=en&agreementId=5365
(8) „Ex-post evaluation study report: Study on the effectiveness and improvement of the EU legislative framework on training of professional drivers“, Panteia et al. (2014); http://ec.europa.eu/transport/facts-fundings/evaluations/doc/2014_ex_post_evaluation_study_training_drivers_en.pdf
(9) OL C , , p. .
(10) OL C , , p. .
(11) 2011 m. kovo 28 d. Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 144 galutinis).
(12) Komunikatas „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys (COM(2010) 389 galutinis).
(13) 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB (OL L 226, 2003 9 10, p. 4).
(14) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 403, 2006 12 30, p. 18).
(15) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1.)

Briuselis, 2017 02 01

COM(2017) 47 final

PRIEDAS

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų

{SWD(2017) 26 final}
{SWD(2017) 27 final}


PRIEDAS

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS


kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų

I ir II priedai iš dalies keičiami taip:

(1)I priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)antra pastraipa pakeičiama taip:

„Minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2008/C 111/01(*) II priede.

_____

(*) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL C 111, 2008 5 6, p. 1).“;

(b)1.2 punktas pakeičiamas taip:

„1.2. Tikslas – išmanyti technines saugos valdiklių charakteristikas ir jų veikimą, kad būtų galima valdyti transporto priemonę, užtikrinti kuo mažesnį dėvėjimąsi ir užkirsti kelią veikimo sutrikimams:

stabdžių ir lėtintuvo naudojimo apribojimai, stabdžių naudojimas kartu su lėtintuvu, geresnis greičio ir pavarų dėžės perdavimo koeficiento naudojimas, transporto priemonės inercijos panaudojimas, transporto priemonės greičio mažinimas ir jos stabdymas važiuojant nuokalnėn, veiksmai gedimo atveju, elektroninių ir mechaninių prietaisų, pavyzdžiui, elektroninės stabilumo programos (ESP), pažangiosios avarinio stabdymo sistemos (AEBS), stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS), traukos kontrolės sistemos (TCS), transporto priemonių stebėsenos sistemų (IVMS) ir kitų patvirtintų naudoti pagalbinių vairavimo ar automatizavimo įtaisų naudojimas.“;

(c)1.3 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„optimalus degalų naudojimas remiantis praktine patirtimi, susijusia su 1.1 ir 1.2 punktais, eismo srauto numatymo svarba, tinkama distancija ir judančios transporto priemonės inercijos panaudojimas, pastovus greitis, nuosaikus vairavimo stilius ir tinkamas padangų slėgis.“;

(d)prieš pavadinimą „C, C+E, C1, C1+E kategorijos pažymėjimai“ įterpiamas 1.3a punktas:

„1.3a. Tikslas – gebėjimas numatyti, vertinti eismo pavojus ir prie jų prisitaikyti:

turėti žinių apie skirtingas kelio, eismo ir oro sąlygas bei prisitaikyti prie jų, numatyti būsimus įvykius, prisitaikyti prie eismo pavojų, atpažinti pavojingas situacijas ir prisitaikyti prie jų, visų pirma, kai tai susiję su transporto priemonių dydžiu ir svoriu bei pažeidžiamais kelių eismo dalyviais, pavyzdžiui, pėsčiaisiais, dviratininkais ir dviratėmis motorinėmis transporto priemonėmis;

nustatyti galimas pavojingas situacijas ir tinkamai suvokti, kaip šios galimai pavojingos situacijos gali virsti situacijomis, kuriose nebus įmanoma išvengti susidūrimo, taip pat pasirinkti ir imtis tokių veiksmų, kuriais saugumo atsarga padidinama tiek, kad tuo atveju, jei galimi pavojai taptų realūs, susidūrimo dar būtų galima išvengti.“;

(e)1.4 punktas pakeičiamas taip:

„1.4. Tikslas – gebėjimas pakrauti transporto priemonę deramai laikantis saugos ir tinkamo transporto priemonės naudojimo taisyklių:

važiuojančias transporto priemones veikiančios jėgos, pavarų dėžės perdavimo koeficientų naudojimas atsižvelgiant į transporto priemonės apkrovą ir kelio profilį, automatinės transmisijos sistemų naudojimas, transporto priemonės arba transporto priemonių junginio naudingosios apkrovos apskaičiavimas, bendro tūrio apskaičiavimas, krovinio paskirstymas, ašies perkrovos pasekmės, transporto priemonės stovumas ir sunkio centras, pakuočių ir padėklų tipai;

pagrindiniai krovinių, kuriuos būtina sutvirtinti, tipai, fiksavimo ir sutvirtinimo būdai, sutvirtinimo juostų naudojimas, sutvirtinimo įtaisų tikrinimas, krovos įrangos naudojimas, dengimas brezentu ir jo nuėmimas.“;

(f)1.6 punktas pakeičiamas taip:

„1.6. Tikslas – gebėjimas pakrauti transporto priemonę deramai laikantis saugos ir tinkamo transporto priemonės naudojimo taisyklių:

važiuojančias transporto priemones veikiančios jėgos, pavarų dėžės perdavimo koeficientų naudojimas atsižvelgiant į transporto priemonės apkrovą ir kelio profilį, automatinės transmisijos sistemų naudojimas, transporto priemonės arba transporto priemonių junginio naudingosios apkrovos apskaičiavimas, krovinio paskirstymas, ašies perkrovos pasekmės, transporto priemonės stovumas ir sunkio centras.“;

(g)2.1 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„transporto sektoriui būdingas ilgiausias darbo laikas; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 561/2006(*) ir (ES) Nr. 165/2014(**) principai, taikymas ir pasekmės; baudos už tai, kad nenaudojamas tachografas, jis naudojamas netinkamai ir už jo rodmenų klastojimą; su kelių transportu susijusios socialinės aplinkos išmanymas: vairuotojų teisės ir pareigos, susijusios su pradine kvalifikacija ir kvalifikacijos kėlimu.

________

(*) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1.)

(**) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).“;

(h)3.7 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„kelių transportas, palyginti su kitomis transporto rūšimis (konkurencija, krovinio siuntėjai), skirtingos kelių transporto veiklos rūšys (vežimas samdos pagrindais arba už atlygį, savo sąskaita, pagalbinė vežimo veikla), pagrindinių tipų transporto bendrovių organizacinė struktūra ir pagalbinės vežimo veiklos organizavimas, įvairių rūšių vežimo specializacija (automobilinėmis cisternomis, reguliuojamos temperatūros transporto priemonėmis, pavojingus krovinius vežti skirtomis transporto priemonėmis, gyvūnams vežti skirtomis transporto priemonėmis ir t. t.), sektoriaus pokyčiai (teikiamų paslaugų įvairinimas, vežimas geležinkelių / kelių transportu, subrangos sutarčių sudarymas ir t. t.).“;

(i)3.8 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„keleivių vežimas kelių transportu, palyginti su jų vežimu kitų rūšių transporto priemonėmis (geležinkeliu, privačiais automobiliais), įvairi veikla, susijusi su keleivių vežimu keliais, žinių apie neįgaliuosius gerinimas, sienų kirtimas (tarptautinis vežimas), pagrindinių tipų bendrovių, keleivius vežančių kelių transportu, organizacinė struktūra.“;

(b)2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2.1 punktas pakeičiamas taip:

„2.1. Kursų lankymo ir egzamino laikymo galimybė

Pradinė kvalifikacija turi apimti visų 1 skirsnyje išvardytų dalykų mokymą. Šio pradinės kvalifikacijos kurso trukmė turi būti 280 valandų.

Kiekvienas vairuotojas mokinys bent 20 valandų turi individualiai vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę, atitinkančią bent Direktyvoje 2006/126/EB nustatytus egzaminavimui naudojamos transporto priemonės reikalavimus.

Kartu su individualiai vairuojančiu vairuotoju mokiniu turi būti instruktorius, su kuriuo patvirtintas mokymo centras yra sudaręs darbo sutartį. Kiekvienas vairuotojas iš jam skiriamo 20 valandų individualaus vairavimo laiko ne ilgiau nei aštuonias valandas transporto priemonę gali vairuoti specialioje vietovėje arba naudodamasis aukščiausios klasės treniruokliu, kad būtų galima įvertinti įgytą gebėjimą racionaliai vairuoti laikantis saugumo taisyklių, ypač atsižvelgiant į transporto priemonės valdymą skirtingomis kelio sąlygomis ir jų pasikeitimą esant skirtingoms atmosferos sąlygoms, važiuojant dieną arba naktį, ir gebėjimą optimaliai naudoti degalus.

Valstybės narės gali leisti dalį mokymo kurso dėstyti naudojant informacinių ir ryšių technologijų priemones, pavyzdžiui, e. mokymosi priemones, kartu užtikrinant tinkamą mokymo kokybę, o pagal kitus Sąjungos teisės aktus reikalaujamą specialų mokymą gali laikyti mokymo dalimi. Toks mokymas apima bent mokymą, kurį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB(*) reikia baigti norint vežti pavojingus krovinius, žinių apie neįgaliuosius gerinimą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 181/2011(**), ir mokymą apie gyvūnų vežimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005(***).

5 straipsnio 5 dalyje nurodytiems vairuotojams pradinės kvalifikacijos suteikimo kursas turi trukti 70 valandų, įskaitant penkias individualaus vairavimo valandas.

To mokymo pabaigoje valstybės narės kompetentingos institucijos arba jų paskiriama įstaiga surengia vairuotojui rašytinį arba žodinį egzaminą. Į egzaminą turi būti įtraukiamas bent vienas klausimas apie kiekvieną 1 skirsnyje pateikiamame dalykų sąraše nurodytą tikslą.

_________

(*) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(**) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).

(***) 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).“;

(b)2.2 punkto b papunkčio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Praktiniam egzaminui naudojama transporto priemonė turi atitikti bent Direktyvoje 2006/126/EB nustatytus egzaminavimui naudojamos transporto priemonės reikalavimus.“;

(c)3 ir 4 skirsniai pakeičiami taip:

3 skirsnis. 3 straipsnio 2 dalyje numatyta pagreitintu būdu įgyta pradinė kvalifikacija

Pagreitintu būdu įgyta pradinė kvalifikacija turi apimti visų 1 skirsnyje išvardytų dalykų mokymą. Jo trukmė turi būti 140 valandų.

Kiekvienas mokinys turi bent 10 valandų individualiai vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę, atitinkančią bent Direktyvoje 2006/126/EB nustatytus egzaminavimui naudojamos transporto priemonės reikalavimus.

Kartu su individualiai vairuojančiu vairuotoju mokiniu turi būti instruktorius, su kuriuo patvirtintas mokymo centras yra sudaręs darbo sutartį. Kiekvienas vairuotojas iš jam skiriamo 10 valandų individualaus vairavimo laiko ne ilgiau nei keturias valandas transporto priemonę gali vairuoti specialioje vietovėje arba naudodamasis aukščiausios klasės treniruokliu, kad būtų galima įvertinti įgytą gebėjimą racionaliai vairuoti laikantis saugumo taisyklių, ypač atsižvelgiant į transporto priemonės vairavimą skirtingomis kelio sąlygomis ir atsižvelgiant į jų pasikeitimą esant skirtingoms atmosferos sąlygoms, važiuojant dieną arba naktį, ir gebėjimą optimaliai naudoti degalus.

2.1 punkto ketvirtos pastraipos nuostatos taip pat taikomos pagreitintu būdu įgytai pradinei kvalifikacijai.

5 straipsnio 5 dalyje nurodytiems vairuotojams pagreitintu būdu įgyjant pradinę kvalifikaciją mokymo kursas turi trukti 35 valandas, įskaitant dvi su puse individualaus vairavimo valandas.

To mokymo pabaigoje valstybės narės kompetentingos institucijos arba jų paskiriama įstaiga surengia vairuotojui rašytinį arba žodinį egzaminą. Į egzaminą turi būti įtraukiamas bent vienas klausimas apie kiekvieną 1 skirsnyje pateikiamame dalykų sąraše nurodytą tikslą.

4 skirsnis. 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatomas privalomas kvalifikacijos kėlimas

Privalomus kvalifikacijos kėlimo kursus turi organizuoti patvirtintas mokymo centras. Jų trukmė turi būti 35 valandos kas penkerius metus, o dėstomi jie bent septynių valandų trukmės laikotarpiais. Tuos kvalifikacijos kėlimo kursus iš dalies galima organizuoti naudojant aukščiausios klasės treniruoklius ir naudojant informacinių ir ryšių technologijų priemones, pavyzdžiui, e. mokymosi priemones, kartu užtikrinant tinkamą mokymo kokybę. Bent vienu septynių valandų trukmės laikotarpiu turi būti dėstomas su kelių eismo saugumu susijęs dalykas. Sudarant mokymo turinį atsižvelgiama į mokymo poreikius, susijusius su vairuotojo atliekamomis vežimo operacijomis, ir į atitinkamus teisinius ir technologijų pokyčius. Per septynių valandų laikotarpius dėstomi įvairūs dalykai.

Baigtas specialus mokymas, kurio reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus, gali būti įskaitomas kaip vienas iš septynių valandų trukmės laikotarpių. Toks mokymas apima bent pagal Direktyvą 2008/68/EB reikalaujamą mokymą apie pavojingų krovinių vežimą, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 reikalaujamą mokymą apie gyvūnų vežimą ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 181/2011 reikalaujamą žinių apie neįgaliuosius gerinimą, kuris būtinas norint vežti keleivius.“;

(2)II priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„SUSITARIMAI DĖL VAIRUOTOJO KVALIFIKACINĖS KORTELĖS EUROPOS SĄJUNGOS PAVYZDŽIO“;

(b)2 skirsnio nuostatos, susijusios su vairuotojo kvalifikacinės kortelės pirma puse, iš dalies keičiamos taip:

(a)d punkto 9 papunktis pakeičiamas taip:

„9. transporto priemonių, kurias vairuotojui leidžiama vairuoti atsižvelgiant į jo pradinę kvalifikaciją ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, kategorijos;

(b)e punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„pavadinimas „Europos Sąjungos pavyzdys“ kortelę išdavusios valstybės narės kalba ar kalbomis bei pavadinimas „vairuotojo kvalifikacinė kortelė“ kitomis Sąjungos oficialiomis kalbomis, atspausdintas mėlyna spalva, kad sudarytų kortelės foną:“;

(c)2 skirsnio a punkto dalyje, susijusioje su vairuotojo kvalifikacinės kortelės antra puse, 9 ir 10 punktai pakeičiami taip:

„9. transporto priemonių, kurias vairuotojui leidžiama vairuoti atsižvelgiant į jo pradinę kvalifikaciją ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, kategorijos;

10. Direktyvos 2006/126/EB I priede numatytas suderintas Europos Sąjungos kodas 95“.