5.10.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 361/5 |
Europos regionų komiteto nuomonė. ES miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūra
(2018/C 361/02)
|
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
I. ĮŽANGA
Pagrindiniai faktai apie ES miškų strategiją
1. |
Europos Sąjungoje kompetencija dėl miškų politikos tenka valstybėms narėms. |
2. |
Tačiau kelete sričių, kurios daro poveikį miškams ir jų naudojimui, Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją arba pasidalijamąją kompetenciją su valstybėmis narėmis. Tai, visų pirma, bendra prekybos politika ir bendra žemės ūkio politika, vystymosi politika, klimato politika, aplinka, energetika, bioekonomika ir žiedinė ekonomika. |
3. |
Todėl reikia užtikrinti, kad ES lygmeniu būtų koordinuojamos tos ES politikos sritys, kurios turi poveikio su miškininkyste susijusiems reikalams, ir įvertinti ES pasaulinių įsipareigojimų poveikį tvariam miškų naudojimui. Miškų strategijoje vertėtų atsižvelgti į bendrus valstybių narių tikslus ir tarp jų esančius skirtumus. Kai ES derasi dėl klausimų, turinčių poveikio miškams (žr. 2 punktą), pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose ir Pasaulio prekybos organizacijoje, ji turi atsižvelgti į valstybių narių ir jų regionų nuomonę dėl miškų. Miškų strategija yra veiksminga priemonė siekiant suderinti įvairias politikos sritis ir skirtingus valstybių narių ir jų regionų požiūrius. Be to, jos vaidmuo – atkreipti dėmesį į naujus tikslus ir priemones, kurie turėtų būti svarstomi ES lygmeniu. |
4. |
Europos Sąjungoje pripažįstami tvarios miškotvarkos principai, kurie buvo patvirtinti visos Europos lygmeniu ir sukurti vykdant procesą „Forest Europe“. Šie principai, kurie užtikrina tvarią miškotvarką ir į kuriuos taip pat turėtų būti įtrauktas pakopinio naudojimo principas, taikomi rengiant nacionalinius miškų ir gamtos apsaugos teisės aktus ir rinkos principais grindžiamus sertifikatus. |
5. |
43 % ES valstybių narių sausumos teritorijos užima miško plotai, kurie yra labai įvairūs ir pagal miškų tipą (įskaitant miško plotus, kuriuose nėra medžių), ir pagal galimybes jais naudotis. Daugiau kaip 60 % miškų valdo privatūs asmenys, o likusioji dalis pagal įvairių rūšių nuosavybės teises priklauso viešajam sektoriui. Vietos valdžios institucijoms taip pat tenka svarbus vaidmuo kaip miškų savininkėms. Trečia dažniausia miškų nuosavybės forma Europoje – vietos ir regionų valdžios institucijoms priklausanti nuosavybė. |
6. |
Vietos ir regionų valdžios institucijos yra ir miškų savininkės, ir miškų valdytojos bei su jais susijusių teisės aktų įgyvendintojos. Tai reiškia, kad šioje srityje jos turi sukaupusios didelę patirtį ir kompetenciją. Vietos ir įvairioms regionų valdžios institucijoms miškai yra svarbus aspektas užtikrinant ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu darnų vystymąsi, todėl jau daugiau kaip šimtmetį rengiant ir įgyvendinant valdymo planus vadovaujamasi ilgalaikiškumo, stabilumo ir tvarios įvairių miško produktų gamybos principais ir yra laikomasi griežtų miškininkystės teisės aktų, kuriais užtikrinamas miškų puoselėjimas ir apsauga. Dėl visų šių priežasčių su minėtomis valdžios institucijomis turėtų būti konsultuojamasi ES miškų strategijos atnaujinimo atvejais. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra ne tik svarbūs suinteresuotieji subjektai sprendžiant su miškininkyste susijusius klausimus, bet ir būdamos miškų savininkėmis jos yra tiesiogiai suinteresuotos šalys. |
II. TVARI MIŠKŲ POLITIKA IŠ VIETOS IŠ REGIONŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PERSPEKTYVOS
7. Ekonomiškai tvari miškų politika
7.1. |
Miškų sektorius sukuria 7 % Europos ekonomikos augimo ir 3,5 mln. darbo vietų – netgi iki 4 mln., jeigu įtrauksime ir miškų bioenergijos sektorių. 2011 m. ES miškų pramonės produkcijos vertė buvo 460 mlrd. EUR. Miškų ūkio veikla ir darbo vietos yra itin svarbios kaimo vietovėse ir retai apgyvendintuose regionuose, tačiau jos taip pat skatina ekonomikos augimą miestuose bei miesteliuose ir kaimo vietovių bei miesto teritorijų bendradarbiavimą. Miškų strategijoje turėtų būti pabrėžiamas ekonomikos augimas, užimtumas bei Europos investicijos ir įvardijamos jų suteikiamos naujos galimybės, visų pirma remiant atokiausių regionų miškininkystės sektoriaus veiklos vykdytojų ekonominį vystymąsi. |
7.2. |
Vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį skatindamos įmones naudoti vietos medienos išteklius ir pereiti prie bioekonomikos. Pavyzdžiui, naudingos priemonės, kurios gali padėti stiprinti ekonomiką ir didinti užimtumą regionuose, yra, visų pirma, statybos medžiagų pasirinkimas ir energijos gamyba bendruomenių poreikiams tenkinti ir valstybei priklausantiems pastatams šildyti ir, antra, didesnis pažangiųjų biodegalų naudojimas viešajame transporte arba viešųjų patalpų oro kondicionavimo sistemose. Pažangiųjų biodegalų, gaminamų iš miškų ir kitų išteklių, kūrimas ir naudojimas yra svarbus ES klimato politikos aspektas pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Šiuo tikslu reikės didelių investicijų į technologijas, bandomuosius įrenginius bei didelio masto gamybą ir ilgalaikės reguliavimo sistemos, kuri suteiktų stabilų pagrindą reikalingoms didelėms investicijoms. |
7.3. |
90 % Europoje sunaudojamos medienos žaliavos yra pagaminama Europoje. Vietos ir regionų lygmens užimtumo ir ekonomikos požiūriu, turėtų būti dedamos pastangos siekti dar didesnio vidaus suvartojimo, kartu atsižvelgiant į miškų išteklių ir medienos naudojimo tvarumą. Šiuo tikslu būtina dėmesį skirti mūsų miškuose esančioms tam tikroms rūšims, kurios šiuo metu neturi paklausos rinkose, ir ištirti naujas panaudojimo ir technologijų galimybes. |
7.4. |
Miškų strategijos peržiūra turi būti suderinta su Europos bioekonomikos strategijos atnaujinimu. Plėtojant miškų bioekonomiką ir skatinant inovacijas reikia užtikrinti įvairių ES politikos sričių nuoseklumą. |
7.5. |
Vykdant bendros žemės ūkio politikos reformą svarbu įtraukti priemones, kuriomis remiamas miškų sektorius kaimo vietovėse, kaip antai skirtas miškų naikinimo prevencijai, miško atkūrimui ir miškų žemės paskirties keitimui, miškų atnaujinimui ir tvarkymui, prastos kokybės žemės ūkio paskirties žemės apsodinimui mišku ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui ir atnaujinimui, miškų, kaip neatsiejamos ekstensyvios gyvulininkystės produkcijos sistemos dalies, išsaugojimui, taip pat verslumo ir mokymų šiame sektoriuje skatinimui. |
7.6. |
Ekonominis tvarumas taip pat priklauso nuo veiksmingo ir skaidraus miško produktų naudojimo; šioje srityje labai svarbų vaidmenį gali atlikti technologijos. |
7.7. |
Be to, reikėtų kurti ir diegti integruotas ir dinamiškas su miškais susijusios informacijos ir miškų kartografijos sistemas, kuriomis remiantis sprendimus priimtų ir miškų savininkai, ir valdytojai. |
8. Ekologiškai tvari miškų politika
8.1. |
Europos miškuose apsaugoma biologinė įvairovė, teikiamos ekosisteminės paslaugos ir kaupiamas iš atmosferos sugertas anglies dioksidas. Šiuo metu maždaug 10 % ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukaupia miškai. Sėkmingai laikantis ilgalaikio požiūrio, priklausomai nuo konkrečių regioninių ypatumų, iki 90 % Europos miškų galėtų tapti natūraliais arba pusiau natūraliais miškais, pasižyminčiais labai didele rūšių įvairove. Investicijos į tvarų miškų ūkį toliau užtikrins tvaresnius ir sveikesnius miškus. |
8.2. |
Miškų naudojimas yra tvarus, jei miškai auga sparčiau negu yra iškertami ir jei tenkinami biologinės įvairovės reikalavimai. Reikėtų pažymėti, kad nuo praėjusio šimtmečio paskutiniojo dešimtmečio padidėjo Europos miškų užimamas plotas ir jų augimo tempas. Be įvairovės, vienas iš pagrindinių ekologiškai tvarios miškininkystės politikos tikslų yra sustabdyti miškų naikinimą pasaulio mastu ir tuose Europos regionuose, kuriuose kyla problemų. Vertinant miškų naudojimo tvarumą reikia atsižvelgti į miškų ekosistemų įvairovę ir skirtingą jų poveikį juos supančioms vietovėms įvairiuose Europos regionuose. |
8.3. |
Daugeliui augmenijos ir gyvūnijos rūšių ir rekreaciniam miškų naudojimui labai svarbu miškotvarkoje atsižvelgti į miškų ekosistemų įvairovę ir daugialypį pobūdį. |
8.4. |
Miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūroje turėtų būti išsamiau apsvarstyta daugialypė miškų svarba klimato politikos srityje, įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus siekiant Aičio biologinės įvairovės tikslų ir stengiantis įvykdyti JT darnaus vystymosi tikslus, kad tvari miškotvarka būtų vertinama taip pat, kaip ir kitos priemonės, skirtos išmetamam CO2 kiekiui mažinti. Vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų veiksmingiau siekti bendrų tikslų, be kita ko, miškų sektoriuje, jeigu laikotarpio vidurio peržiūroje būtų pateikti konkretūs, specialūs ir išbandyti pasiūlymai dėl veiksmų, taip pat jų pavyzdžiai. |
8.5. |
Europoje vyksta aktyvi diskusija dėl miškų aplinkos būklės bei plėtros ir dėl to kartais kyla ginčų vietos ir regionų lygmeniu. Svarbu Europos miškų ir jų valdymo bei plėtros moksliniams tyrimams skirti reikiamų išteklių ir iš viešųjų šaltinių valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei teikti patikimų duomenų apie miškus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dialogui. |
8.6. |
Parengta daug iniciatyvų, kuriomis remiama ES miškų įvairovė, pavyzdžiui, tinklas „Natura 2000“, Paukščių ir Buveinių direktyvos, parama žaliajai infrastruktūrai ir 2020 m. biologinės įvairovės strategija. Jas įgyvendinti padeda vietos ir regionų valdžios institucijos ir joms turėtų būti suteikta daugiau galimybių prisidėti kuriant priemonių turinį. |
8.7. |
Daugelyje ES valstybių narių ir regionų pagrindinį pavojų miškų ekosistemų išsaugojimui kelia miškų gaisrai (1). Vietos bendruomenių veiksmai yra sparčiausias ir veiksmingiausias būdas miškų gaisrų keliamai žalai sumažinti. ES turi imtis veiksmų, kad dėmesys būtų skirtas pagalbai vykdant techninį mokymą, kad būtų galima sustiprinti bendruomenių gebėjimą padėti sau, įskaitant geresnį gaisrų gesinimo tarnybų ir kitų viešosios saugos specialistų pasirengimą imtis pirmųjų reagavimo veiksmų ir sumažinti nelaimės padarinius (2). |
8.8. |
Atsižvelgiant į tai, reikėtų pabrėžti, kad kai kuriuose atokiausiuose ES regionuose yra atogrąžų ir subtropinių miškų. Šie pirminiai miškai yra unikali mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorija (pvz., farmacijos ir augalų ekstraktų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros). Atokiausių regionų biologinė įvairovė sudaro beveik 80 % Europos biologinės įvairovės ir atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant planetos ekologinę pusiausvyrą. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra svarbios šio turto saugotojos, todėl joms turėtų būti skiriama derama parama šio turto valdymui ir išsaugojimui. |
9. Socialiai tvari miškų politika
9.1. |
Miškai teikia daug ekosisteminių paslaugų ir be medienos tiekia kitus gamtinius produktus. Tvari miškotvarka užtikrins, kad tokia padėtis išliktų ir būsimoms kartoms. Miškų tiekiami gamtiniai produktai ir teikiamos laisvalaikio galimybės labai naudingos sveikatai. |
9.2. |
Miškai teikia daug naudos visuomenei, visų pirma žmonių gyvenimo kokybei ir gerovei, kurios yra itin svarbios piliečių gyvenimo pusiausvyrai. Todėl siūloma skatinti naujų miško erdvių kūrimą įgyvendinant viešojo ar privačiojo sektoriaus iniciatyvas ir remiant Europos Sąjungai. |
9.3. |
Socialiai tvariam miškų naudojimui būtinas ilgalaikis teritorijų planavimas. Sprendžiant su miškų naudojimu ir apsauga susijusius klausimus, privaloma konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis, regionų gyventojais ir miškų savininkais. |
9.4. |
Pagal ES miškų strategiją turėtų būti formuojama ES prekybos ir vystymosi politika pasaulio mastu: ES visuotinėje darbotvarkėje daug dėmesio būtina skirti aplinkosaugos požiūriu tvariam miškų naudojimui besivystančiose šalyse, biologinei įvairovei ir socialiniam miškų politikos tvarumui (žemės nuosavybė, teisės naudotis miškais, vietos gyventojų teisės). |
9.5. |
Su miškų plėtra ir naudojimu susiję mokslinių tyrimų duomenys turi būti lengvai prieinami piliečiams ir vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad būtų lengviau priimti sprendimus. Todėl reikia plačiai paskelbti Komisijos 2018 m. Europos miškų tyrimą ir nuodugniai jį pristatyti sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams bei plačiajai visuomenei. |
9.6. |
Visi pirmiau nurodyti veiksmai bus galimi tik tuo atveju, jei bus išsaugota miškų priežiūros kultūra, kuri turi būti stiprinama ir plėtojama, pirma, vidaus lygmeniu, t. y. keičiantis patirtimi ir praktika, taikoma visose Europos miškų teritorijose, antra, išorės lygmeniu, t. y. skatinant miesto gyventojų paramą, o tai užtikrinti galima juos informuojant apie miškų ir jų valdymo naudą. |
9.7. |
Visose miškų strategijose, įskaitant regionines, nacionalines ir ypač Europos lygmens, pirmasis ir svarbiausias uždavinys turėtų būti siekti, kad gyventojai liktų teritorijose, nes taip galima užtikrinti miškų išteklių valdymą ir naudojimą. |
2018 m. gegužės 16 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Karl-Heinz LAMBERTZ
(1) Europos regionų komiteto nuomonė „ES miškų politika atsižvelgiant į 20/20/20 tikslus“ (OL C 141, 2010 5 29, p. 45).
(2) Europos regionų komiteto nuomonė „ES civilinės saugos mechanizmo peržiūra“ (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 37).