23.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 176/29

1.

palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą įpusėjus bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpiui įvertinti pasiekimus; tai yra labai naudinga iniciatyva siekiant nustatyti iki šiol padarytą pažangą ir priemones, kurių reikia imtis prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti;

2.

pakartoja vietos ir regionų valdžios institucijų bei jų vaidmens svarbą praktiškai įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos rekomendacijas, nes šios institucijos yra ekonomikos augimo vietos ir regionų lygiu varomoji jėga ir gali kurti, naudoti ir valdyti daug skaitmeninių produktų ir paslaugų;

3.

primena paramą, skirtą kurti elektroninius ryšius vidaus rinkoje, siekiant skatinti dinamišką ir tvarų augimą visuose ekonomikos sektoriuose ir, atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į itin svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį Europos pramonės skaitmeninimui ir į jų potencialą;

4.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant skaitmenines paslaugas piliečiams ir kuriant ir valdant skaitmeninę infrastruktūrą ir kad ši veikla dažnai susijusi su bendradarbiavimu tarpvalstybiniu ar tarpregioniniu lygmeniu; šioms paslaugoms užtikrinti būtinos skubios subalansuotos priemonės, kad būtų pašalintos kliūtys internetu vykdomai tarpvalstybinei veiklai, įskaitant administravimo institucijų organizacinės struktūros ir veikimo, sutarčių ir autorių teisių teisės aktų skirtumus valstybėse narėse (1);

5.

rekomenduoja sukurti geresnes sąlygas, leidžiančias prijungti visas geografines zonas prie plačiajuosčio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklo paslaugų, kurios ilguoju laikotarpiu bus veiksmingos konkurencingoje aplinkoje, ir ragina Europos Komisiją kuriant bendrąją skaitmeninę rinką reguliariai teikti ataskaitas dėl pažangos mažinant skaitmeninę atskirtį, visų pirma regionų ir vietos lygmeniu (2);

6.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti visus sąveikumo ir e. atpažinties, elektroninio parašo, elektroninio dokumentų valdymo aspektus ir kitus e. valdžios dėmenis pasinaudojant modeliais, taikytais šalyse ir (arba) regionuose, kurie padarė didelę pažangą šioje srityje, taip užtikrinant saugumą ir piliečių bei įmonių pasitikėjimą;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės skaitmeninimas – tai galimybė skatinti augimą ir kurti naujas darbo vietas, ypač atokiuose ir demografinių problemų turinčiuose regionuose;

8.

pritaria autorių teisių teisinės sistemos modernizavimui, atsižvelgiant į skaitmeninę revoliuciją ir besikeičiančią vartotojų elgseną, ir pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti ir vietos ir regionų valdžios institucijos derinant šias teises bei jų galimybes šioje srityje;

9.

dar kartą patvirtina, kad svarbu investuoti į informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslinius tyrimus siekiant užtikrinti augimą ir naujų įmonių kūrimą, ir nurodo, kad IRT naudojimas inovacijų srityje padėtų spręsti dideles socialines ir ekonomines problemas (3);

10.

siūlo apsvarstyti galimybę taikyti teisingumu ir objektyvumu grindžiamą iš tarpvalstybinės prekybos internetu gautų pajamų apmokestinimo sistemą, kuri leistų suvienodinti įmonių, vykdančių su elektronine prekyba susijusią veiklą visoje ES, mokesčių lygį ir kartu paskatintų įmonių, visų pirma MVĮ, komercinę veiklą;

11.

pabrėžia, kad nauja Komisijos parengta Kibernetinio saugumo strategija turėtų padėti pagerinti kibernetinių incidentų prevenciją, nustatymą ir reagavimą į juos, o sudėtingiausiais atvejais pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti geresnį koordinavimą tarp valstybių narių ir Komisijos. Siekiant šio tikslo, reikės stiprinti valstybių narių, ES institucijų, vietos ir regionų valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenė bendradarbiavimą sudarant partnerystes (4);

12.

ragina kurti standartus, priemones ir mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas tinklų ir informacinių sistemų saugumas ir kurie neatsiliktų nuo spartaus besikeičiančių kibernetinių grėsmių tempo, kad būtų pasiektas aukštas apsaugos lygis visose valstybėse narėse;

13.

pabrėžia, kad dėl duomenų saugojimo ir prieigos prie jų saugumo spragų ir padaugėjusių kibernetinių išpuolių, nukreiptų į svarbias miestų infrastruktūras ir miestų valdymo sistemas, reikia daugiau sistemingų ir suderintų veiksmų, kurie sušvelnintų pavojų, užkirstų jam kelią ir užtikrintų, kad teisės aktai būtų priimami ne tik taikant rinkos principais pagrįstas iniciatyvas, bet ir valdžios institucijoms imantis veiksmų reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo srityse. Turėtų būti parengtos ir įgyvendintos pažangios saugumo mokymo programos taip pat ir vietos bei regionų valdžios institucijų lygmenimis, įskaitant tas valdžios institucijas, kurios dalyvauja pažangiųjų miestų technologijų e. viešuosiuose pirkimuose, jų diegime ir kasdieniame naudojime;

14.

pažymi, kad siekiant įgyvendinti bendrosios skaitmeninės rinkos tikslus, būtina apsaugoti valstybių narių vertybes, visuomenę ir ekonomiką nuo neigiamo kibernetinių išpuolių poveikio ir gerbti pagrindines vertybes, kaip antai, žodžio laisvė, teisė į privatų gyvenimą, ir skatinti atvirą, laisvą ir skaidrų kibernetinių technologijų naudojimą;

15.

suvokia pavojus, kylančius dėl tarpvalstybinių kibernetinių incidentų, kurie šiuo metu kelia nerimą dėl vis didėjančio jų dažnumo ir keliamo rizikos lygio. Kadangi dėl šios grėsmės tinklams ir informacinėms sistemoms gali sutrikti ekonominė veikla ir susidaryti didelių finansinių nuostolių, kartu sumažėti naudotojų pasitikėjimas ir būti padaryta didelė žala ES ekonomikai, Komitetas ragina skatinti glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir geresnį jų veiksmų koordinavimą, ypač didelio masto tarpvalstybinių kibernetinių incidentų valdymo srityje;

16.

yra įsitikinęs, kad būtina didinti vartotojų pasitikėjimą elektroninėmis paslaugomis, užtikrinant, kad jie būtų informuojami apie jų teises ir apsaugoti internetinėje aplinkoje, kartu užtikrinant autorių ir intelektinės nuosavybės teises;

17.

pritaria, kad būtų sukurta Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra, suteikiant jai visišką operacinį pajėgumą ir stabilią veiklos sistemą, įskaitant atsakomybę už kibernetinį saugumą per visą gyvavimo ciklą ir už kibernetinių incidentų prevenciją, nustatymą ir jų sprendimą;

18.

remia pasiūlymą administruoti ir techniškai valdyti Europos IRT saugumo bendro sertifikavimo sistemą, grindžiamą esamomis saugumo sertifikavimo sistemomis ir pripažįstamą visų ES valstybių narių;

19.

rekomenduoja tęsti kovos su kibernetiniais išpuoliais veiksmus įgyvendinant saugumo priemones, kuriomis siekiama gerinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, kad piliečiai ir įmonės galėtų naudotis skaitmenine aplinka, kuri būtų saugi ir verta jų pasitikėjimo ir kurioje kartu būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir kitos pagrindinės ES vertybės taikant atitinkamą teisinę sistemą;

20.

pabrėžia vaidmenį, kurį interneto platformos gali atlikti skatinant diskusijas svarbiais bendro intereso klausimais, susijusiais su plačiajuosčio ryšio tinklų diegimu, priežiūra ir plėtojimu visuose ES regionuose ir teritorijose;

21.

palankiai vertina Komisijos pareiškimą dėl „skaitmeninių inovacijų centrų“ kūrimo ir prašo Komisijos siekti, kad skiriant lėšas būtų užtikrinta geografinė pusiausvyra (5);

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sukurti plačiajuosčio ryšio tinklus, nes tai yra priemonė spręsti dabartinius ekonomikos ir socialinius iššūkius ir įtraukti žmones į žiniomis grindžiamą visuomenę;

23.

naudojimasis tinklu ir jo paslaugomis yra ekonomikos augimo ir užimtumo, taip pat socialinės lygybės ir vienodų galimybių gauti informaciją veiksnys. Interneto prieiga gali būti laikoma tikra piliečių teise ir gyvenimo kokybės rodikliu;

24.

atkreipia dėmesį į nuolat didėjančią interneto platformų (paieškos sistemos, socialinės žiniasklaidos platformos, taikomųjų programų parduotuvės ir kt.) įtaką e. ekonomikai;

25.

rekomenduoja kurti tinklus siekiant tvarumo ir veiksmingumo. Deramo aprėpties lygio plačiajuosčio ryšio tinklui sukurti reikia didelių ir ilgalaikių investicijų į infrastruktūrą, o kompetentingos institucijos privalo nustatyti priemones, kurios sudarytų privačioms įmonėms palankesnes sąlygas naudotis tinklu kaimo vietovėse;

26.

siūlo daugiau dėmesio skirti didesniam efektyvumui skirstant radijo dažnių spektro juostas ir skatinti privačiojo sektoriaus investicijas, kurias papildytų viešosios investicijos, siekiant įgyvendinti su elektroninių ryšių sistemomis susijusius tikslus ir išvengti tinklų monopolizavimo;

27.

mano, kad reikia stiprinti piliečių ir verslo bendruomenės pasitikėjimą elektroninėmis paslaugomis nuolat teikiant informaciją apie jų teises ir užtikrinant tinkamo lygio apsaugą elektroninėje erdvėje, ir ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant pašalinti neteisėtą turinį, su kuriuo jie gali susidurti;

28.

pabrėžia, kad valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios daugeliu atvejų yra atsakingos už mokyklas ir švietimo įstaigas, ir kiti suinteresuotieji subjektai privalo imtis suderintų veiksmų siekiant paremti pastangas gerinti skaitmeninius įgūdžius ir išvengti žmonių atskirties nuo IRT grindžiamos visuomenės ir ekonomikos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia didžiulę piliečių, darbuotojų bei ieškančių darbo žmonių skaitmeninio raštingumo ir įgūdžių svarbą, siekiant plačiai įgyvendinti skaitmeninimą ekonomikoje ir visuomenėje (6), ir reiškia susirūpinimą dėl Komisijos nustatyto išliekančio skaitmeninių įgūdžių atotrūkio;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuolatiniai pokyčiai ir ekonomikos skaitmeninimas atveria vietos ir regionų valdžios institucijoms naujas galimybes kuo geriau pasinaudoti skaitmeninės ekonomikos augimo potencialu, todėl reikia didelių investicijų į infrastruktūros objektus ir informacines ir ryšių technologijas, ypač į debesijos kompiuteriją ir didžiuosius duomenis, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant skatinti pramonės konkurencingumą ir gerinti viešąsias paslaugas, įtrauktį ir gebėjimus. Atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos sprendimui, pratęsiant 2017 m. rugsėjo 21 d. komunikatą dėl teisingo skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo, iki 2018 m. pavasario pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria ES lygmeniu būtų apibrėžtos skaitmeninės ekonomikos pelno apmokestinimo taisyklės (7);

30.

palankiai vertina iniciatyvą „WiFi4EU“, kuria skatinama plėtoti nemokamą interneto ryšį vartotojams vietos bendruomenėse, o privačius investuotojus paskatinti dalyvauti kuriant skaitmeninius tinklus;

31.

remia iniciatyvą „WiFi4EU“ ir numato ją populiarinti vietos bendruomenių lygmeniu, ir informuoti apie galimus jos privalumus, kad paskelbus pirmąjį kvietimą teikti paraiškas, kuo daugiau reikalavimus atitinkančių Europos valdžios institucijų būtų pasirengusios teikti kandidatūras finansavimui gauti;

32.

atkreipia dėmesį į svarbų plačiajuosčio ryšio kokybės gerinimo vaidmenį plėtojant 5G tinklus, kurie turės įtakos ekonomikos ir visuomenės perėjimui prie skaitmeninių technologijų, taip pat plėtojant novatoriškas ir konkurencingas skaitmenines paslaugas, ir taip duos socialinės ir ekonominės naudos ilguoju laikotarpiu, paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir sanglaudą; šiuo tikslu pakartoja savo raginimą Europos Komisijai kuo greičiau užbaigti 5G standartizavimą, atsižvelgiant į tai, kad standartai yra nepaprastai svarbūs telekomunikacijų tinklų konkurencingumui ir sąveikumui;

33.

atkreipia dėmesį į tarpvalstybinių paslaugų prieigos problemas, su kuriomis susiduria vartotojai, siekiantys gauti paslaugas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie gyvena;

34.

pabrėžia teigiamą tarpvalstybinių e. paslaugų perkeliamumo poveikį, nes naudotojai galės naudotis savo paslaugų prenumerata internete tiek savo namuose, tiek keliaudami į kitas valstybes nares;

35.

ragina dėti dar daugiau pastangų ir palengvinti visų Europos piliečių prieigą prie internetinių paslaugų, kurios siūlomos kitose valstybėse narėse, kad būtų išspręsta geografinio blokavimo problema, ir prašo pašalinti nepagrįstą skirtingų Sąjungos šalių vartotojų diskriminaciją;

36.

palankiai vertina draudimą blokuoti prieigą prie interneto svetainių bei kitų elektroninių sąsajų priklausomai nuo kliento gyvenamosios vietos ir nukreipti klientus iš vieno tam tikrai šaliai skirtos svetainės arba sąsajos varianto į kitai šaliai skirtą tokios svetainės arba sąsajos variantą, nes tiek vartotojai, tiek komercinės veiklos subjektai, kaip galutiniai vartotojai, susiduria su tokia praktika. Klientas gali būti nukreiptas tik gavus jo sutikimą, o komercinės veiklos subjektams turi būti reikalaujama užtikrinti, kad elektroninės sąsajos variantas, kurį klientas norėjo pasiekti iki nukreipimo, išliktų lengvai prieinamas;

37.

atkreipia dėmesį į dabartinį skaitmeninio turinio kūrėjų ir vartotojų interesų disbalansą ir pripažįsta, kad reikia modernizuoti autorių teisių ir intelektinės nuosavybės teisės aktus;

38.

konstatuoja, kad dėl skaitmeninės plėtros, pavyzdžiui, debesų kompiuterijos paslaugų arba srautinio duomenų siuntimo, kyla daug iššūkių, ypač autorių teisių srityje (8);

39.

ragina vis dažniau naudotis debesijos taikomosiomis programomis siekiant turėti prieigą prie Europos, pasaulinio masto ir t. t. duomenų infrastruktūros, kuri yra labai svarbi vykdant veiklą įvairiose srityse, ir pabrėžia, kad ši prieiga prie duomenų infrastruktūros turi būti užtikrinama aukšto lygio saugumo, duomenų perkeliamumo ir sąveikumo sąlygomis;

40.

pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už asmens duomenų apsaugą tenka nepriklausomoms duomenų apsaugos institucijoms;

41.

mano, kad asmens duomenų apsaugos strategiją būtina priderinti prie dinamiškų ir nuolat kintančių poreikių virtualioje erdvėje, nes asmens duomenų apsaugos problemos turi padarinių daugelyje sričių, pavyzdžiui, teisingumo, ekonomikos, ryšių, švietimo, sveikatos apsaugos, administravimo ir vartotojų apsaugos ir kt.;

42.

palankiai vertina tai, kad Komisija palieka valstybėms narėms tam tikrą laisvę taikyti išimtis, susijusias su autorių teisėmis saugomų kūrinių naudojimu mokymo tikslais. Tai leidžia atsižvelgti į nacionalinę, regionų ir vietos tapatybę, taigi kartu ir į tam tikrų rūšių licencijas, suteiktas skirtingomis socialinėmis ir politinėmis aplinkybėmis (9);

43.

mano, kad ateityje reikėtų geriau suderinti autorių, kūrėjų ir atlikėjų atlygio teisinę sistemą (10);

44.

mano, kad miestams ir regionams tenka labai svarbus vaidmuo kuriant viešosios informacijos duomenų bazes, teikiant pasiūlymus dėl saugos, ugdant būtinus skaitmeninius įgūdžius, užtikrinant ir palengvinant plačiajuostės prieigos tinklų finansavimą bei sudarant tinkamas sąlygas tarpregioninei ir tarpvalstybinei prekybai internetinėmis paslaugomis, t. y. prekybai, kuri gali būti labai naudinga siekiant kurti aukštos kokybės paslaugas ir duomenų ekonomiką;

45.

pažymi, kad ankstesnėse savo nuomonėse RK nuolat pabrėžė vietos ir regionų lygmens galimą indėlį į visus duomenų rinkimo etapus ir užtikrinant paslaugų teikimą piliečiams ir įmonėms. Tai įrodo konkretūs atvejai: Europoje yra daug pavyzdžių, patvirtinančių galimą regionų, nacionalinių valdžios institucijų ir mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimą bendrosios skaitmeninės rinkos srityje;

46.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti siekiant suderinti duomenis ir didinti skaitmeninės ekonomikos augimo potencialą, todėl į tai reikėtų atsižvelgti imantis bet kokių veiksmų nacionaliniu ar ES lygmeniu;

47.

atkreipia dėmesį, kad Jungtinės Karalystės gyventojams atidavus balsus už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, įmonės nėra tikros dėl UK išstojimo iš ES sąlygų. Įmonėms, teikiančioms prekes arba paslaugas internetu, visų pirma skaitmeninį turinį, svarbiausias klausimas – kaip Europos Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyva bus įgyvendinama UK;

48.

mano, kad tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė sutiks su laisvu prekių ir paslaugų judėjimu, bendrosios skaitmeninės rinkos taisyklės šioje šalyje turės būti taikomos ilgiau nei nustatytus dvejus derybų dėl „Brexit“ metus.