EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2017 12 12
COM(2017) 779 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI
Dvyliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita
EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2017 12 12
COM(2017) 779 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI
Dvyliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita
I. ĮVADAS
Tai dvyliktoji mėnesinė pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita; joje apžvelgiami pokyčiai, susiję su dviem pagrindiniais ramsčiais: kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei jų rėmimo priemonėmis ir mūsų apsaugos nuo šių grėsmių ir atsparumo joms didinimu.
Praėjo beveik metai po 2016 m. gruodžio 19 d. išpuolio Berlyno Kalėdų mugėje, per kurį dvylika žmonių žuvo ir 56 buvo sužeisti ir kurį surengė asmuo, naudojęsis skirtingomis tapatybėmis, kad nepatektų į sienos apsaugos ir teisėsaugos institucijų akiratį. Šis ir kiti teroristiniai išpuoliai, kuriuos surengė nusikaltimų vykdytojai, naudojęsi skirtingomis tapatybėmis, kaip antai peiliu ginkluotas išpuolio Marselyje 2017 m. spalio mėn. vykdytojas, aiškiai parodė ne tik tai, kaip svarbu valstybių narių institucijoms veiksmingai dalytis informacija, bet ir tai, koks gyvybiškai svarbus Komisijos 2016 m. pavasarį 1 pradėtas darbas, kad būtų pašalinti esami ES informacijos valdymo trūkumai, dėl kurių tas pats asmuo skirtingose ES duomenų bazėse gali būti užregistruotas skirtingomis tapatybėmis. Teisės aktų pasiūlymai dėl reglamentų 2 dėl informacinių sistemų sąveikumo, kartu su šia ataskaita įtraukti į priimtinų dokumentų rinkinį, rengiami tam, kad būtų panaikinta galimybė teroristams ir kitiems nusikaltėliams pasinaudoti esamomis spragomis ir klastoti tapatybę ir geriau apsaugotos ES išorės sienos, sustiprintas vidaus saugumas ir pagerintas migracijos valdymas 3 . Šiais pasiūlymais ne tik iš esmės keičiama tai, kaip ES valdo saugumo, sienų ir migracijos valdymo informaciją, bet ir nacionalinėms institucijoms suteikiama prieiga prie duomenų taip užtikrinant, kad reikalingą informaciją jos turėtų reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Atsižvelgdama į tai, kad šie pasiūlymai yra esminiai siekiant padidinti sienos apsaugos ir teisėsaugos institucijų veiksmingumą, Komisija dabar ragina teisėkūros institucijas šiuos teisės aktų pasiūlymus dėl sąveikumo laikyti aukščiausiu prioritetu ir kuo skubiau imtis dėl jų veiksmų, taip pat greitai susitarti dėl likusių pateiktų teisės aktų pasiūlymų dėl atskirų informacinių sistemų, kurios teikia informaciją darbuotojams, kuriems jos reikia pirmiesiems, kad jie galėtų atlikti savo darbą, t. y. užtikrinti mūsų piliečių saugumą.
Todėl šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama būsimiems veiksmams kuriant stipresnes ir pažangesnes saugumo, sienų ir migracijos valdymo informacines sistemas, kad ES informacinių sistemų duomenų sistema taptų veiksmingesnė ir efektyvesnė, kartu visapusiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų.
Šioje ataskaitoje taip pat aptariami veiksmai, kuriais siekiama maksimaliai padidinti esamų informacinių sistemų naudą ir kurie apima teisėkūros ir kitą vykdomą veiklą, kad būtų užtikrintas teisės aktų visapusiškas įgyvendinimas ir geresnis ES informacinių sistemų taikymas. 2017 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba įvertino, kaip įgyvendinamos Bratislavos veiksmų gairės 4 , ir nurodė, kad ES padarė didelę pažangą – visų pirma susijusią su vidaus saugumu – keturiose srityse: glaudesnio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, sustiprintų patikrinimų ir duomenų bazių sujungimo, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) kūrimo ir sistemingų veiksmų kovos su radikalėjimu srityje. Iš šios ataskaitos matyti, kad per pastaruosius du mėnesius visose minėtose srityse padaryta tolesnė pažanga.
II. PATIKIMESNĖS IR PAŽANGESNĖS SAUGUMO, SIENŲ IR MIGRACIJOS VALDYMO INFORMACINĖS SISTEMOS
Naujausių apklausų duomenimis, ES piliečiai labai pritaria, kad visoje ES būtų labiau dalijamasi informacija siekiant kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu 5 . ES sistemose esanti informacija yra esminė pagalba nacionalinėms institucijoms valdant išorės sienas, kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu ir siekiant pažaboti neteisėtą migraciją. Kad ši ES papildoma nauda būtų kuo didesnė, ES sistemų teikiama informacija turi būti išsami, tiksli ir patikima. Dabar šios sistemos suskaidytos, sudėtingos ir jomis sunku naudotis.
Siekiant pašalinti šiuos trūkumus 6 , įvardytus 2016 m. balandžio mėn. Komisijos komunikate, daugiausia dėmesio skirta veiksmams trijose srityse: maksimaliai padidinti esamų informacinių sistemų naudą, sukurti naujas ir papildomas sistemas spragoms pašalinti ir pagerinti informacinių sistemų sąveikumą.
1.Informacinių sistemų sąveikumo link
Pirmiausia siūlomos priemonės padės vietos pareigūnams maksimaliai pasinaudoti turimais duomenimis. Europos paieškos portalas bus vieno langelio principu grindžiama programa, kurioje bus galima vienu metu atlikti paiešką įvairiose ES informacinėse sistemose 7 ir susijusiose Europolo ir Interpolo duomenų sistemose, laikantis naudotojų prieigos teisių. Tai leis vietos pareigūnams veiksmingai, greitai ir be pastangų susipažinti su duomenimis, kurių jiems reikia atliekant savo pareigas, ir bus panaikinta dabartinė sudėtinga padėtis, kai reikia nuspręsti, kokią duomenų bazę konkrečiu atveju tikrinti.
Antra, naudojantis biometriniais duomenimis, siūlomomis priemonėmis nacionalinės institucijos galės aptikti skirtingas to paties asmens tapatybes ir kovoti su tapatybės klastojimu. Bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga leis biometrinių duomenų ieškoti keliose centrinėse sistemose ir juos palyginti 8 , o bendroje tapatybės duomenų saugykloje bus bendrai kaupiami ES informacinėse sistemose esantys trečiųjų šalių piliečių biografiniai ir biometriniai tapatybės duomenys 9 . Remdamasis šiomis dviem sąveikumo sudedamosiomis dalimis, skirtingų tapatybių detektorius patikrins, ar duomenų apie tapatybę, dėl kurios pateikta užklausa, yra daugiau nei vienoje su detektoriumi susietoje sistemoje 10 . Tais atvejais, kai imigracijos ir prieglobsčio pareigūnai įveda informaciją apie asmenį į ES informacines sistemas ar kai policijos ir sienos apsaugos pareigūnai patikrina asmenį tose sistemose, jiems bus pranešta, ar asmuo jau žinomas kita tapatybe arba ar tas asmuo naudojasi skirtingomis tapatybėmis. Taip bus pašalintos esamos spragos ir aklosios zonos, kuriomis siekia pasinaudoti teroristai ir kiti nusikaltėliai, kad pasislėptų naudodami suklastotas ar skirtingas tapatybes.
Trečia, siūlomos priemonės leis policijos pareigūnams greitai ir veiksmingai patikrinti tapatybes savo teritorijoje. Per tokius patikrinimus policijos pareigūnai turės prieigą prie trečiųjų šalių piliečių, kurių duomenys įrašyti į ES informacines sistemas, tapatybės duomenų ir galės tinkamai nustatyti ir aptikti skirtingas tapatybes. Todėl valstybių narių teritorijose vykdomi patikrinimai bus gerokai veiksmingesni ir bus laikomasi Komisijos rekomendacijos dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje 11 .
Siekdama papildyti šias sąveikumo sudedamąsias dalis, Komisija taip pat siūlo supaprastinti ir suvienodinti teisėsaugos institucijų prieigą prie ne teisėsaugos institucijų sistemų, nustatant naują dviejų etapų susipažinimo su duomenimis metodą. Jau pagal dabartines taisykles teisėsaugos institucijos, vykdydamos teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn veiklą, gali ieškoti informacijos ne teisėsaugos institucijų sistemose. Tačiau atitinkamos sistemos valdomos taikant skirtingas prieigos sąlygas ir apsaugos priemones ir kai kuriomis dabartinėmis taisyklėmis trukdoma šioms institucijoms veiksmingai ir teisėtai naudotis sistemomis. Pagal naująjį dviejų etapų susipažinimo su duomenimis metodą teisėsaugos pareigūnas pirmiausia vienu metu patikrintų visas sistemas, kurių duomenys saugomi bendroje tapatybės duomenų saugykloje, kad išsiaiškintų, ar kurioje nors sistemoje yra informacijos apie ieškomą asmenį. Siekiant užtikrinti duomenų apsaugą, būtų pateiktas tik atsakymas „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. Pareigūnas neturėtų prieigos prie jokių duomenų nė vienoje sistemoje, bet – svarbiausia – žinotų, ar ir kur tokių duomenų yra. Antrame etape pareigūnas galėtų prašyti visapusės prieigos prie informacinės sistemos (-ų), kurioje (-iose) rasta atitikčių, pateikdamas prašymą dėl atskiros prieigos prie kiekvienos susijusios sistemos ir laikydamasis atitinkamų kiekvienai susijusiai sistemai nustatytų taisyklių. Kaip ir šiandien pareigūnui reikėtų pagrįsti, kodėl jam reikalinga prieiga prie sistemos, laikantis informacinės sistemos prieigos teisių ir tikslo apribojimo principų, o papildomai visapusiškai prieigai ir toliau reikėtų paskirtosios institucijos išankstinio leidimo ir konkretaus naudotojo ID ir prisijungimo vardo. Kai bus imta taikyti tokį dviejų etapų susipažinimo su duomenimis metodą, nebereikės iš anksto tikrinti nacionalinių duomenų bazių ir atlikti išankstinės paieškos kitų valstybių narių automatinėje pirštų atspaudų identifikavimo sistemoje pagal Sprendimą 2008/615/TVR (Priumo patikrinimas).
Sąveikumo pasiūlymais gerbiamos ir skatinamos pagrindinės teisės, visų pirma teisė į duomenų apsaugą. ES įdiegus naują visapusišką asmens duomenų apsaugos sistemą ir atlikus svarbius technologijų ir IT saugumo pakeitimus, galima lengviau įgyvendinti prieigos prie saugomų duomenų ir jų naudojimo tikslų apribojimo principą, visapusiškai laikantis Pagrindinių teisių chartijos ir naujausios Europos Teisingumo Teismo praktikos. Siūlomos priemonės nereikš, kad visos atskiros sistemos bus tarpusavyje sujungtos. Kiekviena sistema išlaikys konkretų tikslo apribojimo principą, taip pat prieigos ir duomenų saugojimo taisykles. Be to, siūlomomis priemonėmis nepadidės naujų duomenų rinkimo mastas. Šiomis priemonėmis nustatomas tikslingas, pažangus ir veiksmingiausias ES sistemose esančios informacijos naudojimo būdas.
Teisės aktų pasiūlymai parengti vykdant įtraukų ir skaidrų procesą, pradėtą 2016 m. balandžio mėn. Komisijos komunikatu „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ ir pratęstą aukšto lygio ekspertų grupės veikla 12 , kad būtų išspręsti teisiniai, techniniai ir veiklos klausimai, susiję su skirtingomis sistemų sąveikumo užtikrinimo galimybėmis.
Teisės aktų pasiūlymuose pateiktos išsamios nuostatos, kaip būtina pakeisti teisės aktus, kurie šiuo metu yra stabilūs teisėkūros institucijų priimti tekstai, t. y. Šengeno sienų kodeksas, Atvykimo ir išvykimo sistemos reglamentas ir teisės aktai, kuriais grindžiama Vizų informacinė sistema. Dėl kitų įtrauktų priemonių 13 šiuo metu deramasi Europos Parlamente ir Taryboje. Todėl dabar neįmanoma nurodyti šioms priemonėms reikalingų pakeitimų. Juos Komisija pateiks dėl kiekvieno iš šių teisės aktų per dvi savaites po to, kai bus pasiektas politinis susitarimas dėl atitinkamo reglamento projekto. Komisija ragina teisėkūros institucijas dabar vykdomose derybose greitai susitarti dėl šių priemonių.
2.Rengiami nauji papildomi veiksmai spragoms pašalinti
Be pirmiau nurodytų naujų pasiūlymų dėl sąveikumo, būtina, kad pažanga toliau būtų daroma siekiant pašalinti esamas informacines spragas, kurias Komisija išvardijo savo 2016 m. balandžio mėn. Komunikate, dėl trečiųjų šalių piliečių, besilankančių Šengeno erdvėje. Galutinius Reglamento dėl ES atvykimo ir išvykimo sistemos 14 (AIS) ir Reglamento, kuriuo keičiamas Šengeno sienų kodeksas, kad jis būtų suderintas su AIS 15 , tekstus teisėkūros institucijos priėmė lapkričio mėn. pabaigoje ir jie turėtų įsigalioti iki 2017 m. pabaigos. Po to – 2018 m. – bus pradėta kurti sistema, siekiant, kad iki 2020 m. ji iki galo veiktų.
Dar viena informacinė spraga – susijusi su trečiųjų šalių piliečiais, kuriems nereikia vizos – išspręsta 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos teisės akto pasiūlyme sukurti naują didelės apimties IT sistemą – Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS). Taryba 2017 m. birželio mėn. susitarė dėl bendro požiūrio, o Europos Parlamento derybų įgaliojimai patvirtinti 2017 m. spalio 25 d. Tą pačią dieną pradėtos trišalės derybos ir pratęstos 2017 m. lapkričio 16 d. ir 29 d. Kitos trišalės politinės derybos suplanuotos 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija ragina abi teisėkūros institucijas pasiekti politinį susitarimą dėl dokumento iki 2017 m. pabaigos, laikantis 2016 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų ir Bendros deklaracijos.
3.Kuo didesnė esamų informacinių sistemų nauda
a) Vykdoma teisėkūros veikla, kad būtų sustiprintos esamos informacinės sistemos
Siekdama kuo labiau išnaudoti esamų ES informacinių sistemų teikiamas galimybes, Komisija 2016 m. gruodžio mėn. priėmė tris teisės aktų pasiūlymus, kad sustiprintų Šengeno informacinę sistemą (SIS) 16 . Į juos įtrauktos svarbiausios priemonės kovai su terorizmu sustiprinti, kaip antai nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms sukurti SIS perspėjimą, jei asmuo ieškomas dėl teroristinio nusikaltimo. Per diskusijas Europos Parlamente ir Taryboje taip pat aptartas poreikis SIS dalytis informacija apie teroristinius nusikaltimus su Europolu ir pasiūlyti pakeitimai, kad Europolas ir valstybės narės galėtų keistis papildoma informacija apie SIS gautas atitiktis, susijusias su terorizmu, o Europolas galėtų sutikrinti informaciją apie sukurtus naujus perspėjimus ir dėl tokių perspėjimų gautas atitiktis savo duomenų bazėse ir analitinėse darbo bylose. Europos Parlamentas ir Taryba derybas dėl šių pasiūlymų pradėjo 2017 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgdama į šių pasiūlymų svarbą, Komisija ragina teisėkūros institucijas dėl jų susitarti 2018 m. pradžioje.
Be to, kaip suplanuota 2016 m., toliau tęsiami SIS stiprinimo veiksmai ir sukurta automatinė pirštų atspaudų identifikavimo sistema (AFIS). Ji leis SIS galutiniams naudotojams (pavyzdžiui, policijos ir sienos apsaugos pareigūnams) atlikti paieškas SIS, remiantis pirštų atspaudų duomenimis, kad būtų galima patikimai nustatyti asmenų, įskaitant keliaujančius su suklastotomis tapatybėmis, tapatybę. Pirmame AFIS diegimo etape, kuris turėtų prasidėti 2018 m. kovo mėn., pasisiūlė dalyvauti devynios valstybės narės. Tikimasi, kad vėliau tais metais sistema bus iki galo įdiegta visoms SIS naudojančioms valstybėms narėms.
Vyksta trišalės derybos dėl teisės akto pasiūlymo sustiprinti sistemą EURODAC 17 . EURODAC yra viena iš informacinių sistemų, kurių sąveikumą bus siekiama užtikrinti, todėl svarbu, kad teisėkūros institucijos greitai susitartų dėl šio dokumento. Komunikate, kuriuo nustatomi Komisijos pasiūlymai vadovų susitikimui dėl būsimos migracijos politikos išorės ir vidaus priemonių 18 , Komisija ragina pasiūlymą priimti iki 2018 m. kovo mėn.
Kad dar labiau sumažintų teroristų ir kitų nusikaltėlių veiklos galimybes, Komisija 2017 m. birželio 29 d. pateikė papildomą pasiūlymą, siekdama palengvinti keitimąsi trečiųjų šalių piliečių teistumo informacija Europos Sąjungoje naudojantis Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS) 19 . 2017 m. gruodžio 8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė bendrą požiūrį ir dėl siūlomos direktyvos 20 , ir dėl reglamento. Trišalės teisėkūros institucijų diskusijos galėtų prasidėti iškart, kai tik Europos Parlamentas priims derybų įgaliojimus dėl abiejų ECRIS pasiūlymų. Komisija ragina abi teisėkūros institucijas skubiai susitarti dėl pasiūlymų.
2017 m. birželio 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą peržiūrėti didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros įgaliojimus 21 . Agentūra turėtų padėti užtikrinti didelės apimties IT sistemų sąveikumą, todėl pasiūlymas parengtas siekiant peržiūrėti agentūros sukūrimo reglamentą, kad būtų atsižvelgta į agentūros vertinime pateiktas rekomendacijas, pagerinti jos veikimą ir sustiprinti jos vaidmenį siekiant užtikrinti, kad ji būtų pajėgi spręsti dabartinius ES lygmens uždavinius. Taip pat siekiama įtraukti pakeitimus, būtinus dėl politinių, teisinių ar faktinių pokyčių, visų pirma siekiant atsižvelgti į tai, kad agentūrai bus patikėtos naujos sistemos. Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE) savo derybų įgaliojimus patvirtino 2017 m. gruodžio 7 d., o Taryba tą pačią dieną susitarė dėl bendro požiūrio.
b) Užtikrinti, kad esamos informacinės sistemos būtų iki galo įgyvendintos
Pagrindinė kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu priemonė yra Keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyva 22 . Nors visose valstybėse narėse toliau dirbama, kad iki 2018 m. gegužės 25 d. termino būtų užtikrintas visapusiškas direktyvos įgyvendinimas, praėjus vieniems metams po 2016 m. lapkričio mėn. PNR įgyvendinimo plano 23 paskelbimo valstybių narių pažanga, padaryta kuriant nacionalines PNR sistemas, išlieka labai nevienoda. Perkėlimo terminas sparčiai artėja. Todėl būtina sustiprinti pastangas, kad perkėlimo procesas iki 2018 m. gegužės 25 d. būtų sėkmingai užbaigtas. Ypač svarbu sukurti procedūras ir ryšių kanalus, kad nacionaliniai informacijos apie keleivius skyriai galėtų dalytis visais reikiamais PNR duomenimis su kitų valstybių narių informacijos apie keleivius skyriais ir su Europolu. Šia ypač svarbia ES saugumo priemone bus galima iki galo pasinaudoti tik tada, kai visos valstybės narės turės veikiančias PNR sistemas ir galės veiksmingai tarpusavyje ir su Europolu keistis duomenimis. 2017 m. lapkričio 15 d. duomenimis, padėtis yra tokia:
·Septynios valstybės narės jau turi tiek teisinius, tiek techninius pajėgumus rinkti ir tvarkyti PNR duomenis. Tačiau dauguma iš jų dar turi pritaikyti savo teisines bazes, kad jos iki galo atitiktų PNR direktyvos reikalavimus.
·Trylika valstybių narių yra tarpiniame įgyvendinimo etape. Keturios iš jų įsteigė ir ištekliais aprūpino informacijos apie keleivius skyrius (toliau – IKS), bet dar nerenka ir netvarko realių PNR duomenų, nes trūksta teisinio pagrindo, kuriuo būtų leista rinkti asmens duomenis. Likusios devynios valstybės yra skirtinguose IKS kūrimo ir jų patalpų įrengimo bei techninio sprendimo, taikytino tvarkant PNR duomenis pagal PNR direktyvos reikalavimus, įgyvendinimo etapuose, ir tęsiamas bendradarbiavimas su oro vežėjais. Tačiau kai kurios iš šių devynių valstybių narių jau priėmė teisės aktus dėl PNR.
·Septynios valstybės narės nepadarė pakankamos įgyvendinimo pažangos ir dar nenustatė savo IKS administracinės struktūros ir (arba) nepateikė atitinkamų teisės aktų savo parlamentams, ir (arba) nepradėjo diegti techninio sprendimo, kurį turės naudoti IKS, ir (arba) nepradėjo proceso, kad sukurtų jungtis su oro vežėjais.
Komisija toliau remia valstybių narių pastangas laiku įgyvendinti direktyvą. 2017 m. spalio 3 d. surengtas šeštasis PNR direktyvos įgyvendinimo posėdis, kuriame valstybių narių ekspertai tarpusavyje ir su Komisija pasidalijo naujausia informacija apie jų įgyvendinimo pažangą ir įgytomis žiniomis, taip pat gerąja ir praktine patirtimi.
Finansinė parama suteikta vykdant nacionalines programas ir ES veiksmus pagal Vidaus saugumo fondą (policija), siekiant padėti įsteigti realiai veikiančius nacionalinio lygmens IKS ir sudaryti sąlygas jiems tarpusavyje keistis PNR duomenimis pagal PNR direktyvą 24 .
Be to, toliau vykdomi veiksmai, kad būtų užtikrintas visapusiškas Priumo sprendimų 25 , skirtų keistis pirštų atspaudų, DNR ir transporto priemonių registracijos duomenimis, įgyvendinimas. Nors dauguma valstybių narių padarė pažangą šioje srityje, Komisijai teko pasinaudoti savo pažeidimų nagrinėjimo įgaliojimais. Komisija pagrįstas nuomones 2017 m. gegužės 18 d. nusiuntė Kroatijai, Airijai ir Italijai, o spalio 5 d. – Graikijai. Komisija toliau padeda valstybėms narėms įgyvendinti sprendimus vykdant nacionalines programas pagal VSF (policija), skirdama joms finansavimą. Komisija šioms nacionalinėms programoms 2017 m. skyrė papildomus 22 mln. EUR, ir šį finansavimą galima panaudoti Priumo sprendimams įgyvendinti.
c) Parama siekiant užtikrinti geresnį ES informacinių sistemų taikymą
Komisija deda daug pastangų ne tik siekdama sustiprinti esamas sistemas ir užtikrinti jų visapusišką įgyvendinimą, bet ir padėdama geriau taikyti esamas informacines sistemas. Pagal Šengeno vertinimo mechanizmą 26 kas penkerius metus valstybėse narėse vykdomas SIS įgyvendinimo vertinimas vietoje, kurį atlieka valstybės narės ir Europos Komisijos šios srities ekspertai. 2017 m. vertinimo vizitai surengti Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Visi per vertinimą nustatyti įgyvendinimo klausimai sprendžiami Tarybai teikiant oficialias rekomendacijas susijusiai valstybei narei. Per vizitus vietoje vertinimo grupės, be kita ko, tikrina pažangą, padarytą atsižvelgiant į ankstesnes rekomendacijas. Remdamasi iki šiol atliktų Šengeno vertinimų išvadomis dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo, Komisija parengs geriausios praktikos ir sukauptos patirties rinkinį, kuris padės visoms valstybėms narėms geriau taikyti esamas informacines sistemas ir dėl kurio bus vėliau diskutuojama su valstybėmis narėmis.
Siekdamos dar labiau pagerinti informacijos sklaidą, valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis techniniais sprendimais, kad pagerėtų dalijimasis informacija su Europolu. Duomenų įkėlimo į Europolo informacinę sistemą informacijos sutikrinimo tikslu automatizavimas gerokai pagerintų dalijimąsi svarbia ir savalaike informacija su Europolu ir kitomis valstybėmis narėmis. Techninė tokio automatinio duomenų įkėlimo priemonė yra duomenų įkėlimo programos (angl. data loaders). Europolas sukūrė tokias programas, kad valstybės narės geriau keltų, atnaujintų ir trintų duomenis Europolo informacinėje sistemoje. Kelios valstybės narės 27 jau naudojasi šiomis duomenų įkėlimo programomis. Kad Europolo duomenys būtų prieinami daug didesniam policijos pareigūnų skaičiui, dabartiniame bandomajame projekte, kuriame dalyvauja penkios valstybės narės (Ispanija, Estija, Suomija, Graikija, Lenkija), daugiausia dėmesio skiriama sistemų sąsajai QUEST, kuri leidžia nacionalinių policijos informacinių sistemų automatines užklausas integruoti į Europolo duomenis. Tikimasi, kad sąsaja pradės veikti 2018 m. pradžioje, kai ją patvirtins Europos duomenų apsaugos tarnyba ir valstybės narės atliks operacinius bandymus.
Komisija užsakė atlikti tyrimą, kad būtų įvertintas valstybių narių priemonių užbaigtumas ir atitiktis, kiek tai susiję su Švedijos pamatinio sprendimo 28 perkėlimu į nacionalinę teisę, kuriuo nustatoma valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija bendra teisinė sistema. Rezultatai turėtų būti pateikti pirmąjį 2018 m. ketvirtį ir bus svarstoma, ar reikia imtis naujų veiksmų. 2017 m. spalio 3 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę Liuksemburgui, nes jis nepranešė apie šio sprendimo įgyvendinimo priemones.
III. KITŲ PRIORITETINIŲ SAUGUMO SRITIES DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMAS
Be veiksmų, kuriais siekta pašalinti informacines spragas ir sustiprinti informacines sistemas, veikla tęsta ir tam tikrose kitose saugumo sąjungos srityse.
1.Geresnės apsaugos nuo terorizmo ir nusikaltimų ir atsparumo jiems didinimo priemonės
Vienas iš veiksmų, kurių imtasi po Komisijos viešųjų erdvių apsaugos veiksmų plano 29 priėmimo, buvo pirmasis Didelės rizikos viešųjų erdvių saugumo tinklo susitikimas, surengtas 2017 m. lapkričio 14–15 d. Šią pirmąją konferenciją savo būstinėje Logronjo mieste (Ispanija) surengė Ispanijos civilinės gvardijos skyrius, atsakingas už didelės rizikos viešųjų erdvių apsaugą. Naujojo tinklo tikslas – padėti kurti naujus taktinius veiksmus, kad būtų geriau apsaugotos didelės rizikos viešosios erdvės. Be to, 2017 m. gruodžio 20 d. Briuselyje bus surengtas pirmasis Operatorių forumo susitikimas, o 2017 m. gruodžio 21 d. – teminis susitikimas, skirtas automobilių nuomos klausimams. Taip pat pradėta rengtis susitikimui su Europos miestų merais, kuris kitų metų pavasarį bus surengtas kartu su Regionų komitetu.
Reaguodamos į padidėjusią grėsmę transportui ir ypač geležinkelio tinklams, kai kurios valstybės narės sustiprino savo saugumo priemones, skirtas geležinkelio transportui apsaugoti. Šios priemonės nustatytos nenuosekliai, tad išryškėjo poreikis geriau derinti geležinkelių saugumo srities veiksmus. Todėl Komisija savo 2018 m. darbo programoje paskelbė apie ketinimą sukurti papildomų priemonių, kuriomis būtų padidintas keleivinio geležinkelių transporto saugumas.
Mokslinių tyrimų srityje 2017 m. lapkričio 14–15 d. Taline Europos Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti Estija kartu surengė 2017 m. saugumo mokslinių tyrimų renginį. Plačiai pripažinta, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp mokslinių tyrimų rezultatų ir veiksmingų produktų ir paslaugų, kurie gali būti naudojami įvairioms saugumo grėsmėms, kaip antai terorizmui, kibernetiniams nusikaltimams ir gaivalinėms nelaimėms, įveikti. Į bendro kūrimo procesą įtraukus pramonės atstovus, akademinę bendruomenę, valdžios institucijas ir specialistus, būtų lengviau suderinti pasiūlą (pramonė) ir paklausą (galutiniai vartotojai), siekiant bendrai nustatyti būsimus reikalavimus ir susitarti dėl galimų sprendimų, kurie gali turėti praktinį poveikį ir palengvinti saugumo specialistų veiklą artimiausioje ateityje. Komisija svarstys, kaip įgyvendinti šias idėjas.
2.Kova su terorizmo rėmimo priemonėmis
Toliau vykdytos diskusijos su teisėkūros institucijomis dėl Komisijos siūlomų 4-osios kovos su pinigų plovimu direktyvos pakeitimų, kurie padės kovoti su terorizmo finansavimu. Komisija vėl ragina teisėkūros institucijas skubiai užbaigti derybas dėl šio prioritetinio teisės akto ir susitarti dėl kompromiso, kuriuo sustiprinamos dabartinės Sąjungos taisyklės dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, be kita ko, didinant tikrųjų savininkų informacijos skaidrumą.
Be to, Direktyvos, kuria siekiama suderinti pinigų plovimo apibrėžtį ir baudžiamąsias sankcijas 30 , pasiūlymas padės įveikti tarpvalstybinio bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu kliūtis. Dėl bendro požiūrio Taryboje susitarta 2017 m. birželio 8 d. Europos Parlamentas savo poziciją priėmė 2017 m. gruodžio 11 d., ir netrukus bus pradėtos tarpinstitucinės diskusijos, kad pirmoje 2018 m. pusėje būtų pasiektas susitarimas.
Tęsiamas darbas dėl galimų priemonių pagerinti teisėsaugos institucijų tarpvalstybinę prieigą prie svarbių finansinių duomenų, kurie gali suteikti reikalingos informacijos apie teroristų veiksmus, kaip paskelbta Komisijos 2017 m. darbo programoje. 2017 m. lapkričio 20 d. Komisija surengė aukšto lygio suinteresuotųjų šalių susitikimą su valstybėmis narėmis ir ES įstaigomis, kad aptartų poreikį imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų palengvinta tarpvalstybinė prieiga prie finansinės informacijos kovos su terorizmu tikslais. Šiame susitikime valstybės narės nurodė, kad įvairiomis priemonėmis – ir esamomis, ir vykdomomis, ir planuojamomis – gali būti užtikrintos reikiamos priemonės ir sprendimai, visų pirma Europos tyrimo orderiu 31 , Kovos su pinigų plovimu direktyva 32 (įskaitant pasiūlymą iš dalies pakeisti direktyvą 33 , dėl kurio šiuo metu deramasi) ir būsimu kvietimu teikti paraiškas dėl paramos kovos su terorizmo finansavimu projektams 34 .
Peržiūrėtos 4-osios kovos su pinigų plovimu direktyvos pasiūlyme numatyta prievolė sukurti nacionalinius centrinius bankų sąskaitų registrus ir duomenų paieškos sistemas, prie kurių prieigą turėtų finansinės žvalgybos padaliniai ir kovos su pinigų plovimu institucijos. Komisija šiuo metu vertina susijusių politikos galimybių poveikį, kad 2018 m. pavasarį pasiūlytų Direktyvą, kuria teisėsaugos institucijoms ir turto susigrąžinimo tarnyboms būtų suteikta prieiga prie registrų ir duomenų paieškos sistemų jų pačių valstybėje narėje.
Komisija taip pat rengia iniciatyvas, kuriomis būtų gerinamas finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimas, taip pat jų bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis. Šis darbas taip pat turėtų būti užbaigtas 2018 m. pavasarį. Be to, siekdama parengti reikiamas iniciatyvas, kuriomis būtų supaprastinta tarpvalstybinė teisėsaugos institucijų prieiga prie finansinių duomenų, Komisija toliau vertins bet kokių papildomų priemonių reikalingumą, technines galimybes ir proporcingumą.
Šiandien Komisija priėmė ataskaitą dėl Reglamento Nr. 258/2012 dėl šaunamųjų ginklų eksporto leidimų sistemos ir importo ir tranzito priemonių. Joje padaryta išvada, kad reglamentas tebėra reikalingas, bet jo veiksmingumas ribotas dėl nepakankamo kai kurių jo nuostatų tikslumo ir sudėtingų sąsajų su kitomis ES teisės priemonėmis. Siekdama sudaryti galimybę pasidalyti nuomonėmis apie šias išvadas, Komisija 2018 m. sausio mėn. pabaigoje susitiks su nacionaliniais ekspertais. Ji taip pat surengs kelis susitikimus, kad toliau spręstų tam tikrus klausimus (dėl konfiskavimo statistinių duomenų, balistikos, bendradarbiavimo su Vakarų Balkanų šalimis).
2017 m. spalio 18 d. Komisija pateikė Rekomendaciją dėl skubių veiksmų užkirsti kelią netinkamam sprogstamųjų medžiagų pirmtakų naudojimui ir paragino valstybes nares skubiai imtis tam tikrų veiksmų, kuriais siekiama sustiprinti apsaugą nuo savadarbių sprogmenų naudojimo teroristiniais tikslais ir paremti Reglamento Nr. 98/2013 dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų tikslus. 2017 m. gruodžio 12–13 d. Pirmtakų nuolatinio komiteto susitikime bus įvertinta valstybių narių pažanga, padaryta įgyvendinant rekomendaciją. 2017 m. gruodžio 6 d. Komisija nusprendė užbaigti prieš Prancūziją pradėtą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl neatitikties Reglamentui Nr. 98/2013, nes Prancūzija informavo Komisiją, kad iki galo įgyvendino šį reglamentą. Be to, Komisija šiuo metu peržiūri Reglamentą Nr. 98/2013, kad sugriežtintų sprogstamųjų medžiagų pirmtakų pardavimo, įsigijimo, įvežimo ir naudojimo apribojimus ir kontrolę ir pagerintų ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių kompetentingų ir teisėsaugos institucijų gebėjimus aptikti netinkamo naudojimo atvejus ir užkirsti jiems kelią ir kuo labiau suvienodinti reglamento taikymą visose valstybėse narėse. Įvairių Reglamento peržiūros galimybių poveikio vertinimas bus užbaigtas 2018 m. pavasarį.
3.Kibernetinis saugumas ir baudžiamoji teisena kibernetinėje erdvėje
2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 35 pritarta Kibernetinio saugumo dokumentų rinkinio 36 iniciatyvoms. 2017 m. lapkričio 20 d. Taryba priėmė išvadas dėl Europos Parlamento ir Tarybos bendro komunikato „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“ 37 . Tas Tarybos išvadas papildantį veiksmų planą Bendrųjų reikalų taryba priims 2017 m. gruodžio 12 d.
Pradėtos diskusijos su Taryba dėl siūlomo Kibernetinio saugumo akto (apimančio naujuosius ENISA įgaliojimus ir sertifikavimo sistemą) 38 . Šiuo metu nagrinėjamas Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktas teisės akto dėl negrynųjų mokėjimo priemonių pasiūlymas. Komisija ragina Europos Parlamentą nedelsiant imtis veiksmų, nes pranešėjas paskirtas 2017 m. lapkričio 13 d. Lapkričio 28 d. surengtas Bendradarbiavimo grupės posėdis dėl TIS (tinklų ir informacinių sistemų) direktyvos 39 įgyvendinimo. Grupė patvirtino du dokumentus, susijusius su pagrindiniais Direktyvos aspektais: esminių paslaugų operatorių nustatymo gaires 40 , į kurias įtraukta geroji patirtis dėl operatoriaus svarbos apibrėžimo kriterijų, ir saugumo priemonių gaires, kuriose apžvelgiami tinklų ir informacinių sistemų apsaugos priemonėms taikomi reikalavimai 41 . Trečiąjį dokumentą dėl pranešimo reikalavimų, kuriame bus nustatytos aplinkybės, kuriomis esminių paslaugų operatoriai privalės pranešti apie incidentą, tikimasi priimti netrukus taikant rašytinę procedūrą. Grupė pradėjo diskusijas dėl savo pirmosios darbo programos (2018–2020 m.), kuri turėtų būti priimta iki 2018 m. vasario mėn.
Komisija 11-ojoje saugumo sąjungos pažangos ataskaitoje 42 įsipareigojo įvertinti papildomų išteklių Europolui poreikį (visų pirma Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3)), kad sudarytų sąlygas EC3 teikti paramą valstybėms narėms, sprendžiančioms su šifravimu baudžiamųjų veikų tyrimuose susijusius klausimus. Atsižvelgdama į masto ekonomiją, pasiekiamą užtikrinant ES lygmens pajėgumus (palyginti su atskirais valstybių narių lygmens sprendimais), Komisija taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę toliau teikti paramą šioje srityje, kaip paraginta 2017 m. gruodžio 7–8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje. Šiuo metu vertinami konkretūs papildomų išteklių poreikiai ir kitoje Saugumo sąjungos pažangos ataskaitoje Komisija praneš apie šiuo tikslu skirtas lėšas. Sudarius sąlygas valstybių narių teisėsaugos institucijoms naudoti EC3 priemones greitai kintančioje srityje, bus galima užtikrinti geriausią investicijų grąžą ir tai, kad Europos pajėgumai ir toliau atitiktų sprendžiamus uždavinius nedraudžiant, neribojant ir nesilpninant šifravimo.
2017 m. gruodžio 7–8 d. TVR tarybos posėdyje valstybės narės nusprendė tęsti ekspertų diskusijas, kad pasiektų bendrą sutarimą dėl galimų sprendimų dėl duomenų saugojimo pagal 2016 m. gruodžio 21 d. Teismo sprendimą dėl „Tele2“. Komisija toliau rems valstybių narių pastangas šiame procese. Komisija mano, kad šis procesas yra įtrauktas į jos pačios vertinimą dėl Teismo sprendimo pasekmių ir į jos vykdomą veiklą, siekiant pabaigti rengti gaires dėl tolesnių veiksmų duomenų saugojimo srityje, kaip nurodyta 2018 m. Komisijos darbo programoje.
Kaip paskelbta pirmiau, Komisija ketina 2018 m. pradžioje pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl elektroninių įrodymų, kad supaprastintų teisėsaugos institucijų prieigą prie kitoje šalyje esančių elektroninių įrodymų.
4.Kova su radikalizacija
Po paskutinės Saugumo sąjungos pažangos ataskaitos Komisija tęsė veiksmus siekdama spręsti radikalizacijos internete ir už jo ribų problemą.
2017 m. liepos mėn. įsteigta aukšto lygio radikalizacijos ekspertų grupė toliau sparčiai rengė pirmąją tarpinę ataskaitą, dėl kurios grupės nariai susitarė 2017 m. lapkričio 24 d. Grupės preliminariuose nustatytuose faktuose ir rekomendacijose nurodytos kelios prioritetinės temos ir horizontalieji klausimai, įskaitant radikalizaciją kalėjimuose, vietos lygmens sprendimus remiantis įvairiomis agentūromis, žinių apie kovos su radikalizacija sprendimo būdus stiprinimą, bendradarbiavimo mechanizmus ir struktūras, švietimą ir socialinę įtrauktį, taip pat prevencinės veiklos išorės aspektą. Kitoje Saugumo sąjungos pažangos ataskaitoje Komisija pateiks savo požiūrį į šiuos preliminarius nustatytus faktus ir rekomendacijas.
2017 m. gruodžio 6 d. surengtas trečiasis ES interneto forumo ministrų lygmens posėdis, kuriame dalyvavo valstybės narės, interneto bendrovės, Europolas ir akademinės bendruomenės bei pilietinės visuomenės atstovai 43 . Buvo įvertinta pažanga, padaryta įgyvendinant Kovos su teroristiniu turiniu internete veiksmų planą, apimantį automatinį teroristinio turinio aptikimą, bendrovių saitažodžių duomenų bazių gerinimą, siekiant neleisti skleisti teroristinio turinio, sustiprintą informacijos žymėjimą ir pilietinės visuomenės galimybių internete skleisti teroristų propagandai alternatyvią informaciją didinimą. Interneto bendrovės nurodė, kad žinomo teroristinio turinio duomenų bazė (saitažodžių duomenų bazė), apie kurią paskelbta 2016 m. ES interneto forume ir kuri sukurta 2017 m. pavasarį, jau veikia ir kad joje dabar sukaupta per 40 000 žinomų teroristinių vaizdo įrašų ir vaizdų saitažodžių. Dabar būtina iki galo pasinaudoti šios priemonės galimybėmis, o duomenys apie naudojantis saitažodžių duomenų baze pašalintą turinį ir tokių veiksmų spartą turėtų būti reguliariai teikiami ES interneto forumo nariams. Rankinio žymėjimo, kurį atlieka, pvz., ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys, mastas irgi toliau didėja, ir bendrovės paragintos greičiau šalinti turinį ir reguliariau teikti ataskaitas ES interneto forumui. Interneto platformų atstovai pranešė, kad jie vis labiau naudojasi automatinio teroristinio turinio aptikimo priemonėmis 44 . Taip pat svarbu, kad teikiami rezultatai būtų skaidresni, nuoseklesni ir reguliaresni. Visos interneto bendrovės turėtų prisijungti prie šių bendrų pastangų ir dalytis svarbiausia informacija apie pašalintą turinį visose platformose, didžiausią dėmesį skiriant ir naujoms ir mažoms bendrovėms, kurios šioje veikloje dar nedalyvauja, ir su jomis bendradarbiaujant.
ES interneto forumo pasiekti rezultatai taip pat turės įtakos platesnio masto politikos veiksmams dėl neteisėto turinio internete, o Komisija paskelbė, kad toliau skatins bendradarbiavimą su socialinės žiniasklaidos bendrovėmis, siekiant aptikti ir pašalinti teroristinį ir kitą neteisėtą turinį internete, ir prireikus pasiūlys teisėkūros priemones dėl teroristinio turinio šalinimo 45 .
5.Išorės matmuo
2017 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba suteikė įgaliojimus Komisijai pradėti derybas su Kanada dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo ir naudojimo laikantis Teisingumo Teismo nuomonės 1/15 dėl anksčiau numatyto ES ir Kanados PNR susitarimo. Oficialios derybos bus pradėtos, kai Kanada gaus savo derybų įgaliojimus.
Spalio mėn. Saugumo sąjungos pažangos ataskaitoje Komisija paskelbė, kad iki metų pabaigos ji taip pat priims Tarybai skirtas rekomendacijas suteikti įgaliojimus pradėti derybas dėl ES susitarimų su atitinkamai Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Tunisu ir Turkija dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europolo ir tų šalių kompetentingų institucijų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu tikslais. Tokiais susitarimais bus dar labiau sustiprinti Europolo pajėgumai bendradarbiauti su šiomis trečiosiomis šalimis nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais tikslais, atitinkančiais Europolo tikslus.
Kalbant apie bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, lapkričio 17 d. ES ir JAV surengė teisingumo ir vidaus reikalų ministrų lygmens susitikimą. Jame daugiausia dėmesio skirta transatlantiniam bendradarbiavimui kovos su terorizmu srityje, kibernetinių grėsmių šalinimui ir bendradarbiavimui kovos su prekyba narkotikais srityje. Kovos su terorizmu srities diskusija buvo konkrečiai skirta operatyvinio bendradarbiavimo ir veiksmingo dalijimosi informacija svarbai. Abi pusės nurodė, kad svarbu rinkti ir naudoti keleivio duomenų įrašus (PNR) ir jais dalytis. Taip pat diskutuota apie pažangą įgyvendinant bendras priemones, kuriomis šalinamos terorizmo grėsmės aviacijos sektoriuje ir užtikrinamas didesnis aviacijos saugumas visame pasaulyje. ES ir JAV nurodė veiksmus, kurių ėmėsi kovodamos su terorizmo finansavimu ir pinigų plovimu, įskaitant bendrą veiklą ir Finansinių veiksmų darbo grupės vykdomus veiksmus. Kalbant apie interneto naudojimą teroristiniais tikslais, abi pusės pritarė, kad reikia imtis veiksmų bendradarbiaujant su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant privatųjį sektorių ir pilietinę bendruomenę. Kitas ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimas įvyks Sofijoje 2018 m. gegužės mėn.
Kalbant apie aviacijos saugumą, Europos Komisija ir kitos ES tarnybos reguliariai susitinka su valstybėmis narėmis, kad susitartų dėl integruoto požiūrio į tai, kaip sustiprinti pajėgumų stiprinimo veiksmus trečiosiose šalyse ir teikti šiems veiksmams pirmenybę. Siūlomi veiksmai apima mokymus ir pratybas, skirtus saugumo kultūrai, prieigos kontrolei, patikrinimo procedūroms, auditorių sertifikavimui ir kt. Rengiami specialiai kiekvienai iš vertinamų trečiųjų šalių skirti susitikimai, kad būtų numatyti konkrečiai joms skirti veiksmai.
Imdamasi tolesnių veiksmų po bendros deklaracijos dėl NATO ir ES strateginės partnerystės, gruodžio 5 d. Taryba priėmė antrą įgyvendinimo ataskaitą 46 . Ataskaitoje nurodytos pagrindinės sritys, kuriose padaryta pažanga, įskaitant kibernetinį saugumą ir kovą su hibridinėmis grėsmėmis. 2017 m. rugsėjo ir spalio mėn. ES ir NATO pirmąkart surengė lygiagrečias, koordinuojamas reagavimo pagal hibridinių grėsmių scenarijų pratybas (ES PACE17/CMX17). Be ataskaitos, buvo priimti 24 papildomi pasiūlymai, siekiant toliau stiprinti ir gilinti ES ir NATO bendradarbiavimą. Naujieji pasiūlymai apima visas septynias bendradarbiavimo sritis, nurodytas Bendrame Varšuvos pareiškime: kovą su hibridinėmis grėsmėmis; operatyvinio bendradarbiavimo, įskaitant jūroje, ir bendradarbiavimo migracijos srityje stiprinimą; kibernetinį saugumą ir gynybą; gynybos pajėgumus; gynybos pramonę ir mokslinius tyrimus; pratybas; gynybos ir saugumo pajėgumų stiprinimą ir politinį dialogą. Keliais pasiūlymais siekiama sustiprinti bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje. Pavyzdžiui, 2018 m. pirmoje pusėje bus bendrai surengtas neoficialus praktinis seminaras, siekiant bendro supratimo, kaip kovos su terorizmu veiksmams gali padėti gynybos pajėgumų stiprinimas. Remiantis per 2017 m. pratybas sukaupta patirtimi, bus parengtas lygiagrečių, koordinuojamų ES ir NATO pratybų 2019–2020 m. planas. Be to, 2018 m. bus pradėta taikyti bendrus mokymo ir pratybų modulius.
IV. IŠVADA
Šioje ataskaitoje pateikti veiksmai, kurių imtasi ES lygmeniu siekiant sustiprinti keitimąsi informacija ir taip padidinti vidaus saugumą bei geriau valdyti išorės sienas. Siūlomu reglamentu dėl sąveikumo nustatomas tikslingas, pažangus ir veiksmingiausias turimų duomenų naudojimo būdas ir įtraukiamas pritaikytosios duomenų apsaugos principas. Taip iš esmės keičiama tai, kaip ES valdo saugumo ir išorės sienų informaciją, ir padedama nacionalinėms institucijoms geriau kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis ir aptikti tarptautiniu mastu veikiančius teroristus.
Kitą pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą ketinama priimti 2018 m. sausio mėn.