Briuselis, 2017 12 01

COM(2017) 736 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Tolesni veiksmai po kvietimo teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą


Komisijos ataskaita dėl tolesnių veiksmų po kvietimo teikti informaciją apie
ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą

1. ĮŽANGA

2015 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą. Jo tikslas buvo patikrinti, ar daugiau nei 40 ES teisės aktų, priimtų po finansų krizės, įgyvendinami taip, kaip numatyta.

Daugiau nei 300 suinteresuotųjų subjektų pasidalijo savo patirtimi įgyvendinant ES finansinius reglamentus ir pateikė individualaus ir bendro ES taisyklių poveikio įvertinimus. Paskelbus kvietimą teikti informaciją – tai buvo pirmasis tokios veiklos, kurios šiame sektoriuje imtasi tarptautiniu lygmeniu reaguojant į finansų krizę, pavyzdys – patvirtintas Komisijos įsipareigojimas įgyvendinti geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kuria siekiama užtikrinti, kad ES teisės aktais piliečių ir įmonių naudai būtų veiksmingai, efektyviai ir mažiausiomis sąnaudomis pasiekiami tokie rezultatai, kokių tikimasi.

Paskelbus kvietimą teikti informaciją paaiškėjo, kad ES finansinių paslaugų sistema apskritai veikia gerai ir kad įgyvendintos reformos buvo būtinos. Taip pat paaiškėjo, kad reikėtų ir toliau laikytis tvirtos reglamentavimo pozicijos išsaugant finansinį stabilumą ir tvariau remiant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.

Komisijos įsipareigojimas stebėti, kaip įgyvendinamos naujosios taisyklės ir kaip jos veikia, ir pasirengimas svarstyti galimybę padaryti atitinkamus pakeitimus, jeigu tos taisyklės nėra taikomos taip, kaip numatyta, sulaukė didelio pritarimo, ypač Europos Parlamento ir Tarybos. Kvietimas teikti informaciją padėjo padidinti demokratinę atskaitomybę užtikrinant, kad subjektai, kuriems taikomos taisyklės, įskaitant galutinius naudotojus, jomis pasitikėtų.

2016 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Komunikatą dėl tolesnių veiksmų paskelbus kvietimą teikti informaciją (toliau – Komunikatas) ir kartu su Komunikatu paskelbė Komisijos tarnybų darbinį dokumentą. Komisija padarė išvadą, kad, nors ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistema apskritai veikia gerai, papildomų priemonių reikėtų imtis keturiose srityse:

1.nereikalingo reglamentavimo, kuris riboja ekonomikos finansavimą, mažinimas;

2.taisyklių proporcingumo didinimas kartu toliau siekiant rizikos ribojimo tikslų;

3.nereikalingos reglamentavimo naštos mažinimas;

4.reglamentavimo sistemos nuoseklumo didinimas ir geresnis jos pritaikymas ateičiai.

Daugelis tų tolesnių priemonių įtraukta į:

·pavienių teisės aktų peržiūrą: pavyzdžiui, be to, kad į paskelbus kvietimą teikti informaciją gautas nuomones buvo atsižvelgta rengiant pasiūlymus dėl Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) 1 ir (arba) 2013 m. Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD IV) 2 , į tolesnius veiksmus taip pat buvo atsižvelgta iš dalies keičiant Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR) 3 ir atliekant Europos priežiūros institucijų (EPI) peržiūrą 4 ;

·einamųjų politikos darbų įgyvendinimą (pvz., toliau kurti kapitalo rinkų sąjungą (KRS));

·2 lygio techninių standartų ir būsimųjų 1 lygio reglamentų ir direktyvų pritaikymą;

·ES poziciją pasauliniuose forumuose.

Gauti atsiliepimai į kvietimą teikti informaciją buvo vertingi ne tik dėl 2016 m. lapkričio mėn. komunikate paskelbtų tolesnių priemonių. Dėl neseniai vykusių pokyčių pasaulyje ir ES keitėsi ir prioritetai, pvz., daugiau dėmesio skiriama tvariems finansams ir naujoviškoms technologijoms. Kvietimas teikti informaciją atliko svarbų vaidmenį formuluojant ir derinant Komisijos atsaką į tuos pokyčius. Taip buvo taip pat nustatytos KRS veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūros 5 sritys, kuriose taikant proporcingesnį požiūrį į reglamentavimą būtų dar labiau sustiprintos ES kapitalo rinkos.

Praėjus vieniems metams nuo komunikato priėmimo, šioje pažangos ataskaitoje pateikiama nauja informacija apie tolesnius veiksmus po kvietimo teikti informaciją. Šiuo požiūriu reikia pabrėžti du svarbiausius dalykus:

1)Komisija aktyviai dirba siekdama išspręsti klausimus, kuriuos iškėlė į kvietimą teikti informaciją atsiliepę suinteresuotieji subjektai, ir tęsia šį darbą siekdama užtikrinti, kad ES teisės aktai ir toliau atitiktų savo tikslus.

2)Komisija dirba siekdama užtikrinti, kad teisės aktų laikymosi sistema būtų tinkama skaitmeniniame amžiuje, ir, kai įmanoma, imasi automatizavimo ir standartizavimo veiksmų. Taip galiausiai turėtų būti sumažinta našta sektoriui ir užtikrinta geresnė finansinė priežiūra.

Apskritai kalbant, kvietimas teikti informaciją padėjo užtikrinti, kad atskiri pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų teikiami atsižvelgiant į bendresnes aplinkybes. Be to, į pokyčius finansų sektoriuje ir ekonomikoje apskritai, įskaitant sparčią technologijų pažangą, taip pat reikia atsižvelgti siekiant užtikrinti, kad taisyklės ir toliau atitiktų kintančias realijas. Apskritai darytina išvada, kad kvietimas teikti informaciją buvo svarbus ir turi ilgalaikį poveikį, dėl kurio ES turėtų pagerėti teisėkūra.

Šios ataskaitos 2 skirsnyje aptariama iki šiol padaryta pažanga: per dvylika mėnesių nuo Komunikato dėl tolesnių veiksmų paskelbus kvietimą teikti informaciją priėmimo įgyvendinta beveik pusė priemonių. 3 skirsnyje pateikiama papildomos informacijos apie Komisijos įsipareigojimą atlikti išsamų bendros priežiūros ataskaitų teikimo sistemos įvertinimą. Tai buvo viena iš pagrindinių respondentų paminėtų problemų ir tai yra pirmas kartas, kai šis klausimas sprendžiamas visapusiškai. 4 skirsnyje daroma išvada ir patvirtinama, kad Komisija ir toliau įsipareigoja formuoti įrodymais pagrįstą politiką.



2. TOLESNI VEIKSMAI. PADARYTA PAŽANGA

Nuo praėjusių metų Komisija jau pasiekė rezultatų taikydama daugelį Komunikate išvardytų tolesnių priemonių. Visomis tomis priemonėmis padedama kurti reglamentavimo sistemą:

·kuri yra palankesnė skolinimui ir investicijoms;

·kuria pripažįstamos unikalios mažesnių ir su mažesne rizika susijusių įmonių savybės;

·kuria siekiama užtikrinti, kad reikalavimų laikymosi našta nebūtų didesnė, nei būtina.

Teikiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pasiūlymus peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir įgyvendinant taisykles, kiek įmanoma, atsižvelgta į nenumatytas sąveikas ar padarinius, toliau siekiant rizikos ribojimo tikslų ir užtikrinant bendrą finansinės sistemos stabilumą.

Kai kurios tolesnės priemonės dar įgyvendinamos. Dauguma jų susijusios su teisės aktais, kurie dar nėra visiškai įgyvendinti, kai kurios konkrečiai skirtos numatytai teisės aktų peržiūrai. Tam tikrais klausimais Komisija ir toliau tirs turimus įrodymus, kad įvertintų, kokių pakeitimų reikia.

2.1.Nereikalingo reguliavimo, kuris riboja ekonomikos finansavimą, mažinimas

Atsižvelgdama į darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo prioritetą, Komisija skiria ypatingą dėmesį sritims, kuriose dėl ES taisyklių gali kilti kliūčių gauti finansavimą, ir tiria, ar tuos pačius rizikos ribojimo tikslus galima pasiekti kitomis priemonėmis. Komisija taip pat sutelkė dėmesį į atvejus, kai galiojančios taisyklės galėtų būti nepalankios investicijoms ir ekonomikos augimui.

Kai kurie į kvietimą teikti informaciją atsiliepę respondentai išreiškė abejonių dėl reglamentavimo sistemos poveikio bankų gebėjimui finansuoti ekonomiką, įskaitant MVĮ finansavimą, ilgalaikių tvarių investicijų paskatas, rinkos likvidumą ir prieigą prie tarpuskaitos. Atsakydama Komisija pasiūlė įvairių tolesnių priemonių šiose srityse. Į gautus atsiliepimus taip pat atsižvelgta atliekant KRS veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą, kurią atlikus buvo patvirtintos kelios priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti proporcingesnį požiūrį į reglamentavimą, mažinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms ir kurti visos Europos kapitalo rinkų ekosistemą.

Komisija jau pasiekė rezultatų taikydama daugumą tų tolesnių priemonių:

·2016 m. lapkričio mėn. pagal bendrąją rizikos mažinimo darbotvarkę Komisija pasiūlė priemonių bankų sektoriuje rinkinį. Tam tikrais vertinimais viešieji ištekliai, kurių reikėtų bankų sistemai palaikyti į 2007–2008 m. finansų krizę panašios krizės atveju, sumažėtų 32 proc., arba 17 mlrd. EUR 6 . Į teisės aktų rinkinį įtrauktos pagrindinės iniciatyvos, kuriomis siekiama išsaugoti bankų pajėgumus finansuoti ekonomiką, įskaitant MVĮ ir infrastruktūrą:

oIš esmės peržiūrint prekybos knygą ir grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį numatyti tam tikri pakeitimai ir laipsniško įgyvendinimo laikotarpiai. Taip siekiama išvengti neproporcingo kapitalo didinimo ir užtikrinti ES finansų rinkų veikimo tęstinumą.

oSiekdama išsaugoti bankų gebėjimą teikti tarpuskaitos paslaugas pagal ERIR, Komisija pasiūlė pakoreguoti sverto koeficientą, kad bankai galėtų kompensuoti galimą atitinkamų išvestinių finansinių priemonių sandorių būsimą poziciją palyginti su pirmine marža.

oNorminis paskolų MVĮ kapitalo mažinimas (MVĮ rėmimo koeficientas) išplėstas siekiant sukurti kapitalo paskatas bankams, kad jie skolintų MVĮ.

oSiekiant toliau skatinti investicijas į infrastruktūros projektus, sumažinti rizikos kapitalo reikalavimai bankų investicijoms į reikalavimus atitinkančius projektus.

oSiekdama padėti kredito įstaigoms, gaunančioms finansavimą iš kreditorių, įsisteigusių už ES ribų, Komisija pasiūlė patikslinti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, kad reikalavimą sutartyse pripažinti nuostatas dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis, nustatytą už ES ribų įsisteigusiems kreditoriams, būtų galima taikyti pragmatiškai.

oKomisija pasiūlė tarpvalstybinės bankininkystės integravimo skatinimo priemones numatydama galimybę kompetentingai institucijai netaikyti nuosavų lėšų ir likvidumo reikalavimų, jeigu ji prižiūri ir patronuojančiąsias, ir patronuojamąsias įmones, įsteigtas skirtingose bankų sąjungos valstybėse narėse. Siekiant apsaugoti finansinį stabilumą tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu patronuojančioji įmonė suteikia garantiją visai netaikomo reikalavimo sumai ir jeigu ta garantija užtikrinta bent 50 proc. jos vertės.

·2017 m. gegužės mėn. Komisija priėmė pasiūlymą, susijusį su ERIR REFIT 7 , siekdama supaprastinti kai kurias ES taisykles, taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, ir padaryti jas proporcingesnes. Siekiant pagerinti prieigą prie tarpuskaitos paslaugų pasiūlyme numatytas reikalavimas tarpuskaitos paslaugas siūlyti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis prekybos sąlygomis. Be to, pagal tą pasiūlymą mažiausios finansų sandorio šalys atleidžiamos nuo tarpuskaitos prievolės ir nustatoma proporcingesnė tarpuskaitos prievolė ne finansų sandorio šalims. Apskaičiuota, kad mažesnės finansų ir ne finansų sandorio šalys galės sutaupyti maždaug nuo 2,3 mlrd. iki 6,9 mlrd. EUR pastoviųjų ar vienkartinių išlaidų ir nuo 1,1 mlrd. iki 2,66 mlrd. EUR veiklos išlaidų 8 .

·2017 m. birželio mėn. Komisija priėmė deleguotąjį aktą pagal direktyvą „Mokumas II“ siekdama sumažinti rizikos koeficientų kalibravimo reikalavimus, susijusius su draudikų investicijomis į subjektus ar įmonių grupes, kurios daugiausia pajamų gauna iš infrastruktūros turto nuosavybės, finansavimo, vystymo ar eksploatavimo (infrastruktūros įmones). Tuo papildomas ankstesnis 2015 m. rugsėjo mėn. priimtas pakeitimas, kuriuo buvo numatyti mažesni mokesčiai reikalavimus atitinkantiems infrastruktūros projektams. Atlikus šį naujausią kapitalo reikalavimų kalibravimo pakeitimą, draudimo bendrovės savo investicijas į infrastruktūros įmones galės padidinti maždaug 30 proc. 9

·Siekiant išsklaidyti abejones, susijusias su numanomu įmonės obligacijų rinkų likvidumo sumažėjimu, suburta ekspertų grupė, turėjusi pateikti Komisijai ES įmonių obligacijų rinkų veikimo analizę ir rekomendacijų, kaip padidinti jų veiksmingumą finansuojant ekonomiką. 2017 m. lapkričio 20 d. paskelbta grupės ataskaita, kurioje rekomenduojama: i) palengvinti įmonių obligacijų emisiją; ii) skatinti įvairių patyrusių investuotojų bazės formavimą; iii) remti tradicinį tarpininkavimo modelį per rinkos formuotojus; iv) atsižvelgti į didėjančią elektroninės prekybos ir veiksmingos aplinkos po sandorio sudarymo svarbą; v) užtikrinti tinkamą informavimo ir skaidrumo lygį. Remiantis tomis rekomendacijomis 2018 m. pradžioje planuojama surengti viešas konsultacijas ir vėliau tais metais priimti komunikatą.

·Komisija atliko pirminį atpirkimo sandorių rinkų veikimo įvertinimą ir jį įtraukė į savo ataskaitą apie vertybinių popierių finansavimo sandorius, paskelbtą 2017 m. spalio 19 d. Įvertinime atkreipiamas dėmesys į per pastaruosius kelerius metus vykusius rinkų pokyčius ir su didesne paklausa susijusius sunkumus suteikiant kokybiškas užtikrinimo priemones, ypač artėjant teisės aktuose nustatytiems ataskaitos pateikimo terminams.

Kitos tolesnės priemonės dar įgyvendinamos pagal numatytą tvarkaraštį. Kai kurios tolesnės priemonės susijusios su dar neįsigaliojusiais teisės aktais ar būsimomis peržiūromis.    

·Vertindama sąvokos „rinkos formavimo veikla“ išimties apibrėžtį pagal Skolintų vertybinių popierių pardavimo reglamentą, 2017 m. sausio mėn. Komisija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) išsiuntė kvietimą teikti rekomendacijas. Tikimasi, kad savo rekomendacijas ESMA pateiks 2017 m. gruodžio mėn.

·Europos Parlamentui ir Tarybai susitarus dėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos, Komisija rengia direktyvos „Mokumas II“ pakeitimą siekdama užtikrinti, kad draudikai taip pat galėtų atlikti savo kaip ilgalaikių investuotojų į PSS rinką vaidmenį 10 .

·2018 m. Komisija taip pat tęs parengiamąjį darbą, susijusį su deleguotojo reglamento, kuriuo papildoma direktyva „Mokumas II“, pakeitimais. Vykstant tam darbui pagrindinis dėmesys skiriamas rizikos ribojimo tvarkos, taikomos privačiam kapitalui ir neviešai platinamiems skolos vertybiniams popieriams , peržiūrai, kai tai pagrįsta rizikos ribojimo argumentais. 2016 m. liepos mėn. kvietimas teikti rekomendacijas buvo išsiųstas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EIOPA) ir jos atsakymo tikimasi sulaukti iki 2018 m. vasario mėn.

·Dirbdama bendresnėje MVĮ finansavimo srityje, pvz., su įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimais, Komisija stebės, kaip pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD II) bus įgyvendinamos taisyklės dėl investicinių konsultacijų, kai jos bus pradėtos taikyti nuo 2018 m. sausio mėn. Vykdant šį darbą numatyta atlikti tyrimą siekiant įvertinti poveikį MVĮ nuosavam kapitalui.

·Atlikdama KRS laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija įsipareigojo 2018 m. antrąjį ketvirtį ištirti, ar numatytais atitinkamų ES teisės aktų (įskaitant Piktnaudžiavimo rinka reglamentą ir FPRD II) pakeitimais būtų galima sukurti proporcingesnę, tačiau rizikos ribojimo principais grindžiamą reglamentavimo aplinką siekiant padėti įtraukti MVĮ į viešųjų rinkų biržos sąrašus būsimosiose MVĮ augimo rinkose.

·2020 m. direktyvos „Mokumas II“ peržiūra sudarys galimybę įvertinti ilgalaikių garantijų (IG) teisės aktų rinkinį siekiant išsamiau ištirti ilgalaikių draudikų investicijų skatinimo priemones. Pirmoji EIOPA ataskaita šiuo klausimu paskelbta 2016 m. gruodžio mėn. ir ja remiantis buvo nustatyta, kaip draudimo įmonės naudojasi IG priemonėmis. Antrąją parengiamąją ataskaitą EIOPA paskelbs iki 2017 m. pabaigos.

2.2.Proporcingesnių taisyklių kūrimas kartu toliau siekiant rizikos ribojimo tikslų

Reglamentavimas įmonėms turi būti taikomas proporcingai, atsižvelgiant į jų verslo modelį, dydį, sisteminę svarbą ir sudėtingumą bei tarpvalstybinę veiklą. Proporcingesnės taisyklės padės skatinti konkurenciją ir didinti finansų sistemos atsparumą apsaugant jos įvairovę, kartu toliau siekiant rizikos ribojimo tikslų, išlaikant finansinį stabilumą ir bendrą atsparumą. Į kvietimą teikti informaciją atsiliepę respondentai paminėjo įvairias sritis, kuriose būtų galima padidinti taisyklių proporcingumą. Komisija pažadėjo išspręsti šias problemas įvairiomis tolesnėmis priemonėmis bankininkystės, išvestinių finansinių priemonių, draudimo, turto valdymo ir kredito reitingų sektoriuose.

Komisija jau pasiekė rezultatų taikydama kelias pagrindines tolesnes priemones šioje srityje:

·Pirmiau minėtame 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos priimtame priemonių bankų sektoriuje rinkinyje numatytos kelios priemonės, kuriomis siekiama didinti bankų sektoriaus reglamentavimo proporcingumą, be kita ko: i) mažinant ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo naštą, tenkančią mažoms ir nesudėtingoms kredito įstaigoms; ii) mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms ir nedidelės kintamosios dalies atlyginimą gaunantiems darbuotojams netaikant atidėtų mokėjimų ir išmokų finansinėmis priemonėmis taisyklių; iii) atsisakant nereikalingų sudėtingų prekybos knygos rinkos rizikos ir sandorio šalių kredito rizikos nustatymo procedūrų.

·Nesant konkrečių sprendimų, kaip išspręsti problemą, susijusią su tuo, kad pensijų fondams gali būti sunku pasinaudoti būtinomis piniginėmis užtikrinimo priemonėmis, 2017 m. gegužės mėn. pagal ERIR REFIT Komisija pasiūlė pratęsti laikinąją pensijų fondams taikomą centrinės tarpuskaitos išimtį dar 3 metams, numatant galimybę išimtine tvarka pratęsti išimties galiojimą dar 2 metams, jei iškiltų nenumatytų aplinkybių. Dabar reikia, kad įvairios dalyvaujančios šalys, įskaitant pensijų fondus, pagrindines sandorio šalis ir tarpuskaitos paslaugas teikiančius tarpuskaitos narius, skubiai sukurtų tinkamus sprendimus, kad pensijų fondai galėtų dalyvauti pagrindinių sandorio šalių atliekamoje tarpuskaitoje.

·Kaip paskelbta KRS laikotarpio vidurio peržiūroje, Komisija netrukus ketina priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo bus sukurta nauja proporcingesnė rizikos ribojimo tvarka mažesnėms investicinėms įmonėms, kurios yra mažiau svarbios sistemai. Taip išsprendžiama problema, susijusi su tuo, kad dabartinis bankams skirtų KRR nuostatų taikymas nėra pakankamai proporcingas mažesnei rizikai, kurią kelia kai kurios investicinės įmonės.

Dar kelios tolesnės priemonės dar įgyvendinamos ir prieš darant kokius nors pakeitimus reikia atlikti išsamesnę analizę.

·Kaip siūloma galiojančiame priemonių bankų sektoriuje rinkinyje, Europos bankininkystės institucija (EBI) sukurs IT priemonę didesniam bankininkystės reglamentavimo proporcingumui skatinti. Ta IT priemonė padės bankams suprasti taikytinas teisės aktų nuostatas, standartus ir šablonus atsižvelgiant į jų dydį ir verslo modelį.

·Atlikdama Alternatyvaus investavimo fondo valdytojų direktyvos (AIFVD) peržiūrą, Komisija šiuo metu vertina AIFVD taisyklių proporcingumą (pavyzdžiui, atsižvelgdama į atlyginimų mokėjimo tvarkos suderinimą ir ataskaitų teikimo naštos mažinimą). Užsakytas išorės AIFVD tyrimas (jis turėtų būti užbaigtas 2018 m.) ir jame taip pat bus nagrinėjamas proporcingumo klausimas. 2018 m. Komisija kitiems teisės aktų leidėjams pateiks AIFVD peržiūros rezultatų ataskaitą.

·2018 m. peržiūrint deleguotąjį reglamentą „Mokumas II“ bus tiriama, kaip supaprastinti tam tikrų standartinių formulių modulių metodus, prielaidas ir skaičiavimus ir sukurti alternatyvių kredito rizikos vertinimų naudojimo sistemą, grindžiamą techninėmis EIOPA rekomendacijomis. Pirmieji EIOPA pasiūlymai dėl supaprastinimo gauti 2017 m. spalio mėn., kitų laukiama 2018 m. vasario mėn.

·Šiuo metu Komisija vertina, kiek proporcingiau būtų galima taikyti Kredito reitingų agentūrų reglamentą siekiant padidinti konkurenciją šiame sektoriuje.

2.3.Nereikalingos reglamentavimo naštos mažinimas

Kuo mažesnė reglamentavimo našta siekiant užtikrinti, kad taikant taisykles būtų pasiekti jų tikslai, yra vienas iš pagrindinių Komisijos programos REFIT tikslų įgyvendinant geresnio reglamentavimo darbotvarkę. Vis dėlto kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, kad kai kurie reikalavimai, pavyzdžiui, dėl ataskaitų teikimo, nėra proporcingi ar veiksmingi.

Komisija ėmėsi kelių priemonių priežiūros ataskaitų teikimo srityje. Tos priemonės, apima veiksmus, skirtus sektoriaus teisės aktams, taip pat pradėtą išsamią visos ES priežiūros ataskaitų teikimo sistemos tinkamumo patikrą. Šios ataskaitos 3 skirsnyje pateikiama daugiau informacijos apie Komisijos požiūrį į priežiūros ataskaitų teikimą. Be priežiūros ataskaitų teikimui skirtų priemonių, Komisija taip pat žada imtis veiksmų, susijusių su viešo informacijos atskleidimo reikalavimais, patekimo į rinką kliūtimis ir rinkos integracija, taip pat, žvelgiant bendriau, su reikalavimų laikymosi išlaidomis.

Komisija pasiekė rezultatų taikydama kelias tolesnes priemones, kurias įgyvendinant reglamentavimo našta sumažėjo įvairiose svarbiose srityse:

·Įgyvendindama KRS veiksmų planą, 2017 m. kovo mėn. Komisija priėmė ataskaitą apie nacionalines kapitalo srautų kliūtis 11 , kurioje įvardijo nacionalines nuostatas, dėl kurių nepagrįstai ar neproporcingai apsunkinamas tarpvalstybinis kapitalo judėjimas. Tos nuostatos apima: i) diskriminacines ir sudėtingas išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų taikymo procedūras; ii) tarpvalstybinio investicinių fondų vienetų platinimo kliūtis; iii) gyvenamosios vietos reikalavimus. 2017 m. gegužės mėn. Komisija ir valstybės narės susitarė dėl bendro veiksmų plano, kuriuo siekiama pašalinti nustatytas kliūtis. Komisija taip pat subūrė išskaičiuojamojo mokesčio projekto grupę, kuriai pavesta parengti elgesio kodeksą dėl mokesčio supaprastinimo ir mokesčių grąžinimo ir atleidimo nuo mokesčių prie pajamų šaltinio procedūrų standartizavimo. Elgesio kodeksas dėl išskaičiuojamojo mokesčio bus paskelbtas iki 2017 m. pabaigos.

·Daugelis į kvietimą teikti informaciją atsiliepusių respondentų taip pat pabrėžė, kad nereikalinga reglamentavimo našta susidaro, be kita ko, dėl skirtingų ir nenuoseklių priežiūros metodų. Tuos nuogąstavimus bandyta išsklaidyti imantis įvairių iniciatyvų siekiant užtikrinti didesnę skirtingų priežiūros metodų konvergenciją ES lygmeniu. Įgyvendinant tokias iniciatyvas mažinama administracinė našta vykdant veiklą bendrojoje rinkoje ir stiprinama priežiūra, kartu užtikrinant vienodas sąlygas. Pavyzdžiui, neseniai išleistame diskusijoms skirtame dokumente dėl glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos 12 , taip pat KRS laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje pabrėžiama, kad norint, kad KRS iš tikrųjų veiktų sklandžiai, svarbu užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą ir galiausiai sukurti vienintelę Europos kapitalo rinkų priežiūros instituciją. 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti reglamentus, kuriais įsteigiamos Europos priežiūros institucijos (EPI), siekdama paskatinti kurti nuoseklesnę priežiūros sistemą visoje ES. Tikslinėse srityse, siekdama įgyvendinti sklandžiai veikiančią KRS, Komisija pasiūlė sustiprinti su priežiūros konvergencija susijusius EPI įgaliojimus ir suteikti konkrečius naujus įgaliojimus ESMA kaip tiesioginės priežiūros institucijai.

 

Kitos tolesnės priemonės šioje srityje dar įgyvendinamos. Kai kurios tolesnės priemonės susijusios su dar neįsigaliojusiais teisės aktais, kitas reikia išsamiau įvertinti siekiant išvengti nenumatomai didėjančių reikalavimų laikymosi išlaidų dėl skubotai keičiamų reikalavimų.

·Komisija baigė 11 direktyvų 13 perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių analizę ir kartu su valstybėmis narėmis sprendžia nustatytas problemas. Tos priemonės padės pašalinti kai kuriuos ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumus nacionalinės teisės aktuose. Kitų 10 direktyvų 14 perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės dar analizuojamos ir analizė turėtų būti baigta 2018 m. Numatoma, kad 2018 m. atliekant analizę bus nagrinėjamos ir FPRD II ir 2 lygio įgyvendinimo direktyvos 15 perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės.

·Šiuo metu Komisija vertina Skaidrumo direktyvos ir Apskaitos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Be kita ko, ji vertina problemą, susijusią su tuo, kad taikomos skirtingos pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis taisyklės. Komisija spręs šias problemas atlikdama bendresnę ES finansinės atskaitomybės ir skaidrumo teisės aktų tinkamumo patikrą, œpradėsimą 2017 m. pabaigoje.

·Po konsultacijų dėl tarpvalstybinio fondų vienetų platinimo kliūčių, atlikdama KRS laikotarpio vidurio peržiūrą, Komisija rengia pasiūlymą ir jį žada pateikti 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Tos iniciatyvos tikslas – pagerinti bendrosios Europos investicijų fondų rinkos veikimą sumažinant su reglamentavimu susijusias tarpvalstybinio fondų vienetų platinimo kliūtis ir kartu išlaikant aukštą investuotojų apsaugos lygį. Svarbios sritys – prekybos reikalavimai ir praktika, administravimo reikalavimai, reglamentavimo mokesčiai, reikalavimai pranešti ir platinimas internetu.

·Komisija stebės, kaip bus taikomos ir kokį poveikį turės Lyginamųjų indeksų reglamento nuostatos dėl užsakomųjų paslaugų, kai tas reglamentas bus pradėtas taikyti visas nuo 2018 m. sausio 1 d.

2.4.Reglamentavimo sistemos nuoseklumo didinimas ir geresnis jos pritaikymas ateičiai

Kvietime teikti informaciją taip pat pabrėžiama būtinybė: i) užtikrinti visos reglamentavimo sistemos nuoseklumą; ii) toliau didinti investuotojų ir vartotojų apsaugą; iii) šalinti likusią finansų sistemos riziką; iv) užtikrinti, kad reglamentavimo sistema atitiktų technologinę plėtrą. Suinteresuotieji subjektai taip pat paragino Komisiją padėti parengti apibrėžtis, skatinti geriausios patirties sklaidą ir sukurti tvarių ilgalaikių investicijų skatinimo priemones bei plėtoti tvaraus finansavimo rinką.

Komisija jau pasiekė rezultatų taikydama kelias tolesnes priemones šioje srityje:

·2016 m. lapkričio mėn. priemonių bankų sektoriuje rinkinio tikslas – laipsniškai atsižvelgti į prudencinį kapitalo poveikį, kurį lemia 9 tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS 9), siekiant išvengti staigaus poveikio bankų teikiamam skolinimui. 2017 m. birželio mėn. Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN) priėmė bendrąjį požiūrį ir paspartino tų pereinamojo laikotarpio priemonių patvirtinimą.

·2016 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos. Siūlomu reglamentu ES teisėje bus įgyvendinti tarptautiniai standartai, kuriuos šioje srityje priėmė Finansinio stabilumo taryba (FST) ir CPMI-IOSCO 16 . Jame atsižvelgiama į didėjančią pagrindinių sandorio šalių svarbą, susijusią su reikalavimu vykdyti standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą. Nors pagrindinės sandorio šalys ES turi atitikti aukštus standartus (pagal ERIR), atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį ekonomikoje ir jų valdomą riziką, šiuo pasiūlymu bus nustatytos būtinos suderintos ES taisyklės ir įgaliojimai, taikytini tais atvejais, kai pagrindinėms sandorio šalims gali kilti sunkumų ar jos gali žlugti.

·2017 m. kovo mėn. Komisija priėmė Vartotojų finansinių paslaugų veiksmų planą ir išdėstė veiksmus, kuriais būtų sukurta tvirtesnė vartotojams skirtų finansinių paslaugų bendroji rinka. Dvylika tame dokumente nustatytų veiksmų siekiama:

opadidinti vartotojų pasitikėjimą ir suteikti jiems daugiau teisių;

osumažinti tarpvalstybinių mokėjimų kainas;

osumažinti teisines ir reguliavimo kliūtis, kylančias įmonėms, kai jos teikia finansines paslaugas kitose šalyse;

opasinaudoti novatoriškų skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis kuriant tvirtesnę vartotojams skirtų finansinių paslaugų bendrąją rinką.

·2017 m. liepos mėn. Komisija paskelbė Finansinių konglomeratų direktyvoje (FKD) 17 numatytos dabartinės sistemos svarbos, veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo ir pridėtinės vertės vertinimą. Ji padarė tokias pagrindines išvadas: svarbu išlaikyti mišrią veiklą vykdančių finansinių grupių priežiūros sistemą, o FKD apskritai veikia tinkamai.

·2016 m. gruodžio mėn. Komisija subūrė aukšto lygio ekspertų grupę, kad ši parengtų išsamią Europos tvaraus finansavimo strategiją. 2017 m. birželio mėn. Komisija paskelbė Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires skatindama didesnį įmonių skaidrumą įgyvendinant tvaraus finansavimo skatinimo priemones. Be to, atlikdama Europos priežiūros institucijų (EPI) peržiūrą, 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė, kad EPI prisiimtų svarbų vaidmenį skatinant tvarų finansavimą ir kartu užtikrinant finansinį stabilumą. Atlikdamos savo užduotis, EPI turės pirmiausia atsižvelgti į su aplinkos, socialiniais ir valdymo veiksniais susijusią riziką.

Įvairios kitos tolesnės priemonės dar įgyvendinamos:

·Įgyvendindama KRS veiksmų planą, Komisija pradėjo tyrimą siekdama įvertinti, kaip investiciniai produktai platinami neprofesionaliesiems investuotojams visoje ES, įskaitant: i) sąlygas, kuriomis produktai siūlomi įvairiose valstybėse narėse; ii) galimybę gauti finansines konsultacijas; iii) platinimo internetu poveikį; iv) naujų platinimo modelių naudojant finansinių paslaugų technologijas, riziką ir naudą. Galutinių tyrimo išvadų laukiama 2018 m. pradžioje. Tomis išvadomis, jei tinkama, Komisija pasirems priimdama galimus politikos sprendimus.

·ES makroprudencinė sistema susijusi su: i) valdymu, ii) bankų sektoriui skirtų priemonių rinkiniu ir iii) su bankų sektoriumi nesusijusių priemonių rinkiniu.

I.Kalbant apie valdymą, 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą tikslingai iš dalies pakeisti Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) reglamentą į jį įtraukiant su valdymu ir priemonėmis susijusius pakeitimus.

II.Kalbant apie bankų sektoriui skirtų priemonių rinkinį, iš Komisijos atliktos peržiūros matyti, kad makroprudencinių priemonių rinkinys apskritai veiksmingas, tad to priemonių rinkinio iš esmės pertvarkyti nesiūloma. 2016 m. lapkričio mėn. priemonių bankų sektoriuje rinkinyje Komisija pasiūlė patikslinti, kad, vykdant priežiūrinio tikrinimo procesą (2 ramstis), kapitalo reikalavimai turėtų būti nustatomi tik mikroprudenciniais tikslais.

III.Kalbant apie su bankų sektoriumi nesusijusių priemonių rinkinį, prieš priimdama sprendimą, ar reikia papildomų iniciatyvų, Komisija siekia įvertinti taikomų priemonių ir sektoriaus teisės aktų nuostatų veiksmingumą. Ji remia ESRV, Finansinio stabilumo tarybos ir EPI dedamas pastangas, kuriomis siekiama vykdyti stebėseną ir užpildyti duomenų spragas.

·2016 m. liepos mėn., rengdamasi 2018 m. deleguotojo reglamento „Mokumas II“ peržiūrai, Komisija EIOPA išsiuntė kvietimą teikti rekomendacijas. Jo tikslas – įvertinti „Mokumas II“ sandorio šalių kredito rizikos mažinimo sistemą ir galimą sąveiką su ERIR. Atliekant peržiūrą bus taip pat įvertinti bet kokie „Mokumas II“ ir KRR neatitikimai, susiję su nuostatomis dėl regioninių valdžios institucijų išleidžiamų finansinių priemonių.

·2017 m. birželio mėn. pasibaigus viešoms konsultacijoms dėl finansinių paslaugų technologijų 18 , šiuo metu Komisija vertina, ką reikia padaryti ES lygmeniu, kad finansinių paslaugų technologijos padėtų stiprinti ir plėsti ES kapitalo rinkas. Konkrečiau kalbant, Komisija šiuo metu vertina, ar finansinių paslaugų technologijų veiklai ir įmonėms reikia naujos proporcingesnės licencijavimo tvarkos ir ar tarpvalstybinę verslo veiklą vykdančios finansinių paslaugų technologijų įmonės turėtų turėti galimybę naudotis visoje ES galiojančiu pasu.

·Remdamasi Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais rekomendacijomis, 2018 m. pradžioje Komisija pateiks plataus užmojo veiksmų planą dėl tvaraus finansavimo, kuriame bus numatyta reglamentavimo priemonių.



3. DAUGIAU DĖMESIO ATASKAITŲ TEIKIMUI

3.1. Bendroji informacija ir problemos apibūdinimas

Taikant priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus kompetentingoms institucijoms teikiami duomenys apie rinkos dalyvius ir jų veiklą. Norint vykdyti finansų įstaigų priežiūrą, stebėti sisteminę riziką ir užtikrinti tvarkingai veikiančias rinkas, investuotojų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją, būtina turėti galimybę susipažinti su duomenimis. Finansų krizė išryškino tam tikrus kai kurių priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų trūkumus, dėl kurių gali būti teikiama nepakankama ar nenaudinga informacija. Todėl teisės aktų leidėjai turėjo parengti daug naujų išsamesnių priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų. Nors taikant tuos papildomus ataskaitų teikimo reikalavimus pavyko išspręsti kai kurias pirmines problemas, jų sąveika vis dar nėra aiški ir dėl jų didėja įmonių reikalavimų laikymosi išlaidos ir ataskaitų teikimo našta.

Į kvietimą teikti informaciją atsiliepę respondentai išreiškė susirūpinimą dėl reikalavimų laikymosi naštos, susijusios su įvairiuose ES teisės aktuose nustatytais ataskaitų teikimo reikalavimais:

1.Manoma, kad priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų per daug ir kad jie pernelyg sudėtingi. Jie sudėtingi pirmiausia dėl dubliavimosi ir sutapimų taikant įvairias ataskaitų teikimo sistemas, bet taip pat dėl nepakankamos standartizacijos ir neaiškumo, ką reikia pateikti ataskaitose (pvz., nėra suderintų finansinių duomenų apibrėžčių, nėra nuorodų į galiojančius tarptautinius standartus).

2.Į ES teisės aktus dėl priežiūros ataskaitų teikimo įtraukiant svarbius pakeitimus neretai atsiranda gana didelių vienkartinių išlaidų, visų pirma tais atvejais, kai reikia pritaikyti IT sistemas ar vidaus procedūras. Tad suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kaip svarbu rečiau priimti priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų pakeitimus ir numatyti pakankamai laiko bet kokiems tokio pobūdžio pakeitimams įgyvendinti.

3.Ypač nepatogiais ir brangiai kainuojančiais laikomi ad hoc reikalavimai, pvz., priežiūros institucijų reikalavimai, taikomi papildomai, be įprastinių ataskaitų teikimo reikalavimų.

Priežiūros institucijų nuomone, priežiūros ataskaitų teikimo kokybę dar būtų galima gerinti, kad būtų laiku priimami geriau pagrįsti sprendimai dėl įmonių ar sektorių rizikos profilio. Tai iš dalies susiję su vis dar egzistuojančiais priežiūros ataskaitų teikimo sistemų skirtumais. Dar vienas svarbus veiksnys yra prasta ataskaitose teikiamų duomenų kokybė. Tai savo ruožtu iš esmės lemia su nepakankama standartizacija susiję sunkumai sumuojant duomenis.

Atsižvelgdama į kvietimo teikti informaciją rezultatus, Komisija padarė išvadą, kad siekiant išspręsti su priežiūros ataskaitų teikimu susijusias problemas reikia taikyti dvejopą požiūrį. Pirma, siekiant, kiek įmanoma, išspręsti didžiausias problemas reikėtų nedelsiant imtis tikslinių veiksmų. Antra, reikia visapusiškesnio ilgalaikio požiūrio į priežiūros ataskaitų teikimo sąnaudas ir naudą. Komisija ėmėsi ir vis dar imasi veiksmų abiem kryptimis, kaip aptariama toliau.

3.2. Veiksmai, kurių imtasi nuo 2016 m. lapkričio mėn.

2016 m. lapkričio mėn. priėmusi Komunikatą Komisija ėmėsi įvairių tikslinių tolesnių priemonių, kuriomis siekė nedelsdama spręsti pirmiau apibūdintas problemas. Tos priemonės skirtos akivaizdžiausiems priežiūros ataskaitų teikimo sistemos trūkumams, kuriuos galima sumažinti taip, kad įmonės nepatirtų didelių administracinių ar reikalavimų laikymosi išlaidų.

·2017 m. gegužės mėn. ERIR REFIT pasiūlyme pasiūlyta sumažinti ataskaitų teikimo naštą, tenkančią ne finansų bendrovėms (NFB): nenustatyti joms pareigos teikti grupės vidaus sandorių ataskaitų ir nustatyti reikalavimą, kad sudarant sandorius su NFB abiejų sandorio šalių vardu ataskaitas teiktų pagrindinė sandorio šalis arba finansų sandorio šalis 19 .

·Priemonių bankų sektoriuje rinkinyje Komisija pasiūlė sumažinti mažesnių ir mažiau sudėtingų bankų ataskaitų teikimo dažnį.

·Atlikdama 2017 m. liepos mėn. pradėtą AIFVD peržiūrą, Komisija nagrinės ir pareigas teikti ataskaitas. Kai tinkama, Komisija glaudžiai bendradarbiaus su ESMA ir nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Be to, išorės paslaugų teikėjas, kuriam pavesta parengti ataskaitą apie AIFVD veikimą, taip pat konkrečiai išnagrinės ataskaitų teikimo reikalavimų veiksmingumą ir efektyvumą.

·Komisijos prašymu EBI baigia konsultacijas dėl kelių konkrečių pasiūlymų, kuriais siekiama dar labiau sumažinti ataskaitų teikimo naštą bankų sektoriuje. Tam reikėtų suderinti priežiūros, statistikos ir makroprudencinių ataskaitų teikimo reikalavimus ir parengti nuoseklesnes apibrėžtis įvairiuose teisės aktuose.

·Komisija netrukus gaus technines ESMA rekomendacijas dėl galimybės sukurti vieną duomenų apie skolintų vertybinių popierių pardavimą teikimo platformą. Viena duomenų teikimo platforma galėtų padėti reguliavimo institucijoms gauti patikimesnės informacijos ir kartu sumažinti naštą, susijusią su ataskaitų dėl grynųjų trumpųjų pozicijų teikimu.

·Siekiant tiksliau nustatyti, kokia informacija turi būti teikiama ir kaip ji turi būti teikiama, peržiūrėti keli techniniai ataskaitų teikimo standartai (pvz., susiję su ERIR). Be kita ko, bandyta užtikrinti didesnę įvairių ataskaitų teikimo sistemų darną (pvz., labiau suderinti ERIR su FPRD ir Finansinių priemonių rinkų reglamentu (FPRR)). Kai kuriais atvejais buvo pateiktos nuorodos į tarptautinius standartus 20 .

·Į kvietimą teikti informaciją atsiliepę respondentai minėjo, kad kai kuriais atvejais, be ES teisės aktuose jau nustatytų reikalavimų, valstybės narės nustatė papildomų priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų, (vadinamasis perteklinis reglamentavimas). 2017 m. kovo mėn. Komisijai priėmus ataskaitą apie nacionalines kapitalo srautų kliūtis (taip pat žr. 2.3 skirsnį), ekspertų grupė laisvo kapitalo judėjimo kliūčių klausimais, kurią sudaro visų valstybių narių atstovai, paragino dirbti toliau siekiant pašalinti nustatytas kliūtis ir, be kita ko, išvengti ataskaitų teikimo dubliavimosi.

3.3. Visapusiškas Komisijos požiūris į priežiūros ataskaitų teikimą

Nors pirmiau apibūdintomis trumpalaikėmis tolesnėmis priemonėmis galima padidinti priežiūros ataskaitų teikimo veiksmingumą, jos skirtos konkretiems teisės aktams ir jomis nebūtinai atsižvelgiama į įvairių priežiūros ataskaitų teikimo sistemų sąveiką. Turint omenyje daugelį ataskaitų teikimo reikalavimų tarpusavio sąsajų įvairiuose teisės aktuose, būtinas visapusiškesnis požiūris į priežiūros ataskaitų teikimą. Kaip pažymėta 3.1 skirsnyje, suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kaip svarbu stengtis dažnai nekeisti pavienių ataskaitų teikimo reikalavimų, atsižvelgiant į dideles vienkartines išlaidas, susijusias su IT sistemų keitimu. Dėl šių priežasčių Komisija ketina laikytis visapusiškesnio požiūrio į ES priežiūros ataskaitų teikimo sistemas. Apskritai siekiama užtikrinti, kad taikant ES teisės aktuose nustatytus priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus priežiūros ir reguliavimo institucijoms būtų laiku teikiama kokybiška informacija, kad jos galėtų apsaugoti finansų sistemos stabilumą, o administravimo ir reikalavimų laikymosi išlaidos ir našta įmonėms nebūtų didesnės, nei būtina.

Atsižvelgiant į tokią viziją projektu siekiama įgyvendinti du pagrindinius tikslus:

1.Nustatyti konkrečias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, t. y. ES teisės aktus, kuriuose priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimai, atrodo, iš dalies sutampa arba dubliuojasi ir kuriuose nėra pakankamai aiškiai nustatyta, kokią informaciją reikia pateikti, nėra pakankamos standartizacijos ir esama spragų ar neatitikimų.

2.Parengti konkrečias priemones, kurios padėtų sumažinti įmonėms tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas ir kartu pagerinti priežiūros institucijoms teikiamos informacijos kokybę. Tai reiškia, kad reikės racionalizuoti ir supaprastinti priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus, tačiau kartu reikės apsvarstyti galimybę nustatyti visiškai naują ir naujovišką požiūrį į priežiūros ataskaitų teikimą. Vienas iš pagrindinių aspektų yra pranešimo vieną kartą principas. Numatoma, kad subjektai teiktų informaciją tik vieną kartą ir bet kokia institucija turėtų galimybę susipažinti su tais duomenimis pagal poreikį.

Šį požiūrį sudaro dvi pagrindinės kryptys: i) priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumo patikra ir ii) finansinių duomenų standartizavimo projektas. Tomis kryptimis dirbama vienu metu, siekiant abipusiškai sustiprinti dedamas pastangas.

3.3.1.1 kryptis. Tinkamumo patikra

Atlikus 2017 m. vasarą pradėtą tinkamumo patikrą bus parengtas aukšto lygio išsamus priežiūros ataskaitų teikimo sistemų veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo, svarbos ir Europos pridėtinės vertės vertinimas sutelkiant dėmesį į konkrečius produktus ar ataskaitų teikimo sritis (pvz., išvestines finansines priemones). Bus parengta išsami pagrindinių išlaidas ir priežiūros ataskaitų teikimo naštą lemiančių veiksnių apžvalga. Atlikus tinkamumo patikrą bus nustatytos galimos sritys, kuriose būtų galima sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir naštą, susijusias su pareigomis teikti priežiūros ataskaitas (pavyzdžiui, jas racionalizuojant ar supaprastinant), nedarant neigiamo poveikio finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui ir su tomis pareigomis susijusiems vartotojų apsaugos tikslams. Šį darbą numatoma baigti iki 2018 m. pabaigos ir paskelbti rezultatus Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

Šiandien Komisija pradeda svarbią tinkamumo patikros dalį – viešas konsultacijas, per kurias sieks surinkti įrodymų, susijusių su priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų laikymosi išlaidomis ir tų reikalavimų nuoseklumu bei veiksmingumu. Konsultacijos bus grindžiamos kvietimo teikti informaciją ir kitų tikslinių peržiūrų rezultatais. Konsultacijų tikslas – surinkti daugiau konkrečios informacijos, be kita ko, apie bet kokias investicijas, kurių reikės norint laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, taip pat ataskaitų teikimo dubliavimosi pavyzdžių ir pasikartojančių ar nereikalingų duomenų teikimo pavyzdžių. Taip pat bus prašoma paaiškinti, kaip, kartu su duomenų standartais naudojant pažangesnes ir veiksmingesnes IRT priemones, būtų galima sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir ar yra kokių nors tų technologijų ir standartų įgyvendinimo ir naudojimo kliūčių. Konsultacijos truks tris mėnesius. Rezultatai bus pristatyti ir aptarti specialiai tam skirtame praktiniame seminare, numatytame 2018 m. kovo 26 d.

Kiti šio darbo aspektai susiję su išorės eksperto atliekamu tyrimu, kuriuo siekiama nuodugniau įvertinti priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų laikymosi išlaidas finansų sektoriuje.

 2017 m. spalio mėn. Komisija subūrė suinteresuotųjų subjektų apskritojo stalo diskusijų grupę, kurią sudaro ES priežiūros ir reguliavimo institucijų atstovai ataskaitų teikimo srityje. Grupės nariai padės Komisijai vertinti priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų laikymosi išlaidas. Šiuo darbu bus papildytos viešos konsultacijos ir tyrimas, juo pabrėžiama koordinuoto požiūrio svarba.

3.3.2.2 kryptis. Finansinių duomenų standartizavimas

Finansinių duomenų standartizavimo (FDS) projektas pradėtas 2016 m. Jis finansuojamas iš ES programos „ISA2“, susijusios su Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimais 21 . Jo rezultatais bus tiesiogiai remiamasi atliekant tinkamumo patikrą, nes juo siekiama:

(1)išanalizuoti visus galiojančius priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus iki duomenų elementų lygmens siekiant nustatyti spragas, sutapimus, dubliavimąsi ir neatitikimus;

(2)ištirti, kaip būtų galima naudoti suderintas duomenų apibrėžtis (bendrą finansinių duomenų terminiją) siekiant optimizuoti priežiūros ataskaitų teikimą, nedarant neigiamo poveikio atitinkamų teisės aktų tikslams.

Konkrečiau kalbant, įgyvendinant FDS projektą bus nustatytos konkrečios sritys, kuriose galėtų būti naudingas tolesnis standartizavimas, ir racionalizuoti bei supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimai. Ilgalaikis tikslas – užtikrinti, kad visi ataskaitas teikiantys subjektai teiktų savo duomenis tik vieną kartą ir visoms atitinkamoms institucijoms būtų suteikiama galimybė su jais susipažinti (pranešimo vieną kartą principas). Išsamus ataskaitų teikimo sistemų sutapimų ir neatitikimų nagrinėjimas duomenų elementų lygmeniu bus užbaigtas iki 2018 m. pabaigos. Juo bus grindžiami bet kokie tolesni veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti nuoseklų ir ilgalaikį tų problemų sprendimą. Iš pirmųjų FDS projekto išvadų jau matyti, kad viena iš būtinųjų didesnio standartizavimo sąlygų yra suderintų duomenų apibrėžčių (t. y. bendros finansinių duomenų terminijos) vartojimas. Be to, teikiant priežiūros ataskaitas, atrodo, būtina daugiau naudotis IRT. Vykdant šį darbą bus taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į lygiagrečiai vykstančius pokyčius finansinių ataskaitų teikimo srityje, visų pirma į vieno Europos XBRL elektroninio formato įvedimą pagal Skaidrumo direktyvą.

FDS projektą padės įgyvendinti suinteresuotųjų subjektų apskritojo stalo diskusijų grupė, bus išsamiai vadovaujamasi ir tinkamumo patikra.

3.4.Žvilgsnis į ateitį. Priežiūros ataskaitų teikimo srityje naudingos technologijos

Komisija pateiks ataskaitą apie tinkamumo patikros rezultatus ir pagrindines FDS projekto išvadas iki 2019 m. vasaros, taip pat pateiks tam tikrų sumanymų, kaip būtų galima pašalinti nustatytus pasikartojimus ir neatitikimus ir optimizuoti priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus. Bus pasiūlyta ir būdų, kaip užtikrinti didesnį standartizavimą ir išnaudoti galimą automatizavimo ir naujoviškų IRT teikiamas galimybes, kad ataskaitų teikimo procesą būtų galima labiau racionalizuoti ir supaprastinti.

Standartizavimas yra pirmasis ir būtinas etapas siekiant racionalizuoti priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus ir galiausiai nustatyti bendrą ataskaitų teikimo terminiją. Automatizuojant žengiamas dar vienas žingsnis į priekį: sukūrus standartizuotą ataskaitų teikimo tvarką, iniciatyvomis, kuriomis siekiama skatinti automatizavimą naudojant naujoviškas technologijas, galima kuo labiau sumažinti žmogaus kišimosi būtinybę ir teikiant ataskaitas, ir analizuojant duomenis. Todėl ataskaitos bus teikiamos ir duomenys bus tvarkomi gerokai paprasčiau ir sparčiau, tad sumažės ir išlaidos, ir priežiūros ataskaitų teikimo našta.

Standartizavimo tikslais pagal FDS projektą jau pradėtos įgyvendinti kelios iniciatyvos:

·Komisija galėtų imtis vadovaujančiojo vaidmens siekdama užtikrinti, kad būtų sukurta bendra finansinių duomenų terminija. Naudojant bendrą terminiją bus išspręsta neaiškių apibrėžčių problema, kuri tampa viena iš pagrindinių ataskaitų teikimo naštos priežasčių.

·Komisija taip pat apsvarstys, ar verta steigti Europos bazinių duomenų saugyklą siekiant toliau ir sparčiau derinti finansų sektoriuje naudojamus finansinių duomenų identifikatorius ir bazinių duomenų modelius. Taip įmonėms būtų lengviau teikti duomenis įvairioms priežiūros institucijoms, o priežiūros institucijoms būtų padedama sparčiau ir veiksmingiau apibendrinti ir analizuoti pateiktus duomenis.

Vykstant automatizavimo procesui, Komisija apsvarstys, ar verta imtis galimų iniciatyvų, kurios sudarytų įmonėms galimybę laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų visai ar beveik nesikišant žmogui ir taip dar labiau sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas. Be kita ko, bus nagrinėjamos naujoviškos IRT technologijos, kurios tame kitame etape atliks pagrindinį vaidmenį, pavyzdžiui, atnaujinant ir prireikus suderinant duomenų perdavimo infrastruktūrą siekiant užtikrinti nenutrūkstamus duomenų srautus. Taip, be kita ko, būtų galima užtikrinti automatinį ataskaitų apie finansų rinkose sudaromus prekybos sandorius teikimą ir taip dar labiau sumažėtų reikalavimų laikymosi išlaidos. Toks automatizavimas leistų priežiūros institucijoms veiksmingiau stebėti finansų sistemos riziką.

Apskritai toks bendras ir išsamus priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų vertinimas bus labai tvirtas pagrindas Komisijai pradėti įgyvendinti koordinuotus būsimus veiksmus, kurie galėtų padėti iš esmės pertvarkyti ataskaitų teikimą ir gerokai pagerinti duomenų kokybę ir prieinamumą.



4. IŠVADOS

Kvietimas teikti informaciją patvirtino Komisijos įsipareigojimą užtikrinti geresnį reglamentavimą kaip pagrindinį darbo metodą. Juo patvirtinama, kad geresnį ir veiksmingesnį reglamentavimą galima užtikrinti, jei formuojant ir pritaikant faktiniais įrodymais grindžiamą politiką atsižvelgiama į galimus ryšius su galiojančiais teisės aktais ir įtraukiami suinteresuotieji subjektai. Tai savo ruožtu skatinama darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas, kartu išsaugant finansinį stabilumą ir apsaugant ir vartotojus, ir investuotojus.

Per metus nuo Komunikato priėmimo Komisija pasiekė rezultatų įgyvendindama daugelį savo įsipareigojimų ir, kaip ir anksčiau, yra pasirengusi įgyvendinti likusius veiksmus ir papildomas priemones, kurių poreikis išryškėjo per pastaruosius metus. Vykstant šiam darbui bus ir toliau griežtai taikomi visi geresnio reglamentavimo principai, įskaitant principus, susijusius su galimu ES finansų srities teisės aktų poveikiu aplinkai ir socialiniu poveikiu, atsižvelgiant į vykdomą darbą siekiant į ES finansų sistemą labiau įtraukti tvarumo aspektus. Rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Komisija įsipareigoja sistemingai vertinti įvairias galimybes ir jų galimą poveikį siekiant kuo labiau sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir užtikrinti proporcingumą. Be to, Komisija ir toliau bendraus su plačiąja visuomene ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais naudodama įvairius konsultacijų mechanizmus, kad suteiktų jiems galimybę toliau teikti patikimą informaciją ir padėti formuoti politiką.

Be to, kaip 2017 m. rugsėjo mėn. savo pranešime apie Sąjungos padėtį patvirtino Pirmininkas J.-C. Junckeris, Komisija tvirtai įsipareigoja bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Taryba ir su ES valstybių narių parlamentais pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių ir Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. 2017 m. lapkričio 14 d. Pirmininkas oficialiai įsteigė Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupę 22 . Ta darbo grupė iki 2018 m. liepos 15 d. pateiks Komisijos pirmininkui ataskaitą, kurioje rekomenduos, kaip tinkamiau taikyti subsidiarumo ir proporcingumo principus, nustatys politikos sritis, kuriose ilgainiui būtų galima perduoti arba galutinai grąžinti veiklos įgaliojimus valstybėms narėms, ir nurodys, kaip būtų galima labiau įtraukti regioninės ir vietos valdžios institucijas į ES politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą.

Galiausiai Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad geresnio reglamentavimo principais būtų vadovaujamasi ir nustatant pasaulinius standartus. Ji aktyviai padėjo rengti ir formavo Finansinio stabilumo tarybos iniciatyvą įvertinti po krizės įgyvendinamų G 20 reformų poveikį. Europos patirtimi grindžiamą FST vertinimo sistemą neseniai patvirtino G 20 vadovai. Komisija aktyviai dalyvaus pirmą kartą atliekant vertinimą pagal šią sistemą, pirmiausia siekdama įvertinti finansinio tarpininkavimo poveikį tvariam ekonomikos augimui ir infrastruktūros finansavimui. Komisijos paskelbtas kvietimas teikti informaciją, susijusią su ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistema, yra įtikinamas pavyzdys, liudijantis jos įsipareigojimą rengiant politiką vadovautis patikimais ir aiškiais faktiniais įrodymais.

(1)

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013.

(2)

Direktyva 2013/36/ES.

(3)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.

(4)

Reglamento pasiūlymas COM(2017) 536/948972.

(5)

COM(2017) 292 final.

(6)

MEMO/16/3840.

(7)

Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT) užtikrinama, kad ES teisės aktais būtų veiksmingai, efektyviai ir mažiausiomis sąnaudomis pasiekiami geri rezultatai piliečiams ir įmonėms. REFIT siekiama užtikrinti, kad ES teisė išliktų paprasta, būtų pašalinta nereikalinga našta ir pritaikyti galiojantys teisės aktai nedarant neigiamo poveikio politikos tikslams.

(8)

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos REFIT rezultatų suvestinės santrauka (2017 m.)

(9)

SWD(2017) 219 final.

(10)

Kaip paskelbta KRS laikotarpio vidurio peržiūroje, COM(2017) 292 final.

(11)

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/170227-report-capital-barriers_en.pdf

(12)

https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-deepening-economic-and-monetary-union_lt

(13)

2010/78/ES („Omnibus I“); 2011/89/ES (FKD); 2011/61/ES (AIFVD); 2013/36/ES (KRD IV); 2014/59/ES (BGPD); 2014/49/ES (IGSD); 2013/14/ES (KRA).

(14)

2009/138/EB („Mokumas II“); 2014/51/ES („Omnibus II“); 2013/34/ES (apskaita); 2013/50/ES (skaidrumas); 2014/91/ES (KIPVPS); 2014/17/ES (Hipotekos kredito direktyva); 2014/56/ES (teisės aktų nustatytas auditas); 2015/2392 (PRR įgyvendinimo direktyva); 2014/92/ES (Mokėjimo sąskaitų direktyva); 2014/95/ES dėl nefinansinės informacijos atskleidimo.

(15)

2014/65/ES (FPRD II); 2017/593 (FPRD II įgyvendinimo direktyva); 2017 7 3.

(16)

TAB Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija.

(17)

SWD(2017) 272 final.

(18)

https://ec.europa.eu/info/finance-consultations-2017-fintech_en

(19)

https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/com-2017-208_lt

(20)

Pvz., ISO 2022, ISIN, UTI ir kt.

(21)

Ta programa taip pat skatinama Europos sąveikumo sistema siekiant: pagerinti sąveikumo veiksmų valdymą; užmegzti tarporganizacinius santykius; supaprastinti procesus, kuriais remiamas ištisinis skaitmeninis keitimasis duomenimis; užtikrinti, kad sąveikumo užtikrinimo pastangos būtų remiamos ir galiojančiais, ir naujais teisės aktais.

(22)

C(2017) 7810.