Briuselis, 2017 11 23

COM(2017) 718 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Komunikatas dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo


1. Įvadas

Europos Komisijos „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ davė naują postūmį užtikrinti energetinį saugumą, tvarumą ir konkurencingumą.

Pasaulio mastu Europa ir toliau išlieka lyderė, kiek tai susiję su jos plataus užmojo indėliu į Paryžiaus susitarimą ir energetikos pertvarkos vietoje įgyvendinimu, kaip nurodyta trečiojoje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje 1 . Tarpusavyje susietas Europos tinklas padės įgyvendinti svarbiausius energetikos sąjungos tikslus, t. y. užtikrinti saugų ir darnų įperkamos energijos tiekimą visiems europiečiams.

Esminis šios energetikos pertvarkos aspektas bus elektros energijos sistema, kurioje 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarys maždaug pusę pagaminamos elektros energijos, o 2050 m. iškastinis kuras jos gamybai nebus naudojamas. Tai dideli uždaviniai, susiję su mūsų reguliavimo ir infrastruktūros pritaikymu ir reikiamų investicijų skatinimu.

Keliuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, taip pat valstybių ir vyriausybių vadovų (paskutinį kartą Prezidento E. Macrono per COP23) pabrėžta, kad gerai tarpusavyje sujungti ir integruoti transeuropiniai elektros energijos tinklai yra būtini, kad energetikos pertvarka būtų sėkminga. Komisija atkreipė dėmesį į šią būtinybę savo komunikate 2 „Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio“.

Praėjusių metų pabaigoje priimtas dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“ yra pažangiausias perėjimą prie švarios energijos reglamentuojantis teisinis pagrindas, sudarantis sąlygas švarios energijos investicijoms, kad būtų kuriamos darbo vietos ir užtikrinamas ekonomikos augimas. Kad Europos tinklo infrastruktūra visapusiškai remtų šią energetikos pertvarką, ji turėtų būti plėtojama ta pačia kryptimi ir tokiu pačiu tempu. Tai dar svarbiau dėl to, kad didėjant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos daliai, siekiant išlaikyti tinklą stabilų, reikės daugiau tarpvalstybinių elektros energijos mainų. Atsižvelgiant į tai, didesnis valstybių narių regioninis bendradarbiavimas gali padėti optimaliau panaudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tinklo infrastruktūrą.

Energijos tiekimo saugumui užtikrinti nepaprastai svarbūs sujungtieji elektros energijos ir dujų tinklai. Gerai integruoti tinklai ne tik geriausiai kompensuoja galimą didžiausios infrastruktūros bet kurioje valstybėje narėje triktį, bet ir suteikia daugiau tiekimo galimybių ir atitinkamai užtikrina konkurencingesnes kainas nacionalinėse rinkose. Kartu didžiausias dėmesys Europos energetikos sistemoje turi būti skiriamas vartotojui, be kita ko, stiprinant skirstomuosius tinklus ir darant juos pažangesnius.

Be to, ES tinklai turi būti modernizuoti, kad būtų sudarytos sąlygos energetikos pertvarkai ir būtų išnaudota spartaus ekonomikos skaitmeninimo nauda. Kad būtų galima pasinaudoti paklausos valdymo ir kitomis pažangiojo elektros energijos tinklo paslaugomis, būtina visais lygmenimis vykdyti tinklų inovacijas ir daryti juos išmanius. Tokios technologijos suteikia daugiau galių vartotojams ir padeda didinti ES pramonės konkurencingumą.

Numatoma, kad siekiant modernizuoti ir išplėsti Europos energetikos tinklus, iki 2030 m. reikės apie 180 mlrd. EUR investicijų. Dėl šių investicijų kasmet būtų sutaupoma 40–70 mlrd. EUR 3 , nes mažėtų energijos gamybos išlaidos ir būtų konkurencingesnės dujų didmeninės kainos, o tai padėtų mažinti energetikos pertvarkos išlaidas ir taip didinti Sąjungos konkurencingumą.

Šiame komunikate apžvelgiama padaryta pažanga pagal TEN-E politiką integruojant ir modernizuojant Europos energetikos tinklus perdavimo lygmeniu ir nustatomi tolesni veiksmai siekiant užtikrinti, kad infrastruktūra iki galo atliktų savo vaidmenį siekiant 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio mūsų energetikos ir klimato politikos tikslų. Jame taip pat įvertinama pažanga siekiant 10 proc. jungčių pralaidumo planinio rodiklio ir apžvelgiamos perspektyvos siekiant Europos Vadovų Taryboje sutarto 2030 m. planinio rodiklio.

2. Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) politika kaip kertinis energetikos sąjungos akmuo

Investicijų poreikis siekiant užtikrinti visą Europą apimantį energetikos tinklą, kuriame visos valstybės narės būtų tarpusavyje sujungtos ir apsaugotos nuo staigių energijos tiekimo sutrikimų, buvo ir yra didelis 4 . Siekdama užtikrinti, kad šios investicijos būtų įvykdytos laiku ir kad laiku būtų pastatyta reikiama infrastruktūra, 2013 m. Europos Sąjunga priėmė Reglamentą 5 dėl transeuropinių energetikos tinklų gairių. Kartu, siekiant finansiškai padėti plėtoti transeuropinius energetikos, transporto ir telekomunikacijų tinklus, buvo sukurta Europos infrastruktūros tinklų priemonė 6 (EITP).

2.1 TEN-E politika, kuria sutelkiamas dėmesys į Europos prioritetus ir spartinamos investicijos

TEN-E politikos sistema nuo 2013 m. leido tikslingai nustatyti ir paremti projektų, kurie yra būtini gerai sujungtiems tinklams valstybėse narėse ir energijos vidaus rinkai, įgyvendinimą. Ji grindžiama objektyviu ir įtraukiu atrankos procesu, pirmenybę teikiant labiausiai reikalingiems infrastruktūros projektams.

Šios strategijos sėkmė tampa matoma. Maždaug 30 energetikos infrastruktūros bendro intereso projektų (BIP) jau užbaigti arba bus pradėti eksploatuoti iki 2018 m. pabaigos. Dar 47 (iš 173) svarbius projektus numatoma užbaigti apie 2020 m. Vis dėlto daug bendro intereso projektų, susijusių su elektros energijos ir dujų infrastruktūra, vis dar neįgyvendinti o maždaug pusė projektų vėluoja, paprastai leidimų išdavimo procese, arba dažnai buvo atidedami 7 dėl netikrumo, susijusio su komerciniu gyvybingumu arba būsima paklausa.

1 lentelė. Bendro intereso projektų apžvalga pagal sektorius

į 1 ir 2 sąrašus įtraukti bendro intereso projektai, užbaigtini 2013–2018 m.*

Elektros energija

Pažangieji elektros energijos tinklai

Dujos

Nafta

Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

Iš viso

22

0

8

0

nėra duomenų

30

Į 3 sąrašą įtraukti bendro intereso projektai

Elektros energija

Pažangieji elektros energijos tinklai

Dujos

Nafta

Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

Iš viso

106

4

53

6

4

173

Į 3 sąrašą įtraukti bendro intereso projektai, kuriuos numatoma užbaigti* iki 2020 m.

Elektros energija

Pažangieji elektros energijos tinklai

Dujos

Nafta

Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

Iš viso

31

0

14

2

0

47

* Projektai, kuriuos numatoma užbaigti, apima projektus, kuriems netrukus bus gautas leidimas arba kurie jau statomi ir realiai gali būti užbaigti per nurodytą laikotarpį.

Sąjungos finansinė parama pagal EITP buvo svarbus veiksnys įgyvendinant kai kuriuos svarbiausius elektros energijos ir dujų BIP, teikiančius didelę socialinę ir ekonominę naudą regioniniu lygmeniu, tačiau susijusius su išlaidomis, kurių nebūtų galima padengti vien tik rinkos priemonėmis. Programa yra svarbus veiksnys, padedantis sutelkti privačias investicijas. Iš viso dotacijoms darbams ir tyrimams, kurių vertė iš viso 1,6 mlrd. EUR (iš 5,35 mlrd. EUR EITP energetikos biudžeto), buvo atrinkti 93 veiksmai, atitinkantys įgyvendinamus 74 BIP.

Paramą pažangioms energijos saugojimo ir perdavimo sistemoms taip pat teikia ES sanglaudos fondai, visų pirma Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Šiuo metu šešios valstybės narės 8 2014–2020 m. laikotarpiu suplanavo skirti maždaug 2 mlrd. EUR – iš jų ketvirtadalį tiesiogiai BIP.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuriame energetikos sektorius sudaro didžiausią dalį, sutelkė papildomų investicijų į energetikos infrastruktūros, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektus, įskaitant bendro intereso projektus, bendrai finansuojamus iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Iš viso pirmiesiems trims BIP finansuoti buvo patvirtinta 420 mln. EUR ESIF lėšų, sutelkiant daugiau kaip 2 mlrd. EUR bendrų investicijų. Dujų perdavimo koridoriaus Bulgarija–Rumunija–Vengrija–Austrija (BRUA), kuris gavo 179 mln. EUR EITP dotacijų paramą darbams, o vėliau gavo 100 mln. EUR ESIF finansavimą, atvejis rodo EITP pajėgumą pritraukti privačias investicijas energetikos infrastruktūrai finansuoti. Be to, 14 energijos BIP gavo EIB paskolas, o tai rodo, kad EIPT dotacijos gali atlikti svarbų skatinamąjį vaidmenį ir pritraukti investuotojus. Be to, EITP dotacijos tyrimams tebėra svarbus veiksnys, padedantis projektams įveikti pradinius rizikingesnius etapus.

Be finansinės paramos, bendro intereso projektų įgyvendinimą spartino reguliavimo parama ir biurokratizmo mažinimas. Kaip matyti iš vertinimo 9 , TEN-E reglamentas padėjo paspartinti leidimų išdavimą, o projektai šiuo metu tvirtinami paprasčiau ir greičiau. Reguliavimo priemonės taip pat padėjo prisidėti prie spartesnio svarbių bendro intereso projektų įgyvendinimo. Iki šiol dėl 18 dujų ir 6 elektros energijos BIP buvo priimti tarpvalstybiniai sąnaudų paskirstymo sprendimai, o dėl trijų projektų investavimo sprendimus priėmė nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI). Vis dėlto dar neišnaudotos visos TEN-E reglamento teikiamos galimybės. Turėtų būti dar labiau sustiprintas TEN-E taisyklių taikymas nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti bendro intereso projektų įgyvendinimą laiku.

Pirmiau nurodytos pagal TEN-E reglamentą įgyvendinamos priemonės pasirodė esančios naudingos siekiant įveikti finansines ir reguliavimo kliūtis kai kurių projektų atveju. Vis dėlto daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kai kuriems sudėtingesniems infrastruktūros uždaviniams spręsti. 2015 m. 10 Komisija pasiūlė labiau struktūriško regioninio bendradarbiavimo formą, be kita ko, politiniu lygmeniu, siekdama visų susijusių valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų dėmesį sutelkti į pagrindinių projektų įgyvendinimą.

2.2 Regioninio bendradarbiavimo stiprinimas. Svarbus aukšto lygio darbo grupių vaidmuo 

Komisija sukūrė keturias regionines aukšto lygio grupes, kurioms per trumpą laiką pavyko paspartinti infrastruktūros plėtrą tam tikruose su specifinėmis problemomis susiduriančiuose Europos regionuose. Šios aukšto lygio darbo grupės visų pirma padėjo nustatyti svarbiausius bendro intereso projektus regione. Komisijos politinė ir finansinė parama atliko itin svarbų skatinamąjį vaidmenį.

Remiantis gerais rezultatais tam tikrų aukšto lygio grupių įgaliojimų apimtis buvo išplėsta, kad apimtų platesnius energetikos politikos aspektus, ypač energijos rinkos, energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo. Aukšto lygio grupės taip pat galėtų prisidėti prie regioninio bendradarbiavimo rengiant nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, numatytus reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme 11 .

2.2.1 BEMIP – Baltijos energijos rinkos jungčių planas

Ilgalaikis regioninis bendradarbiavimas pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP) daug prisidėjo prie greito pagrindinių elektros jungčių, be kita ko, „Nordbalt“ (Lietuva–Švedija; 700 MW) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija; 500 MW) užbaigimo. Šios jungtys faktiškai nutraukė Baltijos valstybių energetinę izoliaciją ir prijungė jas prie likusios Europos dalies. 

Pagrindinis politinis prioritetas ir toliau yra sinchronizuoti trijų Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su žemyninės Europos tinklu. Europos Komisija ir toliau yra įsipareigojusi remti Baltijos valstybes šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorių atliekamas tyrimas, kuriame dalyvauja ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) atstovai, yra svarbus žingsnis. Kartu dabar yra geras metas regionui išnaudoti savo jūros energijos potencialą.

BEMIP klausimus sprendžianti aukšto lygio grupė taip pat suteikė naują postūmį plėtoti dujų jungtis, būtinas siekiant nutraukti trijų Baltijos valstybių ir Suomijos dujų izoliaciją. Tiek Lenkijos ir Lietuvos jungtis (GIPL), tiek Estijos ir Suomijos jungtis („Balticconnector“) gavo finansinę paramą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, pasirašytą dalyvaujant valstybių ir vyriausybių vadovams ir Komisijos pirmininkui. Dabar ypač svarbu užtikrinti, kad abu projektai būtų užbaigti laiku.

Iš viso BEMIP regiono energetikos infrastruktūrai ES iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės skyrė maždaug 740 mln. EUR, o iš ERPF – maždaug 430 mln. EUR.

Tolesni veiksmai ir pagrindiniai etapai

- 2018 m. politinis susitarimas dėl sinchronizavimo ir tolesnių veiksmų;

- Pagrindinių dujų srities BIP, visų pirma Lenkijos ir Lietuvos jungties (GIPL)
bei Estijos ir Suomijos jungties („Balticconnector“) užbaigimas iki 2021 m.

2.2.2 Madrido deklaracijos įgyvendinimas pietvakarių Europoje

Didelė pažanga taip pat pasiekta aukšto lygio grupėje Pietų ir Vakarų Europos jungčių klausimams spręsti integruojant Pirėnų pusiasalį į žemyninės Europos energijos vidaus rinką. Padedant Europos Komisijai, 2015 m. eksploatuoti buvo perduotas šiuo metu visu pajėgumu veikiantis projektas INELFE, dvigubai padidinęs Ispanijos ir Prancūzijos elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumą.

Vis dėlto daugiau turi būti padaryta siekiant įgyvendinti Madrido deklaraciją ir visiškai integruoti Pirėnų pusiasalį į elektros energijos vidaus rinką bei sudaryti sąlygas išnaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą.

Norint užtikrinti, kad Biskajos įlankos linija – nauja elektros energijos jungtis, apimanti technologiniu požiūriu sudėtingą maždaug 280 km ilgio povandeninę dalį ir dvi keitiklių stotis – būtų laiku užbaigta ne vėliau kaip 2025 m., didžiausią dėmesį jos įgyvendinimui turi skirti ne tik projekto vykdytojai, bet ir reguliavimo bei leidimų išdavimo institucijos. Projektas dvigubai – iki 5 000 MW – padidins abiejų šalių elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumą. Dėmesys turi būti skiriamas dviem Pirėnus kertantiems projektams, kurie padidintų pajėgumą iki 8 000 MW ir suteiktų galimybę Pirėnų pusiasaliui visiškai išnaudoti vidaus rinkos teikiamas galimybes. Turėtų būti toliau siekiama užbaigti vykdomus bendro intereso projektus tarp Ispanijos ir Portugalijos, kad projektų infrastruktūra galėtų būti perduota eksploatuoti iki 2018 m. pabaigos, kaip planuota.

Taip pat padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant 2015 m. Madrido deklaraciją, kiek tai susiję su rytų dujų ašies iš Pirėnų pusiasalio į Prancūzija plėtojimu. 2016 ir 2017 m. buvo vykdytas parengiamasis darbas siekiant parengti sprendimą dėl laipsniškos ypatingos svarbos projekto „Midcat“ 12 , įskaitant pirmąjį etapą, žinomą kaip STEP projektas 13 , plėtros.

Tolesni veiksmai ir pagrindiniai etapai

- 2018 m. įvyksiantis aukšto lygio politinis susitikimas dėl tolesnių veiksmų po Madrido deklaracijos;

- Galutinis investavimo sprendimas 2018 m. pradžioje dėl Biskajos įlankos projekto ir darbų pradžia 2019 m.;

- Dviejų Pirėnus kertančių elektros energijos jungiamųjų linijų leidimų išdavimo proceso pradžia 2018 m.;

- Sprendimas 2018 m. dėl STEP tolesnių veiksmų kaip pirmojo projekto „MIDCAT“ etapo;

- Portugalijos ir Ispanijos tinklų jungiamosios linijos užbaigimas 2019 m.

2.2.3 CESEC – Vidurio ir Pietryčių Europos energetikos tinklų sujungiamumas

Taip pat pasiekta pažanga Vidurio ir Pietryčių Europos (CESEC) regione, kuris istoriškai yra pažeidžiamas dėl tiekimo sutrikimų ir vis dar moka didesnes dujų kainas nei Vakarų Europa, nepaisant to, kad geografiškai yra arčiau savo pagrindinio dujų tiekėjo.

2016 ir 2017 m. aukšto lygio grupė padarė didelę pažangą CESEC prioritetinių dujų projektų srityje, visų pirma kiek tai susiję su Bulgarijos–Rumunijos–Vengrijos–Austrijos jungtimi (BRUA) ir pirmaisiais Bulgarijos tinklo stiprinimo etapais. 2017 m. susitarimo memorandumas dėl srauto priešinga kryptimi tarp Kroatijos ir Vengrijos, sudarysiantis sąlygas laisvai tekėti dujoms, visų pirma iš Krko suskystintų dujų terminalo, yra konstruktyvaus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys. Tačiau 2018 m. labai svarbu daugiau nedelsiant įgyvendinti likusius tris prioritetinius projektus, kuriems teikiama Europos parama, siekiant užtikrinti prieigą prie įvairių dujų šaltinių regione. Todėl prioritetas 2018 m. yra užtikrinti, kad suskystintų dujų terminalo Kroatijoje (Krko SDT), Graikijos–Bulgarijos jungiamojo dujotiekio ir Bulgarijos–Serbijos jungiamojo dujotiekio statyba būtų pradėta kaip šiuo metu planuojama. Tam būtina nuolatinė politinė parama, kad būtų išvengta kliūčių, dėl kurių šių projektų užbaigimas galėtų vėluoti, ir jos būtų pašalintos.

Remdamosi dujų srities pasiekimais 2017 m. Komisija, CESEC valstybės narės ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys sudarė susitarimo memorandumą, kuriuo CESEC išplečiama į elektros energijos rinką ir infrastruktūrą bei pritaikoma energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiosios energijos plėtrai ir numatomi konkretūs veiksmai, siekiant regione sukurti veiksmingą ir gerai tarpusavyje sujungtą elektros energijos rinką. Be to, aukšto lygio grupė taip pat sutarė išplėsti jos geografinę taikymo sritį, įtraukiant visas Vakarų Balkanų šalis.

Tolesni veiksmai ir pagrindiniai etapai

- Serbijos ir Bulgarijos projekto vykdytojų susitarimas iki 2018 m. pradžios dėl Bulgarijos–Serbijos jungiamojo dujotiekio įgyvendinimo etapų;

- 2018 m. pavasarį galutinis investavimo sprendimas dėl Krko suskystintų gamtinių dujų terminalo;

- Bulgarijos–Rumunijos–Vengrijos–Austrijos (BRUA) koridoriaus Rumunijos dalies statybos pradžia 2018 m. pradžioje ir Graikijos–Bulgarijos jungiamojo dujotiekio statybos pradžia 2018 m. birželio mėn.;

- Ministrų susitikimas Sofijoje Bulgarijos pirmininkavimo ES metu siekiant suteikti naujų paskatų naujoms CESEC sritims.

2.2.4 Šiaurės jūros šalių energetikos srities bendradarbiavimas

2016 m. buvo pasirašytas Šiaurės jūros šalių susitarimo memorandumas siekiant skatinti jūros vėjo energijos integravimą ir gerinti tinklų sujungimą. 2017 m. buvo pradėti darbai siekiant mažiausiomis sąnaudomis įgyvendinti regionui pritaikytą jūros energijos sistemą, taip sukurti darbo vietų, skatinti ekonomikos augimą ir išnaudoti šios srities ES pramonės lyderystę.

Siekiant užtikrinti, kad būtų padaryta konkreti pažanga, sutarta daugiausia dėmesio skirti inovaciniams projektams, kuriais sukuriama skirtingų energijos sistemos elementų sinergija, visų pirma derinant elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą ir perdavimą. Viešieji ir privatieji suinteresuotieji subjektai bendradarbiaus siekdami sukurti tokiems projektams plėtoti palankią teisinę ir reguliavimo sistemą ir palengvinti projekto vykdytojų bendradarbiavimą ir koordinavimą. Nustatytos keturios grupės, be kita ko, Belgijos–Nyderlandų–JK, Vokietijos įlankos ir vidurinės Šiaurės jūros dalies. Kiekvienoje grupėje bus suburta suinteresuotųjų subjektų grupė, siekiant užtikrinti visapusišką visų susijusių šalių dalyvavimą.

Tolesni veiksmai ir pagrindiniai etapai

- Šiaurės jūros infrastruktūros / jūros tinklo veiksmų plano priėmimas 2018 m.;

- 2018 m. gegužės–birželio mėn. įvyksiantis ministrų susitikimas, kuriame bus siekiama sustiprinti politinį įsipareigojimą, atsižvelgiant į sparčiai mažėjančias jūros vėjo energijos sąnaudas.

2.3 Mūsų infrastruktūros politikos perorientavimas į ilgesnį laikotarpį

TEN-E priemonės ir glaudesnis regioninis bendradarbiavimas padėjo padidinti dujų tiekimo saugumą ir įvairinti tiekimą Europos labiau pažeidžiamuose regionuose. Dėl užbaigtų dujų BIP, kaip antai Klaipėda–Kiemėnai dujotiekio Lietuvoje, kuris yra būtinas tinkamam Klaipėdos SGD terminalo veikimui užtikrinti, dabar Europa yra palankesnėje padėtyje.

Dujų tinklas tapo atsparesnis ir beveik visos valstybės narės 14 atitinka N-1 kriterijų 15 ir jau turi prieigą prie dviejų dujų šaltinių. Atsižvelgiant į tai, ypatingą dėmesį reikia skirti Bulgarijos ir Suomijos padėčiai. Jeigu bendro intereso projektai bus įgyvendinti laiku, iš esmės visos valstybės narės, išskyrus Maltą ir Kiprą, turėtų iki 2022 m. turėti prieigą prie trijų dujų šaltinių. Jeigu valstybės narės, projektų vykdytojai, reguliavimo institucijos ir suinteresuotieji subjektai prisiims būtinus įsipareigojimus, likusias kliūtis iš esmės bus galima pašalinti apie 2020 m. arba šiek tiek vėliau, užbaigiant jau vykdomus bendro intereso projektus. Iki šiol didelę dalį tiek pagal skaičių, tiek pagal skirtą finansavimą sudarė dujų projektai, nes neatidėliotinas prioritetas buvo didinti labiau pažeidžiamų valstybių narių ir regionų energetinį saugumą. Todėl iki 2022–2025 m. Europa turėtų sukurti gerai tarpusavyje sujungtą ir sukrėtimams atsparų dujų tinklą. Per kelis ateinančius metus elektros energijos projektų svarba vis labiau didės dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo tarpvalstybiniu mastu, taip pat skaitmeninimo ir dėl to, kad tinklas tampa vis pažangesnis.

Kad Europos elektros energijos tinklas būtų pritaikytas energetikos pertvarkai, reikės nuolat vykdyti tolesnius veiksmus, kartu įgyvendinant dokumentų rinkinyje „Švari energija“ Komisijos pasiūlytas persvarstytas elektros energijos rinkos taisykles. Taigi reikia paspartinti būtinų jungiamųjų linijų tiesimą. Šiuo metu nepakankamas regionų, pvz., Pirėnų pusiasalio, sujungimas išlieka kaip kliūtis didesnei atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbčiai ir didesnei kainų konvergencijai. Tas pats pasakytina apie lėtą pažangą stiprinant vidaus tinklą, pavyzdžiui, tarp Šiaurės ir Pietų Vokietijos. Politinis įsipareigojimas pašalinti tas kliūtis neturi susvyruoti. Apskritai pagal intensyvaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo scenarijų dvigubai išaugtų investicijų į jungiamąsias linijas poreikis 16 . 

Elektros energijos sektorius, kuriame iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarys pusę visos pagaminamos elektros energijos, vis labiau skatins mažinti sektorių, kuriuose iki šiol dominavo iškastinis kuras, pvz., transporto, pramonės ir šildymo bei vėsinimo, priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, dėmesys turi būti sutelktas į elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklų stiprinimą, skaitmeninimą ir tinklų pažangumo didinimą, taip pat naujų infrastruktūros sprendimų, visų pirma elektros energijos kaupimo srityje, taikymą bei pasigamintos energijos vartojimo poveikį.

Į šiuos uždavinius turi būti visapusiškai atsižvelgta nustatant ES infrastruktūros politikos ateityje kryptį. Numatoma, kad maždaug 2019–2020 m. bus pasirengta įgyvendinti daugiau šių sričių projektų ir į laikotarpio pabaigą sutelktas EITP biudžetas visiškai atitinka šį užmojį. Didėjant pasirengimui įgyvendinti projektus numatoma, kad daugiau elektros energijos projektų taip pat gaus finansavimą iš Europos investicijų banko, įskaitant iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF). Trečiasis kartu su šiuo komunikatu priimtas bendro intereso projektų sąrašas yra svarbus žingsnis vykstant šiam perorientavimui.

Nors transeuropiniai transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir natūraliai šiuose sektoriuose sukuriama sinergija, ją reikia geriau išnaudoti. Pavyzdžiui, elektros energijos tinklai turėtų greičiau spręsti skaitmeninimo užduotį. Kibernetinio saugumo užtikrinimas yra didžiausio prioriteto uždavinys visuose TEN sektoriuose (ir net tik juose) ir turėtų būti neatsiejamas bet kokių investicijų šiuose trijuose sektoriuose aspektas. Siekiant įtvirtinti elektromobilumą greitkeliuose ir miestuose turės būti sukurtas tankus įkrovimo prieigų tinklas. Pagrindiniai uostai galėtų tapti centrais, per kuriuos taip pat būtų vykdomos su jūros atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusios operacijos.

3. Siekti ES ilgesnio laikotarpio tikslų geriau orientuotas trečiasis bendro intereso projektų sąrašas

Trečiajame Sąjungos sąraše nustatyti 173 BIP, iš jų 106 elektros energijos perdavimo ir saugojimo projektai, 4 pažangiųjų elektros energijos tinklų diegimo projektai, 53 dujų srities projektai, 6 naftos srities projektai ir, pirmą kartą, 4 tarpvalstybiniai anglies dioksido perdavimo tinklo projektai. Šis sąrašas priimtas jį vieningai palaikant visoms valstybėms narėms ir tai rodo bendrą politinę valią.

Atsižvelgiant į Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę TEN-E politika vis labiau orientuota į elektros energijos jungiamąsias linijas, elektros energijos saugojimą ir pažangiųjų elektros energijos tinklų projektus.

3.1 Elektros energijos ir pažangiųjų tinklų BIP, kuriais siekiama tarpusavyje sujungti tinklus ir daryti tinklą pažangesnį, užtikrinant energetikos pertvarką

Atrinkti BIP leis geriau integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir ją perduoti ilgesniais atstumais, kartu užtikrinant aukštą tiekimo saugumo lygį. 15 bendro intereso projektų yra elektros energijos kaupimo projektai, kuriuose daugiausia naudojama hidroakumuliacija, tačiau kai kuriuose taip pat naudojama suspausto oro technologija. Geresnis tinklų sujungimas, pažangesni elektros energijos tinklai ir daugiau kaupimo galimybių suteiks daugiau lankstumo, užtikrins tinklo stabilumą ir leis valdyti pikines apkrovas tiek vietoje, tiek regionų lygmeniu.

Elektros energijos srities BIP taip pat padės likusioms valstybėms narėms iki 2020 m. pasiekti jungiamųjų linijų pralaidumo planinį rodiklį arba prie jo artėti ir prisidės prie naujojo 2030 m. jungiamųjų linijų pralaidumo planinio rodiklio pasiekimo. Be to, elektros energijos srities BIP prisidės prie aukšto lygio grupių sutartų tikslų siekimo, visų pirma:

·BEMIP regione atrinkti projektai leis elektros energijos tinklą sinchronizuoti su ES elektros energijos tinklu.

·Vakarų Europoje elektros energijos srities BIP taip pat sudarys sąlygas geriau integruoti Pirėnų pusiasalį su Prancūzija ir likusia Europa ir taip dar labiau palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integraciją ir sudarys sąlygas nutiesti pirmą tiesioginę Airijos ir žemyninės Europos jungiamąją liniją (Keltų jūros jungtis).

·CESEC regione atrinktais projektais bus sustiprinti elektros energijos tinklai, siekiant pagerinti jungiamąsias linijas, sudaryti sąlygas veiksmingiems prekybos sandoriams ir sudaryti sąlygas šalims išnaudoti savo didelį atsinaujinančiųjų išteklių potencialą.

·Šiaurės jūros regione dėmesys sutelktas į tai, kad būtų sudarytos sąlygos jūriniam elektros tinklui ekonomiškai efektyviu būdu išnaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą. Tikslas yra sutelkti išteklius ir lėšas, sukuriant bendrą jūrinį elektros tinklą.

Į naująjį sąrašą įtraukti 4 pažangiųjų elektros energijos tinklų projektai. Kroatijos ir Slovėnijos projektas padės užtikrinti didesnį tinklų atsparumą ir sudarys sąlygas padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir taikyti daugiau reguliavimo apkrova priemonių. Čekijos ir Slovakijos projektu bus sprendžiamas perdavimo ir skirstomųjų tinklų atsparumo klausimas. Likusiais dviem Austrijos ir Italijos bei Prancūzijos ir Vokietijos projektais siekiama spręsti tinklo veikimo pagal didesnio sektoriaus susiejimo scenarijų, apimantį, pvz., transporto elektrifikaciją, klausimus, o Prancūzijos ir Vokietijos projektu – ir sąveikos su šildymo sektoriumi bei didesnio vartotojų dalyvavimo klausimus.

3.2 Tikslingesni dujų BIP, kuriais siekiama patenkinti likusius tiekimo saugumo poreikius

Europa turi užtikrinti pagrindinių dujų srities projektų įgyvendinimą laiku, kad būtų nutraukta energetinė rytinio Baltijos jūros regiono izoliacija, pagerintas tiekimo saugumas vidurio ir pietrytinėje Europos dalyje ir į Europos energijos rinką integruotas Pirėnų pusiasalis.

Taip pat reikėtų veiksmingiau išnaudoti esamą regioniniu lygmeniu pritaikytą infrastruktūrą bei efektyviau įgyvendinti teisines ir reguliavimo priemones. Be jau nustatytų prioritetų, reikėtų laikytis atsargaus požiūrio į naujas investicijas tam, kad būtų išvengta pernelyg didelių investicijų ir investicijų į neefektyvų turtą rizikos, dėl kurios papildoma našta tektų vartotojams. Trečiasis BIP sąrašas, kuriame dujų srities projektų sumažinta nuo 77 iki 53, atspindi šį požiūrį.

3.3 Nustatyti pirmieji anglies dioksido perdavimo tinklų BIP

Pirmą kartą į Sąjungos BIP sąrašą įtraukti 4 anglies dioksido perdavimo tinklų srities projektai. Projektai išdėstyti visame Šiaurės jūros regione ir vykdomi Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje. Jie yra itin svarbūs energijai imliam pramonės sektoriui, siekiant toliau mažinti jo anglies dioksido išmetimo rodiklį.

4. Elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo planiniai rodikliai 2020 ir 2030 m.

4.1 Jungiamųjų linijų pralaidumo planinis rodiklis 2020 m.

10 proc. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo planinis rodiklis davė politinį postūmį plėtoti svarbiausius tarpvalstybinius projektus. BIP įgyvendinimas per pastaruosius metus padėjo padidinti jungiamųjų linijų pralaidumo lygį.

2 lentelė. Valstybių narių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygis 2017 ir 2020 m.

Šalis

Jungiamųjų linijų pralaidumo lygis 2017 m.

Numatomas jungiamųjų linijų pralaidumo lygis 2020 m. 17  

AT

15%

32%

BE

19%

33%

BG

7%

18%

CY

0%

0%    

CZ

19%

23%

DE

9%

13%

DK

51%

59%

EE

63%

76%

ES

6%

6%

FI

29%

19%

FR

9%

12%

UK

6%

8%

EL

11%

15%

HR

52%

102%

HU

58%

98%

IE 18

7 %

18%

IT

8%

10%

LT

88%

79%

LU

109%

185%

LV

45%

75%

MT

24%

24%

NL

18%

28%

PL

4%

8%

PT

9%

21%

RO

7%

15%

SE

26%

28%

SI

84%

132%

SK

43%

59%

 

Šiuo metu 17 valstybių narių jau pasiekė 10 proc. planinį rodiklį ir jau naudojasi geresnių prekybos sąlygų ir mažesnių didmeninių kainų pranašumais. Dar septynios valstybės narės – Bulgarija, Vokietija, Prancūzija, Airija, Italija, Portugalija ir Rumunija – užbaigdamos šiuo metu statomą infrastruktūrą pagal bendro intereso projektus 10 proc. planinį rodiklį ketina pasiekti iki 2020 m. Vis dėlto daugiau pastangų reikia dėti siekiant integruoti visų pirma Pirėnų pusiasalio šalis (Portugalijos–Ispanijos ir Ispanijos–Prancūzijos jungiamosios linijos), Pietryčių Europą, taip pat Lenkiją ir Airiją (Keltų jūros jungiamoji linija su Prancūzija bus pirmoji linija tarp Airijos ir žemyno).

4.2 Jungiamųjų linijų pralaidumo planinis rodiklis 2030 m.

Primindama 2014 m. kovo ir birželio mėn. Europos Vadovų Tarybų išvadas, kuriose pabrėžta būtinybė užtikrinti visapusišką visų valstybių narių dalyvavimą energijos vidaus rinkoje, Europos Vadovų Taryba 2014 m. spalio mėn. paragino Komisiją „reguliariai teikti Europos Vadovų Tarybai ataskaitas, kad iki 2030 m. būtų pasiektas Komisijos pasiūlytas 15 proc. planinis rodiklis 19 . [2020 ir 2030 m.] planiniai rodikliai bus pasiekti įgyvendinant bendro intereso projektus“.

Todėl Komisija įsteigė iš 15 geriausių ekspertų iš visos Europos sudarytą ekspertų grupę, siekdama jų patarimo dėl 2030 m. 15 proc. jungiamųjų linijų pralaidumo planinio rodiklio pasiekimo ir įgyvendinimo. Ekspertų grupė savo ataskaitą šiuo klausimu baigė rengti rugsėjo mėn. 20  

Ekspertų grupės ataskaitoje pripažįstamos problemos, kylančios dėl sparčiai kintančios energetikos aplinkos. Joje rekomenduojama, naudojant įvarius rodiklius ir ribines vertes, įvertinti tolesnio jungiamųjų linijų pralaidumo plėtojimo poreikį, subtiliau atsižvelgti į skirtingą valstybių narių energetikos padėtį ir skirtingą jungiamųjų linijų svarbą prisidedant prie energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo, sudarant sąlygas integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir užtikrinant energijos tiekimo saugumą.

Atsižvelgdama į grupės rekomendacijas Komisija siūlo pradėti taikyti 15 proc. jungiamųjų linijų pralaidumo planinį rodiklį, nustatant papildomas ir labiau specifines ribines vertes, pagal kurias gali būti sprendžiama apie būtinų veiksmų neatidėliotinumą ir kuriomis atsižvelgiama į tris pagrindinius Europos energetikos politikos tikslus: didinti konkurencingumą įgyvendinant rinkos integraciją, užtikrinti tiekimo saugumą ir pasiekti klimato srities tikslus labiau panaudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Jei pasiekiama viena iš toliau nurodytų trijų ribinių verčių, valstybės narės, perdavimo sistemų operatoriai ir (arba) projektų vykdytojai, reguliavimo institucijos ir Europos institucijos turi imtis veiksmų.

·Gerai veikianti vidaus rinka turėtų užtikrinti konkurencingas elektros energijos kainas visiems europiečiams. Todėl valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti savo didmeninių kainų skirtumus. Jei kainų skirtumas tarp valstybių narių, regionų arba prekybos zonų viršija 2 EUR/MWh orientacinę ribinę vertę, pirmenybė turėtų būti teikiama papildomų jungiamųjų linijų tiesimui, siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų panašiu lygiu naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais. Kuo didesnis kainų skirtumas, tuo skubiau reikia imtis veiksmų.

·Kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad didžiausias energijos poreikis galėtų būti patenkintas derinant vidaus pajėgumus su importu. Todėl šalys, kuriose vardinis jungiamųjų linijų perdavimo pralaidumas yra mažesnis už 30 proc. pikinės apkrovos, turėtų skubiai išnagrinėti galimybes tiesti daugiau jungiamųjų linijų.

·Trūkstami eksporto pajėgumai neturėtų trukdyti toliau plėtoti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą. Bet kurioje valstybėje narėje iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta energija turėtų būti optimaliai naudojama visoje Europoje. Todėl šalys, kuriose vardinis jungiamųjų linijų pralaidumas yra mažesnis už 30 proc. įrengtojo elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumo, turėtų skubiai išnagrinėti galimybes tiesti daugiau jungiamųjų linijų.

Žemėlapis, rodantis, kaip trys ribinės vertės pasiektos valstybėse narėse, Šveicarijoje ir Norvegijoje

Žalia – pasiektos visos trys ribinės vertės

Geltona – pasiektos dvi ribinės vertės

Raudona – pasiekta viena ribinė vertė arba nepasiekta nei viena

Projektams, kurie yra būtini, kad valstybė narė ar regionas galėtų pasiekti bet kurią iš trijų ribinių verčių, turėtų būti teikiamas atitinkamas prioritetas, be kita ko, pagal TEN-E reglamente nurodytas procedūras. Šiems projektams įgyvendinti būtini visapusiški įsipareigojimai abiejose sienos pusėse, todėl Komisija ragina valstybes nares vadovaujantis solidarumo ir bendradarbiavimo principais pirmumo tvarka plėtoti jungiamąsias linijas su tomis kaimyninėmis šalimis, kuriose nepasiektos šios ribinės vertės. 

Šie projektai bus atidžiai stebimi pagal TEN-E politiką įsteigtose aukšto lygio grupėse ir gaus tinkamą politinę paramą. Komisija prašo ENTSO-E kasmet įvertinti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygį ir teikti ataskaitas Komisijai ir ACER. Ši ataskaita, kurioje turėtų būti atsižvelgta į pirmiau paaiškintus naujus rodiklius, siekiant 10 proc. ir 15 proc. planinių rodiklių turėtų būti įtraukta į energetikos sąjungos būklės ataskaitą ir ji turėtų būti aptarta aukšto lygio grupėse ir elektros energijos koordinavimo grupėje bei kasmet Kopenhagoje vykstančiame energetikos infrastruktūros forume.

Be to, Komisija rekomenduoja, kad valstybės narės, pagal siūlomą reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo rengdamos savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, siekdamos 15 proc. jungiamųjų linijų pralaidumo planinio rodiklio atsižvelgtų į naująjį požiūrį ir ribines vertes. Tai visų pirma apima pagrindinių esamų ir planuojamų politikos krypčių ir priemonių siekiant sudaryti sąlygas skubiai nutiesti jungiamąsias linijas aprašymą, tačiau taip pat konsultacijas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kitomis tais aspektais suinteresuotumą pareiškusiomis valstybėmis narėmis regioninio bendradarbiavimo kontekste. Komisija, rengdama rekomendacijas dėl integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektų, taip pat atsižvelgs į šį naują požiūrį ir ribines vertes.

Be būtinybės skubiai užbaigti trūkstamus infrastruktūros ryšius, ir toliau yra nepaprastai svarbu geriau išnaudoti esamas jungiamąsias linijas. Šiomis aplinkybėmis Komisija visoms valstybėms narėms primena, jog svarbu visiškai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles. Be to, rinkos modelio pasiūlymuose, pateiktuose švarios energijos dokumentų rinkinyje, Komisija pasiūlė veiksmingesnes taisykles, kuriomis būtų užtikrintas didesnis esamų jungiamųjų linijų pralaidumas ir didinamos tinklo operatorių paskatos reinvestuoti perkrovos mokestį į naujas linijas.

5. Išvada

Greitas sutarimas dėl patobulintos reguliavimo sistemos, kaip pasiūlyta dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, ir sparti pažanga kuriant ir modernizuojant reikiamą fizinę infrastruktūrą išlieka pagrindinės sąlygos siekiant užtikrinti sėkmingą energetikos pertvarką ir energetinį saugumą.

Europos Sąjunga turi veiksmingą energetikos infrastruktūros politiką, kuri jau duoda rezultatų. Nors pažanga teikia vilčių, dauguma trūkstamų infrastruktūros jungčių vis dar neužbaigtos. Todėl būtina nuolat visais lygmenimis išlaikyti ir stiprinti politinį, techninį ir finansinį įsipareigojimą.

Norint iki galo išnaudoti visą Europos atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą, kartu užtikrinant energijos tiekimo saugumą bei konkurencingumą, būtina, kad Europa pasiektų Europos Vadovų Tarybos sutartus 2020 ir 2030 m. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo planinius rodiklius (atitinkamai 10 proc. ir 15 proc.). Kad energetikos pertvarka būtų sėkminga, 2015 m. komunikate išdėstyta būtinybė sukurti gerai tarpusavyje sujungtus ir integruotus transeuropinius tinklus. Taigi, šiuo komunikatu siūloma laikytis naujo požiūrio ir siūlomos ribinės vertės, pagal kurias valstybės narės, reguliavimo institucijos ir projektų vykdytojai imtųsi veiksmų išnagrinėti papildomų tinklų jungiamųjų linijų poreikį ir jas sukurti, siekiant didinti rinkos integraciją, tiekimo saugumą ir užtikrinti, kad būtų sukurta infrastruktūra, būtina 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslui pasiekti.

Tam taip pat reikės modernizuoti mūsų elektros energijos tinklus, išnaudojant skaitmeninimo teikiamas galimybes, ir didinti jų pažangumą, sudarant sąlygas įgyvendinti pažangų sektorių susiejimą. Tam per artimiausius metus bus skiriama daugiausia dėmesio TEN-E programoje ir šiandien priimtas trečiasis BIP sąrašas yra svarbus žingsnis šia kryptimi.

Sukurta energetikos sąjunga ir priimtas dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“ dabar duoda aiškų postūmį spartinti pagrindinių energetikos tinklų kūrimą, siekiant didinti energijos tiekimo saugumą ir sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie švarios energijos.

(1)

     COM(2017) 688.

(2)

     COM(2015) 82.

(3)

     Tyrimas „Integruotos Europos energijos rinkos nauda“, 2013 m., „Booz & co“, https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/20130902_energy_integration_benefits.pdf.

(4)

     Žr. 3 išnašą.

(5)

     2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

(6)

     2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

(7)

     Pažangos įgyvendinant bendro intereso elektros ir dujų tinklų projektus 2016 m. suvestinė ataskaita.

(8)

     Bulgarija, Čekija, Graikija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija.

(9)

     Komisijos tarnybų darbinio dokumento, pridėto prie Komisijos deleguotojo reglamento, priedas (C(2017) 7834).

(10)

     COM(2015) 82 final, 2015 2 25; http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=COM%3A2015%3A82%3AFIN .

(11)

     Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, COM(2016) 759, 2017 2 23.

(12)

     Rytų dujų ašis tarp Ispanijos ir Prancūzijos.

(13)

     Tranzitas į pietus per rytinę Pirėnų dalį.

(14)

     Išskyrus valstybes nares, kurioms taikoma išimtis, t. y. Kiprą, Liuksemburgą, Maltą, Slovėniją ir Švediją.

(15)

     N-1 kriterijus reiškia, kad tinklas turi gebėti atlaikyti (laikiną)

didžiausios įrangos tinkle praradimą.

(16)

     Europos energetikos sektoriaus investicijos, ITRE komitetui skirtas tyrimas, 2017 m., http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/595356/IPOL_STU(2017)595356_EN.pdf.

(17)

     Kaip įvertinta 2016 m. dešimties metų tinklo plėtros plane ir ENTSO-E 2020 m. vizijoje.

(18)

     Jungtinei Karalystei palikus Europos Sąjungą Airijos jungiamųjų linijų pralaidumo lygis sieks 0 proc. iki 2025 m., kai numatoma užbaigti Airijos ir Prancūzijos jungiamosios linijos projektą „Celtic Interconnector“.

(19)

     Žr. Komunikatą COM(2014) 330, kuriame Komisija pasiūlė „dabartinį 10 proc. sujungimo tikslą padidinti iki 15 proc., kuris turėtų būti pasiektas iki 2030 m., atsižvelgiant į išlaidų aspektus ir prekybinių mainų atitinkamuose regionuose potencialą“.

(20)

     Ekspertų grupės ataskaitą galima rasti adresu: https://ec.europa.eu/energy/en/topics/projects-common-interest/electricity-interconnection-targets/expert-group-electricity-interconnection-targets .