EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2017 11 06

COM(2017) 479 final/2

CORRIGENDUM
Concerns the following language versions: CS, DA, EL, ET, IT, LT, NL, RO and SV.
Deletes the marking on the cover page.
The text shall read as follows:

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę
Atnaujinta ES pramonės politikos strategija

1.Europos pramonė naujame pramonės amžiuje

Pramonė – pagrindinis našumo ir inovacijų variklis – visada buvo ekonomikos klestėjimo Europoje kertinis akmuo. Galime remtis tvirta pramonine baze, tačiau valstybės narės, ES institucijos ir ypač patys pramoninkai turi dėti daug pastangų, kad išsaugotų ir sustiprintų Europos pirmavimą pramonės srityje globalizacijos, iššūkių tvarumui ir sparčių technologinių pokyčių sąlygomis.

Pirmininko J.-C. Junckerio politinėse gairėse pabrėžta, kad stipri ir efektyvi pramonė yra svarbi Europos ekonomikos ateičiai ir kad iki 2020 m. pramonės įnašą į ES BVP reikėtų vėl padidinti iki 20 proc. Pramonė užtikrina 36 mln. tiesioginių darbo vietų 1 ir prisideda prie to, kad mūsų piliečių gyvenimo lygis būtų aukštas. Ji labai padeda Europai pasaulyje siekti lyderio pozicijų ir išsaugoti tarptautinį autoritetą. Europos Parlamento pirmininkas taip pat neseniai priminė, kaip svarbu visų sričių politikoje ypač daug dėmesio skirti pramonės pagrindui 2 .

Europa yra daugelio pramonės šakų lyderė, ypač siūlančių didelės pridėtinės vertės, mažaanglius ir itin sudėtingus produktus ir paslaugas. Šios pozicijos išsikovotos naudojantis didele bendrąja rinka, kurią sudaro 500 mln. vartotojų, stiprios vertės grandinės, kvalifikuota ir talentinga darbo jėga ir pasaulinio lygio mokslo bazė. Tačiau reikia didelių pastangų norint prisitaikyti prie iššūkių ir pasinaudoti plačiomis naujo pramonės amžiaus galimybėmis 3 .

Šio naujo pramonės amžiaus bruožai yra spartesnis ekonomikos, visuomenės ir aplinkos permainų tempas ir technologiniai proveržiai tokiose srityse kaip robotika, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, energetikos sistemos ir bioekonomika. Dėl automatizavimo, kuriam sąlygas sudarė informacinės technologijos, keičiasi tradiciniai gamybos procesai ir darbo pobūdis. Pramonė vis labiau integruojasi į pasaulines vertės grandines, kurių didelę dalį sudaro paslaugos. Besirandantys verslo modeliai užgožia tradicines rinkas.

Iš esmės keičiasi pats inovavimas ir vertės kūrimas: jiems kryptį duoda galimybės kartu kurti vertę besitikintys naujos kartos vartotojai, junglumas ir rezultatų vertinimas realiuoju laiku. Dėl to mažėja ir gamybos ir paslaugų skirtis. Mūsų susietame pasaulyje nauju konkurencingumo veiksniu tampa duomenys. O esant ribotiems gamtos ištekliams ir vis labiau juntant klimato kaitos poveikį tvarių produktų paklausa ir žiedinis vartojimas smarkiai išaugs.

Šios tendencijos realios ir negrįžtamos, ir pramonė pradeda naudotis jų atveriamomis galimybėmis. ES pramonė pasiekė, kad nustotų mažėjusi jai tenkanti eksporto rinkos ir pramonės sukuriama visos pridėtinės vertės dalis. Palaipsniui auga ES prekių eksporto rinkos dalis, o paslaugų eksporto rinkos dalis lieka stabili. 2009–2016 m. ES 27 pramonės bendroji pridėtinė vertė 4 išaugo 6,4 proc., o ES 28 – 4,7 proc. Apdirbamosios pramonės ir gavybos pramonei bei komunalinių paslaugų pramonei priklausančių apdirbamųjų sektorių įnašas į bendrą pridėtinę vertę ES 27 2016 m. sudarė 21 proc. (ES 28 – 19 proc.) 5 . Vien apdirbamosios pramonės pridėtinė vertė nuo 2009 m. realiai išaugo 25 proc. ES 27 (ES 28 – 23 proc.), o jo santykinė ekonomikos dalis išaugo nuo 15,5 proc. (ES 28 – 14,7 proc.) iki 17,1 proc. (ES 28 – 16,1 proc.).

Šaltinis – Eurostatas 6 .

Pasikeitė ir užimtumo pramonėje mažėjimo tendencija. 2009–2013 m. ES 27 darbo vietų skaičius pramonėje sumažėjo 1,8 mln. (5,4 proc.), tačiau nuo 2013 m. pramonėje sukurta 1,5 proc. visiškai naujų darbo vietų. Apdirbamojoje pramonėje darbo vietų gausėjo dar sparčiau. Ypač padaugėjo geriau apmokamų inžinierių, specialistų ir vadovų darbo vietų 7 . Pramonės pridėtinės vertės ir užimtumo pramonėje augimą rodo ir 2007–2016 m. metinis vidutinis darbo našumo augimo tempas – 2,7 proc. Palyginti su kitomis stipriausiomis ekonomikomis tokiomis kaip JAV (vidutiniškai 0,7 proc. kasmet 2007–2015 m.), Japonija (3,4 proc.) ir Pietų Korėja (2,3 proc.) 8 , ES darbo našumo augimas atrodo gerai.

Šaltinis – Eurostatas.

Turime toliau dirbti reaguodami į vertės grandinių pokyčius, iššūkius tvarumui, pasaulinės paklausos permainas ir šalindami likusias struktūrines spragas mūsų verslo aplinkoje. Ypač pažeidžiamos lieka MVĮ. Daug žmonių vis dar neturi įgūdžių, reikalingų ateities pramonei, pavyzdžiui, pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Augantis našumo atotrūkis tarp pirmaujančiųjų ir atsiliekančiųjų technologijų srityje riboja augimo potencialą, stabdo ekonominę ir socialinę konvergenciją ir teritorinę sanglaudą Europos konkurentai daug investuoja į savo pramonės atnaujinimą, investicijų mastas Europos Sąjungoje dar nepasiekė savo istorinio vidurkio 9 . Taip pat auga ES inovacijų atotrūkis nuo kai kurių šalių 10 , ir ekonomikos galiūnės, kaip antai Kinija, pradeda konkuruoti kaip tik aukštesnės pridėtinės vertės segmentuose, kuriuose Europos laimėjimai didžiausi.

Todėl mums reikia stiprinti mūsų pramonės pajėgumą nuolat prisitaikyti ir kurti bei diegti inovacijas – palengvinti investavimą į naująsias technologijas, pasitelkti išaugusio skaitmeninimo atneštus pokyčius ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir labiau žiedinės ekonomikos. Tačiau įmonės turi padaryti savo namų darbus – atnaujinti technologijų bazę, pritaikyti ateičiai verslo modelius, integruoti darnaus vystymosi principus ir imtis inovacijų.

Pramonės transformacija atveria didžiulių galimybių, tačiau norint jomis pasinaudoti reikia daug investuoti į pažangią gamybą, žmonių įgūdžius ir talentus, taip pat į nematerialųjį turtą, tokį kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos. Norint spartinti permainas reikalinga geriau veikianti bendroji rinka. Kelrodžiu pasirinkusi technologijas, moderni pramonės politika gali sugrąžinti gyvybę ES regionams ir padidinti atsparumą, kad prisitaikytume prie kintančios pasaulinės aplinkos.

2.Europos pramonės stiprinimas

Darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas pasitelkus inovacijas ir investicijas buvo svarbiausias pagrindinių Komisijos iniciatyvų, pavyzdžiui, Investicijų plano, Bendrosios rinkos strategijos, Kapitalo rinkų sąjungos ir Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos arba Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės, 11  orientyras. Konkurencingumą didina ir tvarų augimą taip pat skatina energetikos sąjungos, su ja siejamos didelio užmojo į ateitį orientuotos klimato politikos, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas ir pirmavimas siekiant darnaus vystymosi iki 2030 m. tikslų 12 . Prie pramonės inovacijų skatinimo ypač prisideda programa „Horizontas 2020“ ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai, ir Komisija Europos semestro procese bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad būtų įgyvendinamos darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investavimui palankios nacionalinės reformos. Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities 13 nurodyta, kad ES biudžetas turėtų toliau stiprinti ES ekonomiką ir didinti jos atsparumą.

Įgyvendindama kompleksišką geresnio reglamentavimo politiką Komisija rengia geresnius teisės aktus ir pasiekia geresnių rezultatų visuomenei. Šią politiką turėtų papildyti panašios valstybių narių pastangos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Aukštos kokybės teisės aktai suteikia įmonėms tikrumą, kuris yra sėkmingo verslo sąlyga.

Be to, kad šiose politikos srityse labai atsižvelgiama į pramonę, imamasi ir sektorinių priemonių, pavyzdžiui, dėl plieno, kosmoso ir gynybos pramonės sektorių 17 , ir daug dėmesio skiriama bazinėms didelio poveikio technologijoms.

Atėjo metas apžvelgti pažangą ir šalinti likusias spragas. Kaip rodo 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija 18 ir 2016 m. gruodžio 15 d. bei 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, taip pat didžiulis platesnės suinteresuotųjų subjektų bendruomenės susidomėjimas ir parama, labai palaikoma idėja, kad reikia holistinės į ateitį orientuotos Europos pramonės vizijos. Ji mums leis geriau veikti kartu siekiant sustiprinti Europos pramoninę bazę ir atsižvelgiant į dešimt politinių Komisijos prioritetų.

Šiuo komunikatu atsiliepiame į tą poreikį: pasinaudojus šiemet surengta Europos pramonės diena ir įvairia suinteresuotųjų subjektų informacija parengėme strategiją, kaip siekti pažangios, novatoriškos ir tvarios pramonės, visų labui prisidedančios prie konkurencingumo, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Įgyvendinant šią strategiją reikės bendro pramonės ir visų atitinkamų ES, nacionalinių ir regioninių suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimo ir sistemingų pastangų.

Turėtume toliau stiprinti pirmąją Europos pramonės dieną inicijuotą sėkmingą bendradarbiavimą, padaryti jį reguliarų ir struktūrinį.

3.Tvirtesnė ir sąžiningesnė bendroji rinka. Žmonių ir įmonių įgalinimas

Tvirtesnė ir sąžiningesnė bendroji rinka yra Europos pramonės sėkmės laidas. Ji turi palengvinti mūsų įmonių integravimąsi į Europos ir pasaulio vertės grandines ir veikti kaip pagrindinis pramonės konkurencingumo variklis. Kartu ji turi padėti pramonei, žmonėms ir vietos bendruomenėms prisitaikyti prie socialinių, ekonominių ir aplinkos pokyčių. Pramonės transformacijos nauda turi būti juntama plačiai, ir išstumtiesiems turi būti sudarytos sąlygos rasti galimybių ir paramos prisitaikyti. Siekiant tokio atsparumo ypač svarbus mokymasis visą gyvenimą, lygios galimybės ir vienodos sąlygos gauti išsilavinimą, mokytis ir įgyti technologinių įgūdžių.

Per pastaruosius dvejus metus Komisija ėmėsi daugelio priemonių, kad Europa ir jos įmonės pasinaudotų bendrosios rinkos galimybėmis. Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė 19 skatina subalansuotą dalijimosi verslo modelių, kuriuose slypi daug galimybių ekonomikoje efektyviais naudoti išteklius, plėtrą. Standartizavimo sistemos modernizavimas 20 padės laiku parengti rinkos poreikiais grindžiamus standartus, kurie mūsų pramonės sektoriams sudarys sąlygas pasinaudoti galimybėmis besiformuojančiuose rinkos segmentuose. Šių metų paslaugoms skirtų priemonių rinkiniu 21 sprendžiama neproporcingo reglamentavimo kliūčių problema, palengvinamas specialistų judumas ir supaprastinamos procedūros, kurių turi laikytis paslaugų teikėjai plėsdami veiklą į kitas ES šalis. Neseniai priimtame atitikties priemonių rinkinyje 22 labai pabrėžiamas bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimas ir pagalba piliečiams ir įmonėms siekiant, kad jie savo aplinkoje praktiškai pajustų bendrosios rinkos poveikį.

Siekdama toliau stiprinti bendrąją rinką, Komisija taip pat pasiūlys taisykles, kad tarpusavio pripažinimo veikla taptų paprastesnė ir būtų patobulintas rinkos priežiūros taisyklių sąvadas siekiant užtikrinti produktų saugą ir padėti daugiau kaip 500 šimtams nacionalinių rinkos priežiūros institucijų koordinuoti ir vykdyti savo funkcijas. Ji pateiks keletą intelektinės nuosavybės sistemos modernizavimo iniciatyvų. Siekdama padėti valdžios institucijoms geriau taikyti viešuosius pirkimus kaip pažangių, tvarių ir novatoriškų technologijų diegimo priemonę, Komisija taip pat pasiūlys strateginių viešųjų pirkimų skatinimo priemonių ir priemonių, padėsiančių valstybėms narėms atsižvelgti į viešųjų pirkimų aspektus dideliuose infrastruktūros projektuose.

Norint, kad vykstančios pramonės transformacijos stipriai spaudžiami Europos pramonė ir jos darbuotojai prisitaikytų, ypač daug dėmesio reikia skirti pastangoms ugdyti atsparumą ir padėti žmonėms ir bendruomenėms pasinaudoti pokyčių galimybėmis. Švietimo ir mokymo sistemos turi užtikrinti, kad žmonės įgytų tinkamų įgūdžių ir galėtų prisitaikyti prie pokyčių išvengdami socialinio atotrūkio. Šiuos įgūdžius reikia išsiugdyti dar gerokai iki įžengiant į darbo rinką ir atnaujinti juos visą darbingą gyvenimą. Šiuo aspektu labai svarbu, kad įsitrauktų pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius.

ES įgūdžių darbotvarkėje 23 nustatyta dešimt pagrindinių įgūdžių gerinimo Europoje veiksmų – nuo iniciatyvų, kuriomis siekiama užpildyti pagrindinių įgūdžių spragas, kurių turi daugiau kaip 70 mln. suaugusių europiečių, iki priemonių, kuriomis siekiama ugdyti aukšto lygio įgūdžius naujose srityse ir numatyti jų poreikį. Komisija, bendradarbiaudama su EBPO, padeda valstybėms narėms rengti nacionalines įgūdžių gerinimo strategijas. Komisijos perspektyvinis standartinis sektorinio bendradarbiavimo įgūdžių srityje modelis 24 netrukus bus pritaikytas kitiems svarbiems sektoriams, tokiems kaip statybos, plieno, popieriaus, žaliųjų technologijų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, adityvinės gamybos ir jūrų laivybos. Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų koalicija 25 siūlo konkrečių veiksmų, kad vykdant skaitmeninimą būtų mokomi ir perkvalifikuojami Europos piliečiai ir darbo jėga. Neseniai inicijuotame Europos socialinių teisių ramstyje 26 aptariama darbo ateitis ir besirandanti skaitmeninė darbo rinka. Be kita ko, dokumente siekiama reaguoti į iššūkius, susijusius su naujomis nestandartinėmis darbo santykių, darbo sąlygų ir galimybės naudotis socialine apsauga formomis.

Siekdama prisidėti prie darbo rinkų atsparumo ir konkurencingumo, Komisija toliau dės pastangas, kas Europos socialinis fondo veikla būtų orientuota į rezultatus. Nacionalinės darbo rinkos politika atlieka esminį vaidmenį rengiantis tenkinti ateities įgūdžių poreikius ir naudojantis Europos socialiniu fondu siekiant geriau valdyti pokyčius ir padėti teikti aktualų mokymą. Svarbi priemonė, padedanti ugdyti naujus įgūdžius, yra ir programa „Erasmus+“. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teikia paramą darbuotojams, kurie pateko į globalizacijos ar krizės sukeltą atleidimų iš darbo bangą.

4.Pramonės pritaikymas skaitmeniniam amžiui

Pramonės ateitis bus skaitmeninė. Skaitmeninė transformacija yra vykstančios pramonės revoliucijos ašis. Technologijų, tokių kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas ir robotika, daiktų internetas ir itin našus skaičiavimas, pažanga turi įtakos pačiam darbo pobūdžiui ir visai visuomenei 27 . Atsiradus skaitmeninėms technologijoms, paslaugos tampa vis svarbesne sudedamąja pramonės dalimi. Todėl pažangių technologijų diegimo skatinimas visose pramonės vertės grandinėse bei visose jų grandyse ir stabilaus augimo rėmimas yra Europos ekonomikos augimo ir konkurencingumo garantas.

Europa yra daugelio apdirbamosios pramonės sektorių lyderė pasaulyje, ir jos įmonės dažnai pirmauja skaitmeninant ir automatizuojant svarbiausius pramonės sektorius 28 . Europos vaidmuo duomenų ir platformų ekonomikoje yra ribotas, o MVĮ menkai diegia skaitmenines technologijas 29 . Labai suskaitmenintos yra tik penktadalis ES įmonių 30 . Savo ruožtu įmonės privalo prisidėti imdamosi pradinių investicijų į skaitmenines technologijas ir tada pasinaudoti išaugusiu našumu ir inovacijų pranašumais, kuriuos jos suteikia. Gali pasikeisti verslo modeliai ir procesai; vadovams ir darbuotojams gali tekti įgyti naujų įgūdžių; transformacijos tempas gali tapti spartesnis. Tačiau nesiėmus skaitmeninimo taip pat įvyks pokyčiai, veikiausiai reiškiantys konkurencingumo, rinkos dalies ir galiausiai darbo vietų praradimą, o blogiausiu atveju iškils grėsmė pačios firmos egzistavimui.

Todėl išsamioje Europos pramonės skaitmeninimo strategijoje 31 labai akcentuojamas platesnis pramonės skaitmeninimas. Kovo mėn. pradėjusi veikti Europos nacionalinių skaitmeninimo iniciatyvų platforma sukūrė Europos koordinavimo sistemą ir duoda paskatų skaitmeninimo politikai visose valstybėse narėse 32 . Komisija taip pat investuoja į skaitmeninių inovacijų centrus ir kitus technologijų centrus siekdama, kad ES įmonėms būtų teikiamos labiau koordinuotos ir geresnės aptarnavimo paslaugos. Tai padeda pasiekti tas įmones, kurios dar neįsitraukė į skaitmeninę transformaciją. 

Skaitmeninės pramonės platformos (pvz., pramonės interneto ir pramonės duomenų platformos) padės sutelkti skirtingas technologijas ir taikomąsias programas, palengvins naujų produktų, procesų ir ypač verslo bei paslaugų modelių plėtrą. Siekdama paremti jų plėtrą keliose srityse, tokiose kaip apdirbamosios pramonės automatizavimas ir bendradarbiavimas , tikslusis ūkininkavimas ir energetika, Komisija skelbia tikslinius kvietimus teikti pasiūlymus.

Kitos Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatytos iniciatyvos suteikia paskatų skaitmeninti pramonę ir modernizuoti viešąsias paslaugas, be kita ko, IRT standartizavimui 33 , viešajam administravimui 34 , didelės spartos ryšiui (įskaitant 5G) ir daiktų internetui skirtais veiksmais. Tačiau strategijos laikotarpio vidurio peržiūra 35 rodo, kad Europai reikia eiti toliau. Komisiją per šią kadenciją pateiks daugiau didelio užmojo iniciatyvų, kad Europos pramonei būtų sukurta jai reikalinga bendroji skaitmeninė rinka. Šiomis iniciatyvomis bus sprendžiami tokie klausimai kaip duomenų ekonomikos, dirbtinio intelekto ir itin našaus skaičiavimo plėtra, nes tai yra būtina sąlyga pažangioms pramoninėms ekosistemoms ir didžiųjų duomenų taikomosioms programoms.

Šiandien priimtas išsamus kibernetinio saugumo priemonių rinkinys 36 yra svarbus indėlis į kovą su kibernetinėmis grėsmėmis, kuris padės stiprinti duomenų saugumo ir duomenų apsaugos patikimumą Europoje. Didinti pramoninius pajėgumus ypač padės iniciatyva kurti kibernetinio saugumo kompetencijos tinklą ir Europos kibernetinio saugumo tyrimų ir kompetencijos centrą. Tai bus ir papildomas stimulas ES stengtis tapti pasauline lydere kuriant naujos kartos skaitmenines technologijas. Laisvo duomenų judėjimo iniciatyva padės teikti kokybiškesnes ir konkurencingesnes duomenų paslaugas ir tokiu būdu paskatins Europos duomenų ekonomikos plėtrą.

Pažangiausia skaitmeninė infrastruktūra ir tinkami spektro ištekliai taip pat yra būtina sąlyga tiek kuriant revoliucines skaitmenines inovacijas, pvz., adityvinės gamybos ar automatizuoto vairavimo, tiek masiškai skaitmeninant visus ekonomikos sektorius ir kuriant piliečių gerovę. ES ir jos valstybės narės privalo užtikrinti tinkamas pagrindines sąlygas tokiai infrastruktūrai kurti. Europos strateginių investicijų fondas, kuriame numatyta daugiau kaip 20 mlrd. EUR projektams finansuoti, jau yra svarbus skatinamasis investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą veiksnys. Į pagrindines ateities skaitmenines technologijas 37 aktyviai investuojamos ir programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos.

Naujos kartos, ypač 5G, ryšys – būsimų verslo modelių pagrindas. Autonominės transporto priemonės, daiktų internetas ir nesuskaičiuojama daugybė kitų technologijų, nuo kurių priklausys būsimas pramonės pajėgumas, tiesiog negalės egzistuoti, jei nebus greitesnio ir be trukdžių veikiančio interneto. Pastangos sparčiau diegti 5G yra milžiniškos, tačiau milžiniškas bus ir potencialus atlygis už jas – Europos pramonė įgis pradininko pranašumą ir užims konkurencingiausią poziciją pasaulyje.

5.Europos lyderystės kuriant žiedinę mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką išnaudojimas

ES kompleksiškai skatina darnų vystymąsi ir yra pagrindinė Paryžiaus klimato susitarimo ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo iniciatorė. Ji toliausiai pažengusi visuotinai pereinant prie žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Dabar ji turi išnaudoti šios lyderystės privalumus visuose sektoriuose ir atremti stiprėjančius pasaulinius konkurentus žaliosios gamybos ir švarios energijos technologijų srityse.

Europos įmonės pereidamos prie tvaresnių ir efektyviau išteklius naudojančių verslo modelių ne tik padės saugoti aplinką, bet ir įgis konkurencinį pranašumą, nes smarkiai sumažins išlaidas 38 . Taip pat padaugės darbo vietų ir perspektyvų darbuotojams ir verslininkams. 2017 m. gruodžio mėn. Komisija pristatys naujų žiedinės ekonomikos kūrimo veiksmų. Tarp jų bus strategija, numatanti, kaip Europai pereiti prie žiedinės plastiko naudojimo ekonomikos, be kita ko, skatinant inovacijas ir investicijas. Sparčiau žengti link žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos gali padėti ir aktyvesnė bioekonomikos plėtra, orientuota į atsinaujinančiųjų biologinių išteklių gavybą ir jų vertimą biologiniais produktais bei bioenergija. ES įmonės vis labiau integruojamos į pasaulines tiekimo grandines, tad perėjimas prie žiedinės ekonomikos negali vykti izoliuotai. Atsižvelgdama į strateginę žaliavų svarbą ES apdirbamajai pramonei 39 Komisija įgyvendina įvairiausius veiksmus pagal ES žaliavų iniciatyvą ir toliau padės užtikrinti saugų ir tvarų jų tiekimą už prieinamą kainą. Kai kurios žaliavos ypač aktualios, nes yra labai svarbios ekonomikai, tačiau pasižymi didele tiekimo nepakankamumo rizika. Greta šios strategijos Komisija pristato peržiūrėtą Europai svarbiausių žaliavų sąrašą 40 .

Komisija jau pasiūlė daugumą teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti Energetikos sąjungos pagrindų strategiją ir Paryžiaus susitarimą, ir šiuo metu daugiausia dėmesio skiria konkretiems jų įgyvendinimo spartinimo veiksmams. Nors Paryžiaus susitarimu numatytos pasaulinės permainos, šalių užsibrėžti nacionaliniai siekiai skiriasi. Todėl tiek, kiek sąlygos bus nevienodos, rizika pasižymintiems sektoriams pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) bus skiriama nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Priemonių, kuriomis tiesiogiai remiamas mažo anglies dioksido kiekio inovacijų diegimas pramonėje, numatyta ir ES klimato politikoje 41 . Pagal naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo programą „NER 300“ ypač novatoriškiems projektams skirta 2,1 mlrd. EUR. Numatyta, kad laikotarpiu po 2020 m. ATLPS leidimai bus atidedami inovacijų fondui sukurti – jo lėšomis bus plačiu mastu demonstruojamos ypač novatoriškos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, skirtos energijai imlioms pramonės šakoms, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir anglies dioksidui rinkti ir saugoti. Modernizavimo fondo lėšomis bus remiami dešimties mažiausias pajamas gaunančių valstybių narių energetikos sektoriai.

Pernai lapkritį priimtame švarios energijos priemonių rinkinyje 42 Komisija pasiūlė naują sistemą ES energetikos pertvarkai spartinti, formuoti ir stiprinti kartu užtikrinant ES lyderystę ir jos ekonomikos konkurencingumą. Šis priemonių rinkinys padės didinti konkurenciją mažmeninėje elektros energijos rinkoje ir atverti ją naujoms paslaugoms ir verslo modeliams. Jame taip pat nustatyta sistema, įgalinanti prie žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pereiti pasitelkiant konkrečias trumpalaikes priemones, kurios padės ES pramonei, regionams, miestams, darbuotojams ir piliečiams pajusti realius rezultatus. Siekdama padėti viso pasaulio rinkoms įsisavinti inovacijas, ES drauge su Šiaurės šalimis ketina 2018 m. surengti didelį pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvaus iniciatyvos „Misija – inovacijos“ ir ministrų forumo švarios energijos klausimais dalyviai, – tarptautinių partnerių pasižadėjimai sudaro 85–90 proc. pasaulinių investicijų į švarią energiją.

Be to, svarbu ypač pabrėžti mažataršį judumą. 2016 m. pristačiusi mažataršio judumo strategiją, o 2017 m. pavasarį – judumo priemonių rinkinį 43 Komisija šį rudenį pateiks naujų šiam tikslui siekti skirtų pasiūlymų, įskaitant griežtesnius po 2020 / 2021 m. taikysimus anglies dioksido standartus lengviesiems automobiliams ir furgonams ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros veiksmų planą, kurie padės kurti ES pagrindinę įkrovimo infrastruktūrą.

Jei ES nori išlikti konkurencinga šioje srityje, ji turės įterpti trūkstamas grandis atitinkamose vertės grandinėse. Štai kodėl investicijos į baterijas yra tokios strategiškai svarbios. Siekdama paskatinti pradėti pramonės iniciatyvas pilnutinei baterijų vertės grandinei ES sukurti – tiek mobiliesiems, tiek stacionariesiems įrenginiams – Komisija surengs suinteresuotųjų subjektų susitikimą 44 , kuriame bus svarstomi optimalūs galimos viešosios intervencijos variantai. Vėliau, 2018 m. pirmoje pusėje, bus pateiktas pasiūlymas dėl anglies dioksido standartų sunkvežimiams ir vietos bei tolimojo susisiekimo autobusams (sunkiesiems krovininiams automobiliams).

Be to, atsižvelgdama į kapitalo rinkų sąjungos kūrimą, Komisija rengia tvarių finansų strategiją, kad privačiojo kapitalo srautai būtų geriau kreipiami į tvaresnes investicijas. Geresnis tvarių investicijų atskyrimas nuo kitokių investicijų bus būdas priimant sprendimus dėl ilgalaikių investicijų atsižvelgti į platesnio pobūdžio riziką ir grąžą, taip pat padidinti pasitikėjimą projektų įgyvendinimu, pareiga atskleisti informaciją ir ženklinimu.

6.Investicijos į ateities pramonę

ES ir užsienio investicijos į infrastruktūrą ir naujas technologijas yra išankstinė pramoninės pertvarkos sąlyga. Nors bendras investicijų lygis palaipsniui kyla, investicijos į inovacijas ir kitą nematerialųjį turtą tebėra mažesnės nei daugelyje šalių konkurenčių. Europa turi skatinti investuoti daugiau kapitalo, sudaryti geresnes sąlygas įsisavinti perspektyvias inovacijas ir kurti palankią aplinką dinamiškų MVĮ veiklai plėsti. 

Pagal 2014 m. lapkričio mėn. paskelbtą J.-C. Junckerio Investicijų planą Europai įkurtas Europos strateginių investicijų fondas, kurio paskirtis – remti strateginius projektus visame žemyne ir tokiu būdu padėti užpildyti investicijų spragą. Jam jau pavykdo sutelkti didelių privačių investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą, energetiką, mokslinius tyrimus, transportą, technologinės plėtros ir inovacijų projektus ir tokiu būdu užtikrinti nemažą finansavimą ekonomikai ir užtvirtinti pastarojo meto pakilimą investicijų srityje. Europos investicijų banko grupė taip pat parengė investavimo į nuosavą kapitalą priemonę, kuri itin reikšminga pradiniais novatoriškų įmonių veiklos etapais.

Komisija yra numačiusi, kad persvarsčius ir pratęsus Europos strateginių investicijų fondo veiklą (ESIF 2.0) 40proc. jo rizikos prisiėmimo pajėgumų padidinimo bus skirta MVĮ galimybėms gauti finansavimą didinti, o Europos investicijų bankas padidins savo dalį, skirtą vidutinės kapitalizacijos įmonėms finansuoti. Tuo pat metu Komisijos pasiūlytas „Omnibus“ reglamentas padės lengviau derinti ESIF lėšas su Europos struktūrinių ir investicijų fondų ištekliais siekiant padidinti poveikį, taip pat ir investavimo platformoms 45 .

Norint, kad Europos gamybos sektorius būtų kuo konkurencingesnis, reikia sukurti strategiją, kuri išnaudotų Europos naujų technologijų strateginių vertės grandinių pajėgumus bei išteklius ir juos dar labiau sutvirtintų. Tai dažnai reikalauja gerai koordinuotų kelių valstybių narių viešųjų institucijų ir pramonės jungtinių pastangų bei investicijų. Tokiems strateginiams projektams skirtas Komisijos komunikatas dėl bendriems Europos interesams svarbių projektų 46 . Strategine svarba Europai pasižyminčių vertės grandinių pavyzdžiai būtų energijos kaupimas ir elektroniniai lustai. Įsisavintos valstybių narių šios vertės grandinės gali būti labai reikšmingos propaguojant politiką ir veiksmus tose srityse, kurios svarbios ekonominiam augimui. Siekdama su valstybėmis narėmis ir pramone suderinti iniciatyvesnę poziciją bendriems Europos interesams svarbių projektų atžvilgiu, Komisija įsteigs pagrindinius suinteresuotuosius subjektus subursiantį strateginį forumą, kurio uždavinys bus nustatyti svarbiausias vertės grandines ir investicinius projektus ir stebėti padarytą pažangą.

Taip pat didelė pažanga padaryta kuriant kapitalo rinkų sąjungą ir pagal bendrosios rinkos strategiją įgyvendinant Pradedančiųjų įmonių iniciatyvą, kuriomis siekiama padidinti galimybes novatoriškoms įmonėms gauti finansavimą pirmaisiais veiklos plėtojimo etapais. Kapitalo rinkų sąjunga sudaro visoms įmonėms vienodas investavimo sąlygas gerindama galimybes gauti finansavimą iš alternatyvių šaltinių. Peržiūrėtos Europos rizikos kapitalo fondų taisyklės, kad jie galėtų finansuoti įvairesnes įmones, o kad MVĮ būtų lengviau rasti lėšų, iš dalies pakeistas Prospekto reglamentas. Siekiant tenkinti didesnių investicijų į rizikos kapitalą poreikį po pradžios etapo, įkurtas visos Europos rizikos kapitalo fondų fondas.

Dabar Komisija įvertins, kaip ES teisės aktais užtikrinti proporcingesnę reguliavimo aplinką, kad MVĮ galėtų patekti į viešąsias rinkas. Bus inicijuota daugiau iniciatyvų finansų technologijų (FinTech) srityje, kuriomis bus visų pirma siekiama skatinti diegti novatoriškas finansavimo priemones, kaip antai sutelktinį finansavimą, ir ištirti galimybę kaip MVĮ ir infrastruktūros paskoloms skirtą priemonę naudoti Europos užtikrintuosius vekselius 47 . Siekdama sumažinti inovacijų patekimo į rinką etapo finansavimo spragą Komisija svarstys galimybę kurti veiklą plečiančioms Europos įmonėms skirtą papildomą priemonę rizikos kapitalui telkti, kuri padėtų rizikos kapitalo fondams didinti savo investicinius pajėgumus.

Dėl skirtingų rizikos profilių ir veiklos masto ar apimties vieni sektoriai susiduria su didesnėmis kliūtimis gauti finansavimą nei kiti. Komisija imasi kryptingų veiksmų tokiuose sektoriuose kaip kosmosas ir gynyba siekdama padėti išnaudoti naujas galimybes įvairiose tiekimo grandinės dalyse. Drauge su Europos gynybos fondu Komisija inicijavo būsimam Europos gynybos sektoriui skirtą svarbią įgalinamąją priemonę.

Pagrindinių investavimo sąlygų, įskaitant reguliavimo nuspėjamumą, sąžiningą konkurenciją ir teisinės valstybės principus, gerinimas turi išlikti su Investicijų plano Europai trečiuoju ramsčiu susijusio Komisijos darbo, kurį ji atlieka kartu su valstybėmis narėmis Europos semestro reformų srityje, prioritetu. Daugiau pastangų šioje srityje turėtų dėti ir nacionalinės bei regioninės institucijos, užtikrindamos fiskalinio manevravimo galimybę, skirtą kokybiškoms investicijoms remti ir nuo krizės susidariusiai investicijų spragai panaikinti.

ES ir valstybių narių lėšos turėtų būti naudojamos kaip paskatos, kuriomis būtų kuriama pridėtinė vertė ekonomikoje netrukdant vystytis gyvybingai privačiai projektų finansavimo rinkai. Sąjunga užtikrina, kad valstybės pagalbos sistemoje būtų numatytos tinkamos paskatos įmonėms investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir kitas konkurencingumą didinančias priemones, įskaitant galimybę gaunamą pagalbą prilyginti pagalbai, kurią už panašius projektus gauna ne ES įsisteigę konkurentai, ir kad atrinktos įmonės neįgytų tokių ekonominių pranašumų, kurie neigiamai paveiktų konkurenciją ir valstybių narių tarpusavio prekybą.

7.Pramonės inovacijų rėmimas vietoje

Europa yra pasiekusi puikių mokslinių tyrimų rezultatų daugelyje technologinių sričių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie pažangios, novatoriškos ir tvarios pramonės kūrimo. Tačiau turime pereiti į aukštesnį lygį mokslinius tyrimus paversdami inovacijų proveržiu, kuris sukurtų naujų užimtumą ir augimą skatinančių rinkų. Kol kas tik labai nedaugeliui novatoriškų įmonių pavyko išsiplėsti iki reikšmingų darbdavių ir rinkos lyderių. Europai reikia sustiprinti įgalinamąją aplinką, kad jos rizikingos revoliucingos inovacijos atvertų naujas rinkas ir užsitikrintų lyderystę pirmiausia pačioje Europoje, o tik paskui už jos ribų. Reikia ir tokių veiksmų, kurie paspartintų ir pagerintų technologijų įsisavinimą, visų pirma tarp MVĮ ir tradicinių pramonės šakų.

Spartaus augimo įmonės ir pradedančiosios įmonės plėsdamos veiklą sukuria daugiau darbo vietų nei kitos įmonės. Jos naujina ir stiprina ekonomiką. Naujų įmonių Europoje kuriasi daug 50 , tačiau labai nedaug pradėjusiųjų veiklą pajėgia išsilaikyti ir plėstis ilgesnį laiką. Tvarias darbo vietas kuria, ekonominį augimą skatina ir ilgalaikes inovacijas stimuliuoja būtent plėstis galinčios spartaus augimo įmonės. Štai kodėl Komisijos pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvoje 51 siūloma įvairių priemonių, padėsiančių įmonėms pradėti ir plėsti veiklą.

Kad pradedančiosios įmonės ir dinamiškos MVĮ galėtų vykdyti novatorišką veiklą ir augti visoje Europoje, joms reikia rizikos kapitalo ir verslui palankios aplinkos. Joms reikia padėti užmegzti ryšius su kvalifikuotais specialistais, technologijų centrais ir paramos organizacijomis savo ir kituose regionuose, kad galėtų skleisti žinias ir integruotis į pasaulines vertės grandines. Europos inovacijos ir technologijos institutas suburia pirmaujančias įmones, universitetus ir mokslinių tyrimų laboratorijas Europos inovacijų pajėgumams stiprinti. Komisija taip pat sudaro sąlygas palaikyti dialogą apie klasterių politikos ekspertines žinias 52 ir vykdo veiksmus, kurie padeda kuriant pažangiąsias technologijas pasitelkti kūrybiškumą, dizaino įgūdžius ir netechnologines inovacijas ir tokiu būdu kurti naujus produktus, naujas pramonės vertės grandines ir atgaivinti tradicines pramonės šakas 53 . 

Pažanga turi būti daroma visais lygmenimis, kad reguliavimo sistemos taptų pakankamai lanksčios ir leistų vystytis inovacijoms. Reikia išmokti žvelgti novatorių akimis, nes juos dažnai užgožia senbuviai. Todėl Komisija įgyvendindama geresnio reglamentavimo darbotvarkę remsis inovacijų principu. Remtis inovacijų principu reiškia, kad rengiant ir peržiūrint bet kurios politikos srities teisės nuostatas yra atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad ES teisės nuostatos būtų palankios siekiančioms patekti į rinką įmonėms.

Svarbus stimulas įmonėms imtis inovacijų ir investuoti yra konkurencijos politika. Konkurencijos lygis ir išaugęs našumas smarkiai susiję tarpusavyje, o tai savo ruožtu užtikrina ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą. Konkurencijos politika užtikrina, kad pradine medžiaga įmonės galėtų apsirūpinti optimaliomis sąlygomis, o produkciją išleisti konkurencinėmis sąlygomis – tai iš esmės padeda geriau naudoti socialinius išteklius. Neseniai paskelbtu Komisijos pasiūlymu dėl nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimų siekiama visais lygmenimis sustiprinti veiksmingą reikalavimų vykdymo užtikrinimą, turint omenyje, kad apie 85 proc. visų sprendimų dėl ES antimonopolinių taisyklių priima nacionalinės valdžios institucijos.

Dabartinė Komisija taip pat aktyviai veikia mokesčių sistemos teisingumo ir paprastinimo srityje 54 . Naujoji bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė taip pat teikia reikšmingų paskatų įmonėms imtis inovacijų ir plėsti veiklą. Komisija dar šiais metais pateiks pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio, kuris laikomas viena sudėtingiausių teisėkūros sričių 55 . Tais pasiūlymais bus siekiama smarkiai supaprastinti įpareigojimus įmonėms ir pasirengti kurti bendrą ES PVM erdvę.

Kalbant apie pačios Sąjungos finansinę paramą inovacijoms paminėtina, kad programos „Horizontas 2020“ 2018–2020 m. darbo programoje numatyta 2,6 mlrd. EUR biudžetą skirti bandomajai Europos inovacijų tarybai, kuri padės veiksmingiau remti projektus, orientuotus į naujas rinkas kuriančias inovacijas. Be to, 2,2 mlrd. EUR atidėta prioritetinėse srityse 56 siekiant paspartinti švarios energijos inovacijų kūrimą. Pagrindinės tikslinės grupės yra novatoriai ir dideliu plėtros potencialu pasižyminčios įmonės, kuriems nepavyksta pritraukti pakankamai privačių investicijų. Bandomoji Europos inovacijų taryba ketina sukurti naujus pažangumo standartus labai perspektyvioms, bet ir potencialiai rizikingoms inovacijoms, padėdama sutelkti ES lygmens paramą.

Taip pat reikia užtikrinti ES lyderystę kuriant ateities pramonei skirtas strategines technologijas. Bazinių didelio poveikio technologijų aukšto lygio darbo grupė peržiūrės bazines didelio poveikio technologijas ir geriausius būdus optimaliai pritaikyti jas pramonėje 57 .

8.Tarptautinis aspektas

Atvira taisyklėmis grindžiama prekyba – labai svarbi pastangų suvaldyti globalizaciją dalis. ES naudojasi savo įtaka dvišalėse ir daugiašalėse derybose dėl prekybos ragindama pasauliniu mastu užtikrinti vienodas sąlygas, kurios dabar aktualesnės nei bet kada anksčiau. ES prekybos sandoriai suteikia europiečiams ekonominių galimybių, taigi ir naujų darbo vietų 58 . Tiek mažos, tiek didelės įmonės naudodamosi prekybos susitarimais globalizacijos privalumus išnaudoja savo šalyse 59 . Tačiau atvira prekyba turi būti sąžininga ir tvari. Sustiprintos prekybos apsaugos priemonės ir nauja sistema, įgalinanti stebėti tiesiogines užsienio investicijas, kurios gali kelti grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai, padės užtikrinti, kad Europa veiktų visame pasaulyje vienodomis sąlygomis.

ES yra parengusi didelio užmojo prekybos darbotvarkę, pagal kurią dalis derybų vyksta šiuo metu arba jau yra užbaigtos. Paminėtinas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. laikinai taikomas ES ir Kanados susitarimas, pagal kurį bus panaikinta 99 proc. muitų, pašalintos prekybos paslaugomis kliūtys, o ES įmonėms numatytos sąlygos patekti į Kanados viešųjų pirkimų rinką bus geresnės nei kitų Kanados prekybos partnerių. Taip pat šių metų liepos mėn. ES ir Japonija (užimančios atitinkamai antrą ir ketvirtą vietas pasaulyje pagal ekonominį pajėgumą, joms kartu tenka 22 proc. visos pasaulio prekybos) pasiekė politinį sprendimą dėl plataus užmojo susitarimo, taip pasiųsdamos aiškų signalą tokiu metu, kai kitur pasaulyje vis stiprėja protekcionistinės tendencijos.

ES prekybos apsaugos priemonės padeda užtikrinti ES įmonėms sąžiningą konkurenciją ir Komisija visapusiškai naudojasi turimomis priemonėmis nesąžiningos prekybos praktikai užkardyti. Kai tik abi teisėkūros institucijos priims du Komisijos pasiūlytus teisės aktus dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo 60 ir naujos antidempingo skaičiavimo metodikos 61 , šios priemonės taps dar veiksmingesnės kovojant su dideliais rinkos iškraipymais.

Viešųjų pirkimų srityje daugybė pagrindinių ES prekybos partnerių tebetaiko ribojamąją praktiką, kuri diskriminuoja ES įmones ir neleidžia užtikrinti galimybių patekti į rinką abipusiškumo. Todėl Komisija ragina kuo greičiau priimti peržiūrėtą jos pasiūlytą teisės aktą dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės, kuriuo remiamos atviros abipusės galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas visame pasaulyje.

ES taisyklės taip pat turi būti pritaikomos pagal didėjančius pasaulinės konkurencijos iššūkius, kaip antai rūpestį, kad svarbiausias technologijas valdančias Europos įmones, visų pirma valstybės įmones, dėl strateginių priežasčių perima užsienio investuotojai. Todėl Komisija šiandien siūlo sistemą, kuri įgalintų valstybes nares stebėti tiesiogines užsienio investicijas, kurios gali kelti grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat bendradarbiavimo mechanizmą ir ES lygmens kontrolės sistemą 62 . Kaip ir šis komunikatas, minėtoji įgalinamoji sistema yra svarbus su Komisijos diskusijų dokumentu dėl globalizacijos valdymo susijusios tolesnės veiklos elementas.

9.Partnerystė su valstybėmis narėmis, regionais, miestais ir privačiuoju sektoriumi

Kol ES tobulina pagrindines užimtumo, augimo ir inovacijų diegimo skatinimo priemones, dauguma pramonės konkurencingumo didinimo ir rėmimo priemonių egzistuoja ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis. Todėl siekis stiprinti Europos pramonę ES lygmeniu turi būti derinamas su nacionalinėmis reformomis atsižvelgiant į specifinius nacionalinius ir regioninius skirtumus.

Komisija kartu su valstybėmis narėmis tęs pradėtą Europos semestro darbą, kurio tikslas – tenkinti pagrindinius pramonės konkurencingumo poreikius, visų pirma gerinti pagrindines investavimo sąlygas, išteklius skirstyti taip, kad didėtų našumas, ir gerinti verslo aplinką. Produktų ir paslaugų rinkų reformos turėtų padėti sudaryti sąlygas sklandžiam judumui plėtoti ir vertės grandinėms diegti nepaisant geografinių ir sektorinių ribų. Reikia tęsti ir darbo rinkų bei socialinių sistemų reformas, kurios padėtų tenkinti piliečių poreikius, skatintų inovacijas ir prisitaikymą užtikrindamos piliečiams saugumą ir paramą, kad jie išdrįstų rizikuoti, dalyvautų švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose, įgytų jiems reikalingas kvalifikacijas ir prisitaikytų prie kintančių darbo užduočių, karjeros tendencijų ir profesinio gyvenimo.

Įgyvendinant struktūrines reformas pagal Europos semestrą bus teikiama praktinė pagalba pagal naują struktūrinių reformų rėmimo programą, o įgyvendindamos specifines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformas valstybės narės ir regionai galės naudotis programos „Horizontas 2020“ politikos rėmimo priemone ir pažangiosios specializacijos platforma. Komisija į valstybes nares paskirs pasiuntinius investicijų reikalams, į kuriuos investicijų klausimais galės kreiptis nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, projektų vykdytojai, investuotojai ir piliečiai.

Komisija pradės bandomuosius veiksmus, kurie užtikrins specialiai pritaikytą jungtinę paramą sprendžiant konkrečias problemas regionuose, ištiktuose staigios krizės ar išgyvenančiuose nuosmukį. Šia iniciatyva, kuri bus įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir jų regioninės bei vietos valdžios institucijomis, bus siekiama įveikti augimo kliūtis padedant regioninei ekonomikai persitvarkyti ir išsiskaidyti į naujus perspektyvius ekonomikos sektorius.

Bendresniu požiūriu ES tenka svarbi funkcija, užuot movus visus ant vieno kurpalio, suteikti regionams ir savivaldybėms galimybę atremti sunkumus ir mokytis vieniems iš kitų. Pažangiosios specializacijos iniciatyva suteikia valstybėms narėms ir regionams tokių priemonių, kurios atitinka jų specifinius pertvarkos poreikius. Neseniai paskelbtame komunikate dėl inovacijų stiprinimo Europos regionuose 63 įvardyti būdai optimizuoti Europos potencialą per pažangiąją specializaciją bendradarbiaujant ES, nacionalinio ir regioninio lygmens subjektams, kaip antai pramonės modernizavimo platformoje 64 .

Prireiks daugiau pastangų skatinti glaudesnį tarpregioninį bendradarbiavimą visuose pramonės vertės grandinių etapuose. Reikia stiprinti vietos bendruomenių gebėjimus tvarkytis su socialiniais ar ekonominiais pokyčiais ir prisitaikyti prie jų. Socialinio verslo ir novatorių patirtis rodo, kaip bendruomenėse ugdyti socialinį atsparumą tenkinant konkrečius visuomenės poreikius tuo pat metu vykdant ekonominę veiklą bei kuriant darbo vietas. Siekiant darnumo svarbi ir įmonių socialinė atsakomybė, kuri atsižvelgiant į besikeičiančius vartotojų prioritetus padeda joms tapti konkurencingesnėms ir novatoriškesnėms.

Glaudus pramonės, profesinių sąjungų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dialogas padeda prognozuoti pokyčius ir prisitaikyti prie ateities poreikių. 2017 m. vasario mėn. paskelbta pirmoji Europos pramonės diena tapo išsamaus dialogo su visais suinteresuotaisiais subjektais pradžia. Šia proga sukursime atvirą įtraukų forumą, kuris skatins bendradarbiavimą ir stebės pažangą, daromą įgyvendinant ES pramonės politikos strategiją. Šiame procese bus atsižvelgiama ir į kitų grupių, susijusių su pramonės politikos srities ES iniciatyvomis, nuomonę 65 . Pvz., 2018 m. Europos pramonės dieną bus, be kita ko, aptariamos ateities technologijos, remiantis bazinių didelio poveikio technologijų aukšto lygio grupės darbo rezultatais 66 , ir prisidedama prie bendriems Europos interesams svarbių projektų strateginio forumo darbotvarkės įgyvendinimo.

10.Išvados

Valstybės narės, Europos institucijos ir atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant žymiausius Europos pramonės atstovus, gana vieningai sutaria dėl būtinybės sujungti pajėgas įgyvendinant išsamią kompleksinę pramonės konkurencingumo didinimo strategiją ir dėl pagrindinių šios strategijos elementų.

Šiame komunikate apžvelgiamos šios išsamios pramonės politikos strategijos, kuri suteikia galių įvairioms pramonės šakoms kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą, gina labiausiai pramonės permainų paveiktus savo regionus ir darbuotojus ir stiprina bei saugo Europos lyderystę, konkurencingumą ir technologinį pažangumą, pagrindinės kryptys ir prioritetai. Strategija bus svarbus atskaitos taškas ir padės laikytis nuoseklesnės pozicijos dėl politikos, nuostatų ir finansinių programų planavimo, kūrimo ir įgyvendinimo.

Jau žengta svarbių žingsnių, tačiau dar liko daug nuveikti, kad strategija būtų iki galo įgyvendinta ir pramonė bei piliečiai galėtų naudotis ateities galimybėmis visuose ES regionuose. Atsakomybė už šį įgyvendinimą yra bendra, o rezultatas priklausys nuo ES institucijų ir nacionalinių bei regioninių dalyvių pastangų, bendradarbiavimo ir įsitraukimo, o svarbiausia – nuo aktyvaus pačios pramonės vaidmens.

Pramonės politikos strategijos įgyveninimo pažangai stebėti ir tolesniems visų lygmenų (tarptautinio, ES, nacionalinio, regioninio, vietos) veiksmams įvardyti reikalingas atviras, įtraukus, bendradarbiavimu grindžiamas diskusijų forumas. Galimybė prisidėti prie šio proceso turi būti suteikta visiems suinteresuotiesiems subjektams.

Komisija kasmet prieš pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą rengs visus suinteresuotuosius subjektus subursiančią Pramonės dieną, per kurią bus derinama Europos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų politika, padėsianti Europos pramonei kurti darbo vietas, skatinti augimą ir diegti inovacijas, taip pat įvardijamos naujos pramonės, visuomenės ir aplinkos tendencijos, dėl kurių gali reikėti imtis politikos priemonių.

Pramonės dieną padarytas išvadas Komisija pristatys pramonės klausimų aukšto lygio apskritojo stalo diskusijose, kurios bus surengtos 2018 m. ir suburs nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, pramonės, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovus. Jų dalyviai teiks atsiliepimus apie Komisijos iniciatyvas ir veiksmus bei patars dėl pramonės politikos įgyvendinimo įvairiais lygmenimis.

Europos pramonės diena ir pramonės klausimų aukšto lygio apskritojo stalo diskusijos vaidins svarbų vaidmenį užtikrinant, kad į pramonės konkurencingumo tikslus būtų atidžiai atsižvelgiama visų lygmenų politikoje. Siekdama šiam procesui suteikti būtiną postūmį Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su Europos Parlamentu, be to, tikisi, kad šios srities pažangą reguliariai vertins Europos Vadovų Taryba.

(1)

     Įtrauktos gamybos ir gavybos pramonės šakos ir komunalinių paslaugų sektoriai, bet neįskaičiuotos paslaugos verslui ir statyba, nors šie sektoriai glaudžiai susiję su ES pramone, nes, be kita ko, vis didesnį svorį įgyja vertės grandinės ir pridėtinių paslaugų teikimas.

(2)

      http://www.europarl.europa.eu/the-president/en-lt/newsroom/europos-parlamento-pirmininko-antonio-tajani-kalba-bir%C5%BEelio-22-d-europos-vadov%C5%B3-taryboje .

(3)

     Žr. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo, COM(2017) 240.

(4)

     Nuoroda į ES 27 visame tekste reiškia nuorodą į Europos Sąjungą be Jungtinės Karalystės.

(5)

     Kaip ir pirmiau (1 išnašoje), į šiuos duomenis neįskaičiuotos paslaugos verslui ir statyba.

(6)

     2016 m. duomenys preliminarūs.

(7)

     „European Jobs Monitor 2017“ (2017 m. Europos darbo vietų stebėsenos ataskaita).

(8)

     EBPO duomenys pagrįsti dirbančių asmenų skaičiumi.

(9)

     Vidutinis investicijų tempas 1996–2007 m. siekė 21,4 proc.

(10)

     Pavyzdžiui, nuo Pietų Korėjos ir Japonijos. Žr. 2017 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę.

(11)

     COM(2014) 903; COM(2015) 192; COM(2015) 468; COM(2015) 550; COM(2016) 381.

(12)

     COM(2015) 80; COM(2015) 614; COM(2016) 739.

(13)

     COM(2017) 358.

(14)

     REFIT rezultatų suvestinė: https://ec.europa.eu/info/law/law-making-process/overview-law-making-process/evaluating-and-improving-existing-laws/reducing-burdens-and-simplifying-law/refit-making-eu-law-simpler-and-less-costly_lt . Pavyzdžiui, tikimasi, kad nauja vieno langelio principu veikianti internetinės prekybos PVM sistema ir 28 šalių taisykles pakeisiančios suderintos bendrosios duomenų apsaugos taisyklės padės įmonėms sutaupyti, kaip apskaičiuota, 2,3 mlrd. EUR per metus.

(15)

      https://ec.europa.eu/info/law/law-making-process/overview-law-making-process/evaluating-and-improving-existing-laws/reducing-burdens-and-simplifying-law/refit-platform_lt .

(16)

     Prisidėkite prie ES teisėkūros: http://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say_lt .

(17)

     COM(2016) 155; COM(2016) 705; COM(2016) 950.

(18)

     2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti.

(19)

     COM(2016) 356.

(20)

     COM(2016) 358.

(21)

     COM(2016) 820; COM(2016) 821; COM(2016) 822; COM(2016) 824.

(22)

     COM(2017) 255; COM(2017) 256, COM(2017) 257.

(23)

     COM(2016) 381.

(24)

     Planas išbandomas šešiuose sektoriuose – automobilių pramonės, gynybos, jūrinių technologijų, tekstilės, drabužių, odos ir avalynės, kosmoso ir turizmo:  https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/skills_en .

(25)

     https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-skills-jobs-coalition.

(26)

     COM(2017) 250.

(27)

     Apskaičiuota, kad bendras žinių ir darbo automatizavimo, robotų ir autonominių transporto priemonių ekonominis poveikis iki 2025 m. kasmet sieks iki 12 trln. EUR., įskaičiuojant našumo padidėjimą. Žr. COM(2017) 228.

(28)

     Europai tenka 33 proc. robotikos, 30 proc. įterptųjų sistemų, 55 proc. automobilių puslaidininkių, 20 proc. puslaidininkių įrangos ir 20 proc. fotonikos komponentų pasaulinės rinkos.

(29)

     „Roland Berger“ atlikto pramonės pasirengimo diegti skaitmenines technologijas tyrimo duomenimis, maždaug 60 proc. didelių įmonių ir daugiau kaip 90 proc. MVĮ atsilieka nuo skaitmeninių inovacijų.

(30)

     Europos skaitmeninės pažangos ataskaita, SWD(2017) 160.

(31)

     COM(2016) 180.

(32)

     15 valstybių narių jau pradėjo nacionalines iniciatyvas, šešios iniciatyvos rengiamos. Tikslas – iki metų pabaigos pasiekti visas valstybes nares.

(33)

     COM(2016) 176.

(34)

     COM(2016) 179.

(35)

     COM(2017) 228.

(36)

     JOIN(2017) 450; COM(2017) 476; COM(2017) 477; COM(2017) 478; COM(2017) 489; C(2017) 6100; COM(2017) 474.

(37)

     Kaip antai mikroelektroniką, fotoniką, robotiką, debesijos kompiuteriją ir dirbtinį intelektą. Pagal programą „Horizontas 2020“ į pagrindines skaitmenines technologijas numatyta investuoti 3,4 mlrd. EUR. Europos regioninės plėtros fondas daugiau kaip 17 mlrd. EUR investuoja į pramonės skaitmeninimą, viešąjį administravimą, švietimą, plačiajuostį ryšį, skaitmeninius mokslinius tyrimus ir inovacijas ir skaitmeninių sprendimų pritaikymą. Kiti Europos struktūriniai ir investicijų fondai papildomus 4 mlrd. EUR investuoja į plačiajuosčio ryšio vedimą ir e. įgūdžių gerinimą kaimo vietovėse.

(38)

     Nuo 2000 m., visų pirma dėl įgyvendinamų Europos iniciatyvų ir teisės aktų, Europos pramonė savo energijos suvartojimo intensyvumą sumažino dvigubai sparčiau nei JAV. Turint omenyje tai, kad Europoje energija yra svarbus išlaidų veiksnys, šis sumažinimas padidino ES konkurencingumą. Pramonės konkurencingumas skatinamas ir didinant pramoniniams procesams vykdyti bei įrenginiams eksploatuoti reikalingos energijos vartojimo efektyvumą. Pramoniniams procesams naudojamų produktų ir įrangos ekologinio projektavimo reikalavimai padeda mažinti energijos sąnaudas ir energijos išlaidas pramonėje.

(39)

     Efektyvaus išteklių naudojimo centro (VDI ZRE) duomenimis, pagrindinis gamybos sektoriaus išlaidų veiksnys yra žaliavos (44 proc.), palyginti su darbo jėga (18 proc.), mokesčiais (3 proc.) ir energija (2 proc.).

(40)

     COM(2017) 490.

(41)

     Pagal naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo programą „NER 300“ ypač novatoriškiems projektams skirta 2,1 mlrd. EUR. Numatyta, kad laikotarpiu po 2020 m. ATLPS leidimai bus atidedami inovacijų fondui sukurti – jo lėšomis bus plačiu mastu demonstruojamos ypač novatoriškos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, skirtos energijai imlioms pramonės šakoms, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir anglies dioksidui rinkti ir saugoti. Modernizavimo fondo lėšomis bus remiami dešimties mažiausias pajamas gaunančių valstybių narių energetikos sektoriai.

(42)

     COM(2016) 860.

(43)

     COM(2016) 501; COM(2017) 283.

(44)

     Be to, pramonei pasinaudoti naujomis augimo galimybėmis atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir statybos srityse padės ir Švarios energijos pramonės forumas.

(45)

     Kaip antai specialusis Šiaurės-Pa de Kalė fondas, sujungiantis Europos regioninės plėtros fondo, ESIF ir privačių subjektų lėšas: http://www.eib.org/infocentre/press/releases/all/2015/2015-237-nord-pas-de-calais-15-meur-dans-un-fonds-dinvestissement-dedie-a-la-troisieme-revolution-industrielle.htm.

(46)

     ES parengė valstybės pagalbos taisykles (OL C 188, 2014 m. birželio 20 d.), kuriomis specialiai siekiama paraginti valstybes nares kreipti viešąjį finansavimą į tokius integruotus projektus, kurie turi teigiamą šalutinį poveikį didelei Sąjungos daliai, pvz., bazines didelio poveikio technologijas, kurios yra žinioms imlios technologijos, siejamos su didelio intensyvumo moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, trumpais inovacijų ciklais, didelėmis kapitalo išlaidomis ir aukštos kvalifikacijos darbu (COM/2012/0341).

(47)

     Išsamesnė apžvalga pateikta kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūroje, COM(2017) 292.

(48)

     COM(2016) 950.

(49)

     COM(2017) 295.

(50)

     Eurostato duomenimis, 2014 m. ES įsisteigė 2,6 mln. naujų įmonių, sukūrusių beveik 4 mln. naujų darbo vietų.

(51)

     COM(2016) 733.

(52)

     Komisija ketina 2018 m. įsteigti aukšto lygio klasterių ekspertų grupę, kuri parengs rekomendaciją, kaip geriau panaudoti klasterius kaip pramonės politikos strateginę priemonę. Grupei padės Europos klasterių politikos forumas, sukurtas Europos įmonių grupių ir pramonės permainų stebėjimo centro, kaip paskelbta Pažangiosios specializacijos komunikate.

(53)

     Komisija padeda kurti kūrybiškumu grindžiamų inovacijų ir partnerystės inkubatorius, suburiančius kūrybingus žmones, tradicinės gamybos, informacinių technologijų ir mokslo atstovus. Šie veiksmai vykdomi pagal Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir programą „Kūrybiška Europa“, juos remia pastarosios programos Kultūros ir kūrybos sektoriaus garantijų fondas, Europos strateginių investicijų fondas ir struktūriniai fondai. Komisija stengsis stiprinti šių įvairių priemonių sąsajas ir derinti jas tarpusavyje.

(54)

     Komisija pristatė įvairių priemonių agresyviam mokesčių planavimui pažaboti. Tarp jų – ir naujos skaidrumo taisyklės, skirtos tarpininkams, kurie kuria ir siūlo mokesčių planavimo sistemas. Be to, valstybės narės dabar privalo automatiškai dalytis dideliu kiekiu informacijos apie užsienyje įsikūrusių fizinių ir juridinių asmenų pajamas ir kapitalą.

(55)

     Žr. COM(2013) 122.

(56)

     Pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos kaupimo, elektromobilumo ir miesto transporto sistemų.

(57)

     Bazinių didelio poveikio technologijų koncepcija plačiai naudojama formuojant įvairių sričių politiką ir finansavimo programas pagal dabartinę daugiametę finansinę programą. Atsižvelgdama į toli siekiančius sparčius pramoninės ir technologinės aplinkos pokyčius grupė peržiūrės atrinktų technologijų sąrašą ir parengs rekomendacijas, kaip optimaliai pritaikyti jas pramonėje ir maksimaliai padidinti jų naudą Europos ekonomikai, visuomenei ir piliečiams.

(58)

     Nuo mūsų eksporto į pasaulį priklauso 31 mln. ES darbo vietų.

(59)

     ES šioje srityje stiprina prekybos susitarimų stebėseną ir įgyvendinimą pagal patekimo į rinką strategiją. Žr., pvz., Prekybos ir investavimo kliūčių ataskaitą (COM(2017) 338), kurioje teigiama, kad 2016 m. dvylikoje pasaulio šalių panaikinta iš viso 20 įvairiuose sektoriuose buvusių prekybos kliūčių, įskaitant kelias įsisenėjusias, ir tokiu būdu atsirado daugybė papildomų eksporto galimybių.

(60)

     COM(2013) 191, COM(2013) 192.

(61)

     COM(2016) 721.

(62)

     COM(2017) 494; COM(2017) 487. 

(63)

     COM(2017) 376.

(64)

     Komisija pradės, be kita ko, bandomuosius veiksmus, kurie užtikrins specialiai pritaikytą jungtinę paramą sprendžiant konkrečias problemas regionuose, ištiktuose staigios krizės ar išgyvenančiuose nuosmukį. Šia iniciatyva, kuri bus įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir jų regioninės ir vietos valdžios institucijomis, bus siekiama įveikti augimo kliūtis padedant regioninei ekonomikai persitvarkyti ir išsiskaidyti į naujus perspektyvius ekonomikos sektorius.

(65)

     Įskaitant, pvz., Europos nacionalinių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų platformą.

(66)

     Komisijos ekspertų grupė – programos „Horizontas 2020“ pramonės technologijų aukšto lygio strateginė grupė.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2017 11 06

COM(2017) 479 final/2

CORRIGENDUM
Concerns the following langues: CS, EL, ET, FI, IT, LT, LV, NL, RO and SV.
Deletes the marking on the cover page.
The text shall read as follows:

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę
Atnaujinta ES pramonės politikos strategija

Priedas
Tolesni pagrindinių pažangios, novatoriškos ir tvarios pramonės kūrimo veiksmų etapai

Šiame priede pateikiama nebaigtinė pagrindinių pažangios, novatoriškos ir tvarios pramonės kūrimo veiksmų apžvalga ir įvardijami tolesni jų įgyvendinimo etapai, terminai ir svarbiausi dalyviai.

Stipresnė ir teisingesnė bendroji rinka – galimybės piliečiams ir įmonėms
Standartizacijos sistemos modernizavimas ir Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė Paslaugų priemonių rinkinys ir atitikties užtikrinimo priemonių rinkinys Prekes reglamentuojančių priemonių rinkinys, viešųjų pirkimų priemonių rinkinys, intelektinės nuosavybės teisių priemonių rinkinys Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimas pokyčiams geriau numatyti ir valdyti Europos socialinių teisių ramstis	Įgyvendina Komisija, valstybės narės ir standartizacijos organizacijos. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Įgyvendina valstybės narės. Ketina pasiūlyti Komisija. Įgyvendina Komisija ir valstybės narės. Įgyvendina Komisija ir valstybės narės. Dėl paskelbimo turi susitarti Europos Parlamentas ir Taryba.	Šiuo metu 2017–2018 m. Šiuo metu 2017 m. Šiuo metu Šiuo metu 2017 m.

Pramonės modernizavimas rengiant ją skaitmeninei erai
Europos pramonės skaitmeninimo strategija Ryšys bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir 5G veiksmų planas Kibernetinio saugumo priemonių rinkinys, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų saugumo sertifikavimo sistemą ir Europos kibernetinio saugumo tyrimų ir kompetencijos centrą Laisvo duomenų judėjimo iniciatyva Viešų ir viešosiomis lėšomis finansuojamų duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo iniciatyva Tarpvalstybiniai susietojo ir automatizuotojo judumo koridoriai Skaitmeninių galimybių sistemos iniciatyva Europos itin našių kompiuterinių sistemų ir didžiųjų duomenų ekosistemos kūrimo iniciatyva Internetinių platformų ir įmonių ryšių iniciatyva	Įgyvendina Komisija ir valstybės narės. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Įgyvendina Komisija. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Įgyvendina Komisija ir valstybės narės. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Įgyvendina Komisija. Ketina pasiūlyti Komisija. Įgyvendina Komisija ir valstybės narės. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina pasiūlyti Komisija.	Šiuo metu 2018 m. Šiuo metu 2018 m. 2018 m. Šiuo metu 2018 m. 2018 m. 2018 m. 2017 m. 2017 m.

Naudojimasis Europos lyderyste žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos srityje
Peržiūrėta prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema Pasiūlymai steigti Inovacijų fondą ir Modernizavimo fondą Švarios energijos priemonių rinkinys Antrasis judumo priemonių rinkinys, įskaitant CO2 standartus lengviesiems automobiliams ir furgonams, baterijų iniciatyvą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros veiksmų planą CO2 standartai sunkiesiems krovininiams automobiliams Bioekonomikos strategija Naujas žiedinės ekonomikos priemonių rinkinys, apimantis plastikų naudojimo strategiją Tvarių finansų veiksmų planas	Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina pasiūlyti Komisija.	2017 m. 2018 m. 2017 m. 2017 m. 2018 m. 2018 m. 2017 m. 2017 m.

Investavimas į ateities pramonę
Europos strateginių investicijų fondo veiklos peržiūra ir tąsa (EFSI 2.0) Pakeitimo vertybiniais popieriais, rizikos kapitalo ir socialinio verslumo fondai, infrastruktūros investicijos arba supaprastintos prospekto taisyklės Visos Europos rizikos kapitalo fondų fondas Likusios kapitalo rinkų sąjungos prioritetinės iniciatyvos, apimančios MVĮ įtraukimo į viešąsias rinkas arba finansinių technologijų (FinTech), įskaitant sutelktinį finansavimą, iniciatyvas Europos rizikos kapitalo plėtros veiksmai Europos gynybos fondo veiklos pradžia, įskaitant Europos gynybos pramonės plėtros programos pasiūlymą Bendriems Europos interesams svarbių projektų strateginis forumas	Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Įgyvendina valstybės narės. Įgyvendina Komisija. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina inicijuoti Komisija. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Finansines priemones rengia Komisija ir valstybės narės. Ketina inicijuoti Komisija.	2017 m. Šiuo metu Šiuo metu 2018 m. 2017 m. 2018 m. 2018 m.

Pramonės inovacijų rėmimas vietoje
Pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva Su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze susijusios inovacijų paskatos Trys PVM priemonių rinkiniai bendrai ES PVM erdvei kurti Pasiūlymas dėl nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimų Bandomasis Europos inovacijų tarybos projektas Bazinių didelio poveikio technologijų aukšto lygio grupė Inovacijų principo įtraukimas į ES nuostatas  Europos klasterių politikos forumas	Įgyvendina Komisija ir valstybės narės. Ketina priimti Taryba. Ketina pasiūlyti Komisija. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Įgyvendina Komisija. Pirmąjį susitikimą organizuos Komisija. Įgyvendina Komisija. Ketina inicijuoti Komisija.	Šiuo metu 2018 m. 2017–2018 m. 2018 m. 2018 m. 2017 m. Šiuo metu 2018 m.

Tarptautinis aspektas
Prekybos susitarimas su Kanada Prekybos susitarimas su Japonija Prekybos susitarimai su Pietų Amerikos šalių bendrąja rinka, Australija, Naująja Zelandija, Čile, Meksika, Vietnamu ir Singapūru Prekybos apsaugos priemonių modernizavimas ir nauja antidempingo muitų skaičiavimo metodika Tarptautinė viešųjų pirkimų priemonė ES tiesioginių užsienio investicijų stebėjimo sistema	Bus pradėtas laikinai taikyti. Ketina inicijuoti Komisija. Šiuo metu vykdomas procesas. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Ketina priimti Europos Parlamentas ir Taryba.	2017 m. 2017 m. 2017 m. 2018 m. 2018 m.

Partnerystė su valstybėmis narėmis, regionais, miestais ir privačiuoju sektoriumi
Pažangiosios specializacijos strategijos ir komunikatas Struktūrinių reformų rėmimo programa Pasiuntiniai investicijų reikalams Komisijos atstovybėse Pramonės klausimų aukšto lygio apskritasis stalas	Įgyvendina Komisija ir valstybės narės. Įgyvendina Komisija. Ketina paskirti Komisija. Ketina surengti Komisija.	Šiuo metu Šiuo metu 2018 m. 2018 m.