Briuselis, 2017 04 26

COM(2017) 252 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

DIRBANČIŲ TĖVŲ IR PRIŽIŪRINČIŲJŲ ASMENŲ PROFESINIO IR ASMENINIO GYVENIMO PUSIAUSVYROS PALAIKYMO INICIATYVA


1. Įvadas

Visoje Europos Sąjungoje moterys gerokai menkiau dalyvauja darbo rinkoje. Dėl vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumo per metus patiriama 370 mlrd. EUR ekonominio nuostolio 1 . Aukštos kvalifikacijos moterų vis daugėja, taip pat universitetus Europoje baigia daugiau moterų nei vyrų, tačiau daug moterų pasitraukia iš darbo rinkos, nes prisiima vaikų ar kitų šeimos narių priežiūros pareigas. Esama politika nepavyko užtikrinti lygių galimybių, kad tėvai ir motinos galėtų dirbti ir kartu rūpintis vaikų ir visos visuomenės gerove.

Tuo pat metu darbo jėgos Europos Sąjungoje mažėja, visuomenė senėja, o demografinių rodiklių kreivė teberodo, kad esama problemų. Tai, kad darbo rinkoje dalyvauja mažiau moterų, susiję su vis dar egzistuojančiu vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ir didėjančiu pensijų skirtumu, o tai dažnai lemia socialinę atskirtį ir didesnę skurdo riziką.

Imtis veiksmų reikia ne vien tam, kad būtų užtikrintas sąžiningumas, lyčių lygybė ir optimalus gebėjimų paskirstymas, bet ir siekiant užtikrinti šalių fiskalinį tvarumą. Taigi esama ir socialinių, ir ekonominių paskatų.

Šiems uždaviniams spręsti ir parengta ši iniciatyva. Imdamasi šios iniciatyvos, Komisija pateikia plataus užmojo teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių rinkinį, kuriuo siekiama modernizuoti esamą Europos Sąjungos teisinę ir politinę sistemą, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos priežiūros pareigų turintiems vyrams ir moterims derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir skatinama didesnė lygybė naudojantis atostogomis ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų. Atostogoms dėl šeiminių priežasčių ir susitarimams dėl lanksčių darbo sąlygų taikoma esama ES teisinė sistema buvo nustatyta XX a. dešimtajame dešimtmetyje 2 . Praėjus dviem dešimtmečiams turime atsižvelgti į įgytą patirtį ir padarytą menkesnę nei tikėtasi pažangą diegiant vienodą požiūrį į moteris ir vyrus darbo rinkoje, taip pat užtikrinti, kad ši sistema atitiktų naujus darbo modelius ir būsimas tendencijas.

Šiuolaikiška profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politika sprendžiant nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje klausimą ir remiant jų pastangas siekti karjeros, šia iniciatyva prisidedama prie Sutartimi grindžiamų tikslų užtikrinti lyčių lygybę dėl galimybių darbo rinkoje ir vienodo požiūrio darbe. Ji taip pat padeda darbdaviams išlaikyti darbuotojus, didinti jų motyvaciją ir našumą, mažinti neatvykimo į darbą atvejų ir nešvaistyti gabumų. Didesnė tinkamų darbuotojų pasiūla ir įvairesnio pobūdžio darbo jėga bendrovėms turėtų būti naudinga.

Šiuolaikiška profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politika padės padidinti užimtumo lygį ir sumažinti skurdą bei socialinę atskirtį, kaip nustatyta pagal strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus atitinkančius ES prioritetus ir Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio politinėse gairėse išdėstytus su darbo vietų kūrimu ir ekonomikos augimu susijusius Komisijos prioritetus.

Šia iniciatyva, kuri yra vienas pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio rezultatų, stiprinamas Sąjungos socialinis aspektas 3 . Ji taip pat svarbi įgyvendinant Komisijos dokumentą „2016–2019 m. strateginiai įsipareigojimai užtikrinti lyčių lygybę“ ir siekiant su lyčių lygybe susijusio 5-o JT darnaus vystymosi tikslo.

Šios iniciatyvos imtasi po to, kai 2015 m. buvo atsiimtas Komisijos pasiūlymas persvarstyti Direktyvą 92/85/EEB dėl motinystės apsaugos ir Komisija įsipareigojo pristatyti naują platesnio užmojo iniciatyvą dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų gyvenimui pagerinti.

1.1. Ekonominės ir visuomeninės sąlygos: dabartiniai uždaviniai

Nors moterys Europos Sąjungoje tampa vis labiau kvalifikuotos ir neretai yra geriau išsilavinusios nei vyrai 4 , darbo rinkoje jos vis dar dalyvauja gerokai menkiau už vyrus, taigi ir jų ekonominė nepriklausomybė yra daug mažesnė. 2015 m. vidutinis 20–64 metų moterų užimtumo lygis ES buvo 64,3 proc., o vyrų – 75,9 proc. (11,6 procentinio punkto skirtumas). Vertinant darbą visą darbo laiką, šis skirtumas vidutiniškai siekia 18,1 procentinio punkto, nes darbą ne visą darbo laiką dažniau renkasi moterys.

1 paveikslas. Vyrų ir moterų (20–64 metų) užimtumo lygio ir viso darbo laiko ekvivalentu išreikšto užimtumo lygio skirtumai 2015 m.

Šaltinis – Eurostatas ir EBPO.

Viena iš pagrindinių užimtumo lygio skirtumą lemiančių priežasčių – tai, kad moterys ir vyrai priežiūros pareigas dalijasi ne po lygiai. Vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas gerokai didesnis šeimose, kurios turi vaikų, o tai rodo, kad moterims sunku suderinti vaikų auginimo ir priežiūros pareigas su darbu. 2015 m. vidutinis vieną jaunesnį nei 6 metų vaiką turinčių moterų užimtumo lygis buvo 8,8 procentinio punkto mažesnis už mažų vaikų neturinčių moterų, o keliose valstybėse narėse šis skirtumas yra didesnis nei 30 procentinių punktų 5 . Kita vertus, tėvystės poveikis vyrų užimtumo lygiui yra priešingas – tėvų užimtumo lygis buvo 12 procentinių punktų didesnis už vyrų, kurie nėra tėvai, o kai kuriose šalyse šis skirtumas siekė 18 procentinių punktų. Daug vyrų teigia, kad norėtų dirbti trumpiau nei šiuo metu dirba, ir mano, kad darbo trukmė trukdo šeimos gyvenimui. Kai kuriose šalyse daugiau kaip 25 proc. nedirbančių moterų nedirba, nes turi priežiūros pareigų 6 . 55–64 metų amžiaus moterų grupėje neatitikimai yra dar didesni 7 .

2 paveikslas. Tėvystės poveikis vieną jaunesnį nei 6 metų vaiką turinčių žmonių užimtumui 2015 m.

Šaltinis – Eurostatas.

Nepakankamos darbo ir priežiūros pareigų derinimo priemonės dažniausiai neproporcingai veikia moteris 8 : daugeliui vyrų sudaromos nepalankios sąlygos naudotis atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų, o daug moterų yra priverstos pasitraukti iš darbo rinkos arba trumpinti darbo laiką. Ne visą darbo laiką ES vidutiniškai dirba gerokai daugiau moterų nei vyrų (31,3 proc. moterų ir 8,3 proc. vyrų).

Tuo pat metu dėl skaitmeninio ekonomikos virsmo kinta darbo ir verslo metodai ir randasi naujų galimybių dirbti nuotoliniu būdu, savarankiškiau ir lanksčiu grafiku, o tai galima geriau išnaudoti derinant profesinius ir šeimos įsipareigojimus. Verslo modeliai kinta ir atsiveria galimybių ir naujų kelių į darbo rinką. Daug sektorių sparčiai keičiasi ir teikia naujų galimybių, be kita ko, daugiau galimybių dirbti savarankiškai ir užsiimti naujo pobūdžio veikla 9 , o įprastinių darbo modelių atsisakoma.

Kartu Europoje darbingo amžiaus gyventojai senėja ir jų mažėja. Ateityje visuomenės senėjimo poveikis taps dar akivaizdesnis 10 . Prognozuojama, kad ES darbingo amžiaus asmenų ir vyresnių kaip 65 metų žmonių santykis, 2013 m. buvęs keturi su vienu, iki 2060 m. taps vos du su vienu 11 . Tai gali neproporcingai paveikti moteris, kurios šiuo metu dažniau imasi pagrindinės neformalios priežiūros veiklos ir prižiūri sergančius ar pagyvenusius giminaičius.

Apskritai dėl priežiūros pareigų gaudamos mažesnes pajamas, dažniau dirbdamos ne visą darbo laiką ir pertraukdamos karjerą, daug moterų yra ekonomiškai labiau priklausomos nuo savo partnerių ar valstybės, be to, tai turi didelę įtaką vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui (ES vidutiniškai 16 proc.) ir pensijų skirtumui (ES vidutiniškai 40 proc.). Tai lemia didesnę moterų skurdo ir socialinės atskirties riziką, o neigiamus padarinius taip pat patiria jų vaikai ir šeimos.

Atsižvelgiant į šiuos esamų ekonominių ir visuomeninių problemų įrodymus, būtina parengti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politiką, kad poroms būtų lengviau priežiūros pareigas dalytis po lygiai ir būtų pašalintos kliūtys moterims dalyvauti darbo rinkoje ir siekti karjeros.

1.2. Atostogos, susitarimai dėl lanksčių darbo sąlygų, priežiūros paslaugos ir ekonominės paskatos nedirbti

Siekiant padidinti lyčių lygybę darbo rinkoje, būtina apsvarstyti kelis veiksnius. Pasaulinės apklausos rodo, kad tiek moterys, tiek vyrai norėtų, kad moterys dirbtų mokamą darbą 12 . Įrodyta, kad galimybė išeiti tinkamų atostogų daro didelę įtaką moterų užimtumui. Tai, kad tokiomis galimybėmis gali naudotis ir naudojasi tėvai (antrieji iš tėvų), taip pat pastebimai veikia moterų dalyvavimą darbo rinkoje, nes taip palengvinamos tam tikros motinų atliekamos priežiūros pareigos ir sudaromos sąlygos moterims lengviau grįžti į darbo rinką.

Galimybės susitarti dėl lanksčių darbo sąlygų, kaip antai nuotolinio darbo, lankstaus darbo grafiko, darbo laiko sutrumpinimo ar darbo dalijimosi, taip pat turi didelę reikšmę.

Vaikų priežiūra ir ilgalaikė priežiūra yra svarbios priemonės siekiant pašalinti kliūtis dirbti, ypač moterims 13 . Kad tėvai ir prižiūrintieji asmenys liktų darbo rinkoje arba į ją įsilietų, būtinai turi būti sukurta prieinamos ir įperkamos priežiūros infrastruktūra.

Nedirbti skatinančiomis mokesčių ir išmokų priemonėmis antrieji šeimoje uždirbantys asmenys 14 , dažniausiai moterys, taip pat gali būti skatinami neįsilieti į darbo rinką arba nedirbti ilgiau. Atsižvelgiant ir į tai, kad vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugos brangiai kainuoja, antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims taikomi dideli mokesčių tarifai ir mažesnės išmokos gali tapti dar didesne finansine paskata moterims nelikti darbo rinkoje arba nepradėti dirbti 15 .

1.3. ES požiūris

Su lyčių lygybe darbo rinkoje ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymu susijusius klausimus ES sprendžia priimdama teisės nuostatas 16 , vykdydama Europos politikos koordinavimo semestro 17 veiklą, teikdama finansavimą iš ES ir rengdama politines gaires 18 . Sparčiai kintančiomis sąlygomis būtina nuveikti daugiau.

Siekdama modernizuoti esamą teisinę sistemą, Komisija siūlo direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria esamos teisės būtų išlaikytos ir papildytos patobulintomis ir naujomis tiek moterų, tiek vyrų teisėmis. Pasiūlymu užtikrinama visiška pagarba darbuotojų ir šeimų individualiai laisvei ir neužkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti aukštesnius standartus, jei jos to nori. Pagal šią iniciatyvą taip pat siūloma naujų priemonių, kuriomis siekiama griežtinti Motinystės atostogų direktyvos taikymą nekeičiant pagal jos nuostatas suteiktų teisių.

Pakankamų ar tinkamų priežiūros paslaugų trūkumo arba ekonominių paskatų antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims nedirbti klausimams spręsti Komisija siūlo ne teisėkūros priemonių. Ji siekia padėti valstybėms narėms vykdyti nacionalines reformas ir skatinti keisti organizacijų bei visuomenės pažiūras.

Įrodyta, kad nacionaliniu lygmeniu motinystės ir vaiko priežiūros atostogų teisinius pakeitimus dideliu mastu paskatino ES teisės aktai. Esamu acquis grindžiami papildomi profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo sąlygų būtinieji teisiniai reikalavimai, kuriais apribojama įmonėms (ypač MVĮ) tenkanti našta, padės bendrovėms ir darbuotojams sudaryti vienodas sąlygas. Tik ES lygmens veiksmais bus sumažinti esamų nacionalinės teisės nuostatų skirtumai, užtikrinta, kad valstybės narės judėtų ta pačia kryptimi, ir puoselėjama lyčių lygybė dėl galimybių darbo rinkoje. ES pridėtinė vertė modernizuojant jos acquis – galimybė visoje ES užtikrinti būtiniausio lygmens vienodą ES piliečių, vyrų ir moterų, apsaugą.

Suderinus teisėkūros ir ne teisėkūros priemones sukuriama šiuolaikiška politinė sistema, kuria siekiama:

1. užtikrinti, kad moterys aktyviau dalyvautų darbo rinkoje, ir mažinti lyčių nelygybę, be kita ko, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus;

2. atnaujinant ir modernizuojant esamą teisinę ir politinę sistemą, suteikti darbuotojams daugiau įvairių galimybių derinti jų profesines ir priežiūros pareigas, ypač daug dėmesio skiriant vyrų vaidmeniui;

3. remti šiuolaikišką valstybių narių šeimos politiką, be kita ko, siekiant spręsti demografinius ir visuomeninius uždavinius;

4. šalinti priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų trūkumus ir panaikinti ekonomines paskatas antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims nedirbti.

Rengiant iniciatyvą remtasi plataus masto konsultacijomis ir įvairių galimų teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių poveikio vertinimu. 2015 ir 2016 m. Komisija užbaigė dviejų etapų konsultacijas su Europos socialiniais partneriais 19 . Socialiniai partneriai tarpusavyje nesusitarė pradėti tiesioginių derybų dėl konsultuojantis iškeltų klausimų. Siekiant sužinoti piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomonę, taip pat surengtos viešos konsultacijos. Taryba 2015 m. gruodžio mėn. surengė diskusijas apie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, o Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo 20 ir rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio 21 .

Gerus rezultatus lemia daugelio dalyvių, tarp jų nacionalinių vyriausybių, regionų, vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių, pavienių įmonių ir darbuotojų, įsipareigojimai. Socialinis dialogas bus vienas iš esminių aspektų užtikrinant, kad ši profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo iniciatyva būtų sėkmingai parengta ir įgyvendinta.

2. Prioritetinės veiklos sritys

Pagal šią iniciatyvą teikiamas viena kitą sustiprinančių priemonių rinkinys. Teisinių ir politinių priemonių derinys ne tik teiks naudos darbuotojams ir jų šeimoms, bet ir bus itin naudingas bendrovėms bei platesnei visuomenei.

Vertindama poveikį Komisija išanalizavo numatomas siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudas ir naudą asmenims, įmonėms (ypač MVĮ) ir platesnei visuomenei 2015–2055 m. Kaip paaiškėjo atlikus analizę, nors trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos, visų pirma susijusios su sumažėjusia gamyba, prašymų tvarkymu ir pavadavimu, padidės, ilgainiui dėl šio priemonių rinkinio bendrovės patirs nedaug sąnaudų ir darbdaviams, įskaitant labai mažų įmonių, neturėtų būti užkrauta pernelyg didelė našta 22 . Kadangi siūlomų priemonių derinys turėtų teigiamai paveikti valstybių narių fiskalinę būklę, nedidelės bendrovėms tenkančios sąnaudos gali būti kompensuotos nacionaliniu lygmeniu taikant tikslines intervencines priemones, kuriomis propaguojama šiuolaikiška profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politika ir kartu visiškai išlaikomas įmonių konkurencingumas. Aukštesnis užimtumo lygis taip pat padės spręsti dėl visuomenės senėjimo kylančius uždavinius ir prisidės prie valstybių narių finansinio stabilumo užtikrinimo.

2.1. Atostogų dėl šeiminių priežasčių ir susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų modelio tobulinimas ir lyčių pusiausvyra grindžiamas naudojimasis jais

ES teisės aktais reikalaujama, kad valstybės narės numatytų motinystės atostogas ir vaiko priežiūros atostogas. Valstybės narės gali nustatyti papildomų priemonių, kad palengvintų profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą, paskatintų moteris aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir užtikrintų, kad vyrai ir moterys lygiau dalytųsi priežiūros pareigas. Valstybės narės imasi labai skirtingo pobūdžio ir turinio priemonių.

Pagal su galimybėmis darbo rinkoje ir požiūriu darbe, taip pat darbo sąlygomis susijusių ES teisės aktų dėl lyčių lygybės sistemą tėvams ir priežiūros pareigų turintiems darbuotojams teikiama nepakankama parama ir ši sistema yra sukurta taip, kad lyčių pusiausvyra grindžiamas naudojimasis minėtomis teisėmis nėra skatinamas 23 .

Vaiko priežiūros atostogų direktyva 24 nustatyta individuali kiekvieno iš tėvų teisė į keturių mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, kol vaikui sukaks aštuoneri metai. Vienas mėnuo negali būti perleidžiamas kitam iš tėvų, be to, direktyva nenumatoma privaloma piniginė kompensacija. Taigi eiti vaiko priežiūros atostogų daugiausia skatinami antrieji šeimoje uždirbantys asmenys (dažniausiai moterys) ir nesukuriama pakankamų paskatų vyrams. Įrodyta, kad pakankama kompensacija yra tinkama paskata atostogų eiti tėvams (antrajam iš tėvų) 25 , taip pat naudos duoda tai, kad atostogomis galima naudotis lanksčiai (dalimis arba ne visą darbo laiką) ir negalima jų perleisti kitam iš tėvų.

Siūloma direktyva išsaugomi esminiai Vaiko priežiūros atostogų direktyvos elementai ir išlaikomos esamos teisės, be kita ko, susijusios su atostogų trukme ir individualia kiekvieno iš tėvų teise. Ja nustatomas apmokėjimas nedarbingumo dėl ligos dydžio tarifu ir lankstesnė naudojimosi vaiko priežiūros atostogomis tvarka, be kita ko, vaiko amžius, iki kurio vienas iš tėvų gali eiti vaiko priežiūros atostogų, pailginamas nuo aštuonerių iki dvylikos metų. Bus negalima kitam iš tėvų perleisti keturių mėnesių. Šiuo metu konkrečių ES lygmens nuostatų dėl teisės į tėvystės atostogas nėra 26 . Nustačius tokią teisę galimas nemažas poveikis tam, kaip moterys ir vyrai dalijasi priežiūros pareigas. Prižiūrint vaikus dalyvaujantys tėvai yra labiau patenkinti gyvenimu, vaikus prižiūrinčių tėvų geresnė fizinė ir psichikos sveikata, taip pat geresni jų vaikų pažintiniai gebėjimai ir elgesys 27 . Tėvai, kurie gimus vaikui išėjo tėvystės atostogų, paprastai daugiau prisideda augindami savo vaiką ir vėliau naudojasi savo teisėmis į vaiko priežiūros atostogas. Siūloma Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva nustatomos 10 dienų tėvystės atostogos, apmokamos nedarbingumo dėl ligos dydžio tarifu.

Nesant tinkamų atostogų, skirtų kitiems priklausomiems giminaičiams prižiūrėti, nelygaus priežiūros pareigų pasidalijimo problema tampa dar opesnė 28 . Priklausomų giminaičių turintiems darbuotojams nėra taikoma jokių ES lygmens būtinųjų standartų, išskyrus ribotą teisę pagal Vaiko priežiūros atostogų direktyvą būti atleistiems nuo darbo dėl su svarbiais ir nenumatytais šeimos reikalais susijusių force majeure priežasčių 29 . Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir priežiūros pareigas ir išlaikyti gabius žmones, visų pirma moteris, darbo rinkoje, siūloma direktyva nustatoma individuali teisė į tokias 5 dienų per metus trukmės atostogas, apmokamas nedarbingumo dėl ligos dydžio tarifu.

Apsauga nuo atleidimo iš darbo ir nepalankaus požiūrio užtikrinama pagal ES teisę: Motinystės atostogų direktyvą 30 , Darbo ne visą darbo laiką direktyvą 31 , Lyčių lygybės direktyvą 32 , Direktyvą dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris 33 ir Vaiko priežiūros atostogų direktyvą. Tokia apsauga dar sustiprinta Europos Teisingumo Teismo praktika. Daugelyje valstybių narių vis dar pranešama apie nepalankų požiūrį į pastojusias moteris ir išeiti atostogų ketinančias moteris bei vyrus 34 . Todėl reikia geriau informuoti darbuotojus ir palaikyti juos besinaudojančius savo teisėmis, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų veiksmingiau naudotis tokiomis teisėmis nacionaliniu lygmeniu 35 .

Esant galimybių susitarti dėl lanksčių darbo sąlygų, darbuotojams, kurie ėmėsi priežiūros pareigų, gali neprireikti dirbti jų viso profesinio potencialo ir gebėjimų neatitinkančių darbų arba pasitraukti iš darbo rinkos 36 . Nepaisant naujų darbo tendencijų ir technologijų pokyčių, dauguma darbuotojų Europoje tebedirba pagal fiksuotą darbo grafiką ir visapusiškai neišnaudoja susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų, pvz., dėl nuotolinio darbo, lankstaus darbo grafiko ar trumpesnio darbo laiko (darbo ne visą darbo laiką), teikiamų galimybių. Siūloma direktyva Vaiko priežiūros atostogų ir Darbo ne visą darbo laiką direktyvose įtvirtintos esamo ES acquis nuostatos papildomos teise vaikų ar kitų priklausomų giminaičių turintiems darbuotojams prašyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų. Tai gali padėti gerokai pagerinti darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir teigiamai paveikti moterų dalyvavimą darbo rinkoje 37 .

Komisija imsis:

teisėkūros priemonių:

siekdama pagerinti tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pasiūlys direktyvą, kuria išlaikomos ir papildomos visų pirma pagal Vaiko priežiūros atostogų direktyvą suteikiamos teisės. Siūloma įdiegti šias naujas teises:

galimybę lanksčiai naudotis (dalimis arba ne visą darbo laiką) teise į 4 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, apmokamas nedarbingumo dėl ligos dydžio tarifu; galimybę teise į 4 mėnesių trukmės atostogas pasinaudoti, kol vaikui sukaks 12 metų, o tėvai negali jos perleisti vienas kitam;

teisę į 10 darbo dienų tėvystės atostogas gimus vaikui, apmokamas nedarbingumo dėl ligos dydžio tarifu;

kiekvieno darbuotojo teisę į nedarbingumo dėl ligos dydžio tarifu apmokamas 5 dienų atostogas per metus sunkiai sergantiems ar priklausomiems giminaičiams prižiūrėti;

teisę jaunesnių nei 12 metų vaikų tėvams ir priežiūros pareigų turintiems darbuotojams prašyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų;

ne teisėkūros priemonių:

1. toliau stebės, kaip ES teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę, ir prireikus tęs arba pradės pažeidimo nagrinėjimo procedūras; užtikrins geresnį teisės aktų įgyvendinimą ir skatins jų laikytis, visų pirma šiais būdais:

– pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą teiks finansinę paramą (tarp)valstybiniams projektams, kuriais siekiama geriau užtikrinti ES teisės aktų dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros vykdymą, tarp jų ir informavimo kampanijoms;

– kad būtų įvertinta padėtis valstybėse narėse, paves Europos lyčių lygybės teisės ekspertų tinklui pradėti specialų tyrimą, kaip užtikrinama apsauga nuo atleidimo iš darbo ir nepalankaus požiūrio;

– bendradarbiaudama su Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklu (EQUINET), valstybių narių lygybės įstaigoms ir kitoms atitinkamoms darbo rinkos priežiūros įstaigoms (Darbo inspektoratų tinklo ir Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto nariams) surengs pajėgumų stiprinimo seminarą, kuriame ypač daug dėmesio bus skiriama apsaugai nuo atleidimo iš darbo;

2. vykstant Europos semestrui ir metinėje lyčių lygybės ataskaitoje toliau stebės atostogų dėl šeiminių priežasčių ir susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų modelius ir lyčių pusiausvyra grindžiamą naudojimąsi jais;

3. bendradarbiaudama su užimtumo politikos komitetais (Socialinės apsaugos komitetu, Užimtumo komitetu) ir koordinuodama veiklą su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE), užtikrins, kad Eurostatas geriau rinktų ES lygmens duomenis, kaip moterys ir vyrai naudojasi atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų;

4. teiks finansavimą:

– pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) finansuos darbdaviams skirtas naujas novatoriškų darbo susitarimų, pvz., atostogų dėl šeiminių priežasčių ir susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų, rengimo bandomąsias programas (naudodamasi esamais ištekliais);

– kartu su valstybėmis narėmis užtikrins, kad iš Europos socialinio fondo ir kitų struktūrinių ir investicijų fondų būtų pakankamai remiamos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės;

5. pagal Tarpusavio mokymosi programą rengiamuose seminaruose su socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis dalysis geriausia patirtimi, susijusia su:

lyčių pusiausvyra grindžiamu naudojimusi atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir lanksčiais darbo susitarimais;

tokiomis iniciatyvomis kaip tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo praktiką taikantiems darbdaviams teikiami ženklai ir sertifikatai;

sklandžiu grįžimu iš atostogų į darbą (pvz., sąlygų maitinti krūtimi sudarymu darbo vietoje);

atsižvelgimu į atostogų dėl šeiminių priežasčių laikotarpius pensijų sistemoje.

2.2. Vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros kokybės gerinimas ir įperkamumo bei prieinamumo didinimas

25 valstybėse narėse vietų vaikų priežiūros įstaigose, ypač skirtų jaunesniems nei 3 metų vaikams, paklausa yra didesnė už esamą pasiūlą 38 . Kadangi vaikų ir kitų priklausomų asmenų formaliosios priežiūros paslaugų stinga, priklausomų giminaičių turintiems darbuotojams, ypač moterims, gali tekti trumpinti darbo laiką arba pasitraukti iš darbo rinkos. Nors ES 2002 m. Barselonoje nustatė tikslus iki 2010 m. sudaryti geresnes formaliosios vaikų priežiūros sąlygas 39 , dauguma valstybių narių tų tikslų dar nepasiekė. ES vidurkis yra 3 procentiniais punktais žemesnis už 0–3 metų vaikams nustatytą 33 proc. tikslinį rodiklį ir 7 procentiniais punktais žemesnis už vaikams nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus nustatytą 90 proc. tikslinį rodiklį 40 .

Daugeliu atvejų teisė į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą apima tik vietos suteikimą ne visą darbo laiką dirbančioje priežiūros įstaigoje. Pamokų laikas ir mokinių atostogos dažnai nedera su tėvų darbu visą darbo laiką 41 .

Užtikrinus, kad ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros ir nemokyklinės priežiūros paslaugos taptų prieinamesnės, taip pat teikiant daugiau priklausomų asmenų ilgalaikės priežiūros paslaugų (be kita ko, namuose), moterims atsiras daugiau galimybių pradėti dirbti arba likti darbo rinkoje, bus padarytas teigiamas poveikis vaikų raidai ir sumažės vaikų skurdo ir socialinės atskirties rizika 42 . Investicijos į ikimokyklinį ugdymą ir kokybišką priežiūrą taip pat pripažįstamos veiksmingomis socialinėmis investicijomis mažinant nelygybę ir sprendžiant nepalankioje padėtyje esantiems vaikams kylančias problemas 43 . Investuojant į priežiūros sektorių taip pat gali būti sukurta nemažai darbo vietų 44 . Be to, ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra ne tik daro poveikį užimtumui, bet ir gali teigiamai paveikti prižiūrinčiųjų asmenų ir nuo jų priklausančių asmenų gerovę bei sveikatą ir palengvinti fizinę ir psichologinę pagyvenusių žmonių priežiūros naštą, kuri visuomenei senstant tampa vis labiau įprasta 45 . 

Kad tėvai galėtų dalyvauti darbo rinkoje, reikia įvertinti ne tik esamų vietų skaičių, bet ir paslaugų kokybę, prieinamumą ir įperkamumą (nepakankamus pajėgumus, regioninius skirtumus, atstumą, darbo laiką, tinkamumo kriterijus). Kad vaikų priežiūros paslaugos būtų lengviau prieinamos nepalankioje padėtyje esančioms šeimoms ir vaikams 46 , šios paslaugos turėtų būti susietos su kitomis socialinėmis paslaugomis 47 , kaip antai sveikatos priežiūros ir įdarbinimo paslaugomis.

Lyčių lygybė, be kita ko, darbo ir šeimos gyvenimo derinimas ir prieinamesnės kokybiškos socialinės paslaugos, yra vienas iš Europos socialinio fondo (ESF) investavimo prioritetų 48 . Kartu su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) 49 ir Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) 50 ESF suteikia valstybėms narėms galimybių tobulinti savo socialinę ir vaikų priežiūros infrastruktūrą ir spręsti su įvairių lygių paslaugų teikimu susijusius klausimus. Šių fondų lėšomis turėtų būti remiamas prieinamų, įperkamų ir kokybiškų formaliosios priežiūros paslaugų teikimas. Be to, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 51 ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) 52 suteikia galimybę gauti pagrindines paslaugas, taigi būtų galima panaudoti ir jų lėšas.

Europos semestras yra viena iš esminių ES priemonių Europai kylantiems ekonominiams uždaviniams spręsti, be kita ko, tėvams ir kitiems asmenims, kuriems tenka prižiūrėti savo priklausomus giminaičius, sudarant sąlygas naudotis užimtumui palankiomis ir prieinamomis priežiūros paslaugomis. Šis dialogas politikos klausimais svarbus pats savaime, tačiau jis taip pat padeda gauti įrodymų, kuriais remiantis nukreipiamas finansavimas iš ES.

Komisija imsis:

ne teisėkūros priemonių:

6. teiks gaires ir stebės:

– valstybėms narėms toliau teiks gaires dėl užimtumui palankių ir prieinamų priežiūros paslaugų ir vykstant Europos semestrui bei metinėje lyčių lygybės ataskaitoje stebės, kaip tos paslaugos teikiamos;

– toliau rems valstybes nares, kad jos teiktų kokybiškas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, ir dės daugiau pastangų, kad padėtų joms mokytis vienoms iš kitų ir nustatyti geriausią praktiką;

7. pasirūpins tiksliniais rodikliais ir duomenų rinkimu:

persvarstys su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra susijusį esamą 2020 m. švietimo ir mokymo tikslinį rodiklį;

– siekdama išnagrinėti galimybes parengti ES lygmens lyginamuosius standartus, užtikrins, kad būtų geriau renkami ES lygmens duomenys apie priežiūros, ypač formaliosios ilgalaikės priežiūros ir nemokyklinės priežiūros, paslaugų prieinamumą, įperkamumą ir kokybę;

8. teiks finansavimą:

– su valstybėmis narėmis parengs specialiai pritaikytą metodą, kad paskatintų naudotis Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšomis socialinei infrastruktūrai, visų pirma susijusiai su vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis, finansuoti, be kita ko, sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus;

toliau tobulins prieinamų, įperkamų ir kokybiškų vaikų priežiūros, nemokyklinės priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimą, be kita ko, naudojantis ESF ir ERPF parama; jeigu per Europos semestrą nustatytiems atitinkamiems uždaviniams spręsti skirta nepakankamai lėšų, atsižvelgdama į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, prašys valstybių narių peržiūrėti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) 53  programavimą; 

– išnagrinės galimybes atsižvelgti į šiuos dalykus rengiant ES finansavimo programas po 2020 m., visų pirma pasinaudodama šioje srityje vykdant parengiamuosius veiksmus įgyta patirtimi.

2.3. Ekonominių paskatų tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims nedirbti mažinimas

Valstybių narių mokesčių ir išmokų sistemose finansinės paskatos antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims pradėti arba nepradėti dirbti ar dirbti ilgiau skiriasi: pavyzdžiui, taikomos bendro apmokestinimo sistemos, perleidžiamasis mokesčių kreditas arba mokesčių atskaita namų ūkiams, kuriuose šeimą išlaiko vienas asmuo. Visoje ES antrasis šeimoje uždirbantis asmuo (arba mažiau iš poros uždirbantis asmuo) dažniausiai yra moteris. Tik mažumoje šalių galimas reikšmingas tiesioginių vaikų priežiūros išlaidų sumažinimas taikant mokesčių kreditus ar kitais būdais 54 . Iš antrųjų šeimoje uždirbančių asmenų didžiausia atskirties darbo rinkoje rizika kyla mažų vaikų turinčioms moterims 55 .

Šia iniciatyva siekiama padėti valstybėms narėms panaikinti ekonomines paskatas nedirbti, kurios trukdo moterims dalyvauti darbo rinkoje ir siekti gerų rezultatų.

Komisija imsis:

ne teisėkūros priemonių:

9. teiks gaires ir stebės:

– toliau nustatinės dėl mokesčių ir išmokų sistemų kiekvienoje šalyje kylančias kliūtis ir stebės pažangą jas mažinant, visų pirma per Europos semestrą koordinuojant ES ekonominę politiką, taip pat pateiks tinkamos formos Komisijos gaires;

– pagal Tarpusavio mokymosi programą rengiamame seminare su socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis dalysis geriausia patirtimi, kaip mažinti ekonomines paskatas antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims nedirbti (daugiau);

10. užtikrins, kad būtų geriau renkami ES lygmens duomenys apie ekonomines paskatas antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims nedirbti; vykstant Europos semestrui parengs ir taikys ES lygmens lyginamuosius standartus dėl mokesčių ir išmokų sistemų nulemtų paskatų antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims nedirbti.

3. Išvados. Tolesni veiksmai

XXI a. Europoje turėtume gyventi taip, kad būtų įmanoma pasiekti tinkamą šeimos ir profesinių pareigų pusiausvyrą ir būtų užtikrintos lygios moterų ir vyrų galimybės darbe ir namuose. ES ir nacionalinės teisės aktai ir politika turėtų padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimos gyvenimą, bendrovėms – išlaikyti talentingus darbuotojus, taip pat skatinti ir darbdavių, ir darbuotojų lankstumą, propaguoti lygias galimybes, skatinti ekonomikos augimą ir duoti naudos visai visuomenei, įskaitant vaikus ir nuo prižiūrinčiųjų šeimos narių priklausomus asmenis.

Šiuo plataus užmojo išsamiu vienas kitą papildančių teisėkūros ir politikos priemonių rinkiniu siekiama modernizuoti profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politikos kūrimo būdus ir pateikti daugelio tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų kasdienį gyvenimą pagerinsiančių priemonių.

Vienas iš pagrindinių šios iniciatyvos tikslų – sustiprinti esamą vaiko priežiūros atostogų sistemą, naujomis su apmokėjimu, lankstumu ir perleidimo teisės nebuvimu susijusiomis priemonėmis sudarant palankesnes sąlygas atostogų eiti ir moterims, ir vyrams. Be to, įdiegus priežiūros atostogas ir tėvystės atostogas darbuotojams derinti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą bus dar lengviau. Taip pat skatinama naudotis susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų ir ne teisėkūros priemonėmis užtikrinama daugiau ir geresnių priežiūros galimybių – tai yra viena iš esminių profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo iniciatyvos dalių. Šiems veiksmams paremti bus sutelktos finansinės priemonės ir, jei įmanoma, esamos ES biudžeto lėšos bus nukreiptos pirmenybinėms investicijoms, kurios padeda įgyvendinti šią iniciatyvą.

Komisija taip pat didins politikų informuotumą apie didžiulę profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politikos svarbą Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo perspektyvoms ir toliau kartu su valstybėmis narėmis kurs jų nacionalinėms sąlygoms tinkamiausią profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politiką. Komisija atidžiai stebės profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politiką valstybėse narėse. Reguliariai peržiūrint tam tikrus profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politikos rodiklius bus gauta grįžtamosios informacijos, o į tai bus atsižvelgiama rengiantis Europos semestrui ir kuriant ES ir nacionalinio lygmens lyčių lygybės politiką.

Kad ši iniciatyva būtų sėkminga, būtini bendri įsipareigojimai. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą pritarti šiam komunikatui ir aktyviai remti jo įgyvendinimą Europos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir visais kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Teisėkūros institucijos raginamos greitai susitarti dėl šiame priemonių rinkinyje siūlomų teisėkūros priemonių. Komisija ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir visus susijusius dalyvius dėti daugiau pastangų kuriant geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politiką ir rūpinantis dar didesne mūsų Europos visuomenės gerove.

(1)  Eurofound. (2016) Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas. Iššūkiai ir sprendimai.
(2)  Motinystės atostogų direktyva 92/85/EEB buvo priimta 1992 m. ir nuo to laiko nebuvo keista. Vaiko priežiūros atostogų direktyva iš pradžių buvo priimta 1996 m. ir iš esmės iš dalies pakeista ir patobulinta 2010 m.
(3)   https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/gender-equality-work-life-balance_en.pdf  
(4)  2015 m. tretinį arba aukštesnį išsilavinimą buvo įgijusios 43,4 proc. moterų (30–34 metų) ir 34 proc. vyrų. Jei nenurodyta kitaip, statistiniai duomenys yra pateikti Eurostato.
(5)  Nemažai šalių tėvystės poveikis yra itin didelis ir jaunesnių nei 6 metų vaikų turinčių moterų užimtumo lygis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų žemesnis už bevaikių moterų (Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje ir Suomijoje).
(6)  Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Estijoje, Slovakijoje, Airijoje, Vengrijoje.
(7)  Maltoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Liuksemburge vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas 55–64 metų amžiaus grupėje yra didesnis nei 35 proc.
(8)  Dirbančios moterys nemokamą darbą dirba vidutiniškai 22 valandas per savaitę, o dirbantys vyrai – mažiau nei 10 valandų. Eurofound (2015 m.).
(9)  Kartu taip pat gali labiau paplisti mažų garantijų darbas ne visą darbo laiką bei atsitiktinis darbas, o darbą ir asmeninį gyvenimą skiriančios ribos gali išblukti. Žr., pvz.: Eurofound ir TDO. (2017) Working anytime, anywhere: The effects on the world of work (Darbas visur ir visada. Poveikis darbo rinkai). https://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2017/working-anytime-anywhere-the-effects-on-the-world-of-work
(10)  Baltoji knyga dėl Europos ateities, Europos Komisija, COM(2017) 2025.
(11)  Europos Komisija. (2015) 2015 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.).
(12)  Visame pasaulyje iš viso 70 proc. moterų ir beveik tiek pat, t. y. 66 proc., vyrų pageidautų, kad moterys dirbtų mokamą darbą (įskaitant tuos, kurie norėtų, kad moterys tik dirbtų mokamą darbą, ir tuos, kurie pageidautų, kad jos galėtų ir dirbti mokamą darbą, ir rūpintis namais bei šeima). Kiekvienas iš šių rezultatų yra daugiau kaip dvigubai didesnis už norinčiųjų, kad moterys tik liktų namuose, procentą. TDO. (2017) Towards a better future for women and work: Voices of women and men. World Gallup Poll (Siekiant geresnės moterų ateities darbe. Moterų ir vyrų balsas. Pasaulinė apklausa). http://ilo.org/global/publications/books/WCMS_546256/lang--en/index.htm
(13)  Brilli, Y., Del Boca, D. ir Pronzato, C. D. (2016) Does childcare availability play a role in maternal employment and children's development? Evidence from Italy (Ar prieinama vaikų priežiūra turi įtakos motinų užimtumui ir vaikų raidai? Italijoje surinkti įrodymai). Review of Economics of the Household 14 tomas, p. 27–51. 7 BP projektas „Families and Societies“ (Šeimos ir visuomenės).
(14)  Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32013H0112
(15)  Europos Komisija. (2015) Secondary earners and fiscal policies in Europe (Antrieji šeimoje uždirbantys asmenys ir fiskalinė politika Europoje).
(16)  Žr. 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB (OL L 68, 2010 3 18), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL L 204, 2006 7 26), 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28), 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) (OL L 14, 1998 1 20), ir 2008 m. Komisijos pasiūlymą persvarstyti Direktyvą 92/85/EEB dėl motinystės apsaugos (nuoroda pateikta pirmiau).
(17)  Daugiau informacijos pateikta https://ec.europa.eu/info/strategy/european-semester_lt .
(18)  Jau 1992 m. Taryba pateikė Rekomendaciją dėl vaikų priežiūros (92/241/EEB, OL L 123, 1992 5 8).
(19)  Nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. socialiniai partneriai pirmiausia buvo paraginti pareikšti nuomonę apie galimas ES veiksmų kryptis. Per antrąjį konsultacijų etapą nuo 2016 m. liepos iki rugsėjo mėn. socialiniai partneriai pareiškė nuomonę apie įvairias galimas ES lygmens priemones.
(20)  2016/2017 (INI) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A8-2016-0253+0+DOC+XML+V0//LT  
(21)   http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2017-0010+0+DOC+XML+V0//LT  
(22)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Prie komunikato „Nauja tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo pradžia“ pridedamas poveikio vertinimas.
(23)  Žr., pvz.: EBPO. (2016) Dare to Share – Deutschlands Weg zur Partnerschaftlichkeit in Familie und Beruf. http://dx.doi.org/10.1787/9789264263420-de ; „Vyrų vaidmuo siekiant lyčių lygybės. Europos strategijos ir įžvalgos“ (2012 m. gruodžio mėn. Teisingumo GD tyrimas).
(24)  Tarybos direktyva 2010/18/ES.
(25)  Žr., pvz.: Castro-García, C. ir Pazos-Moran, M. (2016) Parental leave policy and gender equality in Europe (Vaiko priežiūros atostogų politika ir lyčių lygybė Europoje). Feminist Economics, 22 (3); Duvander, A-Z. ir Johansson, M. (2012) What are the effects of reforms promoting fathers’ parental leave use? (Koks yra reformų, kuriomis tėvai yra skatinami naudotis vaiko priežiūros atostogomis, poveikis?) Journal of European Social Policy, 22 (3).
(26)  Išskyrus Direktyvos 2006/54/EB nuostatas dėl apsaugos nuo atleidimo iš darbo, jeigu tokios atostogos valstybėse narėse yra.
(27)  Huerta, M. et al. (2013) Fathers' Leave, Fathers' Involvement and Child Development: Are they Related? Evidence from Four OECD Countries (Tėvo atostogos, tėvo įsitraukimas ir vaiko raida – ar tai susiję? Keturiose EBPO šalyse surinkti įrodymai), OECD Social, Employment and Migration Working Papers, Nr. 140; EBPO. (2016) Parental Leave: Where are the Fathers? (Vaiko priežiūros atostogos. O kur tėvai?) Policy Brief 3/2016.
(28)  Darbingo amžiaus prižiūrintiesiems asmenims sunku derinti mokamą darbą ir priežiūros pareigas, todėl jie gali rinktis trumpinti darbo laiką arba nebedirbti mokamo darbo. Be to, priežiūros veikla gali sukelti išsekimą ir stresą. EBPO. (2011) Help Wanted? Providing and Paying for Long-Term Care (Reikia pagalbos? Ilgalaikės priežiūros užtikrinimas ir apmokėjimas). OECD Health Policy Studies.
(29)  Direktyvos 2010/18/ES 7 straipsnis, kuriame išdėstomos taisyklės dėl nebuvimo darbe dėl force majeure priežasčių.
(30)  Tarybos direktyva 92/85/EEB.
(31)  Tarybos direktyva 97/81/EB.
(32)  Direktyva 2006/54/EB.
(33)  Direktyva 2010/41/ES.
(34)  Equinet. (2016) Lyčių lygybės darbo grupės atsakymai dėl su lytimi susijusios diskriminacijos; Europos lyčių lygybės teisės ekspertų tinklas. (2012) Fighting Discrimination on the Grounds of Pregnancy, Maternity and Parenthood (Kova su diskriminacija dėl nėštumo, motinystės ir tėvystės); JK lygybės ir žmogaus teisių komisija. (2016) Pregnancy and Maternity-Related Discrimination and Disadvantage (Su nėštumu ir motinyste susijusi diskriminacija ir nepalankios sąlygos).
(35)  Komisija ypač rems esamos Direktyvos 92/85/EEB (Motinystės atostogų direktyvos) vykdymo užtikrinimą.
(36)  Plantenga, J., Remery, C. ir ES lyčių ir užimtumo ekspertų grupė. (2010) Flexible working time arrangements and gender equality. A comparative review of 30 European countries (Susitarimai dėl lankstaus darbo laiko ir lyčių lygybė. 30 Europos šalių lyginamoji apžvalga).
(37)  Propaguojant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą svarbu, kad lanksčios sąlygos būtų patogios darbuotojams, t. y. darbuotojai galėtų kontroliuoti tam tikrus užimtumo aspektus, pvz., darbo laiką. Žr., pvz.: Eurofound. (2015) Policies to improve work-life balance (Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo politika). https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/articles/working-conditions-industrial-relations/policies-to-improve-work-life-balance-0
(38)  Eurydice. (2014) Policy Brief. Early Childhood Education and Care (Politikos informacinis dokumentas „Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra“).
(39)  Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Barselonoje įvykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2002 m. kovo mėn., http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/71025.pdf.
(40)  Nemokyklinės priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų srityse ES lygmens lyginamųjų standartų nėra.
(41)  Tai rodo, kad nemokyklinės priežiūros paslaugos yra labai svarbios. Tokios paslaugos apima ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse mokyklose besimokantiems vaikams skirtus įvairius užsiėmimus prieš pamokas, tarp jų (per pietų pertrauką) ir po jų, taip pat per mokinių atostogas. Apibendrinti nemokyklinės priežiūros paslaugų teikimą sudėtinga, tačiau tokių paslaugų įvairovė, regis, gana didelė – iš dalies tai lemia švietimo sistemų skirtumai. Kad būtų galima stebėti ir vertinti nemokyklinės priežiūros paslaugų teikimą, gali būti itin naudinga parengti išsamesnius suderintus duomenis apie tokias paslaugas. http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/documents/130910_egge_out_of_school_en.pdf
(42)  2015 m. 28 ES valstybėse narėse skurdas ar socialinė atskirtis grėsė maždaug 26,9 proc. vaikų. Eurostatas (2017 m.) http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Children_at_risk_of_poverty_or_social_exclusion  
(43)  Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32013H0112  
(44)  Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija. (2016) Investing in the Care Economy (Investicijos į priežiūros ekonomiką). https://www.ituc-csi.org/investing-in-the-care-economy-a  
(45)  Europos socialinės politikos tinklas. (2016) Work-life balance measures for persons of working age with dependent relatives in Europe (Priklausomų giminaičių turintiems darbingo amžiaus asmenims Europoje taikomos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės). Apibendrinamoji ataskaita.
(46)  Taip pat reikia informuoti tėvus apie kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros naudą bendrajai vaikų raidai, pažintiniams gebėjimams ir sveikatai.
(47)  EBPO. (2016) Who uses childcare? Background brief on inequalities in the use of formal early childhood education and care (ECEC) among very young children (Kas naudojasi vaikų priežiūros paslaugomis? Informacinis pranešimas apie skirtumus naudojantis labai mažų vaikų formaliojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis). http://www.oecd.org/els/family/Who_uses_childcare-Backgrounder_inequalities_formal_ECEC.pdf  
(48)  Platesniam už profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą lyčių lygybės investavimo prioritetui skirta 1,5 mlrd. EUR.
(49)  2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ERPF skiria 1,3 mlrd. EUR investicijoms į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūrą remti.
(50)  Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) prisideda prie infrastruktūros ir inovacijų projektų, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimo. Privačioms priežiūros paslaugoms finansavimas gali būti skiriamas pagal pastarąją kategoriją – MVĮ liniją.
(51)  EŽŪFKP gali remti investicijas į pagrindines paslaugas, be kita ko, vaikų priežiūros ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugas.
(52)  Priežiūros paslaugos gali būti remiamos ir iš EJRŽF – įgyvendinant bendruomenės inicijuotas vietos plėtros priemones (per žuvininkystės vietos veiklos grupes).
(53)  ESIF – tai ESF, ERPF, EŽŪFKP, EJRŽF ir Sanglaudos fondas.
(54)  Bettio, F., Verashchagina, A. ir ES lyčių ir užimtumo ekspertų grupė. (2009) Fiscal system and female employment in Europe (Fiskalinė sistema ir moterų užimtumas Europoje). http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=5545&langId=en
(55)  Europos Komisija. (2015) Secondary earners and fiscal policies in Europe (Antrieji šeimoje uždirbantys asmenys ir fiskalinė politika Europoje). http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/documents/150511_secondary_earners_en.pdf