EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 02

COM(2017) 219 final

KOMISIJOS ATASKAITA

TREČIOJI KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų veiksmingumo didinimo

1.EUROPOS SIENŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS PAJĖGOS. EUROPOS INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO UŽTIKRINIMAS

Europos Sąjungos išorės sienų apsauga, be kita ko, pasitelkiant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, yra viena iš pagrindinių visapusiškos Europos migracijos politikos krypčių, kuria Europos Sąjunga dirba, kad būtų patenkinami Europos migracijos darbotvarkėje nustatyti neatidėliotini, vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikiai poreikiai. Šioje ataskaitoje įvertinama pažanga, padaryta nuo 2017 m. kovo mėn. didinant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų veiksmingumą, ir apžvelgiamas kiekvienas įgyvendinimo etapas, nustatytas pirmoje ir antroje pažangos ataskaitose. Visų pirma, ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie neseniai užbaigtus pažeidžiamumo vertinimo proceso etapus ir apie dislokuojamas pajėgas į pirmąsias su migrantų antplūdžiu susiduriančias valstybes nares. Joje taip pat pristatomi sprendimai ir diskusijos, vykusios per paskutinį valdančiosios tarybos posėdį 2017 m. kovo 29–30 d.

Šioje ataskaitoje taip pat išdėstomas svarbus procesas, kurio tikslas išplėtoti pagrindinę Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento koncepciją, t. y. išplėtoti strateginę sistemą siekiant užtikrinti, kad prie išorės sienų būtų vykdomas Europos integruotas sienų valdymas. Taip bus toliau plėtojamas integruoto išorės sienų valdymo sistemos, nurodytos SESV 77 straipsnio 2 dalies d punkte, principas.

2.OPERATYVINĖ PAGALBA VALSTYBĖMS NARĖMS

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra toliau valstybėms narėms teikia operatyvinę pagalbą vietoje sienų valdymo srityje – Agentūra į įvairius ES išorės sienų ruožus siunčia daugiau nei 1 500 sienos apsaugos pareigūnų ir kitų atitinkamų darbuotojų.

2.1.    Pajėgų dislokavimas pirmosiose su migrantų antplūdžiu susiduriančiose valstybėse narėse

Graikija

Agentūra Graikijoje vykdo tris skirtingas operacijas. Vykdant bendrą operaciją „Poseidon“ Egėjo jūroje, Graikijai padedama užtikrinti sienų kontrolę ir įgyvendinti migrantų antplūdžio valdymo požiūrį Egėjo jūros salose, taip pat ES ir Turkijos pareiškimą.

Vykdydama bendrą operaciją „Poseidon“, taip pat teikdama su readmisija susijusiai veiklai vykdyti skirtą pagalbą, Agentūra išsiuntė 866 pareigūnus, o Graikijos policija skyrė 280 saugumo pareigūnų (šias išlaidas bendrai finansuoja Agentūra). Taip pat skirta kitų pajėgumų: 3 jūrų patruliniai laivai, 2 pakrantės patruliniai laivai, 9 pakrantės patrulinės valtys, vienas orlaivis su nejudamaisiais sparnais, 2 sraigtasparniai, 20 patrulinių automobilių, 4 autobusai ir viena transporto priemonė su šiluminio vaizdo perdavimo įranga.

Agentūra taip pat remia Graikiją vykdydama bendras operacijas „Lanksti operatyvinė veikla“ (angl. Flexible Operational Activities) ir „Ryšių punktai“ (angl. Focal Points), per kurias padedama vykdyti sienų kontrolę. Per šias operacijas prie Graikijos sausumos sienų su Turkija, Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija iš viso išsiųsti 54 pareigūnai. Visų pirma, vykdant operatyvinę veiklą Šiaurės Graikijoje stiprinamas sienų stebėjimas ir užkertamas kelias neteisėtam antriniam judėjimui, taip dar labiau sugriežtinant ES atsaką į Vakarų Balkanų maršruto problemas. Šiuo metu išsiųsta 17 pareigūnų, o sutartame veiklos plane numatyta išsiųsti daugiau nei 60, tai reiškia, kad vis dar trūksta apie 40 pareigūnų.

Italija

Vykdydama bendrą operaciją „Triton“ Agentūra į Italiją ir centrinę Viduržemio jūros regiono dalį išsiuntė 345 pareigūnus, įskaitant dislokuotų išteklių įgulos narius ir ekspertus, padedančius įgyvendinti migrantų antplūdžio valdymo požiūrį. Dislokuotos pajėgos sustiprintos 3 orlaiviais, 2 sraigtasparniais, 2 jūrų patruliniais laivais, 6 pakrantės patruliniais laivais ir 3 pakrantės patrulinėmis valtimis.

Bulgarija

Agentūra toliau padeda Bulgarijai kontroliuoti sausumos sienas, be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtam antriniam judėjimui. Pagalba teikiama vykdant bendras operacijas „Lanksti operatyvinė veikla“ (angl. Flexible Operational Activities) ir „Ryšių punktai“ (angl. Focal Points) prie Bulgarijos sausumos sienų su Turkija ir Serbija. Šiuo metu išsiųsti 149 pareigūnai su 11 kinologų komandų ir dislokuotos 8 transporto priemonės su šiluminio vaizdo perdavimo įranga, 41 patrulinis automobilis, 8 CO2 detektoriai ir 39 pažangiosios į judesius reaguojančios kameros.

Ispanija

2017 m. gegužės 3 d. pradėta bendra operacija „Indalo 2017“, kurios tikslas padėti vykdyti suderintą operatyvinę veiklą prie Vakarų Balkanų regiono išorės jūrų sienų, siekiant kontroliuoti neteisėtos migracijos srautus į ES ir kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Gegužės mėn. numatyta dislokuoti 61 pareigūną, vieną orlaivį ir vieną jūrų patrulinį laivą.

Vakarų Balkanai

Į kitas valstybes nares šiuo metu išsiųsti 135 pareigūnai, kad padėtų užtikrinti sienų valdymą Vakarų Balkanų regione. Daugiausia pajėgų dislokuota vykdant bendras operacijas „Lanksti veikla“ prie Kroatijos ir Vengrijos sausumos sienų su Serbija. Šios pajėgos sustiprintos 10 kinologų komandų, 4 transporto priemonėmis su šiluminio vaizdo perdavimo įranga, 33 patruliniais automobiliais, vienu CO2 detektoriumi ir 12 pažangiųjų į judesius reaguojančių kamerų.

2.2.    Agentūros išteklių telkimas ir nuosavų pajėgumų stiprinimas siekiant suteikti operatyvinę pagalbą

Per 2017 m. kovo 29–30 d. posėdį Agentūros valdančiajai tarybai pristatyta 2017 m. metinė ataskaita dėl to, kaip valstybės narės laikosi įsipareigojimų Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių ir techninę įrangos rezervo atžvilgiu. Ši ataskaita netrukus bus pateikta Europos Parlamentui laikantis Agentūros ataskaitų teikimo įpareigojimų 1 .

Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2016 m., palyginti su ankstesniais metais, valstybės narės gerokai aktyviau dalyvauja Agentūros operatyvinėje veikloje. Dislokuotų Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių skaičius išaugo dvigubai – nuo 3 584 2015 m. iki 8 353 2016 m., o bendra dislokavimo trukmė pailgėjo daugiau nei trigubai – nuo 128 607 vieno žmogaus darbo dienų 2015 m. iki 411 939 darbo dienų 2016 m. 2016 m., palyginti su 2015 m., taip pat padidėjo aprūpinimas techniniais ištekliais: jūrų patruliniai laivai patruliavo 14 proc. daugiau valandų, pakrantės patruliniai laivai – 41 proc., o patruliniai automobiliai – 34 proc. daugiau valandų.

Vykdant dabartines operacijas tebesama didelių spragų – palyginti su poreikiais, Agentūros nustatytais remiantis rizikos analize, trūksta ir žmogiškųjų išteklių, ir techninės įrangos. Agentūros skaičiavimais, iš viso jos visoms 2017 m. operacijoms trūks beveik 60 000 dislokuotų pajėgų vieno žmogaus darbo dienų.

Siekdama užpildyti šias spragas Agentūra nuo 2017 m. vasario mėn. pabaigos kas savaitę informavo valstybes nares apie reikalingus išteklius. Agentūra taip pat didina savo gebėjimus teikti pagalbą pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms, išperkamąja nuoma įsigydama arba pirkdama įrangą ir paslaugas. Agentūra šiuo metu vykdo kelias viešųjų pirkimų procedūras dėl stebėjimo iš oro paslaugų ir mobiliųjų biurų įsigijimo.

Nuo 2017 m. Agentūra panaudos 10 mln. EUR per metus (iš viso 40 mln. EUR 2017–2020 m.) savo įrangai, ypač smulkiems ir vidutinio dydžio ištekliams, įsigyti. Agentūra jau nagrinėja būdus, kaip sustiprinti savo nuolatinius pajėgumus ir (arba) užtikrinti, kad jie veiktų po įsigijimo.

Agentūra turi parengti išsamią strategiją, kurią turėtų patvirtinti valdančioji taryba, dėl Agentūros nuosavų pajėgumų plėtojimo ir (arba) naudojimo 2017–2020 m., atsižvelgiant į įvairias Agentūros turimas galimybes (pvz., pirkimą, nuomą, išperkamąją nuomą, ilgalaikį dislokavimą).

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų:

·palaikydama dvišalius ryšius su valstybėmis narėmis, aktyviai siekti gauti būtinų išteklių vykdomoms operacijoms;

·iki 2017 m. lapkričio mėn. parengti ir pristatyti valdančiajai tarybai patvirtinti išsamią savo pajėgumų plėtojimo ir naudojimo 2017–2020 m. strategiją.

Valstybės narės turėtų:

·užtikrinti, kad Agentūra operacijoms vykdyti ir privalomiems rezervams valdyti galėtų naudotis ištekliais, dėl kurių buvo susitarta;

·skirti toliau nurodytų išteklių šiuo metu nustatytoms spragoms užpildyti.

3.PRIORITETINĖSE SRITYSE PADARYTA PAŽANGA

3.1.    Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros greitojo reagavimo pajėgumų didinimas, įskaitant privalomą išteklių telkimą

Greitojo reagavimo rezervas

Nors patvirtinta, kad skirti visi daugiau nei 1 500 sienos apsaugos pareigūnų ir kitų pareigūnų, tačiau visiškam greitojo reagavimo rezervo pasirengimui pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentą vis dar daro poveikį du toliau nurodyti dalykai.

1) Sienos apsaugos pareigūnų skyrimas

Reikalavimas paskirti sienos apsaugos pareigūnus aiškiai apibrėžtas Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 20 straipsnio 4 dalyje. Agentūra turi turėti pareigūnų vardus ir pavardes, kad užtikrintų rezervo kokybę, patikrindama, ar paskirti sienų apsaugos pareigūnai atitinka apibrėžtus profilius, ir užtikrindama, kad jie būtų tinkamai parengti dalyvauti operatyvinėje veikloje. Iki šiol tik kelios Šengeno valstybės (Belgija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Rumunija ir Šveicarija) yra pateikusios vardus ir pavardes visų ekspertų, kuriuos jos turėtų skirti pagal Europos sienų ir pakrančių pajėgų reglamento 1 priede nustatytus skaičius.

Komisija šį klausimą iškėlė 2017 m. kovo 27 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje. Kelios valstybės narės išreiškė susirūpinimą, kad dėl atostogų, ligos ar kitų nebuvimo darbe priežasčių negalima užtikrinti, kad visada galės dirbti visi paskirti sienos apsaugos pareigūnai.

Per 2017 m. kovo 29–30 d. Agentūros valdančiosios tarybos posėdį Komisija pabrėžė, kad reikėtų išnagrinėti, kaip tai išspręsti praktiškai, visiškai laikantis teisinio pagrindo. Bendrieji tokio praktinio sprendimo elementai 2 buvo pristatyti Bendrų išteklių tinklo posėdyje 2017 m. balandžio 25–26 d. Tačiau keletą klausimų reikia išsamiau paaiškinti. Agentūra gegužės mėn. pradžioje išplatins koncepcijos dokumentą, kuriame bus apibrėžtos išsamios siūlomo sprendimo sąlygos. Valstybėms narėms bus suteikta lankstumo neviršijant savo įnašų į pastovią Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų rezervą dalį, tačiau Agentūra taip pat gali patikrinti, ar pareigūnai atitinka profilius, ir užtikrinti mokymą.

2) Profilių suderinimas

Agentūra vis dar turi rasti nemažai tam tikrų profilių ekspertų, kuriuos įsipareigojo skirti valstybės narės pagal ribas, nustatytas atitinkamame valdančiosios tarybos įgyvendinimo sprendime. Paskirta 143 sienos apsaugos pareigūnais ir keliais kitų profilių pareigūnais per daug, tačiau trūksta 167 registravimo ir pirštų atspaudų ėmimo ekspertų bei 38 patikros ekspertų. Agentūra turėtų aktyviai spręsti šį klausimą palaikydama dvišalius ryšius su valstybėmis narėmis, ypač tomis, kurios paskyrė daugiausia perteklinių profilių pareigūnų, kad jos pakeistų savo įnašus ir skirtų registravimo ir pirštų atspaudų ėmimo pareigūnų bei patikros pareigūnų.

Greitojo reagavimo įrangos rezervas

Po pirmos ir antros pažangos ataskaitos Agentūra kovo mėn. dar kartą paskelbė konkursą dėl papildomų įnašų į rezervą. Dėl šių pastangų nuo 2017 m. balandžio mėn. vidurio nebetrūksta patrulinių automobilių ir įsipareigota papildomai skirti pakrantės patrulinių valčių, jūrų patrulinių laivų ir transporto priemonių su šiluminio vaizdo perdavimo įranga. Tačiau vis dar labai trūksta daugumos rūšių įrangos. Komisija apgailestauja, kad valstybės narės neprisiėmė naujų įsipareigojimų skirti išteklių į rezervą – iki šiol į jį išteklių skiria tik 14 valstybių narių (Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vokietija, Suomija, Vengrija, Italija, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija).

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų:

·siekdama užpildyti nustatytas įrangos spragas, skubiai pradėti dvišales diskusijas su Šengeno valstybėmis, visų pirma tomis, kurios iki šiol neskyrė išteklių į greitojo reagavimo įrangos rezervą (Belgija, Kipru, Danija, Estija, Prancūzija, Graikija, Malta, Norvegija, Liuksemburgu, Lietuva, Ispanija, Slovakija, Švedija ir Šveicarija);

·iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos užtikrinti, kad į greitojo reagavimo rezervą paskirti ekspertai, ypač registravimo ir pirštų atspaudų ėmimo pareigūnai bei patikros pareigūnai, būtų skiriami pagal konkrečių, valdančiosios tarybos apibrėžtų profilių skaičius;

·iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos patikrinti visų į greitojo reagavimo rezervą įtrauktų 1 500 sienos apsaugos pareigūnų prieinamumą ir iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos atlikti bandomąjį žmogiškųjų ir techninių rezervų išteklių dislokavimą.

Valstybės narės turėtų:

·iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos užpildyti nustatytas greitojo reagavimo įrangos rezervo spragas; itin daug pastangų turėtų dėti tos valstybės narės, kurios dar neprisidėjo prie šio rezervo;

·iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos pateikti į greitojo reagavimo rezervą skiriamų ekspertų vardus ir pavardes.

3.2.    Prevenciniai pažeidžiamumo vertinimai laikantis bendros metodikos

Stiprinti prevencinius vertinimus, kuriais užtikrinamas tinkamas Šengeno erdvės veikimas, – tebėra vienas svarbiausių Europos Sąjungos politikos prioritetų. Laikydamasi bendros metodikos ir sutarto tvarkaraščio, Agentūra aktyviai stengėsi parengti pažeidžiamumo vertinimus, kurie yra būtina Šengeno kokybės kontrolės proceso dalis. 

Visos valstybės narės, išskyrus Daniją 3 , pateikė Agentūrai duomenis apie turimus pajėgumus. Daugumos valstybių narių duomenys buvo pakankamai išsamūs. Tačiau aštuonios valstybės [Prancūzija, Vengrija, Italija, Malta, Norvegija, Švedija, Šveicarija ir Ispanija] pateikė tik dalinę informaciją (50–75 proc. reikiamų duomenų). Labai svarbu, kad valstybės narės ilgainiui sustiprintų nacionalinius gebėjimus rinkti tokius duomenis.

2017 m. kovo–balandžio mėn. Agentūra visų valstybių narių (išskyrus Daniją ir Vokietiją, nes jos vėlai pateikė duomenis) atžvilgiu atliko vadinamuosius pirminius vertinimus, t. y. remdamasi objektyviais kriterijais išsamiai išanalizavo valstybių narių turimus pajėgumus ir esamus grėsmių rodiklius. Dėl pirminių vertinimų projektų jau konsultuotasi su valstybėmis narėmis. Galutinės individualios ataskaitos su pagrindinėmis vertinimų išvadomis, visų pirma tos, kuriose nustatytos opiausios pažeidžiamumo problemos, 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje pateiktos 8 valstybėms narėms. Galutinės individualios ataskaitos likusioms valstybėms narėms turėtų būtų pateiktos gegužės mėn. pradžioje, nes atitinkamos valstybės narės pavėluotai pateikė pastabas.

Remdamasis pirminėmis vertinimo ataskaitomis, Agentūros vykdomasis direktorius iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos nuspręs dėl galimos rekomendacijos (-ų) atitinkamai valstybei narei (-ėms). Kadangi pagrindinis pažeidžiamumo vertinimų tikslas yra nustatyti, ypač valstybėse narėse, susiduriančiose su specifiniais ir neproporcingai dideliais sunkumais, galimus tiesioginius padarinius prie išorės sienų ir vėlesnius padarinius Šengeno erdvės veikimui, rekomendacijose pirmumo tvarka daugiausia dėmesio reikėtų skirti opiausioms pažeidžiamumo problemoms, susijusioms su šiuo metu prie išorės sienų iškilusiais uždaviniais, turinčiais įtakos tinkamam Šengeno erdvės veikimui.

Taip pat būtina, kad rekomendacijos su siūlomomis priemonėmis būtų tikslios, įgyvendinamos ir pagrįstos išsamia technine iš valstybių narių gauta informacija. Tik šiomis sąlygomis Agentūra galės veiksmingai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina rekomendacijas ir priemones. Jeigu šios priemonės nebus įgyvendintos per nustatytą laiką, vykdomasis direktorius turės perduoti šį klausimą nagrinėti valdančiajai tarybai ir apie tai pranešti Komisijai.

Atlikus pirminius vertinimus taip pat bus nustatytos kelios valstybės narės, kurių atžvilgiu Agentūra atliks vadinamąsias imitavimo pratybas, kad įvertintų jų pajėgumus įveikti būsimus uždavinius prie išorės sienų. Per šias pratybas būtų nagrinėjami ir bandomi valstybių narių pajėgumai, visų pirma jų nenumatytų atvejų planavimas, atsižvelgiant į riziką ir scenarijus, kurie nepasireiškė, bet gali būti tikėtini, remiantis padėties kaimyninėse trečiosiose šalyse ir pagrindinėse kilmės ir tranzito šalyse analize. 2017 m. spalio mėn. pabaigoje, kai bus gauti imitavimo pratybų rezultatai, vykdomasis direktorius gali atitinkamoms valstybėms narėms pateikti antrąsias rekomendacijas.

Nuo 2017 m. balandžio mėn. Agentūra turėtų atlikti vadinamąjį kylančių grėsmių vertinimą. Remdamasi kas mėnesį atliekama valstybių narių analize pagal atitinkamus rodiklius, Agentūra gali bet kuriuo metu pradėti konkretų vertinimą ir (arba) imitavimo pratybas, kad išnagrinėtų valstybės narės pajėgumus reaguoti į kylančias naujas grėsmes, ir po to galbūt pateikti papildomų rekomendacijų dėl pažeidžiamumo problemų, į kurias nebuvo atsižvelgta per ankstesnius pirminius vertinimus arba simuliavimo pratybas.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų:

·remdamasi pirmaisiais pažeidžiamumo vertinimo proceso rezultatais ir kita informacija, pirmiausia siekti nustatyti opiausias pažeidžiamumo problemas;

·užtikrinti, kad už pažeidžiamumo vertinimo procesą atsakinga grupė iki 2017 m. vasaros turėtų pakankamai darbuotojų;

·remdamasi pirminio vertinimo rezultatais, iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos atitinkamoms valstybėms narėms pateikti rekomendacijas prioritetine tvarka pašalinti opiausias pažeidžiamumo problemas;

·iki 2017 m. birželio 15 d. perduoti pirmuosius pažeidžiamumo vertinimo rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 13 straipsnio 9 dalį;

·iki 2017 m. spalio mėn. atlikti imitavimo pratybas dėl būsimų uždavinių;

·iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos, remdamasi įgyta patirtimi, patvirtinti persvarstytą bendrą pažeidžiamumo vertinimų metodiką.

Valstybės narės turėtų:

·Danija turėtų iki 2017 m. gegužės 15 d. pateikti reikiamus duomenis, kad Agentūra galėtų atlikti pirminį vertinimą;

·valstybės narės, nepateikusios išsamių duomenų apie turimus pajėgumus, turėtų patobulinti savo atitinkamus nacionalinius duomenų rinkimo procesus; 

·valstybės narės, kurioms po pirminio vertinimo bus pateiktos rekomendacijos, turėtų parengti būtinus veiksmų planus ir reguliariai teikti ataskaitas Agentūrai;

·visos imitavimo pratyboms atrinktos valstybės narės turėtų greitai reaguoti į Agentūros prašymus dėl papildomų duomenų ir informacijos.

3.3.    Grąžinimo rėmimas

Agentūros remiamų grąžinimo operacijų tempas tebeauga. 2017 m. sausio 1 d. – balandžio 7 d. Agentūra suteikė paramą 92 trečiųjų šalių piliečių grąžinimo operacijoms, per kurias grąžinti 3 879 trečiųjų šalių piliečiai.

48 iš šių 92 operacijų buvo susijusios su skrydžiais į Vakarų Balkanų šalis. Tik nedidelis skaičius grąžinimo operacijų įvykdyta su Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalimis. Iš dalies tai lėmė tai, kad kelios trečiosios šalys nepriima užsakomųjų skrydžių ir leidžia grąžinti savo piliečius tik komerciniais skrydžiais. Dėl šios priežasties Agentūra turėtų skubiai pradėti teikti paramą valstybėms narėms komercinių skrydžių operacijų srityje.

Nuo 2017 m. sausio 7 d. operacijose gali dalyvauti trys naujos grupės: priverstinio grąžinimo stebėtojų, priverstinio grąžinimo lydinčiųjų asmenų ir grąžinimo specialistų. Iki 2017 m. balandžio 7 d. prie šių grupių sudarymo prisidėjo 25 valstybės narės – jos skyrė 536 iš 690 reikiamų ekspertų. Prie šių grupių sudarymo neprisidėjusios Šengeno valstybės (Kipras ir Šveicarija) turi kuo skubiau tai padaryti. 

Visos valstybės narės turi užpildyti spragas, visų pirma susijusias su priverstinio grąžinimo lydinčiųjų asmenų grupe, kuriai pasiūlyta skirti tik 416 ekspertų (iš viso prašoma skirti 600 ekspertų). Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Agentūra, turėtų užtikrinti, kad grąžinimo specialistų grupėje pakaktų visų įgūdžių ir kompetencijos, reikalingos su grąžinimu susijusiai veiklai vykdyti, turinčių asmenų. Tai itin svarbu turint omenyje tai, kad, palyginti su praėjusiais metais, vykdoma vis daugiau grąžinimo operacijų, taip pat atsižvelgiant į grąžinimo pagalbos, kurios gali prireikti artimiausiais mėnesiais, poreikį.

Grąžinimo grupėmis naudojamasi praktiškai. Dalyvaujant priverstinio grąžinimo stebėtojui iš grupės, iki 2017 m. balandžio 7 d. stebėta 19 grąžinimo operacijų. Iki šiol iš grupės buvo išsiųsti 10 priverstinio grąžinimo lydinčiųjų asmenų teikiant operatyvinę pagalbą.

Vis dar reikia suteikti aiškumo dėl praktinių sąlygų ir taisyklių, susijusių su grupių narių siuntimu, taip pat dėl jų veiklos uždavinių ir teisinės atsakomybės. Agentūra turėtų siekti apibrėžti šiuos elementus ir suteikti tvirtą šių grupių veikimo pagrindą bei užtikrinti, kad jos būtų parengtos išsiuntimui iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos, kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje.

Norėdama susidoroti su papildomu darbo krūviu ir visapusiškai pateisinti su naujais įgaliojimais susijusius lūkesčius, Agentūra turėtų nedelsdama imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų užpildytos laisvos darbo vietos ir kad būtų visiškai panaudojamos grąžinimo veiklai skirtos biudžeto lėšos.

Komunikate „Veiksmingesnė grąžinimo politika Europos Sąjungoje. Atnaujintas veiksmų planas“ 4 Komisija pasiūlė Agentūrai papildomų priemonių ir veiksmų grąžinimo veiklai sustiprinti. Susijusi pažanga bus apžvelgta kitoje ataskaitoje.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų:

·apibrėžti praktines grupių narių siuntimo sąlygas, taisykles, veiklos užduotis ir teisinę atsakomybę, kad būtų galima užtikrinti, jog vėliausiai 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje visos šios grupės būtų pasirengusios išvykti;

·iki 2017 m. birželio mėn. užpildyti laisvas su grąžinimo veikla susijusias darbo vietas;

·užtikrinti, kad būtų visiškai panaudojami 2017 m. grąžinimo veiklai skirti finansiniai ištekliai.

Valstybės narės turėtų:

·nedelsdamos prisidėti prie grupių sudarymo, jeigu iki šiol to nepadarė (Kipras ir Šveicarija);

·užpildyti likusias grupių spragas;

·nedelsdamos pradėti kas mėnesį teikti informaciją apie preliminariai planuojamas vykdyti nacionalines grąžinimo operacijas, įskaitant grąžinamų asmenų skaičių ir trečiąsias šalis, į kurias grąžinama.

3.4.    Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros skundų nagrinėjimo mechanizmo sukūrimas

Nuo paskutinės ataskaitos paskelbimo naujų skundų nepateikta. Agentūra vis dar turi patobulinti informacijos apie mechanizmą sklaidą, be kita ko, skundų formų prieinamumą Agentūros interneto svetainėje. Būsimus skundus Agentūra galės geriau tvarkyti naudodamasi IT bylų valdymo sistema, kurią numatyta užbaigti 2017 m. birželio mėn. Kai bus sukurta visa būtina infrastruktūra, Agentūra turėtų pradėti informavimo kampaniją, kad padarytų skundų nagrinėjimo mechanizmą labiau matomą.

Kalbant apie papildomus darbuotojus, padėsiančius pagrindinių teisių pareigūnui, kovo mėn. įdarbintas vienas laikinasis darbuotojas; jis turėtų prisijungti prie Agentūros 2017 m. gegužės mėn. 2017 m. gegužės mėn. bus pradėtos dviejų asistentų (sutartininkų) įdarbinimo procedūros. Be to, Agentūra turėtų skirti daugiau darbuotojų pagrindinių teisių pareigūnui.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų:

·iki 2017 m. liepos mėn. pabaigos įdarbinti du papildomus darbuotojus, padėsiančius pagrindinių teisių pareigūnui;

·iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos užbaigti kurti IT infrastruktūrą, kad skundų formos būtų prieinamesnės;

·vykdyti informavimo kampaniją, siekiant suteikti daugiau informacijos apie skundų nagrinėjimo mechanizmą.

3.5.    Sąlygų veiksmingesniam operatyviniam bendradarbiavimui su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis sudarymas, parengiant tipinį susitarimą dėl statuso

Kalbant apie Agentūros operatyvinį bendradarbiavimą su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis, valdančioji taryba 2017 m. kovo 29–30 d. posėdyje buvo informuota apie vykdomojo direktoriaus ketinimą vėl pradėti derybas dėl darbinio susitarimo dėl bendradarbiavimo su Libija.

Agentūra taip pat pateikė koncepcijos dokumentą dėl į tas pačias vietas išsiųstų Agentūros ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų ir Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimo.

Ryšių palaikymo pareigūnas, kuris turėtų būti išsiųstas į Nigerį, prie Agentūros prisijungs 2017 m. gegužės 16 d. Taip pat baigta ryšių palaikymo pareigūno Vakarų Balkanuose atrankos procedūra ir atrinktas kandidatas turėtų prisijungti prie Agentūros 2017 m. liepos 1 d. Abu kandidatai prieš išsiuntimą atitinkamai į Nigerį (2017 m. birželio mėn.) ir Serbiją (2017 m. vasara) dalyvaus mokymuose.

2017 m. kovo 8 d. Taryba priėmė atitinkamus sprendimus, kuriais Komisija įgaliojama pradėti derybas su Serbija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, siekiant susitarti dėl susitarimų dėl statuso, reikalingų norint į jų teritorijas išsiųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrius. Pirmasis derybų su Serbija raundas įvyko 2017 m. balandžio 7 d., kitas raundas vyks 2017 m. gegužės 11–12 d. Komisija siekia, kad šie susitarimai su Serbija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija būtų sudaryti kuo greičiau.

Tolesni veiksmai

Komisija

·pradės oficialias derybas su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, kai tik ši bus pasirengusi pradėti derybas dėl susitarimo dėl statuso.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų

·atitinkamai iki 2017 m. birželio ir rugpjūčio mėn. baigti įdarbinti ir išsiųsti ryšių palaikymo pareigūnus į Nigerį ir Serbiją.

3.6.    Susitarimas dėl būstinės

Komisija palankiai vertina tai, kad Agentūros vykdomasis direktorius ir Lenkijos vidaus reikalų ministras 2017 m. kovo 8 d. pasirašė susitarimą dėl būstinės. Šis susitarimas įsigalios po trijų mėnesių nuo paskutinio šalių pranešimo apie vidaus procedūrų užbaigimą. Agentūros procedūra baigta vadovaujančiajai tarybai patvirtinus susitarimą ir vykdomajam direktoriui jį galutinai pasirašius. Lenkija vis dar turi ratifikuoti susitarimą.

Tolesni veiksmai

·Lenkija turėtų kuo greičiau ratifikuoti susitarimą dėl būstinės.

3.7. Ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimas valstybėse narėse

Agentūra turėtų reguliariai stebėti, kaip valstybės narės valdo išorės sienas, ne tik atlikdama rizikos analizę, keisdamasi informacija ir naudodama Europos sienų stebėjimo sistemą (EUROSUR), bet ir per savo ryšių palaikymo pareigūnus valstybėse narėse.

Per 2017 m. kovo 29–30 d. valdančiosios tarybos posėdį vykdomasis direktorius pateikė valdančiajai tarybai patvirtinti sprendimo projektą, kuriame aprašytas ryšių palaikymo pareigūnų vaidmuo ir užduotys, jų prieiga prie informacijos ir kelių valstybių narių priskyrimas vienam ryšių palaikymo pareigūnui. Vienas ryšių palaikymo pareigūnas galėtų būti atsakingas už ne daugiau kaip keturias valstybes nares, geografiškai artimas viena kitai. Susitarimo memorandumas dėl dislokavimo sąlygų turėtų būti pasirašytas su visomis valstybėmis narėmis per šešis mėnesius nuo valdančiosios tarybos sprendimo. Per tą laiką Agentūra įdarbins ir parengs tinkamus kandidatus.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų:

 

·pateikti galutinį susijusio įgyvendinimo sprendimo projektą valdančiajai tarybai patvirtinti iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos;

·pradėti atitinkamas ryšių palaikymo pareigūnų atrankos procedūras siekiant galiausiai juos įdarbinti, parengti ir veiksmingai dislokuoti ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos.

Valstybės narės turėtų

·iki 2017 m. spalio mėn. susitarti su Agentūra dėl susitarimo memorandumo, kuriame nustatomos ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimo sąlygos.

3.8.    Agentūros personalo didinimas

Per pirmas 90 kalendorinių 2017 m. dienų Agentūroje dirbo 91 naujas darbuotojas. Šiuo metu vyksta beveik 100 asmenų įdarbinimo procedūros ir 132 tokios procedūros bus pradėtos per ateinančius mėnesius. Numatyta, kad iki 2017 m. pabaigos Agentūroje turėtų dirbti 655 darbuotojai, t. y. beveik du kartus daugiau nei 2015 m.

Agentūrai sudėtinga įdarbinti darbuotojus iš kuo įvairesnių ES valstybių narių geografinių vietovių, kaip reikalaujama pagal Tarnybos nuostatų 27 straipsnį. Agentūrai taip pat sudėtinga užpildyti naujus deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams numatytus postus (maždaug 25 proc. visų naujų postų), nes valstybės narės mažai jų skiria.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų:

 

·iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos pradėti įdarbinimo procedūras dėl visų pagal 2017 m. sutartą etatų planą numatytų postų;

·užtikrinti, kad būtų veiksmingai įsisavinami papildomi finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į biudžeto valdymo institucijos patvirtintus prioritetus.

Komisija

·išnagrinės, kaip Agentūra galėtų išspręsti įdarbinimo problemas.

Valstybės narės turėtų

·užtikrinti geresnius deleguotųjų nacionalinių ekspertų siuntimo rezultatus.

4.EUROPOS INTEGRUOTAS SIENŲ VALDYMAS. TOLESNI VEIKSMAI

4.1. Integruotas sienų valdymas

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamente nustatyti bendrieji Europos integruoto sienų valdymo principai ir taip pirmą kartą teisiškai įgyvendinta SESV 77 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinta sąvoka.

Šiuo reglamentu nustatomas 11 strateginių komponentų sąrašas, be kita ko, apimantis sienų kontrolę, paiešką ir gelbėjimą atvejais, kurie gali kilti vykdant jūrų sienų stebėjimo operacijas, rizikos analizę, agentūrų bendradarbiavimą, valstybių narių bendradarbiavimą, Šengeno kokybės kontrolės mechanizmą ir solidarumo mechanizmus, visų pirma Sąjungos finansavimo priemones. Remiantis šiuo pagrindu galima kurti tinkamos struktūros strateginę sistemą, skirtą Europos integruotam sienų valdymui veiksmingai įgyvendinti nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis.

Siekiant įgyvendinti integruoto sienų valdymo koncepciją, reikalingas strateginis procesas, kurį sudarytų trys kryptys: 1) Europos integruoto sienų valdymo strategijos apibrėžimas politiniu lygmeniu ES institucijose, 2) techninės ir veiklos strategijos priėmimas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje ir 3) nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų nustatymas kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant užtikrinti, kad koncepcija būtų įgyvendinta vienodai. Tai turėtų padėti sukurti sąveikią ir vieningą strateginę Europos integruoto sienų valdymo sistemą, skirtą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms, siekiant užtikrinti, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinta.

4.2.    ES institucijų politinė sistema

Pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentą už Europos integruoto sienų valdymo strategijos plėtojimą atsakingos Sąjungos institucijos.

Rengiant Europos integruoto sienų valdymo strategiją, bus itin svarbu, kad Komisija, Europos Parlamenta ir Taryba tarpusavyje bendradarbiautų. Kad institucijos galėtų formuoti politinę strategiją, Komisija kartu su Agentūra surengs du specialius praktinius seminarus, kuriuose dalyvaus valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai; šio proceso rezultatas bus Europos integruoto sienų valdymo strategijos politinė sistema, kuri bus nustatyta komunikate. Europos Parlamento ir Tarybos bus prašoma patvirtinti šį komunikatą.

4.3.    Agentūros techninė ir veiklos strategija

Pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 3 straipsnio 2 dalį Agentūra turi nustatyti Europos integruoto sienų valdymo techninę ir veiklos strategiją. Nors Agentūra šios užduoties turėtų imtis kuo greičiau, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, galiausiai Agentūros valdančioji taryba veiklos ir techninę strategiją turėtų patvirtinti tik po to, kai trys institucijos bus patvirtinusios atitinkamą politinę strategiją.

4.4.    Valstybių narių nacionalinės strategijos

Nacionalinėmis pastangomis turėtų būti užtikrintas veiksmingas Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimas. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nustato savo nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas atsižvelgdamos į Agentūros parengtą techninę ir veiklos strategiją.

Siekdama sukurti vieną bendrą nacionalinę strategiją ir jos veiksmų planą, kiekviena valstybė narė turėtų kuo greičiau pradėti parengiamąjį procesą, kuriame dalyvautų visos susijusios nacionalinės institucijos, atsakingos už sienų valdymą ir grąžinimą. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų visokeriopai naudotis Komisijos ir Agentūros parengta mokymo programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų rengimo metodikai. Tolesnes sesijas numatyta surengti 2017 m. gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėn.

Kai ES institucijos patvirtins politinę sistemą ir bus nustatyta Agentūros veiklos ir techninė strategija, valstybės narės turės atitinkamai parengti savo nacionalines strategijas.

Tolesni veiksmai

Komisija:

·2017 m. birželio ir rugsėjo mėn. surengs du tikslinius praktinius seminarus su valstybių narių ir Europos Parlamento atstovais, kuriuose aptars Europos integruoto sienų valdymo politinės sistemos plėtojimą;

·iki 2017 m. spalio mėn. priims komunikatą, kuriame apibrėš pagrindinius Europos integruoto sienų valdymo politinės strategijos elementus;

·numatys 2018 m. atlikti nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų Šengeno vertinimą.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų:

·2017 m. antrą pusmetį, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, pradėti rengti integruoto sienų valdymo veiklos ir techninę strategiją;

·iki 2018 m. vasario mėn. priimti Europos integruoto sienų valdymo techninę ir veiklos strategiją (priima valdančioji taryba), kai ES institucijos susitars dėl integruoto sienų valdymo politinės strategijos;

·glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija parengti specialų atrinktiems integruoto sienų valdymo ekspertams skirtą kursą apie Šengeno vertinimą.

Valstybės narės turėtų:

·2017 m. birželio–gruodžio mėn. pradėti nacionalinius procesus, kad sukurtų nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas;

·suderinti atitinkamas nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas su politine strategija ir technine bei veiklos strategija per šešis mėnesius po pastarosios strategijos priėmimo;

·būti pasirengusios, kad dėl jų nacionalinės integruoto sienų valdymo strategijos bus atliktas Šengeno vertinimas (nuo 2018 m. rudens pabaigos).

5.IŠVADA

Iš trečiosios ataskaitos matyti, kad toliau plėtota Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamente numatyta veikla ir priemonės, siekiant kuo greičiau sustiprinti ES pajėgumą apsaugoti išorės sienas.

Visų pirma, Agentūra beveik visoms valstybėms narėms pateikė pirmus pirminius pažeidžiamumo vertinimus ir netrukus atitinkamoms valstybėms narėms pateiks rekomendacijas su konkrečiomis priemonėmis, kad būtų išspręstos nustatytos pažeidžiamumo problemos. Be to, iš greitai priimtų Tarybos sprendimų, kuriais Komisija įgaliojama vesti derybas su Serbija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublikos Makedonija dėl susitarimo dėl statuso, ir iš netrukus prasidėjusio pirmo derybų su Serbija raundo matyti, kad Europos sienų ir pakrančių pajėgų veiksmingumo didinimas yra nuolatinis politinis prioritetas.

Tačiau valstybės narės padarė nepakankamą pažangą užtikrinant visišką operacinį greito reagavimo rezervų pajėgumą, visų pirma siekiant užpildyti greitojo reagavimo įrangos rezervo spragas. Be to, reikia toliau dėti bendras pastangas siekiant pašalinti nuolatines spragas, susijusias su pajėgų dislokavimu vykdomoms bendroms operacijoms, kuriomis padedama pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms veiksmingai valdyti išorės sienas. Šias spragas reikia užpildyti kuo skubiau. Valstybės narės taip pat skatinamos geriau naudotis sustiprintu Agentūros gebėjimu teikti pagalbą grąžinimo operacijų srityje.

Komisija tikisi dirbti išvien su Europos Parlamentu, Taryba ir Agentūros rengiant strateginę Europos integruoto sienų valdymo sistemą.

Siekiant sparčiau didinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų veiksmingumą, Komisija ragina Tarybą įvertinti iki šiol padarytą pažangą ir imtis siūlomų veiksmų.

Kitą pažangos, padarytos stiprinant išorės sienas, ataskaitą Komisija pateiks vasarą.

(1)

     Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 20 straipsnio 12 dalis ir 39 straipsnio 13 dalis.

(2)

2     Visi 5 000 pastovaus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų rezervo pareigūnų bus paskirti (užregistruoti jų vardai ir pavardės) ir valstybės narės nurodys, kurie iš šių 5 000 pareigūnų bus įtraukti į 1 500 asmenų greitojo reagavimo rezervą. Ši informacija gali būti pakeista bet kuriuo metu per metus arba vykdant skubios pasienio pagalbos teikimo operaciją, nurodant pakeisiančius tokio paties profilio pareigūnus iš pastovaus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų rezervo. 

(3)

     Pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 4 straipsnį Danija pranešė, kad ji nuo 2017 m. kovo 14 d. įgyvendins Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentą.

(4)

     COM(2017) 200 final.