EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 03 27
COM(2017) 143 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl deleguotųjų aktų pagal Direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija), 60 straipsnio 2 dalį
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 03 27
COM(2017) 143 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl deleguotųjų aktų pagal Direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija), 60 straipsnio 2 dalį
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl deleguotųjų aktų pagal Direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija), 60 straipsnio 2 dalį
1. Įvadas
2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija) 1 .
Direktyvos 60 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus laikantis konkrečių sąlygų pagal tam tikrus kitus direktyvos straipsnius. Šie straipsniai – tai:
20 straipsnio 5 dalis (Paraišką dėl licencijos teikiančios įmonės pateiktina informacija),
35 straipsnio 3 dalis (Veiklos rezultatų gerinimo sistema – vėlavimo rūšys),
43 straipsnio 2 dalis (Pajėgumų paskirstymas) ir
56 straipsnio 13 dalis (Reguliavimo institucijoms teiktina apskaitos informacija).
Komisijos įgaliojimų galiojimo trukmė – penkeri metai nuo 2012 m. gruodžio 15 d. Pagal direktyvos 60 straipsnio 2 dalį Komisija turi parengti ataskaitą dėl naudojimosi šiais įgaliojimais ne vėliau kaip likus devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2017 m. kovo 15 d. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tolesniems penkerių metų laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
2. Kaip Komisija naudojasi įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus
Pagal 20 straipsnio 5 dalį suteikti įgaliojimai
20 straipsnyje nustatyti finansinės būklės reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti įmonės, prašančios išduoti licenciją teikti geležinkelių transporto paslaugas.
Pagal 20 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad įmonė įrodytų, jog 12 mėnesių laikotarpiu ji sugebės įvykdyti savo šiuo metu galiojančias ir potencialias pareigas, nustatytas esant realioms prielaidoms.
Pagal 20 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad licencijas išduodanti institucija tikrintų finansinę būklę, visų pirma pagal geležinkelio įmonės metinę atskaitomybę, arba buhalterinį balansą, jei paraišką dėl licencijos pateikusios įmonės negali pateikti metinės atskaitomybės. Kiekviena paraišką dėl licencijos pateikusi įmonė privalo nurodyti bent direktyvos III priede nurodytą informaciją. Prie šios informacijos priskiriama informaciją apie turimas lėšas, apyvartines lėšas, atitinkamas išlaidas, mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
Į 20 straipsnio 1 ir 2 dalis ir III priedą buvo perkeltos 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvos 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo 7 straipsnio 1 dalies ir priedo nuostatos.
20 straipsnio 5 dalimi nustatytos nuostatos, pagal kurias Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, atsižvelgiant į licencijas išduodančių institucijų patirtį arba geležinkelių transporto rinkos raidą. Komisija atidžiai stebi geležinkelių transporto rinkos raidą, tačiau iki šiol nenustatė, kad būtina skubiai peržiūrėti III priede nustatytus informacijos reikalavimus. Todėl kol kas nepriimtas joks šios srities deleguotasis aktas.
Vis dėlto Komisijai suteikti įgaliojimai turėtų išlikti. Iš tiesų yra kelios sritys, kurioms taikomus III priedo reikalavimus ateityje gali reikėti peržiūrėti. Pavyzdžiui, pagal dabartinę priedo formuluotę nėra aiškiai reikalaujama, kad licencijas išduodančiai institucijai suteikiamoje informacijoje būtų nurodyta, ar lėšos, kapitalas ir turtas yra ES viduje, ar už ES ribų. Atsižvelgiant į licencijas išduodančių institucijų patirtį ir užsienio investuotojų elgesį gali būti būtina reikalauti pateikti tokią informaciją; tokiu atveju Komisijai ateityje gali reikėti priimti deleguotąjį aktą.
Pagal 35 straipsnio 3 dalį suteikti įgaliojimai
35 straipsnyje nustatytas pagrindas veiklos rezultatų gerinimo sistemoms sukurti: infrastruktūros apmokestinimo sistemos turi skatinti geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus mažinti sutrikimų skaičių ir gerinti geležinkelių tinklo veiklą taikant veiklos rezultatų gerinimo sistemą. Sistemoje gali būti numatytos baudos už tinklo darbą trikdančius veiksmus, kompensacijos dėl tokių trikdymų nukentėjusioms įmonėms ir premijos už geresnius, negu buvo planuota, veiklos rezultatus. Direktyvos VI priedo 2 punkte nustatyti pagrindiniai veiklos rezultatų gerinimo sistemos principai (pvz., vėlavimo rūšių sąrašas, pagrindinės procedūrinės taisyklės mokėtinoms sumoms apskaičiuoti ir prievolė parengti ginčų sprendimo tvarką) taikomi visame tinkle.
Pagal 35 straipsnio 3 dalį Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedo 2 dalies c punktas. VI priedo 2 dalies c punkte išvardytos rūšys ir porūšiai, kuriems turi būti priskirti visi vėlavimai. Sąrašas gali būti iš dalies keičiamas, atsižvelgiant į geležinkelių rinkos raidą ir reguliavimo institucijų, infrastruktūros valdytojų bei geležinkelio įmonių įgytą patirtį. Pakeitimais vėlavimo rūšys turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į pramonės geriausią patirtį.
Į 35 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo perkeltos 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Tačiau išsamios VI priedo nuostatos pirmą kartą buvo nustatytos Direktyvoje 2012/34/ES.
Valstybės narės buvo įpareigotos priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad iki 2015 m. birželio 16 d. būtų laikomasi šios direktyvos. Ne visos valstybės narės laiku įvykdė šį įpareigojimą. Net 2017 m. pradžioje kai kurios valstybės narės nebuvo užbaigusios perkėlimo į nacionalinę teisę proceso.
Pagal 35 straipsnio 3 dalį Komisija gali veikti atsižvelgdama į geležinkelių rinkos raidą ir reguliavimo institucijų, infrastruktūros valdytojų bei geležinkelio įmonių įgytą patirtį. Atsižvelgiant į tai, kad vėluojama direktyvą perkelti į nacionalinę teisę ir į tai, kad direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti tik perkelta iki 2015 m. birželio mėn., pagal esamą patirtį nėra pagrįsta peržiūrėti VI priedo. Todėl iki šiol nepriimta šios srities deleguotojo akto.
Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad VI priede nustatytos vėlavimo rūšys yra pagrįstos Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) dokumentu „Tinklo veiklos, susijusios su geležinkelių eismo organizavimu, vertinimas siekiant vykdyti kokybės analizę, apimančią vėlavimo kodavimą ir vėlavimo priežasčių priskyrimo procesą 2 “. Kadangi UIC yra pasaulinė geležinkelių bendradarbiavimo organizacija, šiame dokumente atspindima geriausia tarptautinė šio sektoriaus patirtis. Dokumentas pirmą kartą buvo priimtas 1990 m. ir nuo tada keturis kartus iš dalies pakeistas. Tai leidžia manyti, kad su šia sritimi susijusi sektoriaus strategija kinta ir dėl to, jei tinkama, reikėtų peržiūrėti atitinkamus teisės aktus. Taigi, per kelerius ateinančius metus Komisijai gali reikėti pasinaudoti šia teise.
Pagal 43 straipsnio 2 dalį suteikti įgaliojimai
Pagal 43 straipsnį reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojai laikytųsi direktyvos VII priede pateikto pajėgumų paskirstymo grafiko.
Pagal 43 straipsnio 2 dalį Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priedas. Pasikonsultavusi su visais infrastruktūros valdytojais Komisija gali iš dalies pakeisti VII priedą siekdama atsižvelgti į pajėgumų paskirstymo aplinkybes. Pakeitimai turi būti grindžiami tuo, kas būtina, atsižvelgiant į patirtį siekiant užtikrinti, kad pajėgumų paskirstymas būtų veiksmingas, ir atspindėti infrastruktūros valdytojų su pajėgumų paskirstymu susijusius rūpimus klausimus.
Į 43 straipsnį ir VII priedą buvo perkeltos Direktyvos 2001/14/EB 18 straipsnio ir III priedo nuostatos. Jos yra tapačios, išskyrus kelias išimtis.
Iki šiol, be pagrindinių Direktyvoje 2012/34/ES (ir anksčiau Direktyvoje 2001/14/EB) nustatytų pagrindinių tvarkaraščio sudarymo taisyklių, ES pajėgumų paskirstymo teisiniai pagrindai buvo gana paprasti ir sektorius negalėjo pats parengti visapusiškos bendros sistemos.
Infrastruktūros valdytojų organizacija „RailNetEurope“ (RNE), , sprendžianti pajėgumų paskirstymo klausimus, parengė kai kurias šios srities gaires ir procedūras. Pavyzdžiui, 2013 m. RNE priėmė Planuojamų laikino pajėgumų apribojimo koordinavimo ir (arba) paskelbimo gaires, kurios 2015 m. buvo persvarstytos. Tačiau RNE negali priversti laikytis jos gairių, todėl atskiri infrastruktūros valdytojai gali atidėti arba sustabdyti jų įgyvendinimą. Be to, RNE neturi galių sistemingai tikrinti, kaip laikomasi jos gairių, taip pat ji neskelbia gairių laikymosi informacijos.
Nuo 2015 m. pabaigos visi krovinių vežimo geležinkeliais koridorių pajėgumai skirstomi vienodais pagrindais. Šie koridorių vykdomosios valdybos priimti pagrindai taikomi krovininiams traukiniams, kuriems pajėgumus paskyrė atitinkama koridoriaus tarnyba (COSS), veikianti vieno langelio principu.
Nuo 2016 m. sausio mėn. rengdama deleguotąjį aktą Komisija nusprendė taikyti procesą, pagal kurį su geležinkelio įmonėmis ir infrastruktūros valdytojais galėtų būti konsultuojamasi vieniems nuo kitų nepriklausomai. Glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis ji nustatė keletą klausimų, kurie turėtų būti sprendžiami deleguotame akte.
Komisija konsultavosi su geležinkelio įmonėmis, visų pirma tomis, kurios vykdo tarptautinio transporto veiklą, klausimais, susijusiais su įgyvendinimo ir tvarkaraščių rengimo problemomis, su kuriomis jos susiduria. Tai leido ir mažesnėms įmonėms apsikeisti požiūriais ir pareikšti nuomonę apie esamus veiklos apribojimus.
Komisija taip pat konsultavosi su infrastruktūros valdytojais dėl pajėgumų paskirstymo grafiko. Šis klausimas taip pat buvo aptartas su valstybėmis narėmis pirmą 2016 m. pusmetį ir per dvišalius susitikimus su atstovais 2016 m. birželio – lapkričio mėn.
2016 m. liepos mėn. Komisija paskelbė kvietimą ekspertams teikti paraiškas siekdama suburti patekimo į geležinkelių rinką ekspertų grupės (GERM) pogrupį, kuriam būtų pavesta apsvarstyti tvarkaraščių rengimą.
Iš diskusijų su suinteresuotosiomis šalimis paaiškėjo, kad VII priedo nuostatas dėl pajėgumų paskirstymo gali reikėti papildyti tam, kad būtų atsižvelgta į kai kurių geležinkelio įmonių poreikį rezervuoti pajėgumus dažniau nei iki vieno metinio termino ir numatyti, kad būtų pateikiama daugiau savalaikės informacijos, būtų daugiau konsultuojamasi ir koordinuojama laikinų pajėgumų apribojimų klausimais.
2016 m. spalio ir lapkričio mėn. buvo surengti du grupės GERM pogrupio susitikimai ir, remiantis ankstesnio bendravimo su suinteresuotosiomis šalimis rezultatais, buvo aptartas bei persvarstytas deleguotojo akto projektas. Vėliau projektas buvo pateiktas 2016 m. gruodžio mėn. vykusiam grupės GERM plenariniam posėdžiui. Su ekspertų grupe vėl bus konsultuojamasi 2017 m. kovo mėn.
Deleguotąjį aktas numatoma priimti iki 2017 m. vidurio.
Konsultuojantis su sektoriaus atstovais buvo iškelta keletas papildomų klausimų; kai kurių iš jų dar negalima išspręsti teisinėmis ES lygmens priemonėmis, nes jie dar nepakankamai išplėtoti, kad pagal juos būtų galima priimti teisėkūros priemonių. Tie klausimai apima, pavyzdžiui, technologijų raidą, siūlančią naujų sprendimų, kaip spręsti pajėgumų paskirstymo problemas. Dėl to gali reikėti ateityje pakeisti tvarkaraščių rengimo taisykles, siekiant atsižvelgti į technologinį aspektą.
Pagal 56 straipsnio 13 dalį suteikti įgaliojimai
Pagal 56 straipsnio 12 dalį reguliavimo institucijai suteikti įgaliojimai vykdyti auditą arba inicijuoti išorės auditą, kad patikrintų atitiktį geležinkelių transporto veiklos, infrastruktūros valdymo ir veiklos, susijusios su paslaugų įrenginių eksploatavimu, apskaitos atskyrimo nuostatoms (pagal direktyvos 6 ir 13 straipsnius). Pagal ją reguliavimo institucija turi teisę prašyti pateikti visą aktualią informaciją, visų pirma VIII priede nurodytą apskaitos informaciją. VIII priede išdėstyta, kokia reguliavimo institucijos prašymu turi būti pateikta apskaitos informacija, visų pirma apimanti apskaitos atskyrimo, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros objektų mokesčių stebėjimo ir finansinės veiklos klausimus.
Pagal 56 straipsnio 13 dalį Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas. Ji gali iš dalies keisti VIII priedą, siekdama jį pritaikyti prie apskaitos ir priežiūros praktikos ir (arba) pridėti kitų elementų, reikalingų norint patikrinti, ar apskaita yra atskirta.
Nebuvo jokių tiesioginių Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 12–13 dalių ir VIII priedo teisinių pirmtakų. Kadangi kai kurios valstybės narės vėlavo perkelti direktyvą ir kai kurioms reguliavimo institucijoms tik neseniai buvo suteikti aiškūs įgaliojimai tikrinti, ar laikomasi apskaitos atskyrimo reikalavimų, pagal esamą patirtį nėra pagrįsta peržiūrėti VIII priedo.
Tačiau jau įgyta patirtis parodė, kad tikrinant, kaip laikomasi nuostatų dėl infrastruktūros valdytojų apskaitos atskyrimo, apmokestinimo taisyklių ir finansinių rodiklių, reikia išsamių ir konkrečių duomenų. Reguliavimo institucijų praktika taikant VIII priedą parodys, ar būtinas informacijos išsamumo lygis gali būti sumažintas, arba ar priedas deleguotuoju aktu turi būti patikslintas.
Todėl atsižvelgusi į būsimą patirtį Komisija gali pasinaudoti šiuo įgaliojimu vėliau, kad VIII priedą pakeistų pagal apskaitos ir kontrolės praktikos pokyčius arba jį papildytų, kaip būtina siekiant patikrinti apskaitos atskyrimą.
3. Išvados
Direktyvos 2012/34/ES 60 straipsniu Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kaip numatyta 20 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 3 dalyje, 43 straipsnio 2 dalyje ir 56 straipsnio 13 dalyje, atsižvelgiant į konkrečioje srityje įgytą patirtį. Iki šiol įgyta patirtis buvo pakankama, kad Komisija galėtų pasinaudoti savo įgaliojimais tik pagal 43 straipsnio 2 dalį. Diskusijos dėl deleguotojo akto dėl pajėgumų paskirstymo projekto jau yra gerokai pasistūmėjusios, daugiausia dėl to, kad atitinkamos ES lygmens nuostatos pagal Direktyvą 2012/34/ES ir Direktyvą 2001/14/EB egzistavo jau daugiau kaip dešimtmetį.
Galima pagrįstai daryti prielaidą, kad, Direktyvą 2012/34/ES visiškai perkėlus į nacionalinę teisę, dėl suinteresuotųjų šalių įgytos patirties Komisijai per kelerius ateinančius metus gali reikėti iš dalies pakeisti kitus direktyvos priedus.