12.10.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 342/119

Europos regionų komiteto nuomonė „Energijos vartojimo efektyvumas ir pastatai“

(2017/C 342/14)

Pranešėjas:

Michiel Rijsberman (NL/ALDE) Flevolando provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo,

COM(2016) 761 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo,

COM(2016) 765 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
(…) Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 30 % tikslas.	(…) Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 40 % tikslas.

Paaiškinimas

40 % tikslas paskatintų spartesnį ekonomikos augimą, leistų sukurti daugiau darbo vietų ir importuoti mažiau iškastinio kuro, nei esant 30 % taupymo tikslui. Tai atitinka Europos Parlamento priimtą poziciją. Šis pakeitimas yra susijęs su 2 pakeitimu ir politinių rekomendacijų 5 punktu.

2 pakeitimas

Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų po 1,5 % metinio parduodamos energijos kiekio. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas naujomis politikos priemonėmis, priimtomis naujuoju įpareigojimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. arba naujais atskirais veiksmais, kurie yra prieš ankstesnį laikotarpį arba jo metu priimtų politikos priemonių rezultatas, tačiau tokie atskiri energijos taupymą skatinantys veiksmai realiai turi būti pradėti naujuoju laikotarpiu;

valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų po 2 % metinio parduodamos energijos kiekio. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas naujomis politikos priemonėmis, priimtomis naujuoju įpareigojimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. arba naujais atskirais veiksmais, kurie yra prieš ankstesnį laikotarpį arba jo metu priimtų politikos priemonių rezultatas, tačiau tokie atskiri energijos taupymą skatinantys veiksmai realiai turi būti pradėti naujuoju laikotarpiu;

Paaiškinimas

Šis pakeitimas yra susijęs su 3 pakeitimu ir politikos rekomendacijų 5 ir 7 punktais. Norint pasiekti 40 % tikslą, per metus reikės sutaupyti ne mažiau kaip 2 % nurodyto kiekio.

3 pakeitimas

Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 30 % . tikslas […].	Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 40 % tikslas […].

Paaiškinimas

Šis paaiškinimas yra susijęs su 1 pakeitimu ir politinių rekomendacijų 5 punktu.

4 pakeitimas

Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 7 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.	nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 2 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis;
Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.	Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 2 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.

Paaiškinimas

Šio pakeitimo paaiškinimas yra susijęs su 3 pakeitimu ir 5, 7 ir 8 rekomendacijomis.

5 pakeitimas

Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Įpareigojimas taupyti energiją

1. Valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:

a)	nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;

a)	nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 2,0 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;

(…)

B punkto taikymo tikslais, nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų, valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos, politikos priemonės arba politikos priemonės, įvestos tarp 2014 m. sausio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d., jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos.

Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis.

Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a ir b punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.

2. Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:

a)	apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes, 2016 m. ir 2017 m. naudodama 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;

b)	į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;

leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;

d)	dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir daro poveikį 2020 m. ir vėliau ir kurie gali būti išmatuoti bei patikrinti, sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalį, kiekį ir

į 1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį neįskaičiuoti patikrinamo energijos kiekio, kuris savoms reikmėms pasigaminamas ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, kurie įdiegti dėl politikos priemonių, skatinančių naujai diegti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas.

Paaiškinimas

Dėl įpareigojimo taupyti energiją turėtų iš esmės padidėti energijos vartojimo efektyvumas. Todėl svarbu netaikyti pernelyg daug išimčių. Be to, dėl to padidės teisės aktų aiškumas.

6 pakeitimas

Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 9a straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
2. Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma arba vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį.	2. Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma arba vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį , jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, be to, proporcinga atsižvelgiant į bendrą pastato energinį naudingumą, kaip apibrėžta Direktyvoje 2010/31/ES .
Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia, kokios sąlygos laikomos techniškai ne įmanomomis ir ekonomiškai ne efektyviomis.	Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu arba proporcinga , kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus ar proporcingas . Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia, kokios sąlygos laikomos techniškai įmanomomis, ekonomiškai efektyviomis ir proporcingomis .
Naujuose pirmoje pastraipoje nurodyto tipo pastatuose arba atliekant kapitalinę tokių pastatų renovaciją, kaip nurodyta Direktyvoje 2010/31/ES, individualūs skaitikliai įrengiami visuomet.
(…)	(…)
4. Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. įrengiamų skaitiklių ir daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu.	4. Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai įrengiamų skaitiklių ir daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu.
Jau įrengti skaitikliai ir dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.

Paaiškinimas

Pagal 9a straipsnio 2 dalį kai kuriose valstybėse narėse besąlygiškas individualių skaitiklių diegimas naujuose arba kapitališkai renovuojamuose pastatuose darytų didelį neigiamą poveikį socialinei ir energijos vartojimo efektyvumo politikai.

Kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje, galioja tvarka, kai nuomotojas įstatymo numatyta tvarka apmoka nuomininko išlaidas energijai. Šių nuomos teisės aktų paskirtis – apsaugoti gyventojus nuo energijos nepritekliaus. Ji taip pat labai naudinga energijos vartojimo efektyvumo požiūriu, nes vadovaujantis šia tvarka nuomininkas neskatinamas taupyti energijos, todėl savininko atliekama renovacija energijos vartojimo efektyvumo tikslais yra vienintelis būdas sumažinti nuomininko suvartojamą energiją. Dabartinis šios direktyvos projektas įpareigotų kai kurias šalis, pavyzdžiui, Suomiją ir Švediją:

—	užtikrinti individualių skaitiklių įrengimą ir palikti galiojančią tvarką, pagal kurią nuomos mokestis apima visus mokesčius, o tai reikštų, kad skaitikliai būtų įrengti brangiai ir be tikslo;

—	arba užtikrinti individualių skaitiklių įrengimą ir pakeisti galiojančią tvarką, kad nuomotojas mokėtų už savo suvartojamą energiją.

Pakeitus galiojančią tvarką labai sumažėtų socialinė apsauga nuo energijos nepritekliaus, nes ši tvarka užtikrina nenutrūkstamą optimalaus lygio šildymą tiems, kuriems kyla energijos nepritekliaus grėsmė.

Valstybės narės, kuriose minėta tvarka netaikoma, tačiau kuriose būtina renovuoti didelį pastatų kiekį, turėtų turėti galimybę teikti pirmenybę renovacijai, o ne individualių skaitiklių įrengimui, ypač jei besąlyginis reikalavimas įrengti skaitiklius tampa paskata renovuoti pastatus, kurie nepatenka į kapitalinės renovacijos kategoriją, siekiant išvengti skaitiklių įrengimo reikalavimo. Valstybėms narėms priimant sprendimus dėl bendro klausimo, kaip gerinti pastatų energinį naudingumą, nederėtų neleisti spręsti individualių skaitiklių ir sąskaitų klausimo.

9a straipsnio 4 dalies 2 pastraipoje nustatyta, kad iki 2027 m. sausio 1 d. visus individualius skaitiklius ir jau įrengtus arba iki 2020 m. įrengtinus daliklius, kurie nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, reikės pakeisti arba pertvarkyti. Tai pasakytina apie daugumą šildymo, vėsinimo ir kašto vandens skaitiklių. Atsižvelgiant į didžiulį jau atliktą darbą ir finansines investicijas arba procesus, kurie turės būti vykdomi tokių individualių skaitiklių diegimui daugiabučiuose ir (arba) komercinės paskirties pastatuose, tokios priemonės proporcingumas palyginti su ribota numatoma papildoma nauda (nuotoliniu būdu nuskaitomi ir nenuskaitomi skaitikliai) nėra akivaizdus. Todėl pagal proporcingumo principą reikėtų nuotoliniu būdu nuskaitomų skaitiklių reikalauti tik tada, kai skaitikliai ar dalikliai yra keičiami; to jau reikalaujama pagal 9a straipsnio 4 dalies 1 pastraipą nuo 2020 m.

7 pakeitimas

Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo 9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant šią direktyvą pritaikyti pagal technikos pažangą Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ji būtų papildyta nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas pažangumo rodiklis ir sudaromos sąlygos jį įgyvendinti. Pažangumo rodiklis turėtų būti naudojamas vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir komunikacines technologijas ir elektronines sistemas, padedančias optimizuoti eksploatavimą ir sąveikauti su energijos tinklu. Pažangumo rodiklis padės geriau informuoti pastatų savininkus ir naudotojus apie pastatų automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos pridėtinę vertę ir pastato naudotojams suteiks pasitikėjimo šių naujų patobulintų funkcijų faktinėmis galimybėmis taupyti energiją;

Paaiškinimas

Ši nuostata yra nereikalinga ir turėtų būti išbraukta, kadangi diskusija dėl pastato arba būsto „pažangumo“ tebėra ankstyvame etape. Nustatant tokią priemonę būtų tikslinga surengti plataus masto konsultaciją su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Dėl šios nuostatos be reikalo padidėja administracinė našta bendrovėms ir savininkams. Todėl reikėtų parodyti jos pridėtinę vertę ir ekonominį efektyvumą ir įvertinti šią priemonę. Pažangumo rodiklis subsidiarumo požiūriu yra neigiamas. Šis pakeitimas yra susijęs su 6 pakeitimu ir politinių rekomendacijų 17 punktu.

8 pakeitimas

Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo 1 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

po 2 straipsnio įterpiamas 2a straipsnis dėl ilgalaikių renovacijos strategijų, kurios turi būti teikiamos pagal Reglamente (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] numatytus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus:

po 2 straipsnio įterpiamas 2a straipsnis dėl ilgalaikių renovacijos strategijų, parengtų glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios turi būti teikiamos pagal Reglamente (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] numatytus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus:

a)	pirmą dalį sudaro Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 4 straipsnis, išskyrus jo paskutinę pastraipą;

a)	pirmą dalį sudaro Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 4 straipsnis, išskyrus jo paskutinę pastraipą;

b)	įterpiamos 2 ir 3 dalys:

b)	įterpiamos 2, 3 ir 4 dalys:

„2. Valstybės narės 1 dalyje nurodytoje ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustato veiksmų planą su aiškiais etapais ir priemonėmis, kuriuo siekiama įgyvendinti ilgojo laikotarpio 2050 m. tikslą panaikinti nacionalinio pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro, apibrėžiant iki 2030 m. įgyvendintinus konkrečius etapus.

Be to, ilgalaikė renovacijos strategija turi padėti sumažinti energijos nepriteklių.

Šiose nacionalinėse strategijose – tiek jų rengimo, tiek stebėsenos procese – turėtų būti numatyti daugiapakopio valdymo sistemos, kuria siekiama užtikrinti renovacijos priemonių teritorinį poveikį, veikimui būtini mechanizmai.

3. Siekdamos padėti priimti kryptingus 1 dalies d punkte nurodytus investicinius sprendimus valstybės narės parengia mechanizmus, kuriais siekiama:

a)	jungti projektus, kad investuotojams būtų lengviau finansuoti 1 dalies b ir c punktuose nurodytą renovaciją;

a)	jungti projektus, kad investuotojams būtų lengviau finansuoti 1 dalies b ir c punktuose nurodytą renovaciją;

b)	sumažinti energijos vartojimo efektyvumo operacijų riziką investuotojams ir privačiajam sektoriui ir

b)	sumažinti energijos vartojimo efektyvumo operacijų riziką investuotojams ir privačiajam sektoriui ir

c)	naudoti viešąjį finansavimą papildomoms privačiojo sektoriaus investicijoms telkti arba konkretiems rinkos trūkumams šalinti.“;

c)	naudoti viešąjį finansavimą papildomoms privačiojo sektoriaus investicijoms telkti arba konkretiems rinkos trūkumams šalinti.

4. Siekdamos skatinti tolesnį efektyvų energijos vartojimą užtikrinančios renovacijos plėtojimą, valstybės narės parengia mechanizmus, kuriais siekiama:

a)	skatinti MVĮ bendradarbiavimą grupėmis ir konsorciumais, kad jos potencialiems klientams galėtų pasiūlyti sudėtinius paslaugų paketus;

b)	remti naujų formų mokymą ir kvalifikaciją bei struktūriškai tobulinti esamas mokymo programas;

c)	stiprinti neformalaus mokymosi būdus.

d)	skirti Europos socialinio fondo lėšų statybų sektoriaus darbuotojų mokymui ir švietimui energijos vartojimo efektyvumo klausimais;

e)	numatyti pastatų administratorių ir naudotojų informavimo ir mokymo priemones apie pastatų renovavimo būtinumą.

Paaiškinimas

Ilgalaikės renovacijos strategijos turi būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, nes jos šioje srityje atlieka svarbiausią vaidmenį. Bet to, siekiant didinti pastatų energinį naudingumą itin svarbios statybų sektoriaus darbuotojų žinios ir kompetencija. Rangovams bendradarbiaujant, potencialiems klientams gali būti pasiūlytas kompleksiškesnis priemonių rinkinys. Be to, informavimo ir mokymo priemonės pirmiausia turėtų būti skirtos pastatų administratoriams ir naudotojams, siekiant didinti jų informuotumą apie pastatų renovavimo naudingumą.

9 pakeitimas

Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo 8 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisijai suteikti įgaliojimai pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildyta pažangumo rodiklio apibrėžtimi ir sąlygomis, kuriomis pažangumo rodiklis būtų pateikiamas kaip papildoma informacija būsimiems nuomininkams arba pirkėjams.

Pažangumo rodiklis apima lankstumo galimybes, sustiprintas funkcijas ir gebas, kurias užtikrina glaudžiau apjungti įmontuoti pažangieji prietaisai, integruoti į įprastas technines pastato sistemas. Šios ypatybės pastato naudotojams ir pačiam pastatui užtikrins didesnes galimybes reaguoti į patogumo arba eksploatavimo reikalavimus, dalyvauti valdant poreikį ir prisidėti prie optimalaus, sklandaus ir saugaus įvairių energijos sistemų ir rajono infrastruktūrų, prie kurių pastatas prijungtas, veikimo.

Paaiškinimas

Ši nuostata visai nereikalinga ir turėtų būti išbraukta. Šis pakeitimas yra susijęs su 7 pakeitimu ir politinių rekomendacijų 17 punktu dėl subsidiarumo.

10 pakeitimas

Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo 10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	6 dalis pakeičiama taip:

a)	6 dalis pakeičiama taip:

„6. Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su energijos, sutaupytos dėl tokios renovacijos, kiekiu. Sutaupytą kiekį galima nustatyti palyginant pieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus.“;

b)	įterpiamos šios 6a ir 6b dalys:

b)	įterpiamos šios 6a, 6b ir 7 dalys:

„6a. Valstybių narių sukurtose energinio naudingumo sertifikatams registruoti skirtose duomenų bazėse turi būti galimybė atsekti faktinį energijos suvartojimą atitinkamuose pastatuose, nepriklausomai nuo jų dydžio ir kategorijos. Duomenų bazėse laikomi pastatų, kuriuose nuolat lankosi visuomenė ir kurio naudingasis grindų plotas viršija 250 m2, faktinio energijos suvartojimo duomenys.

6b. Pateikus prašymą ES duomenų apsaugos reikalavimus atitinkanti anoniminių duomenų suvestinė pateikiama bent valdžios institucijoms statistinėms arba mokslinių tyrimų reikmėms.“;

6b. Pateikus prašymą ES duomenų apsaugos reikalavimus atitinkanti anoniminių duomenų suvestinė pateikiama bent valdžios institucijoms statistinėms arba mokslinių tyrimų reikmėms.

7. Komisija užtikrina, kad būtų skleidžiamos žinios apie gerąją praktiką, susijusią su viešojo ir privačiojo finansavimo mechanizmais ir smulkių energetinių renovacijos projektų susiejimu. Komisija taip pat užtikrina, kad būtų platinama informacija apie finansines paskatas renovuoti.“

Paaiškinimas

Reikia dalytis žiniomis apie geriausią praktiką. Pastaraisiais metais regionuose ir valstybėse narėse buvo parengta įvairių sektinų veiklos pavyzdžių.

II. POLITIKOS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Bendrosios rekomendacijos

palankiai vertina viziją dėl miestų ir regionų vaidmens, kurią Europos Komisija pateikia dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“. Miestai ir regionai yra vieta, kur iš tikrųjų vykdoma energetikos pertvarka. Regionų komitetas rekomenduoja papildyti šią viziją nurodant, kokiais būdais Europos Komisija remia regionus, vykdančius energetikos pertvarką;

remia ir palankiai vertina Europos Komisijos parengtus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama užtikrinti pažangesnę ir švaresnę energiją visiems, įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, remti ekonomikos augimą, skatinti investicijas ir technologinį pranašumą, sukurti naujų užimtumo galimybių ir didinti piliečių gerovę. Šie pasiūlymai yra susiję su regionų politika ir, Regionų komiteto nuomone, juos įgyvendinant regionams turi tekti atitinkamas vaidmuo. Regionų komitetas ragina valstybes nares įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

remia ir teigiamai vertina Europos Komisijai argumentus dėl pirmenybės energijos vartojimo efektyvumui teikimo: pigiausia energija yra ta, kuri iš viso nevartojama; energijos vartojimo efektyvumas gali būti laikomas atskiru, neišsemiamu ir visuotinai prieinamu energijos šaltiniu; energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus, kad būtų pasiekti klimato srities ir energetikos tikslai, taip pat yra ekonomiškai efektyviausias būdas įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus;

primena, kad kova su energijos nepritekliumi yra labai didelis iššūkis Europos energetikos politikai ir atsakas turi būti daugiapakopis; todėl ragina parengti bendrą energetikos politikos apibrėžtį ir tikslinių politikos priemonių šiai problemai spręsti rinkinį; atsižvelgdamas į tai siūlo, kad fiksuota dalis (ne mažiau kaip 10 %) energijos taupymo įpareigojimų būtų gauta iš priemonių ar politikos, skirtos labiausiai pažeidžiamiems vartotojams, ir kad turėtų būti parengtos specialios finansinės priemonės, leisiančios labiausiai pažeidžiamiems vartotojams dalyvauti įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo priemones ir gauti iš jų naudos;

įspėja, kad nustatant energijos rūšių derinius laisvu pasirinkimu kyla pavojus, kad energetikos politikos tikslai iki 2030 m. ir vėliau nebus pasiekti. Todėl direktyvos turėtų būti privalomos ES lygmeniu, kartu nustatant priemones nacionaliniu lygmeniu;

Rekomendacijos dėl Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo

nurodo, kad Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas yra didelis iššūkis Europai. Kad pasiektų tikslus, Europa turės siekti didesnio energijos vartojimo efektyvumo (2030 m. – 40 %), nebepakaks toliau kasmet sutaupyti 1,5 % parduodamos energijos kiekio. Pakėlus šį energijos taupymo lygį iki 2 % per metus bus paskatintas didesnis ekonomikos augimas, sukurta daugiau darbo vietų ir importuojama mažiau energijos. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikės pritaikyti persvarstytos direktyvos V priedą siekiant užtikrinti, kad energijos taupymo tikslams priklausytų tik tos energijos taupymo priemonės, kurios nedaro poveikio kitiems ES klimato politikos tikslams (pvz., CO2 mažinimo), ir kad būtų skatinami ilgalaikiai tvarūs sprendimai;

nurodo, kad vieniems regionams ir valstybėms narėms šią užduotį įgyvendinti yra sunkiau nei kitiems, tačiau apskritai energijos taupymas ir energijos vartojimo efektyvumas sukuria papildomų darbo vietų ir skatina ekonomikos augimą;

supranta sudėtingą realią padėtį, susidariusią Europos Komisijai, tačiau pritaria Europos Parlamento suformuluotam 40 % tikslui iki 2030 m.;

Įpareigojimai

pažymi, kad energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimas yra svarbiausia priemonė siekiant efektyvaus energijos vartojimo. Vis daugiau valstybių narių pereina prie šios sistemos. Per penkerių metų laikotarpį šią priemonę taikančių valstybių narių skaičius padidėjo nuo 5 iki 15. Tokių valstybių narių regionai yra patenkinti šia priemone. Regionų komitetas rekomenduoja pradėti šią priemonę įgyvendinti ir likusioms valstybėms narėms;

10.

rekomenduoja persvarstant 8 straipsnį kritiškai įvertinti, kokio dydžio įmonėms taikomos šios nuostatos, nes ir mažesnės įmonės turi didelio taupymo potencialo;

Auditai

11.

pažymi, jog 8 straipsnyje nurodoma, kad galima vykdyti tik tam tikrų įmonių energijos vartojimo auditus. Europos Komisija šio straipsnio nekeičia. Regionų komitetas siūlo šį straipsnį iš dalies keisti, kad visose valstybėse narėse direktyva būtų taikoma tokio pat pobūdžio įmonėms. Taip būtų galima visoms valstybėms narėms sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti reguliavimo nuoseklumą. Įpareigojant atlikti energijos vartojimo auditą didesnėse įmonėse kaip atrankos kriterijų reikėtų taikyti ir energijos suvartojimo mastą. Tai būtų tikslingiau, nei vien taikyti apyvartos ir darbuotojų skaičiaus kriterijus. Siekiant išvengti dvigubo reguliavimo, turėtų būti galima pagal 8 straipsnį energijos suvartojimui, kuriam jau taikomi Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatyti energinio naudingumo sertifikatai, audito netaikyti;

12.

rekomenduoja su energijos vartojimo auditais susieti įpareigojimą imtis visų energijos taupymo priemonių, kurios atsiperka per penkerius metus. Pavyzdžiui, toks reikalavimas nustatytas Nyderlanduose, patvirtinus skirtingiems sektoriams skirtą priemonių rinkinį. Taip lengviau užtikrinti vykdymą;

Matavimas

13.

teigiamai vertina tai, kad Europos Komisija siūlo vartotojams suteikti daugiau galių energijos rinkoje, geriau juos informuojant apie jų suvartojamą energiją šildymui ir vėsinimui ir sustiprinant vartotojų, ypač gyvenančių daugiabučiuose pastatuose, teises, susijusias su šiluminės energijos suvartojimo matavimu ir sąskaitų išrašymu. Tačiau įpareigojimas dėl individualaus šiluminės energijos suvartojimo matavimo ir sąskaitų išrašymo turi priklausyti nuo ekonominio efektyvumo ir techninių galimybių. Atsižvelgiant į jau atliktą didžiulį darbą ir jau esamas finansines investicijas į individualių skaitiklių įrengimą, kyla abejonių dėl šio įpareigojimo nustatymo proporcingumo palyginti su numatoma ribota nauda. Kad informaciją būtų galima gauti dažniau, nustatomas įpareigojimas užtikrinti galimybę šiluminės energijos matavimo prietaisų duomenis nuskaityti nuotoliniu būdu. Šis reikalavimas gali būti laikomas privatumo pažeidimu. Regionų komitetas rekomenduoja valstybėms narėms imtis priemonių privatumui ir tinkamam duomenų saugumui užtikrinti, ir nustatyti, kad instaliavimas yra savanoriškas, o ne privalomas;

14.

palankiai vertina šių priemonių taikymą, su sąlyga, kad jos išbandytos ekonominio efektyvumo požiūriu ir techniškai įmanomos. Tai labai svarbi apsaugos priemonė skirtingoms nuomos sistemoms, taikomoms valstybėse narėse;

Fondai

15.

ragina Europos Komisiją ir po 2020 m. toliau teikti ne tik struktūrinių fondų finansavimą, bet numatyti ir tiesiogiai valdomų lėšų bei finansų inžinerijos priemonių, skirtų užtikrinti švarią energiją visiems europiečiams. Regionų komitetas pritaria Europos Komisijos įsipareigojimui mažinti energijos nepriteklių ir rekomenduoja po 2020 m. toliau skirti struktūrinių fondų (Socialinio fondo, Regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo) lėšas vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad būtų sprendžiama energijos nepritekliaus problema;

16.

ragina Europos Komisiją parengti tinkamus instrumentus ir priemones, siekiant sutelkti viešąsias lėšas ir pritraukti Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens privačių investicijų į energijos vartojimo efektyvumo sektorių;

Rekomendacijos dėl Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo

17.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui dėti daugiau pastangų pastatų energinio naudingumo srityje; apie 75 % Europos pastatų energija vartojama neefektyviai ir kasmet renovuojama tik 0,4–1,2 % pastatų ūkio. Pastatų energijos naudojimo efektyvumo didinimas turi didelį energijos taupymo potencialą, ypač Vidurio ir Rytų Europoje;

18.

rekomenduoja valdžios institucijoms ir rinkos dalyviams geriau informuoti nekilnojamojo turto savininkus apie galimybes atlikti energijos naudojimo požiūriu efektyvią namų renovaciją (kas, kaip ir kur įmanoma), pavyzdžiui, tokią informaciją išdėstant lengvai prieinamoje interneto svetainėje ir siūlant įdomius sprendimus. Be to, Regionų komitetas rekomenduoja sutelkti dėmesį į MVĮ verslininkus ir statybų pramonės darbuotojus ir į šio sektoriaus mokymo programas privalomai įtraukti žinias apie būstų ir pastatų energetinę renovaciją;

Įkrovimo prieigos negyvenamuosiuose pastatuose

19.

pritaria Europos Komisijos vizijai dėl perėjimo prie tvaraus transporto (elektra varomų transporto priemonių); pritaria pasiūlymui visuose naujuose negyvenamuosiuose pastatuose, esamuose negyvenamuosiuose pastatuose (kuriuose atliekama kapitalinė renovacija) ir dideliuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose sukurti infrastruktūrą elektra varomoms transporto priemonėms; rekomenduoja Europos Komisijai parengti vieną bendrą Europos standartą, skirtą elektromobilių įkrovimo prieigoms, kad būtų paspartintas perėjimas prie tvaraus transporto (elektra varomų transporto priemonių);

20.

tikisi, kad iniciatyva „Pažangusis išmaniųjų pastatų finansavimas“ (angl. Smart Financing for Smart Buildings) padės išlaisvinti ir pritraukti daug privačiojo sektoriaus investicijų, ir teigiamai vertina šią sistemą remiančią iniciatyvą. Viena sąlyga – jos finansiniai aspektai neturi būti perkelti regionams ir savivaldybėms. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį sutelkiant paraiškas finansavimui gauti;

Viešieji pastatai

21.

pritaria Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 4 straipsnio dėl pastatų renovavimo perkėlimui į Pastatų energinio naudingumo direktyvą, apgailestauja, kad per šią peržiūrą nebuvo perkeltas Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 5 straipsnis dėl pavyzdinio viešųjų organizacijų pastatų vaidmens. Regionų komitetas mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turi atlikti pavyzdinį vaidmenį užtikrinant viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Regionų komitetas ragina vietos ir regionų valdžios institucijas rodyti pavyzdį;

Kompetencijos sritys, subsidiarumas ir proporcingumas

22.

pritaria teisiniam pagrindui, kuriuo Europos Komisija grindžia ES kompetenciją. Pagal SESV 194 straipsnį Sąjungai suteikti įgaliojimai imtis priemonių, kuriomis, be kita ko, būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas. Priemonės, skirtos energijos nepritekliaus problemai spręsti, turėtų būti grindžiamos SESV 151 straipsniu. Subsidiarumo principo laikymosi vertinimas yra iš dalies teigiamas ir iš dalies neigiamas. Regionų komitetas mano, kad ketinimas nustatyti ir įgyvendinti Europos lygmeniu energijos vartojimo efektyvumo tikslą yra teisėtas. Tačiau Regionų komitetas nepritaria pažangumo rodiklio įvedimui deleguotuoju teisės aktu, nes pažangumo rodiklio klausimu dar nepravesta pakankamai išsami diskusija. Proporcingumo principo laikymosi vertinimas yra teigiamas.

Briuselis, 2017 m. liepos 13 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Markku MARKKULA