12.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 342/111


Europos regionų komiteto nuomonė. Energetikos sąjungos valdymas ir švari energija

(2017/C 342/13)

Pranešėjas:

Bruno Hranić (HR/EPP) Vidovec savivaldybės meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo,

COM(2016) 759 final

Komunikatas „Švari energija visiems europiečiams“,

COM(2016) 860 final

Komunikatas „Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas“,

COM(2016) 763 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

 

(1)

Šiuo reglamentu siekiama sukurti reikiamas Sąjungos ir atskirų arba į makroregionines partnerystes sugrupuotų valstybių narių bei vietos lygmens partnerystes, kad būtų bendrai siekiama energetikos pertvarkos pažangos. Šie skirtingi lygmenys, siekdami abipusės naudos, turėtų bendradarbiauti, vadovaudamiesi solidarumu ir pasitikėjimu;

Paaiškinimas

Reglamente turėtų būti iš pat pradžių nustatytas daugiapakopiu valdymu pagrįstas bendradarbiavimas įvairiais lygmenimis. Pasiūlymas grindžiamas panašia idėja, pasiūlyta Europos Parlamento pranešimo PE 604.777 (2 pakeitimas) projekte.

2 pakeitimas

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

 

Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektai

2.   Vadovaudamasi 28 straipsniu Komisija valstybėms narėms gali pateikti rekomendacijų dėl planų projektų. Tose rekomendacijose visų pirma nurodoma:

2.   Komisija įvertina nacionalinius energetikos ir klimato planų projektus ir pateikia konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl valstybių narių planų projektų pagal 28 straipsnį siekiant :

a)

užsibrėžtų tikslų, uždavinių ir veiksmų mastas siekiant kolektyviai įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir visų pirma Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

a)

padėti įgyvendinti energetikos sąjungos, siekius, tikslus ir indėlį;

b)

politika ir priemonės, susijusios su valstybių narių ir Sąjungos lygmens uždaviniais, ir kita tarpvalstybinės svarbos politika ir priemonės;

b)

užtikrinti, kad politika ir priemonės, susijusios su valstybių narių veiksmų planais , ir kita politika ir priemonės, visų pirma , potencialios tarpvalstybinės svarbos priemonės , atitiktų tikslus;

c)

esamos (priimtos ir įgyvendinamos) politikos bei priemonių ir planuojamos politikos bei priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir skirtų vienam energetikos sąjungos aspektui bei įvairiems jos aspektams, sąveika ir suderinamumas.

c)

skatinti esamos (priimtos ir įgyvendinamos) politikos bei priemonių ir planuojamos politikos bei priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir skirtų energetikos sąjungos aspektui bei įvairiems jos aspektams, sąveiką ir suderinamumą;

 

d)

primygtinai reikalauja, kad valstybės narės aiškiai atsižvelgtų į vietos ir regionų lygiu prisiimtus įsipareigojimus bei tokių iniciatyvų kaip Merų paktas pasiektus rezultatus; ir parengtų procedūras, skirtas įtraukti visų atitinkamų valdymo lygmenų pasiūlymus dėl atitinkamų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų;

Paaiškinimas

Labai svarbu užtikrinti skirtingų valstybių narių veiksmų planų ir politikos ES lygmeniu nuoseklumą ir papildomumą bei skatinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ir jų indėlį. Pasiūlymas grindžiamas panašiais pasiūlymais, pateiktais Europos Parlamento pranešimo PE 604.777 (97–100 pakeitimai) projekte.

3 pakeitimas

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

 

Viešos konsultacijos

Nepažeisdamos kitų Sąjungos teisės reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti šio reglamento 9 straipsnyje nurodytų planų projektų rengimo procese, ir prie Komisijai pateikiamo savo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto prideda visuomenės nuomonės santrauką. Kai taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos, laikoma, kad pagal tą direktyvą rengiamų konsultacijų pakanka šiame reglamente nustatytai įpareigojimui konsultuotis su visuomene įvykdyti.

Nepažeisdamos kitų Sąjungos teisės reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti šio reglamento 9 straipsnyje nurodytų planų projektų rengimo procese, ir prie Komisijai pateikiamo savo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto prideda visuomenės nuomonės santrauką. Kai taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos, laikoma, kad pagal tą direktyvą rengiamų konsultacijų pakanka šiame reglamente nustatytai įpareigojimui konsultuotis su visuomene įvykdyti.

Atsižvelgiant į politiniu požiūriu pripažintą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant tvarios energetikos politiką ir vadovaujantis Komisijos tikslu užtikrinti geresnį reglamentavimą, nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi kiekvienos valstybės narės konstitucinių ir politinių nuostatų, privalo įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į planavimą ir stebėseną.

Paaiškinimas

Veiksmingas nacionalinio lygmens ir vietos bei regionų valdžios institucijų veiksmų koordinavimas planuojant ir įgyvendinant energetikos ir klimato politikos priemones ir teikiant apie jas ataskaitas gali padėti išvengti nereikalingos administracinės naštos ir užtikrinti geresnį reglamentavimą.

4 pakeitimas

Pasiūlymas dėl reglamento

Po 10 straipsnio įterpti naują straipsnį

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

 

Daugiapakopė dialogo energetikos klausimais platforma

1.     Valstybės narės, partnerystės dvasia, turėtų palaikyti nuolatinį dialogą energetikos klausimais aktyviam vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo bendruomenės, investuotojų, visų kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės dalyvavimui valdant energetikos pertvarką, įskaitant energijos nepriteklių, remti.

2.     Valstybės narės šiam dialogui energetikos klausimais pateikia įvairias nuomones ir scenarijus, kurie numatyti jų trumpalaikėje, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje energetikos ir klimato politikoje, taip pat kiekvienos galimybės sąnaudų ir naudos analizę.

3.     Valstybės narės užtikrina, kad dialogui energetikos klausimais būtų skirti reikiami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, taip pat padedant Europos Komisijai, organizuoja keitimąsi nuomonėmis su kitais dialogais energetikos klausimais.

Paaiškinimas

Tokiam svarbiam klausimui kaip energetikos pertvarka būtina sukurti struktūras, užtikrinančias nuolatinį dialogą su visais svarbiais subjektais, kad būtų galima išnagrinėti įvairias galimybes ir scenarijus bei parengti bendrus sprendimus. Pasiūlymas grindžiamas panašia idėja, pasiūlyta Europos Parlamento pranešimo PE 604.777 projekte.

5 pakeitimas

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio b punktas

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai:

Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai:

b)

kaip įgyvendinama ši politika ir priemonės:

b)

kaip įgyvendinama ši politika ir priemonės:

 

1)

priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant vykdomi nacionaliniai veiksmai siekiant privalomo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, nurodyti 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones, atliekant specialią [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų priemonių peržiūrą;

 

1)

priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant vykdomi nacionaliniai veiksmai siekiant privalomo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, nurodyti 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones, atliekant specialią [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų priemonių peržiūrą;

 

2)

konkrečios regioninio bendradarbiavimo priemonės;

 

2)

konkrečios regioninio bendradarbiavimo priemonės;

 

3)

nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, konkrečios finansinės paramos priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą siekiant skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose;

 

3)

nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, konkrečios finansinės paramos priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą siekiant skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose;

 

4)

konkrečios priemonės, kuriomis vykdomi [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 15, 16, 17, 18, 21 ir 22 straipsnių reikalavimai;

 

4)

konkrečios priemonės, kuriomis vykdomi [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016) 767] 15, 16, 17, 18, 21 ir 22 straipsnių reikalavimai;

 

5)

priemonės, kuriomis skatinama naudoti energiją iš biomasės, visų pirma kaupti biomasės išteklius atsižvelgiant į galimybę jos gauti (vietinį potencialą ir iš trečiųjų šalių importuojamą kiekį) ir kitus biomasės naudojimo būdus (žemės ūkio ir su mišku susijusiuose sektoriuose), taip pat priemonės, kuriomis užtikrinamas biomasės gamybos ir naudojimo tvarumas;

 

5)

priemonės, kuriomis skatinama naudoti energiją iš biomasės, visų pirma kaupti biomasės išteklius atsižvelgiant į galimybę jos gauti (vietinį potencialą ir iš trečiųjų šalių importuojamą kiekį) ir kitus biomasės naudojimo būdus (žemės ūkio ir su mišku susijusiuose sektoriuose), taip pat priemonės, kuriomis užtikrinamas biomasės gamybos ir naudojimo tvarumas;

 

 

6)

pažanga didinant atsinaujinančių išteklių energijos dalį teikiant paslaugas šildymo bei vėsinimo sektoriuose, tačiau neužkraunant nepagrįstos administracinės naštos vietos ir regionų valdžios institucijoms arba galutiniams vartotojams;

c)

informaciją, nustatytą VII priedo 1 dalyje.

c)

informaciją, nustatytą VII priedo 1 dalyje.

Paaiškinimas

Šildymo ir vėsinimo sektoriuose slypi didžiulės nepanaudotos galimybės mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą (žr. Regionų komiteto nuomonę „ES šildymo ir vėsinimo strategija“). Kiek tai susiję su atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, glaudžiai bendradarbiaujant nacionaliniu, regionų ir (arba) vietos lygmenimis reikėtų nustatyti privalomą tikslą atsinaujinančių išteklių energijos dalį šildymo ir vėsinimo sektoriuje kasmet padidinti 1 proc. – tai būtų konkretus ir veiksmingas indėlis siekiant bendro ES tikslo – 27 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies iki 2030 m.

6 pakeitimas

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

 

Energetikos sąjungos komitetas

1.   Komisijai padeda Energetikos sąjungos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011, dirbantis su šiuo reglamentu susijusių atitinkamos sudėties sektorių atstovų grupėse.

1.   Komisijai padeda Energetikos sąjungos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011, dirbantis su šiuo reglamentu susijusių atitinkamos sudėties sektorių atstovų grupėse.

2.   Šis komitetas pakeičia pagal Sprendimo 93/389/EEB 8 straipsnį, Sprendimo Nr. 280/2004/EB 9 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 26 straipsnį įsteigtą komitetą. Nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal tuos teisės aktus, suprantamos kaip nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal šį reglamentą.

2.   Šis komitetas pakeičia pagal Sprendimo 93/389/EEB 8 straipsnį, Sprendimo Nr. 280/2004/EB 9 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 26 straipsnį įsteigtą komitetą. Nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal tuos teisės aktus, suprantamos kaip nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal šį reglamentą.

3.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

 

4.     Į komitetą įtraukiamas vienas Regionų komiteto paskirtas atstovas, kuris institucijų lygmeniu atstovauja visoms ES vietos ir regionų valdžios institucijoms.

Paaiškinimas

Aukšto lygio Europos Sąjungos ir Europos Parlamento politiniai atstovai ne kartą yra pripažinę svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant su energetikos sąjunga susijusias priemones.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Pagrindiniai tikslai ir tikslinės grupės

1.

pakartoja savo raginimą įgyvendinti platesnio užmojo tikslus dėl energijos vartojimo efektyvumo ir dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos dalies ES, kuri iki 2030 m. turėtų būti padidinta iki 40 proc.;

2.

remia tris pagrindinius dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ tikslus: 1) pirmenybė energijos vartojimo efektyvumui, 2) ES pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių srityje ir 3) tinkamos sąlygos vartotojams; tačiau apgailestauja, kad pasitelkiant teisės aktus dėl palankių sąlygų sudarymo ir ne teisėkūros iniciatyvas neįmanoma visiškai pasiekti šiuos tikslus ir kad nepakankamai akcentuojamas priklausomybės nuo importo mažinimo veiksnys, atspindintis visų vietos švarios energijos šaltinių (atsinaujinančiųjų ir įprastinių) dalį energijos rūšių derinyje;

3.

ragina Europos Komisiją pirmenybę teikti energijos vartojimo efektyvumui, laikyti jį infrastruktūros prioritetu ir užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtos viešosios subsidijos ir finansinės paramos priemonės būtų laikomos kapitalo sąnaudomis, nes tai didintų efektyvaus energijos vartojimo sistemos saugumą ir patikimumą. Tai leistų nustatyti aiškią biudžeto apsaugos ir Europos konkurencingumo didinimo politiką;

4.

palankiai vertina pasiūlymus sukurti energetikos sąjungos valdymui skirtą teisinę sistemą, kurioje būtų supaprastinami ir sujungiami šiuo metu energetikos ir klimato srityse taikomi planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai, ir ragina valstybes nares ir Komisiją į šią politinę valdymo procedūrą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai labai priklauso nuo decentralizuoto lygmens priemonių

5.

atkreipia dėmesį ir pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos strateginiame valdyme labiausiai vartotojams artimu lygmeniu valdant decentralizuotą energijos gamybą, skatinant tinkamų investavimo sąlygų kūrimą ir susiejant energetikos ir klimato politiką su priemonėmis būsto, energijos nepritekliaus, transporto, ekonominės plėtros, žemės naudojimo arba teritorijų planavimo srityse;

6.

atkreipia dėmesį į vadovaujamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant energetikos politiką, nustatant energetikos projektų finansavimo priemones, ypač atsinaujinančių išteklių energijos srityje, ir skatinant vartotojus vadovautis tvariais energetikos modeliais ir geriausios praktikos pavyzdžius;

7.

įspėja, kad užsibrėžtų Europos ir nacionalinio lygio energetikos ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimui kyla pavojus, jei nebus oficialiai pripažintas vadovaujantis vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant energetikos politiką energetikos sąjungoje;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus turi būti vadovaujamasi skaidrumo ir atsakomybės principais, kad vietos subjektai, įmonės ir kiti dalyviai žinotų, ko jie gali tikėtis iš nacionalinių vyriausybių ir, visų pirma, kaip bus užtikrinamas prisiimtų įsipareigojimų laikymasis ir kokių veiksmų būtų galima imtis nustačius, kad nacionaliniai planai yra nepakankami siekiant ES lygmens tikslų;

9.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta, kad perėjimas prie švarios energijos bus neįmanomas be daugelio pilietinės visuomenės ir regionų bei vietos lygmens suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, todėl ragina valstybes nares tinkamai įtraukti miestus ir regionus į diskusiją dėl energetikos pertvarkos, ypač susijusią su nacionalinių integruotų energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimu, kad būtų galima tinkamai reaguoti į įvairių sektorių poreikius;

10.

tačiau pažymi, kad nepaisant skirtingų atskirų ES valstybių narių konstitucinių nuostatų, pasiūlymuose dėl valdymo, išskyrus 10 straipsnio bendrąsias nuostatas dėl viešų konsultacijų, kuriose teigiama, kad „visuomenei [turi būti] iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti planų projektų rengime, nėra jokios konkrečios nuorodos į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, jau nekalbant apie kitas suinteresuotąsias šalis;

11.

siūlo apsvarstyti galimybę toliau pertvarkyti ES valstybės pagalbos energetikos sektoriuje taisykles, kad būtų galima remti miestų priemones, visų pirma parengiant specialias gaires vietos veiksmams siekiant supaprastinti esamą sistemą, taip pat numatant konkrečias išimtis energetikos projektams komunalinių ir socialinių būstų renovacijos srityje, tokiu būdu siekiant spręsti energijos nepritekliaus problemą. Šiuo tikslu reikia užtikrinti, kad kitoje, nuo 2020 m. galiojančioje programoje miestų atsparumas ir energijos pertvarkymas būtų laikomi prioritetinėmis sritimis;

12.

ragina Europos Komisiją ir valstybių narių vyriausybes stiprinti bendradarbiavimą su vietos ir regionų suinteresuotaisiais subjektais, ypač su vietos ir regionų energetikos agentūromis, rengiant būsimus energetikos ir klimato srities veiksmų planus nacionaliniu lygmeniu ir tokiu būdu pereiti nuo keleto dalyvių politikos prie politikos, kur sprendimus priima visi dalyviai;

13.

atsižvelgdamas į tai, nurodo daugelį sėkmingų vietos lygmens atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo projektų, parengtų ir plėtojamų bendradarbiaujant su MVĮ, nevyriausybinėmis bei pilietinės visuomenės organizacijomis, pasitelkiant atskirų asmenų investicijas į elektros energijos ir šilumos gamybą iš atsinaujinančių išteklių;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje vietos lygiu veiklą vykdo daug kitų svarbių veikėjų, be kita ko, mažųjų ir vidutinių įmonių, nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų;

15.

pabrėžia, kad vietos subjektams taip pat reikėtų sudaryti galimybę prisidėti prie nacionalinių vyriausybių pastangų rengiant nemažai perspektyvių ESIF projektų, padedančių siekti Europos klimato ir energetikos politikos tikslų. Naujai įsteigtas Europos investavimo konsultacijų centras turėtų parengti paspartintą procedūrą miestams, įsipareigojusiems parengti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius miesto plėtros projektus;

16.

ragina, atsižvelgdamas į Europos investicijų banko programas HASPERS ir ELENA, įgyvendinti papildomas tikslines techninės pagalbos programas, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti miestams ir regionams reikalingas investicijas į plataus užmojo projektus, be kita ko, skatinant kurti didelį investicijų projektų portfelį ir investavimo platformas, sujungiančias nedidelio masto ir didelės sklaidos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius projektus;

Planavimas ir ataskaitų teikimas turi būti supaprastintas ir integruotas remiantis esamais vietos ir regionų planais

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES energetikos sąjungos valdymo tikslas turi būti praktikoje „supaprastinti ir integruoti“ planavimą ir atsižvelgiant į su tuo susijusią stebėseną ir ataskaitų teikimą reikia kurti veiksmingas sąsajas su esamomis iniciatyvomis;

18.

pabrėžia, kad reikalingas veiksmingas koordinavimas nacionaliniu, vietos ir regionų lygmenimis, taikant planavimo, įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo procedūras energetikos ir klimato politikos srityje. Tai padėtų išvengti nereikalingos biurokratijos ir užtikrinti geresnį reglamentavimą;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau dabar aktyviai veikia klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos priemonių srityje ir daugelis jų jau yra parengusios strategijas, veiksmų planus ir stebėsenos procedūras, be kita ko, atsižvelgiant į Merų pakto iniciatyvą, kuri apima daugiau kaip 5 679 veiksmų planus, kuriais skatinama darni miestų plėtra energetikos sektoriuje;

20.

pabrėžia, kad nacionaliniai planai ir tikslai turi būti veiksmingai susieti su vietos ir regionų lygmens tikslais bei grindžiami realistiškomis ir suderintomis atskirų regionų ir sektorių pastangomis;

21.

pažymi, kad dalyvavimas reiškia ne tik konsultavimąsi, bet taip pat aktyvų vaidmenį inicijuojant ir rengiant konkrečias priemones;

Daugiapakopis valdymas yra būtina veiksmingo energetikos sąjungos valdymo sąlyga

22.

apgailestauja, kad esamose rekomendacijose dėl energetikos sąjungos valdymo nepakankamai aiškiai atsispindi daugiapakopis požiūris, ir todėl ragina valstybių narių vyriausybes sukurti dialogo energetikos klausimais platformas, siekiant įtraukti į energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimą, jų stebėseną bei ataskaitų rengimą visus valdžios ir administravimo lygmenis bei visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus; taip pat, Europos Komisijai padedant, ragina organizuoti skirtingų nacionalinių dialogų energetikos klausimais mainus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir sprendžiamos tarpvalstybinės problemos;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas daugiapakopis valdymas turi daug privalumų: – piliečiai ir ekonomika įgyvendina su klimato kaita susijusias priemones ir taip prisiima didesnę atsakomybę šiame procese ir didina sėkmės galimybes, nes kuo matomesnis valdymas, tuo didesnę atsakomybę jaučia piliečiai;

24.

pabrėžia, kad Pasiūlymo 11 straipsnis (dėl regioninio bendradarbiavimo) skirtas tik valstybių narių bendradarbiavimui, o ne subnacionalinio valdymo lygmenų bendradarbiavimui atskirose valstybėse narėse ar tarp jų; ragina valstybes nares ir Europos Komisiją taip pat užtikrinti tinkamą paramą subnacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimui, visų pirma tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, siekiant koordinuoti veiklą, kad būtų įgyvendinti integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai;

25.

ragina Europos Komisiją, valstybių narių vyriausybėms skirtus dokumentus įtraukti daugiapakopį valdymą, kartu pateikti ataskaitų dėl nacionalinės energetikos politikos ir jos planavimo teikimo gaires;

Aktyviam vartotojų dalyvavimui užtikrinti būtinos varomosios jėgos direktyvai įgyvendinti, taip pat veiksminga parama

26.

dar kartą ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares sukurti teisines sistemas, kurios būtų naudingos tiek galutiniams energijos vartotojams, tiek ir „gaminantiems vartotojams“ (angl. prosumer) bei kitiems elektros energijos mažmeninėse rinkose veikiantiems energijos tiekėjams; taip pat pabrėžia, kad decentralizuota ir savarankiška energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių duoda daug naudos energetikos sistemai (mažesnis energijos perdavimo infrastruktūros ir jos priežiūros poreikis, didesnis atsparumas ir lankstumas) ir kad šią naudą turėtų atspindėti teisinga kaina, mokama už visą perteklinę energiją, kurią tokie gamintojai perduoda į tinklą; todėl ragina valstybes nares parengti inovatyvias kainodaros sistemas siekiant spręsti šį klausimą;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingos tinkamu būdu ir derama forma teikiamos specialistų konsultacijos, kurios per atitinkamą ryšio kanalą būtų vietoje prieinamos tikslinėms grupėms ir apimtų mažą CO2 kiekį išmetančių technologijų diegimo techninius, finansinius bei praktinius aspektus;

28.

pabrėžia, kad energetikos valdymo priemonės turi suteikti vartotojams galimybę kontroliuoti savo vartojimą, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti rinkoje ir naudotis veiksmingomis ir tinkamomis vartotojų apsaugos priemonėmis; tai ypač svarbu kovojant su energijos nepritekliumi; todėl RK ragina parengti bendrą energijos nepritekliaus apibrėžtį ES lygmeniu ir konkrečių politikos pasiūlymų, skirtų pažeidžiamiausiems vartotojams apsaugoti nuo nepagrįsto atjungimo nuo energijos tiekimo, pirmenybę teikti jiems naudingoms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir parengti tikslinę jiems skirtą informaciją;

Energetikos inovacijų skatinimas pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos

29.

palankiai vertina tai, kad Komisija savo komunikate „Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas“ (COM(2016) 763) didelį dėmesį skiria dviem esminiams politiniams prioritetams: kurti atsparią energetikos sąjungą su perspektyvia kovos su klimato kaita politika ir suteikti naują stimulą darbo vietų kūrimui, augimui ir investicijoms;

30.

ragina užtikrinti verslui, inovacijoms ir investicijoms palankią aplinką ir procedūras parengiant tikslinius signalus, strategijas, standartus ir taisykles bei teikiant atitinkamą finansinę paramą, kuriai naudojamos viešosios lėšos privačiojo sektoriaus investicijoms palengvinti (ir padėti mažinti riziką, kai to reikia);

31.

patvirtina, jog būtina, kad energetikos politika būtų rengiama užtikrinant sinergiją su Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politika; pabrėžia, kad inovacijas atsinaujinančiosios energijos, tausojamojo judumo, esamos energetikos infrastruktūros modernizavimo, pažangiųjų jėgainių statybos, anglies dioksido surinkimo ir energijos saugojimo srityse reikėtų toliau skatinti vietos lygmeniu; todėl ragina Komisiją visų pirma užtikrinti didesnę paramą inovatyviems projektams atokiausiuose regionuose, kad juos būtų galima panaudoti kaip tikras laboratorijas energetikos pertvarkymui;

32.

mano, kad vietos valdžios institucijų partnerysčių plėtojimui įgyvendinant pažangiųjų miestų iniciatyvas tenka labai svarbus vaidmuo, susijęs su inovacijomis švarios energijos srityje, integruojant tokias sritis kaip energijos taupymas miesto transporte, tarpregioninio transporto strategijos, bendradarbiavimas kuriant naujas saugojimo technologijas ir išmanūs visuomeniniai pastatai. Geresnė Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sinergija yra labai svarbus veiksnys įgyvendinant tarpvalstybinius projektus tvarios energetikos srityje;

33.

palankiai vertina tai, kad orientuojamasi į atvirąsias inovacijas ir atvirąjį mokslą, siekiant mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat ir pilietinei visuomenei suteikti galimybę tobulėti remiantis naujomis žiniomis;

34.

pabrėžia, kad reikia kuo skubiau atsisakyti tiesioginės ar netiesioginės paramos iškastinio kuro naudojimui, (taip pat ir kai kuriose valstybėse narėse teikiamos paramos), nes ji neleidžia teisingai įvertinti tikrosios tokio kuro kainos visuomenei ir aplinkai, jo kainos laikomos dirbtinai žemos ir taip trukdoma inovacijoms švarios energijos srityje;

35.

pritaria pasiūlymui pasitelkti teisines priemones, siekiant paspartinti naujoviškų mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtrą ir veiksmingą jų naudojimą. Perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos prireiks investicijų į pažangiąsias šildymo ir vėsinimo sistemas bei energijos vartojimo efektyvumo didinimą pramonės, statybų ir transporto sektoriuose, taip pat bendram investicinių projektų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją finansavimui;

36.

pabrėžia, kad energetikos sąjungos valdymas turi sukurti pagrindines sąlygas tikslams pasiekti, pavyzdžiui, lengvesnę prieigą prie viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių siekiant paspartinti projektų įgyvendinimą, mažinti biurokratiją, nustatyti bet kokias vietos ir regionų valdžios institucijoms kylančias kliūtis ir užtikrinti teisinį tikrumą bei nuspėjamumą investuotojams;

37.

ragina, kaip pasiūlyta, pasitelkti viešuosius pirkimus kaip veiksmingą priemonę kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų rinką.

Subsidiarumas ir proporcingumas

38.

mano, kad siūlomas reglamentas nekelia abejonių dėl jo atitikties subsidiarumo principui. Tačiau jis kelia susirūpinimą dėl atitikties proporcingumo principui, nes siūloma valdymo sistema laikoma pernelyg sudėtinga, pernelyg detali ir nustato pernelyg dažną ataskaitų teikimą. RK norėtų, kad valdymo sistema būtų įdiegta direktyva, o ne reglamentu, kuri sudarytų galimybę tinkamai dalyvauti regioninės valdžios institucijoms federacinėse šalyse.

2017 m. liepos 13 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Markku MARKKULA