13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/102


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos iš atliekų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje“

(COM(2017) 34 final)

(2017/C 345/17)

Pranešėjas:

Cillian LOHAN

Bendrapranešėjis:

Antonello PEZZINI

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2017 2 17

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2017 6 15

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 07 05

Plenarinė sesija Nr.

527

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

140/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria tam, kad reikia laikytis atliekų tvarkymo hierarchijos principų priimant sprendimus dėl atliekų tvarkymo (1), įskaitant energijos gavimo iš atliekų būdus.

1.2.

Turėtų būti taikoma suderinta strategija informuojant apie atliekų tvarkymo hierarchijos pirmąją pakopą, kai atliekų susidarymui apskritai užkertamas kelias.

1.3.

EESRK teigia, kad būtina įsitikinti ES viešųjų lėšų tvarumu atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus (DVT) (2) ir kad bet kokiu skiriamu viešuoju finansavimu turėtų būti didinama Europos piliečių gerovė. Skiriant viešąjį finansavimą taip pat turėtų būti laikomasi principo neremti jokios veiklos, kuri kenkia piliečiams.

1.4.

Siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos būtų teisingas, nuoseklus ir sisteminis, rengiant būsimus teisės aktus reikia pašalinti galiojančių direktyvų dėl atliekų apdorojimo trūkumus.

1.5.

Svarbu, kad investicijomis į pasenusį energijos gavimo iš atliekų procesą nebūtų sudarytos infrastruktūros kliūtys siekti geresnių perdirbimo rodiklių.

1.6.

Nors rūšiuojamasis atliekų surinkimas yra prioritetas, visų pirma valstybėse narėse, kurios labai priklauso nuo sąvartynų, tai taip pat turi būti derinama su geresniais perdirbimo rodikliais, kad būtų galima sėkmingai pereiti prie geresnio žiediškumo.

1.7.

Valstybių narių, kuriose yra daug deginimo įrenginių, padėtis šiuo metu yra nesuderinama su siekiais įgyvendinti Žiedinės ekonomikos veiksmų plane siūlomus didesnius perdirbimo tikslus (3). Sunkiausia paskatinti šias valstybes nares atsisakyti atliekų deginimo ir pereiti prie įvairių atliekų tvarkymo sprendimų naudojant politinius stūmos ir traukos veiksnius, pavyzdžiui:

nustatant mokesčius;

laipsniškai atsisakant paramos sistemų;

stabdant naujų įrenginių naudojimą ir nutraukiant senesnių įrenginių eksploatavimą.

1.8.

Pereiti prie žiedinės ekonomikos Europos Sąjungoje sunku dėl to, kad nėra tinkamų kainų signalų. Tai dar akivaizdžiau dėl to, kad netvarioms gamybos sistemoms toliau teikiamos nepagrįstos subsidijos, visų pirma iškastinio kuro sektoriuje (4). EESRK palankiai vertina tai, kad aiškiai nurodyta, kaip galimybė gauti sanglaudos politikos fondo lėšų yra susijusi su nacionaliniais atliekų tvarkymo planais ir Europos žiedinės ekonomikos veiksmų planu. Sąsaja su Europos strateginių investicijų fondu galėtų būti tvirtesnė.

1.9.

Naudojant biodujas ES lygmeniu atsiranda galimybių daugelyje sričių, pavyzdžiui, kurti darbo vietas, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, didinti kuro tiekimo saugumą ir kt. Remiantis visų valstybių narių ir kitų valstybių geriausios patirties pavyzdžiais turėtų būti kuriama teisinė ir politikos sistema, kuri būtų tinkamiausia optimizuoti susijusias galimybes.

1.9.1.

Anaerobinio skaidymo taikymas automobiliams skirtam biometanui gaminti atitinka Paryžiaus susitarimą. Iš neseniai atlikto Komisijos vertinimo rezultatų (5) matyti, kad biodujų gamyba iki 2030 m. Europos Sąjungoje galėtų būti padidinta bent du, galbūt ir tris kartus, palyginti su dabartiniu lygmeniu.

1.10.

Tam reikia elgsenos ir kultūrinių pokyčių, o jų galima pasiekti šviečiant visus visuomenės lygmenis.

2.   Pagrindinė informacija

2.1.

2015 m. gruodžio 2 d. Komisija priėmė ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą, pasiūlydama pokyčius lemiančią darbotvarkę, kurioje numatyta kurti daug naujų darbo vietų ir išnaudoti ekonomikos augimo potencialą, bei siekiama skatinti tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, atsižvelgiant į Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus ES įsipareigojimus. Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama energijos gavybai iš atliekų ir jos vaidmeniui žiedinėje ekonomikoje. Energijos gavimas iš atliekų yra plati sąvoka, ji apima kur kas daugiau nei atliekų deginimą.

2.2.

Pagrindinis šio komunikato tikslas – užtikrinti, kad Europos Sąjungoje gaunant energiją iš atliekų būtų padedama siekti žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų ir tvirtai laikomasi ES atliekų tvarkymo hierarchijos principų. Komunikate taip pat nagrinėjama, kaip būtų galima optimizuoti energijos gavimą iš atliekų, kad jis padėtų siekti energetikos sąjungos strategijoje ir Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų. Be to, taikant šiame komunikate išdėstytą požiūrį į energijos gavimą iš atliekų, kuriuo atkreipiamas dėmesys į patikrintą efektyvaus energijos vartojimo technologiją, siekiama skatinti diegti naujoves ir padėti kurti aukštos kokybės nuolatines darbo vietas.

2.3.

Šioje nuomonėje išdėstoma EESRK pozicija dėl visų trijų komunikato dalių, būtent:

energijos gavimo iš atliekų procesų vieta atliekų tvarkymo hierarchijoje ir viešojo finansavimo vaidmuo;

galutinių atliekų apdorojimas gaunant iš jų energiją – kaip rasti tinkamą pusiausvyrą;

kuo geresnis energijos gavimo iš atliekų procesų išnaudojimas siekiant ES klimato ir energetikos tikslų žiedinės ekonomikos sąlygomis.

Be to, joje pateikiami papildomi svarstymai, į kuriuos, pilietinės visuomenės požiūriu, reikia atsižvelgti ir kurie grindžiami jau priimtomis EESRK nuomonėmis.

2.4.

EESRK pabrėžia, jog atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir naudojant esamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą reikia ieškoti sprendimo, kaip patenkinti neatidėliotinus ES poreikius atliekų tvarkymo srityje. Nors tam tikra nevisiškai optimali praktika bus tęsiama, tačiau bendras ilgalaikis siekis yra nedidelio atliekų kiekio gamybos modelis, pagal kurį medžiagų srautų etapu, kai pasibaigia naudojimas, vyrautų atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas, pakartotinis apdirbimas ir perdirbimas. Iššūkis – skatinti greitą ir nuolatinį teisingą perėjimą prie ilgalaikių tikslų.

2.5.

2015 m. vienam ES gyventojui vidutiniškai teko apie 480 kg atliekų; sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis šalyse gali labai skirtis – nuo 3 kg didžiausio efektyvumo iki daugiau kaip 150 kg mažiausio efektyvumo šalyse.

3.   Energijos gavimo iš atliekų procesų vieta atliekų tvarkymo hierarchijoje ir viešojo finansavimo vaidmuo

3.1.

EESRK pritaria tam, kad reikia laikytis atliekų tvarlymo hierarchijos principų priimant sprendimus dėl atliekų tvarkymo (6), įskaitant energijos gavimo iš atliekų būdus.

3.2.

Svarbu pažymėti, kad energijos gavimas iš atliekų ne visada yra žiedinės ekonomikos siekius ir principus atitinkanti galimybė. Pavyzdžiui, atliekų, kurias būtų galima paruošti pakartotinai naudoti arba perdirbti, deginimas nėra optimalus pasirinkimas efektyvaus išteklių naudojimo arba geriausio žaliavų naudojimo požiūriu. Panašiai, atliekas didelėmis energijos sąnaudomis gabenant didelius atstumus ir pritaikius energijos gavimo iš atliekų procesą vis dėlto gaunant palyginti mažesnę energijos grąžą, atsirastų grynųjų energijos sąnaudų ir būtų atitinkamai daromas poveikis klimatui. Yra ir daugiau pavyzdžių.

3.3.

Diagramoje pavaizduotas komunikate minimo energijos gavimo iš atliekų ir atliekų tvarkymo hierarchijos ryšys.

Image

3.4.

Siekiant nustatyti energijos gavimo iš atliekų procesų (ne)tinkamumą vien atliekų tvarkymo hierarchijos nepakanka. EESRK teigia, kad būtina įsitikinti ES viešųjų lėšų tvarumu atsižvelgiant į DVT ir kad bet kokiu skiriamu viešuoju finansavimu turėtų būti didinama Europos piliečių gerovė. Skiriant viešąjį finansavimą taip pat turėtų būti laikomasi principo neremti jokios veiklos, kuri kenkia piliečiams.

3.5.

Svarbu, kad į žiedinės ekonomikos iniciatyvas nepersikeltų Pagrindų direktyvos dėl atliekų trūkumai, pavyzdžiui, neatsirastų galimybės atleisti valstybę narę nuo rūšiuojamojo atliekų surinkimo įpareigojimų dėl techninio ar finansinio negalėjimo tokį surinkimą vykdyti. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastangoms naudoti viešąjį finansavimą siekiant įveikti techninius sunkumus arba naudoti ekonominės politikos priemones finansiniams suvaržymams, kurie trukdo įgyvendinti geriausią patirtį, pašalinti. Esama pagrįstų priežasčių šalinti medžiagas, kuriose yra nuodingųjų medžiagų, arba gauti iš jų šiluminę energiją, o ne pakartotinai naudoti ar perdirbti.

3.6.

Šis komunikatas yra gerokai patobulintas, palyginti su žiedinės ekonomikos veiksmų planu, jame išdėstyti dideli tikslai didinti energijos gavimo iš atliekų veiksmingumą ir daugiau dėmesio skirti atliekų tvarkymo hierarchijai, kuria nustatomas skirtingų procesų žiediškumas. Tačiau teisės akte, kuriuo grindžiamas šis komunikatas, būtent Pagrindų direktyvoje dėl atliekų, yra išlikusių trūkumų, dėl kurių, jei jie nebus pašalinti, ir toliau gali kilti sunkumų, o komunikato poveikis gali mažėti. Būtina peržiūrėti atliekų klasifikaciją ir galbūt atsižvelgti į naujų technologijų, naudojamų kuriant energijos gavimo iš atliekų įrenginius, siūlomas galimybes (pvz., pažeistas pomidoras neteikiamas rinkai, o neparduotas pomidoras yra atliekos) ir svarstyti galimybę anaerobiniam skaidymui naudoti iš komunalinių nuotekų gautą purvą. Siekis šiuos klausimus spręsti Žiedinės ekonomikos veiksmų plane turi atsispindėti būtinuose teisės aktų pakeitimuose visais reikiamais lygmenimis.

3.7.

Energijos gavimo iš atliekų vieta atliekų tvarkymo hierarchijoje gali būti klaidinanti dėl su tokio energijos gavimo vertinimu teisės aktuose susijusių apribojimų. Vieta nustatoma remiantis teisės aktuose nurodytomis apibrėžtimis, o ne moksline tokių energijos gavimo iš atliekų procesų faktinio poveikio analize.

3.8.

Taip pat paminėtini techniniai skaičiavimo metodikos, susijusios su Pagrindų direktyvos dėl atliekų apibrėžtimis ir viršutinėmis ribomis, aspektai. Tai skaičiavimo metodai, kuriais nustatoma įvairių energijos gavimo iš atliekų procesų vieta atliekų tvarkymo hierarchijoje. Komisija turėtų peržiūrėti šiuos išsamius skaičiavimus siekdama užtikrinti, kad pirmiausia žiedinės ekonomikos sąlygomis jie būtų patikimi ir atitiktų darnaus vystymosi tikslus, energetikos sąjungos principus ir Paryžiaus susitarimo nuostatas.

3.9.

Rūšiuojamojo surinkimo įpareigojimai, numatyti Europos atliekų teisės aktuose (7), yra labai svarbus aspektas siekiant gerinti atliekų tvarkymą.

3.10.

Technologinė pažanga ir toliau suteiks geresnių galimybių didinti produktų ir energijos srautų veiksmingumą ir taip paskatins novatoriškus sprendimus procesų efektyvumui didinti.

3.11.

Išplėstas ir visas prekes bei paslaugas apimantis ekologinio projektavimo taikymas, kaip visos Europos sistemos dalis, pasiekus žiedinę ekonomiką padės iki minimumo sumažinti atliekas. Ekologinio projektavimo aspektas yra labai svarbus siekiant tiekti švarius pataisomus, pakartotinai naudojamus, perdirbamus, modulinius gaminius ir galiausiai padės visiškai pašalinti tai, ką mes dabar laikome atliekomis.

3.12.

Pirmiau pateikti aspektai reiškia, kad deginimo įrenginiuose bus sudeginama vis mažiau mišrių atliekų, todėl nacionaliniu lygmeniu deginimo įrenginiams skiriamos subsidijos laipsniškai turėtų būti panaikinamos ir šioje srityje neturėtų būti svarstoma galimybė pritraukti naujų investicijų, išskyrus esamos infrastruktūros modernizavimo siekiant, kad ji tausiau naudotų išteklius ir energiją, atvejus.

4.   Galutinių atliekų apdorojimas gaunant iš jų energiją – kaip rasti tinkamą pusiausvyrą?

4.1.

Svarbu, kad investicijomis į pasenusį energijos gavimo iš atliekų procesą nebūtų sudarytos infrastruktūros kliūtys siekti geresnių perdirbimo rodiklių.

4.2.

2013 m. siekiant gauti šiluminės energijos iš atliekų iš vienų valstybių narių į kitas buvo gabenama 2,5 mt kuro (daugiausia iš atliekų) (8).

4.3.

Vertinant energijos gavimą iš atliekų turi būti atsižvelgiama į šį vežimo aspektą, nes jei matuojant išmetamųjų teršalų, susijusių su įvairiais atliekų tvarkymo metodais, kiekį įtraukiamas ir šis vežimo aspektas, nuo jo gali priklausyti konkretus proceso poveikis, susijęs su teršalų išmetimu.

4.4.

Europa yra geografiškai padalyta pagal deginimo įrenginių paplitimą. Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija ir Italija turi daugiausia veikiančių deginimo įrenginių Europoje. Apskritai daugelis valstybių narių yra pernelyg priklausomos nuo sąvartynų. Tai būtina keisti, kad būtų galima įveikti naujas problemas ir pasiekti atliekų teisės aktuose nustatytus tikslus, susijusius su žiedinės ekonomikos veiksmų planu.

4.5.

Valstybės narės, kurios yra labai priklausomos nuo sąvartynų ir kuriose yra mažai deginimo įrenginių arba jų visai nėra, daugiausia dėmesio turėtų skirti pirmiausia rūšiuojamajam atliekų surinkimui. Atliekų atsiradimo vietoje labai svarbus yra rūšiuojamasis atliekų surinkimas, kad perdirbimo įmonėms būtų galima tiekti geros kokybės ir didelės vertės atliekas, ir tai reikia skatinti.

4.6.

Tačiau valstybėse narėse yra daug pavyzdžių, kai taikomi dideli rūšiuojamojo surinkimo įkainiai, o atitinkami perdirbimo įkainiai yra neproporcingi. Siekiant panaikinti šią akivaizdžią prieštarą, reikia taikyti kryptingas politikos priemones.

4.7.

Šiame komunikate nacionalinės Vyriausybės raginamos finansinę paramą ir strategijas orientuoti kitomis nei deginimo įrenginiai kryptimis, įvertinant atsipirkimo laiką, galimybę gauti pradinių žaliavų ir kaimyninių šalių pajėgumus.

4.8.

Naudotis kaimyninės šalies deginimo įrenginiu kai kuriais atvejais gali būti geriausias variantas, tačiau prieš tai darant turėtų būti atliekama viso gyvavimo ciklo analizė, taip pat ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu kritiškai įvertintos susijusios vežimo išlaidos.

4.9.

Išskyrus kai kurias labai konkrečias aplinkybes ir atsižvelgiant į technologinę pažangą, mažai tikėtina, kad pasirinkimas deginti atliekas būtų efektyviausias išteklių naudojimo būdas arba geriausia patirtimi pagrįstas sprendimas, skirtas atliekų tvarkymo problemoms spręsti.

4.10.

Valstybių narių, kuriose yra daug deginimo įrenginių, padėtis šiuo metu yra nesuderinama su siekiais įgyvendinti didesnius perdirbimo tikslus. Sunkiausia yra paskatinti šias valstybes nares atsisakyti atliekų deginimo naudojant politinius stūmos ir traukos veiksnius, pavyzdžiui:

nustatant mokesčius;

laipsniškai atsisakant paramos sistemų;

stabdant naujų įrenginių naudojimą ir nutraukiant senesnių įrenginių eksploatavimą.

4.11.

EESRK pabrėžia, kad nusprendus nustatyti bendrą deginimo mokestį, bet nepasiūlius įperkamų ir prieinamų alternatyvų galutiniam naudotojui, tiesiog išaugs piliečių išlaidos. Mokesčių kaip ekonominės priemonės naudojimas turi būti tikslinis ir išmintingas.

4.12.

Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti veiksminga prašymų leisti vykdyti atliekų tvarkymo veiklą teikimo ir leidimų išdavimo procedūra.

5.   Kuo geresnis energijos gavimo iš atliekų procesų išnaudojimas siekiant ES klimato ir energetikos tikslų žiedinės ekonomikos sąlygomis

5.1.

EESRK sutinka, jog tik laikantis atliekų tvarkymo hierarchijos principų galima užtikrinti, kad gaunant energiją iš atliekų būtų kuo labiau padidintas žiedinės ekonomikos įnašas į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, laikantis energetikos sąjungos strategijos ir Paryžiaus susitarimo. Anaerobinio skaidymo taikymas automobiliams skirtam biometanui gaminti atitinka Paryžiaus susitarimą. Biometanu varomos transporto priemonės gali būti veiksminga transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo Europoje priemonė.

5.2.

Kad gaunant energiją iš atliekų būtų labiau padedama žiedinės ekonomikos sąlygomis siekti ES kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų, būtina užtikrinti, kad prireikus energijos gavimo iš atliekų procesų būtų taikomi veiksmingiausi metodai ir naudojamos geriausios technologijos. Tai atitinka Komisijos siūlomus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos pakeitimus; vis dėlto turėtų būti skatinama šiuos kriterijus taikyti visai naujai įrangai, neatsižvelgiant į jos dydį (taip pat ir mažesnei įrangai, kurios našumas mažesnis nei 20 MW).

5.3.

Atliekų surinkimo apmokestinimas turi vis didesnį poveikį šeimų ir įmonių ištekliams, todėl jį reikėtų naudoti toliaregiškai ir atsižvelgiant į aplinkos apsaugą.

5.4.

Viešasis ir privatusis sektoriai turėtų turėti galimybę bendradarbiauti įgyvendinant ilgalaikius projektus siekiant sukonkretinti žiediškumo kultūrą. Įmonių socialinė atsakomybė taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį pereinant prie tvaresnių atliekų tvarkymo būdų.

5.5.

Pereiti prie žiedinės ekonomikos Europos Sąjungoje sunku dėl to, kad nėra tinkamų kainų signalų. Tai dar akivaizdžiau dėl to, kad netvarioms gamybos sistemoms toliau teikiamos nepagrįstos subsidijos, visų pirma iškastinio kuro sektoriuje (9). EESRK palankiai vertina tai, kad aiškiai nurodyta, kaip galimybė gauti sanglaudos politikos fondo lėšų susijusi tiek su nacionaliniais ir regionų atliekų tvarkymo planais, tiek ir su Europos žiedinės ekonomikos veiksmų planu.

5.6.

Sąsaja su Europos strateginių investicijų fondo finansavimu galėtų būti stipresnė siekiant užtikrinti, kad investuojant pirmenybė būtų teikiama galimybėms, kuriomis skatinami žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslai. Būtų galima apsvarstyti galimybę taikyti tam tikrų formų paskatas, siekiant tolesniems etapams po įrenginių sukurti reikiamą grandinę, pavyzdžiui, degalų ir (arba) antrinių žaliavų platinimo, arba siekiant kurti kitus produktus, kuriuos būtų galima panaudoti.

6.   Kitos galimybės

6.1.    Biometanas

6.1.1.

Komunikate paminėta galimybė gaminti biodujas pasitelkiant anaerobinį skaidymą. Tai puiki galimybė įvairioms valstybėms narėms ir ji turėtų būti plėtojama. Iš neseniai atlikto Komisijos vertinimo rezultatų (10) matyti, kad biodujų gamyba iki 2030 m. Europos Sąjungoje galėtų būti padidinta bent du, galbūt ir tris kartus, palyginti su dabartiniu lygmeniu.

6.1.2.

Biodujų gamyba yra veikiantis modelis daugelyje valstybių narių, ypač Italijoje ir Vokietijoje. Šios šalys, kaip pavyzdžiai, taip pat gali pasiūlyti vertingą patirtį, įgytą praktiškai taikant šį modelį.

6.1.3.

Biometano sąnaudos šiuo metu yra didesnės nei iškastinio metano. Tačiau biometano naudojimą pateisina netiesioginės išlaidos, patiriamos dėl mutagenų ir kancerogenų (pavyzdžiui, NOx ir naftos dūmų), kurie išsiskiria naudojant iškastinį kurą (11).

6.1.4.

Visų pirma, galimai didesnės biometano sąnaudos atitinka Paryžiaus susitarimo tikslus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išskiriamos naudojant tradicinius degalus, kiekį (12).

6.1.5.

Labai svarbu, kad anaerobiniam skaidymui naudojamų žaliavų poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui būtų nedidelis arba jo iš viso nebūtų ir maisto produktų gamyba nepatirtų neigiamo poveikio. Biodujų įrenginius geriausia laikyti arti žaliavų (pirmiausia žemės ūkio atliekų) tiekimo punktų ir taikyti kaip atliekų tvarkymo ir energijos poreikių tenkinimo sprendimą. Turi būti vengiama kurti naujus anaerobinio skaidymo įrenginius, nes taip atsiranda paklausa tiekti daugiau pradinių žaliavų (atliekų arba kultūrinių augalų).

6.1.6.

Biodujų įrenginio vieta yra labai svarbi. Reikia nustatyti efektyvų pagamintos energijos vartojimo būdą, kad veiksmingai gaminama energija nebūtų eikvojama. Be to, svarbu pažymėti, kad anaerobinio skaidymo įrenginiai nėra universalus visų ES žemės ūkio regionų sprendimas ir jie turėtų būti propaguojami tik ten, kur yra gatavų žaliavų, kurios šiuo metu yra probleminės atliekos.

6.1.7.

Tačiau tinkamai planuojamos biodujų gamybos ir naudojimo infrastruktūros vystymas gali labai veiksmingai spręsti ūkių atliekų ir medžiagų, kurios galbūt kenksmingos aplinkai, tvarkymo problemas ir sudaryti palankesnes sąlygas jas saugiai pašalinti. Tai taip pat gali padėti tenkinti bendruomenių poreikius, susijusius su šildymu ir degalais.

6.1.8.

Anaerobinis skaidymas gali padėti spręsti visuomenės sveikatos problemas, duoti trąšų dirvožemiui, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir būti praktiniu žiediškumo pavyzdžiu.

6.1.9.

Naudoti anaerobinį skaidymą gali būti veiksmingiausia, kai taikomi žiedinės ekonomikos principai, būtent mažų ciklų koncepcija, pagal kurią žaliavos anaerobinio skaidymo įrenginiams tiekiamos ir pagaminta energija vartojama vietos lygmeniu (išskyrus tuos atvejus, kai kuras dujų pavidalu naudojamas sunkvežimiams). Investicijomis turi būti remiamas siekis kuo arčiau nulio kilometrų sutrumpinti atliekų vežimo atstumą.

6.1.10.

Turėtų būti nagrinėjami užimtumo didėjimo ir ekonomikos augimo etapai, susiję su biodujų, kaip neatsiejamo nacionalinio arba regioninio energijos rūšių derinio elemento, naudojimo skatinimu, ir į juos atkreipiamas dėmesys. Be to, turėtų būti apsvarstytos galimybės palengvinti ir paspartinti leidimų išdavimo procedūras biologinių atliekų skaidymo įrenginių kūrimo projektams.

6.1.11.

Visus kriterijus atitinkantiems projektams teikiant politinę ir ekonominę paramą bus skatinamos inovacijos, be to, tai gali būti viena iš daugelio priemonių, padedančių pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

6.1.12.

Europos standartizacijos komiteto atliekama įgaliojimo M/475 peržiūra turėtų būti išplėsta, kad į gamtinių dujų tinklus būtų galima įtraukti biometaną, gaunamą iš šiuo metu dar nepatvirtintų šaltinių, pavyzdžiui, sąvartynų dujų, nuotekų perdirbimo įrenginių dujų, dumblo ir nerūšiuotų komunalinių ir kitų atliekų. Taip gaunamas biometanas jau yra lengvai prieinamas.

6.1.13.

Europos strateginių investicijų fondas yra labai svarbus siekiant pradėti vykdyti anaerobinio skaidymo procesus projektuose, kurie dar nėra finansiškai perspektyvūs.

6.1.14.

Paskatos, kurios tradiciškai naudojamos iškastinio kuro pramonėje, turėtų būti skirtos biodujomis varomų transporto priemonių naudojimui skatinti. Šios paskatos turėtų būti naudingos galutiniam naudotojui, suteikiant vartotojui galimybę naudotis alternatyviomis įperkamomis ir prieinamomis transporto priemonėmis.

6.2.    Kultūriniai pokyčiai ir švietimas

6.2.1.

Būtina pripažinti sunkumus, su kuriais susiduriama dėl kultūrinių skirtumų. Elgsenos pokyčiai, susiję su rūšiuojamuoju atliekų surinkimu jų atsiradimo vietoje, turėtų būti vertinami kaip kultūros pokyčių būtinybė. Kad tai būtų galima pasiekti, galima taikyti daugelį priemonių, visų pirma Nudges praktiką (13).

6.2.2.

Turėtų būti taikoma suderinta strategija informuojant apie atliekų tvarkymo hierarchijos pirmąją pakopą, kai atliekų susidarymui apskritai užkertamas kelias.

6.2.3.

Pakeisti elgseną taip pat galima parengus šioms temoms skirtas mokyklų programas. Tai turėtų būti taikytina visais mokymo lygmenimis, nuo vaikų darželio ir pradinės mokyklos iki universiteto ir mokymo darbo vietoje, kad vaikai ir piliečiai būtų ugdomi ir informuojami taikant ilgalaikį metodą.

6.2.4.

Universitetai ir viešosios įstaigos gali padėti užtikrinti naujų technologijų ir praktikos teisėtumą, todėl jie gali būti geriausią patirtį taikančių institucijų pavyzdžiai ir regioniniai energijos gavimo iš atliekų procesų ambasadoriai (14).

Briuselis, 2017 m. liepos 5 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  EESRK nuomonė dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio, 4.3 punktas (OL C 264, 2016 7 20, p. 98).

(2)  EESRK nuomonė dėl darnaus vystymosi. ES vidaus ir išorės politikos planavimas, 4.3.5.5 punktas (OL C 487, 2016 12 28, p. 41).

(3)  2015 m. gruodžio 2 d. Europos Komisijos komunikatas Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas, COM(2015) 614 final.

(4)  David Coady, Ian Parry, Louis Sears, Baoping Shang, How Large Are Global Energy Subsidies?, TVF darbo dokumentai, WP/15/105, 2015 m. gegužės mėn.

(5)  Europos Komisija, Optimal use of biogas from waste streams. An assessment of the potential of biogas from digestion in the ES beyond 2020, 2017 m. kovo mėn.

(6)  EESRK nuomonė dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio, 4.3 punktas (OL C 264, 2016 7 20, p. 98).

(7)  Direktyva 2008/98/EB, visų pirma 11 (popieriaus, metalo, plastiko, stiklo bei statybos ir griovimo atliekos) ir 22 (biologinės atliekos) straipsniai (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(8)  Europos teminis atliekų ir medžiagų žaliojoje ekonomikoje centras, Atliekų deginimo įrenginių pajėgumų vertinimas ir atliekų vežimas Europoje, 2017 m. sausio mėn.

(9)  David Coady, Ian Parry, Louis Sears, Baoping Shang, How Large Are Global Energy Subsidies?, TVF darbo dokumentai, WP/15/105, 2015 m. gegužės mėn.

(10)  Europos Komisija, Optimal use of biogas from waste streams An assessment of the potential of biogas from digestion in the ES beyond 2020, 2017 m. kovo mėn.

(11)  COM(2017) 11 final – 2017/04 (COD).

(12)  N. Makiavelis sakė: „L’opera loda l’artefice“.

(13)  EESRK nuomonė „Nudges praktikos taikymas Europos politikoje“ (OL C 75, 2017 3 10, p. 28).

(14)  Pavyzdžių galima rasti daugelyje valstybių narių, vienas iš jų būtų Korko universitetinis koledžas (angl. University College Cork) (Airija), turintis nuosavus nedidelio masto anaerobinio skaidymo įrenginius, kuriuos naudoja moksliniams tyrimams atlikti.