23.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/1

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Rekomendacijos kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą

(2016/C 269/01)

Turinys

1.

 Įžanga 1

2.

 Pagrindinių teisių chartijos turinys ir teisinis statusas 2

2.1.

 Chartijos turinys 2

2.2.

 Chartijos teisinis statusas ir taikymas 3

2.2.1.

 Chartijos teisinis statusas 3

2.2.2.

 Chartijos taikymas 3

3.

 ESI fondų paramos skirstymas ir Chartija 3

3.1.

 ESI fondų intervencijos strategijos ir programavimo dokumentų (strateginių politikos programų, partnerystės susitarimų, programų ir t. t.) rengimas 4

3.2.

 Valdymo, stebėsenos ir kontrolės sistemų diegimas 5

3.3.

 Programų įgyvendinimas ir projekto darbų, atliekamų skirstant ESI fondų paramą, apraše nurodytų konkrečių veiksmų vykdymas 5

3.4.

 Chartijos taikymas įgyvendinant sanglaudos politiką: kodėl Chartija yra svarbi už ESI fondų valdymą atsakingoms valdžios institucijoms? 6

4.

 Chartijos nuostatų atitikties vertinimas. Pagrindinių teisių kontrolinis sąrašas 6

Priedai

—

 I priedas. Pavyzdžiai, kaip valstybės narės įgyvendina ES teisę ESI fondų srityje

—

 II priedas. Kiti nei Chartija dokumentai, kuriuose įtvirtintos ES pagrindinės teisės

—

 III priedas. Pagrindiniai klausimai

1.   ĮŽANGA

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) tapo ES teisiškai privaloma 2009 m. gruodžio mėn., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir dabar turi tokią pat teisinę galią kaip ir ES sutartys. Pagarbos pagrindinėms teisėms principas yra įtvirtintas Chartijoje, todėl ES institucijos, įstaigos, agentūros ir tarnybos, kad ir kokių veiksmų imtųsi, ir ES valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, teisiškai privalo jo paisyti.

Šio vadovo tikslas – paaiškinti valstybėms narėms, kaip svarbu yra užtikrinti Pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi skirstant ESI fondų paramą, ir suteikti praktinę priemonę – „pagrindinių teisių kontrolinį sąrašą“, siekiant padėti valstybėms narėms įsitikinti, ar ESI fondų programų įgyvendinimo priemonės atitinka Chartijos nuostatas.

Vadove aiškinamas Chartijos turinys, teisinis statusas ir jos taikymas apskritai bei skirstant ESI fondų paramą. Jame taip pat aiškinama, kaip užtikrinamas Chartijos nuostatų vykdymas ESI fondų srityje, ir galimos jų nesilaikymo pasekmės. Rekomendacijose taip pat pateikiamos atitinkamiems subjektams skirtos rekomendacijos, kaip atlikti veiksmų atitikties Chartijos nuostatoms vertinimą, ir nustatomi ESI fondų srityje vykdomi veiksmai, kurie laikomi ES teisės įgyvendinimo veiksmais.

2.   PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJOS TURINYS IR TEISINIS STATUSAS

2.1.   Chartijos turinys

Chartijoje nustatytos teisės ir principai, susiję su šiomis šešiomis sritimis: orumu, laisvėmis, lygybe, solidarumu, pilietinėmis teisėmis ir teisingumu, kaip apibendrinta toliau pateiktoje lentelėje.

I antraštinė dalis „Orumas“ (1–5 straipsniai):

—

žmogaus orumas, teisė į gyvybę, teisė į asmens neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas, vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas;

II antraštinė dalis „Laisvės“ (6–19 straipsniai):

—

teisė į laisvę ir saugumą, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsauga, teisė tuoktis ir kurti šeimą, minties, sąžinės ir religijos laisvė, saviraiškos ir informacijos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė, menų ir mokslo laisvė, teisė į mokslą, laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti, laisvė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę, teisė į prieglobstį, apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju;

III antraštinė dalis „Lygybė“ (20–26 straipsniai):

—

lygybė prieš įstatymą, diskriminacijos uždraudimas, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė, moterų ir vyrų lygybė, vaiko teisės, pagyvenusių žmonių teisės, neįgaliųjų asmenų integravimas;

IV antraštinė dalis „Solidarumas“ (27–38 straipsniai):

—

darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė, teisė naudotis įdarbinimo tarnybų paslaugomis, apsauga nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju, tinkamos ir teisingos darbo sąlygos, vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe, šeima ir profesinė veikla, socialinė apsauga ir socialinė parama, sveikatos apsauga, galimybė naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, aplinkos apsauga, vartotojų apsauga;

V antraštinė dalis „Pilietinės teisės“ (39–46 straipsniai):

—

teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, teisė į gerą administravimą, teisė susipažinti su dokumentais, teisė kreiptis į Europos ombudsmeną, peticijos teisė, judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, diplomatinė ir konsulinė apsauga;

VI antraštinė dalis „Teisingumas“ (47–50 straipsniai):

—

teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai, teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką;

Chartijos tekstą galima rasti pagal šią nuorodą:

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?uri=CELEX:12012P/TXT.

Su Pagrindinių teisių chartija susijusiuose išaiškinimuose aiškinama Chartijos nuostatų reikšmė, juos galima rasti pagal šią nuorodą:

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?uri=CELEX:32007X1214(01).

Siekdama išsamiau informuoti apie pagrindines teises, Pagrindinių teisių agentūra (FRA) parengė naudotojams patogią internetinę priemonę „Charterpedia“, kurioje kaupiami tarptautinės, ES ir nacionalinės konstitucinės teisės aktai su Chartijos sritimis, skyriais ir straipsniais susijusių pagrindinių teisių srityje (1).

2.2.   Chartijos teisinis statusas ir taikymas

2.2.1.   Chartijos teisinis statusas

Lisabonos sutartimi Chartijai suteikta tokia pat teisinė galia kaip ir ES sutartims. Chartija yra teisiškai privaloma, o joje įtvirtintas pagarbos pagrindinėms teisėms principas yra teisinis reikalavimas.

Pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį jos nuostatos, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, yra skirtos ES institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina ES teisę. Atitinkamai jos privalo gerbti Chartijoje nustatytas teises bei laikytis jos principų ir, priimdamos bei įgyvendindamos taisykles, skatinti šių teisių ir principų taikymą pagal atitinkamus savo įgaliojimus. Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalyje ir Chartijos 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Chartijos nuostatomis negali būti išplečiamos Sutartyse apibrėžtos Sąjungos kompetencijos.

Reikalavimas gerbti Chartijoje apibrėžtas teises valstybėms narėms yra privalomas tik tada, kai jos veikia ES teisės taikymo srityje. Kalbant apie valstybes nares, Chartija taikoma visoms valstybės institucijoms. Taigi ji taikoma centrinės, regioninės, vietos ir kitoms valdžios institucijoms, kai šios įgyvendina ES teisę.

ESI fondų paramos skirstymo srityje visi veiksmai, kurių valstybės narės imasi, kad įgyvendintų taikytinus reglamentus, patenka į ES teisės taikymo sritį. Chartija gali būti taikoma ESI fondų paramos gavėjams, kurie, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, pagal valstybės narės patvirtintą priemonę įpareigojami teikti valstybės kontroliuojamą viešąją paslaugą ir šiam tikslui įgyvendinti turi specialius įgaliojimus, kurie viršija įgaliojimus, suteikiamus pagal įprastas privačių asmenų tarpusavio santykiams taikomas taisykles.

Nors Chartijoje įtvirtintas pagarbos pagrindinėms teisėms principas yra teisinis reikalavimas, pagal ją teisiškai neįpareigojama imtis aktyvių priemonių Chartijoje įtvirtintoms teisėms propaguoti, tačiau valstybės narės skatinamos priimti tokias priemones, jeigu jos to pageidauja.

2.2.2.   Chartijos taikymas

Pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį ji valstybėms narėms taikoma tik tais atvejais, kai šios įgyvendina ES teisę.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, kurioje aiškinamos šios nuostatos, sąvoka „Sąjungos teisę įgyvendinančios valstybės narės“ nereiškia, kad valstybės narės, teikdamos paramą iš ESI fondų, automatiškai įgyvendina Sąjungos teisę, neatsižvelgiant į tai, kokia „nacionaline priemone“ arba „nacionalinės teisės aktu“ grindžiamas ieškovo arba pareiškėjo skundžiamas veiksmas.

Pasak Teisingumo Teismo, norint nustatyti, ar nacionalinė priemonė yra susijusi su ES teisės įgyvendinimu, „reikia patikrinti, be kita ko:

—

ar nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais siekiama įgyvendinti ES teisės nuostatą,

—

šių teisės aktų pobūdį,

—

tai, ar jais siekiama kitų tikslų nei tie, kurie nustatyti ES teisėje, net jeigu jie šiai teisei gali daryti netiesioginį poveikį,

—

ar yra konkrečios ES teisės normos šioje srityje arba aktai, galintys jai daryti poveikį“.

Pirmiau apibūdinta patikra būtų taikoma, mutatis mutandis, visoms (teisėkūros ir ne teisėkūros) nacionalinėms priemonėms, kuriomis įgyvendinama ES teisė.

Teisingumo Teismas taip pat patvirtino, kad sanglaudos politikoje, kaip ir kitose srityse, „Sąjungos teisės įgyvendinimo“ sąvokai reikalinga tam tikro lygio sąsaja, kuri išeina už sričių panašumo arba vienos srities netiesioginio poveikio kitai ribų.

Taigi, remiantis šia Teisingumo Teismo praktika, reikės įvertinti, ar praktiniu atveju nacionalinė priemonė yra skirta Sąjungos teisės nuostatai įgyvendinti.

ES teisės įgyvendinimas skirstant ESI fondų paramą yra paaiškintas 3 skirsnyje ir I priede.

3.   ESI FONDŲ PARAMOS SKIRSTYMAS IR CHARTIJA

Įgyvendinant sanglaudos politiką, Pagrindinių teisių chartijos nuostatos taikomos toliau nurodytomis sąlygomis.

Nediskriminavimo principas įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (2) (toliau – BNR), nustačius ex ante patikrinimą, ar nustatyta šio principo laikymosi užtikrinimo tvarka.

Pagal BNR 7 straipsnį valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad, rengiant ir įgyvendinant programas, būtų laikomasi vyrų ir moterų lygybės bei nediskriminavimo principų.

Kalbant apie nediskriminavimo dėl negalios principą ir neįgaliųjų integracijos principą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalis (3). Sąjungos Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo teisinės pasekmės ESI fondų valdymui apibūdintos II priede.

Pagal BNR 4 straipsnio 2 dalį Komisijos ir valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad ESI fondų parama derėtų su atitinkama Sąjungos politika, horizontaliaisiais principais, nurodytais, inter alia, šio reglamento 7 straipsnyje, ir prioritetais.

Sanglaudos politikai taikytina teisinė sistema dar papildyta siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų skundų, įskaitant skundus dėl Pagrindinių teisių chartijos pažeidimų, nagrinėjimo sistemą.

ES teisės nuostatas, pagal kurias skirstant ESI fondų paramą reikia taikyti Chartiją, galima rasti šiuose ES reglamentuose ir direktyvose:

1.

BNR;

2.

konkretiems fondams skirtuose reglamentuose;

3.

Komisijos deleguotuosiuose ir įgyvendinimo reglamentuose, priimtuose BNR arba konkretiems fondams skirtų reglamentų pagrindu;

4.

kituose ES reglamentuose ir direktyvose, taikytinose valstybių narių veiksmams skirstant ESI fondų paramą. Šiose rekomendacijose nėra numatyta nustatyti visų kitų ES reglamentų ir direktyvų, taikytinų valstybių narių veiksmams skirstant ESI fondų paramą, įgyvendinimo nacionalines priemones. Tačiau nacionalinės institucijos tokiomis aplinkybėmis taip pat yra įpareigotos laikytis Chartijos.

ESI fondų srityje valstybės narės ES teisę įgyvendina 1) rengdamos ESI fondų intervencijos strategiją ir programavimo dokumentus, 2) diegdamos valdymo, stebėsenos ir kontrolės sistemą ir 3) įgyvendindamos programas pagal 1–3 punktuose nurodytus reglamentus. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Chartijos būtų laikomasi šiuose etapuose  (4):

3.1.   ESI fondų intervencijos strategijos ir programavimo dokumentų (strateginių politikos programų, partnerystės susitarimų, programų ir t. t.) rengimas

Laikoma, kad valstybės narės imasi veiksmų pagal ES teisę, kai priima teisės aktus ar rengia dokumentus laikydamosi įsipareigojimo, įtraukto į BNR arba kurį nors iš jo deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų. Tai gali būti, pavyzdžiui, partnerystės susitarimo arba veiksmų programų rengimas.

Rengdamos tokius dokumentus, valstybės narės, naudodamosi „pagrindinių teisių kontroliniu sąrašu“, turi užtikrinti, kad dokumento turinys atitiktų Chartijos nuostatas. Dokumento turinys turėtų būti parengtas nepažeidžiant Chartija ginamų teisių ir laikantis joje nustatytų principų.

Šiomis aplinkybėmis svarbiausios teisės ir principai yra lygybė prieš įstatymą, nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija, teisė į nuosavybę ir aplinkos apsauga.

3.2.   Valdymo, stebėsenos ir kontrolės sistemų diegimas

Laikoma, kad valstybės narės imasi veiksmų pagal ES teisę kurdamos ESI fondų valdymo, stebėsenos ir kontrolės struktūras ir nustatydamos procedūras, kurių reikalaujama pagal BNR, arba, jeigu jų konkrečiai nereikalaujama, kurdamos struktūras, skirtas įgyvendinti BNR, konkrečiam fondui taikomas taisykles arba jų deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus. Tai apima valdžios institucijų ir tarpinių institucijų skyrimą, jų bendradarbiavimo tvarkos nustatymą, stebėsenos komiteto įsteigimą ir procedūrų vadovų tvirtinimą.

Tai darydamos, valstybių narių institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Chartijoje įtvirtintų teisių ir principų. Šiomis aplinkybėmis svarbiausios nuostatos visų pirma yra Chartijos 7, 8, 41 ir 47 straipsniai.

47 straipsnyje pripažįstama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant teisę būti išklausytam. 7 straipsnyje kalbama apie teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. 8 straipsnis yra susijęs su asmens duomenų apsauga, o 41 straipsnis – su administracijos pareiga pagrįsti savo sprendimus.

Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (tinkamą procesą) turi būti užtikrinta taikant visas BNR nuostatoms, konkretiems fondams skirtoms taisyklėms arba BNR deleguotiesiems ar įgyvendinimo aktams įgyvendinti skirtas procedūras.

Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje C-562/12 MTÜ Liivimaa Lihaveis prieš Eesti-Läti programmi 2007–2013 Seirekomitee buvo nagrinėjama ši Estijos ir Latvijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje nustatyta tvarka: Seirekomitee – iš abiejų valstybių narių atstovų sudarytas organas – priėmė galutinius sprendimus dėl kokybinio projekto paraiškų, pateiktų pagal tą programą, vertinimo. Šis komitetas taip pat patvirtino programos vadovą, kuriame nustatyta, kad komiteto sprendimai negali būti skundžiami nacionaliniame teisme. Nors apie programos vadovo patvirtinimą nebuvo aiškiai užsiminta nei 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu taikytinuose teisės aktuose, nei ES įgyvendinimo nuostatose, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad vadovas aiškiai buvo patvirtintas siekiant įgyvendinti ES teisės aktus ir kad jo laikytis yra privaloma visiems asmenims, norintiems gauti pagalbą pagal minėtą programą. Todėl priimtas sprendimas, kad šiuo atveju Chartija, įskaitant jos 47 straipsnį, yra taikytina. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, jog į programos vadovą įtraukta nuostata, kad sprendimas nesuteikti dotacijos negali būti peržiūrėtas nacionaliniame teisme, neatitinka 47 straipsnio nuostatų.

Kalbant apie partnerystės organizavimą, svarbiausios Chartijos teisės ir principai yra šie: nediskriminavimo, kalbų įvairovės, moterų ir vyrų lygybės, neįgaliųjų integracijos, o, pavyzdžiui, rengiant narystės taisykles, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į nediskriminavimo, kalbų įvairovės bei moterų ir vyrų lygybės principus bei atitinkamas teises.

Kalbant apie stebėsenos komiteto funkcijas ir pareigas diegiant valdymo, stebėsenos ir kontrolės sistemą, svarbiausios Chartijos teisės ir principai yra asmens duomenų apsauga, nediskriminavimas, kalbų įvairovė, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija, lygybė prieš įstatymą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

3.3.   Programų įgyvendinimas ir projekto darbų, atliekamų skirstant ESI fondų paramą, apraše nurodytų konkrečių veiksmų vykdymas

Vadovaujančioji institucija arba tarpinės institucijos (5) turi imtis veiksmų programoms įgyvendinti. Tokie veiksmai kaip, pvz., kvietimų teikti paraiškas skelbimas, veiksmų atranka, susitarimų dėl dotacijos pasirašymas, tolesnė įgyvendinimo kontrolė, paramos gavėjų pateiktų mokėjimo prašymų tikrinimas, patikrinimų vietoje atlikimas, tarpinių institucijų darbo priežiūra, mokėjimo prašymų siuntimas, ataskaitų rengimas ir teikimas, yra ES teisės įgyvendinimo veiksmai.

Iš BNR 126 straipsnio taip pat matyti, kad, vykdydamos savo pareigas, tvirtinančiosios institucijos imasi ir ES teisės įgyvendinimo priemonių. ES teisės įgyvendinimo veiksmus įgyvendina ir audito institucijos, rengdamos audito strategiją, atlikdamos auditą, rengdamos audito nuomonės projektą ir kontrolės ataskaitas.

Be to, kaip paaiškinta 2.2 skyriuje „Chartijos teisinis statusas“, Chartija tam tikriems paramos gavėjams gali būti taikoma, jeigu įvykdomos 2.2 skyriuje nurodytos sąlygos (valstybė narė priima priemonę, pagal kurią šie paramos gavėjai, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, įpareigojami teikti valstybės kontroliuojamą viešąją paslaugą. Šiam konkrečiam tikslui įgyvendinti jie turi specialius įgaliojimus, kurie viršija įgaliojimus, suteikiamus pagal įprastas privačių asmenų tarpusavio santykiams taikomas taisykles) (6).

Vykdydamos savo užduotis, nacionalinės institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos Chartijoje nustatytos teisės ir laikomasi nustatytų principų; šiomis aplinkybėmis svarbiausios Chartijos teisės ir principai yra teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė į lygybę prieš įstatymą bei moterų ir vyrų lygybę, teisė į nediskriminavimą ir vaiko teisės, neįgaliųjų integracija ir aukštas aplinkos apsaugos lygis, kalbų įvairovė, saugios darbo sąlygos, saviraiškos ir informacijos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė, teisė į mokslą, laisvė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę, apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą.

3.4.   Chartijos taikymas įgyvendinant sanglaudos politiką: kodėl Chartija yra svarbi už ESI fondų valdymą atsakingoms valdžios institucijoms?

Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės pažeidimo teisminę peržiūrą atlieka valstybių narių teismai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

ES teisės ir ES teise grindžiamos nacionalinės teisės nuostatos turi būti aiškinamos nuosekliai atsižvelgiant į jų ryšį su Chartijoje nustatytais įpareigojimais, kad būtų užtikrinamos joje įtvirtintos teisės. Jeigu nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl Chartijos taikymo arba teisingo jos nuostatų aiškinimo, jis gali, o jeigu tai yra paskutinės instancijos nacionalinis teismas, privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Gavęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atsakymą, nacionalinis teismas gali priimti sprendimą dėl bylos. Nacionaliniai teismai reguliariai taiko šią procedūrą. Ja padedama plėsti su Chartija susijusią teismų praktiką ir stiprinamas nacionalinių teismų vaidmuo užtikrinant jos laikymąsi.

Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turi galią pabandyti nutraukti Chartijos pažeidimą. Ji gali pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą prieš valstybes nares dėl Chartijos nesilaikymo.

Kadangi Chartija valstybėms narėms taikoma tik tada, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę, Komisija negali pradėti pažeidimo tyrimo procedūros dėl nacionalinės teisės neatitikties Chartijai, jeigu ta nacionaline teise nėra įgyvendinama ES teisė. Kai Chartija netaikoma, pagrindinių teisų apsauga toliau užtikrinama nacionaliniu lygmeniu pagal valstybių narių konstitucijas ar konstitucines tradicijas ir jų ratifikuotas tarptautines konvencijas, kurių laikymąsi užtikrina nacionaliniai teismai.

Be to, dėl ESI fondų BNR 6 straipsnyje reikalaujama, kad ESI fondų remiami veiksmai atitiktų taikytiną Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu. Jeigu valstybė narė, imdamasi ES teisės įgyvendinimo veiksmų ar priemonių, deramai nesilaiko Chartijos, tai galėtų būti laikoma ekonominės veiklos vykdytojo padarytu pažeidimu (BNR 2 straipsnio 36 dalis). Todėl Komisija prireikus pasinaudos turimomis priemonėmis, siekdama užtikrinti, kad ES fondais būtų naudojamasi laikantis Chartijos nuostatų tais atvejais, kai jos yra taikytinos, įskaitant atvejus, kai nutraukiami mokėjimų terminai, sustabdomi mokėjimai ir atliekamos finansinės pataisos, taip pat kai pagal SESV 258 straipsnį taikoma pažeidimo tyrimo procedūra.

Kalbant apie skundus, kuriuos valstybės narės gali gauti dėl galimo Chartijos nuostatų pažeidimo, ypač svarbi yra nacionalinių institucijų pareiga užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir jų apsaugą. Su Chartijos nuostatų taikymo ir įgyvendinimo valstybėse narėse stebėsenos klausimu yra susijęs BNR 74 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti veiksmingą juridinių arba fizinių subjektų teikiamų su ESI fondais susijusių skundų nagrinėjimo tvarką. Skundai dėl ESI fondų taip pat gali būti tiesiogiai siunčiami Komisijai.

4.   CHARTIJOS NUOSTATŲ ATITIKTIES VERTINIMAS. PAGRINDINIŲ TEISIŲ KONTROLINIS SĄRAŠAS

Už ESI fondų paramos skirstymą atsakingos nacionalinės institucijos raginamos kruopščiai apsvarstyti, ar (planuojami patvirtinti arba jau patvirtinti) veiksmai ir priemonės patenka į ES teisės taikymo sritį, ir patikrinti, ar jie gali turėti kokį nors poveikį Chartijoje įtvirtintoms pagrindinėms teisėms.

Kaip praktinė priemonė, kuria siekiama joms padėti atlikti šį vertinimą, siūlomas toliau pateiktas kontrolinis sąrašas, tačiau juo naudotis neprivaloma.

I.   PATIKRINKITE, ar numatomas nacionalinis veiksmas arba priemonė yra ES teisės įgyvendinimo priemonė, taigi, ar patenka į Chartijos taikymo sritį.

Pastaba. Šio patikrinimo nebūtina atlikti veiksmams ir dokumentams, kuriais, kaip nustatyta šiose rekomendacijose, įgyvendinama ES teisė.

a)

Patikrinkite, ar ES teisėje yra kitas nei Chartija konkrečiam nacionaliniam veiksmui arba priemonei taikytinas įpareigojimas.

b)

Jeigu ES teisėje yra toks įpareigojimas, patikrinkite, ar nacionalinis veiksmas arba priemonė yra skirta jam įvykdyti.

II.   PATIKRINKITE, ar gali būti pažeistos pagrindinės teisės?

1.

Kokioms pagrindinėms teisėms daromas poveikis? (Siekiant nustatyti, su kokiomis pagrindinėmis teisėmis yra susijęs pažeidimas, pirmiausia patikrinama, ar numatytas veiksmas arba priemonė atitinka Chartijoje nustatytas pagrindines teises, taip pat jie patikrinami pagal III priede pateiktus „pagrindinius su poveikiu teisėms susijusius klausimus“.)

2.

Ar nagrinėjamos teisės yra besąlyginės teisės? (Pavyzdžiui, kankinimo uždraudimas, vergijos ar laikymo nelaisvėje uždraudimas.)

Jeigu padaroma išvada, kad nagrinėjamu veiksmu arba priemone apribojama besąlyginė teisė, jo (jos) turėtų būti atsisakyta jau šiame etape, nes besąlyginės teisės negali būti ribojamos, todėl tolesnės analizės pagal 3–6 punktus atlikti nebereikia.

3.

Koks yra nagrinėjamo numatomo veiksmo arba priemonės poveikis pagrindinėms teisėms? Šiame etape siekiama nustatyti teigiamą (pagrindinių teisių rėmimas) arba neigiamą (pagrindinių teisių apribojimas) poveikį įvairiems suinteresuotiesiems subjektams.

4.

Ar numatomo veiksmo arba priemonės poveikis kartu yra ir teigiamas, ir neigiamas, atsižvelgiant į susijusias pagrindines teises (pvz., neigiamas poveikis saviraiškos laisvei ir teigiamas poveikis intelektinei nuosavybei)?

Jeigu, atlikus analizę, bus nustatyta, kad numatomas veiksmas arba priemonė pagrindinėms teisėms neturės reikšmingo poveikio arba turės tik teigiamą poveikį, tolesnės analizės pagal 5–6 punktus atlikti nebereikia. Nustatę neigiamą poveikį, apsvarstykite šiuos aspektus:

5.

ar pagrindinių teisių apribojimas ir (arba) neigiamas poveikis joms būtų aiškiai ir nuspėjamai numatytas įstatymu?

6.

Ar toks apribojimas ir (arba) neigiamas poveikis:

—

Iš tiesų atitiktų bendro Sąjungos intereso tikslą arba tikslą apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves (šiame etape turėtų būti nustatyta, koks tai yra bendro intereso tikslas arba tikslas apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves)?

—

Būtų būtinas norimam tikslui pasiekti (šiame etape turėtų būti ištirta, ar priemonė yra tinkama ir veiksminga konkrečiam tikslui pasiekti, neviršijant to, kas yra būtina jam pasiekti. Kodėl nėra tokios pat veiksmingos, bet mažiau intervencinės priemonės?)?

—

Būtų proporcingas norimam tikslui?

—

Nekeistų susijusių pagrindinių teisių esmės?

Jeigu į visus šiuos klausimus galima atsakyti teigiamai, susijusios pagrindinės teisės apribojimas gali būti laikomas pagrįstu.

Toliau pateikiamas konkretus šio kontrolinio sąrašo naudojimo pavyzdys, kuriuo parodoma, kaip sąrašu pasinaudota remiantis bylos C-401/11 Blanka Soukupová prieš Ministerstvo zemědělství aplinkybėmis ir Teisingumo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendime atliktu vertinimu.

Atitinkama valstybė narė sukūrė ūkininkų ankstyvo išėjimo į pensiją paramos schemą, bendrai finansuojamą iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF). Schemoje dalyvauti reikalingo „pensinio amžiaus“ sąvoka apibrėžta nacionalinėje teisėje. Nacionalinės teisės aktais nustatytas pensinis amžius skyrėsi atsižvelgiant į pareiškėjo lytį, o moterų atžvilgiu – į užaugintų vaikų skaičių.

Taikant šiai bylai kontrolinį sąrašą, reikia išanalizuoti tokius klausimus:

1.

Kokioms pagrindinėms teisėms daromas poveikis?

Ankstyvo išėjimo į pensiją paramos schema turi įtakos Chartijos 20 straipsnyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje įtvirtintam vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principui.

2.

Ar nagrinėjamos teisės yra besąlyginės teisės?

Ne, Chartijos 20 straipsnyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje įtvirtintos teisės nėra besąlyginės teisės.

3.

Koks yra nagrinėjamo numatomo veiksmo arba priemonės poveikis pagrindinėms teisėms? Šiame etape siekiama nustatyti teigiamą (pagrindinių teisių rėmimas) arba neigiamą (pagrindinių teisių apribojimas) poveikį įvairiems suinteresuotiesiems subjektams.

Kadangi „įprastas pensinis amžius“ nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į pareiškėjo, prašančio anksčiau į pensiją išėjusių ūkininkų paramos, lytį, o moteriškos lyties pareiškėjų atveju – į pareiškėjos užaugintų vaikų skaičių, ankstyvo išėjimo į pensiją paramos schema turi neigiamą poveikį vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principui ir pagal ją moterys ūkininkės, palyginti su vyrais ūkininkais, atsiduria ypač nepalankioje padėtyje.

4.

Ar numatomo veiksmo arba priemonės poveikis kartu yra ir teigiamas, ir neigiamas, atsižvelgiant į susijusias pagrindines teises?

Numatomas veiksmas nagrinėjamai teisei turi išimtinai neigiamą poveikį, visų pirma – moterims, užauginusioms daugiau vaikų. Daugiau vaikų užauginusioms moterims nustatytas objektyviai trumpesnis laikotarpis, per kurį jos gali pateikti paraišką dalyvauti ankstyvo išėjimo į pensiją paramos schemoje, nei vyrams ar moterims, užauginusioms mažiau vaikų.

5.

ar pagrindinių teisių apribojimas ir (arba) neigiamas poveikis joms būtų aiškiai ir nuspėjamai numatytas įstatymu?

Taip, „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoka apibrėžta nacionalinėje teisėje.

6.

Ar toks apribojimas ir (arba) neigiamas poveikis:

—

iš tiesų atitiktų bendro Sąjungos intereso tikslą arba tikslą apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves?

Ne, požiūrio skirtumas neatitinka bendro Sąjungos intereso tikslo arba tikslo apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.

—

būtų būtinas norimam tikslui pasiekti? (Šiame etape turėtų būti ištirta, ar priemonė yra tinkama ir veiksminga konkrečiam tikslui pasiekti, neviršijant to, kas yra būtina jam pasiekti. Kodėl nėra tokios pat veiksmingos, bet mažiau intervencinės priemonės?)?

Ne, priemonė nėra būtina norimam tikslui pasiekti, t. y. paskatinti tokius ūkininkus, nepaisant jų lyties ir užaugintų vaikų skaičiaus, galutinai baigti anksčiau ūkininkauti, siekiant labiau užtikrinti žemės ūkio valdų gyvybingumą. Šie ūkininkai, tiek vyrai, tiek moterys, turi teisę kreiptis dėl tokios paramos, jeigu jie galutinai nutraukė bet kokią komercinę ūkininkavimo veiklą, iki šio veiklos nutraukimo ūkininkavo dešimt metų ir yra ne jaunesni kaip 55 metai, bet nutraukė šią veiklą dar nesulaukę įprasto pensinio amžiaus. Norimo tikslo taip pat buvo galima pasiekti neskirstant ūkininkų pagal lytį arba užaugintų vaikų skaičių.

Kadangi į šiuos klausimus negalima atsakyti teigiamai, pagrindinės teisės (vienodo požiūrio), kuriai padarytas poveikis, apribojimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl yra Chartijos 20 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio pažeidimas.

(1)  http://fra.europa.eu/fr/charterpedia.

(2)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(3)  Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (priimta Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliucija Nr. 61/106; įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d. po 20-ojo ratifikavimo), https://www.un.org/development/desa/disabilities/conference-of-states-parties-to-the-convention-on-the-rights-of-persons-with-disabilities-2.html.

(4)  Valstybių narių veiksmų, laikomų ES teisės įgyvendinimu, pavyzdžiai pateikti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio teisinės sistemos kontekste. Tačiau nuo 2009 m. Chartijos nuostatos turi būti taikomos, inter alia, skirstant ESI fondų paramą, šiame rekomendaciniame dokumente primenamomis sąlygomis.

(5)  Pavyzdžiui, BNR 34 straipsnio 1 dalyje ir 125 straipsnyje nurodomos vietos veiklos grupės, veikiančios kaip tarpinės institucijos.

(6)  Šių rekomendacijų 4 skyriuje pateiktą kontrolinį sąrašą galima naudoti siekiant įvertinti, ar tam tikras šių paramos gavėjų veiksmas yra ES teisės įgyvendinimo veiksmas.

I PRIEDAS

Pavyzdžiai, kaip valstybės narės įgyvendina ES teisę ESI fondų srityje

Šių gairių 3 skyriuje nustatyti trys ESI fondų paramos įgyvendinimo etapai, turintys atitikti Chartijos nuostatas.

Toliau pateikiamas svarbiausių BNR nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad nacionalinė (centrinio, regioninio arba vietos lygmens) institucija ar įstaiga imtųsi tam tikrų veiksmų ar pateiktų tam tikrus dokumentus, sąrašas. Be to, pateikiami Chartijos teisės ar principo, kuris gali būti susijęs su konkrečiu atveju, pavyzdžiai, taip pat galimų su pagrindinėmis teisėmis susijusių problemų pavyzdžiai.

Kai valstybės narės rengia dokumentų projektus ir priima aktus, kuriais įgyvendinama ES teisė (nesvarbu, kokio jie formato: sprendimas, raštas, vadovas, įstatymas ir t. t.), tai turi būti daroma deramai laikantis įsipareigojimų gerbti visas Chartijoje įtvirtintas teises.

Pavyzdžiui, teisė nebūti diskriminuojamam, teisė į nuosavybę, duomenų apsaugą, taip pat teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (tinkamą procesą), turi būti užtikrintos taikant visas procedūras, kurios nustatomos BNR arba jo deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų nuostatoms įgyvendinti.

1.   ESI fondų intervencijos strategijos ir programavimo dokumentų rengimas

Kalbant apie ESI fondų intervencijos strategijos ir programavimo dokumentų rengimą, BNR numatyti tam tikri valstybių narių veiksmai, kurie yra nacionalinės ES teisės įgyvendinimo priemonės ir turi atitikti Chartijos nuostatas. Valstybių narių veiksmai:

—

partnerystės susitarimo rengimas ir keitimas – valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, vykstant šiam procesui, po kurio dokumentas pateikiamas Komisijai, taip pat pačiame dokumente, būtų laikomasi Chartijos nuostatų,

—

programų rengimas ir keitimas (BNR 26 straipsnio 2 dalis ir 30 straipsnis, BNR 4 straipsnio 4 dalis, 7 ir 8 straipsniai, 19 straipsnio 1 dalis ir XI priedas); ERPF, ESF, Sanglaudos fondas: BNR 96 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 4 dalies a punktas, 96 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 10 dalis; ERPF: Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 (1) 8 straipsnio 7 ir 12 dalys; EŽŪFKP: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (2) 10 ir 11 straipsniai; EJRŽF: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (3) 17, 18 ir 20 straipsniai, Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 771/2014 (4) ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1046/2014 (5),

—

programos.

Ypač svarbios gali būti šios Chartijoje nustatytos teisės ir principai: lygybė prieš įstatymą, nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija, teisė į nuosavybę ir aplinkos apsauga.

2.   Valdymo, stebėsenos ir kontrolės sistemų diegimas

Valstybėms narėms arba jų paskirtoms institucijoms diegiant valdymo, stebėsenos ir kontrolės sistemą, patariama ypatingą dėmesį skirti Chartijos laikymuisi. Toliau pateikiamas negalutinis veiksmų ir dokumentų, kurių reikalaujama reglamentuose, sąrašas.

I.    Valstybės narės. Susiję veiksmai yra šie: programų valdymo ir kontrolės sistemų diegimas, partnerystės organizavimas ir narystės stebėsenos komitete taisyklių formulavimas.

A)

programų valdymo ir kontrolės sistemų diegimas (BNR 74 straipsnio 2 dalis), BNR 7 ir 72 straipsniai, 74 straipsnio 2 dalis; ERPF, ESF, Sanglaudos fondas, EJRŽF: BNR 123 straipsnis; EŽŪFKP: Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 65 ir 66 straipsniai bei atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos; EJRŽF: Reglamento (ES) Nr. 508/2014 (6) 97 ir 99 straipsniai bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1014/2014. (7)

Su programų valdymo ir kontrolės sistemų diegimu susiję dokumentai:

—

dokumentai, kuriuose pateikiamos valdymo ir kontrolės sistemų diegimo taisyklės,

—

veiksmingų ir proporcingų kovos su sukčiavimu priemonių taikymo užtikrinimo procedūrų dokumentai (BNR 125 straipsnio 4 dalies c punktas),

—

dokumentai, kuriuose nustatytos stebėsenos komiteto darbui remti skirtos procedūros,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos kiekvieno veiksmo duomenų, reikalingų stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, tikrinimui ir auditui atlikti, įskaitant, kai taikoma, duomenis apie atskirus dalyvius ir prireikus rodiklių duomenų suskirstymą pagal lytį, sistemingo rinkimo, registravimo ir saugojimo kompiuterine forma procedūros,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos vadovaujančiosios institucijos pagal BNR 123 straipsnio 6 ir 7 dalis oficialiai perduotų funkcijų priežiūros procedūros,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos veiksmų vertinimo, atrankos bei tvirtinimo ir jų atitikties taikytinoms taisyklėms per visą jų įgyvendinimo laikotarpį užtikrinimo procedūros (BNR 125 straipsnio 3 dalis), įskaitant nurodymus ir gaires, kuriomis užtikrinamas veiksmų efektyvumas siekiant atitinkamų prioritetų konkrečių tikslų ir rezultatų pagal BNR 125 straipsnio 3 dalies a punkto i papunkčio nuostatas, ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų atrinkti veiksmai, jeigu iki paramos gavėjo paraiškos skirti finansavimą pateikimo jie buvo fiziškai užbaigti arba visiškai įgyvendinti (įskaitant tarpinių institucijų taikomas procedūras, kai joms perduotas veiksmų vertinimas, atranka ir tvirtinimas),

—

dokumentai, kuriuose nustatytos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad paramos gavėjui būtų pateiktas dokumentas, kuriame nustatomos kiekvieno veiksmo rėmimo sąlygos, įskaitant procedūras, kuriomis užtikrinama, kad paramos gavėjai turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos veiksmų tikrinimo procedūros (remiantis BNR 125 straipsnio 4–7 dalyse nustatytais reikalavimais), įskaitant procedūras, kuriomis užtikrinama, kad veiksmai atitiktų Sąjungos politiką (kaip antai susijusią su partneryste ir daugiapakopiu valdymu, moterų ir vyrų lygybės, nediskriminavimo, prieinamumo neįgaliesiems skatinimu, darniu vystymusi, viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos ir aplinkosaugos taisyklėmis), ir informacija apie tokius patikrinimus atliekančias institucijas arba įstaigas,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos procedūros, pagal kurias gaunamos, tikrinamos ir patvirtinamos paramos gavėjų teikiamos išlaidų atlyginimo paraiškos ir pagal kurias tvirtinami, vykdomi ir apskaitomi mokėjimai paramos gavėjams, atsižvelgiant į BNR 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas prievoles nuo 2016 m. (įskaitant tarpinių institucijų taikomas procedūras, kai joms perduotas išlaidų atlyginimo paraiškų tvarkymas), laikantis BNR 132 straipsnyje nustatyto 90 dienų mokėjimų paramos gavėjams termino,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų rengimo ir teikimo Komisijai procedūros (BNR 125 straipsnio 2 dalies b punktas), įskaitant patikimų duomenų apie veiklos rezultatų rodiklius rinkimo ir teikimo procedūras (BNR 125 straipsnio 2 dalies a punktas),

—

dokumentai, kuriuose nustatytos valdymo pareiškimo rengimo procedūros (BNR 125 straipsnio 4 dalies e punktas),

—

dokumentai, kuriuose nustatytos procedūros, skirtos metinei galutinių audito ataskaitų ir atliktų kontrolės veiksmų santraukai parengti, įskaitant nustatytų sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis (BNR 125 straipsnio 4 dalies e punktas),

—

dokumentai, kuriuose nustatytos procedūros, susijusios su darbuotojų informavimu apie pirmiau nurodytas procedūras, taip pat informacija apie organizuotus (numatomus) mokymus ir visas parengtas rekomendacijas (data ir nuoroda),

—

dokumentai, kuriuose nustatytos perduotoms užduotims atlikti tarpinių institucijų taikomos procedūros ir tvirtinančiosios institucijos taikomos procedūros, skirtos prižiūrėti, kad būtų veiksmingai vykdomos tarpinėms institucijoms perduotos užduotys,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos informavimo apie pažeidimus (įskaitant sukčiavimo atvejus) ir jų ištaisymo bei tolesnių veiksmų, taip pat anuliuotų ir susigrąžintų sumų, susigrąžintinų sumų, nesusigrąžinamų sumų ir sumų, susijusių su veiksmais, kurie sustabdyti dėl sustabdomąjį poveikį turinčio teismo proceso arba administracinio skundo, registravimo procedūros,

—

dokumentai, kuriuose nustatyta įsipareigojimo pranešti Komisijai apie pažeidimus pagal BNR 122 straipsnio 2 dalį vykdymo procedūra,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos mokėjimo paraiškų rengimo ir teikimo procedūros,

—

dokumentai, kuriuose nustatyta tvarka, pagal kurią tvirtinančioji institucija turi galimybę susipažinti su bet kokia informacija apie veiksmus, kuri jai reikalinga mokėjimo paraiškų rengimo ir teikimo tikslais, įskaitant valdymo patikrinimų (pagal BNR 125 straipsnį) ir visų susijusių auditų rezultatus,-;

—

dokumentai, kuriuose nustatyta procedūra, pagal kurią rengiamos ir Komisijai teikiamos mokėjimo paraiškos, taip pat procedūra, kuria užtikrinama, kad galutinė tarpinio mokėjimo paraiška būtų pateikta iki liepos 31 d., pasibaigus ankstesniems ataskaitiniams metams,

—

dokumentai, kuriuose nustatyta apskaitos sistema, naudojama tvirtinant Komisijai teikiamas išlaidų sąskaitas (BNR 126 straipsnio d dalis),

—

dokumentai, kuriuose nustatytos taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) 59 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąskaitų rengimo procedūros (BNR 126 straipsnio b dalis),

—

dokumentai, kuriuose nustatyta tvarka, kuria patvirtinama, kad sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos ir kad, atsižvelgiant į visų patikrinimų ir auditų rezultatus, į sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikytiną teisę (BNR 126 straipsnio c dalis),

—

dokumentai, kuriuose nustatyta sistema, kuria užtikrinamas greitas viešosios paramos, įskaitant Sąjungos paramą, susigrąžinimas,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos procedūros, skirtos tinkamai audito sekai užtikrinti, kompiuterine forma saugant kiekvieno veiksmo apskaitos duomenis, įskaitant susigrąžintas sumas, susigrąžintinas sumas, iš mokėjimo paraiškos išbrauktas sumas, nesusigrąžinamas sumas ir sumas, susijusias su veiksmais, kurie sustabdyti dėl sustabdomąjį poveikį turinčio teismo proceso arba administracinio skundo, įskaitant sumas, susigrąžinamas taikant BNR 71 straipsnį dėl veiksmų tęstinumo,

—

dokumentai, kuriuose nustatyta susigrąžintų sumų arba anuliuotinų sumų išskaitymo iš deklaruojamų išlaidų tvarka,

—

dokumentai, kuriuose nustatytos informacinės sistemos, įskaitant struktūrinę schemą (centrinė ar bendra tinklo sistema arba decentralizuota sistema su sąsajomis tarp sistemų),

—

dokumentai, kuriuose nustatytos procedūros, skirtos patikrinti, ar užtikrintas IT sistemų saugumas,

—

nacionalinės veiksmų programų ir kaimo plėtros programų tinkamumo finansuoti taisyklės,

—

priimamos nacionalinės bendradarbiavimo programų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės.

Rengdamos ESI fondų intervencijos strategiją ir programavimo dokumentus, valstybės narės privalo gerbti Chartijoje ginamas teises ir laikytis joje nustatytų principų. Šiomis aplinkybėmis svarbiausios nuostatos yra Chartijos 47 straipsnis, kuriame pripažįstama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant teisę būti išklausytam, 7 straipsnis dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir 8 straipsnis dėl asmens duomenų apsaugos.

B)

Partnerystės organizavimas (BNR 5 straipsnio 1 ir 2 dalys), BNR 5 ir 7 straipsniai, 15 straipsnio 1 dalies c ir d punktai, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 (9) 2, 3 ir 4 straipsniai.

Su partnerystės organizavimu susiję dokumentai: dokumentai, susiję su partnerystės susitarime nustatoma partnerystės tvarka, ir kiti dokumentai, susiję su partnerystės organizavimu.

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie:

nediskriminavimas, kalbų įvairovė, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija.

C)

Narystės stebėsenos komitete taisyklių, taip pat stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklių formulavimas (Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 10 straipsnio 1 dalis, BNR 7 straipsnis, 47 straipsnio 1–3 dalys (10), 48 straipsnio 1 dalis).

Susiję dokumentai: dokumentai, kuriuose nustatytos narystės stebėsenos komitete taisyklės, taip pat stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklės.

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, kalbų įvairovė.

II.    Stebėsenos komitetas

—

Veiksmų programai skirtos informavimo strategijos ir visų strategijos pakeitimų, veiksmų atrankos kriterijų nagrinėjimas ir tvirtinimas (BNR 110 straipsnio 2 dalies a ir d punktai; EŽŪFKP: Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 74 straipsnio a dalis).

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: asmens duomenų apsauga, nediskriminavimas, kalbų įvairovė, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija.

—

Papildomų išlaidų tinkamumo finansuoti pagal ETB programas taisyklių nustatymas (ETB reglamento 18 straipsnio 2 dalis).

Susiję dokumentai: dokumentas, kuriame nustatomos papildomos išlaidų tinkamumo finansuoti pagal ETB programas taisyklės.

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, kalbų įvairovė, neįgaliųjų integracija, lygybė prieš įstatymą, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

3.   Programų įgyvendinimas

Šiame dokumente pateikiamas BNR nustatytų veiksmų ir dokumentų, kurių reikalaujama įgyvendinant programas, pavyzdžių sąrašas, – imdamosi šių veiksmų ir rengdamos šiuos dokumentus, valstybės narės arba jų paskirtos institucijos turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į Chartijos nuostatų laikymąsi.

I.    Vadovaujančioji institucija ir (arba) tarpinė institucija

Susiję veiksmai: tinkamų atrankos procedūrų ir kriterijų nustatymas ir, patvirtinus stebėsenos komitetui, taikymas, taip pat kvietimų teikti paraiškas rengimas (BNR 125 straipsnio 3 dalies a punktas, BNR 4 straipsnio 4 dalis, 7, 8 ir 34 straipsniai, 36 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnio 1 dalis); ERPF, ESF, Sanglaudos fondas, EJRŽF: BNR 125 straipsnio 3 dalies a punktas ir Komisijos deleguotieji reglamentai (ES) 2015/288 (11) ir (ES) 2015/852 (12); EŽŪFKP: Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 49 straipsnis, Reglamento (ES) Nr. 508/2014 113 straipsnis, ETB Reglamento 12 straipsnis (13), Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

Su šiuo veiksmu susiję dokumentai:

—

dokumentai, kuriuose nustatyta atrankos procedūra,

—

dokumentai, kuriuose nustatyti atrankos kriterijai.

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: asmens duomenų apsauga, kalbų įvairovė, lygybė prieš įstatymą, nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija, aplinkos apsauga, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, saugios darbo sąlygos.

Susiję veiksmai: programų įgyvendinimas, suvestinių duomenų apie finansuoti atrinktus veiksmus teikimas, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 4 straipsnio 4 ir 5 dalys, 7, 8 ir 74 straipsniai; ERPF, ESF, Sanglaudos fondas, EJRŽF: BNR 122 ir 123 straipsniai, ETB reglamento 21 straipsnis; EŽŪFKP: Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 65 ir 66 straipsniai ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos; EJRŽF: Reglamento (ES) Nr. 508/2014 97 straipsnis bei Komisijos įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1242/2014 (14) ir (ES) Nr. 1243/2014 (15).

Su šiuo veiksmu susiję dokumentai:

—

dokumentai, kuriuose nustatomos kiekvieno veiksmo rėmimo sąlygos, taip pat konkretūs reikalavimai dėl pagal veiksmą teiktinų produktų arba paslaugų, finansavimo plano ir vykdymo termino (BNR 125 straipsnio 3 dalies c punktas),

—

pranešimai apie atrinktus didelės apimties projektus (BNR 102 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1011/2014 (16) 1 straipsnis ir I priedas).

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: asmens duomenų apsauga, saviraiškos ir informacijos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė, teisė į mokslą, laisvė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę, apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, lygybė prieš įstatymą, nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija, aplinkos apsauga, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

Susiję veiksmai: galimų paramos gavėjų informavimas apie finansavimo galimybes (BNR 115 straipsnio 1 dalies c punktas); 7 straipsnis; ERPF, ESF, Sanglaudos fondas: BNR 115 straipsnio 1 dalies c punktas; EŽŪFKP: Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 66 straipsnio 1 dalies i punktas (17).

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: lygybė prieš įstatymą, nediskriminavimas.

Susiję veiksmai: prieigos prie veiksmų sąrašo, skelbiamo vienoje bendroje svetainėje arba viename bendrame portale, užtikrinimas ir suteikimas (BNR 115 straipsnio 2 dalis); ERPF, ESF, Sanglaudos fondas: BNR 115 straipsnio 2 dalis (18); EJRŽF: Reglamento (ES) Nr. 508/2014 V priedas ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 763/2014 (19).

Su šiuo veiksmu susiję dokumentai: informacijos pateikimas svetainėje arba portale.

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsauga.

II.    Stebėsenos komitetas

Susiję veiksmai: veiksmų atranka (Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 12 straipsnio 1 dalis): BNR 4 straipsnio 4 dalis, 7 ir 8 straipsniai, 29 straipsnio 4 dalis, 47 straipsnio 1 dalis; EŽŪFKP: Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 49 straipsnis, Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: lygybė prieš įstatymą, nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija, aplinkos apsauga, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

Susiję veiksmai: metinės įgyvendinimo ataskaitos nagrinėjimas ir tvirtinimas.

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: asmens duomenų apsauga.

III.    Tvirtinančioji institucija

Susiję veiksmai: mokėjimo paraiškų rengimas, tvirtinimas ir teikimas, sąskaitų rengimas, tvirtinimas, kad sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos ir kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikytiną teisę ir buvo patirtos vykdant veiksmus, atrinktus finansuoti pagal veiksmų programai taikytinus kriterijus ir laikantis taikytinos teisės, užtikrinimas, kad veiktų sistema, kurioje kompiuterine forma būtų registruojami ir saugomi kiekvieno veiksmo apskaitos duomenys (ir kitos BNR 126 straipsnyje nustatytos funkcijos).

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: asmens duomenų apsauga.

IV.    Audito institucija

Susiję veiksmai: auditų atlikimas (BNR 127 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Susiję dokumentai: audito strategija (BNR 127 straipsnio 4 dalis ir audito nuomonė pagal Finansų reglamento 59 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, kontrolės ataskaita (BNR 127 straipsnio 5 dalies a ir b punktai).

Susijusios Chartijoje nustatytos teisės ir principai yra šie: asmens duomenų apsauga, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, nediskriminavimas.

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 487.

(3)  OL L 149, 2014 5 20, p. 1.

(4)  OL L 209, 2014 7 16, p. 20.

(5)  OL L 291, 2014 10 7, p. 1.

(6)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(7)  OL L 283, 2014 9 27, p. 11.

(8)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(9)  OL L 74, 2014 3 14, p. 1.

(10)  Skirta ETB programoms.

(11)  OL L 51, 2015 2 24, p. 1.

(12)  OL L 135, 2015 6 2, p. 13.

(13)  Pagal ETB reglamento 12 straipsnio 1 dalį pagal ETB programas įgyvendinamus veiksmus atrenka stebėsenos komitetas arba, jeigu taikytina, iniciatyvinis komitetas.

(14)  OL L 334, 2014 11 21, p. 11.

(15)  OL L 334, 2014 11 21, p. 39.

(16)  OL L 286, 2014 9 30, p. 1.

(17)  Pagal ETB reglamento 23 straipsnio 2 dalį tai yra jungtinio sekretoriato užduotis.

(18)  Žr. 17 išnašą.

(19)  OL L 209, 2014 7 16, p. 1.

II PRIEDAS

Kiti nei Chartija dokumentai, kuriuose įtvirtintos ES pagrindinės teisės

Chartija atitinka Europos Taryboje priimtą Europos žmogaus teisių konvenciją. Chartijoje nustatytų teisių, kurios atitinka šioje Konvencijoje įtvirtintas teises, reikšmė ir taikymo sritis yra tokios pačios (Chartijos 52 straipsnio 3 dalis) (1).

Kalbant apie neįgaliųjų integraciją (Chartijos 26 straipsnis), 2010 m. gruodžio mėn. ES ratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Taigi Neįgaliųjų teisių konvencija yra „neatsiejama Europos Sąjungos teisinės tvarkos dalis“ (2). Be to, Europos Sąjungos sudaryti tarptautiniai susitarimai turi viršenybę prieš antrinės teisės aktus. Todėl pastarieji turi būti aiškinami taip, kad aiškinimas atitiktų JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas (3). Kadangi ir ES, ir jos valstybės narės yra atskiros susitariančiosios šalys ir kiekviena iš jų yra kompetentinga srityse, kurioms taikoma JT neįgaliųjų teisių konvencija, ši konvencija yra „mišrus“ susitarimas ES kontekste. Visos ES kompetencijai priskiriamos JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos yra privalomos ES institucijoms. Be to, pagal ES teisę reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų tas konvencijos nuostatas, kurios priklauso ES kompetencijai. Atsakomybė už konvencijos įgyvendinimą ES kompetencijai nepriklausančiose srityse priklauso išimtinai valstybėms narėms. Nepaisant skirtingų kompetencijų, Sąjunga ir valstybės narės privalo lojaliai bendradarbiauti vykdydamos tokiuose mišriuose susitarimuose nustatytus įsipareigojimus. Savo deklaracijoje po konvencijos ratifikavimo ES Jungtinėms Tautoms pateikė Sąjungos teisės aktų, kuriuose „atsispindi Bendrijos kompetencijos srities ribos pagal Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatas (…)“, sąrašą. Deklaracijoje aiškiai nurodytas 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (4). Kad padėtų valstybėms narėms laikytis savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją, Europos Komisijos tarnybos parengė du rekomendacinius dokumentus (5) ir deinstitucionalizavimo priemonių rinkinį (6).

Kalbant apie diskriminaciją dėl tokių priežasčių kaip rasė, odos spalva ir etninė ar socialinė kilmė (Chartijos 21 straipsnis), Komisija paskelbė rekomendacinį dokumentą dėl socialiai atskirtų bendruomenių segregacijos panaikinimo aprūpinimo būstu ir švietimo srityse (7).

Kalbant apie aplinkos apsaugą ir procesines pagrindines teises, Bendrija pasirašė ir vėliau Komisijos sprendimu Nr. 2005/370/EB (8) patvirtino JT EEK konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją). Todėl šios konvencijos nuostatos sudaro neatsiejamą Europos Sąjungos teisinės tvarkos dalį (9). Be to, šios nuostatos turi viršenybę prieš ES antrinės teisės aktus, todėl pastarieji turi būti aiškinami taip, kad aiškinimas atitiktų Orhuso konvencijos nuostatas (10).

Be to, ES sutarties 7 straipsnis gali būti taikomas, kai iškyla pavojus, kad valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas Sąjungos vertybes, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir lygybę prieš įstatymą. Taikant šią procedūrą, gali būti sustabdytos tam tikros atitinkamos valstybės narės teisės, atsirandančios taikant Sutartis.

Pagaliau reikėtų turėti omenyje tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatyti bendrieji ES teisės principai yra papildomas pagrindinių teisių šaltinis pirminėje ES teisėje. Remiantis ES sutarties 6 straipsniu ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, šie principai, kaip ir Chartija, yra svarbūs užtikrinant pagrindinių teisių apsaugą ES teisės sistemoje.

Kaip ir Chartija bendrieji principai taikomi, kai valstybės narės veikia ES teisės taikymo srityje. Pavyzdžiui, Chartijos 41 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į gerą administravimą, skirtas ne valstybėms narėms, o tik Sąjungai. Tačiau tais atvejais, kai valstybės narės veikia Sąjungos teisės taikymo srityje, bendrasis gero administravimo principas taip pat gali būti taikomas.

(1)  Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) spaudos tarnyba pagal temas parengė informacijos suvestines apie EŽTT praktiką ir nagrinėjamas bylas. Šios informacijos suvestinės yra labai naudingos, jeigu yra abejonių dėl tam tikrų pagrindinių teisių aiškinimo. Jas galima rasti šiuo adresu:

http://www.echr.coe.int/Pages/home.aspx?p=press/factsheets&c=#n1347890855564_pointer.

Žr. visų pirma neseniai parengtą informacijos suvestinę apie aplinką ir EŽTT, kurioje apžvelgtos problemos, susijusios, be kita ko, su nepatogumais (kvapais, triukšmu ir teršiančiais dūmais), tam tikrais atvejais laikytais EŽTT 8 straipsnio dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, įtvirtintos Chartijos 7 straipsnyje (EŽTT 8 straipsnio ir Chartijos 7 straipsnio formuluotės yra panašios), pažeidimu:

http://www.echr.coe.int/Documents/FS_Environment_ENG.pdf

(2)  Žr., pvz.: 2011 m. balandžio 11 d. Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas HK Danmark, sujungtos bylos C-335/11 ir C-337/11, 30 punktas.

(3)  Žr., pvz.: 2011 m. balandžio 11 d. Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas HK Danmark, sujungtos bylos C-335/11 ir C-337/11, 29 punktas.

(4)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(5)  Bendrosios europinės perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos gairės, http://www.deinstitutionalisationguide.eu/wp-content/uploads/2016/04/GUIDELINES-Final-English.pdf, ir Teminė rekomendacinė pastaba dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos (deinstitucionalizacija), http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/guidance_deinstitutionalistion.pdf.

(6)  Europos Sąjungos fondų panaudojimo perėjimui nuo institucinės prie bendruomeninės globos priemonių rinkinys, http://www.deinstitutionalisationguide.eu/wp-content/uploads/2016/04/Toolkit-07-17-2014-update-WEB.pdf

(7)  http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/thematic_guidance_fiche_segregation_en.pdf.

(8)  OL L 124, 2005 5 17, p. 1.

(9)  2011 m. kovo 8 d. Sprendimo Lesoochranárske zoskupenie, C-240/09, Rink. p. I-1255, 30 punktas.

(10)  Žr. 3 išnašą.

III PRIEDAS

Pagrindiniai klausimai

Iš toliau pateiktų klausimų (1) galima bendrai suprasti, kokie konkretūs klausimai galėtų būti svarstomi tikrinant, ar I priede nurodytais veiksmais ir dokumentais nepažeidžiamos pagrindinės teisės.

Poveikis pagrindinėms teisėms

Pagrindiniai klausimai

Bendras poveikis

—

Kokios yra susijusios pagrindinės teisės?

—

Ar nagrinėjamos teisės yra besąlyginės teisės (kurios negali būti ribojamos, pvz., žmogaus orumas ir kankinimo uždraudimas)?

—

Ar veiksmo (2) poveikis kartu yra ir teigiamas, ir neigiamas, atsižvelgiant į susijusias pagrindines teises (pvz., neigiamas poveikis saviraiškos laisvei ir teigiamas poveikis intelektinei nuosavybei)?

Orumas

—

Ar veiksmas turi įtakos žmogaus orumui, teisei į gyvybę arba teisei į asmens neliečiamybę?

—

Ar dėl veiksmo kyla (biologinės) etikos klausimų (klonavimas, žmogaus kūno ar jo dalių naudojimas finansinio pasipelnymo tikslais, genetiniai tyrimai ir bandymai, genetinės informacijos naudojimas)?

—

Ar dėl veiksmo kiltų kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo rizika?

—

Ar veiksmas turėtų poveikį priverčiamojo darbo ar prekybos žmonėmis požiūriu?

Asmenys, privatus ir šeimos gyvenimas, sąžinės ir saviraiškos laisvė

—

Ar veiksmas turi įtakos asmenų laisvei?

—

Ar veiksmas turi įtakos teisei į privatų gyvenimą ir privatumui (įskaitant būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą)?

—

Ar veiksmas turi įtakos asmens teisei laisvai judėti ES?

—

Ar veiksmas turi įtakos teisei tuoktis ir kurti šeimą arba teisinei, ekonominei ar socialinei šeimos apsaugai?

—

Ar veiksmas turi įtakos minties, sąžinės ir religijos laisvei?

—

Ar veiksmas turi įtakos saviraiškos ir informacijos laisvei?

—

Ar veiksmas turi įtakos susirinkimų ir asociacijų laisvei?

—

Ar veiksmas turi įtakos menų ir mokslo laisvei?

Asmens duomenys

—

Ar veiksmas yra susijęs su asmens duomenų tvarkymu?

—

Kas tvarko asmens duomenis ir kokiu tikslu?

—

Ar užtikrinama asmens teisė susipažinti su duomenimis, teisė prieštarauti ir teisė reikalauti ištaisyti duomenis?

—

Ar apie duomenų tvarkymo veiklą buvo pranešta kompetentingai institucijai?

—

Ar duomenų tvarkymo ir (arba) perdavimo grandinės apima ir tarptautinį duomenų perdavimą ir, jeigu taip, ar tarptautinio duomenų perdavimo atveju yra nustatytos konkrečios apsaugos priemonės?

—

Ar techniniu ir organizaciniu požiūriu numatoma užtikrinti duomenų tvarkymo veiklos saugumą?

—

Ar numatytos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad į teisę į duomenų apsaugą būtų kišamasi tik tada, kai tai yra proporcinga ir būtina?

—

Ar įdiegti tinkami ir (arba) specialūs peržiūros ir priežiūros mechanizmai?

Prieglobstis ir apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju

—

Ar veiksmas turi įtakos teisei į prieglobstį ir ar juo garantuojama, kad bus laikomasi kolektyvinio asmenų išsiuntimo arba išdavimo į tokias valstybes, kuriose jiems gresia mirties bausmė arba kuriose jie gali patirti kankinimų ar žeminantį elgesį, draudimo?

Teisės į nuosavybę ir teisė užsiimti verslu

—

Ar yra poveikis teisėms į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą)? Ar apribojamas nuosavybės teisių įsigijimas, pardavimas arba naudojimas?

—

Jeigu taip, ar nuosavybė bus visiškai prarasta? Jeigu taip, kuo tai pateisinama ir kokie yra kompensavimo mechanizmai?

—

Ar veiksmas turi įtakos laisvei užsiimti verslu arba juo nustatomi papildomi reikalavimai, dėl kurių padidėja susijusių ekonominės veiklos vykdytojų sandorių sąnaudos?

Lyčių lygybė, vienodas požiūris ir lygios galimybės, nediskriminavimas ir neįgaliųjų teisės

—

Ar veiksmu užtikrinama, kad bus laikomasi lygybės prieš įstatymą principo, ir ar jis turėtų tiesioginės ar netiesioginės įtakos nediskriminavimo, vienodo požiūrio, lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems principui?

—

Ar veiksmas turi (tiesiogiai arba netiesiogiai) skirtingą poveikį moterims ir vyrams?

—

Kaip veiksmu skatinama moterų ir vyrų lygybė?

—

Kaip veiksmu tiesiogiai sukuriamas skirtingas požiūris į tam tikras grupes ar asmenis dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos? Ar galėtų dėl jo atsirasti tiesioginė diskriminacija?

—

Ar veiksmu užtikrinama pagarba neįgaliųjų teisėms pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją? Kaip? (žr. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32010D0048)

Vaiko teisės

—

Ar veiksmu sustiprinamos, ar apribojamos vaiko (arba grupės) teisės? Kuo pateisinamas galimas jų apribojimas?

—

Ar veiksmu atsižvelgiama į vaiko interesų principą?

—

Ar veiksmu padedama užtikrinti vaiko teisių apsaugą? Ar tai darant taip pat atsižvelgiama į JT vaiko teisių konvencijoje nustatytas teises ir principus? Jeigu taip, su kuriais straipsniais tai gali būti susiję?

—

Kaip veiksmu skatinama laikytis JT vaiko teisių konvencijos pagrindinių principų?

—

Kaip veiksmu trukdoma laikytis JT vaiko teisių konvencijos pagrindinių principų?

—

Kokių veiksmų imtasi galimam neigiamam veiksmo poveikiui sumažinti arba kompensuoti?

—

Ar buvo užtikrinta vaiko teisė būti išklausytam visais su juo (ja) susijusiais klausimais?

—

Ar veiksmu prisidedama prie vaiko interesus atitinkančio teisingumo sistemų, pritaikytų prie vaiko poreikių, amžiaus ir brandos, rėmimo?

Geras administravimas, veiksminga teisinė gynyba, teisingumas

—

Ar taikomos administracinės procedūros taps sudėtingesnės?

—

Ar jomis bus užtikrinta teisė būti išklausytam, teisė susipažinti su byla tinkamai laikantis profesinio ir verslo slaptumo, taip pat administracijos pareiga pagrįsti savo sprendimus?

—

Ar yra poveikis asmens teisei kreiptis į teismą?

—

Jeigu veiksmas turi įtakos Sąjungos teisės garantuojamoms teisėms ir laisvėms, ar juo numatoma teisė į veiksmingą teisinę gynybą teisme?

—

Jeigu veiksmas yra susijęs su baudžiamąja teise arba juo numatomos baudžiamosios teisės sankcijos, ar numatytos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principų laikymasis, taip pat teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką?

Solidarumas ir darbuotojų teisės

—

Ar veiksmu užtikrinamos šios darbuotojų teisės: darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė, teisė naudotis įdarbinimo tarnybų paslaugomis, apsauga nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju, tinkamos ir teisingos darbo sąlygos, vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe bei teisė gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis?

Aplinkos apsauga

—

Ar veiksmu prisidedama prie aukšto aplinkos apsaugos lygio ir aplinkos kokybės gerinimo pagal darnaus vystymosi principą?

(1)  Šie klausimai buvo Komisijos parengti ir taip pat naudoti poveikio vertinimo analizei atlikti rengiant geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį.

(2)  Programų įgyvendinimo veiksmų ir projekto darbų, atliekamų įgyvendinant ESI fondų paramą, apraše nurodytų konkrečių veiksmų vykdymas (veiksmai).