12.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 128/1


KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Trečiosiose šalyse esančių kompleksų įtraukimo į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą reikalavimai ir tvarka

Techninės rekomendacinės pastabos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013/EB dėl laivų perdirbimo

(2016/C 128/01)

Šiose techninėse rekomendacinėse pastabose dėl trečiosiose šalyse esančių kompleksų įtraukimo į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą reikalavimų ir tvarkos siekiama paaiškinti tam tikrus 2013 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusio Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 (toliau – reglamentas) aspektus. Šias pastabas Europos Komisija patvirtino po svarstymų su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais.

Reglamento 15 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad Europos Komisija „gali paskelbti technines rekomendacines pastabas, kad palengvintų (trečiojoje šalyje esančių laivų perdirbimo kompleksų) sertifikavimą“ siekiant teikti prašymą įtraukti šiuos kompleksus į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą (toliau – Europinis sąrašas). Šiame dokumente paaiškinami šie 15 straipsnio 4 dalyje paminėti arba nurodyti aspektai:

sertifikavimo objektas, t. y. kompleksų įvykdytini projektavimo, statybos, eksploatavimo, valdymo, stebėsenos ir administraciniai reikalavimai,

sertifikavimo įstaigos (nepriklausomo tikrintojo) statusas ir kvalifikacija,

kompleksų pirminio ir vėlesnių tikrinimų tvarka,

prašymo įtraukti į Europinį sąrašą pateikimo Europos Komisijai sąlygos.

Šiame dokumente, remiantis susijusiomis Honkongo konvencijos nuostatomis ir atsižvelgiant į atitinkamas TJO, TDO ir Bazelio konvencijos gaires, pateikiami paaiškinimai. Vis dėlto, nors dauguma reglamento reikalavimų perimti iš Honkongo konvencijos, kai kurie reikalavimai yra nauji, todėl reikia pateikti jų paaiškinimus, nes jie nebūtinai pateikti TJO ir kitose parengtose gairėse.

Prireikus, atsižvelgiant į reglamento įgyvendinimo patirtį, šios techninės rekomendacinės pastabos gali būti atnaujinamos. Komisija pasilieka teisę skelbti daugiau su šiuo dalyku susijusių techninių rekomendacinių pastabų, pavyzdžiui, dėl reglamento 15 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų laikotarpio vidurio atitikties peržiūrų.

Šiame dokumente perteikiamas Europos Komisijos požiūris, todėl jis nėra teisiškai privalomas. Teisiškai privalomas ES teisės aktų aiškinimas yra išimtinė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) kompetencija. Šiame rekomendaciniame dokumente išreikštas požiūris negali iš anksto nulemti Komisijos pozicijos būsimose ESTT bylose.

Santrumpos

HK

Honkongo konvencija

TJO

Tarptautinė jūrų organizacija

TDO

Tarptautinė darbo organizacija

BK TG

Bazelio konvencijos techninės gairės

LPKP

Laivų perdirbimo komplekso planas

AAP

Asmeninės apsaugos priemonės

TURINYS

1.

Bendrieji su Laivų perdirbimo kompleksų europiniu sąrašu susiję klausimai 3

1.1.

Kas yra kompleksų Europinis sąrašas? 3

1.2.

Kas gali teikti prašymą įtraukti į Europinį sąrašą? 3

1.3.

Kaip teikti prašymą įtraukti į Europinį sąrašą? 3

1.4.

Kas turėtų sudaryti prašymo bylą? 4

1.5.

Kada galima teikti prašymus? 4

1.6.

Kaip Europos Komisija vertins prašymus? 4

1.7.

Kaip bus sudaromas Europinis sąrašas? 4

1.8.

Ar kompleksas gali būti pašalintas iš Europinio sąrašo? 4

2.

Įtraukimo į Europinį sąrašą reikalavimai 5

2.1.

Bendrieji reikalavimai 5

2.1.1.

Kokių įgaliojimų ir leidimų reikia, siekiant įvykdyti įtraukimo į Europinį sąrašą reikalavimus? 5

2.1.2.

Kas turėtų būti aprašyta laivų perdirbimo komplekso plane? 5

2.1.3.

Koks yra reikalavimus atitinkantis parengties avarijoms ir reagavimo į jas planas? 6

2.1.4.

Kokios yra tinkamos valdymo ir stebėsenos sistemos? 6

2.2.

Aplinkos apsaugos reikalavimai 7

2.2.1.

Ką reiškia „užkirsti kelią neigiamam poveikiui aplinkai“ ir „galėjimas sustabdyti bet kokį nuotėkį, ypač eulitoralės zonose“? 8

2.2.2.

Ką reiškia „nelaidus pagrindas“ ir „veiksmingos drenažo sistemos“? 8

2.2.3.

Ką reiškia „pavojingų medžiagų sulaikymas“? 9

2.2.4.

Ką reiškia „pastatytos struktūros“? 10

2.2.5.

Koks yra reikalavimus atitinkantis atliekų tvarkymas pagal reglamentą? 12

2.3.

Sveikatos ir saugos reikalavimai 14

2.3.1.

Ką reiškia „užkirsti kelią neigiamam poveikiui žmonių sveikatai“? 14

2.3.2.

Kokios yra tinkamos asmeninės apsaugos priemonės? 15

2.3.3.

Kokios nustatytos su mokymu susijusios prievolės? 15

2.3.4.

Koks yra reikalavimus atitinkantis įrašų apie incidentus, avarijas, profesines ligas ir lėtinį poveikį saugojimas? 16

3.

Sertifikavimas ir patikrinimai 16

3.1.

Kokie yra pagrindiniai patikrinimų tvarkos pagal naująjį reglamentą bruožai? 16

3.2.

Koks nepriklausomų tikrintojų vaidmuo? 18

3.3.

Kas gali būti nepriklausomu tikrintoju? 18

3.4.

Ar Europos Komisija skelbs nepriklausomų tikrintojų sąrašą? 18

3.5.

Kokias akreditacijas ir kvalifikacijas turėtų turėti nepriklausomi tikrintojai? 18

3.6.

Ar Europos Komisija gali nuspręsti tikrinti kompleksą išsamiau? 19

1.   Bendrieji su Laivų perdirbimo kompleksų europiniu sąrašu susiję klausimai

1.1.    Kas yra kompleksų Europinis sąrašas?

2 straipsnio 1 dalis: „Šis reglamentas <…> taikomas su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams.“

6 straipsnio 2 dalies a punktas: „Laivų savininkai užtikrina, kad perdirbti skirti laivai <…> būtų perdirbami tik tuose laivų perdirbimo kompleksuose, kurie yra įtraukti į Europinį sąrašą.“

16 straipsnio 1 dalies b punktas: „Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato Europinį sąrašą, į kurį įtraukiami laivų perdirbimo kompleksai: <…> kurie yra trečiojoje valstybėje ir kuriuos įtraukti į sąrašą remiantis informacija bei patvirtinančiais duomenimis, pateiktais arba surinktais pagal 15 straipsnį.“

Reglamento 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad Europos Komisija sudarys reglamento reikalavimus atitinkančių laivų perdirbimo kompleksų sąrašą (Europinį sąrašą). Į Europinį sąrašą bus įtraukti ES ir už jos ribų esantys kompleksai.

Reglamente (2 straipsnio dėl taikymo srities 1 dalyje ir 6 straipsnio dėl laivų savininkams taikomų bendrųjų reikalavimų 2 dalies a punkte) nurodyta, kad su ES valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų savininkai siunčia savo laivus išmontuoti tik į kompleksus, įtrauktus į Europinį sąrašą.

1.2.    Kas gali teikti prašymą įtraukti į Europinį sąrašą?

15 straipsnio 1 dalis: „Laivų perdirbimo bendrovė, kuriai priklauso trečiojoje šalyje esantis laivų perdirbimo kompleksas ir kuri ketina perdirbti su valstybės narės vėliava plaukiojusius laivus, pateikia Komisijai prašymą dėl to laivų perdirbimo komplekso įtraukimo į Europinį sąrašą.“

Kompleksų įtraukimo į sąrašą tvarka skiriasi, atsižvelgiant į jų geografinę vietovę. Europos Sąjungoje esančių kompleksų sąrašus sudarys jų atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos, vėliau jos savo nacionalinius sąrašus perduos Europos Komisijai, kad ši juos tiesiogiai įtrauktų į Europinį sąrašą. Už ES ribų esantys kompleksai turės pateikti prašymą Europos Komisijai.

Nors praktines įtraukimo į nacionalinius sąrašus sąlygas nustato kiekviena valstybė narė, reglamente reikalaujama, kad ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų esantys kompleksai atitiktų tuos pačius reglamento 13 straipsnyje nustatytus veiklos reikalavimus.

1.3.    Kaip teikti prašymą įtraukti į Europinį sąrašą?

15 straipsnio 1 dalis: „Laivų perdirbimo bendrovė, kuriai priklauso trečiojoje šalyje esantis laivų perdirbimo kompleksas ir kuri ketina perdirbti su valstybės narės vėliava plaukiojusius laivus, pateikia Komisijai prašymą dėl to laivų perdirbimo komplekso įtraukimo į Europinį sąrašą.“

Pagal reglamentą laivų perdirbimo bendrovė, kuriai priklauso už ES ribų esantis laivų perdirbimo kompleksas (toliau – LPK) ir kuri ketina perdirbti su ES valstybės narės vėliava plaukiojančius laivus, turi pateikti Europos Komisijai prašymą įtraukti šį LPK į Europinį sąrašą.

Prašymas turėtų būti siunčiamas el. paštu adresu env-ship-recycling@ec.europa.eu, o dvi popierinės jo kopijos – paprastu paštu (1) šiuo adresu:

European Commission

Waste Management and Recycling unit

Directorate-General for the Environment

Avenue de Beaulieu 9, BU5/107

1049 Bruxelles/Brussels

BELGIQUE/BELGIË

Europos Komisija išsiųs laivų perdirbimo bendrovei rašytinį prašymo gavimo patvirtinimą ir apytiksliai nurodys, kada bus priimtas sprendimas dėl prašymo. Vėliau Europos Komisija išsiųs rašytinį pranešimą apie sprendimą dėl prašymą pateikusio LPK įtraukimo arba neįtraukimo į Europinį sąrašą.

1.4.    Kas turėtų sudaryti prašymo bylą?

15 straipsnio 2 dalis: „Kad atitinkamame laivų perdirbimo komplekse būtų galima vykdyti laivų perdirbimo veiklą ir kad jis galėtų būti įtrauktas į Europinį sąrašą pagal 16 straipsnį, prie (15 straipsnio 1 dalyje) nurodyto prašymo pridedami įrodymai, kad šis kompleksas atitinka 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“

Reglamento 15 straipsnyje reikalaujama, kad laivų perdirbimo bendrovė, siekdama pateikti komplekso atitikties reglamento reikalavimams įrodymus, pateiktų prašymo bylą. Šią bylą turėtų sudaryti:

1)

užpildyta „informacijos ir dokumentų, susijusių su prašymu įtraukti į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą“ forma ir patvirtinamieji dokumentai, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/2398 dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su prašymu į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą įtraukti kompleksą, esantį trečiojoje šalyje (2);

2)

nepriklausomo tikrintojo išduoto laivų perdirbimo komplekso sertifikato (šio dokumento 1 priede pateiktas šablonas) kopija;

3)

laivų perdirbimo komplekso plano kopija.

Visi dokumentai turi būti parengti anglų kalba arba prie jų turi būti pridėtas vertimas į anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą.

1.5.    Kada galima teikti prašymus?

Prašymus galima teikti bet kada. Paskelbtas Europinis sąrašas bus reguliariai atnaujinamas, siekiant įtraukti į jį kompleksus, dėl kurių pateikti prašymai buvo patenkinti, ir pašalinti iš jo reglamento reikalavimų nebeatitinkančius kompleksus (žr. atsakymą į 1.8 klausimą).

Kad kompleksas būtų įtrauktas į sąrašą iki 2016 m. pabaigos, prašymo byla turėtų būti pateikta iki 2016 m. liepos 1 d., penktadienio.

1.6.    Kaip Europos Komisija vertins prašymus?

Europos Komisija (Aplinkos generalinis direktoratas) vertins, ar gauti už ES ribų esančių laivų perdirbimo kompleksų prašymai atitinka reglamento reikalavimus. Bus nagrinėjamos tik išsamios prašymų bylos. Jei prašymo byla bus neišsami, bus prašoma, kad bendrovė pateiktų trūkstamus duomenis.

1.7.    Kaip bus sudaromas Europinis sąrašas?

Europinis sąrašas bus sudaromas ir atnaujinamas priimant įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį. Pasiūlymus įtraukti į Europinį sąrašą nagrinės iš valstybių narių atstovų sudarytas Laivų perdirbimo reglamento komitetas; jis pateiks nuomonę pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3) 5 straipsnyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą.

Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Europos Komisija paskelbtų Europinį sąrašą ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Sąrašas dalijamas į dvi dalis: vienoje iš jų nurodomi Europos Sąjungoje, o kitoje – už jos ribų esantys laivų perdirbimo kompleksai.

Europinis sąrašas bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Europos Komisijos žiniatinklio svetainėje. Europinis sąrašas bus reguliariai atnaujinamas, siekiant prireikus įtraukti į jį arba pašalinti iš jo laivų perdirbimo kompleksus.

1.8.    Ar kompleksas gali būti pašalintas iš Europinio sąrašo?

16 straipsnio 4 dalies b punktas: „Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais reguliariai atnaujina Europinį sąrašą, dėl: <…> laivų perdirbimo komplekso išbraukimo iš Europinio sąrašo: i) jeigu laivų perdirbimo kompleksas nebeatitinka 13 straipsnyje išdėstytų reikalavimų; arba ii) jeigu bent prieš tris mėnesius iki pasibaigiant šio straipsnio 3 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui nebuvo pateikti atnaujinti duomenys.“

Taip. Europos Komisijai nustačius, kad kompleksas nebeatitinka reglamento reikalavimų, bus pradėta komplekso pašalinimo iš Europinio sąrašo procedūra. Laivų perdirbimo bendrovei, kuriai taikoma procedūra, bus suteikta galimybė pateikti savo argumentus ir atsakymus į Europos Komisijos pateiktus klausimus.

Siekiant pašalinti trečiojoje šalyje esantį kompleksą iš Europinio sąrašo, pagal atsakyme į 1.7 klausimą aprašytą procedūrą taip pat reikės priimti įgyvendinimo aktą.

Nors sprendimas pašalinti kompleksą iš Europinio sąrašo yra galutinis, vėliau bendrovė gali be jokių apribojimų iš naujo teikti prašymą įtraukti jos kompleksą į sąrašą.

2.   Įtraukimo į Europinį sąrašą reikalavimai

Šiame skyriuje aprašomi įvairūs reglamente nustatyti laivų perdirbimo kompleksams, pageidaujantiems perdirbti Europos Sąjungos laivus, taikomi reikalavimai. Kad būtų aiškiau, įvairūs reikalavimai suskirstyti į tris grupes (bendruosius, aplinkos apsaugos bei sveikatos ir saugos reikalavimus). Kai kurie reikalavimai gali būti priskiriami prie daugiau nei vienos grupės, nes jais gali būti siekiama įvairių tikslų. Tokiu atveju reikalavimai aprašomi atsižvelgiant į pagrindinį jų dalyką.

2.1.    Bendrieji reikalavimai

2.1.1.   Kokių įgaliojimų ir leidimų reikia, siekiant įvykdyti įtraukimo į Europinį sąrašą reikalavimus?

13 straipsnio 1 dalies a punktas: laivų perdirbimo kompleksas turi turėti „kompetentingų institucijų leidimą vykdyti laivų perdirbimo veiklą“.

Į Europinį sąrašą įtrauktinas kompleksas pirmiausia turi turėti jo šalies kompetentingų institucijų išduotą leidimą perdirbti laivus. Europos Komisija į sąrašą neįtraukia kompleksų, kuriems jų nacionalinės institucijos nėra išdavusios leidimo vykdyti veiklą. Jei į sąrašą įtrauktas kompleksas praranda nacionalinį leidimą perdirbti laivus, jis turi būti pašalintas iš Europinio sąrašo. Siekdama patikrinti, ar kartu su paraiškos byla pateiktas (-i) leidimo dokumentas (-ai) yra tikras (-i), Europos Komisija gali susisiekti tiesiai su susijusiomis valdžios institucijomis.

Šiame reglamente į 13 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį patenkančios leidimo sąlygos priklauso nuo šalies, kurioje yra kompleksas, įstatymų.

Jei susijusi (-ios) kompetentinga (-os) institucija (-os) konkretaus laivų perdirbimo leidimo, licencijos ir įgaliojimo neišduoda, prašymo teikėjas tai aiškiai nurodo savo prašyme ir pateikia kitus svarbius su bendrovės veikla susijusius leidimus, licencijas arba įgaliojimus.

2.1.2.   Kas turėtų būti aprašyta laivų perdirbimo komplekso plane?

13 straipsnio 1 dalies e punktas: laivų perdirbimo kompleksas „parengia laivų perdirbimo komplekso planą“.

LPKP – pagrindinis Honkongo konvencija nustatytas ir reglamente nurodytas dokumentas. Analizuodama laivų perdirbimo komplekso plano turinį, Komisija galės patikrinti atitiktį esminiams reglamento reikalavimams. Pristatant atitikties reglamento reikalavimams įrodymus, rekomenduojama nurodyti atitinkamas laivų perdirbimo komplekso plano dalis.

TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse (4) nurodyta, kad „laivų perdirbimo komplekso planą patvirtina perdirbimo bendrovės valdyba arba atitinkamas valdymo organas.“ ir kad „labai svarbu, kad laivų perdirbimo komplekso plane būtų išsamiai aprašytos operacijos ir procedūros, vykdomos laivų perdirbimo komplekse, siekiant užtikrinti atitiktį konvencijai“. Be to, laivų perdirbimo komplekso plane turėtų būti išsamiai aprašytos operacijos ir procedūros, vykdomos laivų perdirbimo komplekse, siekiant užtikrinti atitiktį reglamentui, jei juo papildomi Honkongo konvencijos reikalavimai (konkrečiai žr. šio dokumento 2.2 skirsnyje pateiktus su konkrečiais reikalavimais susijusius klausimus).

Rekomenduojama LPKP forma pateikta TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairių (5) 1 priedėlyje.

2.1.3.   Koks yra reikalavimus atitinkantis parengties avarijoms ir reagavimo į jas planas?

13 straipsnio 1 dalies h punktas: laivų perdirbimo kompleksas „parengia ir tvarko parengties avarijoms ir reagavimo į jas planą“.

TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairių 3.3.5 skirsnyje pateiktose gairėse, TDO gairių (6) 4.6 skirsnyje ir 16 skyriuje ir Bazelio konvencijos Techninių dalinio arba visiško laivų demontavimo tvarkymo aplinkai saugiu būdu gairių (toliau – BK TG) (7) 4.5 ir 6.2 skirsniuose aprašyta, kaip rengti parengties avarijoms ir reagavimo į jas planą (toliau – PARP).

Be to, tinkamame PARP nurodyta esama perdirbimo komplekso išdėstymo schema; šis planas perduodamas visiems komplekso darbuotojams, įskaitant subrangovo personalą ir darbuotojus, įdarbintus trumpam laikotarpiui.

2.1.4.   Kokios yra tinkamos valdymo ir stebėsenos sistemos?

13 straipsnio 1 dalies d punktas: laivų perdirbimo kompleksas „nustato tokias valdymo ir stebėsenos sistemas, procedūras ir metodus, kuriais siekiama užkirsti kelią, sumažinti ir kiek praktiškai įmanoma panaikinti <…> pavojus atitinkamų darbuotojų ir netoli laivų perdirbimo komplekso įsikūrusių gyventojų sveikatai ir <…> vykdant laivų perdirbimo veiklą sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai“.

Valdymo ir stebėsenos sistemos apima atliekas ir pavojingas medžiagas, visos laivų perdirbimo veiklos daromą žalą aplinkai, taip pat svarbius saugos ir sveikatos klausimus. Šiomis sistemomis padedama įgyvendinti procedūras ir metodus, kuriais siekiama užkirsti kelią sveikatai kylantiems pavojams ir neigiamam poveikiui aplinkai, juos apriboti, kuo labiau sumažinti ir, kiek praktiškai įmanoma, panaikinti.

Taikant valdymo ir stebėsenos sistemas, galima kontroliuoti, kaip įgyvendinami laivų perdirbimo komplekso plane aprašyti procesai ir sąlygos. Sistemos taikomos visam procesui: nuo laivo priėmimo perdirbti iki atliekų tvarkymo (8) (jei jos tvarkomos laivų perdirbimo komplekse). Šį procesą sudaro – be kita ko – laive kylančių pavojų vertinimas (taip pat remiantis pavojingų medžiagų sąrašu ir paruošimo perdirbti sertifikatu), visų perdirbtiniems laivams taikomų teisinių reikalavimų nustatymas ir vykdymas, laivų perdirbimo proceso vykdymas saugiu ir aplinkai tinkamu būdu (įskaitant laive esančių ir laivo perdirbimo proceso metu susidarančių medžiagų ir atliekų laikymą ir tvarkymą), taip pat reikiamo mokymo rengimas ir viso proceso dokumentų patikra.

a)   Aplinkos apsaugos valdymo ir stebėsenos sistemos

Taikant reglamentą, BK TG dėl aplinkos apsaugos valdymo ir stebėsenos sistemų kūrimo ir įgyvendinimo (9) yra tinkamas tarptautinis šaltinis įgyvendinant 13 straipsnio 1 dalies d punktą, kai sprendžiami neigiamo poveikio aplinkai klausimai.

TJO gairėse (10) dėl aplinkos stebėsenos nurodyta, kad aplinkos stebėsenos programa taikoma „galimam laivų perdirbimo proceso metu daromam neigiamam poveikiui“, kuris „gali būti suskirstytas į keturias pagrindines kategorijas: pavojingų medžiagų patekimas į dirvožemį ir nuosėdas; pavojingų medžiagų patekimas į vandenį; pavojingų medžiagų išmetimas į orą; triukšmas ir (arba) vibracija“. Aukštos temperatūros poveikis – dar vienas neigiamas poveikis, į kurį reikėtų atsižvelgti.

TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse taip pat nurodyta: „Stebėsenos programa <…> turėtų būti konkrečiai skirta kompleksui, joje turėtų būti atsižvelgiama į komplekso charakteristikas, pavyzdžiui, sausumos dokų, molų / pirsų ir (arba) sausumos ir jūros sąsajos srityje esančių perdirbimo plotų naudojimą, ir joje turėtų būti nurodyti cheminiai, biologiniai ir fiziniai laivų perdirbimo kompleksą supančios aplinkos pokyčiai.“„Vykdant stebėsenos programą, <…> turėtų būti taikomi įtvirtinti susijusių aplinkos parametrų mėginių ėmimo ir analizės standartai.“

b)   Sveikatos ir saugos valdymo ir stebėsenos sistemos

Laikoma, kad visapusiškas valdymo ir stebėsenos sistemas, kuriomis siekiama užkirsti kelią perdirbant laivus kylantiems pavojams atitinkamų darbuotojų ir netoli laivų perdirbimo komplekso įsikūrusių gyventojų sveikatai, juos apriboti, kuo labiau sumažinti ir, kiek praktiškai įmanoma, panaikinti, sudaro du esminiai TDO gairėse nurodyti aspektai:

a)

kompleksas yra parengęs darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemas (11);

b)

darbuotojai turi TDO gairėse nurodytas teises (12), kuriomis naudodamiesi jie gali prisiimti atsakomybę ir galiausiai padėti gerinti sveikatos ir saugos valdymo sistemas.

TDO gairėse (13) daroma prielaida, kad darbdaviai „sudaro sąlygas nustatyti ir periodiškai vertinti kiekvienoje nuolatinėje arba laikinojoje darbo vietoje dėl taikant įvairias operacijas ir naudojant įvairias priemones, mašinas, įrangą ir medžiagas atsirandančių pavojingų aplinkos veiksnių keliamas grėsmes ir pavojus saugai ir sveikatai“ ir „įgyvendina tinkamas prevencines ir apsaugos priemones, būtinas siekiant išvengti šių pavojų ir rizikos arba juos sumažinti iki pagrįsto ir praktiškai įgyvendinamo lygio, laikantis nacionalinių įstatymų ir taisyklių“.

Be to, TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse aprašytas laivų perdirbimo bendrovės vaidmuo: ji turi atlikti „darbo vietoje kylančių pavojų vertinimus, siekdama nustatyti tinkamą darbuotojų saugos didinimo metodą. Atsakomybė už darbo vietoje kylančių pavojų vertinimus priskiriama konkrečių pavojų kiekvienoje darbo vietoje srityje kompetentingam asmeniui. Rekomenduojama, kad vertinimus atliktų darbuotojų grupė, įskaitant kompetentingą asmenį, vadovybės atstovą ir tinkamos praktinės patirties turinčius darbuotojus.“ (14)

Reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „kompetentingas asmuo gali būti kvalifikuotas darbuotojas arba valdymo sistemos darbuotojas, gebantis atpažinti ir įvertinti profesinį pavojų, riziką, taip pat potencialiai pavojingų medžiagų arba nesaugių sąlygų poveikį laivo perdirbimo komplekso darbuotojams ir gebantis parinkti būtiną apsaugą ir atsargumo priemones, reikalingas tam pavojui, rizikai arba poveikiui pašalinti ar apriboti“.

Antroji sveikatos ir saugos valdymo sistemų dalis susijusi su tuo, kad laivų perdirbimo bendrovė, siekdama gerinti saugą, turi užtikrinti darbuotojų informavimą, dalyvavimą ir grįžtamąjį ryšį. Atitinkamos darbuotojų teisės išvardytos TDO gairėse (15). Tarp jų – teisė atkreipti kompetentingos institucijos dėmesį į saugos riziką, teisė gauti tinkamą medicininį gydymą arba teisė rinkti savo atstovus, kaip nurodyta nacionaliniuose įstatymuose, taisyklėse ir įgyvendinama praktikoje. Laivų perdirbimo bendrovė bet kuriuo atveju sudaro reikiamas sąlygas, kad būtų užtikrintas darbuotojų informavimas, dalyvavimas ir grįžtamasis ryšys sveikatos ir saugos klausimais.

Sveikatos ir saugos parametrų stebėsena gali būti laikoma užtikrinta, jei laivų perdirbimo bendrovė yra įgyvendinusi atitinkamas TDO gaires (16). TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse taip pat nurodyta, kad kompleksas turi būti parengęs „poveikio stebėsenai ir sveikatos priežiūrai taikytinas procedūras“ (17).

2.2.    Aplinkos apsaugos reikalavimai

Šis skirsnis daugiausia grindžiamas TDO 2012 m. saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairių 3 skyriumi. Gairės taip pat perimtos iš šių dokumentų:

TDO gairių „Sauga ir sveikata, susijusi su laivų išardymu“ (18) II dalies,

Bazelio konvencijos Techninių dalinio arba visiško laivų demontavimo tvarkymo aplinkai saugiu būdu gairių (19) 5 skyriaus,

Bazelio konvencijos sekretoriato Laivų perdirbimo kompleksų kompetentingoms institucijoms skirtų gairių (toliau – BKS 2013 m. gairės) (20).

Konkrečiai šiame skirsnyje pripažįstama, kad „aplinkai tinkamo valdymo principų taikymas ir atitiktis laivų perdirbimo taisyklėms priklausys, bent iš dalies, nuo to, ar bus sukurta tinkama infrastruktūra“ (21). Kaip matyti iš atsakymų į 2.2.1–2.2.3 klausimus, vykdant veiklą, elementai iš laivo ant komplekso nelaidaus pagrindo perkeliami išvengiant elementų sąlyčio su jūra, eulitoralės zona arba bet kokiu kitu laidžiu, pavyzdžiui, smėlio arba žvyro, paviršiumi (22).

2.2.1.   Ką reiškia „užkirsti kelią neigiamam poveikiui aplinkai“ ir „galėjimas sustabdyti bet kokį nuotėkį, ypač eulitoralės zonose“?

13 straipsnio 1 dalies f punktas: laivų perdirbimo kompleksas turi „(užkirsti) kelią neigiamam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai, be kita ko, parodyti, kad gali sustabdyti bet kokį nuotėkį, ypač eulitoralės zonose“.

Esminės neigiamo poveikio aplinkai prevencijos gairės išdėstytos TJO Neigiamo poveikio aplinkai prevencijos gairėse (23). Tinkami neigiamo poveikio prevencijos veiksmai taip pat nurodyti Bazelio konvencijos techninėse gairėse (24).

Reikalaujant, kad laivų perdirbimo kompleksas „užkirstų kelią neigiamam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai“, reglamente pabrėžiama prevencija. Komplekse, kuris yra „saugiai ir aplinką tausojančiu būdu suprojektuotas, pastatytas ir eksploatuojamas“ (25), užtikrinamos priemonės ir infrastruktūra, kad būtų užkirstas kelias nuotėkiui į aplinką.

Be to, reikalaujama, kad kompleksas turi „parodyti, kad gali sustabdyti bet kokį nuotėkį“, t. y. įrodyti, kad gali užkirsti kelią ir – jei užkirsti kelio nepavyksta, nors jis suprojektuotas, pastatytas ir eksploatuojamas laikantis reikalavimų, – imtis veiksmų dėl bet kokio nuotėkio (išsiliejimo, išlakų ir pan.) ir jį mažinti.

Prie kontrolės sistemų galima priskirti, be kita ko, išankstinį laive likusių teršalų vertinimą, greitojo reagavimo būrius, naftos sugėrimo bonus; naftos sulaikymo bonus (26), drenažo kanalus ir nelaidų pagrindą (pastarasis išsamiau aprašytas atsakant į tolesnį klausimą).

Eulitoralės zona – zona tarp aukščiausios potvynio ribos ir žemiausios atoslūgio ribos. Nors svarbi kiekviena komplekso zona, reglamente konkrečiai nurodytos eulitoralės zonos, nes jose dėl potvynių ir atoslūgių nuolat kintant sąlygoms nuotėkį valdyti itin sudėtinga.

2.2.2.   Ką reiškia „nelaidus pagrindas“ ir „veiksmingos drenažo sistemos“?

13 straipsnio 1 dalies g punkto i papunktis: laivų perdirbimo kompleksas „užtikrina, kad pavojingų medžiagų ir atliekų tvarkymas ir laikymas būtų saugus ir tausojantis aplinką, be kita ko: <…> kad pavojingos medžiagos ir laivo perdirbimo proceso metu susidariusios atliekos būtų tvarkomos tik ant nelaidaus pagrindo, turinčio veiksmingas drenažo sistemas“.

Reglamente reikalaujama, kad „pavojingos medžiagos“ ir „laivo perdirbimo proceso metu susidariusios atliekos“ būtų tvarkomos „tik ant nelaidaus pagrindo, turinčio veiksmingas drenažo sistemas“.

„Tvarkymas“ – labai plati sąvoka, reiškianti ne tik atliekų tvarkymo operacijas. Jis prasideda elementų pjaustymu ir (arba) atskyrimu nuo laivo ir taip pat apima pavojingų medžiagų ir laivo perdirbimo proceso metu susidariusių atliekų rūšiavimą ir vežimą.

Visi nuo laivo atskirti elementai, įskaitant didelius blokus, yra arba „pavojingos medžiagos“, arba „laivo perdirbimo proceso metu susidariusios atliekos“.

„Pagrindas“ – ištisiniai gulsti atraminiai paviršiai. „Nelaidus pagrindas“ – pagrindas, per kurį negali prasisunkti skysčiai. Toks pagrindas naudojamas ne tik todėl, kad reikia sulaikyti pavojingus skysčius, bet ir siekiant užtikrinti, kad pavojingos medžiagos nebūtų išplautos į aplinką. Taikant reglamentą, nelaidžiu pagrindu gali būti laikomas paties laivo plienas, atitinkantis tam tikras sąlygas (žr. toliau), arba plūdriojo doko plienas.

Taikant reglamentą, „veiksmingos drenažo sistemos“ suprantamos kaip prie (vietos arba bendro ir (arba) savivaldybės) vandens valymo įrenginio prijungti drenažo įrenginiai arba, kaip apibrėžta BKS 2013 m. gairėse, „paprasta infrastruktūra (pvz., betoninis pagrindas), veikianti kaip kliūtis pasišalinti taršioms medžiagoms. Turėtų būti drenuojami teršalai ir galima periodiškai valyti drenažo kanalus, pavyzdžiui, virš drenažo kanalų įrengiant nuimamas groteles.“ (27) Drenažo sistemų tūris nustatytinas atsižvelgiant į meteorologinius duomenis (pvz., kritulius), galimą nuotekų kiekį, nuotekų tipus, nelaidaus pagrindo ploto dydį ir išorės vandens patekimą.

Kadangi pavojingos medžiagos ir laivo perdirbimo proceso metu susidariusios atliekos turėtų būti tvarkomos tik ant nelaidaus pagrindo, nuo laivo atskirtas elementas neturėtų liestis su laidžiu pagrindu, pavyzdžiui, smėliu. Vis dėlto elementas gali būti pakeliamas (pvz., kranu) ant nelaidaus pagrindo.

Taikant reglamentą, paties laivo vidus gali būti laikomas nelaidžiu pagrindu, jei:

a)

laivo korpusas yra sandarus, jo apačios vientisumas yra išanalizuotas ir nebuvo pažeistas;

b)

pjaustant nuo laivo krentančios žalingos medžiagos kontroliuojamos, kaip nurodyta atsakyme į 2.2.1 klausimą, pavyzdžiui, surenkamos ir tvarkomos aplinkai tinkamu būdu;

c)

prieš pradedant bet kokią veiklą, dėl kurios gali kilti grėsmė aplinkai, nuo laivo korpuso iki kranto ir (arba) krantinės išdėstomi naftos sulaikymo bonai ir parengiami naudoti naftos rinktuvai;

d)

blokai saugiai perkeliami į pjaustymo zonas, kurių pagrindas yra nelaidus;

e)

dažų atplaišų ir toksinių dangų patekimas į jūrą ir (arba) laidų paviršių kontroliuojamas, kaip nurodyta atsakyme į 2.2.1 klausimą;

f)

likusi apatinė laivo dalis kuo anksčiau saugiai ir aplinkai tinkamu būdu perkeliama į nelaidaus pagrindo zonas, pavyzdžiui, naudojant kranus, roges arba sijas, sujungtas su gervėmis, kad apatinę dalį būtų galima pjaustyti virš nelaidaus pagrindo, kuriame įrengta veiksminga drenažo sistema, taip pat virš plūdriosios konstrukcijos, pavyzdžiui, plūdriojo sausojo doko, plokščiosios baržos arba lygiaverčio įrenginio, kuriame įrengta veiksminga drenažo sistema.

2.2.3.   Ką reiškia „pavojingų medžiagų sulaikymas“?

13 straipsnio 1 dalies g punkto i papunktis: laivų perdirbimo kompleksas „užtikrina, kad pavojingų medžiagų ir atliekų tvarkymas ir laikymas būtų saugus ir tausojantis aplinką, be kita ko: <…> užtikrina, kad viso laivo perdirbimo proceso metu visos perdirbamame laive tos medžiagos būtų sulaikomos taip, kad nepatektų į aplinką“.

Reglamente reikalaujama visada („viso laivo perdirbimo proceso metu“) sulaikyti visas pavojingas medžiagas (28), kad jos „nepatektų į aplinką“. Taigi visos pavojingos medžiagos šalinamos iš laivo, surenkamos, laikomos, vežamos ir utilizuojamos išvengiant tiesioginio sąlyčio su aplinka arba darbuotojais (pvz., sąlyčio plikomis rankomis, tiesioginio patekimo į kvėpavimo takų sistemą ir pan.). Atsakyme į šį klausimą daugiausia dėmesio skiriama pavojingų medžiagų pašalinimui, surinkimui ir laikymui, o atsakyme į 2.2.5 klausimą – atliekų tvarkymo aspektams.

TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse, taip pat BK TG 4.2 skirsnyje (Galimų teršalų nustatymas ir išleidimo prevencija), 5.3 skirsnyje (Projektavimas ir statyba) ir 5.4 skirsnyje (Eksploatavimas) nurodytos susijusios konkrečių medžiagų tvarkymo priemonės, pirmiausia susijusios su:

laive vykdoma asbesto šalinimo veikla (29),

už laivo ribų vykdoma asbesto šalinimo veikla (30),

laivo korpuse randamais dažais ir dangomis (31) (BK TG rekomenduojamų specialių kvėpavimo takų apsaugos priemonių naudojimas iš tikrųjų patenka į reglamento 13 straipsnio 1 dalies i punkto taikymo sritį),

skystosiomis atliekomis (32).

Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

a)

priemones, kuriomis užtikrinamas 2009 m. lapkričio 30 d. Direktyvoje 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe (33) nustatytas lygiavertis apsaugos lygis, taikomos veiklai, kurią vykdydami darbuotojai šalina asbestą. Šioje direktyvoje aprašomos priemonės, kurių turi imtis darbdavys, kai tikėtina, kad bus viršyta viena bendra didžiausia leidžiamoji ribinė 0,1 asbesto plaušelių viename cm3 koncentracijos ore vertė kaip aštuonių valandų laikotarpio svertinis vidurkis (angl. time-weighted average, TWA);

b)

alyvuotuosius likučius rekomenduojama laikyti pakeltuose rezervuaruose, kad nepriklausomam tikrintojui būtų lengviau patikrinti, ar jo apačia nėra prakiurusi.

2.2.4.   Ką reiškia „pastatytos struktūros“?

13 straipsnio 1 dalies c punktas: laivų perdirbimo kompleksas „vykdo veiklą pastatytose struktūrose“.

Reglamente reikalaujama, kad kompleksai vykdytų veiklą pastatytose struktūrose. Pastatytomis struktūromis siekiama sudaryti sąlygas vykdyti saugią ir aplinkai tinkamą laivų perdirbimo veiklą, užtikrinant darbuotojų saugą, nuotėkio valdymą, pavojingų medžiagų sulaikymą ir nelaidžią atramą pavojingoms medžiagoms ir laivo perdirbimo proceso metu susidariusioms atliekoms.

Reikalavimas veikti iš pastatytų struktūrų nebūtinai reiškia, kad kompleksas turi būti visiškai pastatytas, – svarbu užtikrinti atitiktį reglamento reikalavimams. Pastatytos struktūros gali būti papildomos, pavyzdžiui, „mechanizmais su vikšriniais ratais arba žemo slėgio padangomis“ (34), kilnojamaisiais nusodintuvais ir plūdriaisiais kranais, jei negalima įrengti stacionariųjų kranų. Tai pirmiausia taikoma laikiniesiems įrenginiams, kai, pavyzdžiui, laikinasis užtvaras gali būti laikomas lygiaverčiu sienoms, jei juo užtikrinamas panašus apsaugos lygis. Reglamente neatmetama galimybė naudoti laikinuosius laivų perdirbimo įrenginius, kai prie pagrindinės infrastruktūros (pvz., uosto, krantinės arba molo) montuojama papildoma įranga, jei pati pagrindinė infrastruktūra atitinka reglamente nustatytus projektavimo ir statybos reikalavimus.

Prie laivų perdirbimo zonų, kuriose atliekamas pirminis pjaustymas, pastatytų struktūrų pavyzdžiai, taikant reglamentą, gali būti, be kita ko:

pontonai,

stapeliai ir aparelės,

krantinės,

dokai,

sausieji dokai,

laivų keltuvai,

į tiltus panašios konstrukcijos (estakados),

kanalai,

tentai,

šliuzai.

Pastatytų struktūrų, kuriomis remiami BKS 2013 m. gairėse apibrėžti (35)„stacionarūs įrenginiai“, pavyzdžiai gali būti, be kita ko:

„stacionarūs kranai ir kiti kėlimo įtaisai <…>, naudojami laikantis jų projektinių ribinių verčių (pvz., užtikrinant, kad nebūtų viršytas bendrasis svoris, kurį galima kelti kranu)“,

sukamasis mechanizmas ir lynai, kad būtų galima saugiai ištempti laivą iš krantinės, vykstant išmontavimo darbams“,

siurbliai, skirti skysčiams perkelti, kad būtų galima išsiurbti skysčius iš drenažo duobių“,

„generatoriai, kuriais tiekiama elektros energija apšvietimui“, kad „būtų galima saugiai dirbti esant prastam apšvietimui“.

Antriniam pjaustymui skirtose laivų perdirbimo komplekso zonose pastatytų struktūrų pavyzdžiai nurodyti susijusiose Bazelio gairėse; jie gali būti, be kita ko:

„antrinio išmontavimo ir tolesnio skaidymo į komponentų elementus darbo stotys“ ir „specialiai įrengtos pavojingų ir nuodingų atliekų šalinimo darbo stotys“ (36),

apribotos atitvaros“ (37) ir rezervuarai,

sienos <…> (medžio, betono, plieno) <…>, kuriose įrengta prieiga iš vienos pusės, kad būtų galima laikyti ir iškrauti medžiagas“ (38),

laikinos laikymo vietos, skirtos nepavojingoms medžiagoms ir plieno gaminiams“ (39),

laikymo vietos, skirtos visiškai apdorotai įrangai ir medžiagoms, parengtoms naudoti pakartotinai, perdirbti arba šalinti“ (40).

Laikantis su sveikata ir sauga susijusių reglamento reikalavimų taikomų pastatytų struktūrų pavyzdžiai gali būti, be kita ko:

tvirti gulsti keliai (paprastas kelio pagrindas gali būti nutiestas iš pradžių, pavyzdžiui, naudojant betono skaldą)“ arba „suspaustas kelio pagrindas“, kuriuo greitosios pagalbos arba gaisriniais automobiliais būtų galima pasiekti laivą ir šalia jo esančią stotį (41) arba iš sausojo doko pasiekti evakuacijos kelią (pvz., keltuvą),

„stacionarūs kranai ir kiti kėlimo įtaisai <…> naudojami laikantis jų projektinių ribinių verčių (pvz., užtikrinant, kad nebūtų viršytas bendrasis svoris, kurį galima kelti kranu)“ (žr. pirmiau),

stabilūs evakuacijos praėjimai,

kiti TDO gairėse (42) nurodyti elementai, visų pirma geriamojo vandens tiekimas, sanitarinių ir prausimosi patalpų ir drabužinių vieta ir naudojimo sąlygos, taip pat maistui ir gėrimams skirtos uždangos ir įrenginiai,

kiti TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse (43) nurodyti elementai: „prausyklos, dušai, valgymo ir laisvalaikio zonos, tualetai ir persirengimo kambariai <…>, siekiant valdyti poveikį ir išvengti pavojingų medžiagų sklidimo“; „lengvai prieinamos sanitarinės patalpos ir prausyklos, esančios tokioje vietoje, kurioje joms nekyla taršos iš darbo vietos rizika“; „atskiri ir tinkami persirengimo kambariai, sanitarinės patalpos ir prausyklos, skirtos naudoti tik asbestą tvarkantiems darbuotojams“; „atskiros ir neužterštos zonos, skirtos darbuotojų valgymo, gėrimo ir kitokioms pertraukoms“.

2.2.5.   Koks yra reikalavimus atitinkantis atliekų tvarkymas pagal reglamentą?

13 straipsnio 1 dalies g punkto ii papunktis: laivų perdirbimo kompleksas užtikrina, „kad visos perdirbant laivą susidariusios atliekos ir jų kiekiai būtų užfiksuojami dokumentuose ir kad tokios atliekos būtų perkeltos tik į tokius atliekų tvarkymo įrenginius, įskaitant atliekų perdirbimo įrenginius, kuriems išduotas leidimas tas atliekas tvarkyti nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinką tausojančiu būdu“.

15 straipsnio 5 dalis: „13 straipsnio tikslais galima daryti prielaidą, kad atitinkamos atliekų naudojimo ar šalinamo operacijos atžvilgiu aplinką tausojantis tvarkymas yra užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu laivų perdirbimo bendrovė gali įrodyti, kad atliekų tvarkymo įrenginys, į kurį pristatomos atliekos, bus eksploatuojamas laikantis tokių žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, kurie yra iš esmės lygiaverčiai atitinkamiems tarptautiniams ir Sąjungos standartams.“

Reglamente nustatyti keli pavojingų ir kitų laivo perdirbimo proceso metu susidarančių atliekų tvarkymo reikalavimai.

Atsižvelgiant į kompleksą, vietoje gali būti atliekamas visas atliekų naudojimas arba šalinimas, dalis jo arba jis gali būti neatliekamas. Pavyzdžiui, kai kuriuose laivų perdirbimo kompleksuose įrengti deginimo įrenginiai; kai kurie kompleksai gali tvarkyti tik tam tikrus atliekų srautus, o kiti kompleksai gali nuspręsti visą atliekų naudojimo arba šalinimo veiklą perduoti vykdyti išorės atliekų tvarkymo įrenginiuose. Reglamente konkrečių sąlygų nenustatyta. Vis dėlto reikalaujama, kad laivų perdirbimo bendrovė galėtų įrodyti, jog įvairūs atliekų srautai tvarkomi laikantis tam tikrų standartų, kad ir kur vyktų atliekų naudojimas arba šalinimas. Todėl komplekso prašymo formoje patariama aiškiai nurodyti, kuriuos atliekų srautus jis gali ir turi leidimą perdirbti ir (arba) šalinti pats, o kuriuos atliekų srautus jis perkels į tolesnius išorės atliekų tvarkymo įrenginius.

a)   Atliekų dokumentai ir perkėlimas

Galima daryti prielaidą, kad atitiktis 13 straipsnio 1 dalies g punkto ii papunkčio dalies reikalavimams dėl dokumentų ir atliekų perkėlimo užtikrinta, jei, kaip nurodyta TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse (44), kompleksas nustato „iš laivų perdirbimo komplekso į galutinę vietą vežamų pavojingų medžiagų ir atliekų atsekimo ir dokumentų, įskaitant subrangovų dokumentus, tvarkymo ir saugojimo procedūras“.

b)   Leidimų išdavimas tolesniems atliekų tvarkymo įrenginiams

Reglamente reikalaujama, kad laivų perdirbimo bendrovė užtikrintų, jog atliekų tvarkymo įrenginiui būtų išduotas leidimas vykdyti veiklą nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai tinkamu būdu. Šis reikalavimas atitinka TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gaires (45).

Į šio reikalavimo taikymo sritį patenkantis atliekų tvarkymo įrenginys yra:

paties laivų perdirbimo komplekso dalis, jei laivų perdirbimo kompleksas naudoja arba šalina atliekas pats,

išorės atliekų tvarkymo įrenginys, jei laivų perdirbimo kompleksas naudojasi užsakomosiomis šios veiklos dalies paslaugomis,

ir vienas, ir kitas, jei kai kuriuos atliekų srautus laivų perdirbimo kompleksas tvarko pats, o dėl kitų srautų tvarkymo naudojasi užsakomosiomis paslaugomis.

Reikalavime nurodytas leidimas – tai šalies, kurioje yra atliekų tvarkymo įrenginys, atitinkamos (-ų) kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduotas leidimas. Jį taip pat sudaro dokumentai, susiję su atliekų importu ir (arba) eksportu, ir – jei taikoma – su sutikimu, apie kurį pranešama iš anksto (angl. prior informed consent, PIC), susiję dokumentai, jei atliekų tvarkymo įrenginys yra kitoje šalyje nei laivų perdirbimo kompleksas. Į paraiškos formą turėtų būti įtraukiamos Įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/2398, nustatytų susijusių leidimų kopijos.

c)   Atliekų tvarkymas atliekų tvarkymo įrenginyje

Reikalaujama, kad prašymą įtraukti į Europinį sąrašą teikiantys ne ES kompleksai įrodytų, kad atliekų tvarkymo įrenginys (-iai) atitinka standartus, iš esmės lygiaverčius tarptautiniams ir ES standartams.

Šis reikalavimas reiškia ne tai, kad turi būti užtikrinta visiška atitiktis ES reikalavimams, nustatytiems ne šiame reglamente, bet kituose teisės aktuose, ir kituose tarptautiniuose standartuose, bet labiau tai, jog būtina užtikrinti, kad atliekų tvarkymo įrenginyje taikomais reikalavimais ir (arba) standartais būtų užtikrinamas panašus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis.

Prašymus teikiančios bendrovės turėtų pasirašyti dokumentus, kurių reikalaujama Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/2398 dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su prašymu į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą įtraukti kompleksą, esantį trečiojoje šalyje, ir pridėti visų su jo taikymo sritimi susijusių dokumentų kopijas.

Plataus masto lygiavertiškumas tarptautiniams ir ES standartams laikomas užtikrintu, jei atliekų tvarkymo įrenginyje taikomi toliau išdėstyti pagrindiniai pagal tarptautinius standartus ir ES direktyvas nustatyti principai.

—   Tarptautiniai standartai

Tarptautiniu lygmeniu parengtų susijusių gairių sąrašas pateiktas Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo VIII priede, įskaitant Technines dalinio arba visiško laivų demontavimo tvarkymo aplinkai saugiu būdu gaires su tolesniu atliekų tvarkymu susijusiais aspektais. Atnaujintos pagal Bazelio konvenciją parengtos techninės gairės pateiktos konvencijos svetainėje (46).

Be to, Bazelio konvencijos šalys yra patvirtinusios pavojingų ir kitų atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu (angl. environmentally sound management, ESM) programą (47). Šioje programoje nustatyta, kas apskritai yra EMS, ir nurodyti, pavyzdžiui, įvairūs pagrindiniai atliekų tvarkymo įrenginių principai ir veiksmai, kuriais galima užtikrinti EMS.

—   Sąjungos standartai

Su atliekų tvarkymo įrenginiais susiję Europos Sąjungos žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai nustatyti ES Atliekų pagrindų direktyvoje ir konkretiems atliekų srautams taikomuose teisės aktuose.

Į pagrindinių 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, kuria panaikinamos tam tikros direktyvos (48) (vadinamosios Atliekų pagrindų direktyvos) reikalavimų taikymo sritį patenka šie aspektai:

atliekų hierarchija (4 straipsnis) – kaip prioritetų eiliškumas nustatoma tokia atliekų hierarchija: a) prevencija; b) parengimas pakartotiniam naudojimui; c) perdirbimas; d) kitas naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti; e) šalinimas,

žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga (13 straipsnis) – atliekų tvarkymas atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, visų pirma: a) nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams; b) nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų; c) nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingai svarbioms vietovėms,

pavojingos atliekos (17, 18, 19 straipsniai) – pavojingos atliekos saugomos ir apdorojamos tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama sveikatos ir aplinkos apsauga. Bet kuriuo atveju jos nemaišomos su kitomis pavojingomis atliekomis ir yra pakuojamos ir ženklinamos.

Be Atliekų pagrindų direktyvoje nustatytų pagrindinių principų, su reglamento 15 straipsnio 5 dalimi susiję atliekų tvarkymo operacijų standartai patenka į šių ES teisės aktų taikymo sritį:

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (49),

2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo ir iš dalies keičiantys aktai (50),

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (51).

Galiausiai su reglamento 15 straipsnio 5 dalimi susiję konkretiems srautams taikomi atliekų tvarkymo operacijų standartai įtraukti į šiuos ES teisės aktus:

1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvą 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (52),

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (53),

šalinant elektros ir elektroninę įrangą laikomasi pagrindinių veiklos principų, išdėstytų 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (54).

2.3.    Sveikatos ir saugos reikalavimai

2.3.1.   Ką reiškia „užkirsti kelią neigiamam poveikiui žmonių sveikatai“?

13 straipsnio 1 dalies f punktas: laivų perdirbimo kompleksas „užkerta kelią neigiamam poveikiui žmonių sveikatai“.

Be fizinių sąlygų (žr. atsakymą į 2.2.4 klausimą dėl pastatytų struktūrų), TDO gairėse nurodytos įvairios veiklos sąlygos, – nuo nepriimtino vaikų darbo prevencijos arba tinkamo apgyvendinimo užtikrinimo, jei apgyvendinimo patalpos yra komplekse arba laivų perdirbimo kompleksas kitaip už jas atsako, iki klausos apsaugos priemonių. Šiais įvairiais fiziniais ir veiklos aspektais kartu užtikrinamas reglamente nurodytas „saugus eksploatavimas“, „darbuotojų sauga“ ir „procedūros ir metodai, kuriais siekiama užkirsti kelią, sumažinti ir kiek praktiškai įmanoma panaikinti <…> pavojus <…> sveikatai“ (55).

Gali būti daroma prielaida, kad atitiktis su sauga susijusiems reikalavimams užtikrinta, jei kompleksas yra įgyvendinęs pirmiau nurodytas veiklos sąlygas ir, kaip nurodyta TJO gairėse (56), „yra parengęs planus ir procedūras, skirtas darbuotojų sveikatai ir saugai apsaugoti“ ir gali „įrodyti žinias apie taikomus darbuotojų saugos ir profesinės sveikatos procesus, procedūras, teisės aktus, taisykles, gaires ir jų išmanymą“. Kompleksas taip pat turėtų parengti ir prižiūrėti „veiksmingą evakuacijos planą, kad visi darbuotojai būtų evakuojami sparčiai ir saugiai“ (57).

Be to, kompleksas įdarbina „vieną arba daugiau pagrindinių darbuotojų, kurių išsimokymo ir patirties lygis yra toks, kokio reikia, kad būtų galima veiksmingai užtikrinti, kad, vykdant veiklą laivų perdirbimo komplekse, būtų palaikomos saugios sąlygos, įskaitant vieną arba daugiau kompetentingų asmenų konkrečiam darbui atlikti. Atsižvelgiant į laivų perdirbimo komplekso dydį ir darbuotojų skaičių, (laivų perdirbimo komplekse galėtų būti įdarbinti) atitinkamos hierarchijos saugos ir sveikatos valdymo darbuotojai, įskaitant bendrąjį vadovą, prižiūrėtojus ir paprastuosius darbuotojus“ (58). Reglamente kompetentingas asmuo apibrėžiamas kaip „tinkamos kvalifikacijos, tinkamai apmokytas asmuo, turintis pakankamai žinių, patirties ir įgūdžių tam tikram darbui atlikti“ (59). Šis asmuo „gali būti kvalifikuotas darbuotojas arba valdymo sistemos darbuotojas, gebantis atpažinti ir įvertinti profesinį pavojų, riziką, taip pat potencialiai pavojingų medžiagų arba nesaugių sąlygų poveikį laivo perdirbimo komplekso darbuotojams ir gebantis parinkti būtiną apsaugą ir atsargumo priemones, reikalingas tam pavojui, rizikai arba poveikiui pašalinti ar apriboti“ (60).

Galiausiai TJO gairėse aiškiai nurodytos laivų perdirbimui svarbios tarptautinės konvencijos, įskaitant 1999 m. Konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo ir 1973 m. Konvenciją dėl minimalaus amžiaus. Kai kurios šalys, kuriose vykdomas laivų perdirbimas, gali būti dar neratifikavusios visų šių konvencijų. Nepaisant to, siekdamos užtikrinti atitiktį reglamento reikalavimams, laivų perdirbimo bendrovės pačios savo lygmeniu turėtų įgyvendinti įvairias TJO gairių 4 priedėlyje nurodytose tarptautinėse konvencijose išdėstytas darbuotojų sveikatai ir saugai svarbias nuostatas.

2.3.2.   Kokios yra tinkamos asmeninės apsaugos priemonės?

13 straipsnio 1 dalies i punktas: laivų perdirbimo kompleksas „užtikrina darbuotojų saugą <…>, be kita ko, užtikrinant, kad atliekant operacijas, kurių metu būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, tokios priemonės būtų naudojamos“.

Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) – visokie prietaisai ar įrengimai, suprojektuoti tam, kad juos dėvintis ar turintis asmuo apsisaugotų nuo vieno ar keleto jo sveikatai ir saugai gręsiančių pavojų (61). Reglamente nurodytos AAP išsamiai aprašytos TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse (62) ir TDO gairėse (63).

2.3.3.   Kokios nustatytos su mokymu susijusios prievolės?

13 straipsnio 1 dalies i punktas: laivų perdirbimo kompleksas „užtikrina darbuotojų <…> mokymus <…>“.

Daroma prielaida, kad atitiktis su mokymu susijusiems reikalavimams užtikrinta, jei kompleksas yra įgyvendinęs susijusias TDO gaires (64) ir taiko, kaip nurodyta TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse (65), „mokymo procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas darbuotojų saugos ir aplinkos apsaugos lygis. Mokymo programos turėtų būti taikomos visiems darbuotojams ir laivų perdirbimo komplekso nariams, įskaitant rangovo personalą ir darbuotojus, <…> ir jose turėtų būti nustatytas mokymo tipas ir dažnumas.“

TJO gairėse ypatingas dėmesys skiriamas gaisro gesinimo ir prevencijos aspektams (66); jose nurodyta, kad kompleksas turi būti nustatęs „procedūras, pagal kurias visiems prižiūrėtojams ir darbuotojams būtų rengiamas tinkamas mokymas, instruktažas ir teikiama informacija <…> apie gaisro pavojus, tinkamas taikytinas atsargumo priemones ir gaisro gesinimo įrangos naudojimą, kad visais darbo laikotarpiais tinkamai išmokyti darbuotojai galėtų iš karto imtis tinkamų veiksmų“. Atitiktis šiems reikalavimams geriausiai įrodoma laikantis susijusių TJO gairių („Turėtų būti registruojami įrašai apie mokymą ir pratybas, įskaitant tokią informaciją kaip mokymo ir (arba) pratybų tipas, mokyto asmens pareigos, naudota įranga, trukmė, vieta, data ir laikas“).

2.3.4.   Koks yra reikalavimus atitinkantis įrašų apie incidentus, avarijas, profesines ligas ir lėtinį poveikį saugojimas?

13 straipsnio 1 dalies j punktas: laivų perdirbimo kompleksas „registruoja incidentus, avarijas, profesines ligas ir lėtinį poveikį sveikatai ir, jei to reikalauja komplekso kompetentingos institucijos, joms praneša apie visus atvejus, kai šie incidentai, avarijos, profesinės ligos ar lėtinis poveikis sukėlė arba galėjo sukelti pavojų darbuotojų saugai, žmonių sveikatai ir aplinkai“.

Duomenys apie profesines ligas ir lėtinį poveikį gaunami atliekant kasmetinius sveikatos tikrinimus, įskaitant bent kraujo ir šlapimo mėginius ir, jei įmanoma, plaukų mėginius. Informacija apie ligų ir lėtinio poveikio priežastis geriausiai gaunama iš dirvožemio, oro ir dulkių mėginių.

Siekiant užtikrinti įrašų išsamumą, pirmiausia reikia žinoti, kas dirba komplekse. Kompleksas registruoja visų darbuotojų, įskaitant rangovo personalą ir trumpam įdarbintus darbuotojus, tapatybę ir užtikrina, kad visada būtų sudaromas visų kiekvienos konkrečios dienos darbuotojų sąrašas.

Taip pat daroma prielaida, kad reglamento 13 straipsnio 1 dalies i ir j punktus atitinkantis kompleksas laikosi TJO Saugaus ir tinkamo laivų perdirbimo gairėse (67) ir TDO (68) gairėse pateiktų rekomendacijų.

Be to, kaip nurodyta TDO gairėse, užregistruoti duomenys iš tikrųjų turėtų būti „naudojami siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą“. Rezultatus „susijusiems darbuotojams arba pasirinktiems asmenims gerai paaiškina sveikatos specialistai“, jie „nenaudojami siekiant nepagrįstai diskriminuoti darbuotojus“ ir „pateikiami, jei to prašo kompetentinga institucija arba bet kuri šalis, dėl kurios susitaria darbdaviai ir darbuotojai, kad būtų galima rengti tinkamą statistinę sveikatos informaciją ir epidemiologinius tyrimus, jei išsaugomas duomenų konfidencialumas“. TJO Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairėse taip pat nurodyta, kad „jei nacionaliniuose reikalavimuose laikotarpio nenurodyta, įrašus rekomenduojama saugoti penkerius metus“.

3.   Sertifikavimas ir patikrinimai

3.1.    Kokie yra pagrindiniai patikrinimų tvarkos pagal naująjį reglamentą bruožai?

Reglamento 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta dviejų etapų kontrolės ir tikrinimo tvarka, skirta trečiosiose šalyse esantiems kompleksams, pageidaujantiems perdirbti su ES valstybės narės vėliava plaukiojančius laivus.

15 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa: „Kad trečiosiose valstybėse esančius laivų perdirbimo kompleksus būtų galima įtraukti į Europinį sąrašą laivų perdirbimo kompleksų atitiktį 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patvirtina tinkamą kvalifikaciją turintis nepriklausomas tikrintojas sertifikatu po to, kai atlieka patikrinimą vietoje. Laivų perdirbimo bendrovė pateikia tą sertifikatą Komisijai, kai pateikia paraišką dėl įtraukimo į Europinį sąrašą ir vėliau kas penkerius metus, pratęsiant įtraukimo į Europinį sąrašą galiojimą. Atliekant pradinį įtraukimą į sąrašą ir vėliau pratęsiant jo galiojimą taip pat atliekama laikotarpio vidurio peržiūra, kad būtų patvirtinta atitiktis 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.“

15 straipsnio 4 dalies antra pastraipa: „Pateikdamos paraišką dėl įtraukimo į Europinį sąrašą, laivų perdirbimo bendrovės sutinka, kad Komisija arba jos vardu veikiantys atstovai prieš įtraukiant arba jau įtraukus atitinkamą laivų perdirbimo kompleksą į Europinį sąrašą gali jį patikrinti vietoje, siekdami įsitikinti, ar jis atitinka 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nepriklausomas tikrintojas, Komisija arba jos vardu veikiantys atstovai, siekdami atlikti tuos patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su trečiosios šalies, kurioje yra laivų perdirbimo kompleksas, kompetentingomis institucijomis.“

Pirmasis etapas (15 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa) vyksta prieš teikiant prašymą įtraukti kompleksą į Europinį sąrašą. Per jį nepriklausomas tikrintojas tikrina kompleksą vietoje, siekdamas įvertinti jo atitiktį reglamento reikalavimams.

Vėlesniame etape (15 straipsnio 4 dalies antra pastraipa) Europos Komisija gali nuspręsti tikrinti komplekso atitiktį, atlikdama patikrinimus vietoje. Šie patikrinimai gali būti atliekami prieš priimant sprendimą įtraukti kompleksą į Europinį sąrašą arba šį sprendimą priėmus.

1 diagrama

Pagrindiniai už ES ribų esančių laivų perdirbimo kompleksų kontrolės ir patikros etapai

Image

3.2.    Koks nepriklausomų tikrintojų vaidmuo?

Nepriklausomų tikrintojų užduotis – patvirtinti komplekso atitiktį reglamento reikalavimams. Jie savo darbą turi atlikti nepriklausomai; šiuo tikslu laivo perdirbimo komplekso ir nepriklausomo tikrintojo sutartyje pastarasis įgaliojamas atlikti visą veiklą, kurią būtina atlikti siekiant patikrinti komplekso atitiktį reglamento reikalavimams ir parengti apie ją ataskaitą. Sutartyje nustatytais nepriklausomų tikrintojų įsipareigojimais niekaip netrikdoma ir neribojama pastarojo veikla.

Europos Komisija nepriklausomų tikrintojų prašymu yra pasirengusi juos konsultuoti.

3.3.    Kas gali būti nepriklausomu tikrintoju?

Nepriklausomas tikrintojas neturėtų būti suprantamas kaip vienas fizinis asmuo. Paprastai nepriklausomo tikrintojo užduotis veiksmingai gali įvykdyti įvairią kvalifikaciją turinti grupė. Nepriklausomi tikrintojai turi gerai išmanyti šalies, kurioje jie veikia, teisės aktus ir taisykles; jei taikoma, jie turi būti pagal nacionalinės teisės aktus įgaliotos bendrovės.

3.4.    Ar Europos Komisija skelbs nepriklausomų tikrintojų sąrašą?

Ne. Komisija nepriklausomų tikrintojų sąrašo nepateiks, nes tai nenurodyta reglamente. Bendrovė, kuriai priklauso laivų perdirbimo kompleksas arba kuri jį eksploatuoja, turėtų sudaryti sutartį su nepriklausomu tikrintoju ir įsitikinti, kad jis yra nepriklausomas ir turi reikiamą kvalifikaciją.

3.5.    Kokias akreditacijas ir kvalifikacijas turėtų turėti nepriklausomi tikrintojai?

Reglamente reikalaujama, kad atitiktį 13 straipsniui patvirtinantys tikrintojai būtų nepriklausomi ir turėtų tinkamą kvalifikaciją. Nors reglamente nenustatyta, kad nepriklausomi tikrintojai būtų akredituoti, veiksmingiausias būdas įrodyti nepriklausomumą ir reikiamą kvalifikaciją – gauti iš ES akreditacijos įstaigų arba Tarptautinės laboratorijų akreditavimo bendradarbiavimo įstaigos savitarpio pripažinimo susitarimą pasirašiusių įstaigų akreditaciją standarto atžvilgiu. Išsamesni paaiškinimai pateikti toliau.

ES yra sukūrusi akreditavimo sistemą, pagal kurią akreditaciją konkretaus standarto atžvilgiu galima gauti iš ES valstybės narės pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (69) paskirtos nacionalinės akreditacijos įstaigos. Akreditacija, gauta iš vienos iš šių įstaigų, iš karto pripažįstama visoje ES. Akreditacija taip pat gali būti gauta iš už ES ribų veikiančios akreditacijos įstaigos, pasirašiusios atitinkamos taikymo srities (šiuo atveju – standarto ISO/IEC 17020 (70)) Tarptautinės laboratorijų akreditavimo bendradarbiavimo įstaigos (angl. ILAC) (71) savitarpio pripažinimo susitarimą (SPS) (72).

Taikant reglamentą, nepriklausomumas ir tinkamumas geriausiai įrodomas užtikrinant atitiktį reikalavimams, taikomiems trečiosios šalies (A tipo) tikrinimo įstaigoms, nustatytiems standarte ISO/IEC 17020, kuriama išdėstyti įvairioms patikrinimus atliekančioms įstaigoms taikomi reikalavimai.

ISO/IEC 17020:2012(E)

Šis tarptautinis standartas parengtas siekiant skatinti pasitikėjimą tikrinimus atliekančiomis įstaigomis. Tikrinimo įstaigos atlieka vertinimus privačių klientų, jų patronuojamųjų organizacijų arba valdžios institucijų vardu, siekdamos pateikti informaciją apie tikrintų objektų atitiktį teisės aktams, standartams, specifikacijoms, kontrolės schemoms arba sutartims.

Standarte ISO/IEC 17020 išdėstyti išsamūs tikrinimo įstaigoms taikomi reikalavimai. Konkrečiai, pagal standartą ISO/IEC 17020 vertinamos tikrinimo įstaigos turi pateikti savo nešališkumo ir nepriklausomumo įrodymus (žr. standarto A priedą), išsamiai nurodyti savo juridinį statusą, organizacinę ir valdymo struktūrą, tikrinimo metodus ir procedūras, taip pat (tiesiogiai arba pagal subrangos sutartis) įdarbinti pakankamą skaičių kvalifikuotų darbuotojų, registruoti įvairius duomenis, rengti tikrinimo ataskaitas ir išduoti pažymėjimus, būti nustačius skundų teikimo ir apeliacijos procedūras ir taikyti valdymo sistemas. Šiais išsamiais reikalavimais remiamasi kaip kontroliniu akreditacijos sąrašu, kuriuo patvirtinama kompetencija vykdyti konkrečias tikrinimo užduotis, šiuo atžvilgiu – tikrinti laivų perdirbimo kompleksus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013. Reikalavimai visada taikomi konkrečiai veiklai ir niekada nėra vertinami atskirai.

Rekomenduojama, kad laivų perdirbimo bendrovės pagal sutartį reikalautų, kad nepriklausomas tikrintojas, kurį jos pakviečia įvertinti jų atitiktį reglamento reikalavimams, turėtų kvalifikaciją šiose srityse:

laivų architekto arba lygiavertę kvalifikaciją laivų statybos ir (arba) didelių plieno konstrukcijų išmontavimo srityje,

aplinkos ir profesinės sveikatos ir saugos valdymo sistemų,

pavojingų medžiagų tvarkymo ir atliekų tvarkymo, įskaitant pavojingų atliekų tvarkymą.

Rekomenduojama, kad nepriklausomo tikrintojo grupės vadovas turėtų bent penkerių metų patirtį bent dviejose iš pirmiau nurodytų sričių, o kiti grupės nariai turėtų bent trejų metų patirtį bent dviejose iš pirmiau nurodytų sričių.

Europos Komisija, siekdama derinti sertifikavimo procesą, gali rengti specialiai nepriklausomiems tikrintojams skirtus mokymo kursus ir praktinius seminarus.

3.6.    Ar Europos Komisija gali nuspręsti tikrinti kompleksą išsamiau?

Teikdamos prašymą įtraukti į Europinį sąrašą, laivų perdirbimo bendrovės sutinka su tuo, kad susijusį kompleksą Europos Komisija arba jos vardu veikiantys atstovai gali tikrinti vietoje, taip pat be išankstinio pranešimo. Šie patikrinimai atliekami bendradarbiaujant su šalies, kurioje yra kompleksas, valdžios institucijomis. Patikrinimų sąnaudos tenka ne laivų perdirbimo bendrovei.

Europos Komisijos sprendimai atlikti sertifikuotų kompleksų tikrinimus priimami atsižvelgiant į rizika grindžiamus prioritetus. Europos Komisija arba jos vardu veikiantys atstovai gali tikrinti visus trečiosiose šalyse esančius sertifikuotus kompleksus. Sprendimas tikrinti konkretų įrenginį priimamas atsižvelgiant į prašymo byloje pateiktos informacijos kokybę ir išsamumą.

Tikimybė, kad Europos Komisija arba jos vardu veikiantys atstovai atliks tolesnius tikrinimus, yra didesnė, jei, pavyzdžiui, Europos Komisijai pateikiama skundų ir pareiškiamas susirūpinimas dėl komplekso veikimo.


(1)  Didelės apimties dokumentai, pvz., laivų perdirbimo komplekso planas, gali būti siunčiami tik el. paštu.

(2)  OL L 332, 2015 12 18, p. 145.

(3)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(4)  TJO, 2012 m. kovo 2 d. priimta rezoliucija MEPC.210(63) 2012 m. saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairės, p. 7–36.

(5)  TJO rezoliucijos MEPC.210(63) 1 priedėlis, p. 37.

(6)  TDO, Sauga ir sveikata, susijusi su laivų išardymu: gairės Azijos šalims ir Turkijai, 2004 m. (toliau – TDO SSG), 4.6 skirsnis, p. 32, ir 16 skyrius, p. 128–133.

(7)  Bazelio konvencija, Techninės dalinio arba visiško laivų demontavimo tvarkymo aplinkai saugiu būdu gairės (toliau – BK TG), 4.5 skirsnis, p. 63 ir 64, ir 6.2 skirsnis, p. 84–88.

(8)  Daugiau informacijos apie reglamente nustatytus atliekų tvarkymo reikalavimus pateikta atsakyme į 2.2.5 klausimą.

(9)  BK TG, 6.2 skirsnis, p. 85–87.

(10)  TJO rezoliucijos MEPC.210(63) 3.4.1 skirsnis, p. 24.

(11)  TDO SSG, p. 28–33.

(12)  TDO SSG, p. 21–23.

(13)  TDO SSG, 3.4.2 skirsnis, p. 19, ir III priedas, p. 155–172.

(14)  TJO rezoliucija MEPC.210(63), 3.3.3 skirsnis.

(15)  TDO SSG, 3.6 skirsnis, p. 21–23.

(16)  TDO SSG I priedo (Darbuotojų sveikatos priežiūra) 2 ir 3 skyriai, p. 147–150, ir II priedas (Darbo aplinkos stebėsena), p. 152–154.

(17)  TJO rezoliucija MEPC.210(63), 3.3.4.11 skirsnis, p. 21.

(18)  TDO SSG II dalies, p. 47–140 (išskyrus 14 ir 16 skyrius – jie nurodyti kitame šių rekomendacijų skyriuje).

(19)  BK TG, 5 skyrius, p. 66–83.

(20)  Bazelio konvencijos sekretoriatas, Laivų perdirbimo kompleksų kompetentingoms institucijoms skirtos gairės, 2013 8 4.

(21)  BKS 2013 m. gairės, p. 13.

(22)  Kadangi blokai yra ne tik „laivo perdirbimo proceso metu susidarančios atliekos“, bet ir paprastai kyla didelė rizika, kad jie gali būti padengti alyvuotaisiais likučiais ir (arba) pjaustant atsirandančioms dažų ir dangos dalelėmis, jų negalima nuleisti į eulitoralės zoną arba ant kito laidaus, pvz., smėlio arba žvyro, paviršiaus ir (arba) šioje zonoje arba ant tokio paviršiaus išmontuoti, nes tokia veikla būtų pažeidžiami reikalavimai dėl nuotėkio valdymo (13 straipsnio 1 dalies f punktas), sulaikymo (13 straipsnio 1 dalies g punkto i papunktis) ir tvarkymo ant nelaidaus pagrindo (13 straipsnio 1 dalies g punkto i papunktis).

(23)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.4.4 skirsnis, p. 33–36.

(24)  BK TG, p. 81–83.

(25)  Reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktas.

(26)  Naudotino naftos sulaikymo bono tipas skiriasi atsižvelgiant į laivų perdirbimo komplekso vietą ir sąlygas. Gali paaiškėti, kad reikia dviejų sulaikymo lygių, pirmiausia kompleksuose, kuriuose laivai į sausumą juda savo galia ir užterštos nuotekos gali patekti į jūrą: pirmosios sugeriančiųjų naftos sulaikymo bonų užtvaros, pastatytos aplink išmontuojamą laivą, ir antrosios ilgalaikiškesnės nesugeriančiųjų pakrančių arba jūrinių bonų užtvaros.

(27)  BK 2013 m. gairės, p. 14.

(28)  „sulaikomos visos pavojingos medžiagos“, „viso laivo perdirbimo proceso metu“ (13 straipsnio 1 dalies g punkto ii papunktis).

(29)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.4.3.1 skirsnis, p. 29, ir BK TG, p. 82.

(30)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.4.3.1 skirsnis, p. 30, ir BK TG, p. 80.

(31)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.4.3.4.1 skirsnis, p. 32, ir BK TG, p. 80–83.

(32)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.4.3.5 skirsnis Pavojingieji skysčiai, liekanos ir nuosėdos (pvz., nafta, triumo ir balastinis vanduo), p. 32, ir BK TG, p. 81.

(33)  OL L 330, 2009 12 16, p. 28.

(34)  BKS 2013 m. gairės, p. 17.

(35)  BKS 2013 m. gairės, p. 15.

(36)  BK TG, p. 68.

(37)  BKS 2013 m. gairės, p. 16.

(38)  Žr. 37 išnašą.

(39)  Žr. 36 išnašą.

(40)  Žr. 36 išnašą.

(41)  Pagal reglamento 13 straipsnio 1 dalies h punktą (laivų perdirbimo kompleksas „užtikrina, kad avarijų likvidavimo įranga, pavyzdžiui, priešgaisrinė įranga ir transporto priemonės, greitosios pagalbos automobiliai ir kranai, galėtų greitai būti atgabenti ar patekti į laivą ir į visas laivų perdirbimo komplekso vietas“; kompleksai, kuriuose pagalbos tarnybų transporto priemonės negali stovėti šalia paties laivo („patekti į laivą“) arba šalia evakuacijos praėjimų, pvz., dėl vandeningo, nestabilaus transporto priemonėms netinkamo pagrindo, reglamento reikalavimų neatitinka.

(42)  TDO SSG, p. 138–140.

(43)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.3.4.9 skirsnis, p. 20.

(44)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.4.2.6 skirsnio trečia pastraipa.

(45)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.2.6 skirsnis: „Jei medžiagos arba atliekos perkeliamos iš laivų perdirbimo komplekso apdoroti ir (arba) šalinti toliau, laivų perdirbimo komplekso plane turėtų būti pateikta informacija apie procedūras, kurios bus taikomos siekiant užtikrinti, kad šios medžiagos arba atliekos būtų perkeliamos tik į tokį įrenginį, kuriam išduotas leidimas jas tvarkyti ir (arba) šalinti aplinkai tinkamu būdu.“

(46)  Daugiau informacijos pateikta adresu http://www.basel.int/Implementation/TechnicalMatters/DevelopmentofTechnicalGuidelines/AdoptedTechnicalGuidelines/tabid/2376/Default.aspx

(47)  Daugiau informacijos galima rasti adresu http://www.basel.int/Implementation/CountryLedInitiative/EnvironmentallySoundManagement/ESMFramework/tabid/3616/Default.aspx.

(48)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(49)  OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

(50)  OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(51)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(52)  OL L 243, 1996 9 24, p. 31.

(53)  OL L 266, 2006 9 26, p. 1.

(54)  OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

(55)  Žr. 13 straipsnio 1 dalies b punktą, d punkto i papunktį ir i punktą.

(56)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.3.1 skirsnis, p. 11.

(57)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.3.6 skirsnio šešta pastraipa, p. 23.

(58)  TJO konvencija MEPC.210(63), 3.3.2 skirsnis.

(59)  Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

(60)  Reglamento 3 straipsnio 3 dalis.

(61)  Apibrėžtis pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/686/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo (OL L 399, 1989 12 30, p. 18).

(62)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.3.4.10 skirsnis, p. 21.

(63)  TDO SSG, 15 skirsnis, p. 122–127.

(64)  TDO SSG, 14 skirsnis, p. 117–121.

(65)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.1.2 skirsnis, p. 8.

(66)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.3.6 skirsnio septinta pastraipa, p. 23.

(67)  TJO rezoliucija MEPC.(210)63, 3.1.4 skirsnis, p. 9.

(68)  TDO SSG, 5 skirsnis, p. 34–40, ir I priedas (Darbuotojų sveikatos priežiūra) 4 skirsnis, p. 150 ir 151.

(69)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(70)  ISO/IEC 17020:2012 Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai.

(71)  Šių įstaigų sąrašą galima rasti adresais http://www.european-accreditation.org/mla-and-bla-signatories#6 ir https://www.ilac.org/documents/mra_signatories.pdf

(72)  Reglamento (EB) Nr. 765/2008 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nacionalinės institucijos turi pripažinti akreditacijos įstaigų, sėkmingai dalyvavusių tarpusavio vertinime, suteikiamą akreditaciją lygiaverte ir šių įstaigų išduodamus akreditacijos pažymėjimus ir atitikties vertinimo įstaigų, kurias akreditavo minėtosios akreditacijos įstaigos, išduodamus atitikties vertinimo patvirtinimus.


1 PRIEDAS

Nepriklausomo tikrintojo išduoto sertifikato kopija

Image

Tekstas paveikslėlio

TIKRINTOJO PAVADINIMAS (LOGOTIPAS)

Adresas

ATITIKTIES SERTIFIKATAS

Nr.

___(Tikrintojo pavadinimas)___, kurį ___(nacionalinės akreditavimo įstaigos pavadinimas) (1) yra akreditavusi kaip atitinkantį standarto ISO/IEC 17020 reikalavimus, patvirtina, kad:

(Laivų perdirbimo komplekso pavadinimas)

(Komplekso adresas)

atitinka 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB, 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl išduotas šis sertifikatas.

Patikrinimas vietoje vykdytas nuo ___(mmmm mm dd)___ iki ___(mmmm mm dd); jo metu tikrinta atitiktis visiems 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Šio patikrinimo ir susijusių laivų perdirbimo komplekso dokumentų ir įrašų patikros rezultatai buvo patenkinami.

___(Tikrintojo pavadinimas)___ pareiškia, kad yra nepriklausomas nuo laivų perdirbimo bendrovės, kuriai priklauso laivų perdirbimo kompleksas, arba pirmiau nurodyto laivų perdirbimo komplekso ir kad jis atliko šiame reglamente reikalaujamą veiklą visuomenės labui. (Tikrintojo pavadinimas) ir bet kuri jo juridinio asmens dalis taip pat pareiškia, kad jis (ji) nėra laivų perdirbimo bendrovė arba laivų perdirbimo komplekso savininkas, ir kad jis (ji) su pirmiau nurodyta bendrove nėra susijęs (-usi) ryšiais, dėl kurių galėtų sumažėti jo(s) nepriklausomumas ir nešališkumas.

Sertifikato išdavimo vieta ______________

Išdavimo data ___(mmmm mm dd)___

Galiojimo pabaigos data (2) ___(mmmm mm dd)___

Parašas ___________________________

(1) Nacionalinė akreditavimo įstaiga turi būti Tarptautinės laboratorijų akreditavimo bendradarbiavimo įstaigos savitarpio pripažinimo susitarimo dėl tikrinimo šalis arba ją turi būti paskyrusi ES valstybė narė, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų principų.

(2) Sertifikatas išduodamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.


2 PRIEDAS

Šaltiniai ir išorinės nuorodos

TJO, Tarptautinė Honkongo konvencija dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo, 2009.

http://ec.europa.eu/environment/waste/ships/pdf/Convention.pdf

TJO, 2012 m. kovo 2 d. priimta rezoliucija MEPC.211(63), 2012 m, Leidimų išdavimo laivų perdirbimo įrenginiams gairės.

http://www.imo.org/OurWork/Environment/ShipRecycling/Documents/211(63).pdf

TJO, 2012 m. kovo 2 d. priimta rezoliucija MEPC.210(63), 2012 m., Saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo gairės.

http://www.imo.org/OurWork/Environment/ShipRecycling/Documents/210(63).pdf

TDO, Sauga ir sveikata, susijusi su laivų išardymu: gairės Azijos šalims ir Turkijai, 2004.

http://ilo.org/safework/info/standards-and-instruments/codes/WCMS_107689/lang--en/index.htm

(Pažymėtina, kad šis dokumentas taip pat parengtas prancūzų, ispanų, kinų, bengalų ir hindi kalbomis.)

Bazelio konvencija, Techninės dalinio arba visiško laivų demontavimo tvarkymo aplinkai saugiu būdu gairės.

http://www.basel.int/Portals/4/Basel%20Convention/docs/meetings/sbc/workdoc/techgships-e.pdf

Bazelio konvencijos sekretoriatas, Laivų perdirbimo kompleksų kompetentingoms institucijoms skirtos gairės, 2013 8 4.

http://www.basel.int/Portals/4/download.aspx?d=UNEP-CHW-SHIPS-GUID-CompetentAuthorities.English.pdf