Briuselis, 2016 12 21

COM(2016) 882 final

2016/0408(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Per pastaruosius dvejus metus Europos Sąjunga vienu metu sprendė kelis skirtingus uždavinius: migracijos valdymo, integruoto ES išorės sienų valdymo ir kovos su terorizmu bei tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Siekiant tinkamai spręsti šiuos uždavinius ir sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą, itin svarbu, kad valstybės narės veiksmingai keistųsi informacija tarpusavyje ir su atitinkamomis ES agentūromis.

Šengeno informacinė sistema (SIS) yra sėkmingiausia veiksmingo imigracijos tarnybų, policijos, muitinės ir teisminių institucijų ES ir Šengeno asocijuotosiose šalyse bendradarbiavimo priemonė. Valstybių narių kompetentingų institucijų pareigūnai, kaip antai policijos, sienos apsaugos ir muitinės pareigūnai, turi turėti galimybę susipažinti su kokybiška informacija apie tikrinamus asmenis ar daiktus, taip pat turi turėti aiškius nurodymus, ką kiekvienu atveju reikia daryti. Ši didelės apimties informacinė sistema yra bendradarbiavimo Šengeno klausimais pagrindas ir labai padeda sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti Šengeno erdvėje. Ji suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms įvesti duomenis apie ieškomus asmenis, asmenis, kurie gali neturėti teisės atvykti į ES arba joje būti, dingusius asmenis, visų pirma vaikus, ir daiktus, kurie gali būti pavogti, pasisavinti arba dingę, ir su šiais duomenimis susipažinti. SIS laikoma ne tik informacija apie konkretų asmenį arba daiktą, bet ir aiškūs nurodymai kompetentingoms institucijoms, ką daryti nustačius tokio asmens arba daikto buvimo vietą.

2016 m., praėjus trejiems metams nuo antrosios kartos sistemos veikimo pradžios, Komisija atliko išsamų SIS vertinimą 1 . Šis vertinimas parodė, kad SIS veikia išties sėkmingai. 2015 m. nacionalinės kompetentingos institucijos tikrino duomenis apie asmenis ir daiktus su SIS laikomais duomenimis beveik 2,9 mlrd. kartų ir pasikeitė daugiau negu 1,8 mln. papildomos informacijos vienetų. Vis dėlto, kaip nurodyta Komisijos 2017 m. darbo programoje, remiantis šia teigiama patirtimi, sistemos efektyvumą ir veiksmingumą reikėtų didinti toliau. Šiuo tikslu, atsižvelgdama į vertinimo rezultatą, Komisija pateikia pirmą trijų pasiūlymų rinkinį, kad patobulintų ir išplėstų SIS naudojimą, ir kartu toliau tęsia darbą, vadovaudamasi aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės vykdomo darbo rezultatais, kad dabartinės ir būsimos teisėsaugos ir sienų valdymo sistemos būtų sąveikesnės.

Šie pasiūlymai apima sistemos naudojimą a) sienų valdymo, b) policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir c) neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo srityse. Pirmieji du pasiūlymai kartu sudaro SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo teisinį pagrindą. Pasiūlymu dėl SIS naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo srityje papildomas pasiūlymas dėl sienų valdymo ir jo nuostatos. Juo nustatoma nauja perspėjimų kategorija ir prisidedama prie Direktyvos 2008/115/EB 2 įgyvendinimo ir stebėsenos.

Dėl valstybių narių skirtingų pozicijų įgyvendinant ES politiką laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kad būtų užtikrintas visapusiškas šios sistemos eksploatavimas ir naudojimasis ja, būtina priimti tris atskiras teisines priemones, kurių taikymas būtų tarpusavyje susijęs.

Be to, siekiant sustiprinti ir patobulinti informacijos valdymą ES lygmeniu, 2016 m. balandžio mėn. Komisija pradėjo svarstymų dėl patikimesnių ir pažangesnių sienų ir saugumo informacinių sistemų procesą 3 . Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų sistemingai gauti būtiną informaciją iš skirtingų informacinių sistemų. Siekdama šio tikslo, Komisija vykdė dabartinės informacinės architektūros peržiūrą, kad nustatytų informacijos spragas ir „akląsias zonas“, kurias lemia esamų sistemų funkcijų trūkumai ir ES bendros duomenų valdymo architektūros susiskaidymas. Komisija įsteigė Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupę, kad ji padėtų vykdyti šią veiklą. Grupės tarpinėmis išvadomis dėl duomenų kokybės remtasi šiame pirmajame dokumentų rinkinyje 4 . Pirmininko J.-C. Junckerio 2016 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį taip pat nurodyta, kad svarbu pašalinti esamus informacijos valdymo trūkumus ir pagerinti esamų informacinių sistemų sąveikumą ir sujungimą.

Atsižvelgdama į Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės išvadas, kurios bus pateiktos 2017 m. pirmoje pusėje, Komisija apsvarstys galimybę 2017 m. viduryje priimti antrą pasiūlymų rinkinį, kurio tikslas – toliau didinti SIS ir kitų IT sistemų sąveikumą. Kitas ne mažiau svarbus šio darbo elementas – Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 5 dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“) peržiūra. Tikėtina, kad 2017 m. Komisija taip pat pateiks atskirų pasiūlymų dėl šio klausimo. Siekiant spręsti dabartinius saugumo srities uždavinius svarbu investuoti į greitas, veiksmingas ir kokybiškas keitimosi informacija ir informacijos valdymo sistemas, taip pat užtikrinti ES duomenų bazių ir informacinių sistemų sąveikumą.

Dabartinė antrosios kartos SIS teisinė sistema, susijusi su jos naudojimu trečiųjų šalių piliečių patikrinimams kertant sieną, pagrįsta buvusio pirmojo ramsčio teisės aktu – Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 6 . Šiuo pasiūlymu dabartinė teisinė priemonė pakeičiama 7 , kad:

valstybės narės privalėtų įvesti perspėjimą į SIS visais atvejais, kai neteisėtai esančiam trečiosios šalies piliečiui paskelbtas draudimas atvykti pagal nuostatas, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB;

būtų suvienodintos nacionalinės SIS naudojimo procedūros, kai atliekama konsultavimosi procedūra, kad būtų išvengta atvejų, kai trečiosios šalies pilietis, dėl kurio paskelbtas draudimas atvykti, turi valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi;

būtų padaryti techninio pobūdžio pakeitimai, siekiant pagerinti saugumą ir padėti sumažinti administracinę naštą;

būtų sprendžiamas SIS ištisinio naudojimo klausimas, kuris apimtų ne tik centrinę ir nacionalines sistemas, bet ir galutinių naudotojų poreikius užtikrinant, kad galutiniai naudotojai gautų visus duomenis, būtinus jų užduotims atlikti, ir tvarkydami SIS duomenis laikytųsi visų saugumo taisyklių.

Šiais pasiūlymais dabartinė sistema plėtojama ir tobulinama nekuriant naujos sistemos. Atlikta SIS peržiūra padės remti ir stiprinti Europos Sąjungos veiksmus pagal Europos migracijos ir saugumo darbotvarkes ir ja:

(1)konsoliduojami pastarųjų trejų metų SIS įgyvendinimo veiklos rezultatai, t. y. daromi centrinės SIS techninio pobūdžio pakeitimai, siekiant išplėsti kai kurias esamas perspėjimų kategorijas ir užtikrinti naujų funkcijų;

(2)atsižvelgiama į išsamiame SIS vertinime pateiktas rekomendacijas dėl techninių ir procedūrinių pakeitimų 8 ;

(3)tenkinami SIS galutinių naudotojų prašymai dėl techninių patobulinimų, taip pat

(4)atsižvelgiama į Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės tarpines išvadas 9 dėl duomenų kokybės.

Kadangi šis pasiūlymas glaudžiai susijęs su Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, abiejuose tekstuose yra sutampančių nuostatų. Įtraukta priemonių, susijusių su SIS ištisiniu naudojimu, įskaitant ne tik centrinės ir nacionalinių sistemų eksploatavimą, bet ir galutinių naudotojų poreikius; sustiprintų priemonių, kuriomis užtikrinamas veiklos tęstinumas, taip pat priemonių, kuriomis sprendžiami duomenų kokybės, duomenų apsaugos ir duomenų saugumo klausimai, bei nuostatų dėl stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarkos. Pagal abu pasiūlymus taip pat išplečiamas biometrinių duomenų naudojimas 10 .

2015 m. išaugus migracijos ir pabėgėlių krizės mastui labai padidėjo poreikis imtis veiksmingų neteisėtos migracijos problemos sprendimo priemonių. ES veiksmų grąžinimo srityje plane 11 Komisija paskelbė, kad siūlys nustatyti prievolę valstybėms narėms įvesti į SIS visus draudimus atvykti, kad tai padėtų užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečiams, kuriems draudžiama atvykti į valstybių narių teritoriją ir joje būti, pakartotinai atvykti į Šengeno erdvę. Draudimai atvykti, paskelbti pagal nuostatas, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB, galioja visoje Šengeno erdvėje; todėl jų vykdymą prie išorės sienų taip pat gali užtikrinti kitos valstybės narės, nei draudimą paskelbusi valstybė narė, institucijos. Dabartiniu Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 valstybėms narėms leidžiama, bet neprivaloma įvesti perspėjimų dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti remiantis į SIS įvestu draudimu atvykti. Nustačius prievolę į SIS įvesti visus draudimus atvykti būtų užtikrintas didesnis efektyvumas ir suderinamumas.

Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis šioje politikos srityje ir su esamomis ir būsimomis teisinėmis priemonėmis

Šis pasiūlymas visiškai atitinka Direktyvos 2008/115/EB nuostatas dėl draudimo atvykti paskelbimo ir vykdymo užtikrinimo ir yra su jomis suderintas. Todėl juo papildomos dabartinės nuostatos dėl draudimo atvykti ir prisidedama prie efektyvaus šių draudimų vykdymo užtikrinimo prie išorės sienos; tai padeda vykdyti prievoles, nustatytas Grąžinimo direktyvoje, ir sėkmingai užkerta kelią atitinkamų trečiųjų šalių piliečių pakartotiniam atvykimui į Šengeno erdvę.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Su šiuo pasiūlymu glaudžiai susijusios ir juo papildomos kitos Sąjungos politikos sritys, būtent:

(1)vidaus saugumas, kiek tai susiję su SIS vaidmeniu užkertant kelią saugumo grėsmę keliantiems trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Šengeno erdvę;

(2)duomenų apsauga, kiek šiuo pasiūlymu užtikrinama asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi SIS, pagrindinių teisių apsauga.

(3)Su šiuo pasiūlymu taip pat glaudžiai susiję ir juo papildomi esami Sąjungos teisės aktai, būtent dėl:

(4)išorės sienų valdymo, kiek šiuo pasiūlymu padedama valstybėms narėms kontroliuoti joms priklausančią ES išorės sienos dalį ir stiprinti ES išorės sienų kontrolės sistemos efektyvumą;

(5)efektyvios ES grąžinimo politikos, kuri yra ES sistemos, padedančios nustatyti trečiųjų šalių piliečius ir užkirsti kelią jų pakartotiniam atvykimui po grąžinimo, dalis ir kuri šią sistemą stiprina. Šis pasiūlymas padėtų sumažinti neteisėtos migracijos į ES paskatas, o tai vienas pagrindinių Europos migracijos darbotvarkės 12 tikslų;

(6)Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kiek tai susiję su i) galimybe Agentūros darbuotojams atlikti rizikos analizę ir ii) Agentūros padalinio – ETIAS centrinio padalinio – galimybe turėti prieigą prie SIS, siekiant naudotis siūloma Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) 13 ir iii) prieigos prie SIS techninės sąsajos teikimu Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriams, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių nariams ir migracijos valdymo rėmimo grupių nariams, neviršijant jų įgaliojimų, kad jie turėtų prieigos teisę ir į SIS įvestų duomenų paieškos teisę;

(7)Europolo – siūloma suteikti jam platesnes prieigos ir SIS duomenų paieškos teises, neviršijant jo įgaliojimų.

Su šiuo pasiūlymu glaudžiai susiję ir juo papildomi būsimi Sąjungos teisės aktai, būtent:

(8)atvykimo ir išvykimo sistemos teisės aktas, kuriame siūloma atvykimo ir išvykimo sistemos eksploatavimo reikmėms naudoti pirštų atspaudų ir veido atvaizdo, kaip biometrinių identifikatorių, derinį; tai požiūris, į kurį siekiama atsižvelgti šiame pasiūlyme;

(9)ETIAS teisės aktas, kuriame siūloma išsamiai vertinti į ES ketinančių keliauti trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, saugumą, įskaitant patikrą SIS.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo nuostatų dėl integruoto sienų valdymo ir kovos su neteisėta migracija teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktai ir 79 straipsnio 2 dalies c punktas.

Kintamoji geometrija

Šis pasiūlymas grindžiamas Šengeno acquis nuostatomis, susijusiomis su patikrinimais kertant sieną. Todėl reikia atsižvelgti į tokias su įvairiais protokolais ir susitarimais, sudarytais su asocijuotosiomis šalimis, susijusias pasekmes.

Danija. Pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 4 straipsnį per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar šį Šengeno acquis grindžiamą pasiūlymą įtrauks į savo nacionalinę teisę.

Jungtinė Karalystė ir Airija. Pagal Protokolo dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 4 ir 5 straipsnius, 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja įgyvendinant Reglamentą (ES) 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) ar visas kitas teisines priemones, kurios bendrai vadinamos Šengeno acquis, t. y. priemonės, kuriomis organizuojamas ir remiamas vidaus sienų kontrolės panaikinimas, ir gretutinės priemonės, susijusios su išorės sienų kontrole. Šiuo reglamentu plėtojamas šis acquis, todėl Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra joms privalomas ar taikomas.

Bulgarija ir Rumunija. Šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje. Šis reglamentas turi būti taikomas kartu su 2010 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimu 2010/365/ES 14 , pagal kurį, laikantis tam tikrų apribojimų, taikomos Šengeno acquis nuostatos, susijusios su Šengeno informacine sistema Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Kipras ir Kroatija. Šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje.

Asocijuotosios šalys. Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas turės taikyti siūlomą reglamentą, nes taip nustatyta atitinkamuose susitarimuose su šiomis šalimis, kuriais reglamentuojamas Šengeno acquis įgyvendinimas, taikymas ir plėtojimas.

Subsidiarumo principas

Šiuo pasiūlymu bus plėtojama dabartinė nuo 1995 m. veikianti SIS ir šis pasiūlymas bus ja grindžiamas. Pirminė tarpvyriausybinė sistema 2013 m. balandžio 9 d. pakeista Sąjungos teisės aktais (Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimu 2007/533/TVR). Anksčiau jau buvo atlikta išsami subsidiarumo analizė; šia iniciatyva siekiama toliau tobulinti esamas nuostatas, pašalinti nustatytus trūkumus ir pagerinti veiklos procedūras.

Pakankamo valstybių narių keitimosi informacija tarpusavyje lygio negalima užtikrinti taikant decentralizuotus sprendimus. Dėl veiksmo masto, poveikio ir rezultatų pasiūlymo tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu.

Šio pasiūlymo tikslai, be kita ko, apima techninius patobulinimus, kuriais siekiama padidinti SIS veiksmingumą, taip pat pastangas suderinti sistemos naudojimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Dėl tarpvalstybinio šių tikslų ir uždavinių, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija siekiant kovoti su vis įvairesnėmis grėsmėmis, pobūdžio ES gali pasiūlyti šių problemų sprendimo priemonių, o valstybės narės vienos to negali deramai pasiekti.

Nepašalinus esamų SIS trūkumų, kiltų rizika neišnaudoti įvairių veiksmingumo didinimo galimybių ir Europos Sąjungos teikiamos papildomos naudos, o „aklosios zonos“ trukdytų dirbti kompetentingoms institucijoms. Pavyzdžiui, nesuderinus taisyklių dėl perteklinių perspėjimų panaikinimo sistemoje, gali kilti kliūčių laisvam asmenų judėjimui, kuris yra vienas pagrindinių Sąjungos principų.

Proporcingumo principas

Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos veiksmai neviršija to, kas būtina siekiant Sutarties tikslų. Pasirinkta šių ES veiksmų forma turi būti tokia, kad pasiūlymas pasiektų tikslą ir būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamas. Siūloma iniciatyva yra SIS peržiūra, susijusi su patikrinimais kertant sieną.

Pasiūlymo pagrindą sudaro numatytieji privatumo apsaugos principai. Šis pasiūlymas yra proporcingas, kiek tai susiję su teise į asmens duomenų apsaugą, nes juo nustatomos specialios perspėjimų panaikinimo taisyklės ir nereikalaujama rinkti ir laikyti duomenų ilgiau nei būtina, kad sistema galėtų veikti ir būtų įgyvendinami jai nustatyti tikslai. SIS perspėjimus sudaro tik duomenys, kurių reikia siekiant nustatyti asmens tapatybę arba daiktą arba jų buvimo vietą ir sudaryti galimybę imtis tinkamų operatyvinių veiksmų. Visi kiti papildomi duomenys pateikiami per SIRENE biurus, sudarančius sąlygas keistis papildoma informacija.

Be to, pasiūlyme nustatytos visos būtinos apsaugos priemonės ir mechanizmai, kurie yra būtini siekiant veiksmingai apsaugoti duomenų subjektų pagrindines teises, visų pirma teisę į privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą. Į pasiūlymą taip pat įtraukta nuostatų, konkrečiai skirtų SIS laikomų asmens duomenų saugumui stiprinti.

Tam, kad sistema veiktų, ES lygmeniu nereikės nustatyti jokių papildomų procedūrų ar imtis derinimo veiksmų. Numatyta priemonė yra proporcinga, nes ja neviršijama to, kas būtina norint ES lygmens veiksmais pasiekti nustatytus tikslus.

Priemonės pasirinkimas

Siūloma peržiūra bus atlikta priimant reglamentą, kuriuo bus pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006. Šio požiūrio taip pat buvo laikomasi dėl Tarybos sprendimo 2007/533/TVR ir, kadangi abi priemonės yra iš esmės tarpusavyje susijusios, jis taip pat turi būti taikomas ir Reglamentui (EB) Nr. 1987/2006. Sprendimas 2007/533/TVR buvo priimtas pagal vadinamąjį trečiąjį ramstį pagal buvusią Europos Sąjungos sutartį. Tokias trečiojo ramsčio priemones Taryba priėmė be Europos Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų. Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), nes 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ramsčių sistemos nebeliko. Atsižvelgiant į šį teisinį pagrindą, reikia naudoti įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl, kad nuostatos turi būti privalomos ir tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse, turi būti pasirinkta (Europos Parlamento ir Tarybos) reglamento forma.

Šiuo pasiūlymu bus papildyta ir sustiprinta esama centralizuota sistema, kuria naudodamosi valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje; tam reikia bendros architektūros ir privalomų eksploatavimo taisyklių. Be to, pasiūlyme išdėstytos privalomos taisyklės dėl prieigos prie sistemos, įskaitant prieigą teisėsaugos tikslais. Šios taisyklės vienodos visoms valstybėms narėms, taip pat Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai 15 („eu-LISA“). Nuo 2013 m. gegužės 9 d. „eu-LISA“ yra atsakinga už centrinės SIS operacijų valdymą, kurį sudaro visos užduotys, būtinos siekiant užtikrinti, kad centrinė SIS visapusiškai veiktų visą parą be išeiginių. Šis pasiūlymas grindžiamas su SIS susijusiomis „eu-LISA“ pareigomis.

Be to, pasiūlyme nustatytos tiesiogiai taikytinos taisyklės, leidžiančios duomenų subjektams susipažinti su savo duomenimis ir imtis teisinės gynybos, nereikalaujant papildomų įgyvendinimo priemonių šiuo klausimu.

Todėl reglamentas yra vienintelė galima teisinė priemonė. 

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimą 2007/533/TVR 16 praėjus trejiems metams nuo SIS II centrinės sistemos veikimo pradžios, Komisija atliko bendrą jos ir dvišalio bei daugiašalio valstybių narių keitimosi papildoma informacija vertinimą.

Vertinant konkrečiai buvo siekiama peržiūrėti Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio taikymą, siekiant pateikti reikiamus pasiūlymus keisti šio straipsnio nuostatas, kad perspėjimų įvedimo kriterijai būtų labiau suderinti.

Vertinimo rezultatai parodė, kad reikia pakeisti SIS teisinį pagrindą, kad būtų galima geriau reaguoti sprendžiant naujus saugumo ir migracijos uždavinius. Tai, be kita ko, apima pasiūlymą nustatyti prievolę įvesti į SIS draudimus atvykti, kad būtų geriau užtikrinamas jų vykdymas, valstybėms narėms nustatyti prievolę konsultuotis, kad kartu nebūtų galiojančių draudimo atvykti ir leidimo gyventi, galimybę nustatyti asmenų tapatybę ir jų buvimo vietą pagal jų pirštų atspaudus naudojant naują automatizuotą pirštų atspaudų identifikavimo sistemą ir plačiau sistemoje naudoti biometrinius identifikatorius.

Vertinimo rezultatai taip pat parodė, kad teisinių pakeitimų reikia, siekiant pagerinti sistemos techninį veikimą ir racionalizuoti nacionalinius procesus. Šios priemonės padės palengvinti SIS naudojimą ir sumažinti nereikalingą naštą, o kartu – padidinti SIS veiksmingumą ir efektyvumą. Kitų priemonių tikslas – pagerinti duomenų kokybę ir padidinti sistemos skaidrumą aiškiau apibūdinant konkrečias valstybių narių ir „eu-LISA“ ataskaitų teikimo užduotis.

Šiame pasiūlyme pateiktų priemonių pagrindas – išsamaus vertinimo rezultatai (vertinimo ataskaita ir susijęs tarnybų darbinis dokumentas priimti 2016 m. gruodžio 21 d. 17 ).

Be to, pagal Grąžinimo Direktyvos 2008/115/EB 19 straipsnį 2014 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl ES grąžinimo politikos 18 , kuriame apžvelgiamas tos direktyvos taikymas. Šiame komunikate padaryta išvada, kad SIS potencialą grąžinimo srityje reikėtų dar labiau padidinti; jame nurodyta, kad planuojama SIS II peržiūra suteiks galimybę užtikrinti didesnę grąžinimo politikos ir SIS II darną ir siūloma valstybėms narėms nustatyti prievolę pagal Grąžinimo direktyvą paskelbtų draudimų atvykti atveju SIS II registruoti atitinkamus perspėjimus dėl atsisakymo leisti atvykti.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisijai vertinant SIS, atitinkamų suinteresuotųjų šalių, įskaitant asmenis, Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 51 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtus SIS-VIS komiteto atstovais, prašyta pateikti pastabų ir pasiūlymų. Šiam komitetui priklauso valstybių narių atstovai, atsakingi tiek už su SIRENE veikla susijusius klausimus (su SIS susijęs tarpvalstybinis bendradarbiavimas), tiek už techninius klausimus, susijusius su SIS plėtojimu bei technine priežiūra ir su susieta SIRENE taikomąja programa.

Atliekant vertinimą atstovai atsakė į išsamius klausimynus. Jeigu prireikė išsamesnio paaiškinimo ar temą reikėjo išplėtoti labiau, tai buvo daroma e. paštu arba per tikslinius pokalbius.

Šis kartotinis procesas padėjo nuosekliai ir skaidriai iškelti įvairių klausimų. 2015 ir 2016 m. SIS-VIS komiteto atstovai aptarė šiuos klausimus specialiuose posėdžiuose ir seminaruose.

Komisija taip pat konkrečiai konsultavosi su valstybių narių nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis bei SIS II priežiūros koordinavimo grupės duomenų apsaugos srities nariais. Valstybės narės savo patirtimi, susijusia su subjektų prieigos prašymais ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų veikla, pasidalijo atsakydamos į tam skirtą klausimyną. Rengiant šį pasiūlymą atsižvelgta į minėto 2015 m. birželio mėn. klausimyno atsakymus.

Vidaus lygmeniu Komisija įsteigė tarnybų iniciatyvinę grupę, į kurią įtrauktas generalinis sekretoriatas, Migracijos ir vidaus reikalų, Teisingumo ir vartotojų reikalų, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo bei Informatikos generaliniai direktoratai. Ši iniciatyvinė grupė stebėjo vertinimo procesą ir prireikus teikė gaires.

Rengiant vertinimo išvadas taip pat atsižvelgta į įrodymus, surinktus valstybėse narėse per patikrinimo vietoje vizitus, per kuriuos išsamiai išnagrinėta, kaip SIS naudojama praktikoje. Be kita ko, diskutuota ir dalyvauta pokalbiuose su specialistais, SIRENE biuro darbuotojais ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.

Per 2015 m. lapkričio 16 d., 2016 m. kovo 18 d. ir birželio 20 d. vykusius Komisijos kontaktinės grupės grąžinimo klausimais posėdžius valstybių narių kompetentingų grąžinimo institucijų taip pat prašyta pateikti pastabų ir pasiūlymų, visų pirma susijusių su galimos prievolės įvesti į SIS perspėjimus dėl visų draudimų atvykti, paskelbtų pagal Direktyvą 2008/115/EB, padarinius.

Atsižvelgiant į gautas pastabas, pasiūlyme numatyta priemonių, kurių tikslas – pagerinti sistemos techninį ir veiklos veiksmingumą ir efektyvumą.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Be konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, Komisija užsakė keturias studijas, kurias parengė išorės ekspertai. Į studijų išvadas atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą:

SIS Technical Assessment (Kurt Salmon) 19

Šiame vertinime nustatyti pagrindiniai SIS veikimo trūkumai ir būsimi tenkintini poreikiai. Visų pirma nustatyta, kad reikia užtikrinti geresnį veiklos tęstinumą ir tai, kad bendra architektūra galėtų prisitaikyti prie didėjančių pajėgumų reikalavimų.

ICT Impact Assessment of Possible Improvements to the SIS II Architecture (Kurt Salmon) 20

Rengiant šią studiją įvertintos dabartinės SIS eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu sąnaudos ir du galimi sistemos techninio patobulinimo scenarijai. Pagal abu scenarijus numatyta techninių pasiūlymų dėl centrinės sistemos ir bendros architektūros patobulinimų.

ICT Impact Assessment of the technical improvements to the SIS II architecture – Final Report, 2016 m. lapkričio 10 d., (Wavestone) 21 .

Rengiant šią studiją įvertintas nacionalinės kopijos diegimo finansinis poveikis valstybėms narėms: išnagrinėti trys scenarijai (visiškai centralizuotos sistemos diegimas, „eu-LISA“ išplėtotos ir valstybėms narėms pateiktos standartizuotos N.SIS diegimas ir atskiros N.SIS diegimas pagal bendrus techninius standartus).

Study on the feasibility and implications of setting up within the framework of the Schengen Information System an EU-wide system for exchanging data on and monitoring compliance with return decisions 22 (PwC).

Šioje studijoje vertinamos siūlomų SIS pakeitimų įgyvendinamumas ir jų techninis bei operatyvinis poveikis, kad sistema būtų dažniau naudojamasi grąžinant neteisėtus migrantus ir užkertant kelią jų pakartotiniam grįžimui.

Poveikio vertinimas

Komisija poveikio vertinimo neatliko.

Sistemos pokyčių poveikis techniniu požiūriu apsvarstytas remiantis minėtais trimis nepriklausomais vertinimais. Be to, nuo 2013 m. (nuo SIS II veikimo pradžios 2013 m. balandžio 9 d. ir Sprendimo 2007/533/TVR taikymo pradžios) Komisija du kartus peržiūrėjo SIRENE vadovą. Be kita ko, atliktas laikotarpio vidurio peržiūros vertinimas, po kurio 2015 m. sausio 29 d. paskelbtas naujas SIRENE vadovas 23 . Komisija taip pat priėmė Geriausios praktikos ir rekomendacijų katalogą 24 . Be to, „eu-LISA“ ir valstybės narės vykdo reguliarius, kartotinius techninius sistemos patobulinimus. Manoma, kad šios galimybės jau išnaudotos ir teisinį pagrindą reikia pakeisti iš esmės. Vien tobulinant įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą neįmanoma užtikrinti aiškumo tokiose srityse kaip galutinių naudotojų sistemų taikymas ir išsamios perspėjimų panaikinimo taisyklės.

Be to, Komisija atliko išsamų SIS vertinimą, kaip buvo reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 3 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 5 dalį, ir paskelbė prie jo pridėtą tarnybų darbinį dokumentą. Šiame pasiūlyme pateiktų priemonių pagrindas – išsamaus vertinimo rezultatai (vertinimo ataskaita ir susijęs tarnybų darbinis dokumentas priimti 2016 m. gruodžio 21 d.).

Pagal Šengeno acquis vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 25 , leidžiamas SIS veikimo valstybėse narėse periodinis teisinių aspektų ir veiklos vertinimas. Vertinimus bendrai atlieka Komisija ir valstybės narės. Pagal šį mechanizmą Taryba pateikia rekomendacijas atskiroms valstybėms narėms, remdamasi vertinimais, atliktais įgyvendinant daugiametes ir metines programas. Kadangi rekomendacijos teikiamos individualiai, jos negali pakeisti teisiškai įpareigojančių taisyklių, kurios bendrai taikomos visoms valstybėms narėms, naudojančioms SIS.

SIS-VIS komitetas reguliariai aptaria praktinius veiklos ir techninius klausimus. Nors šie susitikimai padeda Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiauti tarpusavyje, remiantis šių diskusijų rezultatais (be teisės aktų pakeitimų) neįmanoma išspręsti, pavyzdžiui, tokių klausimų, kurie kyla dėl skirtingos nacionalinės praktikos.

Šiame reglamente siūlomi pakeitimai neturi svarbaus ekonominio poveikio arba poveikio aplinkai. Tačiau šie pakeitimai greičiausiai turės labai teigiamą socialinį poveikį, nes jais užtikrinamas didesnis saugumas: bus galima tinkamiau nustatyti asmenų, naudojančių netikrą tapatybę, taip pat nusikaltėlių, kuriems įvykdžius sunkų nusikaltimą lieka nenustatyta jų tapatybė, ir neteisėtų migrantų, kurie naudojasi erdvės, kurioje nėra vidaus sienų kontrolės, tapatybę. Šių pakeitimų poveikis pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugai išnagrinėtas ir išsamiau išdėstytas kitame skirsnyje („Pagrindinės teisės“).

Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į surinktus gausius įrodymus, kuriais remtasi atliekant bendrą antrosios kartos SIS vertinimą, kuriuo siekta išnagrinėti, kaip sistema veikia ir ką būtų galima patobulinti. Be to, buvo atliktas finansinio poveikio vertinimo tyrimas, siekiant užtikrinti, kad pasirinkta nacionalinė architektūra būtų tinkamiausia ir proporcingiausia.

Pagrindinės teisės ir duomenų apsauga

Šiuo pasiūlymu plėtojama ir tobulinama esama sistema, o ne kuriama nauja, taigi pasiūlymas grindžiamas jau įgyvendintomis svarbiomis ir veiksmingomis apsaugos priemonėmis. Vis dėlto, kadangi sistemoje toliau tvarkomi asmens duomenys ir bus tvarkomi papildomų kategorijų neskelbtini biometriniai duomenys, gali būti daromas poveikis asmens pagrindinėms teisėms. Poveikis išsamiai apsvarstytas ir nustatyta papildomų apsaugos priemonių, siekiant apriboti duomenų rinkimą ir tolesnį tvarkymą, kad būtų renkami ir tvarkomi tik duomenys, kurie yra būtini ir reikalingi veiklai vykdyti, suteikiant prieigą prie duomenų tik tiems subjektams, kurie turi juos tvarkyti operatyviniais tikslais priežasčių. Šiame pasiūlyme nustatyti aiškūs duomenų saugojimo terminai, be to, pripažįstamos ir nustatytos asmenų teisės susipažinti su duomenimis, susijusiais su jais, ir tuos duomenis taisyti, taip pat prašyti ištrinti duomenis paisant jų pagrindinių teisių (žr. skirsnį dėl duomenų apsaugos ir saugumo).

Be to, pasiūlymu sustiprinamos pagrindinių teisių apsaugos priemonės, nes jame, kaip teisės priemonėje, išdėstyti reikalavimai panaikinti perspėjimus ir nustatytas proporcingumo vertinimas, jei perspėjimo galiojimo terminas pratęsiamas. Pasiūlyme apibūdintos plačios ir griežtos apsaugos priemonės, susijusios su biometrinių identifikatorių naudojimu, siekiant nesukelti nepatogumų nekaltiems asmenims.

Pasiūlyme taip pat reikalaujama ištisinio sistemos saugumo, kuris padėtų užtikrinti didesnę sistemoje laikomų duomenų apsaugą. Pasiūlymu nustatoma aiški incidentų valdymo procedūra, taip pat pagerinamas SIS veiklos tęstinumas, taigi pasiūlymas visiškai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją 26 , ne tik kiek tai susiję su teise į asmens duomenų apsaugą. SIS plėtojimas ir nuolatinis efektyvumas padės užtikrinti asmenų saugumą visuomenėje.

Pasiūlyme numatyta didelių pakeitimų, susijusių su biometriniais identifikatoriais. Be pirštų atspaudų, taip pat turėtų būti renkami ir laikomi delnų atspaudai, jei laikomasi teisinių reikalavimų. Kaip nustatyta 24 straipsnyje, pirštų atspaudų įrašai pridedami prie raidinių ir skaitmeninių SIS perspėjimų. Ateityje turėtų būti įmanoma atlikti šių daktiloskopinių duomenų (pirštų ir delnų atspaudų) paiešką naudojant pirštų atspaudus, rastus nusikaltimo vietoje, jeigu nusikalstama veika laikoma sunkiu nusikaltimu arba teroristiniu nusikaltimu ir yra didelė tikimybė, kad atspaudai priklauso nusikaltimo vykdytojui. Jei remiantis asmens dokumentais kyla abejonių dėl jo asmens tapatybės, kompetentingos institucijos turėtų atlikti pirštų atspaudų paiešką tarp SIS duomenų bazėje saugomų pirštų atspaudų.

Pasiūlyme reikalaujama rinkti ir laikyti papildomus duomenis (pvz., išsamią informaciją apie asmens tapatybės dokumentus), kuri padeda pareigūnams vietoje nustatyti asmens tapatybę.

Šiuo pasiūlymu užtikrinama duomenų subjekto teisė naudotis veiksminga teisine gynyba siekiant apskųsti sprendimus. Ši teisė bet kuriuo atveju turi apimti teisę į veiksmingą teisinę gynybą teisme pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

SIS yra viena bendra informacinė sistema. Todėl dviejuose pasiūlymuose (šiame ir pasiūlyme dėl Reglamento dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose) numatytos išlaidos turėtų būti laikomos ne dviem atskiromis sumomis, bet viena. Pakeitimų, kurių reikės siekiant įgyvendinti abu pasiūlymus, poveikis biudžetui įtrauktas į vieną teisės akto pasiūlymo finansinę pažymą.

Dėl to, kad trečiasis pasiūlymas (dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo) yra papildomo pobūdžio, poveikis biudžetui nagrinėjamas atskirai ir nurodytas atskiroje finansinėje pažymoje, kurioje kalbama tik apie šios konkrečios perspėjimų kategorijos sukūrimą.

Įvertinus įvairius su tinklu susijusių vykdytinų darbų aspektus, „eu-LISA“ valdomą centrinę SIS ir pakeitimus, kuriuos turės diegti valstybės narės, šiems dviem reglamentų pasiūlymams 2018–2020 m. laikotarpiu iš viso prireiks 64,3 mln. EUR sumos.

Be kita ko, lėšų bus skirta TESTA-NG dažnių juostos pločiui didinti, nes pagal du pasiūlymus tinklas perduos rinkmenas su pirštų atspaudais ir veido atvaizdais, taigi prireiks didesnio pralaidumo ir pajėgumo (9,9 mln. EUR). Minėta suma apima ir su personalo bei veiklos išlaidoms susijusias „eu-LISA“ sąnaudas (17,6 mln. EUR). „eu-LISA“ pranešė Komisijai, kad 2018 m. sausio mėn. planuojama įdarbinti 3 naujus sutartininkus, kad būtų galima laiku pradėti plėtojimo etapą ir užtikrinti, kad 2020 m. pradėtų veikti atnaujintos SIS funkcijos. Šis pasiūlymas apima centrinės SIS techninio pobūdžio pakeitimus, siekiant išplėsti kai kurias esamas perspėjimų kategorijas ir užtikrinti naujas funkcijas. Šie pokyčiai įtraukti į prie šio pasiūlymo pridėtą finansinę pažymą.

Be to, Komisija atliko finansinį poveikio vertinimo tyrimą, siekdama įvertinti valstybėse narėse atliktinų pakeitimų, kurių prireiks dėl šio pasiūlymo, išlaidas 27 . Numatomos apie 36,8 mln. EUR išlaidos; šioms išlaidoms padengti valstybėms narėms turėtų būti skirtos vienkartinės išmokos. Taigi pagal šiame pasiūlyme nustatytus reikalavimus savo nacionalinei sistemai atnaujinti, be kita ko, dalinei nacionalinei kopijai sukurti, jei tai dar nėra padaryta, arba atsarginei sistemai sukurti, kiekviena valstybė narė gaus po 1,2 mln. EUR.

Siekiant atlikti patobulinimus ir įdiegti funkcijas, numatytus dviejuose pasiūlymuose, planuojama perprogramuoti likusias Vidaus saugumo fondo pažangaus sienų valdymo paketo lėšas. VSF sienų reglamentas 28 yra finansinė priemonė, į kurią įtrauktas pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinio įgyvendinimo biudžetas. Minėto reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad pagal programą turėtų būti panaudota 791 mln. EUR, kurie turi būti skirti IT sistemų, padedančių valdyti migracijos srautus prie išorės sienų, kūrimui laikantis 15 straipsnyje nustatytų sąlygų. Iš minėtų 791 mln. EUR 480 mln. EUR skirta atvykimo ir išvykimo sistemai plėtoti, o 210 mln. EUR – Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemai plėtoti (ETIAS). Likusi lėšų dalis bus iš dalies panaudota dviejuose pasiūlymuose dėl SIS numatytiems pakeitimams įvykdyti.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siekdamos užtikrinti, kad SIS veiktų efektyviai ir veiksmingai, Komisija, valstybės narės ir „eu-LISA“ reguliariai peržiūrės ir stebės, kaip ji naudojama. Komisijai imtis techninių ir veiklos priemonių padės SIS-VIS komitetas, kaip apibūdinta pasiūlyme.

Be to, į siūlomo reglamento 54 straipsnio 7 ir 8 dalis įtrauktos nuostatos dėl formalaus, reguliaraus peržiūros ir vertinimo proceso.

Kas dvejus metus „eu-LISA“ Europos Parlamentui ir Tarybai privalo teikti ataskaitą dėl SIS techninio veikimo, įskaitant jos saugumą, pagalbinės ryšių infrastruktūros ir dvišalio ir daugiašalio valstybių narių keitimosi papildoma informacija.

Be to, kas ketverius metus Komisija turi atlikti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai bendrą SIS ir valstybių narių keitimosi informacija vertinimą. Taip bus:

išnagrinėti pasiekti rezultatai, atsižvelgiant į tikslus;

įvertinta, ar tebegalioja sistemos pagrindiniai principai;

išnagrinėta, kaip reglamentas taikomas centrinės sistemos atžvilgiu;

įvertintas centrinės sistemos saugumas;

išnagrinėtas poveikis sistemos veikimui ateityje.

Šiuo metu „eu-LISA“ taip pat pavesta teikti dienos, mėnesio ir metų statistinius duomenis, susijusius su SIS naudojimu, siekiant užtikrinti nuolatinę sistemos stebėseną ir veikimą, atsižvelgiant į tikslus.

Išsamus naujų pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šio pasiūlymo ir pasiūlymo dėl Reglamento dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose bendros nuostatos.

Bendrosios nuostatos (1–3 straipsniai)

SIS techninė architektūra ir eksploatavimo būdai (4–14 straipsniai)

„eu-LISA“ pareigos (15–18 straipsniai)

Prieigos teisė ir perspėjimų saugojimas (29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniai)

Bendros duomenų tvarkymo ir duomenų apsaugos taisyklės (36–53 straipsniai)

Stebėsena ir statistika (54 straipsnis)

Ištisinis SIS naudojimas 

SIS naudojasi daugiau nei 2 mln. galutinių naudotojų kompetentingose institucijose visoje Europoje, taigi tai itin plačiai naudojama ir veiksminga keitimosi informacija priemonė. Šiuose pasiūlymuose nustatytos taisyklės, reglamentuojančios visapusišką ištisinį sistemos, įskaitant „eu-LISA“ eksploatuojamos centrinės SIS, nacionalinių sistemų ir galutinių naudotojų taikomųjų programų, eksploatavimą. Tai susiję ne tik su centrine ir nacionalinėmis sistemomis, bet ir su galutinių naudotojų techniniais bei veiklos poreikiais.

9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad galutiniai naudotojai turi gauti jų užduotims atlikti būtinus duomenis (visų pirma visus duomenų subjekto tapatybei nustatyti ir reikiamiems veiksmams imtis būtinus duomenis). Jame taip pat nustatyti bendri valstybių narių vykdomo SIS įgyvendinimo metmenys, kuriais užtikrinama, kad visos nacionalinės sistemos derėtų. 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti nepertraukiamą prieigą prie SIS duomenų galutiniams naudotojams, kad sistemos neveikimo tikimybė būtų kuo mažesnė, o nauda veiklai – kuo didesnė.

10 straipsnio 3 dalimi užtikrinama, kad duomenų tvarkymo saugumas apimtų ir galutinio naudotojo duomenų tvarkymo veiklą. 14 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad darbuotojai, turintys prieigą prie SIS, reguliariai dalyvautų nuolat rengiamuose mokymuose apie duomenų saugumą ir duomenų apsaugos taisykles.

Dėl to, kad įtrauktos šios priemonės, šiame pasiūlyme išsamiau aptariamas visapusiškas ištisinis SIS veikimas, taip pat nustatytos milijonams galutinių naudotojų visoje Europoje taikomos taisyklės ir prievolės. Siekdamos, kad SIS būtų kuo efektyvesnė, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kas kartą, kai jų galutiniai naudotojai turi teisę atlikti paiešką nacionalinėje policijos ar imigracijos duomenų bazėje, lygiagrečiai būtų atliekama paieška ir SIS. Taip būtų užtikrinama, kad SIS atliktų savo kaip pagrindinės kompensuojamosios priemonės erdvėje be vidaus sienų kontrolės funkciją ir kad valstybės narės galėtų geriau spręsti tarpvalstybinio nusikalstamumo ir nusikaltėlių judumo problemą. Ši lygiagrečioji paieška turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/680 29 4 straipsnį.

Veiklos tęstinumas

Pasiūlymu sustiprinamos nuostatos dėl veiklos tęstinumo tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek „eu-LISA“ reikmėms (4, 6, 7 ir 15 straipsniai). Jos padeda užtikrinti, kad SIS toliau veiktų ir būtų prieinama darbuotojams vietoje, net jei būtų problemų, darančių poveikį sistemai.

Duomenų kokybė

Pasiūlyme laikomasi principo, kad valstybė narė, kuri yra duomenų savininkė, taip pat yra atsakinga už duomenų, įvestų į SIS, tikslumą (39 straipsnis). Tačiau būtina sukurti centrinį mechanizmą, kurį valdytų „eu-LISA“ ir kuris leistų valstybėms narėms nuolat peržiūrėti tuos perspėjimus, kurių privalomi duomenų laukeliai galėtų kelti susirūpinimą dėl kokybės. Todėl pasiūlymo 15 straipsnis suteikia „eu-LISA“ įgaliojimus reguliariai rengti duomenų kokybės ataskaitas valstybėms narėms. Šią užduotį lengviau būtų atlikti sukūrus duomenų saugyklą, skirtą statistinėms ir duomenų kokybės ataskaitoms rengti (54 straipsnis). Šiais patobulinimais atsižvelgiama į Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės tarpines išvadas.

Nuotraukos, veido atvaizdai, daktiloskopiniai duomenys ir DNR analitės

Galimybė atlikti paiešką pagal pirštų atspaudus siekiant nustatyti asmens tapatybę jau nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 22 straipsnyje. Pagal pasiūlymus tokia paieška tampa privaloma, jeigu asmens tapatybės neįmanoma nustatyti kitaip. Šiuo metu veido atvaizdas gali būti naudojamas tik siekiant patvirtinti asmens tapatybę atlikus raidinę ir skaitmeninę paiešką, bet jis negali būti paieškos pagrindas. Be to, pakeičiant 22 ir 28 straipsnius įtrauktos nuostatos dėl veido atvaizdų, nuotraukų ir delnų atspaudų, kurie gali būti naudojami atliekant paiešką sistemoje ir nustatant asmenų tapatybę, kai tai taps techniškai įmanoma. Daktiloskopija yra mokslas apie pirštų atspaudų naudojimą tapatybei nustatyti.  Daktiloskopijos ekspertai pripažįsta, kad delnų atspaudai, kaip ir pirštų atspaudai, yra unikalūs ir kad juose esantys atskaitos taškai leidžia daryti tikslius ir nenuginčijamus palyginimus nustatant tapatybę. Delnų atspaudais galima naudotis siekiant nustatyti asmens tapatybę taip pat, kaip ir pirštų atspaudais.  Policija jau daugelį dešimtmečių ima delno atspaudus kartu su dešimčia asmens ritintųjų atspaudų ir dešimčia plokščiųjų atspaudų.  Pagrindinis delnų atspaudų naudojimo tikslas – nustatyti tapatybę, kai subjektas tyčia arba netyčia pažeidė savo pirštų galus.  Taip gali būti dėl to, kad jis siekė, kad nebūtų nustatyta jo tapatybė arba nebūtų paimti jo pirštų atspaudai, arba dėl žalos, kurią lėmė nelaimingas atsitikimas arba sunkus fizinis darbas.  Vykstant diskusijoms dėl SIS AFIS techninių taisyklių, valstybės narės pranešė, kad padaryta didelė pažanga nustatant neteisėtų migrantų, kurie tyčia pažeidė savo pirštų galus siekdami išvengti tapatybės nustatymo, tapatybę.  Valstybių narių institucijoms paėmus delnų atspaudus vėliau pavyko nustatyti asmenų tapatybę.

Veido atvaizdų naudojimas tapatybei nustatyti taip pat padės užtikrinti didesnę SIS ir siūlomos ES atvykimo ir išvykimo sistemos, elektroninių vartų ir savitarnos terminalų darną. Ši funkcija bus naudojama tik įprastiniuose sienos perėjimo punktuose.

Institucijų prieiga prie SIS. Instituciniai naudotojai

Šiame poskirsnyje aprašomi prieigos teisių nauji elementai, susiję su ES agentūromis (instituciniais naudotojais). Kompetentingų nacionalinių institucijų prieigos teisės liko nepakitusios.

Prieigą prie SIS ir SIS duomenų, kurių jiems reikia, turi Europolas (30 straipsnis), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir jos būriai, taip pat su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupės, migracijos valdymo rėmimo grupės nariai ir Agentūros ETIAS centrinis padalinys (31 ir 32 straipsniai). Nustatytos tinkamos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad duomenys sistemoje būtų tinkamai apsaugoti (be kita ko, pagal 33 straipsnio nuostatas reikalaujama, kad šios įstaigos turėtų prieigą tik prie tokių duomenų, kurių joms reikia savo užduotims vykdyti).

Šiais pakeitimais Europolo prieiga prie SIS išplečiama, kad apimtų perspėjimus dėl atsisakymo leisti atvykti. Taip užtikrinama, kad vykdydamas savo užduotis Europolas galėtų kuo geriau naudoti šią sistemą. Be to, įtraukiama naujų nuostatų, kuriomis užtikrinama, kad prieigą prie sistemos turėtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir jos būriai, vykdydami įvairias operacijas pagal įgaliojimus padėti valstybėms narėms. Be to, pagal Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) 30 , Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ETIAS centrinis padalinys per ETIAS tikrins SIS, ar dėl trečiosios šalies piliečio, teikiančio prašymą išduoti kelionės leidimą, paskelbtas SIS perspėjimas. Šiuo tikslu ETIAS centrinis padalinys taip pat turės prieigą prie SIS 31 .

29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nacionalinės vizų institucijos taip pat gali vykdydamos savo užduotis gauti prieigą prie dokumentų, paskelbtų pagal Reglamento 2008/... dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose.

Tai leis šioms įstaigoms turėti prieigą prie SIS ir SIS duomenų, kurių jiems reikia, kad galėtų vykdyti savo užduotis, ir kartu nustatyti tinkamas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad duomenys sistemoje būtų tinkamai apsaugoti (be kita ko, pagal 35 straipsnio nuostatas reikalaujama, kad šios įstaigos turėtų prieigą tik prie tokių duomenų, kurių joms reikia savo užduotims vykdyti).

Atisakymas leisti atvykti ir būti

Šiuo metu pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį valstybė narė gali į SIS įvesti perspėjimą dėl asmenų, kuriems taikomas draudimas atvykti, remdamosi tuo, kad asmuo nesilaiko migracijos sritį reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų. Pagal peržiūrėtą 24 straipsnio 3 dalį perspėjimas į SIS turi būti įvedamas visais atvejais, kai neteisėtai esančiam trečiosios šalies piliečiui nustatomas draudimas atvykti pagal nuostatas, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB. Jame taip pat nustatyti šių perspėjimų įvedimo, po to kai trečiosios šalies pilietis išvyko iš valstybių narių teritorijos vykdydamas grįžimo prievolę, laikas ir sąlygos. Ši nuostata įtraukta siekiant išvengti atvejų, kai draudimas atvykti matomas SIS, o trečiosios šalies pilietis vis dar yra ES teritorijoje. Kadangi draudimu atvykti neleidžiama pakartotinai atvykti į valstybių narių teritoriją, jie įsigalioja tik grąžinus trečiųjų šalių piliečius. Kartu valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad asmens grąžinimas ir perspėjimo dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti aktyvavimas SIS vyktų vienu metu.

Šis pasiūlymas glaudžiai susijęs su Komisijos pasiūlymu 32 dėl SIS naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo tikslams; jame išdėstomos perspėjimo dėl grąžinimo sprendimų įvedimo į SIS sąlygos ir procedūros. Pasiūlyme pateiktas mechanizmas, skirtas stebėti, ar trečiųjų šalių piliečiai, dėl kurių priimtas sprendimas grąžinti, iš tikrųjų išvyko iš ES teritorijos, ir numatytas perspėjimo mechanizmas, taikytinas tais atvejais, jei sprendimo nesilaikoma. 26 straipsnyje nustatytas konsultavimosi procesas, kurio valstybės narės turi laikytis, kai yra perspėjimai dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti arba kai jos nori įvesti perspėjimus, nederančius su kitų valstybių narių sprendimais, pavyzdžiui, galiojančiu leidimu gyventi. Tokios taisyklės turėtų padėti išvengti tokiais atvejais galinčių atsirasti vienas kitam prieštaraujančių nurodymų arba tokius prieštaravimus pašalinti ir kartu suteikti galutiniams naudotojams aiškių gairių, kokių veiksmų tokiais atvejais imtis, o valstybių narių institucijoms gairių, ar perspėjimas turėtų būti panaikintas.

27 straipsniu (buvęs Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 26 straipsnis) siekiama įgyvendinti ES sankcijų režimą, taikomą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems nustatytas priėmimo ES teritorijoje apribojimas pagal Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį. Kad būtų leista tokius perspėjimus įvesti, reikėjo reikalauti minimalių duomenų asmens tapatybės nustatymui, t. y. pavardės ir gimimo datos. Tai, kad Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 atsisakyta reikalavimo įvesti gimimo datą, sukėlė didelių sunkumų, nes vadovaujantis sistemos techninėmis taisyklėmis ir paieškos parametrais be gimimo datos neįmanoma sukurti perspėjimo SIS. Kadangi 27 straipsnis yra būtinas, kad ES sankcijų režimas būtų veiksmingas, šiuo atveju netaikomas proporcingumo reikalavimas.

Siekiant užtikrinti didesnį suderinamumą su Direktyva 2008/115/EB sąvokos, vartojamos perspėjimo tikslui įvardyti (atsisakymas leisti atvykti ir būti), suderintos su direktyvos formuluotėmis.

Panašius požymius turinčių asmenų atskyrimas

Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų tinkamai tvarkomi bei laikomi ir siekiant sumažinti dubliavimosi ir klaidingo tapatybės nustatymo riziką, 41 straipsnyje nustatyta vykdytina procedūra, jeigu įvedant naują perspėjimą paaiškėja, kad SIS jau yra panašius parametrus turintis įrašas.

Duomenų apsauga ir saugumas

Šiame pasiūlyme išaiškinta, kas atsakingas už incidentų, galinčių turėti įtakos SIS infrastruktūros, SIS duomenų ar papildomos informacijos saugumui ar neliečiamumui, prevenciją, pranešimą apie juos ir reagavimą į juos (10, 16 ir 40 straipsniai).

12 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl perspėjimų istorijos įrašų laikymo ir paieškos juose.

15 straipsnio 3 dalyje, kurioje išlaikoma Reglamento (EB) 1987/2006 15 straipsnio 3 dalis, nustatyta, kad Komisija ir toliau atsakinga už ryšių infrastruktūros sutartinį valdymą, įskaitant užduotis, susijusias su biudžeto vykdymu, taip pat įsigijimu bei atnaujinimu. Šios užduotys 2017 m. birželio mėn. pagal antrąjį pasiūlymų dėl SIS rinkinį bus perduotos „eu-LISA“.

21 straipsniu nustatoma, kad valstybės narės prieš paskelbdamos perspėjimus turi apsvarstyti, ar proporcingumo principas taip pat turėtų būti taikomas sprendimams dėl to, ar perspėjimo galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas. Tačiau 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta ir naujovė: reikalaujama, kad valstybės narės visais atvejais sukurtų perspėjimą dėl asmenų, jei tų asmenų veikla patenka į Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 1, 2, 3 ir 4 straipsnius.

Duomenų kategorijos ir duomenų tvarkymas

Siekiant suteikti daugiau ir tikslesnės informacijos galutiniams naudotojams, siekiant palengvinti ir paspartinti būtinus veiksmus ir sudaryti sąlygas geriau nustatyti perspėjimo subjekto tapatybę, šiuo pasiūlymu nustatomos papildomos informacijos, kurią galima laikyti apie asmenis, dėl kurių paskelbtas perspėjimas, rūšys (20 straipsnis):

informacija apie tai, ar asmuo dalyvauja bet kokioje Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytoje veikloje;

informacija apie tai, ar perspėjimas susijęs su ES piliečiu ar kitu asmeniu, turinčiu teises laisvai judėti, lygiavertėmis ES piliečių teisėms;

informacija apie tai, ar sprendimas dėl atsisakymo leisti atvykti grindžiamas 24 ar 27 straipsnių nuostatomis;

nusikalstamos veikos rūšis (perspėjimų, paskelbtų pagal 24 straipsnio 2 dalį, atveju);

išsami informacija apie asmens tapatybės ar kelionės dokumentą;

asmens tapatybės arba kelionės dokumento spalvota kopija;

nuotraukos ir veido atvaizdai;

pirštų ir delnų atspaudai.

Svarbu turėti tinkamų duomenų, kad sienos perėjimo punkte būtų tiksliai nustatyta tikrinamo asmens tapatybė, jei jam taikomas vidaus patikrinimas arba jis teikia prašymą leisti būti šalyje. Dėl netikslaus tapatybės nustatymo gali būti padarytas poveikis pagrindinėms teisėms; dėl to taip pat gali susidaryti padėtis, kai negalima imtis tinkamų tolesnių veiksmų, nes nėra informacijos apie perspėjimo buvimą arba jo turinį.

Kalbant apie informaciją dėl pagrindžiamojo sprendimo, galima išskirti keturias priežastis: ankstesnis teistumas, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalies a punkte, didelė grėsmė saugumui, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalies b punkte, draudimas atvykti, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalyje ir ribojamoji priemonė, kaip nurodyta 27 straipsnyje. Siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų nustačius atitikį, taip pat būtina nurodyti, ar perspėjimas susijęs su ES piliečiu ar kitu asmeniu, kuris naudojasi laisvo judėjimo teisėmis, lygiavertėmis ES piliečių teisėms. Svarbu turėti tinkamų duomenų, kad sienos perėjimo punkte būtų tiksliai nustatyta tikrinamo asmens tapatybė, jei jam taikomas vidaus patikrinimas arba jis teikia prašymą leisti būti šalyje. Dėl netikslaus tapatybės nustatymo gali būti padarytas poveikis pagrindinėms teisėms; dėl to taip pat gali susidaryti padėtis, kai negalima imtis tinkamų tolesnių veiksmų, nes nėra informacijos apie perspėjimo buvimą arba jo turinį.

Juo (42 straipsniu) taip pat papildomas sąrašas asmens duomenų, kurie gali būti įvesti ir tvarkomi SIS, siekiant spręsti neteisėto naudojimosi tapatybe atvejus, nes turint daugiau duomenų lengviau nustatyti neteisėto naudojimosi tapatybe auką ir tokio nusikaltimo vykdytoją. Šios nuostatos papildymas nekelia rizikos, nes visus šiuos duomenis galima įvesti tik gavus neteisėto naudojimosi tapatybe aukos sutikimą. Nuo šiol šie duomenys taip pat apims:

veido atvaizdus;

delnų atspaudus;

išsamią informaciją apie asmens tapatybės dokumentus;

nukentėjusiojo adresą;

nukentėjusiojo tėvo ir motinos vardus ir pavardes.

20 straipsnyje nustatyta išsamesnė informacija, įtrauktina į perspėjimus. Ji apima atsisakymo leisti atvykti ir būti priežasčių kategorijas ir išsamią informaciją apie duomenų subjektų asmens tapatybės dokumentus. Ši išsamesnė informacija leidžia tinkamiau nustatyti atitinkamo asmens tapatybę; be to, galutiniai naudotojai gali priimti labiau informacija pagrįstą sprendimą. Siekiant apsaugoti galutinius naudotojus, vykdančius patikrinimus, SIS taip pat bus rodoma, ar asmuo, dėl kurio paskelbtas perspėjimas, priskiriamas prie kurios nors Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 33 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos kategorijos.

Pasiūlyme aiškiai nurodoma, kad valstybės narės neturi teisės kopijuoti kitos valstybės narės įvestų duomenų į kitas nacionalines duomenų rinkmenas (37 straipsnis).

Saugojimas

34 straipsnyje nustatytas perspėjimų peržiūros laikotarpis. Perspėjimų dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti ilgiausias saugojimo laikotarpis suderintas su galima ilgiausia draudimų atvykti, skelbiamų pagal Direktyvos 2008/115/EB 11 straipsnį, trukme. Todėl ilgiausias saugojimo laikotarpis bus 5 metai. Tačiau valstybės narės gali nustatyti trumpesnius laikotarpius.

Panaikinimas

35 straipsnyje nurodomos aplinkybės, kuriomis perspėjimai turi būti panaikinami, taip užtikrinama didesnė darna su nacionaline praktika šioje srityje. 35 straipsnyje pateikiamos konkrečios nuostatos, pagal kurias SIRENE biuro darbuotojai turi aktyviai naikinti perspėjimus, kurių nebereikia, jeigu iš kompetentingų institucijų negaunama atsakymo.

Duomenų subjektų teisės susipažinti su duomenimis, ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai saugomus duomenis

Išsamios taisyklės, susijusios su duomenų subjekto teisėmis, nepakeistos, nes galiojančiomis taisyklėmis jau užtikrinama aukšto lygio apsauga ir jos atitinka Reglamentą (ES) Nr. 2016/679 34 ir Direktyvą 2016/680 35 . Be to, 48 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant valstybės narės gali nuspręsti neperduoti informacijos duomenų subjektams. Tame straipsnyje išvardytos galimos priežastys ir ši priemonė turi būti proporcinga ir būtina pagal nacionalinę teisę.

Statistika

Siekiant nuolat stebėti, kaip veikia teisinė gynyba, 49 straipsnyje išdėstyta nuostata dėl standartinės statistikos sistemos, kurioje teikiamos metinės ataskaitos apie:

duomenų subjektų prieigos prašymų skaičių;

prašymų ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai saugomus duomenis skaičių;

teismų bylų skaičių;

bylų, kurias teismas išsprendė ieškovo naudai, skaičių ir

pastabų dėl atvejų, susijusių su kitų valstybių narių teismų ar institucijų priimtų galutinių sprendimų dėl perspėjančiosios valstybės sukurtų perspėjimų abipusio pripažinimo, skaičių.

Stebėsena ir statistika

54 straipsnyje nustatyta tvarka, kuri turi būti nustatyta siekiant užtikrinti tinkamą SIS ir jos veikimo stebėseną, atsižvelgiant į jos tikslus. Šiuo tikslu „eu-LISA“ pavesta teikti dienos, mėnesio ir metų statistinius sistemos naudojimo duomenis.

54 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad „eu-LISA“ valstybėms narėms, Komisijai, Europolui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai teiktų savo rengiamas statistines ataskaitas ir Komisijai leidžiama reikalauti papildomų statistinių duomenų ir duomenų kokybės ataskaitų, susijusių su SIS ir SIRENE tarpusavio ryšiais.

54 straipsnio 6 dalyje numatyta sukurti centrinę duomenų saugyklą ir suteikti jai prieglobą; tai būtų „eu-LISA“ vykdomos SIS veikimo stebėsenos dalis. Tai leis įgaliotiems valstybių narių, Komisijos, Europolo ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojams gauti prieigą prie duomenų, išvardytų 54 straipsnio 3 dalyje, siekiant pateikti reikalaujamus statistinius duomenis.

2016/0408 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus ir į 79 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Šengeno informacinė sistema (SIS) yra esminė Šengeno acquis, kuris įtrauktas į Europos Sąjungos sistemą, nuostatų taikymo priemonė. SIS yra viena pagrindinių kompensacinių priemonių, padedančių išlaikyti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, nes ji padeda vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą sienos apsaugos pareigūnams, policijos, muitinės, kitoms teisėsaugos institucijoms, taip pat teisminėms institucijoms baudžiamosiose bylose ir imigracijos tarnyboms;

(2)SIS sukurta pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 36 (Šengeno konvencijos) IV antraštinės dalies nuostatas.Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 37 ir Tarybos sprendimu 2001/886/TVR (SIS) 38 Komisijai pavesta sukurti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) ir Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 39 bei Tarybos sprendimu 2007/533/TVR 40 ji sukurta. Pagal Šengeno konvenciją sukurtą SIS pakeitė SIS II;

(3)praėjus trejiems metams nuo SIS II veikimo pradžios Komisija atliko sistemos vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 5 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį bei Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnį ir 65 straipsnio 5 dalį. 2016 m. gruodžio 21 d. priimta vertinimo ataskaita ir susijęs tarnybų darbinis dokumentas 41 . Į šiuose dokumentuose išdėstytas rekomendacijas turėtų būti tinkamai atsižvelgta šiame reglamente;

(4)šis reglamentas yra būtinas teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS klausimais, patenkančiais į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies 2 skyriaus taikymo sritį. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/... dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose 42 yra būtinas teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS klausimais, patenkančiais į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį;

(5)tai, kad SIS reglamentuojantį teisinį pagrindą sudaro atskiri dokumentai, neturi įtakos principui, pagal kurį SIS yra viena bendra informacinė sistema ir turi veikti kaip tokia sistema. Todėl tam tikros šių dokumentų nuostatos turėtų būti vienodos;

(6)būtina tiksliai apibūdinti SIS tikslus, jos techninę architektūrą ir finansavimą, nustatyti jos ištisinio eksploatavimo ir naudojimo taisykles, taip pat apibūdinti atsakomybės sritis, duomenų, kuriuos reikia įvesti į sistemą, kategorijas, duomenų įvedimo tikslus ir kriterijus, institucijas, turinčias prieigos prie duomenų teisę, biometrinių identifikatorių naudojimą ir papildomas duomenų tvarkymo taisykles;

(7)SIS apima centrinę sistemą (centrinė SIS) ir nacionalines sistemas su visa arba daline SIS duomenų bazės kopija. Atsižvelgiant į tai, kad SIS yra svarbiausia keitimosi informacija priemonė Europoje, būtina užtikrinti nenutrūkstamą jos eksploatavimą centriniu ir nacionaliniu lygmenimis. Todėl kiekviena valstybė narė turėtų sukurti dalinę arba visą SIS duomenų bazės kopiją ir sukurti jos atsarginę sistemą;

(8)būtina turėti vadovą, kuriame nustatytos išsamios keitimosi tam tikra papildoma informacija, susijusia su veiksmais, kurių reikia imtis perspėjimų pagrindu, taisykles. Keitimąsi tokia informacija turėtų užtikrinti kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos (SIRENE biurai);

(9)siekiant išlaikyti veiksmingą keitimąsi papildoma informacija, susijusia su perspėjimuose nurodytais veiksmais, kurių reikia imtis, tikslinga sustiprinti SIRENE biurų veikimą, nustatant reikalavimus, susijusius su turimais ištekliais, naudotojų mokymu ir reagavimo į užklausas, gautas iš kitų SIRENE biurų, laiku;

(10)SIS centrinių komponentų operacijų valdymą vykdo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra 43 (toliau – Agentūra). Tam, kad Agentūra galėtų skirti reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių visapusiškam centrinės SIS operaciniam valdymui užtikrinti, šiame reglamente turėtų būti išsamiai nustatytos jos užduotys, visų pirma susijusios su keitimosi papildoma informacija techniniais aspektais;

(11)nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei už duomenų, įvestų į SIS, tikslumą, Agentūra turėtų tapti atsakinga už duomenų kokybės gerinimą, įdiegdama centrinę duomenų kokybės stebėsenos priemonę, ir už reguliarų ataskaitų teikimą valstybėms narėms;

(12)siekiant sudaryti galimybę užtikrinti geresnę SIS naudojimo stebėseną, kad būtų galima nagrinėti tendencijas, susijusias su migracijos spaudimu ir sienų valdymu, Agentūra turėtų turėti galimybę plėtoti pažangiausiais metodais grindžiamos statistinės informacijos teikimo valstybėms narėms, Komisijai, Europolui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai pajėgumus, nekeldama pavojaus duomenų vientisumui. Todėl turėtų būti sukurta centrinė statistinių duomenų saugykla. Jokiuose rengiamuose statistiniuose duomenyse neturėtų būti asmens duomenų;

(13)SIS turėtų būti papildomų duomenų kategorijų, kad galutiniai naudotojai perspėjimo pagrindu neprarasdami laiko galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Todėl perspėjimuose dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti turėtų būti nurodyta informacija, susijusi su sprendimu, kuriuo perspėjimas pagrįstas. Be to, kad būtų lengviau nustatyti ir aptikti kelias tapatybes, perspėjime turėtų būti pateikta nuoroda į asmens tapatybės dokumentą arba asmens identifikavimo numerį ir tokio dokumento kopija, jei tokia yra;

(14)SIS neturėtų būti saugomi jokie paieškai naudojami duomenys, išskyrus įrašus, kurie padėtų patikrinti, ar paieška yra teisėta, vykdyti duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę, taip pat užtikrinti tinkamą N.SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą;

(15)SIS turėtų būti pritaikyta biometriniams duomenims tvarkyti, kad būtų galima patikimai nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę. Siekiant to paties tikslo, SIS taip pat turėtų suteikti galimybę tvarkyti duomenis apie asmenis, kurių tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota (kad būtų išvengta nepatogumų, atsirandančių dėl neteisingo tokių asmenų tapatybės nustatymo), taikant atitinkamas apsaugos priemones, visų pirma gaunant atitinkamo asmens sutikimą ir griežtai apsiribojant tik tais tikslais, kuriais tokius duomenis galima teisėtai tvarkyti;

(16)valstybės narės turėtų imtis būtinų techninių priemonių, kad kiekvieną kartą, kai galutiniai naudotojai yra įgalioti atlikti paiešką nacionalinėje policijos ar imigracijos duomenų bazėje, jie taip pat lygiagrečiai vykdytų paiešką SIS pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 44 4 straipsnį. Taip turėtų būti užtikrinta, kad SIS būtų pagrindinė kompensuojamoji priemonė erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir padėtų geriau spręsti tarpvalstybinio nusikalstamumo ir nusikaltėlių judumo problemą;

(17)šiame reglamente turėtų būti nustatytos daktiloskopinių duomenų ir veido atvaizdų naudojimo tapatybei nustatyti sąlygos. Veido atvaizdų naudojimas tapatybei nustatyti SIS taip pat turėtų padėti užtikrinti nuoseklias sienų kontrolės procedūras tais atvejais, kai tapatybei nustatyti ir patikrinti reikia naudoti daktiloskopinius duomenis ir veido atvaizdus. Paieška naudojant daktiloskopinius duomenis turėtų būti privaloma, jeigu yra abejonių dėl asmens tapatybės. Veido atvaizdai turėtų būti naudojami tapatybės nustatymui tik vykdant įprastinę sienų kontrolę savitarnos terminaluose ir prie elektroninių vartų;

(18)turėtų būti leidžiama nusikaltimo vietoje rastus pirštų atspaudus palyginti su SIS laikomais daktiloskopiniais duomenimis, jeigu yra didelė tikimybė, kad jie gali priklausyti sunkaus nusikaltimo arba teroristinio nusikaltimo vykdytojui. Sunkus nusikaltimas turėtų būti viena iš nusikalstamų veikų, įvardytų Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR 45 , o teroristinis nusikaltimas turėtų būti viena iš nusikalstamų veikų, apibrėžtų nacionalinėje teisėje, kaip nurodyta Tarybos pamatiniame sprendime 2002/475/TVR 46 ;

(19)valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti perspėjimų sąsajas SIS. Perspėjimų sąsajos, kurias valstybė narė nustato tarp dviejų arba daugiau perspėjimų, neturėtų daryti įtakos veiksmams, kurių reikia imtis, perspėjimų saugojimo laikotarpiui ar prieigos prie perspėjimų teisėms;

(20)didesnį efektyvumą, suderinimą ir nuoseklumą galima pasiekti nustačius prievolę įvesti į SIS visus draudimus atvykti, kuriuos paskelbia valstybių narių kompetentingos institucijos taikydamos procedūras pagal Direktyvą 2008/115/EB 47 , ir nustačius bendras tokių perspėjimų įvedimo grąžinus neteisėtai esantį trečiosios šalies pilietį taisykles. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad tarp trečiosios šalies piliečio išvykimo iš Šengeno erdvės ir perspėjimo aktyvavimo SIS nebūtų jokio laiko tarpo. Tai turėtų garantuoti sėkmingą draudimų atvykti vykdymo užtikrinimą išorės sienų perėjimo punktuose ir taip veiksmingai užkirsti kelią pakartotiniam atvykimui į Šengeno erdvę;

(21)šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos privalomos konsultacijų su nacionalinėmis institucijomis taisyklės, skirtos atvejams, kai trečiosios šalies pilietis vienoje valstybėje narėje turi arba gali gauti galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą ar teisę būti, o kita valstybė narė dėl šio trečiosios šalies piliečio ketina paskelbti arba jau įvedė perspėjimą dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti. Tokie atvejai kelia daug netikrumo sienos apsaugos pareigūnams, policijai ir imigracijos tarnyboms. Todėl reikia nustatyti privalomą skubių konsultacijų, kurios duotų konkretų rezultatą, terminą, kad grėsmę keliantys asmenys negalėtų atvykti į Šengeno erdvę;

(22)šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Direktyvos 2004/38 48 taikymui;

(23)perspėjimai SIS neturėtų būti saugomi ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, dėl kurių jie buvo paskelbti, pasiekti. Siekiant sumažinti asmens duomenis įvairiais tikslais tvarkančių institucijų administracinę naštą, reikia suderinti ilgiausią perspėjimų atsisakyti leisti atvykti ir būti saugojimo laikotarpį su galimu ilgiausiu draudimų atvykti, paskelbtų taikant procedūras pagal Direktyvą 2008/115/EB, galiojimo laikotarpiu. Todėl perspėjimų dėl asmenų saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti penkerių metų. Paprastai perspėjimai dėl asmenų turėtų būti automatiškai panaikinami SIS praėjus penkerių metų laikotarpiui. Sprendimai toliau saugoti perspėjimus dėl asmenų turėtų būti grindžiami išsamiu individualiu įvertinimu. Valstybės narės turėtų peržiūrėti perspėjimus dėl asmenų per nustatytą laikotarpį ir saugoti statistinius duomenis apie perspėjimų dėl asmenų, kurių saugojimo laikotarpis buvo pratęstas, skaičių;

(24)SIS perspėjimo įvedimui ir jo galiojimo pratęsimui turėtų būti taikomas būtinas proporcingumo reikalavimas, nagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, aktualus ir svarbus, kad į SIS būtų įvestas perspėjimas. Nusikalstamų veikų pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 49 1, 2, 3 ir 4 straipsnius atvejais dėl trečiųjų šalių piliečių visada turėtų būti sukuriamas perspėjimas dėl atsisakymo leisti jiems atvykti ir būti atsižvelgiant į keliamą didelę grėsmę ir bendrą neigiamą poveikį, kurią gali sukelti jų veikla;

(25)SIS duomenų vientisumas yra nepaprastai svarbus. Todėl turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, skirtos SIS duomenims tvarkyti centriniu ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant užtikrinti ištisinį duomenų saugumą. Asmens duomenis tvarkančioms institucijoms šiame reglamente nustatyti saugumo reikalavimai turėtų būti privalomi ir jos turėtų laikytis vienodos pranešimo apie incidentus tvarkos;

(26)taikant šį reglamentą SIS tvarkomi duomenys neturėtų būti perduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms ir joms neturėtų būti suteikiama galimybė su jais susipažinti;

(27)siekiant padidinti imigracijos institucijų, priimančių sprendimus dėl trečiųjų šalių piliečių teisės atvykti ir būti valstybių narių teritorijose ir dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo, darbo veiksmingumą, reikia suteikti joms prieigą prie SIS pagal šį reglamentą;

(28)valstybių narių institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui pagal šį reglamentą turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 50 , jeigu netaikoma Direktyva (ES) 2016/680 51 . Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 52 turėtų būti taikomas asmens duomenų tvarkymui, kurį vykdo Sąjungos institucijos ir įstaigos, vykdydamos savo pareigas pagal šį reglamentą. Prireikus šiame reglamente turėtų būti plačiau išdėstytos Direktyvos (ES) 2016/680, Reglamento (ES) 2016/679 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatos. Kalbant apie Europolo vykdomą asmens duomenų tvarkymą, taikomas Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros 53 (Europolo reglamentas);

(29)dėl su konfidencialumu susijusių klausimų, Europos Sąjungos pareigūnams ar kitiems tarnautojams, įdarbintiems ir dirbantiems SIS tikslais, turėtų būti taikomos atitinkamos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatos;

(30)valstybės narės ir Agentūra turėtų turėti saugumo planus, kad palengvintų saugumo užtikrinimo prievolių įgyvendinimą, ir tarpusavyje bendradarbiauti, kad saugumo klausimai būtų sprendžiami bendrai;

(31)nacionalinės nepriklausomos priežiūros institucijos turėtų stebėti valstybių narių vykdomo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą kiek tai susiję su šiuo reglamentu. Turėtų būti nustatytos duomenų subjektų teisės susipažinti su SIS laikomais asmens duomenimis, juos taisyti ir trinti, taip pat teisių gynimo nacionaliniuose teismuose priemonės ir abipusis teismo sprendimų pripažinimas. Todėl tikslinga reikalauti, kad valstybės narės teiktų metų statistinius duomenis;

(32)priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad ne rečiau kaip kas ketveri metai pagal tarptautinius audito standartus būtų atliekamas duomenų tvarkymo operacijų N.SIS auditas. Auditą turėtų atlikti priežiūros institucijos arba nacionalinės priežiūros institucijos turėtų tiesiogiai pavesti auditą atlikti nepriklausomam duomenų apsaugos auditoriui. Nepriklausomą auditorių turėtų kontroliuoti ir atsakomybę dėl jo prisiimti nacionalinė priežiūros institucija ar institucijos, kurios dėl to turėtų užsakyti patį auditą ir nustatyti aiškiai apibrėžtą audito tikslą, apimtį ir metodą, teikti gaires ir užtikrinti priežiūrą, kiek tai susiję su auditu ir jo galutiniais rezultatais;

(33)Reglamente (ES) Nr. 2016/794 (Europolo reglamentas) nustatyta, kad Europolas remia ir stiprina valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomus veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą kovojant su terorizmu bei sunkiais nusikaltimais ir atlieka analizę ir grėsmių vertinimus. Siekiant padėti Europolui atlikti jo užduotis, visų pirma Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centre, tikslinga suteikti Europolui prieigą prie šiame reglamente apibrėžtų perspėjimų kategorijų. Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras atlieka svarbų strateginį vaidmenį kovojant su tarpininkavimu neteisėtai migracijai; jam turėtų būti suteikta prieiga prie perspėjimų dėl asmenų, kuriems atsisakoma leisti atvykti ir būti valstybės narės teritorijoje dėl nusikalstamumo priežasčių arba dėl atvykimo ir buvimo sąlygų nesilaikymo;

(34)siekiant užpildyti dalijimosi informacija apie terorizmą, pirmiausia apie užsienio teroristus kovotojus, spragą, kai nepaprastai svarbu stebėti jų judėjimą, valstybės narės įvesdamos į SIS perspėjimą turėtų dalytis su Europolu informacija apie su terorizmu susijusią veiklą, atitiktis ir susijusia informacija. Tai padėtų Europolo Europos kovos su terorizmu centrui tikrinti, ar Europolo duomenų bazėse yra papildomos kontekstinės informacijos, ir parengti aukštos kokybės analizę, padėsiančią suardyti teroristų tinklus ir, jei įmanoma, užkirsti kelią jų išpuoliams; 

(35)taip pat būtina nustatyti Europolui skirtas aiškias SIS duomenų tvarkymo ir atsisiuntimo taisykles, kad būtų sudarytos sąlygos kuo visapusiškiau naudotis SIS, jeigu laikomasi šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2016/794 nustatytų duomenų apsaugos standartų. Jeigu Europolui atlikus paiešką SIS nustatoma, kad yra valstybės narės paskelbtas perspėjimas, Europolas negali imtis reikiamo veiksmo. Todėl jis turi informuoti atitinkamą valstybę narę, kad ji galėtų į tokį atvejį reaguoti;

(36)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1624 54 šio reglamento tikslais nustatyta, kad priimančioji valstybė narė leidžia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros išsiųstų Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariams arba su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių nariams ieškoti informacijos Europos duomenų bazėse, kuriomis naudotis būtina siekiant įgyvendinti veiklos plane dėl patikrinimų kertant sieną, sienų stebėjimo ir grąžinimo srityse nurodytus veiklos tikslus. Kitos susijusios Sąjungos agentūros, visų pirma Europos prieglobsčio paramos biuras ir Europolas, taip pat gali siųsti ekspertus, kurie nėra tų Sąjungos agentūrų personalo nariai, kaip migracijos valdymo rėmimo grupių narius. Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriai, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupės ir migracijos valdymo rėmimo grupės siunčiami, kad suteiktų techninį ir operacinį pastiprinimą prašančiosioms valstybėms narėms, visų pirma patiriančioms neproporcingai didelių migracijos sunkumų. Kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriai, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupės ir migracijos valdymo rėmimo grupės galėtų vykdyti jiems pavestas užduotis, jie turi turėti prieigą prie SIS per Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninę sąsają su centrine SIS. Jeigu būriui arba darbuotojų grupei atlikus paiešką SIS nustatoma, kad yra valstybės narės paskelbtas perspėjimas, būrio arba darbuotojų grupės narys negali imtis reikiamo veiksmo negavęs priimančiosios valstybės narės leidimo. Todėl jis turi informuoti atitinkamas valstybes nares, kad ji galėtų į tokį atvejį reaguoti;

(37)pagal Reglamentą (ES) 2016/1624 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra rengia rizikos analizes. Šios rizikos analizės apima visus su Europos integruotu sienų valdymu susijusius aspektus, visų pirma grėsmes, kurios gali daryti poveikį išorės sienų veikimui arba jų saugumui. Pagal šį reglamentą į SIS įvesti perspėjimai, visų pirma perspėjimai dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti, yra svarbi informacija vertinant galimas grėsmes, kurios gali daryti poveikį išorės sienoms ir todėl turėtų būti prieinami atsižvelgiant į rizikos analizę, kurią turi parengti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai pavestoms su rizikos analize susijusioms užduotims atlikti būtina naudotis SIS. Be to, pagal Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) 55 , Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ETIAS centrinis padalinys tikrins SIS per ETIAS, kad įvertintų kelionės leidimų prašymus, be kita ko, siekdamas nustatyti, ar dėl trečiosios šalies piliečio, teikiančio prašymą išduoti kelionės leidimą, įvestas SIS perspėjimas. Šiuo tikslu ETIAS centrinis padalinys, kuris yra Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros dalis, taip pat turėtų turėti prieigą prie SIS tokiu mastu, koks būtinas jo įgaliojimams vykdyti, t. y. prie visų kategorijų perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių, kurių atžvilgiu paskelbtas perspėjimas dėl atvykimo ir buvimo, ir trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikoma ribojamoji priemonė, skirta užkirsti kelią jų atvykimui į valstybes nares arba vykimui per jas tranzitu;

(38)dėl tam tikrų SIS aspektų techninio pobūdžio, išsamumo lygio ir poreikio reguliariai juos atnaujinti jie negali būti išsamiai reglamentuoti šio reglamento nuostatomis. Tai yra, pavyzdžiui, duomenų įvedimo, atnaujinimo, panaikimo ir paieškos techninės taisyklės, duomenų kokybės užtikrinimo ir su biometriniais identifikatoriais susijusios paieškos taisyklės, perspėjimų suderinamumo ir pirmenybės taisyklės, taisyklės dėl žymų pridėjimo, perspėjimų sąsajų, perspėjimų galiojimo laikotarpio nustatymo atsižvelgiant į ilgiausią terminą ir keitimosi papildoma informacija. Todėl tų aspektų įgyvendinimo įgaliojimus reikėtų suteikti Komisijai. Techninėse taisyklėse dėl perspėjimų paieškos reikėtų atsižvelgti į sklandų nacionalinių sistemų veikimą;

(39)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 56 . Įgyvendinimo priemonių priėmimo tvarka pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/xxx (policijos ir teisminis bendradarbiavimas) turėtų būti tokia pati;

(40)siekiant skaidrumo, Agentūra kas dvejus metus turėtų pateikti ataskaitą dėl centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros techninio veikimo, įskaitant jos saugumą, bei dėl keitimosi papildoma informacija. Kas ketverius metus Komisija turėtų parengti bendrą įvertinimą;

(41)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti ir reguliuoti bendrą informacijos sistemą ir keitimąsi susijusia papildoma informacija, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl reglamento tikslų pobūdžio ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(42)šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti saugią aplinką visiems Europos Sąjungos teritorijoje gyvenantiems asmenims ir neteisėtų migrantų apsaugą nuo išnaudojimo ir prekybos žmonėmis, sudarant sąlygas nustatyti jų tapatybę ir kartu visapusiškai laikantis asmens duomenų apsaugos nuostatų;

(43)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(44)šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB 57 ; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(45)šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB 58 ; todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(46)Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 59 , kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 60 dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį;

(47)Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant su Tarybos sprendimų 2004/849/EB 61  ir 2004/860/EB 62 4 straipsnio 1 dalimi; 

(48)Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 63 , kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/349/ES 64 3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2011/350/ES 65 3 straipsniu;

(49)Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, ir turėtų būti taikomas kartu su Tarybos sprendimu 2010/365/ES dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje 66 ;

(50)Kipro ir Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(51)šiame reglamente numatytų SIS nacionalinių sistemų patobulinimo ir naujų funkcijų diegimo išlaidų įvertis yra mažesnis nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 67 numatytos pažangioms sienoms skirtos sumos likutis biudžeto eilutėje. Todėl šiuo reglamentu suma turėtų būti perkelta ir skirta IT sistemoms plėtoti remiant migracijos srautų valdymą prie išorės sienų pagal Reglamento (ES) Nr. 515/2014 5 straipsnio 5 dalies b punktą;

(52)todėl Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 turėtų būti panaikintas;

(53)vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris [data] pateikė nuomonę,


PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Bendroji SIS paskirtis

SIS paskirtis – užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, be kita ko, palaikyti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką ir užtikrinti saugumą valstybių narių teritorijose, ir, naudojantis šia sistema perduodama informacija, taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies V antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatas, susijusias su asmenų judėjimu jų teritorijose.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šiame reglamente nustatomos perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių įvedimo į SIS ir tvarkymo joje sąlygos bei tvarka, keitimasis papildoma informacija bei papildomais duomenimis atsisakymo leisti atvykti į valstybių narių teritoriją ar būti joje tikslais.

2.Šiame reglamente taip pat išdėstomos nuostatos dėl SIS techninės architektūros, valstybių narių ir Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros pareigų, bendro duomenų tvarkymo, atitinkamų asmenų teisių ir atsakomybės.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys

1.Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)perspėjimas – į SIS įvestų duomenų, įskaitant 22 straipsnyje nurodytus biometrinius identifikatorius, rinkinys, pagal kurį kompetentingos institucijos identifikuoja asmenį, kad būtų galima imtis konkretaus veiksmo;

(b)papildoma informacija – informacija, kuri nėra SIS laikomų perspėjimo duomenų dalis, tačiau yra susieta su SIS perspėjimais; šia informacija turi būti keičiamasi:

(1)siekiant suteikti galimybę valstybėms narėms konsultuotis arba informuoti viena kitą įvedant perspėjimą;

(2)siekiant suteikti galimybę imtis tinkamo veiksmo nustačius atitiktį;

(3)kai reikiamo veiksmo negali būti imtasi;

(4)kai sprendžiami SIS duomenų kokybės klausimai;

(5)kai sprendžiami su perspėjimų suderinamumu ir pirmenybe susiję klausimai;

(6)kai sprendžiami su prieigos teisėmis susiję klausimai;

(c)papildomi duomenys – SIS laikomi ir su SIS perspėjimais susieti duomenys, kurie turi būti nedelsiant pateikiami kompetentingoms institucijoms, kai atliekant paiešką SIS nustatoma asmens, kurio duomenys įvesti į SIS, buvimo vieta;

(d)trečiosios šalies pilietis – bet kuris asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnyje, išskyrus asmenis, kurie naudojasi tokiomis pat laisvo judėjimo teisėmis, kaip ir Sąjungos piliečiai, pagal Sąjungos arba Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus;

(e)asmens duomenys – bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta (duomenų subjektas);

(f)fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, – asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą, pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

(g)asmens duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar jų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, laikymas, adaptavimas ar keitimas, gavimas, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

(h)atitiktis SIS:

(1)naudotojas atlieka paiešką;

(2)paieška rodo kitos valstybės narės į SIS įvestą perspėjimą;

(3)duomenys, susiję su perspėjimu SIS, atitinka paieškos duomenis ir

(4)prašoma imtis tolesnių veiksmų;

(i)perspėjančioji valstybė narė – valstybė narė, įvedusi perspėjimą į SIS;

(j)vykdančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri imasi veiksmų, kurių reikia imtis nustačius atitiktį;

(k)galutiniai naudotojai – kompetentingos institucijos, atliekančios paiešką tiesiogiai CS-SIS, N.SIS arba jų techninėje kopijoje;

(l)grąžinimas – grąžinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 3 punkte;

(m)draudimas atvykti – draudimas atvykti, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 3 punkte;

(n)daktiloskopiniai duomenys – pirštų ir delnų atspaudų duomenys, kurių unikalūs požymiai ir atskaitos taškai leidžia daryti tikslius ir nenuginčijamus palyginimus nustatant asmens tapatybę;

(o)sunkus nusikaltimas – bet kuri į 2002 m. birželio 13 d. Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 68 2 straipsnio 1 ir 2 dalis įtraukta nusikalstama veika;

(p)teroristiniai nusikaltimai – nusikaltimai pagal nacionalinę teisę, nurodyti 2002 m. birželio 13 d. Pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 69 1–4 straipsniuose.

4 straipsnis
SIS techninė architektūra ir jos eksploatavimo būdai

1.SIS sudaro:

(a)centrinė sistema (centrinė SIS), susidedanti iš:

techninės paramos funkcijos (CS-SIS), kurią sudaro duomenų bazė (SIS duomenų bazė);

vienodos nacionalinės sąsajos (NI-SIS);

(b)nacionalinė sistema (N.SIS) kiekvienoje valstybėje narėje, susidedanti iš nacionalinių duomenų sistemų, palaikančių ryšį su centrine SIS. N.SIS sudėtyje yra duomenų rinkmena (nacionalinė kopija), kurią sudaro visa ar dalinė SIS duomenų bazės kopija ir atsarginė N.SIS. N.SIS ir atsarginė N.SIS gali būti naudojamos vienu metu siekiant užtikrinti nepertraukiamą prieigą galutiniams naudotojams;

(c)CS-SIS ir NI-SIS ryšių infrastruktūra (ryšių infrastruktūra), kuria užtikrinamas šifruotas virtualusis tinklas, skirtas SIS duomenims ir SIRENE biurams keistis duomenimis, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje.

2.SIS duomenys įvedami, atnaujinami, panaikinami ir jų paieška atliekama naudojant įvairias nacionalines sistemas (N.SIS). Dalinė ar visa nacionalinė kopija naudojama atliekant automatizuotas paieškas kiekvienos valstybės narės, naudojančios tokią kopiją, teritorijoje. Dalinėje nacionalinėje kopijoje yra bent šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies a–v punktuose išvardyti duomenys. Paieška kitų valstybių narių N.SIS duomenų rinkmenose negalima.

3.CS-SIS atlieka techninės priežiūros ir administravimo funkcijas, o atsarginė CS-SIS gali užtikrinti visas pagrindinės CS-SIS funkcijas šios sistemos gedimo atveju. CS-SIS ir atsarginė CS-SIS yra dviejose Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros, įsteigtos Reglamentu (ES) Nr. 1077/2011 70 (toliau – Agentūra), techninėse stotyse. CS-SIS arba atsarginėje CS-SIS gali būti papildoma SIS duomenų bazės kopija ir jomis gali būti vienu metu aktyviai naudojamasi, jeigu abi pajėgia tvarkyti visas operacijas, susijusias su SIS perspėjimais.

4.CS-SIS teikia paslaugas, būtinas SIS duomenų įvedimui ir tvarkymui, įskaitant paieškos SIS duomenų bazėje vykdymą. CS-SIS funkcijos:

(a)nacionalinių kopijų atnaujinimas internetu;

(b)nacionalinių kopijų ir SIS duomenų bazės sinchronizavimo ir nuoseklumo užtikrinimas;

(c)nacionalinių kopijų sukūrimo ir atstatymo operacijų vykdymas;

(d)nepertraukiamos prieigos užtikrinimas.

5 straipsnis
Išlaidos

1.Centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros eksploatavimo, priežiūros ir tolesnės plėtotės išlaidos padengiamos iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto.

2.Šios išlaidos apima su CS-SIS susijusį darbą, kuriuo užtikrinamas 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų teikimas.

3.Kiekvienos N.SIS sukūrimo, eksploatavimo, priežiūros ir tolesnės plėtotės išlaidas padengia atitinkama valstybė narė.

II SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIGOS

6 straipsnis
Nacionalinės sistemos

Kiekviena valstybė narė atsako už savo N.SIS sukūrimą, eksploatavimą, priežiūrą bei tolesnį plėtojimą ir savo N.SIS prijungimą prie NI-SIS.

Kiekviena valstybė narė atsako už nuolatinio N.SIS eksploatavimo užtikrinimą, N.SIS prijungimą prie NI-SIS ir nepertraukiamos prieigos prie SIS duomenų užtikrinimą galutiniams naudotojams.

7 straipsnis
N.SIS tarnyba ir SIRENE biuras

1.Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją (N.SIS tarnybą), kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už N.SIS.

Ši institucija atsako už sklandų N.SIS eksploatavimą ir jos saugumą, kompetentingoms institucijoms užtikrina prieigą prie SIS ir imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų. Ji atsako už tai, kad galutiniai naudotojai galėtų tinkamai naudotis visomis SIS funkcijomis.

Kiekviena valstybė narė savo perspėjimus perduoda per savo N.SIS tarnybą.

2.Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją (SIRENE biurą), užtikrinančią keitimąsi visa papildoma informacija ir prieigą prie jos pagal SIRENE vadovo nuostatas, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

Šie biurai taip pat koordinuoja į SIS įvestos informacijos kokybės tikrinimą. Šiais tikslais jiems suteikiama prieiga prie SIS tvarkomų duomenų.

3.Valstybės narės praneša Agentūrai apie savo N.SIS II tarnybą ir SIRENE biurą. Agentūra paskelbia jų sąrašą kartu su 36 straipsnio 8 dalyje nurodytu sąrašu.

8 straipsnis
Keitimasis papildoma informacija

1.Papildoma informacija keičiamasi pagal SIRENE vadovo nuostatas ir naudojantis ryšių infrastruktūra. Valstybės narės teikia būtinus techninius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrinta nuolatinė prieiga prie papildomos informacijos ir keitimasis ja. Jei ryšių infrastruktūra naudotis neįmanoma, valstybės narės papildoma informacija gali keistis kitomis tinkamai apsaugotomis techninėmis priemonėmis.

2.Papildoma informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo perduota pagal 43 straipsnį, nebent gautas išankstinis perspėjančiosios valstybės narės sutikimas.

3.SIRENE biurai savo užduotis atlieka greitai ir veiksmingai: į prašymus atsakoma kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 12 valandų nuo prašymo gavimo.

4.Išsamios keitimosi papildoma informacija taisyklės SIRENE vadovo pavidalu priimamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

9 straipsnis
Techninių ir funkcinių reikalavimų laikymasis

1.Kad užtikrintų greitą ir veiksmingą duomenų perdavimą, kiekviena valstybė narė, kurdama savo N.SIS, laikosi bendrų standartų, protokolų ir techninių procedūrų, nustatytų siekiant užtikrinti jų N.SIS atitiktį CS-SIS. Šie bendri standartai, protokolai ir techninės procedūros nustatomi ir plėtojami taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.Valstybės narės, naudodamosi per CS-SIS teikiamomis paslaugomis, užtikrina, kad nacionalinėje kopijoje laikomi duomenys, taikant automatinio atnaujinimo priemones, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, būtų identiški ir atitiktų SIS duomenų bazėje esančius duomenis ir kad atliekant paiešką nacionalinėje kopijoje būtų gaunami tokie patys rezultatai kaip ir atliekant paiešką SIS duomenų bazėje. Galutiniai naudotojai gauna jų užduotims atlikti būtinus duomenis, visų pirma visus duomenų subjekto tapatybei nustatyti ir reikiamam veiksmui imtis būtinus duomenis.

10 straipsnis
Saugumo užtikrinimas valstybėse narėse

1.Kiekviena valstybė narė priima būtinas priemones, susijusias su jos N.SIS, įskaitant saugumo planą, veiklos tęstinumo planą ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą, kad:

(a)fiziškai apsaugotų duomenis, be kita ko, parengdama nenumatytų atvejų planus ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti;

(b)neįgaliotiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie asmens duomenų tvarkymui naudojamos duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);

(c)užkirstų kelią neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

(d)užkirstų kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir neteisėtam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar panaikinimui (laikymo kontrolė);

(e)neįgaliotiems asmenims, besinaudojantiems duomenų perdavimo įranga, būtų užkirstas kelias naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistemomis (naudotojų kontrolė);

(f)užtikrintų, jog asmenims, kuriems leista naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistema, prieiga būtų suteikta tik prie tų duomenų, kuriuos apima jų prieigos leidimas, naudojant tik asmeninius ir unikalius naudotojo tapatybės atpažinties kodus ir konfidencialius prieigos būdus (prieigos prie duomenų kontrolė);

(g)užtikrintų, jog visos institucijos, turinčios prieigos prie SIS arba prieigos prie duomenų tvarkymo įrangos teisę, sukurtų aprašus, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų teisę, teisę juos įvesti, atnaujinti, panaikinti ir atlikti jų paiešką, funkcijos ir pareigos, ir leistų 50 straipsnio 1 dalyje nurodytoms nacionalinėms priežiūros institucijoms jų prašymu nedelsiant susipažinti su tais aprašais (personalo aprašai);

(h)užtikrintų galimybę patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);

(i)užtikrintų galimybę vėliau patikrinti ir nustatyti, kokius asmens duomenis, kada, kas ir kokiu tikslu įvedė į automatizuoto duomenų tvarkymo sistemas (įvedimo kontrolė);

(j)užkirstų kelią neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar panaikinimui perkeliant asmens duomenis arba gabenant duomenų laikmenas, visų pirma naudojantis tinkamais šifravimo metodais (gabenimo kontrolė);

(k)stebėtų šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių efektyvumą ir imtųsi būtinų su vidaus stebėjimu susijusių organizacinių priemonių (savikontrolė).

2.Valstybės narės imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių papildomos informacijos tvarkymo ir keitimosi ja srityje, įskaitant SIRENE biuro patalpų apsaugos užtikrinimą.

3.Valstybės narės imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių, kad būtų užtikrintas SIS duomenų saugumas, kai juos tvarko 29 straipsnyje nurodytos institucijos.

11 straipsnis
Konfidencialumo užtikrinimas valstybėse narėse

Kiekviena valstybė narė profesinę paslaptį ar kitas lygiavertes konfidencialumo pareigas reglamentuojančias taisykles pagal savo nacionalinę teisę taiko visiems su SIS duomenimis ir papildoma informacija dirbantiems asmenims ir įstaigoms. Ši prievolė taip pat taikoma tiems asmenims išėjus iš tarnybos ar darbo arba toms įstaigoms nutraukus savo veiklą.

12 straipsnis
Registravimas nacionaliniu lygmeniu

1.Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas prieigos prie asmens duomenų ir keitimosi jais CS-SIS atvejis būtų registruojamas N.SIS siekiant patikrinti, ar paieška yra teisėta, vykdyti duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinti tinkamą N.SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą.

2.Šiuose įrašuose visų pirma nurodoma perspėjimo istorija, duomenų tvarkymo data ir laikas, paieškai atlikti naudotų duomenų rūšis, nuoroda į perduotų duomenų rūšį ir kompetentingos institucijos bei asmens, atsakingų už duomenų tvarkymą, pavadinimas, vardas ir pavardė.

3.Jei paieška atliekama naudojant daktiloskopinius duomenis arba veido atvaizdą pagal 22 straipsnį, šiuose įrašuose visų pirma nurodoma paieškai atlikti naudotų duomenų rūšis, nuorodos į perduotų duomenų rūšį ir kompetentingos institucijos bei asmens, atsakingų už duomenų tvarkymą, pavadinimas, vardas ir pavardė.

4.Įrašai gali būti naudojami tik 1 dalyje nurodytu tikslu ir panaikinami ne anksčiau kaip po vienerių metų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo jų sukūrimo.

5.Įrašus galima saugoti ilgiau, jei jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.

6.Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už tikrinimą, ar paieška yra teisėta, duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančioms tinkamą N.SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, atsižvelgus į jų kompetenciją ir joms paprašius, suteikiama prieiga prie šių įrašų, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas.

13 straipsnis
Savikontrolė

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti prieigos prie SIS duomenų teisę, imtųsi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, ir prireikus bendradarbiautų su nacionaline priežiūros institucija.

14 straipsnis
Darbuotojų mokymas

Prieš suteikiant leidimą tvarkyti SIS laikomus duomenis ir periodiškai po prieigos prie SIS duomenų teisės suteikimo prieigos prie SIS teisę turinčių institucijų darbuotojai tinkamai mokomi duomenų saugumo bei duomenų apsaugos taisyklių ir SIRENE vadove nustatytų duomenų tvarkymo procedūrų. Darbuotojai informuojami apie visas susijusias nusikalstamas veikas ir bausmes.

III SKYRIUS

AGENTŪROS PAREIGOS

15 straipsnis
Sistemos operacijų valdymas

1.Agentūra atsakinga už centrinės SIS operacijų valdymą. Agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę, centrinei SIS visada būtų naudojamos pažangiausios turimos technologijos.

2.Agentūra taip pat atsako už šias su ryšių infrastruktūra susijusias užduotis:

(a)priežiūrą;

(b)saugumo užtikrinimą;

(c)valstybių narių ir paslaugų teikėjo tarpusavio ryšių koordinavimą.

3.Komisija atsako už visas kitas su ryšių infrastruktūra susijusias užduotis, visų pirma:

(a)su biudžeto vykdymu susijusias užduotis;

(b)pirkimus ir atnaujinimą;

(c)sutartinius reikalus.

4.Agentūra taip pat atsako už šias su SIRENE biurais ir su SIRENE biurų tarpusavio ryšiais susijusias užduotis:

(a)bandymų koordinavimą ir valdymą;

(b)SIRENE biurams keistis papildoma informacija skirtų techninių specifikacijų ir ryšių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą, ryšių infrastruktūrą ir techninio pobūdžio pakeitimų poveikio, kai jis daromas tiek SIS, tiek SIRENE biurų keitimuisi papildoma informacija, valdymą.

5.Agentūra sukuria ir prižiūri duomenų CS-SIS kokybės tikrinimo mechanizmą bei procedūras ir valstybėms narėms reguliariai teikia ataskaitas. Agentūra reguliariai teikia Komisijai ataskaitą apie iškilusias problemas ir atitinkamas valstybes nares. Šis mechanizmas, procedūros ir atitikties duomenų kokybės reikalavimams aiškinimas nustatomi ir plėtojami taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6.Centrinės SIS operacijų valdymas apima visas užduotis, reikalingas tam, kad centrinė SIS veiktų visą parą be išeiginių, ypač techninės priežiūros darbą bei techninį plėtojimą, būtinus, kad sistema veiktų sklandžiai. Prie tokių užduočių, be kita ko, taip pat priskiriami bandymai, kuriais užtikrinama, kad centrinė SIS ir nacionalinės sistemos veiktų pagal techninius ir funkcinius reikalavimus, kaip nustatyta šio reglamento 9 straipsnyje.

16 straipsnis
Saugumas

1.Agentūra priima būtinas priemones, įskaitant centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros saugumo planą, veiklos tęstinumo planą ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą, kad:

(a)fiziškai apsaugotų duomenis, be kita ko, parengdama nenumatytų atvejų planus ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti;

(b)neįgaliotiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie asmens duomenų tvarkymui naudojamos duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);

(c)užkirstų kelią neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

(d)užkirstų kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir neteisėtam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar panaikinimui (laikymo kontrolė);

(e)neįgaliotiems asmenims, besinaudojantiems duomenų perdavimo įranga, būtų užkirstas kelias naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistemomis (naudotojų kontrolė);

(f)užtikrintų, jog asmenims, kuriems leista naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistema, prieiga būtų suteikta tik prie tų duomenų, kuriuos apima jų prieigos leidimas, naudojant tik asmeninius ir unikalius naudotojo tapatybės atpažinties kodus ir konfidencialius prieigos būdus (prieigos prie duomenų kontrolė);

(g)sukurtų aprašus, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų arba prieigos prie duomenų tvarkymo įrangos teisę, funkcijos bei pareigos, ir leistų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, nurodytam 51 straipsnyje, jo prašymu, nedelsiant tais aprašais naudotis (personalo aprašai);

(h)užtikrintų galimybę patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);

(i)užtikrintų galimybę vėliau patikrinti ir nustatyti, kokius asmens duomenis, kada ir kas įvedė į automatizuoto duomenų tvarkymo sistemas (įvedimo kontrolė);

(j)užkirstų kelią neteisėtam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar panaikinimui perkeliant asmens duomenis arba gabenant duomenų laikmenas, visų pirma naudojantis tinkamais šifravimo metodais (gabenimo kontrolė);

(k)stebėtų šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių veiksmingumą ir imtųsi būtinų su vidaus stebėjimu susijusių organizacinių priemonių, siekdama užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi (savikontrolė).

2.Agentūra imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių, kad būtų užtikrintas papildomos informacijos tvarkymo ir keitimosi ja naudojantis ryšių infrastruktūra saugumas.

17 straipsnis
Agentūros užtikrinamas konfidencialumas

1.Nedarydama poveikio Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 17 straipsniui, Agentūra visiems su SIS duomenimis dirbantiems savo darbuotojams taiko atitinkamas profesinę paslaptį ar kitas lygiavertes konfidencialumo pareigas reglamentuojančias taisykles, palyginamas su šio reglamento 11 straipsnyje nustatytais standartais. Ši prievolė taip pat taikoma tiems asmenims išėjus iš tarnybos ar darbo arba nutraukus savo veiklą.

2.Agentūra imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių priemonių, kad būtų užtikrintas keitimosi papildoma informacija naudojantis ryšių infrastruktūra konfidencialumas.

18 straipsnis
Registravimas centriniu lygmeniu

1.Agentūra užtikrina, kad kiekvienas prieigos prie CS-SIS laikomų asmens duomenų ir keitimosi jais atvejis 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais būtų registruojamas.

2.Šiuose įrašuose visų pirma nurodoma perspėjimų istorija, duomenų perdavimo data ir laikas, duomenų, naudotų paieškai atlikti, rūšis, nuorodos į perduotų duomenų rūšį bei kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas.

3.Jeigu paieška atliekama naudojant daktiloskopinius duomenis ar veido atvaizdą pagal 22 ir 28 straipsnius, šiuose įrašuose nurodoma visų pirma duomenų, naudotų paieškai atlikti, rūšis, nuorodos į perduotų duomenų rūšį ir kompetentingos institucijos bei asmens, atsakingų už duomenų tvarkymą, pavadinimas, vardas ir pavardė.

4.Įrašai gali būti naudojami tik 1 dalyje minėtais tikslais ir yra panaikinami ne anksčiau kaip po vienų metų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo jų sukūrimo. Įrašai, kuriuose nurodoma perspėjimų istorija, ištrinami ne anksčiau kaip po vienų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo perspėjimų panaikinimo.

5.Įrašus galima saugoti ilgiau, jeigu jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.

6.Kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už patikrinimą, ar paieška yra teisėta, duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančioms tinkamą CS-SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, atsižvelgus į jų kompetenciją ir jų prašymu, suteikiama prieiga prie šių įrašų, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas.

IV SKYRIUS

INFORMACIJA VISUOMENEI

19 straipsnis
Informavimo apie
SIS kampanijos

Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, reguliariai rengia informavimo kampanijas, per kurias visuomenė supažindama su SIS tikslais, laikomais duomenimis, prieigą prie SIS turinčiomis institucijomis ir duomenų subjektų teisėmis. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su savo nacionalinėmis priežiūros institucijomis, parengia ir įgyvendina priemones, būtinas bendrai informuoti savo piliečius apie SIS.

V SKYRIUS

PERSPĖJIMAI DĖL TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ, PASKELBTI ATSISAKYMO LEISTI ATVYKTI IR BŪTI TIKSLU

20 straipsnis
Duomenų kategorijos

1.Nedarant poveikio šio reglamento 8 straipsnio 1 daliai ar jo nuostatoms dėl papildomų duomenų laikymo, SIS yra tik tų kategorijų duomenys, kuriuos kiekviena valstybė narė pateikia 24 straipsnyje nurodytais tikslais.

2.Apie asmenis, dėl kurių paskelbtas perspėjimas, pateikiama tik ši informacija:

(a)pavardė (-ės);

(b)vardas (-ai);

(c)pavardė (-ės), vardas (-ai), gautas (-i) gimus;

(d)visos anksčiau naudotos pavardės ir pravardės;

(e)visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;

(f)gimimo vieta;

(g)gimimo data;

(h)lytis;

(i)pilietybė (-ės);

(j)ar atitinkamas asmuo yra ginkluotas, linkęs smurtauti, yra pabėgęs ar vykdo bet kokią Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytą veiklą;

(k)perspėjimo priežastis;

(l)perspėjimą skelbianti institucija;

(m)nuoroda į sprendimą, kuriuo pagrįstas perspėjimas;

(n)vykdytinas veiksmas;

(o)sąsaja (-os) su kitais perspėjimais, skelbiamais SIS pagal 38 straipsnį;

(p)informacija apie tai, ar atitinkamas asmuo yra ES piliečio ar kito asmens, turinčio teises laisvai judėti, kaip nurodyta 25 straipsnyje, šeimos narys;

(q)informacija apie tai, ar sprendimas dėl atsisakymo leisti atvykti grindžiamas:

ankstesniu teistumu, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalies a punkte,

didelė grėsme saugumui, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalies b punkte,

draudimu atvykti, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalyje arba

ribojamąja priemone, kaip nurodyta 27 straipsnyje;

(r)nusikalstamos veikos rūšis (perspėjimų, paskelbtų pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį, atveju);

(s)asmens tapatybės dokumento kategorija;

(t)asmens tapatybės dokumento išdavimo šalis;

(u)asmens tapatybės dokumento numeris (-iai);

(v)asmens tapatybės dokumento išdavimo data;

(w)nuotraukos ir veido atvaizdai;

(x)daktiloskopiniai duomenys;

(y)asmens tapatybės dokumento spalvota kopija.

3.2 dalyje nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, panaikinimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.2 dalyje nurodytų duomenų paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Šios techninės taisyklės panašios į paieškai CS-SIS, nacionalinėse kopijose ir techninėse kopijose, kaip nurodyta 36 straipsnyje, skirtas taisykles ir jos grindžiamos bendrais standartais, kurie nustatomi ir plėtojami taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

21 straipsnis
Proporcingumo principas

1.Prieš paskelbdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, aktualus ir svarbus, kad būtų pagrindo įvesti perspėjimą į SIS.

2.Taikydamos 24 straipsnio 2 dalį valstybės narės tokį perspėjimą dėl trečiųjų šalių piliečių sukuria visais atvejais, jeigu nusikalstama veika patenka į Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 71  1–4 straipsnių taikymo sritį.

22 straipsnis
Specialios nuotraukų, veido atvaizdų ir daktiloskopinių duomenų įvedimo taisyklės

1.20 straipsnio 2 dalies w ir x punktuose nurodyti duomenys į SIS įvedami tik patikrinus jų kokybę, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi būtiniausių duomenų kokybės standartų.

2.Nustatomi 1 dalyje nurodytų duomenų laikymui taikytini kokybės standartai. Tokių standartų specifikacijos nustatomos ir atnaujinamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

23 straipsnis
Perspėjimo įvedimo reikalavimai

1.Perspėjimas negali būti įvestas neturint 20 straipsnio 2 dalies a, g, k, m, n ir q punktuose nurodytų duomenų. Kai perspėjimas grindžiamas pagal 24 straipsnio 2 dalį priimtu sprendimu, taip pat įvedami 20 straipsnio 2 dalies r punkte nurodyti duomenys.

2.Jei žinomi, taip pat įvedami visi kiti 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys.

24 straipsnis
Perspėjimų dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti paskelbimo sąlygos

1.Duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, dėl kurių paskelbtas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti, į SIS įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, grindžiamu kompetentingų administracinių arba teisminių institucijų sprendimu, priimtu pagal nacionalinės proceso teisės normas, atsižvelgus į individualų vertinimą. Skundai dėl tų sprendimų nagrinėjami nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka.

2.Perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai:

(a)trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

(b)yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkų nusikaltimą, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje.

3.Perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas yra draudimas atvykti, paskelbtas taikant procedūras pagal Direktyvą 2008/115/EB. Perspėjančioji valstybė narė užtikrina, kad perspėjimas SIS aktyvuojamas grąžinus atitinkamą trečiosios šalies pilietį. Perspėjančiajai valstybei narei apie grąžinimo patvirtinimą pranešama pagal Reglamento (ES) 2018/xxx [Grąžinimo reglamentas] 6 straipsnį.

25 straipsnis
Perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteikta teisė laisvai judėti Sąjungoje, įvedimo sąlygos

1.Perspėjimas dėl trečiosios šalies piliečio, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Sąjungoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB 72 , įvedamas laikantis tai direktyvai įgyvendinti priimtų priemonių.

2.Nustačius atitiktį su pagal 24 straipsnį paskelbtu perspėjimu dėl trečiosios šalies piliečio, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Sąjungoje, vykdančioji valstybė narė nedelsdama konsultuojasi su perspėjančiąja valstybe nare pasikeisdama papildoma informacija, kad nedelsiant nuspręstų, kokių veiksmų reikia imtis.

26 straipsnis
Konsultavimosi procedūra

1.Jeigu valstybė narė svarsto galimybę išduoti leidimą gyventi arba kitą teisę joje būti suteikiantį leidimą trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio kita valstybė narė yra paskelbusi perspėjimą dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti, ji pirmiausia konsultuojasi su perspėjančiąja valstybe nare pasikeisdama papildoma informacija ir atsižvelgia į tos valstybės narės interesus. Perspėjančioji valstybė narė per septynias dienas pateikia galutinį atsakymą. Jeigu valstybė narė, svarstanti galimybę išduoti leidimą gyventi arba kitą teisę joje būti suteikiantį leidimą, priima sprendimą jį išduoti, perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti panaikinamas.

2.Jeigu valstybė narė svarsto galimybę įvesti perspėjimą dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti, susijusį su trečiosios šalies piliečiu, turinčiu kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar kitą teisę joje būti suteikiantį leidimą, ji pirmiausia konsultuojasi su leidimą išdavusia valstybe nare pasikeisdama papildoma informacija ir atsižvelgia į tos valstybės narės interesus. Leidimą išdavusi valstybė narė per septynias dienas pateikia galutinį atsakymą. Jeigu leidimą išdavusi valstybė narė priima sprendimą palikti jį galioti, perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti neįvedamas.

3.Nustačius atitiktį su perspėjimu dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti, susijusiu su trečiosios šalies piliečiu, turinčiu galiojantį leidimą gyventi arba kitą teisę būti suteikiantį leidimą, vykdančioji valstybė narė nedelsdama konsultuojasi atitinkamai su leidimą gyventi išdavusia valstybe nare ir su perspėjančiąja valstybe nare pasikeisdama papildoma informacija, kad nedelsiant nuspręstų, ar galima imtis veiksmų. Jeigu nusprendžiama palikti leidimą gyventi galioti, perspėjimas panaikinamas.

4.Valstybės narės kasmet teikia Agentūrai konsultacijų, vykdytų pagal 1–3 dalis, statistinius duomenis.

27 straipsnis
Perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, paskelbimo sąlygos

1.Perspėjimai, susiję su trečiosios šalies piliečiais, kuriems pagal Tarybos priimtus teisės aktus taikoma ribojamoji priemonė, kuria siekiama neleisti atvykti į valstybių narių teritoriją arba vykti per ją tranzitu, įskaitant priemones, kuriomis įgyvendinamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos paskelbtas draudimas keliauti, jei tenkinami duomenų kokybės reikalavimai, įvedami į SIS atsisakymo leisti atvykti ir būti tikslu.

2.Valstybė narė, visų valstybių narių vardu atsakinga už šių perspėjimų įvedimą, atnaujinimą ir panaikinimą, paskiriama priimant atitinkamą pagal Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį taikytiną priemonę. Atsakingos valstybės narės skyrimo procedūra nustatoma ir plėtojama taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

VI SKYRIUS

PAIEŠKA PAGAL BIOMETRINIUS DUOMENIS

28 straipsnis
Specialios
tikrinimo arba paieškos naudojant nuotraukas, veido atvaizdus ir daktiloskopinius duomenis taisyklės

1.Nuotraukos, veido atvaizdai ir daktiloskopiniai duomenys iš SIS gaunami siekiant patikrinti asmens, kuris buvo rastas atlikus raidinę ir skaitmeninę paiešką SIS, tapatybę.

2.Daktiloskopiniai duomenys taip pat gali būti naudojami asmens tapatybei nustatyti. SIS laikomi daktiloskopiniai duomenys naudojami siekiant nustatyti asmens tapatybę, jei to negalima padaryti kitomis priemonėmis.

3.Taip pat galima SIS laikomų daktiloskopinių duomenų, susijusių su perspėjimais, paskelbtais pagal 24 straipsnį, paieška pagal išsamius arba neišsamius pirštų ar delnų atspaudų, rastų tiriamų nusikaltimų vietose, rinkinius, kai yra didelė tikimybė, kad jie priklauso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, jeigu kompetentingos institucijos, naudodamosi bet kuriomis kitomis nacionalinėmis, Europos ar tarptautinėmis duomenų bazėmis, negali nustatyti asmens tapatybės.

4.Kai tik atsiranda techninė galimybė ir kartu užtikrinant didelį tapatybės nustatymo patikimumą, asmens tapatybei nustatyti gali būti naudojamos nuotraukos ir veido atvaizdai. Asmens tapatybė pagal nuotraukas ar veido atvaizdus nustatoma tik įprastiniuose sienos perėjimo punktuose, kuriuose naudojamos savitarnos sistemos ir automatizuotos sienų kontrolės sistemos.

VII SKYRIUS

PRIEIGOS PRIE PERSPĖJIMŲ TEISĖ IR JŲ SAUGOJIMAS

29 straipsnis
Institucijos, turinčios prieigos prie perspėjimų teisę

1.Prieiga prie į SIS įvestų duomenų ir teisė atlikti tokių duomenų paiešką tiesiogiai ar SIS duomenų kopijoje suteikiama institucijoms, atsakingoms už trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymą, siekiant vykdyti:

(a)sienų kontrolę pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas);

(b)policijos ir muitinės atitinkamoje valstybėje narėje atliekamus patikrinimus ir paskirtų institucijų atliekamų tokių patikrinimų koordinavimą;

(c)kitus teisėsaugos veiksmus, atliekamus vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą atitinkamoje valstybėje narėje;

(d)su trečiųjų šalių piliečių atvykimu ir buvimu valstybių narių teritorijoje susijusių sąlygų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, įskaitant sprendimus dėl leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų, taip pat dėl trečiųjų šalių piliečių grąžinimo;

(e)prašymo išduoti vizą nagrinėjimą ir su tais prašymais susijusių sprendimų, įskaitant dėl vizų panaikinimo, atšaukimo ar galiojimo pratęsimo, priėmimą, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 810/2009 73 .

2.24 straipsnio 2 bei 3 dalių ir 27 straipsnio taikymo tikslais prieigos prie į SIS įvestų duomenų teise ir teise atlikti tokių duomenų tiesioginę paiešką vykdydamos joms pagal nacionalinę teisę pavestas užduotis taip pat gali naudotis nacionalinės teisminės institucijos, įskaitant institucijas, kurios baudžiamajame procese atsakingos už baudžiamųjų bylų iškėlimą ir už teisminį tyrimą iki oficialaus kaltinimo pareiškimo, ir jų koordinuojančios institucijos.

3.Prieigos prie duomenų apie su asmenimis susijusius dokumentus, įvestus pagal Reglamento (ES) 2018/xxx [policijos bendradarbiavimas ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose] 38 straipsnio 2 dalies j ir k punktus, teise ir teise atlikti tokių duomenų paiešką taip pat gali naudotis 1 dalies d punkte nurodytos teisminės institucijos. Šių institucijų prieiga prie duomenų reglamentuojama kiekvienos valstybės narės teise.

4.Šiame straipsnyje nurodytos institucijos įtraukiamos į 36 straipsnio 8 dalyje nurodytą sąrašą.

30 straipsnis
Europolo prieiga prie SIS duomenų

1.Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), neviršydama savo įgaliojimų, turi prieigos prie duomenų, įvestų į SIS, teisę ir teisę atlikti jų paiešką.

2.Jeigu Europolo atlikta paieška atskleidžia, kad SIS yra perspėjimas, Europolas Reglamente (ES) 2016/794 nustatytais kanalais apie tai informuoja perspėjančiąją valstybę narę.

3.Atliekant paiešką SIS gauta informacija naudojama gavus atitinkamos valstybės narės sutikimą. Jeigu valstybė narė leidžia naudoti tokią informaciją, ją Europolas naudoja vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2016/794. Europolas tokią informaciją trečiosioms šalimis ir trečiosioms įstaigoms gali perduoti tik gavęs atitinkamos valstybės narės sutikimą.

4.Pagal Reglamento (ES) 2016/794 nuostatas Europolas gali prašyti, kad atitinkama valstybė narė pateiktų daugiau informacijos.

5.Europolas:

(a)nedarydamas poveikio 3, 4 ir 6 dalims, neprijungia SIS dalių prie Europolo eksploatuojamos ar jame esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkelia SIS esančių duomenų, prie kurių jis turi prieigą, taip pat neatsisiunčia ar kitaip nekopijuoja jokios SIS dalies;

(b)prieigą prie duomenų, įvestų į SIS, suteikia tik specialiai įgaliotiems Europolo darbuotojams;

(c)priima ir taiko 10 ir 11 straipsniuose nustatytas priemones;

(d)leidžia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui tikrinti Europolo veiklą, vykdomą naudojantis savo prieigos prie SIS teise ir į ją įvestų duomenų paieškos teise.

6.Duomenys gali būti kopijuojami tik techniniais tikslais ir tik jei toks kopijavimas būtinas tam, kad tinkamai įgalioti Europolo darbuotojai galėtų atlikti tiesioginę paiešką. Tokioms kopijoms taikomos šio reglamento nuostatos. Techninė kopija naudojama SIS duomenų laikymui tol, kol atliekama tokių duomenų paieška. Atlikus duomenų paiešką, duomenys panaikinami. Toks duomenų naudojimas nelaikomas neteisėtu SIS duomenų atsisiuntimu ar kopijavimu. Perspėjimo duomenų, valstybių narių paskelbtų papildomų duomenų arba duomenų iš CS-SIS Europolas nekopijuoja į kitas Europolo sistemas.

7.Visos 6 dalyje nurodytos kopijos, dėl kurių atsiranda nuo tinklo atjungtos duomenų bazės, gali būti saugomos ne ilgesnį kaip 48 valandų laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas tik ekstremaliosios situacijos atveju iki tol, kol ekstremalioji situacija pasibaigs. Apie visus tokius pratęsimus Europolas praneša Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

8.Europolas gali gauti ir tvarkyti papildomą informaciją apie atitinkamus SIS perspėjimus, jeigu tinkamai taikomos 2–7 pastraipose nurodytos duomenų tvarkymo taisyklės.

9.Siekiant tikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, užtikrinti savikontrolę ir tinkamą duomenų saugumą bei vientisumą, Europolas turėtų registruoti kiekvieną prieigos prie duomenų ir jų paieškos atvejį. Tokie įrašai ir dokumentai nelaikomi neteisėtu bet kurios SIS dalies atsisiuntimu ar kopijavimu.

31 straipsnis
Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių da
rbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupių narių prieiga prie SIS duomenų

1.Pagal Reglamento (ES) 2016/1624 40 straipsnio 8 dalį Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių nariai ir migracijos valdymo rėmimo grupių nariai pagal savo įgaliojimus turi prieigos prie SIS duomenų ir paieškos joje teisę.

2.Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupių nariai pagal 1 dalį prieigą prie SIS duomenų turi ir paiešką joje atlieka naudodamiesi technine sąsaja, kurią sukuria ir tvarko Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, kaip nurodyta 32 straipsnio 2 dalyje.

3.Jeigu Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupių nario atlikta paieška atskleidžia, kad SIS yra perspėjimas, apie tai informuojama perspėjančioji valstybė narė. Pagal Reglamento (ES) 2016/1624 40 straipsnį būrių ar grupių nariai imtis veiksmų reaguojant į perspėjimą SIS gali tik pagal priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnų arba su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų nurodymus ir, paprastai, jiems esant. Priimančioji valstybė narė gali įgalioti būrių narius veikti jos vardu.

4.Pagal 12 straipsnio nuostatas registruojamas kiekvienas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupių nario prieigos ir atliktos paieškos atvejis, taip pat kiekvienas gautų duomenų panaudojimo atvejis.

5.Prieiga prie duomenų, įvestų į SIS, suteikiama tik Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupės nariui ir nesuteikiama jokiems kitiems būrių ar grupių nariams.

6.Priimamos ir taikomos 10 ir 11 straipsniuose nurodytos saugumo ir konfidencialumo užtikrinimo priemonės.

32 straipsnis
Europos s
ienų ir pakrančių apsaugos agentūros prieiga prie SIS duomenų

1.Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra grėsmių, kurios gali daryti poveikį išorės sienų veikimui arba saugumui, analizės tikslu turi prieigos prie SIS teisę ir teisę atlikti į ją įvestų duomenų paiešką pagal 24 ir 27 straipsnius.

2.31 straipsnio 2 dalies ir šio straipsnio 1 dalies taikymo tikslais Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra sukuria ir tvarko techninę sąsają, per kurią tiesiogiai jungiamasi prie centrinės SIS.

3.Jeigu Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros atlikta paieška atskleidžia, kad SIS yra perspėjimas, ji informuoja apie tai perspėjančiąją valstybę narę.

4.Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, vykdydama Reglamentu, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), jai pavestas užduotis, turi prieigos prie į SIS įvestų duomenų teisę ir teisę juos patikrinti pagal 24 ir 27 straipsnius.

5.Jeigu Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai patikrinus 2 dalies taikymo tikslais paaiškėja, kad SIS yra perspėjimas, taikoma Reglamento, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), 22 straipsnyje nustatyta procedūra.

6.Nė viena šio straipsnio nuostata nėra aiškinama kaip turinti įtakos Reglamento (ES) 2016/1624 nuostatoms dėl duomenų apsaugos ir atsakomybės už Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomą neteisėtą ar neteisingą tokių duomenų tvarkymą.

7.Pagal 12 straipsnio nuostatas registruojamas kiekvienas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros prieigos ir atliktos paieškos atvejis ir kiekvienas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros gautų duomenų panaudojimo atvejis.

8.Išskyrus atvejus, kai būtina atlikti užduotis pagal Reglamentą, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), jokia SIS dalis neprijungiama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros eksploatuojamos ar joje esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkeliami SIS esantys duomenys, prie kurių Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turi prieigą. Taip pat jokia SIS dalis neatsisiunčiama. Prieigos ir paieškos atvejų įrašai nelaikomi neteisėtu bet kurios SIS dalies atsisiuntimu ar kopijavimu.

9.Priimamos ir taikomos 10 ir 11 straipsniuose nurodytos saugumo ir konfidencialumo užtikrinimo priemonės.

33 straipsnis
Prieigos taikymo sritis

Galutiniai naudotojai, įskaitant Europolą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, turi prieigą tik prie tų duomenų, kurių jiems reikia užduotims atlikti.

34 straipsnis
Perspė
jimų saugojimo laikotarpis

1.Perspėjimai, įvesti į SIS pagal šį reglamentą, laikomi ne ilgiau nei jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti.

2.Per penkerius metus nuo perspėjimo įvedimo į SIS perspėjančioji valstybė narė peržiūri būtinybę jį saugoti.

3.Kiekviena valstybė narė prireikus pagal savo nacionalinę teisę nustato trumpesnius peržiūros laikotarpius.

4.Tais atvejais, kai SIRENE biurų darbuotojai, atsakingi už duomenų kokybės koordinavimą ir tikrinimą, akivaizdžiai mato, kad perspėjimo dėl asmens tikslas pasiektas ir kad perspėjimas turėtų būti panaikintas SIS, darbuotojai apie tokį perspėjimą praneša jį sukūrusiai institucijai, kad ji atkreiptų į tai dėmesį. Institucija per 30 kalendorinių dienų nuo tokio pranešimo gavimo turi nurodyti, kad perspėjimas buvo arba bus panaikintas, arba turi nurodyti perspėjimo saugojimo priežastis. Jeigu per 30 dienų laikotarpį tokio atsakymo negaunama, perspėjimą panaikina SIRENE biuro darbuotojai. SIRENE biurai apie visas pasikartojančias problemas šioje srityje praneša nacionalinei priežiūros institucijai.

5.Peržiūros laikotarpiu perspėjančioji valstybė narė, atlikusi išsamų individualų vertinimą, kuris užregistruojamas, gali nuspręsti perspėjimą laikyti ilgiau, jei jis būtinas tiems tikslams, kuriems buvo įvestas, pasiekti. Tokiu atveju 2 dalis taip pat taikoma saugojimo laikotarpio pratęsimui. Apie kiekvieną perspėjimo saugojimo laikotarpio pratęsimą pranešama CS-SIS.

6.Perspėjimai automatiškai ištrinami pasibaigus 2 dalyje nurodytam peržiūros laikotarpiui, išskyrus tuos atvejus, kai perspėjančioji valstybė narė pagal 5 dalį pranešė CS-SIS apie perspėjimo saugojimo laikotarpio pratęsimą. CS-SIS prieš keturis mėnesius automatiškai informuoja valstybes nares apie numatomą duomenų panaikinimą sistemoje.

7.Valstybės narės saugo statistinius duomenis apie perspėjimų, kurių saugojimo laikotarpis buvo pratęstas pagal 5 dalį, skaičių.

35 straipsnis
Perspėjimų panaikinimas

1.Perspėjimai dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti pagal 24 straipsnį panaikinami, kai kompetentinga institucija atšaukia sprendimą, kurio pagrindu perspėjimas buvo įvestas, jei taikoma, po 26 straipsnyje nurodytos konsultavimosi procedūros.

2.Perspėjimai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais, kuriems taikoma ribojamoji priemonė, kaip nurodyta 27 straipsnyje, panaikinami, kai draudimo keliauti įgyvendinimo priemonės galiojimas nutraukiamas, sustabdomas arba tokia priemonė panaikinama.

3.Perspėjimai dėl asmens, kuriam suteikta valstybės, kurios piliečiai turi teisę laisvai judėti Sąjungoje, pilietybė, panaikinami iš karto po to, kai perspėjančioji valstybė narė sužino arba pagal 38 straipsnį yra informuojama apie tai, kad atitinkamam asmeniui suteikta tos valstybės pilietybė.

VIII SKYRIUS

BENDROS DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

36 straipsnis
SIS duomenų tvarkymas

1.Valstybės narės gali tvarkyti 20 straipsnyje nurodytus duomenis atsisakymo leisti atvykti į jų teritorijas arba būti jose tikslais.

2.Duomenys gali būti kopijuojami tik techniniais tikslais, jei toks kopijavimas yra būtinas, kad 29 straipsnyje nurodytos institucijos galėtų atlikti tiesioginę paiešką. Tokioms kopijoms taikomos šio reglamento nuostatos. Valstybė narė nekopijuoja kitos valstybės narės įvestų perspėjimo duomenų ar papildomų duomenų iš savo N.SIS arba CS.SIS į kitas nacionalines duomenų rinkmenas.

3.2 dalyje nurodytos techninės kopijos, dėl kurių atsiranda nuo tinklo atjungtos duomenų bazės, gali būti saugomos ne ilgesnį kaip 48 valandų laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas tik ekstremaliosios situacijos atveju iki tol, kol ekstremali situacija pasibaigs.

Nepaisant pirmos pastraipos, vizas išduodančioms institucijoms neleidžiama daryti techninių kopijų, dėl kurių atsiranda nuo tinklo atjungtos duomenų bazės, išskyrus kopijas, kurios padarytos siekiant jomis naudotis tik ekstremaliomis situacijomis, kai tinklu negalima naudotis ilgiau kaip 24 valandas.

Valstybės narės turi atnaujinamą tokių kopijų aprašą, teikia tą aprašą susipažinti savo nacionalinės priežiūros institucijai ir užtikrina, kad tokioms kopijoms būtų taikomos šio reglamento nuostatos, visų pirma 10 straipsnio nuostatos.

4.Prieiga prie duomenų suteikiama tik pagal 29 straipsnyje nurodytų nacionalinių institucijų kompetenciją ir tik tinkamai įgaliotiems darbuotojams.

5.Bet koks perspėjime pateikiamos informacijos tvarkymas kitais tikslais, nei tie, dėl kurių perspėjimas buvo įvestas į SIS, turi būti susijęs su konkrečiu atveju ir pateisinamas būtinumu užkirsti kelią neišvengiamai didelei grėsmei viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, svariais nacionalinio saugumo motyvais arba sunkaus nusikaltimo prevencijos tikslais. Tam būtina iš anksto gauti perspėjančiosios valstybės narės leidimą.

6.29 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos institucijos, laikydamosi kiekvienos valstybės narės įstatymų, gali naudoti duomenis apie su asmenimis susijusius dokumentus, kurie įvesti pagal Reglamento (ES) 2018/xxx 38 straipsnio 2 dalies j ir k punktus.

7.Bet koks duomenų naudojimas, neatitinkantis 1–6 dalių nuostatų, pagal kiekvienos valstybės narės nacionalinę teisę laikomas netinkamu naudojimu.

8.Kiekviena valstybė narė Agentūrai nusiunčia savo kompetentingų institucijų, įgaliotų atlikti SIS esančių duomenų tiesioginę paiešką pagal šį reglamentą, sąrašą ir jo pakeitimus. Tame sąraše konkrečiai nurodoma, kokių duomenų paiešką ir kokiais tikslais kiekviena institucija gali atlikti. Agentūra užtikrina, kad šis sąrašas kasmet būtų skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.Jei Sąjungos teisėje nenustatomos konkrečios nuostatos, į N.SIS įvedamiems duomenims taikoma kiekvienos valstybės narės nacionalinė teisė.

37 straipsnis
SIS duomenys ir nacionalinės bylos

1.36 straipsnio 2 dalimi nedaromas poveikis valstybės narės teisei savo nacionalinėse bylose laikyti tų SIS duomenų, su kuriais susijusio veiksmo buvo imtasi jos teritorijoje. Tokie duomenys nacionalinėse bylose laikomi ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus atvejus, kai konkrečiomis nacionalinės teisės nuostatomis nustatytas ilgesnis saugojimo laikotarpis.

2.36 straipsnio 2 dalimi nedaromas poveikis valstybės narės teisei savo nacionalinėse bylose laikyti tų duomenų, kurie nurodyti konkrečiame tos valstybės narės SIS paskelbtame perspėjime.

38 straipsnis
Informacija neįvykdžius perspėjimo

Jei prašomo veiksmo negalima atlikti, prašomoji valstybė narė nedelsdama praneša apie tai perspėjančiajai valstybei narei.

39 straipsnis
SIS tvarkomų duomenų kokybė

1.Perspėjančioji valstybė narė atsako už duomenų tikslumo, atnaujinimo ir jų įvedimo į SIS teisėtumo užtikrinimą.

2.Tik perspėjančioji valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba panaikinti savo įvestus duomenis.

3.Jei kita valstybė narė nei perspėjančioji turi įrodymų, kad kurie nors duomenys yra faktiškai neteisingi arba laikomi neteisėtai, ji, keisdamasi papildoma informacija, kuo skubiau ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie tokius įrodymus praneša apie tai perspėjančiajai valstybei narei. Perspėjančioji valstybė narė patikrina pranešimą ir prireikus nedelsdama tuos duomenis ištaiso arba panaikina.

4.Jei valstybės narės susitarimo negali pasiekti per du mėnesius nuo įrodymų pateikimo, kaip nurodyta 3 dalyje, perspėjimo nepateikusi valstybė narė šį klausimą perduoda svarstyti atitinkamoms nacionalinėms priežiūros institucijoms, kad jos priimtų sprendimą.

5.Tais atvejais, kai asmuo teigia, jog jis nėra tas asmuo, dėl kurio paskelbtas perspėjimas, valstybės narės keičiasi papildoma informacija. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad tai iš tikrųjų yra du skirtingi asmenys, tas asmuo informuojamas apie 42 straipsnyje nustatytas priemones.

6.Tais atvejais, kai SIS jau yra perspėjimas dėl asmens, kitą perspėjimą dėl jo įvedanti valstybė narė dėl to perspėjimo įvedimo susitaria su pirmąjį perspėjimą įvedusia valstybe nare. Susitariama keičiantis papildoma informacija.

40 straipsnis
Saugumo incidentai

1.Bet koks įvykis, kuris paveikė arba galėjo paveikti SIS saugumą ir kuris gali padaryti SIS duomenims žalos arba sukelti nuostolių, laikomas saugumo incidentu, ypač jei buvo pasinaudota prieiga prie duomenų arba kilo ar galėjo kilti pavojus duomenų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui.

2.Saugumo incidentai valdomi siekiant užtikrinti greitą, veiksmingą ir deramą atsaką.

3.Valstybės narės apie saugumo incidentus praneša Komisijai, Agentūrai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Agentūra apie saugumo incidentus praneša Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

4.Informacija apie saugumo incidentą, kuris paveikė arba galėjo paveikti SIS eksploatavimą valstybėje narėje arba Agentūroje, arba kuris paveikė arba galėjo paveikti kitų valstybių narių įvestų arba siunčiamų duomenų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, perduodama valstybėms narėms ir apie jį pranešama laikantis Agentūros parengto incidentų valdymo plano.

41 straipsnis
Pa
našius požymius turinčių asmenų atskyrimas

Kai įvedant naują perspėjimą paaiškėja, kad SIS jau yra duomenys apie asmenį, kurio tapatybės apibūdinimo duomuo yra toks pat, laikomasi tokios tvarkos:

(a)SIRENE biuras kreipiasi į prašančiąją instituciją siekdamas išsiaiškinti, ar perspėjimas yra dėl to paties asmens;

(b)jeigu kryžminės patikros metu paaiškėja, kad naujas perspėjimas yra dėl to paties asmens, dėl kurio SIS jau įvestas perspėjimas, SIRENE biuras taiko 39 straipsnio 6 dalyje nurodytą kelių perspėjimų įvedimo procedūrą. Jeigu patikros metu paaiškėja, kad iš tikrųjų tai yra du skirtingi asmenys, SIRENE biuras patvirtina prašymą įvesti antrą perspėjimą, jį papildydamas reikalingais duomenimis, kad būtų išvengta neteisingo asmens tapatybės nustatymo.

42 straipsnis
Papildomi duomenys nustačius neteisėtą pasinaudojimą tapatybe

1.Jeigu asmuo, kuriam iš tikrųjų skirtas perspėjimas, gali būti supainiotas su asmeniu, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, perspėjančioji valstybė narė, gavusi aiškų to asmens sutikimą, siekdama išvengti neigiamų neteisėto pasinaudojimo tapatybe padarinių, prie perspėjimo prideda su tuo asmeniu susijusius duomenis.

2.Duomenys, susiję su asmeniu, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, naudojami tik tam, kad:

(a)kompetentinga institucija galėtų atskirti asmenį, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, nuo asmens, kuriam iš tikrųjų skirtas perspėjimas;

(b)asmuo, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, galėtų patvirtinti savo tapatybę ir įrodyti, kad ja buvo neteisėtai pasinaudota.

3.Šio straipsnio tikslais į SIS gali būti įvesti ir toliau tvarkomi tik šie asmens duomenys:

(a)pavardė (-ės);

(b)vardas (-ai);

(c)pavardė (-ės), vardas (-ai), gautas (-i) gimus;

(d)anksčiau naudotos pavardės ir visos pravardės įvedamos atskirai;

(e)visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;

(f)gimimo vieta;

(g)gimimo data;

(h)lytis;

(i)veido atvaizdai;

(j)pirštų atspaudai;

(k)pilietybė (-ės);

(l)asmens tapatybės dokumento kategorija;

(m)asmens tapatybės dokumentą išdavusi šalis;

(n)asmens tapatybės dokumento numeris (-iai);

(o)asmens tapatybės dokumento išdavimo data;

(p)aukos adresas;

(q)aukos tėvo vardas ir pavardė;

(r)aukos motinos vardas ir pavardė.

4.3 dalyje nurodytų duomenų įvedimui ir tolesniam tvarkymui būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5.3 dalyje nurodyti duomenys panaikinami tuo pat metu kaip ir atitinkamas perspėjimas ar, jei to reikalauja asmuo, anksčiau.

6.Prieiga prie 3 dalyje nurodytų duomenų suteikiama tik toms institucijoms, kurios turi prieigos prie atitinkamo perspėjimo teisę. Jos tai gali daryti tik tam, kad būtų išvengta neteisingo tapatybės nustatymo.

43 straipsnis
Perspėjimų sąsajos

1.Valstybė narė gali susieti perspėjimus, kuriuos ji įveda į SIS. Tokios sąsajos paskirtis – nustatyti dviejų arba daugiau perspėjimų ryšį.

2.Sąsajos sukūrimas neturi įtakos konkrečiam veiksmui, kurio reikia imtis pagal kiekvieną susietą perspėjimą, ar kiekvieno iš susietų perspėjimų saugojimo laikotarpiui.

3.Sąsajos sukūrimas neturi įtakos šiame reglamente numatytoms prieigos teisėms. Institucijos, neturinčios prieigos prie tam tikrų kategorijų perspėjimų teisės, negali matyti susieto perspėjimo, prie kurio jos neturi prieigos.

4.Valstybė narė perspėjimų sąsają sukuria, jei tai būtina veiklos tikslu.

5.Jeigu valstybė narė mano, kad kitos valstybės narės sukurta perspėjimų sąsaja yra nesuderinama su jos nacionaline teise arba tarptautiniais įsipareigojimais, ji gali imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad iš jos nacionalinės teritorijos arba už jos teritorijos ribų esančioms jos institucijoms nebūtų suteikta prieiga prie tokios sąsajos.

6.Perspėjimų sąsajų sukūrimo techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos pagal 55 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą nagrinėjimo procedūrą.

44 straipsnis
Papildomos informacijos paskirtis ir saugojimo laikotarpis

1.Valstybės narės, siekdamos palengvinti keitimąsi papildoma informacija, SIRENE biure saugo nuorodas į sprendimus, kurių pagrindu buvo parengtas perspėjimas.

2.Keičiantis informacija gauti asmens duomenys, kuriuos SIRENE biuras laiko bylose, saugomi ne ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo pateikti, pasiekti. Bet kuriuo atveju jie panaikinami ne vėliau kaip po vienų metų nuo susijusio perspėjimo panaikinimo SIS.

3.2 dalimi nedaromas poveikis valstybės narės teisei savo nacionalinėse bylose laikyti tų duomenų, kurie yra susiję su konkrečiu tos valstybės narės paskelbtu perspėjimu ar perspėjimu, dėl kurio buvo imtasi veiksmų jos teritorijoje. Laikotarpis, kurį tokie duomenys laikomi tokiose bylose, reglamentuojamas nacionaline teise.

45 straipsnis
Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims

Pagal šį reglamentą SIS tvarkomi duomenys ir susijusi papildoma informacija neperduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms ir joms nesuteikiama galimybė su jais susipažinti.

IX SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA

46 straipsnis
Taikomi teisės aktai

1.    Pagal šį reglamentą Agentūros vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

2.    Reglamentas (ES) 2016/679 šio reglamento 29 straipsnyje nurodytų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomas, jeigu netaikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2016/680.

3.    Kai kompetentingos nacionalinės institucijos duomenis tvarko nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, įskaitant grėsmės visuomenės saugumui prevencijos užtikrinimą, taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2016/680.

47 straipsnis
Prieigos prie duomenų teisė, teisė ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai laikomus duomenis

1.Duomenų subjektai prieigos prie su jais susijusių duomenų, įvestų į SIS, teise, teise tokius duomenis taisyti ar ištrinti naudojasi pagal valstybės narės, kurioje jie šia teise nori naudotis, teisę.

2.Jei nacionalinėje teisėje tai nurodyta, nacionalinė priežiūros institucija sprendžia, ar informacija yra teikiama ir kokiais būdais tai daroma.

3.Perspėjimo nepateikusi valstybė narė informaciją apie tokius duomenis gali teikti tik prieš tai suteikusi galimybę perspėjančiajai valstybei narei išdėstyti savo poziciją. Tai daroma keičiantis papildoma informacija.

4.Valstybė narė pagal nacionalinę teisę nusprendžia neteikti visos ar dalinės informacijos duomenų subjektui tokiu mastu ir tol, kol toks dalinis ar visiškas apribojimas laikomas būtina ir proporcinga priemone demokratinėje visuomenėje, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamo fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, siekiant:

(a)netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras;

(b)išvengti kenkimo nusikalstamų veikų prevencijai, atskleidimui, tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymui;

(c)užtikrinti visuomenės saugumą;

(d)užtikrinti nacionalinį saugumą;

(e)apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.

5.Atitinkamas asmuo informuojamas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų arba greičiau, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, nuo jo prašymo leisti susipažinti su duomenimis pateikimo dienos.

6.Atitinkamas asmuo kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius arba greičiau, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, nuo prašymo ištaisyti ar ištrinti duomenis pateikimo dienos informuojamas apie tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi įgyvendinant jo teises ištaisyti ar ištrinti duomenis.

48 straipsnis
Teisė gauti informaciją

1.Trečiųjų šalių piliečiai, dėl kurių paskelbtas perspėjimas pagal šį reglamentą, informuojami pagal Direktyvos 95/46/EB 10 ir 11 straipsnius. Ši informacija pateikiama raštu, kartu su nacionalinio sprendimo, kuriuo grindžiamas perspėjimas, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje, kopija arba pateikiant nuorodą į jį.

2.Ši informacija bet kuriuo atveju nepateikiama,

(f)kai:

i)asmens duomenys nebuvo gauti iš to trečiosios šalies piliečio

ir

ii) informaciją pateikti yra neįmanoma ar pernelyg sunku;

(g)kai tas trečiosios šalies pilietis jau turi informaciją;

(h)kai pagal nacionalinę teisę leidžiama riboti teisę gauti informaciją, pirmiausia nacionalinio saugumo, gynybos, visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais.

49 straipsnis
Teisinė gynyba

1.Kiekvienas asmuo dėl prieigos prie informacijos, jos ištaisymo, panaikinimo arba ištrynimo ar žalos atlyginimo dėl su juo susijusio perspėjimo gali kreiptis į pagal bet kurios valstybės narės teisę kompetentingą teismą arba instituciją.

2.Valstybės narės įsipareigoja tarpusavyje vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų ar institucijų galutinius sprendimus, nedarant poveikio 53 straipsnio nuostatoms.

3.Siekdamos nuosekliai įvertinti, kaip užtikrinama teisinė gynyba, nacionalinės priežiūros institucijos parengia standartinę statistinių duomenų teikimo sistemą, kuria naudojantis kasmet pranešama apie:

(a)duomenų valdytojui pateiktų subjekto prieigos prašymų skaičių ir atvejų, kai prieiga prie duomenų buvo suteikta, skaičių;

(b)nacionalinei priežiūros institucijai pateiktų subjekto prieigos prašymų skaičių ir atvejų, kai prieiga prie duomenų buvo suteikta, skaičių;

(c)duomenų valdytojui pateiktų prašymų ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai laikomus duomenis skaičių ir atvejų, kai duomenys buvo ištaisyti ar panaikinti, skaičių;

(d)nacionalinei priežiūros institucijai pateiktų prašymų ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai laikomus duomenis skaičių;

(e)teismuose nagrinėjamų bylų skaičių;

(f)bylų, kuriose teismas dėl bet kokio bylos aspekto priėmė ieškovui palankų sprendimą, skaičių;

(g)visas pastabas dėl atvejų, susijusių su kitų valstybių narių teismų ar institucijų priimtų galutinių sprendimų dėl perspėjančiosios valstybės narės sukurtų perspėjimų abipusio pripažinimo.

Nacionalinių priežiūros institucijų ataskaitos perduodamos 52 straipsnyje nurodytam bendradarbiavimo mechanizmui.

50 straipsnis
N.SIS priežiūra

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nepriklausoma nacionalinė (-ės) priežiūros institucija (-os), kurią (-as) paskiria kiekviena valstybė narė ir kuriai (-ioms) suteikiami įgaliojimai, nurodyti Direktyvos (ES) 2016/680 VI skyriuje arba Reglamento (ES) 2016/679 VI skyriuje, vykdytų nepriklausomą jų teritorijoje atliekamo SIS asmens duomenų tvarkymo ir iš jų teritorijos atliekamo SIS asmens duomenų perdavimo teisėtumo ir tolimesnio keitimosi papildoma informacija bei jos tvarkymo teisėtumo stebėseną.

2.Nacionalinė priežiūros institucija užtikrina, kad duomenų tvarkymo operacijų N.SIS auditas būtų atliekamas ne rečiau kaip kas ketverius metus, laikantis tarptautinių audito standartų. Auditą atlieka nacionalinė (-ės) priežiūros institucija (-os) arba nacionalinė (-ės) priežiūros institucija (-os) tiesiogiai paveda auditą atlikti nepriklausomam duomenų apsaugos auditoriui. Nacionalinė priežiūros institucija visais atvejais kontroliuoja nepriklausomą auditorių ir prisiima atsakomybę už jo atliekamas užduotis.

3.Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė priežiūros institucija turėtų pakankamai išteklių šiuo reglamentu jai patikėtoms užduotims atlikti.

51 straipsnis
Agentūros priežiūra

1.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad Agentūra asmens duomenis tvarkytų laikydamasi šio reglamento. Atitinkamai taikomos pareigos ir įgaliojimai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 ir 47 straipsniuose.

2.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad Agentūros vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas būtų atliekamas ne rečiau kaip kas ketverius metus, laikantis tarptautinių audito standartų. Tokio audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Agentūrai, Komisijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. Agentūrai suteikiama galimybė prieš patvirtinant ataskaitą pateikti pastabas.

52 straipsnis
Nacionalinių priežiūros institucijų ir Europos duom
enų apsaugos priežiūros pareigūno bendradarbiavimas

1.Nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal savo atitinkamą kompetenciją aktyviai bendradarbiauja, vykdydami savo įsipareigojimus, ir užtikrina suderintą SIS priežiūrą.

2.Pagal savo atitinkamą kompetenciją jie keičiasi aktualia informacija, padeda vieni kitiems vykdyti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio reglamento ir kitų taikomų Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, nustatytas atliekant nepriklausomą priežiūrą ar duomenų subjektams naudojantis savo teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl bendro problemų sprendimo ir, jei reikia, didina informuotumą apie su duomenų apsauga susijusias teises.

3.2 dalyje nustatytais tikslais nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas bent du kartus per metus posėdžiauja Reglamentu (ES) 2016/679 įsteigtoje Europos duomenų apsaugos valdyboje (toliau – Valdyba). Šių posėdžių išlaidas dengia ir juos organizuoja Reglamentu (ES) 2016/679 įsteigta Valdyba. Darbo tvarkos taisyklės priimamos per pirmąjį posėdį. Prireikus bendrai nustatomi kiti darbo metodai.

4.Reglamentu (ES) 2016/679 įsteigta Valdyba bendrą veiklos ataskaitą, susijusią su suderinta priežiūra, kas dvejus metus siunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

X SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

53 straipsnis
Atsakomybė

1.Kiekviena valstybė narė atsako už bet kokią naudojant N.SIS. asmeniui padarytą žalą. Ši nuostata taip pat taikoma perspėjančiosios valstybės narės padarytai žalai tais atvejais, kai ši įvedė tikrai netikslius duomenis arba neteisėtai juos laikė.

2.Jei valstybė narė, prieš kurią pateiktas skundas, nėra perspėjančioji valstybė narė, pastaroji, gavusi prašymą, privalo atlyginti sumas, sumokėtas kaip kompensaciją, išskyrus tuos atvejus, kai kompensacijos prašanti valstybė narė duomenis naudojo pažeisdama šį reglamentą.

3.Jeigu valstybė narė neįvykdo bet kurio savo įsipareigojimo pagal šį reglamentą ir padaro žalą SIS, ji atsako už padarytą žalą, išskyrus tuos atvejus, kai ir jeigu Agentūra arba kitos valstybės narės, dalyvaujančios SIS, nesiima pagrįstų priemonių, kad išvengtų žalos arba sušvelnintų jos padarinius.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis
Stebėsen
a ir statistika

1.Agentūra užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros SIS veikimui stebėti pagal siekiamus rezultatų, išlaidų efektyvumo, saugumo ir paslaugų kokybės tikslus.

2.Kad galėtų atlikti techninę priežiūrą ir teikti ataskaitas bei statistinius duomenis, Agentūrai suteikiama prieiga prie reikalingos informacijos apie centrinėje SIS atliekamas duomenų tvarkymo operacijas.

3.Agentūra rengia dienos, mėnesio ir metų statistinius duomenis, iš kurių matyti, kiek įrašų tenka kiekvienai perspėjimų kategorijai, kiek kartų per metus buvo nustatyta atitiktis pagal kiekvieną perspėjimų kategoriją, kiek kartų SIS buvo atlikta paieška ir kiek kartų buvo prisijungta prie SIS perspėjimo įvedimo, atnaujinimo ar panaikinimo tikslais, informaciją pateikiant bendrai ir kiekvienos valstybės narės atžvilgiu, įskaitant statistinius duomenis, susijusius su 26 straipsnyje nurodyta konsultavimosi procedūra. Šiuose statistiniuose duomenyse nepateikiama jokių asmens duomenų. Skelbiama metinė statistinė ataskaita.

4.Valstybės narės, Europolas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra teikia Agentūrai ir Komisijai informaciją, būtiną 7 ir 8 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti.

5.Agentūra valstybėms narėms, Komisijai, Europolui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai teikia visas rengiamas statistines ataskaitas. Siekdama stebėti, kaip įgyvendinami Sąjungos teisės aktai, Komisija turi galimybę prašyti Agentūros teikti reguliariai arba ad hoc rengiamas papildomas konkrečias statistines ataskaitas dėl SIS veiklos rezultatų arba naudojimosi ja ir SIRENE tarpusavio ryšių.

6.Šio straipsnio 3–5 dalių ir 15 straipsnio 5 dalies tikslais Agentūra sukuria ir savo techninėse stotyse įdiegia centrinę duomenų saugyklą, taip pat vykdo jos prieglobą; toje saugykloje saugomi šio straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti duomenys, iš kurių neįmanoma nustatyti asmenų tapatybės ir pagal kuriuos Komisija ir 5 dalyje nurodytos agentūros gauna minėtas ataskaitas ir statistinius duomenis. Agentūra valstybėms narėms, Komisijai, Europolui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai prieigą prie centrinės duomenų saugyklos suteikia naudodama saugią prieigą per ryšių infrastruktūrą, kur vykdoma prieigos kontrolė ir naudojami konkrečių naudotojų profiliai, tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais.

Išsamios centrinės duomenų saugyklos eksploatavimo, duomenų apsaugos ir saugumo taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

7.Praėjus dvejiems metams nuo SIS eksploatavimo pradžios, o vėliau kas dvejus metus, Agentūra Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros techninį veikimą, įskaitant jų saugumą, ir apie dvišalį bei daugiašalį valstybių narių keitimąsi papildoma informacija.

8.Praėjus trejiems metams nuo SIS eksploatavimo pradžios, o vėliau kas ketverius metus, Komisija parengia bendrą centrinės SIS ir valstybių narių dvišalio ir daugiašalio keitimosi papildoma informacija vertinimą. Šis bendras vertinimas apima rezultatų, pasiektų įgyvendinant tikslus, analizę, vertinimą, ar tebegalioja pagrindiniai principai, šio reglamento taikymo centrinės SIS atžvilgiu vertinimą, centrinės SIS saugumo bei poveikio būsimoms operacijoms vertinimą. Komisija vertinimą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

55 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

56 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 515/2014 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 74 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnyje įterpiama 6 dalis:

„6. Plėtojimo etapu valstybės narės gauna papildomą 36,8 mln. EUR sumą, kuri kaip vienkartinė išmoka skiriama prie bazinės sumos, ir ją visą panaudoja SIS nacionalinėms sistemoms, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas jų atnaujinimas pagal centrinės SIS įgyvendinimą, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2018/…* ir Reglamente (ES) 2018/…** 

*Reglamentas dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose ir Reglamentas (OL…..

**Reglamentas (ES 2018/… dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną ir Reglamentas (OL …)“.

57 straipsnis
Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo;

2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas 2010/261/ES dėl Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros saugumo plano 75 .

Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 25 straipsnis 76 .

58 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

1.Šis reglamentas įsigalioja 20-ą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Jis taikomas nuo Komisijos nustatytos datos po to, kai:

(a)priimamos būtinos įgyvendinimo priemonės;

(b)valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kad jos priėmė technines ir teisines priemones, reikalingas tam, kad pagal šį reglamentą būtų galima tvarkyti SIS duomenis ir keistis papildoma informacija;

(c)Agentūra pranešė Komisijai apie visų bandymų, susijusių su CS-SIS, taip pat su CS-SIS ir N.SIS sąveika, užbaigimą.

3.Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006.

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 77  

Politikos sritis: migracija ir vidaus reikalai (18 antraštinė dalis)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 78  

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Tikslas – kurti naują migracijos politiką

Komisija ne kartą pabrėžė, kad reikia peržiūrėti SIS teisinį pagrindą, siekiant reaguoti į naujas saugumo ir migracijos problemas. Pavyzdžiui, Europos migracijos darbotvarkėje 79 Komisija teigė, kad siekiant geriau valdyti sienas, turi būti geriau išnaudojamos IT sistemų ir technologijų teikiamos galimybės. Europos saugumo darbotvarkėje 80 Komisija paskelbė, kad 2015–2016 m. ketina įvertinti SIS ir išnagrinėti galimybes padėti valstybėms narėms įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu priimtus draudimus keliauti. ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plane 81 Komisija pareiškė svarstanti galimybę nustatyti prievolę valstybių narių institucijoms įvesti į SIS visus draudimus atvykti, kad būtų galima jų vykdymą užtikrinti visoje ES. Be to, Komisija taip pat nurodė, kad nagrinės galimybę įvesti į SIS valstybių narių institucijų priimtus sprendimus grąžinti, siekiant nustatyti, ar kita valstybė narė yra priėmusi sprendimą grąžinti sulaikytą neteisėtą migrantą, ir šių sprendimų įvedimo proporcingumą. Galiausiai dokumente „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ 82 Komisija pabrėžė, kad nagrinėja galimybę SIS įdiegti papildomų funkcijų, atsižvelgiant į susijusius pasiūlymus peržiūrėti sistemos teisinį pagrindą.

Remiantis bendro sistemos vertinimo rezultatais ir visiškai laikantis Komisijos daugiamečių tikslų, nurodytų pirmiau minėtuose komunikatuose ir Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato 2016–2020 m. strateginiame plane 83 , šiuo pasiūlymu siekiama reformuoti Šengeno informacinės sistemos struktūrą, eksploatavimą ir naudojimą patikrinimams kertant sieną.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

... konkretus tikslas

Migracijos ir vidaus reikalų GD 2017 m. valdymo planas. 1.2 konkretus tikslas:

Veiksmingas sienų valdymas, siekiant gelbėti gyvybes ir užtikrinti ES išorės sienų apsaugą

Atitinkama VGV / VGB veikla

18 02 skyrius – Vidaus saugumas

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pagrindiniai politikos tikslai yra šie:

1) prisidėti prie aukšto lygio saugumo ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

2) didinti sienų kontrolės efektyvumą ir veiksmingumą.

Migracijos ir vidaus reikalų generaliniam direktoratui 2015–2016 m. atlikus bendrąjį SIS vertinimą, rekomenduota stiprinti techninius sistemos elementus ir suvienodinti atsisakymų leisti atvykti ir būti valdymo srityje taikomas nacionalines procedūras. Pavyzdžiui, dabartiniu SIS II reglamentu valstybėms narėms leidžiama, bet ne reikalaujama, sistemoje skelbti perspėjimus dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti. Kai kurios valstybės narės sistemingai įveda į SIS visus draudimus atvyki, tačiau kitos – ne. Todėl šis pasiūlymas padės labiau suvienodinti šioje srityje taikomą tvarką – bus privaloma įvesti į SIS visus draudimus atvykti, taip pat bus apibrėžtos bendrosios perspėjimų įvedimo į sistemą taisyklės ir konkrečiai nurodyta pagrindinė perspėjimo priežastis.

Naujajame pasiūlyme nustatytos priemonės, kuriomis patenkinami galutinių naudotojų veiklos ir techniniai poreikiai. Visų pirma esamus perspėjimus papildžius naujais duomenų laukeliais sienos apsaugos pareigūnai galės gauti visą informaciją, reikalingą, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis. Be to, pasiūlyme konkrečiai pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti nepertraukiamą prieigą prie SIS, nes sistemos neveikimas gali turėti didelį poveikį gebėjimui vykdyti išorės sienos kontrolę. Todėl šio pasiūlymo poveikis sienų kontrolės efektyvumui bus labai teigiamas.

Priėmus ir įgyvendinus šiuos pasiūlymus taip pat bus užtikrintas ir didesnis veiklos tęstinumas – valstybės narės privalės turėti visą arba dalinę nacionalinę kopiją ir atsarginę jos kopiją. Tai leis užtikrinti, kad vietoje dirbantys pareigūnai galėtų toliau visapusiškai naudotis sistema funkciniu ir eksploataciniu požiūriu.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Sistemos tobulinimo etape

Patvirtinus pasiūlymo projektą ir priėmus technines specifikacijas SIS bus patobulinta siekiant labiau suvienodinti nacionalines naudojimosi sistema procedūras ir išplėsti sistemos taikymo sritį padidinant galutiniams naudotojams prieinamos informacijos kiekį, kad patikrinimus vykdantiems pareigūnams būtų suteikiama daugiau informacijos, ir bus atlikti techniniai pakeitimai, siekiant padidinti saugumą ir sumažinti administracinę naštą. „eu-LISA“ koordinuos sistemos tobulinimo projekto valdymą. „eu-LISA“ nustatys projekto valdymo struktūrą ir parengs išsamų tvarkaraštį, kuriame nurodys pagrindinius siūlomų pokyčių įgyvendinimo etapus; tai leis Komisijai atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas pasiūlymas.

Konkretus tikslas – atnaujintų SIS funkcijų veikimo pradžia 2020 m.

Rodiklis – sėkmingai užbaigtas išsamus atnaujintos sistemos bandymas prieš jai pradedant veikti.

Sistemai pradėjus veikti

Kai sistema pradės veikti, „eu-LISA“ užtikrins, kad būtų nustatytos procedūros SIS veikimui stebėti pagal siekiamus rezultatų, išlaidų efektyvumo, saugumo ir paslaugų kokybės tikslus. Praėjus dvejiems metams nuo SIS veikimo pradžios, o vėliau kas dvejus metus, „eu-LISA“ Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą apie centrinės SIS ir Ryšių infrastruktūros techninį veikimą, įskaitant jos saugumą, bei apie dvišalį ir daugiašalį valstybių narių keitimąsi papildoma informacija. Be to, „eu-LISA“ rengia dienos, mėnesio ir metų statistinius duomenis, iš kurių matyti, kiek įrašų tenka vienai perspėjimų kategorijai, kiek kartų per metus buvo nustatyta atitiktis pagal kiekvieną perspėjimų kategoriją, kiek kartų SIS buvo atlikta paieška ir kiek kartų buvo prisijungta prie sistemos perspėjimo įvedimo, atnaujinimo ar panaikinimo tikslais, informaciją pateikiant bendrai ir kiekvienos valstybės narės atžvilgiu.

Praėjus trejiems metams nuo SIS veikimo pradžios, o vėliau kas ketverius metus, Komisija parengia bendrą centrinės SIS ir valstybių narių dvišalio ir daugiašalio keitimosi papildoma informacija įvertinimą. Šis bendras įvertinimas apima rezultatų, pasiektų įgyvendinant tikslus, analizę, taip pat vertinimą, ar tebegalioja pagrindiniai principai, šio reglamento taikymo centrinės SIS atžvilgiu vertinimą, centrinės SIS saugumo ir poveikio būsimoms operacijoms, vertinimą. Komisija vertinimą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1. Prisidėti prie aukšto lygio saugumo ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje išlaikymo.

2. Sustiprinti kovą su tarptautiniu nusikalstamumu, terorizmu ir kitomis grėsmėmis saugumui.

3. Išplėsti SIS taikymo sritį prie perspėjimų dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti pridedant naujų elementų.

4. Padidinti sienų kontrolės efektyvumą.

5. Padidinti sienos apsaugos pareigūnų ir imigracijos tarnybų darbo veiksmingumą.

6. Siekti didesnio nacionalinių procedūrų efektyvumo bei suvienodinimo ir užtikrinti draudimų atvykti vykdymo užtikrinimą visoje Šengeno erdvėje.

7. Prisidėti prie kovos su neteisėta migracija.

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

SIS yra pagrindinė saugumo duomenų bazė Europoje. Panaikinus vidaus sienų kontrolę veiksminga kova su nusikalstamumu ir terorizmu įgijo europinį aspektą. Todėl SIS yra būtina siekiant padėti vykdyti išorės sienų kontrolę ir atlikti valstybių narių teritorijoje nustatytų neteisėtai esančių migrantų patikrinimus. Šio pasiūlymo tikslai susiję su techniniais patobulinimais, kuriais siekiama padidinti sistemos veiksmingumą bei efektyvumą ir suvienodinti jos naudojimą dalyvaujančiose valstybėse narėse. Dėl šių tikslų ir uždavinių, kurių tikslas – užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija siekiant kovoti su vis įvairesnėmis grėsmėmis, tarpvalstybinio pobūdžio ES gali pasiūlyti šių problemų sprendimų. Valstybės narės negali pačios pasiekti didesnio SIS veiksmingumo ir vienodo jos naudojimo tikslų, būtent, užtikrinti didesnio informacijos, kuria keičiamasi naudojantis reguliavimo agentūros („eu-LISA“) administruojama centralizuota didelės apimties informacine sistema, kiekio bei kokybės ir keitimosi informacija greičio, todėl reikia imtis veiksmų ES lygmeniu. Jeigu nebus išspręstos esamos problemos, SIS ir toliau bus eksploatuojama pagal šiuo metu galiojančias taisykles, todėl nebus pasinaudota galimybe padidinti veiksmingumą ir užtikrinti papildomą naudą Europos Sąjungai, kuri nustatyta atlikus SIS vertinimą ir valstybėms narėms naudojantis ja.

Vien 2015 m. nacionalinės institucijos paiešką SIS atliko 2,9 mlrd. kartų ir pasikeitė per 1,8 mln. papildomos informacijos vienetų; tai aiškiai parodo, kad vykdant išorės sienų kontrolę ši sistema yra labai svarbi. Tokio valstybių narių keitimosi informacija masto nebūtų galima pasiekti taikant decentralizuotus sprendimus, be to, tokių rezultatų būtų neįmanoma pasiekti nacionaliniu lygmeniu. Be to, SIS tapo veiksmingiausia keitimosi informacija priemone kovos su terorizmu srityje ir ja užtikrinama papildoma nauda ES, nes nacionalinėms saugumo tarnyboms suteikiama galimybė bendradarbiauti sparčiai, konfidencialiai ir veiksmingai. Dėl naujų pasiūlymų ES valstybių narių nacionalinėms sienos apsaugos tarnyboms bus dar lengviau keistis informacija ir bendradarbiauti. Be to, Europolui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms, atsižvelgiant į jų kompetenciją, bus suteikta visapusiška prieiga prie sistemos, taip patvirtinant ES dalyvavimo papildomą naudą.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Toliau išdėstyta svarbiausia patirtis, įgyta plėtojant antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

1. Plėtojimo etapas turėtų prasidėti tik, kai bus visiškai nustatyti techniniai ir veiklos reikalavimai. Sistemą plėtoti galima tik galutinai priėmus teisės aktus, kuriais nustatoma jos paskirtis, taikymo sritis, funkcijos ir išsamios techninės specifikacijos.

2. Komisija dažnai konsultavosi (ir tebesikonsultuoja) su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, be kita ko, su SIS-VIS komiteto atstovais, paskirtais pagal komiteto procedūrą. Šį komitetą sudaro valstybių narių atstovai, dirbantys tiek SIRENE veiklos (tarpvalstybinio bendradarbiavimo, susijusio su SIS), tiek SIS ir susijusios SIRENE taikomosios programos plėtojimo ir techninės priežiūros srityse. Šiuo reglamentu siūlomi pakeitimai buvo skaidriai ir išsamiai aptarti specialiuose posėdžiuose ir seminaruose. Be to, vidaus lygmeniu Komisija įsteigė tarnybų iniciatyvinę grupę, į kurią įtrauktas generalinis sekretoriatas, Migracijos ir vidaus reikalų, Teisingumo ir vartotojų reikalų, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo bei Informatikos generaliniai direktoratai. Ši iniciatyvinė grupė stebėjo vertinimo procesą ir prireikus teikė gaires.

3. Komisija taip pat konsultavosi su išorės ekspertais, kurie parengė toliau nurodytas tris studijas, į kurių išvadas atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą:

- SIS Technical Assessment (Kurt Salmon). Šiame vertinime nustatyti pagrindiniai su SIS susiję trūkumai ir būsimi tenkintini poreikiai; Jame nustatytos problemos, susijusios su veiklos tęstinumo gerinimu ir siekiu užtikrinti, kad bendra architektūra galės prisitaikyti prie didėjančių pajėgumų reikalavimų.

- ICT Impact Assessment of Possible Improvements to the SIS II Architecture (Kurt Salmon). Rengiant šią studiją įvertintos einamosios SIS eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu išlaidos ir trys galimi techniniai sistemos patobulinimo scenarijai. Pagal visus scenarijus numatyta techninių pasiūlymų dėl centrinės sistemos ir bendros architektūros patobulinimų;

- Study on the feasibility and implications of setting up within the framework of the Schengen Information System an EU-wide system for exchanging data on and monitoring compliance with return decisions (PwC). Šioje studijoje vertinamos siūlomų SIS pakeitimų įgyvendinamumas ir jų techninis poveikis bei poveikis veiklai, kad sistema būtų dažniau naudojamasi grąžinant neteisėtus migrantus ir užkertant kelią jų pakartotiniam atvykimui.

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Turėtų būti laikoma, kad šiuo pasiūlymu įgyvendinami veiksmai, nurodyti 2016 m. balandžio 6 d. komunikate „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ 84 , kuriame pabrėžiama, kad ES turi stiprinti ir tobulinti savo IT sistemas, duomenų architektūrą ir keitimąsi informacija teisėsaugos, kovos su terorizmu ir sienų valdymo srityse.

Be to, pasiūlymas dera su kitomis ES politikos sritimis:

a) vidaus saugumu, kiek tai susiję su SIS vaidmeniu užkertant kelią trečiųjų šalių piliečių, keliančių grėsmę saugumui, atvykimui;

b) duomenų apsauga, t. y. šiuo pasiūlymu turi būti užtikrinta asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi SIS, pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsauga.

Pasiūlymas taip pat dera su galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais, būtent dėl:

a) efektyvios ES grąžinimo politikos, kuria siekiama prisidėti prie ES sistemos, kuri padeda aptikti trečiųjų šalių piliečius ir užkirsti kelią jų pakartotiniam atvykimui po grąžinimo, kūrimo ir jos stiprinimo. Tai padėtų sumažinti neteisėtos migracijos į ES paskatas, o tai vienas pagrindinių Europos migracijos darbotvarkės tikslų 85 ; b) Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos 86 , kiek tai susiję su rizikos vertinimus atliekantiems Agentūros darbuotojams, Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriams, su grąžinimu susijusias užduotis vykdantiems grupių nariams ir migracijos valdymo rėmimo grupių nariams pagal jų įgaliojimus suteikta prieigos prie SIS duomenų ir paieškos joje teise;

c) išorės sienų kontrolės, kiek šiuo reglamentu padedama atskiroms valstybėms narėms kontroliuoti jų dalį ES išorės sienos ir stiprinti pasitikėjimą ES išorės sienų kontrolės sistemos efektyvumu;

d) dėl Europolo, kiek šiuo pasiūlymu Europolui suteikiama papildomų prieigos prie duomenų, įvestų į SIS, ir jų paieškos teisių, atsižvelgiant į jo įgaliojimus.

Pasiūlymas taip pat dera su būsimais Europos Sąjungos teisės aktais, būtent dėl:

a) atvykimo ir išvykimo sistemos 87 , kuriame siūloma atvykimo ir išvykimo sistemos eksploatavimo reikmėms naudoti pirštų atspaudų ir veido atvaizdo, kaip biometrinių identifikatorių, derinį. Į šį požiūrį siekiama atsižvelgti šiame pasiūlyme;

b) ETIAS, kuriame siūloma išsamiai vertinti, ar į ES ketinantys keliauti trečiųjų šalių piliečiai, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą, nekelia saugumo grėsmės, be kita ko, atliekant patikrą SIS.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

   pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

   finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☑ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2018 iki 2020 m.,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 88  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

   vykdomųjų įstaigų.

Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis perduodant:

◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

◻ viešosios teisės įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Už bendrą politikos valdymą bus atsakinga Komisija, o už sistemos plėtojimą, eksploatavimą ir priežiūrą bus atsakinga „eu-LISA“.

SIS yra viena bendra informacinė sistema. Todėl dviejuose pasiūlymuose (šiame ir dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose) numatytos išlaidos turėtų būti laikomos ne dviem atskiromis sumomis, bet viena. Pakeitimų, kurių reikės siekiant įgyvendinti abu pasiūlymus, poveikis biudžetui įtrauktas į vieną teisės akto pasiūlymo finansinę pažymą.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Siekdamos užtikrinti, kad SIS veiktų efektyviai ir veiksmingai, Komisija, valstybės narės ir Agentūra reguliariai peržiūrės ir stebės, kaip ji naudojama. Komisijai imtis techninių ir veiklos priemonių padės komitetas, kaip apibūdinta šiame pasiūlyme.

Be to, į siūlomo reglamento 54 straipsnio 7 ir 8 dalis įtrauktos nuostatos dėl formalaus, reguliaraus peržiūros ir vertinimo proceso.

Kas dvejus metus „eu-LISA“ privalo atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai dėl SIS techninio veikimo, įskaitant jos saugumą, pagalbinės ryšių infrastruktūros ir dvišalio ir daugiašalio valstybių narių keitimosi papildoma informacija.

Be to, kas ketverius metus Komisija turi atlikti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai bendrą SIS ir valstybių narių keitimosi informacija vertinimą. Taip bus:

a) išnagrinėti pasiekti rezultatai, atsižvelgiant į nustatytus tikslus;

b) įvertinta, ar sistemos pagrindiniai principai tebėra aktualūs;

c) išnagrinėta, kaip reglamentas taikomas centrinės sistemos atžvilgiu;

d) įvertintas centrinės sistemos saugumas;

e) išnagrinėtas poveikis sistemos veikimui ateityje.

2.2.Be to, šiuo metu „eu-LISA“ taip pat turi teikti dienos, mėnesio ir metų statistinius duomenis, susijusius su SIS naudojimu, siekiant užtikrinti nuolatinę sistemos stebėseną ir veikimą, atsižvelgiant į tikslus. Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Nustatyta toliau nurodyta rizika.

1. Galimi sunkumai „eu-LISA“ valdant šiame pasiūlyme pristatytus pakeitimus kartu su kitais šiuo metu vykdomais pakeitimais (pvz., AFIS įgyvendinimu Šengeno informacinėje sistemoje) ir būsimais pakeitimais (pvz., atvykimo ir išvykimo sistema, ETIAS ir EURODAC patobulinimu). Šią riziką būtų galima sumažinti užtikrinant, kad „eu-LISA“ turėtų pakankamai darbuotojų ir išteklių šioms užduotims atlikti, ir nuolat valdant techninės priežiūros (angl. MWO) rangovą.

2. Valstybių narių sunkumai

2.1. Valstybėms narėms pirmiausia kyla finansinių sunkumų. Pavyzdžiui, pasiūlymuose dėl teisės aktų nustatyta, kad kiekvienoje N.SIS II privaloma sukurti dalinę nacionalinę kopiją. Valstybės narės, kurios tokios kopijos dar neturi, turės skirti tam lėšų. Panašiai turėtų būti visiškai užbaigtas sąsajos kontrolės dokumento įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės, kurios dar nėra įgyvendinusios sąsajos kontrolės dokumento, turės numatyti tam lėšų atitinkamų ministerijų biudžetuose. Šią riziką būtų galima sumažinti valstybėms narėms skiriant ES finansavimą, pavyzdžiui, iš Vidaus saugumo fondo sienų komponento (VSF).

2.2. Nacionalinės sistemos turi būti suderintos su centrinio lygmens reikalavimais, o diskusijos šia tema su valstybėmis narėmis gali užvilkinti procesą. Šią riziką būtų galima sumažinti pradėjus anksti bendradarbiauti su valstybėmis narėmis šiuo klausimu, siekiant užtikrinti, kad veiksmų būtų galima imtis tinkamu laiku.

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Už centrinius SIS komponentus atsakinga „eu-LISA“. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas stebėti, kaip naudojama SIS, kad būtų galima išnagrinėti su migracijos spaudimu, sienų valdymų ir nusikalstamomis veikomis susijusias tendencijas, Agentūra turėtų turėti sąlygas plėtoti pažangiausius statistinės atskaitomybės valstybėms narėms ir Komisijai gebėjimus.

„eu-LISA“ sąskaitos bus pateiktos tvirtinti Audito Rūmams ir bus taikoma biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūra. Komisijos vidaus audito tarnyba atliks auditą, bendradarbiaudama su Agentūros vidaus auditoriumi.

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

Nėra duomenų.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 35 straipsnyje išvardytos tokios kovos su sukčiavimu priemonės.

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999.

2. Agentūra prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama nustato visiems agentūros darbuotojams taikytinas reikiamas nuostatas.

3. Finansavimo sprendimuose, įgyvendinimo susitarimuose ir kituose su jais susijusiuose dokumentuose aiškiai nustatoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti agentūros finansavimo gavėjų ir už finansavimo paskirstymą atsakingų subjektų patikrinimus vietoje.

Remdamasi šia nuostata 2012 m. birželio 28 d. Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros valdyba priėmė sprendimą dėl vidaus tyrimų, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos interesams, prevencija, tvarka ir sąlygomis.

Bus taikoma Migracijos ir vidaus reikalų GD sukčiavimo prevencijos ir nustatymo strategija.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų rūšis

Įnašas



[3 išlaidų kategorija (Saugumas ir pilietybė)

DA / NDA 89

ELPA šalių 90

šalių kandidačių 91

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

18 02 08 – Šengeno informacinė sistema

DA

NE

NE

TAIP

NE

18 02 01 01 – Sienų valdymo ir bendros vizų politikos siekiant palengvinti teisėtą keliavimą rėmimas

DA

NE

NE

TAIP

NE

18 02 07 – Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“)

DA

NE

NE

TAIP

NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

3

Saugumas ir pilietybė

Vidaus reikalų GD

2018 
metai

2019 
metai

2020 
metai

IŠ VISO

• Veiklos asignavimai

18 02 08 Šengeno informacinė sistema

Įsipareigojimai

(1)

6,234

1,854

1,854

9,942

Mokėjimai

(2)

6,234

1,854

1,854

9,942

18 02 01 01 (Sienos ir vizos)

Įsipareigojimai

(1)

18,405

18,405

36,810

Mokėjimai

(2)

18,405

18,405

36,810

IŠ VISO asignavimų
Migracijos ir vidaus reikalų GD

Įsipareigojimai

=1+1a +3

6,234

20,259

20,259

46,752

Mokėjimai

=2+2a

+3

6,234

20,259

20,259

46,752

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

3

Saugumas ir pilietybė

„eu-LISA“

2018 
metai

2019 
metai

2020 
metai

IŠ VISO

• Veiklos asignavimai

1 antraštinė dalis: Personalo išlaidos

Įsipareigojimai

(1)

0,210

0,210

0,210

0,630

Mokėjimai

(2)

0,210

0,210

0,210

0,630

2 antraštinė dalis: Infrastruktūra ir veiklos išlaidos

Įsipareigojimai

(1a)

0

0

0

0

Mokėjimai

(2a)

0

0

0

0

3 antraštinė dalis: Veiklos išlaidos

Įsipareigojimai

(1a)

12,893

2,051

1,982

16,926

Mokėjimai

(2a)

2,500

7,893

4,651

15,044

IŠ VISO asignavimų
„eu-LISA“

Įsipareigojimai

=1+1a +3

13,103

2,261

2,192

17,556

Mokėjimai

=2+2a

+3

2,710

8,103

4,861

15,674

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams



IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

Mokėjimai

(5)

•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

(6)

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

<….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Įsipareigojimai

=4+ 6

Mokėjimai

=5+ 6

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

• IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

Mokėjimai

(5)

•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

(6)

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
(Orientacinė suma)

Įsipareigojimai

=4+ 6

19,337

22,520

22,451

64,308

Mokėjimai

=5+ 6

8,944

28,362

25,120

62,426

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams



Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

5

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

<….> GD

• Žmogiškieji ištekliai

• Kitos administracinės išlaidos

IŠ VISO <….> GD

Asignavimai

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N 92
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Įsipareigojimai

Mokėjimai

3.2.3.1.Numatomas poveikis „eu-LISA“ veiklos asignavimams

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Nurodyti tikslus ir rezultatus

2018
metai

2019
metai

2020
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis 93

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 94
Centrinės sistemos plėtojimas

- Rangovas

1

5,013

5,013

- Programinė įranga

1

4,050

4,050

- Techninė įranga

1

3,692

3,692

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

12,755

12,755

2 KONKRETUS TIKSLAS
Centrinės sistemos priežiūra

- Rangovas

1

0

1

0,365

1

0,365

0,730

Programinė įranga

1

0

1

0,810

1

0,810

1,620

Techninė įranga

1

0

1

0,738

1

0,738

1,476

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

1,913

1,913

3,826

3 KONKRETUS TIKSLAS
Susitikimai / mokymas

Mokymo veikla

1

0,138

1

0,138

1

0,069

0,345

3 konkretaus tikslo tarpinė suma

0,138

0,138

0,069

0,345

IŠ VISO SĄNAUDŲ

12,893

2,051

1,982

16,926

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.2.Numatomas poveikis Migracijos ir vidaus reikalų GD asignavimams

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Nurodyti tikslus ir rezultatus

2018
metai

2019
metai

2020
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis 95

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 96

Nacionalinės sistemos plėtojimas


Nacionalinės sistemos plėtojimas

1

1

1,221

1

1,221

2,442

2 KONKRETUS TIKSLAS

Infrastruktūra

1

1

17,184

1

17,184

34,368

IŠ VISO SĄNAUDŲ

18,405

18,405

36,810

3.2.3.3.Numatomas poveikis „eu-LISA“ žmogiškiesiems ištekliams. Santrauka

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2018
metai

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

Pareigūnai (AD lygio)

Pareigūnai (AST lygio)

Sutartininkai

0,210

0,210

0,210

0,630

Laikinieji darbuotojai

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

0,210

0,210

0,210

0,630

Įdarbinti planuojama 2018 m. sausio mėn. Visi darbuotojai turi galėti pradėti darbą 2018 m. pradžioje, kad būtų galima reikiamu laiku pradėti plėtojimo darbus ir taip užtikrinti, kad naujoji SIS II pradėtų veikti 2020 m. Reikia trijų naujų sutartininkų, kad būtų patenkinti tiek projekto įgyvendinimo, tiek operacinės pagalbos ir priežiūros pradėjus veiklą poreikiai. Šie ištekliai bus naudojami siekiant:

paremti projekto įgyvendinimą pasitelkiant projekto komandos narius ir vykdant, be kita ko, tokius veiksmus: reikalavimų ir techninių specifikacijų nustatymą, bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir paramą joms įgyvendinimo etapu; sąsajos kontrolės dokumento atnaujinimus, sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, dokumentų pateikimą ir atnaujinimus ir kt.;

paremti pereinamojo laikotarpio veiksmus, kuriais sistema parengiama veikti bendradarbiaujant su rangovu (veiksmai parengus naujas versijas, operacinio proceso atnaujinimai, mokymai, įskaitant valstybių narių mokymo veiklą) ir kt.;

paremti ilgalaikius veiksmus, specifikacijų nustatymą, sutartinius parengiamuosius darbus, jei reikėtų pertvarkyti sistemą (pvz., dėl atvaizdo atpažinimo) arba jei reikės iš dalies pakeisti naujosios SIS II techninės priežiūros (angl. MWO) sutartį, kad būtų įtraukti papildomi pakeitimai (susiję su techniniais ir biudžeto aspektais);

užtikrinti antro lygmens priežiūrą, kai sistema pradės veikti ir kai bus vykdoma nuolatinė priežiūra ir operacijos.

Reikia pabrėžti, kad trimis naujais ištekliais (sutartininkų etatų vienetais) bus papildyti komandos vidaus pajėgumai, kurie taip pat bus naudojami ir projekto / sutartiniams ir finansiniams tęstiniams / operaciniams veiksmams. Įdarbinus sutartininkus bus užtikrinta tinkama sutarčių trukmė ir tęstinumas ir taip garantuotas veiklos tęstinumas ir tų pačių kvalifikuotų asmenų naudojimas operacinės pagalbos veiksmams po projekto užbaigimo. Be to, vykdant operacinės pagalbos veiksmus būtina prieiga prie darbinės aplinkos, kurios negalima suteikti rangovams ar išorės darbuotojams.

3.2.3.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

N
metai

N+1
metai

N+2 metai

N+3 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

 Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

XX 01 01 02 (Delegacijos)

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Išorės darbuotojai (etatų vienetais: etato ekvivalentais) 97

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)

XX 01 04 yy  98

– būstinėje

– delegacijose

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Išorės darbuotojai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

   Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

   Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Siekiant įdiegti šiuose dviejuose pasiūlymuose numatytas funkcijas ir atlikti numatytus pakeitimus, planuojama perprogramuoti likusias Vidaus saugumo fondo pažangaus sienų valdymo paketo lėšas. VSF sienų reglamentas yra finansinė priemonė, į kurią įtrauktas pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinio įgyvendinimo biudžetas. Minėto reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad pagal programą turi būti panaudojami 791 mln. EUR, kurie turi būti skirti IT sistemų, padedančių valdyti migracijos srautus prie išorės sienų, kūrimui laikantis 15 straipsnyje nustatytų sąlygų. Iš minėtų 791 mln. EUR 480 mln. EUR skirta atvykimo ir išvykimo sistemai plėtoti, o 210 mln. EUR – Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemai plėtoti (ETIAS). Likusi lėšų dalis (100,828 mln. EUR) bus iš dalies panaudota šiuose dviejuose pasiūlymuose numatytiems pakeitimams atlikti.

   Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

☑Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų



3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

   Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

   Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

   nuosaviems ištekliams

   įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 99

2018 metai

2019 metai

2020 metai

2021 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

63 13 straipsnis – Šengeno asocijuotųjų šalių (CH, NO, LI, IS) įnašas.

p.m.

p.m.

p.m.

p.m.

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

18 02 08 (Šengeno informacinė sistema), 18 02 07 („eu-LISA“)

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Biudžetas apima įnašą, kurį moka šalys, susijusios su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu.

(1) Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įvertinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 3 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 5 dalį ir pridedamas tarnybų darbinis dokumentas. (OL …).
(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(3) COM(2016) 205 final, 2016 4 6.
(4) Komisijos sprendimas 2016/C 257/03, 2016 6 17.
(5) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 286, 2011 11 1, p. 1).
(6) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 381, 2006 12 28, p. 4).
(7) Žr. 2 skyriųPasirinkta priemonė“. Jame paaiškinama, kodėl buvo siekiama dabartinius teisės aktus pakeisti, o ne išdėstyti juos nauja redakcija.
(8) Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įvertinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 3 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 5 dalį ir pridedamas tarnybų darbinis dokumentas. (OL …).
(9) 2016 m. gruodžio 21 d. Aukšto lygio ekspertų grupės pirmininko ataskaita.
(10) Žr. 5 skirsnįKiti elementai“, kuriame išsamiai paaiškinti į šį pasiūlymą įtraukti pakeitimai.
(11) COM(2015) 453 final.
(12) COM(2015) 240 final.
(13) COM(2016) 731 final.
(14) 2010 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje (OL L 166, 2010 7 1, p. 17).
(15) Įsteigta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 286, 2011 11 1, p. 1).
(16) 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 205, 2007 8 7, p. 63).
(17) Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įvertinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 3 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 5 dalį ir pridedamas tarnybų darbinis dokumentas
(18) COM(2014) 199 final.
(19) European Commission FINAL REPORT — SIS II technical assessment..
(20) European Commission FINAL REPORT — ICT Impact Assessment of Possible Improvements to the SIS II Architecture 2016.
(21) European Commission FINAL REPORT — ICT Impact Assessment of the technical improvements to the SIS II architectureFinal Report, 2016 m. lapkričio 10 d. (Wavestone).
(22) Study on the feasibility and implications of setting up within the framework of the SIS and EU-wide system for exchanging data on and monitoring compliance with return decisions, 2015 m. balandžio 4 d. (PwC).
(23) 2015 m. sausio 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/219, kuriuo pakeičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2013/115/ES priimti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) SIRENE vadovą ir kitas įgyvendinimo priemones priedas (OL L 44, 2015 2 18, p. 75).
(24) Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) teisingo taikymo ir keitimosi papildoma informacija rekomendacijų ir geriausios patirties pavyzdžių, skirtų šią sistemą įgyvendinančioms ir naudojančioms kompetentingoms valstybių narių institucijoms, katalogas (C(2015) 9169/1).
(25) 2013 m. spalio 7 d. Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).
(26) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2012/C 326/02).
(27) Wavestone, ICT Impact Assessment of the technical improvements to the SIS II architectureFinal Report, 2016 m. lapkričio 10 d., Scenario 3 Distinct N. SIS II Implementation.
(28) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).
(29) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(30) COM(2016) 731 final.
(31) ETIAS centrinis padalinys turi prieigos teisę pagal šio reglamento 24 ir 27 straipsnius.
(32) COM(2016) …
(33) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).
(34) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(35) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo  jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(36) OL L 239, 2000 9 22, p. 19 . Konvencija su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1160/2005 ( OL L 191, 2005 7 22, p. 18 ).
(37) OL L 328, 2001 12 13, p. 4 .
(38) 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2001/886/TVR dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo ( OL L 328, 2001 12 13, p. 1 ).
(39) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 381, 2006 12 28, p. 4).
(40) 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 205, 2007 8 7, p. 63).
(41) Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įvertinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 3 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 5 dalį ir pridedamas tarnybų darbinis dokumentas
(42) Reglamentas (ES) 2018/….
(43) Įsteigta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 286, 2011 11 1, p. 1).
(44) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo  jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(45) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).
(46) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).
(47) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(48) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir  šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
(49) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).
(50) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(51) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo  jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(52) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(53) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 25, p. 53)..
(54) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo  dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
(55) COM(2016) 731 final.
(56) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(57) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.
(58) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.
(59) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
(60) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.
(61) 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/849/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tik nuostatų taikymo ( OL L 368, 2004 12 15, p. 26 ).
(62) 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/860/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo ( OL L 370, 2004 12 17, p. 78 ).
(63) OL L 160, 2011 6 18, p. 21.
(64) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/349/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję visų pirma su teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 1);
(65) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).
(66) OL L 166, 2010 7 1, p. 17.
(67) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).
(68) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).
(69) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).
(70) Įsteigta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 286, 2011 11 1, p. 1).
(71) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).
(72) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(73) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).
(74) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).
(75) 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas 2010/261/ES dėl Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros saugumo plano (OL L 112, 2010 5 5, p. 31).
(76) OL L 239, 2000 9 22, p. 19.
(77) VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamo biudžeto sudarymas.
(78) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(79) COM(2015) 240 final.
(80) COM(2015) 185 final.
(81) COM(2015) 285 final.
(82) COM(2016) 205 final.
(83) Ares(2016)2231546 – 2016 05 12.
(84) COM(2016) 205 final.
(85) COM(2015) 240 final.
(86) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo  dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
(87) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 ir Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, COM(2016) 194 final.
(88) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.
(89) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(90) ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.
(91) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.
(92) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.
(93) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
(94) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (ūs) tikslas (-ai)...“
(95) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
(96) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (ūs) tikslas (-ai)...“
(97) CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).
(98) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(99) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.