Briuselis, 2016 08 24

COM(2016) 551 final

2016/0264(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 282 final}
{SWD(2016) 283 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

ES socialiniai aspektai tampa vis svarbesni

Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje ypač daug dėmesio skiriama svarbiam tikslui – sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, užtikrinančią ekonomikos augimą, geresnes darbo vietas, socialinę pažangą ir socialinį teisingumą visiems ES piliečiams. 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešime „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“ 1 pabrėžta stiprios socialinės Europos svarba. 2015 m. rugsėjo mėn. savo pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J. C. Junckeris patvirtino šį siekį pabrėždamas, kad mums reikia „atkurti tiek valstybių narių, tiek atskirų visuomenės dalių konvergencijos, suartėjimo, procesą, kurio šerdį sudaro našumas, darbo vietų kūrimas ir socialinė lygybė“.

Šio tikslo ryžtingai siekiama taikant atnaujintą Europos semestrą – metinį ekonominės politikos koordinavimo ES lygmeniu ciklą, laikantis 2015 m. spalio mėn. komunikato dėl tolesnių ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsnių. Užtikrinant ekonominės ir pinigų sąjungos tvarumą ir teisėtumą ypač svarbu, kad Europos semestre būtų tinkamai derinami ekonominiai ir socialiniai tikslai. Todėl socialiniams ir užimtumo tikslams Europos semestre skiriama vis daugiau dėmesio: tiek šalių ataskaitose, tiek konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose įvertinami socialiniai ir užimtumo sunkumai bei raginama imtis politikos reformų, pagrįstų geriausios praktikos pavyzdžiais.

Siekdama skatinti užimtumo ir socialinių sąlygų konvergenciją ir atsparumą ekonominiams sukrėtimams, Komisija taip pat pasiūlė parengti Europos socialinių teisių ramstį 2 . Šis ramstis turėtų būti pagrįstas ES socialiniu acquis ir jį papildyti, kad juo būtų galima vadovautis formuojant įvairių sričių, ypač svarbių tinkamai veikiančioms ir teisingoms darbo rinkoms bei socialinės gerovės sistemoms, politiką. Pagal šį ramstį turėtų būti vertinami dalyvaujančių valstybių narių užimtumo ir socialinės veiklos rezultatai, remiamos nacionalinio lygmens reformos ir tinkama linkme nukreipiamas atnaujintas euro zonos vidaus konvergencijos procesas. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad vystantis ekonomikai didės ir socialinė pažanga bei sanglauda, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“ ir jos integracinio augimo tiksle.

Šis tvirtas pasiryžimas siekti ES socialinių tikslų turi būti pagrįstas patikimais įrodymais. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad daugumoje valstybių narių išlaidos socialinei politikai plačiąja prasme (įskaitant socialinę apsaugą, švietimą ir sveikatos apsaugą) sudaro daugiau nei ketvirtį BVP ir daugiau nei pusę visų viešųjų išlaidų, turi būti tvirtai orientuojamasi į politikos rezultatus, ekonominį naudingumą ir pastangas gauti geresnius rezultatus, panaudojant tarptautinio lygmens palyginimus, lyginamuosius standartus ir savitarpio mokymąsi.

ES reikia patikimos ir savalaikės socialinės statistikos, kad ji galėtų stebėti socialinę padėtį ir ekonomikos pokyčius bei politikos poveikį socialinėms sąlygoms valstybėse narėse ir jų regionuose, ir įtaką įvairioms gyventojų grupėms. Todėl reikia, kad tokios temos kaip skurdas ir socialinė atskirtis, skirtumai, įgūdžiai, galimybės visiems dalyvauti darbo rinkoje ar išlaidos socialinei apsaugai būtų geriau apibūdinamos pagrįsta ir savalaike statistika.

Europos socialinė ir užimtumo statistika

Europos statistikos sistemoje (ESS) 3 rengiami statistiniai duomenys, kurie naudojami valstybių narių veiklos rezultatams vertinti Europos semestro cikle, strategijos „Europa 2020“ pagrindiniams rodikliams stebėti, daugeliui Komisijos vertinimo sistemų, skirtų užimtumo ir socialinei raidai, taikyti ir būsimai Europos po 2020 m. strateginei vizijai paruošti. Per daugelį metų ESS yra parengusi pažangių geresnės ir palyginamos statistikos, kuri galėtų padėti geriau formuoti politiką Europos ir valstybių narių lygmenimis, teikimo priemonių.

ESS vis dažniau susiduria su augančiais statistinės informacijos poreikiais analizei, moksliniams tyrimams ir politikos formavimui. Be to, statistiniai duomenys ir toliau turėtų tenkinti aukštus oficialiai statistikai keliamus kokybės standartus, įskaitant susijusius su savalaikiškumu.

ES lygmeniu naudojama socialinė statistika remiasi įvairiais šaltiniais: gyventojų surašymais, suvestiniais administraciniais duomenimis, įmonių duomenimis ir iš imčių surinktais asmenų bei namų ūkių individualaus lygmens duomenimis. Šis pasiūlymas susijęs su pastaruoju socialinės statistikos duomenų šaltiniu.

Galiojanti Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais asmenų ir namų ūkių individualaus lygmens duomenimis (toliau – iš imčių surinktais duomenimis pagrįsta Europos socialinė statistika), rengimo sistema sudaryta iš kelių konkrečioms sritims skirtų reglamentų, kuriuose nurodytos konkrečios temos, kurių duomenys turi būti renkami, ir nustatyti duomenų rinkimo techniniai reikalavimai (pvz., imties dydis, kokybės kriterijai ir duomenų perdavimo reikalavimai). Šiuo metu Europos socialiniai tyrimai vykdomi remiantis penkiais teisiniais pagrindais, atitinkamai susijusiais su darbo jėgos tyrimu (DJT) 4 , pajamų ir gyvenimo sąlygų Europos statistika (ES SPGS) 5 , suaugusiųjų švietimo tyrimu (SŠT) 6 , Europos gyventojų sveikatos tyrimu (EGST) 7 bei informacinių ir ryšių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimu (IRT NŪ) 8 . Du Europos lygmens tyrimai vykdomi remiantis tik neoficialiu susitarimu – tai namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT) ir suderintas Europos laiko sąnaudų tyrimas (SELPT).

Ši iniciatyva yra Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) dalis ir ja siekiama modernizuoti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstą Europos socialinę statistiką, našiau rinkti duomenis ir užtikrinti, kad statistiniai rezultatai geriau atitiktų poreikius. Siūlomu reglamentu turėtų būti užtikrintas ilgalaikis duomenų palyginamumas ir suderinamumas. Europos socialinių tyrimų sistema turėtų būti pakankamai tvirta, naši ir užtikrinanti tęstinę aukštą statistikos kokybę, kas gali būti sudėtinga dėl nuolatinių pokyčių šioje srityje, susijusių su sparčiai modernėjančiais metodais ir IT naudojimo būdais, naujais duomenų šaltiniais, besikeičiančiais duomenų naudotojų poreikiais bei lūkesčiais ir nuolat mažėjančiais ištekliais.

Derėjimas su galiojančiomis šios politikos srities nuostatomis

Tam, kad politikos formuotojai, įmonės ir visuomenė galėtų priimti tinkamus, įrodymais pagrįstus sprendimus, tampa vis svarbiau, kad statistika būtų tikrai patikima, savalaikė ir aukštos kokybės. ESS sudėtinga teikti tokios kokybės statistiką, nes vis didėjantis duomenų poreikis ir statistinių tyrimų respondentų reikalavimai mažinti naštą didina spaudimą statistikos rengimo procesui. Todėl pastarojo laikotarpio statistikos srities iniciatyvomis siekiama supaprastinti ir pagerinti ESS vidaus koordinavimą ir bendradarbiavimą, kad Europos statistika būtų rengiama našiau, o respondentams tektų mažiau naštos. Pavyzdžiui, 2015 m. iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos 9 : paaiškintas ESS valdymas bei sustiprintos ES ir nacionalinio lygmens koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės. Kitoms iniciatyvoms, kaip antai šiam pasiūlymui ir verslo statistikos integravimo pagrindų reglamentui, taikoma Komisijos iniciatyva REFIT ir šiais dokumentais siekiama paprasčiau ir moderniau rengti tikslinių sričių Europos statistiką.

2013–2017 m. 10 Europos statistikos programoje nurodyta, kad piliečių Europos (t. y. socialinė) statistika yra vienas iš trijų statistinės informacijos sistemos ramsčių – ekonominės, socialinės ir aplinkos statistikos. Kiekvieną iš šių ramsčių sudaro tam tikras pirminės statistikos rinkinys, kuriuo remiantis rengiami politikos rodikliai ir apskaitos sistemos. Norint kuo našiau ir nuosekliau įgyvendinti Europos statistikos programoje nustatytus tikslus, šiuo reglamentu nustatoma visa apimanti teisinė sistema, skirta iš imčių surinktais duomenimis pagrįstai Europos socialinei statistikai rengti.

ESS 2020 m. vizijoje 11 numatyta modernizuoti Europos statistikos rengimą ir dar labiau pagerinti aukštos kokybės Europos statistikos naudos bei svarbos ir su jos rengimu susijusios naštos ir sąnaudų pusiausvyrą. Taip ESS, tinkamai atsižvelgdama į būtinybę mažinti namų ūkių ir įmonių administracinę naštą, galės padėti tinkamai patenkinti Europos institucijų informacijos, būtinos politikai formuoti, poreikį ir platesnės visuomenės statistinius poreikius.

Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis

Rengiant ir vertinant politiką, susijusią su Sąjungos politiniais prioritetais, visų pirma su užimtumu, ekonomikos augimu ir investicijomis, bendrąja skaitmenine rinka, glaudesne ir teisingesne Europos pinigų sąjunga (EPS), migracija, vidaus rinka, energetikos sąjunga ir klimatu, būtina turėti tinkamų analitinių ir stebėjimo priemonių. Be to, politiniai prioritetai atitinka įvairias socialinės ir ekonominės statistikos sritis, todėl reikia užtikrinti, kad duomenų šaltiniai geriau derėtų tarpusavyje, ir skatinti dažniau naudoti naujus ir naujoviškus šaltinius ir metodus. Pagal strategiją „Europa 2020“ įvairūs rodikliai naudojami pagrindiniams tikslams, pvz., užimtumo skatinimo, išsilavinimo ir socialinės įtraukties gerinimo mažinant skurdą, stebėti. Šiems rodikliams apskaičiuoti reikia savalaikės statistinės informacijos. Ši statistinė informacija turėtų būti rengiama kuo našiau, naudojant modernius statistinių duomenų rinkimo ir rengimo metodus. Šiuo metu sritys nėra pakankamai suderintos, todėl sunkiau analizuoti iš įvairių surinktų duomenų rinkinių paimtą informaciją. Statistiniai reikalavimai, susiję su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., kurioje aptariami skurdo panaikinimo klausimai ir darnaus vystymosi ekonominiai, socialiniai ir su aplinka susiję aspektai, taip pat būtų geriau įgyvendinami, jei priėmus šį pasiūlymą būtų rengiami geriau integruoti ir labiau savalaikiai rodikliai.

Politikos sričių prioritetai gali keistis ir aukštos kokybės Europos socialinės statistikos poreikis, tikėtina, ateityje didės, pvz., kai bus pradėti įgyvendinti numatomo Europos socialinių teisių ramsčio tikslai. Be to, aukštos kokybės statistikos reikia tam, kad politikos formuotojai galėtų pažvelgti plačiau ir nustatyti bei plėtoti naujas politikos sistemas ir tikslus. Europos statistika svarbi ne tik esamoms strategijoms. Pažvelkime į neseną pavyzdį: strategijos „Europa 2020“ rodikliais pagrįstus tikslus buvo galima nustatyti tik todėl, kad Europos statistinė bazė buvo pakankamai išsami, kad šiuos tikslus būtų galima vertinti ir stebėti. Šiuo atveju turimi duomenys buvo panaudoti naujam tikslui ir įrodyta, kad svarbu plėtoti ir išlaikyti pagrindinę statistiką pakankamai lanksčią, kad ją būtų galima greitai pritaikyti naujiems politiniams reikalavimams.

Norint tobulinti socialinę statistiką pagal Sąjungos prioritetus ir padidėjusį dėmesį ES socialiniams aspektams, reikės tvirto valstybių narių pasiryžimo, o politikos formuotojai ir statistikai turės glaudžiai bendradarbiauti visais etapais. Bus svarbu toliau pakankamai investuoti į socialinę statistiką ir užtikrinti reikiamą politinę paramą, visų pirma susijusią su prieiga prie administracinių duomenų.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Europos statistikos teisinis pagrindas yra nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 338 straipsnyje. Jei Sąjungai reikia atlikti savo funkcijas, statistikos rengimo priemones įprasta teisėkūros procedūra priima Europos Parlamentas ir Taryba. SESV 338 nustatyti šie Europos statistikos rengimo reikalavimai: privaloma laikytis nešališkumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio nepriklausomumo, ekonomiškumo ir statistinių duomenų konfidencialumo principų.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Subsidiarumo principas taikomas, jei pasiūlymas nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.

ESS suteikia statistinei informacijai infrastruktūrą. Sistema sukurta taip, kad tenkintų įvairių naudotojų poreikius, kylančius priimant sprendimus demokratinėje visuomenėje.

Šio reglamento pasiūlymas parengtas siekiant apsaugoti pagrindinę ESS partnerių veiklą, padidinti našumą ir užtikrinti, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta nebūtinų pokyčių ir dvigubo darbo.

Šiuo metu statistiniai duomenys, kuriems taikomas šis pasiūlymas, renkami pagal skirtingas ES lygmens taisykles. Pasiūlymu ketinama supaprastinti ir modernizuoti šių duomenų rinkimą remiantis viena sistema. Visos ES masto palyginamą, politikos reikmėms tinkamą statistiką galima teikti tik ėmusis ES lygmens veiksmų.

Vieni iš pagrindinių statistinių duomenų kokybės kriterijų yra jų suderinamumas ir palyginamumas. Valstybės narės negali pasiekti reikiamo suderinamumo ir palyginamumo, jei nėra aiškios Europos sistemos, t. y. Sąjungos teisės aktų, kuriuose būtų nustatytos bendros statistinės sąvokos, duomenų teikimo forma ir kokybės reikalavimai.

Siūlomo veiksmo tikslo, t. y. modernizuoti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstą Europos socialinę statistiką, valstybės narės negali deramai pasiekti, veikdamos atskirai. Veiksmų efektyviau imtis ES lygmeniu, remiantis Sąjungos teisės aktu, kuriuo ES lygmeniu būtų užtikrintas statistinės informacijos, kuriai taikomas siūlomas teisės aktas, suderinamumas ir palyginamumas. Pačius duomenis gali rinkti valstybės narės.

Todėl Sąjunga gali priimti šios srities priemones, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo.

Proporcingumas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios priežasties:

juo bus užtikrinta iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos kokybė ir palyginamumas, nes visose valstybėse narėse bus taikomi vienodi principai. Be to, juo bus užtikrinta, kad ši statistika toliau būtų reikalinga ir pritaikyta prie naudotojų poreikių. Priėmus reglamentą statistika bus rengiama ekonomiškiau, bus atsižvelgta ir į valstybių narių sistemų ypatybes.

Galiojantys ES teisės aktai dėl statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais, pastaraisiais metais buvo ne kartą peržiūrėti. Paaiškėjo, kad priėmus vieną reglamentą, kuriuo būtų nustatyta šių konkrečių socialinių sričių statistinių duomenų rinkimo, apdorojimo ir sklaidos sistema, tai būtų galima atlikti našiau (ekonomiškiau) ir veiksmingiau.

Tikimasi, kad reglamentu bus sumažinta finansinė ir administracinė našta, tenkanti respondentams, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijoms, įmonėms ir plačiajai visuomenei. Šių tikslų bus pasiekta visų pirma šiais veiksmais: nustačius standartines sąvokas ir metodus, pašalinus besidubliuojančius veiksmus, sumažinus kai kurių sričių duomenų perdavimo dažnumą, daugiau naudojant kitus, tyrimus papildančius duomenų šaltinius.

Pagal proporcingumo principą siūlomu reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – reglamentas.

Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslus ir turinį, reglamentas yra tinkamiausia priemonė.

Tinkamos priemonės pasirinkimas priklauso nuo teisės akto tikslo. Kadangi palyginamos statistinės informacijos reikia Europos lygmeniu, Europos statistikos srityje linkstama kaip pagrindinius aktus naudoti ne direktyvas, o reglamentus. Reglamentas tinkamesnis tuo, kad juo nustatomos visoje Sąjungoje taikomos teisinės nuostatos. Juo užtikrinamas visos ES duomenų palyginamumas ir atitinkamai aukšta rengiamos Europos statistikos kokybė. Jis tiesiogiai taikomas, todėl jo nereikia perkelti į nacionalinę teisę.

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Ex-post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

Kadangi ši iniciatyva pradėta prieš priimant geresnio reglamentavimo gaires (COM(2015) 215), visapusis esamos sistemos, kuria rengiama iš imčių surinktais duomenimis pagrįsta Europos socialinė statistika, vertinimas atliktas nebuvo. Remiantis Komisijos standartais laikytasi Eurostato sistemos, skirtos galiojantiems teisės aktams (įskaitant Europos statistikos programą 12 ) vertinti, kuriai šiame procese teko svarbiausias vaidmuo. Be to, kasmet apklausiami duomenų naudotojai, kad būtų daugiau žinoma apie juos, jų poreikius ir pasitenkinimo Eurostato teikiamomis paslaugomis lygį. Pagal šio vertinimo rezultatus Eurostatas tobulina statistinės informacijos ir kitos statistinės produkcijos rengimą. Jie įtraukiami į įvairius strateginius planus, pvz., darbo programą ir valdymo planą.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultuotasi su trimis pagrindinėmis suinteresuotųjų šalių grupėmis:

duomenų rengėjais – šiai kategorijai priskiriamos valdžios institucijos, atsakingos už socialinės statistikos rinkimą ir rengimą. Šalių lygmeniu tai daugiausia nacionalinės statistikos institucijos (NSI), ES lygmeniu – Eurostatas. Šiomis aplinkybėmis duomenų rengėjai taip pat yra pagrindiniai pirminių duomenų teikėjų, t. y. namų ūkių, atstovai;

duomenų teikėjais – šiai kategorijai priskiriami ir respondentai, ir nacionalinės institucijos, tvarkančios administracinių duomenų rinkinius, pvz., valstybinės socialinės apsaugos ir mokesčių tarnybos. Platesne prasme NSI taip pat laikomos pirminių duomenų teikėjų (t. y. namų ūkių) atstovais, nes per šias konsultacijas būtų sudėtinga apklausti atskirus namų ūkius;

duomenų naudotojais – šioje grupėje galima atskirti institucinius naudotojus (pačią Komisiją, nacionalines valstybines tarnybas, kitas tarptautines organizacijas ir kitų ES institucijų darbuotojus) ir kitus išorinius naudotojus, pvz., plačiąją visuomenę, žiniasklaidą ir akademinio pasaulio atstovus.

Ypač reikėtų paminėti vieną įstaigą, su kuria konsultuotasi kaip su duomenų naudotoju, – tai Europos patariamasis statistikos komitetas (EPSK), įsteigtas 2008 m. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 234/2008/EB 13 . Komitetą sudaro 24 nariai, atstovaujantys duomenų naudotojams, respondentams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, kurioms reikalinga Europos statistika (įskaitant mokslo bendruomenę, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę), ir instituciniams duomenų naudotojams (pvz., Tarybai ir Europos Parlamentui). Reglamento (EB) Nr. 223/2009 8 straipsnyje nustatyta, kad su EPSK gali būti konsultuojamasi rengiant galimus naujus teisės aktus.

Konsultacijos vyko 2015 m. liepos–gruodžio mėn. Jų rezultatai pateikti trijose ataskaitose 14 .

Konsultacijose dalyvavusių suinteresuotųjų šalių nurodytas galimas problemas galima apibendrinti taip:

(1)duomenų naudotojams susirūpinimą kelia pavojus, kad oficialioji Europos statistika netenkins jų poreikių, t. y. bus mažiau reikalinga. Šį susirūpinimą kelia keli dalykai, susiję su duomenų kokybe, kaip antai nepakankama naujų socialinių reiškinių aprėptis, nepakankamai savalaikiai, palyginami ir suderinami statistinių duomenų rinkiniai;

(2)duomenų rengėjai (NSI) yra susirūpinę dėl didelių duomenų rengimo sąnaudų ir spaudimo greitai pateikti statistinę informaciją, būtiną dėl naujų socialinių krizių. Atsakymo į klausimynus našta taip pat kelia susirūpinimą (dėl pernelyg didelės naštos gali būti gaunama mažiau atsakymų ir duomenų kokybė gali suprastėti). NSI norėtų, kad jų vidaus modernizavimo veiksmai (pvz., naujovės, susijusios su technologijomis, metodika, naujų duomenų šaltinių naudojimu ar valdymu) būtų labiau remiami.

Suinteresuotųjų šalių siūlomus sprendimus galima suskirstyti į tris pagrindines veiksmų sritis:

gerinti galimybes pritaikyti oficialiąją Europos socialinę statistiką prie naujų informacijos poreikių (t. y. jos reikalingumą);

didinti Europos socialinės statistikos suderinamumą ir palyginamumą, siekiant užtikrinti geresnę jos kokybę;

taikyti naujoviškus būdus, kurie padėtų mažinti duomenų rengimo sąnaudas ir atsakymo naštą.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Eurostatas intensyviai diskutavo dėl šio pasiūlymo su NSI. Jis subūrė darbo grupes (dėl kiekvieno statistinių duomenų rinkimo), specialias darbo ir direktorių grupes, kurios reguliariai susitikdavo pasiūlymui aptarti. Pasiūlymas taip pat pateiktas Europos statistikos sistemos komitetui (ESSK), įsteigtam Reglamentu (EB) Nr. 223/2009. ESSK teikia ESS profesinių rekomendacijų dėl Europos statistikos plėtojimo rengimo ir sklaidos. Šiam komitetui, sudarytam iš NSI atstovų, pirmininkauja Komisija (Eurostatas). Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys dalyvauja stebėtojų teisėmis. Taip pat ESSK posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojai iš Europos Centrinio Banko (ECB), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir kitų tarptautinių organizacijų.

Išorės subjektų nuomonių ir tiriamųjų duomenų taip pat gauta iš kelių kitų šaltinių:

(1)per pirmiau apibūdintas suinteresuotųjų šalių konsultacijas gauta duomenų naudotojų ir duomenų teikėjų pastabų;

(2)kaip į išorinį tiriamųjų duomenų šaltinį nuomonės taip pat kreiptasi į EPSK. Šis komitetas palankiai įvertino pagrindinio reglamento, skirto asmenų ir namų ūkių Europos statistikai, pasiūlymą. EPSK mano, kad pagrindinis reglamentas labai padėtų paremti esamą išsamesnę Komisijos socialinės politikos darbotvarkę ir geriau susieti visos Europos socialinius duomenis, taip pat užtikrinant, kad jie būtų nuoseklesni 15 .

Poveikio vertinimas

Kartu su šiuo pasiūlymu pateikiamas ir poveikio vertinimas. Jame nurodomos problemos, su kuriomis tenka susidurti, pateikiamos kelios tų problemų sprendimo politinės galimybės ir įvertinamas kiekvienos jų socialinis ir ekonominis poveikis.

2016 m. kovo mėn. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę dėl šio poveikio vertinimo.

Vertinant poveikį nustatyti du pagrindiniai veiksniai, susiję su problemomis, su kuriomis tenka susidurti rengiant iš imčių surinktais duomenimis pagrįstą Europos socialinę statistiką:

(1)iš skirtingų sričių imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos suskaidymas ir

(2)nelankstūs asmenų ir namų ūkių duomenų rinkimo metodai.

Įvertintos toliau nurodytos galimybės, kaip spręsti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos suskaidymo problemą.

Galimybė

Aprašymas

1.0. Pagrindinis scenarijus: suskaidyti duomenų rengimo procesai, atskiri teisės aktai

Nekeisti esamos teisinės struktūros, sudarytos iš konkrečioms sritims skirtų ES reglamentų ir suskaidytų procesų (skirtingos gairės, procedūros, duomenų rengimo procesai)

1.1. Sujungti duomenų rengimo procesai, atskiri teisės aktai

Palikti galioti konkrečioms sritims skirtus ES reglamentus, tačiau labiau standartizuoti įvairius skirtingais būdais renkamų duomenų rengimo procesus, apibrėžtis ir kintamuosius (sujungimas).

1.2. Suskaidyti duomenų rengimo procesai (atskirtasis modelis), bet sujungti galiojantys teisės aktai

Sujungti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos teisės aktus, tačiau nesiimti aktyvių veiksmų sujungti suskaidytus duomenų rengimo procesus.

1.3. Sujungti duomenų rengimo procesai ir teisės aktai

Sujungti ne tik suskaidytus duomenų rengimo procesus, bet ir teisės aktus. Šią galimybę sudaro kelios dalys, kurių taikymo sritis ir poveikis visos sistemos valdymui skiriasi.

1.3a. Sujungti duomenų rengimo procesai ir galiojantys teisės aktai

Kalbama tik apie penkis galiojančius reglamentus (DJT, SPGS, SŠT, EGST ir IRT NŪ).

1.3b. Sujungti duomenų rengimo procesai ir visas iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos valdymas

Reglamentas taip pat taikomas per NŪBT ir SELPT renkamiems duomenims. Valstybių narių taikomos praktikos skirtumai rodo, kad reikia esminių derinimo veiksmų.

Nepakankamam duomenų rinkimo lankstumui spręsti išnagrinėtos toliau pateiktos trys galimybės.

Galimybė

Aprašymas

2.0. Pagrindinis scenarijus: teisės aktais nustatyta programa ir techninės specifikacijos

Norint pakeisti programą ar techninius elementus, reikia keisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą.

2.1. Teisės aktais nustatyta programa ir lanksčios techninės specifikacijos

Parlamento ir Tarybos nustatomos statistinės programos, lankstesni techniniai elementai.

2.2. Lanksti programa ir lanksčios techninės specifikacijos

Lanksčios statistinės programos ir techniniai elementai.

Remiantis poveikio vertinimu, iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos suskaidymo problemai spręsti pasirinktos politinės galimybės 1.3a (konsoliduoti galiojančius reglamentus ir sujungti duomenų rengimo procesus) ir ilguoju laikotarpiu 1.3b (sujungti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos valdymą ir skirtingais būdais renkamų duomenų rengimo procesus). Įgyvendinant šias politines galimybes ketinama sujungti galiojančius įvairių sričių ES reglamentus ir imtis priemonių užtikrinti, kad duomenys būtų rengiami ir tvarkomi nuosekliau. Toks būdas geriausiai padėtų siekti šių tikslų: geriau pritaikyti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstą socialinę statistiką prie besikeičiančių duomenų naudotojų poreikių, gerinti jos kokybę, plačiau naudoti naujoviškus metodus ir sumažinti ar apriboti sąnaudas, patiriamas dėl to, kad dabar iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos struktūra yra suskaidyta.

Priklausomai nuo to, kaip duomenų rengimo metodai būtų įdiegti nacionaliniu lygmeniu (pvz., ar būtų imtasi technologinių ir metodinių naujovių, ar pagerėtų prieiga prie administracinių registrų), pradiniu socialinių tyrimų rengimo etapu padidėjusias sąnaudas iš esmės kompensuotų sumažėjusios duomenų rinkimo etapo sąnaudos, sudarančios du trečdalius visų statistinių duomenų rengimo sąnaudų.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Su programa REFIT susijęs pasiūlymo tikslas – kuo tinkamiau panaudoti privačių namų ūkių ir asmenų pateiktą informaciją, kad būtų patenkinti esami ir būsimi Europos statistikos poreikiai, o atsakymo į klausimynus našta būtų mažesnė. Nuostatos turėtų būti supaprastintos, į vieną sistemą sujungus įvairiais būdais renkamus Europos statistinius duomenis, kuriems šiuo metu taikomi atskiri reglamentai. Išsami informacija apie mažesnes duomenų rengėjų ir teikėjų sąnaudas, apskaičiuotas pagal pavyzdinius scenarijus, pateikiama poveikio vertinime (7.4 skirsnyje Poveikis našumui ir 4 priede Poveikio vertinimui rengti taikyti analitiniai modeliai). Pagal pagrindinę hipotezę tyrimo rengimo etapu (ES lygmeniu) apskaičiuotos sąnaudos padidėtų 10,3 mln. EUR, o renkant duomenis sumažėtų 20,8 mln. EUR (grynoji dabartinė vertė būtų –10,4 mln. EUR). Tačiau pagal nuosaikesnę hipotezę apskaičiuotų sąnaudų grynoji dabartinė vertė buvo –3,1 mln. EUR, o pagal laisvesnę ji sudarė –34 mln. EUR.

Kadangi pasiūlymas susijęs su renkamais privačių namų ūkių ir asmenų duomenimis, poveikio įmonėms, įskaitant labai mažas įmones ir mažąsias bei vidutines įmones (MVĮ), nėra.

Pasiūlymas atitinka poveikio skaitmeninei aplinkai patikros kriterijus, nes juo skatinama sąveika ir pakartotinis naudojimas, nes:

duomenų rinkiniams nustatomos vienodos techninės specifikacijos. Specifikacijose bus nurodyta: kintamųjų skaičius ir apibūdinimas; statistiniai klasifikatoriai; statistinių visumų, tyrimo vienetų ir respondentų charakteristikos; ataskaitiniai laikotarpiai bei datos ir reikalavimai, susiję su geografine aprėptimi, imties bruožais, techniniais darbo vietoje aspektais, duomenų redagavimu ir trūkstamų reikšmių priskyrimu, svoriais, įverčiais ir dispersijos vertinimu;

Eurostatas ir valstybės narės perduos informaciją, ja keisis ir dalysis remdamiesi vienodais standartais. Į standartus bus įtrauktos sąvokos, procesai ir produktai, įskaitant duomenis ir metaduomenis.

Jei duomenų kokybė atitinka kokybės kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės turėtų gebėti teikti duomenis, gautus iš kelių šaltinių, taip pat ir taikant naujoviškus metodus ar būdus, jei jais užtikrinama, kad duomenys palyginami ir atitinka konkrečius reglamente nustatytus reikalavimus.

Pagrindinės teisės

Pasiūlymas poveikio pagrindinių teisių apsaugai neturi. Aktualiausia šiam pasiūlymui – galimas poveikis asmens duomenų apsaugai (teisė į kurią nustatyta ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje, SESV 16 straipsnyje ir antrinės teisės aktuose 16 ). Tačiau nė pagal vieną iš pasirinktų politinių galimybių nenumatoma keisti asmens duomenų apsaugos nuostatų. Statistikos srities nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatyta, kad NSI užtikrina duomenų apsaugą. Jos taiko patikimas strategijas, kuriomis, pvz., apsaugomas respondentų konfidencialumas, iš įrašų pašalinami asmens duomenys ir užtikrinama atsakymų į klausimynus apsauga.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas būtų įgyvendinamas palaipsniui per septynerius metus (2019–2025 m.), kuriam pasibaigus programa turėtų būti tęsiama. Teisės akto finansinėje pažymoje atsižvelgta tik į galiojančios daugiametės finansinės programos (DFP) metus. Tolesnis finansavimas priklausys nuo susitarimų pagal kitą DFP ir konkrečių programų, kurių lėšomis numatoma finansuoti, pratęsimo.

2019 ir 2020 m. finansavimas bus skirtas pagal galiojančius programoms skirtus asignavimus ir papildomo finansavimo nereikės.

Iš viso 2019 ir 2020 m. numatyta 28,814 mln. EUR asignavimų. Išsamesnė informacija apie poveikį biudžetui pateikiama teisės akto finansinėje pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Tikimasi, kad siūlomą reglamentą Europos Parlamentas ir Taryba priims 2017 arba 2018 m. ir netrukus po to Komisija priims įgyvendinimo priemones.

Valstybės narės turėtų pradėti teikti Komisijai duomenis pagal naują reglamentą 2019 m.

Siūlomas teisės aktus bus visapusiškai įvertintas, kad, be kitų dalykų, būtų įvertinta, kaip našiai ir veiksmingai juo pasiekti nustatyti tikslai, ir nuspręsta, ar reikia naujų priemonių ar pakeitimų.

Svarbu visų pirma atsižvelgti į esamas stebėsenos ir vertinimo priemones, taikomas visų sričių Eurostato rengiamai statistikai. Šiomis priemonėmis galima tirti naujų statistinių iniciatyvų našumo ir veiksmingumo pokyčius ir parengtų duomenų kokybę. Pagrindinės priemonės:

galiojančioje Europos statistikos programoje numatyta sistemiškai atlikti programos laikotarpio vidurio ir galutinius vertinimus. Socialinė statistika yra neatsiejama šių atskaitomybės mechanizmų dalis 17 ;

Eurostato valdymo plane numatyta imtis veiksmų dėl pagrindinių įvairias sritis aprėpiančių veiklos rodiklių, taikomų įvairioms sritims, įskaitant socialinę statistiką 18 ;

reguliariai atliekami naudotojų pasitenkinimo tyrimai 19 .

Kiekvienos statistikos srities stebėsena taip pat vykdoma kokybės ataskaitomis, kurias valstybės narės reguliariai rengia, o Eurostatas nagrinėja, užtikrindamas bendrąja statistikos kokybę. Šiose ataskaitose aptariama statistinės produkcijos kokybė: jos reikalingumas, tikslumas, patikimumas, savalaikiškumas, punktualumas, prieinamumas, aiškumas, suderinamumas ir palyginamumas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 223/2009.

Statistikos rengimo sąnaudos taip pat bus stebimos įprastai renkant duomenis. Ypač atidžiai (tiek individualiu, tiek kintamųjų lygmenimis) bus stebimi šie aspektai: administracinių duomenų naudojimo pokyčiai; duomenų rinkimo būdai (pvz., apklausos internetu, tiesioginės apklausos); imties dydis; klausimynų ilgis; apklausų trukmė ir duomenų rinkimo dažnumas. Tai leis įvertinti pažangą, daromą naudojant tam tikrus metodus, ir šių pokyčių poveikį respondentų naštai. Be to, kaip bendrasis siūlomo teisės akto įgyvendinimo stebėsenos rodiklis bus naudojamas socialinių duomenų rinkimo suvestiniu ES lygmeniu sąnaudų skirtumas. Šiuo rodikliu bus atskiriamos NSI sąnaudos, atitinkamai skirtos tyrimui parengti, duomenims rinkti ir perduoti. Šių valstybių narių rodiklių nebus galima tiesiogiai lyginti, nes jos skiriasi savo dydžiu, požiūriu į statistiką ir kitais aspektais. Tačiau laikui bėgant šiuos rodiklius bus galima naudoti stebint, kaip keičiasi iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos rengimo sąnaudos ES lygmeniu ir kiekvienos atskiros valstybės narės lygmeniu. Šios sąnaudos gali būti išreikštos dalyvaujančių darbuotojų skaičiumi (pvz., apklausas vykdančių darbuotojų, vertinant visos darbo dienos ekvivalentu) arba finansiniais ištekliais (pvz., biudžeto asignavimas tam tikram duomenų rinkimo procesui). Šie rodikliai suteiks labai svarbios informacijos, reikalingos sąnaudoms, patiriamoms rengiant iš imčių surinktais duomenimis pagrįstą socialinę statistiką, stebėti, o tai yra vienas iš pagrindinių siūlomo naujojo teisės akto aspektų. Reikės parengti geresnę ir darnesnę duomenų apie sąnaudas teikimo sistemą, kuri aprėptų visą ESS, bet kurioje būtų galima atskirti skirtingus statistikos rengimo etapus.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomą reglamentą sudaro 19 straipsnių ir penki priedai.

Kaip nurodyta 1 straipsnyje (Dalykas), reglamento tikslas – nustatyti bendrą Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistemą. 2 straipsnyje pateikiamos reglamente vartojamų terminų apibrėžtys.

Statistika, kuriai taikomas reglamentas, skirstoma pagal 3 straipsnyje išvardytas sritis ir temas, kurios išsamiau apibūdintos siūlomo reglamento I priede. Siūloma suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos I priede išvardytos potemės, siekiant pritaikyti renkamus duomenis būsimiems naudotojų poreikiams. Be to, siūloma suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomi arba pritaikomi daugiamečiai tęstiniai planai (4 straipsnis), kad būtų tenkinami naudotojų poreikiai, atsirandantys dėl technologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių.

Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones dėl duomenų rinkinių techninių specifikacijų (6 straipsnis), informacijos perdavimo ir keitimosi ja standartų (7 straipsnis), imties sąrašų charakteristikų (11 straipsnis) ir kokybės ataskaitų (12 straipsnis). Su kokybės ataskaitomis susiję reikalavimai atitinka Reglamentą (EB) Nr. 223/2009, kuriame nustatyta pagrindinė sistema ir kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi tame reglamente nustatytų statistinių principų ir kokybės kriterijų.

Šiuo pasiūlymu sudaromos sąlygos ir skatinama naudoti naujas duomenų rinkimo formas ir alternatyvius duomenų, įskaitant administracinius duomenis, šaltinius bei modeliais ir dideliais duomenų rinkiniais pagrįstus įverčius (8 straipsnis). Be to, nustatomas reikalavimas, kad valstybės narės taikytų aukštos kokybės imčių sąrašus (11 straipsnis).

Pasiūlymas kaip tik aprėpia kelis kitus svarbius iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos modernizavimo aspektus:

nustatomi reprezentatyvūs pagrįstumo ir bandomieji tyrimai, kuriasi siekiama gerinti statistikos kokybę ir padėti rengti ir diegti naujus metodus (13 straipsnis);

į pasiūlymą įtrauktos finansinės paramos, kuri galėtų tam tikromis sąlygomis būti skiriama valstybėms narėms, nuostatos (14 straipsnis);

be to, numatomos galimybės taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, kuriomis i) valstybėms narėms, jei reikia, būtų suteikiama daugiau laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, ii) būtų leidžiama šiek tiek skirtingai taikyti bendrus metodus, bet kokiu atveju užtikrinant parengtos statistikos kokybę ir palyginamumą (17 straipsnis).

Reglamente taip pat pateikiamos būtinos nuostatos dėl naudojimosi perduotais įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus (15 straipsnis) ir nurodoma, kad laikomasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 20 .

Baigiamuosiuose straipsniuose nustatoma komiteto procedūra (16 straipsnis) ir panaikinami du galiojantys reglamentai, kuriuos visiškai pakeis šis naujas reglamentas (18 straipsnis).

Penkiuose prieduose pateikiama išsami informacija apie aprėptinas temas, tikslumo reikalavimus, imčių charakteristikas, duomenų perdavimo periodiškumą ir terminus.

2016/0264 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ 21 ir ekonomikos valdymo stiprinimą, socialiniai rodikliai ypač svarbūs grindžiant ir remiant Sąjungos pagrindinius prioritetus, susijusius su ekonomikos augimu ir naujų darbo vietų kūrimu, skurdo ir socialinės atskirties mažinimu, įgūdžiais, judumu ir skaitmenine ekonomika. Visų pirma šie rodikliai turi būti naudojami kaip patikimas politikos priemonių, kurių Sąjunga imasi šiems prioritetams įgyvendinti, rengimo ir stebėsenos statistinis pagrindas;

(2)atsižvelgiant į tai, socialiniai rodikliai turėtų būti reikiamos aukštos kokybės, visų pirma pagrįsti, savalaikiai, reikalingi, pritaikomi naujiems naudotojų poreikiams bei palyginami ir parengti našiai;

(3)su asmenimis ir namų ūkiais susijusi Europos statistika kol kas renkama remiantis keliais teisės aktais, kuriais reglamentuojami asmenų ir namų ūkių tyrimai, demografinė statistika, gyventojų ir būstų surašymai ir daugiausia iš administracinių šaltinių renkami statistiniai duomenys. Kai kurių duomenų taip pat gaunama atlikus verslo tyrimus. Pastaraisiais metais padėtis labai pagerėjo, tačiau statistinių duomenų, pagrįstų asmenų ir namų ūkių tyrimais, rinkimo procesus vis dėlto reikia dar labiau sujungti;

(4)dėl technologijų pažangos atsirado kur kas daugiau galimybių statistinėms reikmėms naudoti administracinius šaltinius. Reikėtų aktyviai skatinti naudoti juos socialinės statistikos reikmėms, tačiau bet kuriuo atveju užtikrinti, kad ši statistika būtų kokybiška, tiksli, savalaikė ir palyginama;

(5)Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „ES statistikos rengimo metodas: ateinančio dešimtmečio vizija“ 22 pabrėžta, kad vis dažniau naudojami įvairūs duomenų šaltiniai ir naujoviški duomenų rinkimo metodai ir vis svarbiau suderinti skirtingose srityse taikomas statistines sąvokas ir metodus. Komunikate raginama rengti naujos kartos statistikos teisės aktų, skirtų platesnėms sritims;

(6)2011 m. Vysbadene Europos statistikos sistemos (ESS) atstovai patvirtino susitarimą dėl naujos namų ūkių ir socialinės statistikos koncepcijos. ESS mano, kad Europos tyrimai, per kuriuos renkami su asmenimis ir namų ūkiais susiję duomenys, turėtų būti modernizuoti, ir šiems pagrindiniams socialiniams tyrimams papildyti turėtų būti naudojami rečiau renkami papildomi mikroduomenys. Be to, turėtų būti geriau prieinami administraciniai duomenys, esami duomenų šaltiniai geriau panaudojami papildomoms reikmėms, o nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų būti surasta galimybių naudotis naujais duomenų šaltiniais;

(7)tam, kad būtų užtikrinta, kad aukštos kokybės socialiniai rodikliai būtų rengiami vieningiau, lanksčiau ir našiau, pirmiau apibūdinti dalykai turi būti palaipsniui modernizuoti ir turi būti atnaujintas socialinės statistikos teisinis pagrindas. Be to, turi būti tinkamai atsižvelgta į naudotojų poreikius, respondentams ir valstybių narių ištekliams tenkančią naštą, taikomų metodų patikimumą ir tikslumą, statistikos rengimo techninį pagrįstumą, laiką, per kurį ji gali būti teikiama, ir rezultatų patikimumą;

(8)šiuo reglamentu nustatoma Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema. Nurodoma, kokius duomenis ir informaciją valstybės narės turi rinkti ir teikti, taip pat nustatomi pagrindiniai duomenų kokybės reikalavimai. Be to, numatoma, kad išsamesnės techninės specifikacijos bus nustatytos deleguotaisiais aktais ir įgyvendinimo priemonėmis. Reglamentu leidžiama sujungti įvairius duomenų rinkimo procesus ir kartu naudoti administracinius duomenis, be to, konsoliduojami ir supaprastinami galiojantys teisės aktai;

(9)norint geriau modernizuoti ir racionalizuoti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos pagrindų sistemą, esama asmenų ir namų ūkių Europos statistika, pagrįsta individualaus lygmens duomenimis, turėtų būti sujungta į vieną sistemą. Tai užtikrintų, kad iš imčių surinktais duomenimis pagrįsta Europos socialinė statistika, įskaitant darbo rinkos, pajamų ir gyvenimo sąlygų, sveikatos, švietimo ir mokymo bei informacinių ir ryšių technologijų naudojimo sritis, būtų rengiama nuosekliai, suderintai ir koordinuotai;

(10)laiko sąnaudų ir vartojimo duomenis šiuo metu savanoriškai renka daugelis valstybių narių, remdamosi sutartomis bendrosiomis gairėmis. Šias dvi sritis reikėtų modernizuoti, siekiant visapusiškai pasinaudoti naujų technologijų pažanga. Šių dviejų sričių duomenis reikėtų rinkti remiantis šiuo reglamentu ir taip atverti galimybių ir sukurti progų ateityje dar labiau tobulėti, užtikrinant, kad duomenys būtų labiau savalaikiai, reikalingesni ir rengiami našiau. Kol kas valstybių narių taikomi metodai neturėtų būti keičiami;

(11)kadangi demografinei statistikai 23 , gyventojų ir būstų surašymams 24 , verslo tyrimams ir daugiausia administraciniais šaltiniais pagrįstai statistikai būdingi tam tikri ypatumai, šiems duomenims šis reglamentas netaikomas ir jiems turėtų būti taikomos specialios, prie jų ypatumų pritaikytos sistemos;

(12)statistika nebelaikoma tik vienu iš daugelio informacijos šaltinių, naudojamų formuojant politiką, – jos vaidmuo priimant sprendimus tapo labai svarbus. Norint priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, reikia aukštos kokybės kriterijus ir paskirtį atitinkančios statistikos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 25 ;

(13)aukštos kokybės socialinių duomenų reikia ne tik politikos reikmėms, bet ir moksliniams tyrimams bei patikimai informacinei infrastruktūrai užtikrinti. Tyrėjams, pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 557/2013 26 dėl galimybės naudoti konfidencialius duomenis mokslo reikmėms gaunantiems tokią galimybę mokslo reikmės naudoti mikroduomenis, būtų labai naudinga gauti geriau susietus statistinių duomenų rinkinius, o tai savo ruožtu padėtų rengti labiau pagrįstus politikos poveikio vertinimo tyrimus;

(14)Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 nustatyta bendroji Europos statistikos sistema ir juo reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi jame nustatytų statistinių principų ir kokybės reikalavimų. Kokybės ataskaitos labai svarbios vertinant ir gerinant Europos statistikos kokybę bei skleidžiant susijusią informaciją. Remdamasis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsniu Europos statistikos sistemos komitetas (ESSK) patvirtino kokybės ataskaitų struktūros ESS standartą. Tai turėtų padėti suderinti pagal šį reglamentą teikiamas kokybės ataskaitas;

(15)Reglamente (EB) Nr. 223/2009 pateikiamos taisyklės, kaip valstybės narės turi perduoti duomenis, įskaitant konfidencialius. Priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, turėtų užtikrinti, kad konfidencialūs duomenys būtų apsaugoti ir rengiant bei skleidžiant Europos statistiką nebūtų neteisėtai atskleista duomenų ar jie nebūtų panaudoti su statistika nesusijusioms reikmėms;

(16)būtina pateikti ir nacionalinio, ir regionų lygmens statistinius duomenis. Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 27 , visa Komisijai perduodama valstybių narių statistika, kuri turi būti suskirstyta pagal teritorinius vienetus, turėtų būti pagrįsta klasifikatoriumi NUTS. Todėl norint gauti palyginamą regioninę statistiką teritorinių vienetų duomenys turėtų būti teikiami pagal šį klasifikatorių;

(17)siekiant atsižvelgti į ekonominius, socialinius ir technologinius pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl I priede išvardytų potemių. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti arba pritaikyti aštuonerių metų daugiametį tęstinį planą dėl duomenų, kuriems taikomas šis reglamentas, rinkimo remiantis IV priede nustatytu periodiškumu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(18)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su konkrečių duomenų rinkinių techninėmis specifikacijomis, techniniais elementais, būdingais keliems duomenų rinkiniams, techniniais standartais, būtinais Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių keitimuisi ir dalijimuisi informacija palengvinti, imčių sąrašais, visų pirma jų būtinaisiais reikalavimais, kokybės ataskaitų sąlygomis ir turiniu bei bet kokiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 28 ;

(19)šiam reglamentui įgyvendinti gali reikėti labai pritaikyti nacionalines statistikos sistemas, todėl Komisija gali taikyti valstybėms narėms leidžiančias nukrypti nuostatas;

(20)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB 29 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 30 turėtų būti taikomi statistiniams duomenims, kuriems taikomas šis reglamentas. Visų pirma statistiniai duomenys, kurių reikia norint rengti ir stebėti Sąjungos ir nacionalinius visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos bei saugos veiksmus ir strategijas, turėtų būti laikomi duomenimis, tvarkomais siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus;

(21)šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendrą Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl suderinimo ir palyginamumo šio tikslo būtų geriau siekti ES lygmeniu. Todėl ES, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)iš imčių surinktais duomenimis pagrįsta Europos socialinė statistika ir duomenų rinkimas turėtų tapti našesni ir reikalingesni. Turėtų būti užtikrintas ilgalaikis duomenų palyginamumas ir suderinamumas. Europos statistika, susijusi su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįsta iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, kol kas reglamentuojama keliais atskirais teisės aktais, kurie turėtų būti pakeisti šiuo reglamentu. Todėl reikia panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 577/98 31 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 32 ;

(23)konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(24)konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais tų asmenų ir namų ūkių imčių individualaus lygmens duomenimis, sistema.

2.Šis reglamentas netaikomas gyventojų ir būstų surašymams, nurodytiems Reglamente (EB) Nr. 763/2008 33 .

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)patikrinti duomenys arba mikroduomenys – valstybių narių pagal bendrai sutartas duomenų tvirtinimo taisykles patikrinti duomenys arba mikroduomenys,

(b)sritis – vienas arba keli duomenų rinkiniai, sudaryti taip, kad aprėptų konkrečias temas;

(c)tyrimo vienetas – identifikuojamas vienetas, kurio duomenų galima gauti;

(d)tema – renkamos tyrimo vieneto informacijos turinys; kiekvieną temą sudaro kelios potemės;

(e)administraciniai įrašai – ne statistikos šaltinių (paprastai – viešųjų įstaigų), kurių paskirtis savaime nėra susijusi su statistika, savo tikslams surinkti duomenys;

(f)ad hoc tema – tam tikru laiku naudotojus ypač dominanti tema, neįtraukta į įprastus duomenų rinkinius;

(g)pagrindinis rodiklis – plačiai naudojama informacija, pagal kurią stebima, kaip įgyvendinamas svarbus ES politikos tikslas.

3 straipsnis

Duomenų rinkiniai

1.Pagal 1 straipsnį renkami šių sričių duomenys:

(a)darbo rinkos;

(b)pajamų ir gyvenimo sąlygų;

(c)sveikatos;

(d)švietimo ir mokymo;

(e)informacinių ir ryšių technologijų naudojimo;

(f)laiko sąnaudų;

(g)vartojimo.

2.Duomenų rinkiniai aprėpia visoms sritims būdingas temas ir šias papildomas potemes, plačiau apibūdintas I priede:

(a)asmenų ir namų ūkių charakteristikas;

(b)dalyvavimą darbo rinkoje;

(c)darbo trukmę ir ankstesnę profesinę patirtį;

(d)darbo sąlygas, įskaitant darbo valandas ir darbo laiko susitarimus;

(e)įgytą išsilavinimą ir susijusią informaciją;

(f)dalyvavimą švietimo ir mokymo veikloje;

(g)sveikatą: būklę ir negalią, priežiūrą ir lemiančius veiksnius;

(h)pajamas, vartojimą ir turtą, įskaitant skolas;

(i)gyvenimo sąlygas, įskaitant materialinį nepriteklių, būstą, gyvenimo aplinką ir galimybes naudotis paslaugomis;

(j)gyvenimo kokybę, įskaitant dalyvavimą socialiniame ir kultūriniame gyvenime ir gerovę;

(k)laiko paskirstymą ir

(l)su informacine visuomene susijusią veiklą.

3.Atskirų sričių duomenų tikslumo reikalavimai ir imties charakteristikos nustatyti atitinkamai II ir III prieduose.

4.Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos I priede išvardytos potemės, siekiant pritaikyti jas prie atitinkamų technologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių ir naudotojų naujų poreikių. Naudodamasi šiais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad:

(a)dėl šių deleguotųjų aktų valstybės narės ar respondentai nepatirtų didelės papildomos naštos;

(b)deleguotaisiais aktais nebūtų keičiama daugiau nei 20 proc. I priede išvardytų kiekvienos srities potemių. Sričių, kurių duomenys renkami vieną ar kelis kartus per metus, pakeitimai susiję su ne daugiau kaip 10 proc. potemių sąrašo. Šios procentinių dalių ribos taikomos ketverius metus iš eilės. Potemių, kurias galima pakeisti, skaičius suapvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

4 straipsnis

Daugiamečiai tęstiniai planai

1.Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi arba pritaikomi daugiamečiai tęstiniai planai, susiję su aštuoneriais metais, per kuriuos, remiantis IV priede nustatytu periodiškumu, renkami duomenys, kuriems taikomas šis reglamentas. Komisija užtikrina, kad dėl šių deleguotųjų aktų valstybės narės ar respondentai nepatirtų didelės papildomos naštos.

2.Šiuose daugiamečiuose tęstiniuose planuose nurodomas laikotarpis, per kurį renkami šie duomenys:

(a)su sritimis susietų potemių duomenys;

(b)darbo rinkos ir pajamų bei gyvenimo sąlygų sričių ad hoc temų pagal naudotojų prašymus duomenys, kaip nustatyta IV priede. Išimtiniais ir pagrįstais atvejais gali būti renkami kitų, ne I priede išvardytų potemių minėti duomenys.

3.Planai pritaikomi, kaip minėta 1 dalyje, ne vėliau kaip likus 24 mėn. iki kiekvieno duomenų rinkimo laikotarpio pradžios, kaip nurodyta planuose. Pritaikant siekiama užtikrinti planų veiksmingumą ir derėjimą su naudotojų poreikiais.

5 straipsnis

Statistinės visumos ir tyrimo vienetai

1.Statistinę visumą sudaro visi asmenys, nuolat gyvenantys kiekvienos valstybės narės privačiuose namų ūkiuose.

2.Kiekvienoje valstybėje narėje renkami tyrimo vienetų imties, sudarytos iš privačių namų ūkių ar jiems priklausančių asmenų, nuolat gyvenančių toje valstybėje narėje, duomenys.

6 straipsnis

Duomenų rinkinių techninės specifikacijos

1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatomi atskirų duomenų rinkinių šie techniniai elementai:

(a)kintamųjų skaičius ir apibūdinimas;

(b)statistiniai klasifikatoriai;

(c)tikslios statistinių visumų, tyrimo vienetų ir respondentų charakteristikos;

(d)ataskaitiniai laikotarpiai ir datos;

(e)reikalavimai, susiję su geografine aprėptimi, imties bruožais, įskaitant imties dalis, techniniais darbo vietoje aspektais, duomenų redagavimu ir trūkstamų reikšmių priskyrimu, svoriais, įverčių ir dispersijos vertinimu;

(f)jei būtina aukštam darbo rinkos srities užimtumo ir nedarbo duomenų palyginamumo lygiui užtikrinti, duomenų rinkimo metodika. Jei būtina, taip pat gali būti nurodoma klausimų eilės tvarka ir išdėstymas klausimynuose. Ši būtinybė tinkamai pagrindžiama.

2.Jei elementai būdingi keliems duomenų rinkiniams, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatomos duomenų rinkinių šios techninės charakteristikos:

(a)kintamųjų skaičius ir apibūdinimas;

(b)statistiniai klasifikatoriai;

(c)tikslios statistinių visumų ir tyrimo vienetų charakteristikos.

3.Dėl mėnesinių nedarbo duomenų rinkinių, susijusių su darbo rinkos sritimi, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų apibūdinami kintamieji ir perduotinų laiko eilučių ilgis, kokybės reikalavimai ir išsamumo lygis.

4.Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7 straipsnis

Informacijos perdavimo ir keitimosi ja standartai

1.Siekiant palengvinti Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių keitimąsi ir dalijimąsi informacija ir, visų pirma, remti kokybės valdymą ir procesų dokumentavimą, susijusius su statistika, kuriai taikomas šis reglamentas, taikomi atitinkami techniniai standartai.

2.Į techninius standartus įtraukiamos statistinės sąvokos, procesai ir produktai, įskaitant duomenis ir metaduomenis.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi 1 dalyje nurodyti techniniai standartai. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Duomenų šaltiniai ir metodai

1.Valstybės narės teikia 1 straipsnyje nurodytus duomenis, naudodamos vieną ar kelis iš toliau nurodytų šaltinių, su sąlyga, kad jie tenkina 12 straipsnyje nustatytus kokybės reikalavimus:

(a)tiesiogiai respondentų pateiktą informaciją;

(b)administracinius įrašus ir bet kuriuos kitus šaltinius, metodus ar naujoviškus būdus, jei juos taikant galima rengti palyginamus ir konkrečius, šiuo reglamentu nustatytus taikytinus reikalavimus atitinkančius duomenis.

2.Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) išsamią informaciją apie naudojamus šaltinius ir metodus.

9 straipsnis

Duomenų rinkinių periodiškumas

Duomenų rinkinių periodiškumas nustatytas IV priede.

10 straipsnis

Duomenų perdavimas ir terminai

1.Perdavimo terminai nustatyti V priede.

2.Dėl kiekvieno duomenų rinkinio valstybė narė perduoda Komisijai (Eurostatui) patikrintus, tiesiogiai neidentifikuojamus mikroduomenis.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, mėnesinei nedarbo statistikai rengti perduodami patikrinti suvestiniai duomenys.

4.Valstybės narės renka ir perduoda duomenis pagal šį reglamentą nuo 2019 m.

11 straipsnis

Imčių sąrašai

1.Duomenys grindžiami reprezentatyviosiomis imtimis, parengtomis pagal nacionaliniu lygmeniu sudarytus imčių sąrašus, iš kurių asmenis ar namų ūkius galima atrinkti atsitiktine tvarka, žinant atrankos tikimybę. Reguliariai atnaujinamais imčių sąrašais siekiama išsamiai aprėpti tik tirtiną visumą. Imčių sąrašuose pateikiama visa informacija, būtina imtims parengti, kaip antai aiškinamoji informacija ir informacija, kaip susisiekti su asmenimis ar namų ūkiais. Imčių sąrašuose taip pat pateikiama informacija, kaip susieti asmenis su kitais administraciniais įrašais, kiek tai leidžiama duomenų apsaugos taisyklėmis.

2.Jei valstybėje narėje nėra tokių sąrašų, naudojami kiti imčių sąrašai, tenkinantys toliau nustatytus kriterijus. Tokiuose imčių sąrašuose:

(a)nurodomi imties vienetai (asmenys, namų ūkiai, būstai ar adresai),

(b)numatoma atrankos tikimybė;

(c)be to, jie reguliariai atnaujinami.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos imčių sąrašų sąlygos, visų pirma – būtinieji reikalavimai. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Kokybė

1.Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų perduodamų duomenų ir metaduomenų kokybę.

2.Įgyvendinant šį reglamentą taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti kokybės kriterijai.

3.Komisija (Eurostatas) įvertina specifikacijų metaduomenų, perduotų duomenų ir imčių sąrašų kokybę.

4.Šiuo tikslu valstybės narės perduoda šią informaciją apie 10 straipsnyje nurodytus duomenis ir mikroduomenis:

(a)taikytą metodiką apibūdinančius metaduomenis ir tai, kaip pasiekti techninių specifikacijų reikalavimai, remiantis šiuo reglamentu nustatytomis techninėmis specifikacijomis;

(b)kaip laikytasi būtinųjų reikalavimų, kuriuos turi atitikti taikomi imčių sąrašai, taip pat juos rengiant ir atnaujinant, kaip nustatyta šiuo reglamentu.

5.Valstybės narės perduoda 4 dalyje nurodytus metaduomenis ir informaciją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo duomenų ir mikroduomenų perdavimo termino. Ši papildoma informacija pateikiama kokybės ataskaitose, kuriose visų pirma nurodoma, kaip perduoti duomenys, mikroduomenys, metaduomenys ir informacija tenkina kokybės reikalavimus.

6.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos kokybės ataskaitų sąlygos ir turinys. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.Valstybės narės kuo greičiau praneša Komisijai (Eurostatui) apie bet kokią susijusią informaciją ar pokyčius, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu ir galinčius paveikti perduodamų duomenų kokybę.

8.Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės pateikia jai papildomos informacijos, būtinos statistinės informacijos kokybei įvertinti.

13 straipsnis

Pagrįstumo ir bandomieji tyrimai

Norėdama pagerinti duomenų rinkinius Komisija (Eurostatas), jei reikia, inicijuoja kelis pagrįstumo ir bandomuosius tyrimus, o valstybės narės bendradarbiauja juos įgyvendindamos, visų pirma siekdamos gerinti kokybę, įskaitant palyginamumą, padėti modernizuoti vartojimo ir laiko sąnaudų duomenų sritis, tirti ir diegti naujus prisitaikymo prie naudotojų poreikių būdus, geriau jungti duomenų rinkimo procesus ir kitų duomenų šaltinių naudojimo galimybes ir našiau rinkti duomenis valstybėse narėse, atsižvelgiant į technologinius pokyčius.

14 straipsnis

Finansavimas

1.    Šiam reglamentui įgyvendinti Sąjunga gali skirti nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitoms nacionalinės valdžios institucijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje, dotacijas, skirtas:

a)    socialinės statistikos duomenų rinkimo procesams ar metodams, įskaitant imčių sąrašus, rengti ir (arba) įgyvendinti per pirmus ketverius duomenų rinkinių rinkimo metus;    

b)    metodikoms rengti, įskaitant 13 straipsnyje nurodytus pagrįstumo ir bandomuosius tyrimus;

c)    ad hoc temų statistikai rinkti pagal naudotojų poreikius, kaip nurodyta IV priede, naujiems ar patikslintiems kintamųjų ir charakteristikų rinkiniams, sudaromiems pirmą kartą.

2. Sąjungos finansinis įnašas skiriamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 99/2013 34 7 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1296/2013 35 16 straipsnio 1 dalies a punktą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013 36 6 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1303/2013 37 58 straipsnį arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 282/2014 38 5 straipsnį.

3.    Šis Sąjungos finansinis įnašas neviršija 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

15 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.3 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [Leidinių biuras: įrašyti tikslią reglamento įsigaliojimo datą].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 39 nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 3 straipsnio 4 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

16 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 223/2009. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

17 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.Jei šiam reglamentui ar pagal jį priimtoms įgyvendinimo priemonėms ar deleguotiesiems aktams taikyti valstybės narės nacionalinę statistikos sistemą reikėtų iš esmės keisti, Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, galiosiančią ne ilgiau kaip trejus metus. Leidžiančią nukrypti nuostatą galima nustatyti tik su sąlyga, kad ji neturės neigiamo poveikio valstybių narių duomenų, susijusių su pagrindiniais rodikliais, palyginamumui ar netrukdys apskaičiuoti būtinus savalaikius ir reprezentatyvius Europos suvestinius duomenis.

2.Jei pasibaigus laikotarpiui, kuriam leidžianti nukrypti nuostata buvo nustatyta, ji tebėra pagrįsta, Komisija įgyvendinimo aktais gali ją pratęsti ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.

3.Jei valstybė narė gali teikti būtinus duomenų rinkinius tik taikydama metodus, nenustatytus šiuo reglamentu ar pagal jį priimtomis įgyvendinimo priemonėmis ir deleguotaisiais aktais, Komisija gali išimties tvarka įgyvendinimo aktais leisti ne ilgiau kaip penkerius metus taikyti šiuos metodus.

4.Jei pasibaigus laikotarpiui, kuriam leidimas buvo nustatytas, jis tebėra pagrįstas, Komisija įgyvendinimo aktais gali jį pratęsti ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

5.Norėdama taikyti 1–4 dalis valstybė narė per tris mėnesius nuo atitinkamo akto įsigaliojimo arba per šešis mėnesius iki laikotarpio, kuriam nustatyta leidžianti nukrypti nuostata ar leidimas, pabaigos pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą. Prašydama 3 ir 4 dalyse nurodyto leidimo valstybė narė išsamiai apibūdina taikomus metodus ir įrodo, kad pagal juos gaunami palyginami rezultatai.

6.Šiuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

18 straipsnis

Panaikinimas

1.Reglamentai (EB) Nr. 577/98 ir (EB) Nr. 1177/2003 panaikinami nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Šiuose reglamentuose nustatyti duomenų ir metaduomenų, įskaitant kokybės ataskaitas, teikimo reikalavimai toliau taikomi ataskaitiniams laikotarpiams iki jų panaikinimo.

2.Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

1.Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.3 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose nurodytoms sritims jis taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 40  

3403. Statistinės informacijos rengimas

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 41  

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Rengiant ir vertinant politiką, susijusią su Komisijos politiniais prioritetais, visų pirma su užimtumu ir ekonomikos augimu, skaitmenine rinka, glaudesne ir teisingesne Europos pinigų sąjunga (EPS), migracija ir judumu, būtina turėti tinkamų analitinių ir stebėsenos priemonių. Be to, politiniai prioritetai atitinka įvairias socialinės ir ekonominės statistikos sritis, todėl reikia užtikrinti, kad duomenų šaltiniai geriau derėtų tarpusavyje. Pagal strategiją „Europa 2020“ įvairūs rodikliai naudojami pagrindiniams tikslams, pvz., užimtumo skatinimo, išsilavinimo ir socialinės įtraukties gerinimo, visų pirma mažinant skurdą, stebėti. Šiems rodikliams apskaičiuoti reikia savalaikės statistinės informacijos. Ši statistinė informacija turėtų būti rengiama kuo našiau, naudojant modernius statistinių duomenų rinkimo ir rengimo metodus.

Priėmus pasiūlymą taip pat bus lanksčiau reaguojama į aukšto lygio strategines iniciatyvas, kurioms reikalingi tam tikri rodikliai.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas

Spręsti šias problemas: i) suskaidymo rengiant iš imčių surinktais duomenimis pagrįstą Europos socialinę statistiką ir ii) dabartinės duomenų, reikalingų iš imčių surinktais duomenimis pagrįstai Europos socialinei statistikai rengti, rinkimo sistemos nepakankamo lankstumo.

Atitinkama VGV / VGB veikla

3403. Statistinės informacijos rengimas

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Šiuo pasiūlymu bus užtikrinta, kad iš imčių surinktais duomenimis pagrįsta Europos socialinė statistika taptų geriau pritaikoma visuomenės poreikiams. Be to, pasiūlymu Eurostatui bus padedama užtikrinti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos kokybę, nes juo pasiūloma būdų skatinti įvairių sričių duomenų suderinamumą. Pasiūlymu taip pat bus skatinama naudoti naujoviškas statistines priemones ir metodus, o nacionalinės statistikos institucijos ir kitos nacionalinės valdžios institucijos galės našiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos.

Įgyvendindamos pasiūlymą NSI patirs vienkartines išlaidas. Tačiau numatoma, kad bendrosios įgyvendinimo sąnaudos sumažėtų, daugiausia todėl, kad sumažėtų perteklinių ir besidubliuojančių veiksmų, susijusių su skirtingais būdais renkamais duomenimis ir pakartotinio statistinių duomenų rengimo sistemų naudojimo. Priklausomai nuo to, kaip duomenų rengimo metodai būtų įdiegti nacionaliniu lygmeniu (pvz., ar imtasi technologinių ir metodinių naujovių, ar pagerėjo prieiga prie administracinių registrų), pradiniu socialinių tyrimų rengimo etapu padidėjusias sąnaudas iš esmės kompensuotų sumažėjusios duomenų rinkimo etapo sąnaudos, sudarančios du trečdalius visų statistinių duomenų rengimo sąnaudų. Galimas sąnaudų padidėjimas dėl lankstesnio duomenų rinkimo galėtų būti suvaldytas, jei, kaip numatoma, pagrindiniuose teisės aktuose būtų nustatyti esminiai tyrimų komponentai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso NSI sąnaudos.

Pasiūlymas atitinka programos REFIT tikslus, susijusius su supaprastinimu, visų pirma todėl, kad juo į vieną reglamentavimo sistemą sujungiami penki reglamentai.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Komisija (Eurostatas) rengia bendras Europos statistines gaires ir nustato kokybės ataskaitų reikalavimus, susijusius su socialinės statistikos plėtojimu, rengimu ir sklaida. Į kokybės ataskaitas, kurias valstybės narės turi parengti dėl kiekvieno duomenų rinkimo, turi būti įtraukiami konkretūs patikrinimai, susiję su atskiru duomenų rinkimo procesu. Taip bus užtikrinama statistinių duomenų kokybė.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Trumpuoju–vidutinės trukmės laikotarpiu: sujungti galiojančius reglamentus, susijusius su iš imčių surinktais duomenimis pagrįsta Europos socialine statistika; sujungti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos duomenų rengimo procesus ir lanksčiau rinkti duomenis, taikant daugiasluoksnius teisės aktus.

Ilguoju laikotarpiu: užtikrinti, kad iš imčių surinktais duomenimis pagrįsta Europos socialinė statistika ir toliau būtų vertingas informacijos šaltinis rengiant ES ir nacionalinę politiką; gerinti socialinės statistikos duomenų rinkimo metodų našumą.

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

Rengti statistiką, kuri būtų suderinta ir palyginama valstybių narių lygmeniu ir atitiktų ES poreikius – vien nacionaliniu lygmeniu neįveikiama užduotis. ES statistiką galima parengti tik su sąlyga, kad valstybės narės taiko suderintą metodiką ir rengia statistinius duomenis pagal iš anksto nustatytas bendras produkcijos charakteristikas. Šio tikslo galima pasiekti tik ES lygmens veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Galioja keli reglamentai, taikomi įvairioms socialinės statistikos sritims, todėl duomenys renkami nenuosekliai ir nenašiai. Primą kartą siūloma priimti vieną pagrindinį reglamentą, skirtą septynioms socialinės statistikos sritims. Ši iniciatyva modernizuos penkis galiojančius teisinius pagrindus, atitinkamai susijusius su darbo jėgos tyrimu (DJT), ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika (ES SPGS), suaugusiųjų švietimo tyrimu (SŠT), Europos gyventojų sveikatos tyrimu (EGST) bei IRT naudojimo namų ūkiuose tyrimu (IRT NŪ). Be to, šiuo pasiūlymu bus nustatytas tiesinis pagrindas dviem Europos socialiniams tyrimams, šiuo metu vykdomiems remiantis neoficialiu susitarimu: tai namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT) ir suderintas Europos laiko sąnaudų tyrimas (SELPT).

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymas dera su Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

◻ pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

◻ finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota 42 :

Pasiūlymas būtų įgyvendinamas palaipsniui per septynerius metus (2019–2025 m.).

Laikotarpiui pasibaigus programa turėtų būti tęsiama.

Teisės akto finansinėje pažymoje atsižvelgta tik į galiojančios daugiametės finansinės programos (DFP) metus (2019–2020 m.).

Tolesnis finansavimas priklausys nuo susitarimų pagal kitą DFP ir konkrečių programų, kurių lėšomis numatoma finansuoti, pratęsimo.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 43  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

padalinių, įskaitant Sąjungos atstovybių darbuotojus;

◻ vykdomųjų įstaigų.

Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis perduodant:

◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB arba Europos investicijų fondui;

◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

◻ viešosios teisės įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

[…]

[…]

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Dėl kiekvieno statistinių duomenų rinkimo reguliariai ir laikantis konkrečių taisyklių teikiamos išsamios kokybės ataskaitos. Pagal naują pasiūlymą ataskaitos ir toliau bus teikiamos ir dar labiau tobulinamos.

Dotacijų gavėjai privalo pateikti surinktus duomenis ir atitinkamą kokybės ataskaitą.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Kadangi šiam pasiūlymui pasirinktas tiesioginis Komisijos valdymo būdas, pagrindinė rizika yra susijusi su viešųjų pirkimų ir dotacijų valdymu.

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Komisija (Eurostatas) yra parengusi 2013–2017 m. kontrolės strategiją. Šioje strategijoje numatytos įvairios priemonės ir būdai visapusiškai taikomi statistikos rinkimui pagal siūlomą reglamentą. Strategijoje numatytais pakeitimais galima sumažinti sukčiavimo tikimybę ir padėti jo išvengti. Pavyzdžiui, siūloma paprastinti procesus, taikyti ekonomiškas stebėsenos procedūras ir rengti rizika pagrįstus ex ante ir ex post patikrinimus. Į strategiją taip pat įtrauktos informavimo priemonės ir sukčiavimo prevencijai skirti mokymai.

2.2.3.Numatomo klaidos rizikos laipsnio kontrolės ir vertinimo sąnaudų ir naudos apskaičiavimas

Komisija (Eurostatas) taiko kontrolės strategiją, kuria iš esmės siekiama sumažinti neatitikties riziką tiek, kad ji nesiektų ribinio 2 proc. kriterijaus, remiantis Eurostato 2016–2020 m. strateginiame plane nustatytais vidaus kontrolės ir rizikos valdymo tikslais. Visiems finansiniams sandoriams (atitinkamai – visam biudžetui) bus taikomi privalomieji ex ante patikrinimai, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Be to, remiantis metine rizikos analize bus atliekami patikrinimai, pagrįsti išsamia susijusių dokumentų analize. Jie gali būti taikomi 4–6 proc. viso Eurostato valdomo biudžeto.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

2013 m. spalio 30 d. Eurostatas, remdamasis 2011 m. birželio 24 d. Komisijos kovos su sukčiavimu strategija, priėmė savo 2014–2017 m. kovos su sukčiavimu strategiją. Eurostato kovos su sukčiavimu strategijoje nustatyti trys praktiniai tikslai: i) stiprinti esamas kovos su sukčiavimu priemones; ii) geriau įtraukti kovos su sukčiavimu procedūras į Eurostato rizikos vertinimą ir rizikos valdymą, atliekamus auditus, planavimą, atsiskaitymą ir stebėseną bei iii) stiprinti Eurostato kovos su sukčiavimu pajėgumus ir didinti informuotumą, įsitraukiant į bendrą Komisijos kovos su sukčiavimu kultūrą. Prie kovos su sukčiavimu strategijos pridedamas kovos su sukčiavimu veiksmų planas. Taikant kovos su sukčiavimu strategiją du kartus per metus vykdoma jo stebėsena ir vadovybei pateikiama atitinkama ataskaita.

2017 m. Eurostatas įvertins strategijos poveikį ir atitinkamai ją atnaujins. 2016 m. bus atlikta kovos su sukčiavimu veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra.

Ir Eurostato strategija, ir veiksmų planas bus peržiūrėti remiantis 2016 m. vasario mėn. atnaujinta Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metodika ir gairėmis.

Visi galimi dotacijų gavėjai yra valstybės įstaigos (nacionalinės statistikos institucijos ir kitos nacionalinės valdžios institucijos, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 223/2009). Be to, dotacijos skiriamos neskelbiant konkursų. Yra nustatytų dotacijų valdymo priemonių. Jomis atsižvelgiama į konkrečias dotacijos skyrimo procedūras ir pagal jas atliekama dotacijų valdymo ex ante ir ex post analizė.

Taikant sąnaudas vienam vienetui ir vienkartines išmokas, kaip nustatyta Finansinio reglamento 124 straipsnio 1 dalyje, su dotacijų valdymu susijusių klaidų rizika labai sumažinama ir jas paprasčiau administruoti.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų rūšis

Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija………………………...……………]

DA / NDA 44

ELPA šalių 45

šalių kandidačių 46

trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1a

04.030201 – susijusi programa: Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)

DA

TAIP

NE

NE

NE

1a

09.040201 – lyderystė informacinių ir ryšių technologijų srityje (susijusi programa: bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa („Horizontas 2020“)

DA

TAIP

NE

NE

NE

1a

29.020100 – susijusios programos: 2013–2017 m. Europos statistikos programa (ESP); 2018–2020 m. Europos statistikos programa (ESP18_20);

DA

TAIP

NE

NE

NE

1

13.036501 – susijusi programa: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

DA

NE

NE

NE

NE

1

13.046101 – susijusi programa: Sanglaudos fondas (SF)

DA

NE

NE

NE

NE

3

17.030100 – susijusi programa: Sąjungos veiksmai sveikatos srityje (programa „Sveikata“)

DA

TAIP

TAIP

TAIP

NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

[Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų apskaičiavimo lentelę (antrąjį šios finansinės pažymos priedo dokumentą), įkeltą į CISNET tarnybų tarpusavio konsultacijoms.]

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
 

Numeris

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

ESTAT GD

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

Veiklos asignavimai

Biudžeto eilutės numeris 29.020100

Įsipareigojimai

(1)

5,298

4,648

9,946

Mokėjimai

(2)

2,649

4,444

7,093

Biudžeto eilutės numeris

Įsipareigojimai

(1a)

Mokėjimai

(2a)

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 47  

Biudžeto eilutės numeris

(3)

IŠ VISO asignavimų
ESTAT GD

Įsipareigojimai

=1+1a+3

5,298

4,648

9,946

Mokėjimai

=2+2a

+3

2,649

4,444

7,093




EMPL GD

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

Veiklos asignavimai

Biudžeto eilutės numeris 04.030201

Įsipareigojimai

(1)

3,194

2,695

5,889

Mokėjimai

(2)

1,597

2,625

4,222

Biudžeto eilutės numeris

Įsipareigojimai

(1a)

Mokėjimai

(2a)

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 48  

Biudžeto eilutės numeris

(3)

IŠ VISO
EMPL GD asignavimų

Įsipareigojimai

=1+1a+3

3,194

2,695

5,889

Mokėjimai

=2+2a

+3

1,597

2,625

4,222



CONNECT GD

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

Veiklos asignavimai

Biudžeto eilutės numeris 09.040201

Įsipareigojimai

(1)

2,000

0,000

2,000

Mokėjimai

(2)

1,000

0,800

1,800

Biudžeto eilutės numeris

Įsipareigojimai

(1a)

Mokėjimai

(2a)

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 49  

Biudžeto eilutės numeris

(3)

IŠ VISO
CONNECT GD asignavimų

Įsipareigojimai

=1+1a+3

2,000

0,000

2,000

Mokėjimai

=2+2a

+3

1,000

0,800

1,800

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

 

Numeris

1. Pažangus ir integracinis augimas

REGIO GD

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

Veiklos asignavimai

Biudžeto eilutės numeris 13.036501

Įsipareigojimai

(1)

0,466

0,466

0,932

Mokėjimai

(2)

0,233

0,419

0,652

Biudžeto eilutės numeris 13.046101

Įsipareigojimai

(1a)

0,200

0,200

0,400

Mokėjimai

(2a)

0,100

0,180

0,280

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 50  

Biudžeto eilutės numeris

(3)

IŠ VISO asignavimų
REGIO GD

Įsipareigojimai

=1+1a+3

0,666

0,666

1,332

Mokėjimai

=2+2a

+3

0,333

0,599

0,932






IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

11,159

8,008

19,167

Mokėjimai

(5)

5,579

8,468

14,047

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

(6)

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Įsipareigojimai

=4+ 6

11,159

8,008

19,167

Mokėjimai

=5+ 6

5,579

8,468

14,047

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

 

Numeris

3. Saugumas ir pilietybė

SANTE GD

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

Veiklos asignavimai

Biudžeto eilutės numeris 17.030100

Įsipareigojimai

(1)

0,000

0,500

0,500

Mokėjimai

(2)

0,000

0,250

0,250

Biudžeto eilutės numeris

Įsipareigojimai

(1a)

Mokėjimai

(2a)

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 51  

Biudžeto eilutės numeris

(3)

IŠ VISO asignavimų
SANTE GD

Įsipareigojimai

=1+1a+3

0,000

0,500

0,500

Mokėjimai

=2+2a

+3

0,000

0,250

0,250



IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

0,000

0,500

0,500

Mokėjimai

(5)

0,000

0,250

0,250

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

(6)

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Įsipareigojimai

=4+ 6

0,000

0,500

0,500

Mokėjimai

=5+ 6

0,000

0,250

0,250

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

11,159

8,508

19,667

Mokėjimai

(5)

5,579

8,718

14,297

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

(6)

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
(Orientacinė suma)

Įsipareigojimai

=4+ 6

11,159

8,508

19,667

Mokėjimai

=5+ 6

5,579

8,718

14,297





Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

 

5

Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

ESTAT GD

Žmogiškieji ištekliai

4,164

4,164

8,328

Kitos administracinės išlaidos

0,404

0,414

0,818

IŠ VISO ESTAT GD

Asignavimai

4,568

4,578

9,146

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

4,568

4,578

9,146

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 

Įsipareigojimai

15,727

13,087

28,814

Mokėjimai

10,147

13,296

23,443

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis 52

Vidutinės sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 53

Spręsti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos rengimo suskaidymo ES ir šių duomenų rinkimo sistemos nepakankamo lankstumo problemas.

- Rezultatas

DJT ad hoc modulis

0,067

30

2,000

30

2,000

60

4,000

- Rezultatas

ES SPGS ad hoc modulis

0,017

30

0,500

0

0,000

30

0,500

- Rezultatas

Duomenų rinkimo procesų įgyvendinimas

0,096

60

5,650

30

3,000

90

8,650

- Rezultatas

Metodiniai ir bandomieji tyrimai

0,080

37

3,009

44

3,509

81

6,517

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

157

11,159

104

8,509

261

19,667

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

- Rezultatas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO SĄNAUDŲ

157

11,159

104

8,509

261

19,667

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2019
metai

2020
metai

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

4,164

4,164

8,328

Kitos administracinės išlaidos

0,404

0,414

0,818

Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

4,568

4,578

9,146

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 54  

Žmogiškieji ištekliai

Kitos administracinio
pobūdžio išlaidos

Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

4,568

4,578

9,146

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

2019
metai

2020
metai

29 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

24,45

24,45

XX 01 01 02 (atstovybės)

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

29 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

12

12

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED atstovybėse)

XX 01 04 yy  55

- būstinėje

- atstovybėse

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT– netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

36,45

36,45

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Metodinė veikla pagrįstai apibrėžiant tyrimus, įskaitant ad hoc modulius

Duomenų gavimo, tvirtinimo ir apdorojimo IT veikla

Duomenų analizė, duomenų skelbimas ir pagalba naudotojams

Išorės darbuotojai

Metodinė veikla pagrįstai apibrėžiant tyrimus, įskaitant ad hoc modulius

Duomenų gavimo, tvirtinimo ir apdorojimo IT veikla

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

◻ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N 
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų



3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻ nuosaviems ištekliams

◻ įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 56

N 
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

... straipsnis

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1) https://ec.europa.eu/priorities/sites/beta-political/files/5-presidents-report_lt.pdf
(2) COM/2016/0127, 2016 3 8.
(3) ESS yra Europos statistikos institucijos – Komisijos (Eurostato) – ir nacionalinių statistikos institucijų (NSI) bei kitų už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą atsakingų valstybių narių nacionalinių institucijų (KNI) partnerystė.
(4)

   1998 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje (OL L 77, 1998 3 14, p. 3).

(5)

   2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) (OL L 165, 2003 7 3, p. 1)

(6)

   2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 452/2008 dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos rengimo ir plėtotės (OL L 145, 2008 6 4, p. 227).

(7)

   2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (OL L 354, 2008 12 31, p. 70).

(8) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (OL L 143, 2004 4 30, p. 49).
(9) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
(10) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos (OL L 39, 2013 2 9, p. 12).
(11) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES statistikos rengimo metodas. Ateinančio dešimtmečio vizija“, COM(2009) 404, 2009 8 18.
(12) Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/web/quality/evaluation . 
(13) 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 234/2008/EB, įsteigiantis Europos patariamąjį statistikos komitetą ir panaikinantis Tarybos sprendimą 91/116/EEB (OL L 73, 2008 3 15, p. 13).
(14)

   Eurostato viešųjų konsultacijų svetainė: http://ec.europa.eu/eurostat/about/opportunities/consultations/iess.

Viešai prieinama viešųjų konsultacijų ataskaita: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/10186/7237349/Open-public-consultation-report.pdf . 

Duomenų naudotojų konsultacijos: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/10186/7237349/Data-users-consultation-report.pdf .

Duomenų rengėjų konsultacijos:  http://ec.europa.eu/eurostat/documents/10186/7237349/Data-producers-consultation-report.pdf .

(15) Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/documents/42577/4167614/ESAC+opinion+3+Dec+2015/421abf9c-4300-445f-a840-f13cadeee306 .
(16) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001.
(17) Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/web/quality/general-evaluation-results .
(18) Penki pagrindiniai veiklos rodikliai: kiek kartu išorės naudotojai parsisiuntė duomenų rinkinių iš Eurostato pagrindinių duomenų bazių („EuroBase“ ir „Comext“); kiek procentų naudotojų bendrą Europos statistikos kokybę įvertino labai gerai arba gerai; kiek procentų naudotojų Europos statistikos savalaikiškumą jų reikmėms įvertino labai gerai arba gerai; kiek procentų naudotojų įvairių regionų ir šalių Europos statistikos palyginamumą įvertino labai gerai arba gerai; likutinis klaidų lygis (LKL).
(19) Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/web/quality/general-evaluation-results .
(20)

   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(21) 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020.
(22) COM(2009) 404, 2009 8 10.
(23) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1260/2013 dėl Europos demografinės statistikos (OL L 330, 2013 12 10, p. 39).
(24) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymo (OL L 218, 2008 8 13, p. 14).
(25) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
(26) 2013 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 557/2013, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos nuostatos dėl galimybės naudoti konfidencialius duomenis mokslo reikmėms, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 831/2002.
(27) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(28) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(29) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
(30) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(31) 1998 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje (OL L 77, 1998 3 14, p. 3).
(32) 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) (OL L 165, 2003 7 3, p. 1).
(33) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymo (OL L 218, 2008 8 13, p. 14).
(34) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos (OL L 39, 2013 2 9, p. 12).
(35)

   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

(36)

   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB ( OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(37)

   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(38)
(39) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(40) VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamo biudžeto sudarymas.
(41) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(42) ESTAT GD ir kiti GD susitarė dėl veiklos, kuriai taikomas šis pasiūlymas, finansavimo kryžminiu perįgaliojimu, kurį suteiks ESTAT GD.
(43) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html .
(44) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(45) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(46) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.
(47) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(48) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(49) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(50) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(51) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(52) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
(53) Kaip aprašyta 1.4.2 punkte „Konkretus (ūs) tikslas (-ai)...“
(54) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(55) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(56) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

Briuselis, 2016 08 24

COM(2016) 551 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema

{SWD(2016) 282 final}
{SWD(2016) 283 final}


I priedas

Įtraukiamos temos

Sritis

Tema

Potemės

Visoms sritims

Techniniai elementai

Duomenų rinkimo informacija

Identifikacija

Svoriai

Apklausų charakteristikos

Vieta

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Demografinė padėtis

Pilietybės ir migravimo informacija

Namų ūkio sudėtis

Dalyvavimas darbo rinkoje

Pagrindinis aktyvumo statusas (kaip apsibrėžta)

Esminės darbo charakteristikos

Įgytas išsilavinimas ir susijusi informacija

Įgyto išsilavinimo lygis

Darbo rinka

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Namų ūkio sudėtis (išsami informacija)

Buvimo šalyje trukmė

Dalyvavimas darbo rinkoje

Užimtumo statusas

Sutarties trukmė

Sutarties trukmė (papildoma informacija)

Darbas visą ar ne visą darbo dieną (priežastis)

Ekonomiškai priklausomas savarankiškas darbas

Priežiūros pareigos

Įmonės ar įstaigos dydis

Darbo vieta

Darbas namie

Darbo paieška

Noras dirbti

Galimybės imtis darbo

Nepagrindinis darbas

Kito darbo paieška

Darbo ir šeimos gyvenimo derinimas

Jaunimas darbo rinkoje

Migrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėtis darbo rinkoje

Išėjimas į pensiją

Priežiūros poreikiai

Darbo trukmė ir ankstesnė profesinė patirtis

Darbo pradžia

Būdas, kuriuo surastas darbas

Ankstesnė darbo patirtis

Darbo sąlygos, įskaitant darbo laiką (val.) ir darbo laiko paskirstymą

Darbo laikas (val.)

Darbo laiko paskirstymas

Darbo organizavimas ir darbo laiko paskirstymas

Įgytas išsilavinimas ir susijusi informacija

Įgytas išsilavinimas (išsami informacija)

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Dalyvavimas formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo veikloje (4 savaitės)

Dalyvavimas formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo veikloje (12 mėnesių)

Sveikata: būklė ir negalia, priežiūra ir lemiantys veiksniai

Nelaimingi atsitikimai darbe ir kitos su darbu susijusios sveikatos problemos

Būtinasis Europos gyventojų sveikatos modulis

Pajamos, vartojimas ir turtas, įskaitant skolas

Darbo pajamos

Pajamos ir gyvenimo sąlygos

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Namų ūkio sudėtis (išsami informacija)

Buvimo šalyje trukmė

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Dalyvavimas formaliojo švietimo veikloje (esamu metu)

Įgytas išsilavinimas ir susijusi informacija

Įgytas išsilavinimas (išsami informacija)

Dalyvavimas darbo rinkoje

Darbo vietos charakteristikos

Sutarties trukmė

Užimtumo statusas

Padėtis darbo rinkoje (išsami informacija)

Priežiūros pareigos

Darbo trukmė ir ankstesnė profesinė patirtis

Ankstesnė darbo patirtis

Darbo sąlygos, įskaitant darbo laiką (val.) ir darbo laiko paskirstymą

Veiklos kalendorius

Darbo laikas (val.)

Sveikata: būklė ir negalia, priežiūra ir lemiantys veiksniai

Būtinasis Europos gyventojų sveikatos modulis

Sveikatos būklė ir negalia

Vaikų sveikata

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis

Sveikatos priežiūra

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (vaikai)

Sveikatą lemiantys veiksniai

Gyvenimo kokybė, įskaitant dalyvavimą socialiniame ir kultūriniame gyvenime ir gerovę

Gyvenimo kokybė

Dalyvavimas socialiniame ir kultūriniame gyvenime

Gerovė

Gyvenimo sąlygos, įskaitant materialinį nepriteklių, būstas, gyvenimo aplinka ir galimybės naudotis paslaugomis

Materialinis nepriteklius

Vaikų nepriteklius

Pagrindinės būsto charakteristikos

Būsto sąlygos, įskaitant nepriteklių (išsami informacija)

Būsto sąnaudos, įskaitant priskaičiuotą nuomos mokestį

Gyvenamoji aplinka

Naudojimasis paslaugomis, įskaitant priežiūros paslaugas

Įperkamumas

Nepatenkinti poreikiai; priežastys

Vaikų priežiūra

Pajamos, vartojimas ir turtas, įskaitant skolas

Darbo pajamos

Pašalpų pajamos

Pensijų pajamos

Kitos pajamos

Mokesčiai ir įmokos

Pajamos (iš viso)

Pernelyg didelis įsiskolinimas

Pradelstos skolos

Turtas

Pagrindiniai vartojimo komponentai

Iš kartos į kartą išliekančios nepalankios sąlygos

Sveikata

Sveikata: būklė ir negalia, priežiūra ir lemiantys veiksniai

Būtinasis Europos gyventojų sveikatos modulis

Ligos ir lėtinės būklės

Nelaimingi atsitikimai ir susižeidimai

Skausmas

Psichikos sveikata

Funkcijų apribojimai

Asmeninės priežiūros sunkumai

Buitinės veiklos sunkumai

Laikini veiklos apribojimai (dėl sveikatos problemos)

Kliūtys dalyvauti tam tikrose gyvenimo srityse

Naudojimasis sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis

Vaistų vartojimas

Profilaktinė priežiūra

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis

Ūgis ir svoris

Fizinis aktyvumas

Mitybos įpročiai

Rūkymas

Alkoholio vartojimas

Socialiniai ir aplinkos veiksniai

Pajamos, vartojimas ir turtas, įskaitant skolas

Pajamos (iš viso)

Švietimas ir mokymas

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Buvimo šalyje trukmė

Darbo trukmė ir ankstesnė profesinė patirtis

Darbo pradžia

Dalyvavimas darbo rinkoje

Įmonės ar įstaigos dydis

Įgytas išsilavinimas ir susijusi informacija

Įgytas išsilavinimas (išsami informacija)

Su išsilavinimu susijusi informacija

Paties respondento nurodyti įgūdžiai

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Galimybė gauti informacijos apie mokymosi galimybes ir rekomendacijų (12 mėnesių)

Dalyvavimas formaliojo švietimo veikloje (12 mėnesių)

Pastaroji formaliojo švietimo veikla (išsami informacija) (12 mėnesių)

IRT naudojimas pastarojoje formaliojo švietimo veikloje (12 mėnesių)

Dalyvavimo pastarojoje formaliojo švietimo veikloje priežastys (12 mėnesių)

Pastarosios formaliojo švietimo veiklos apmokėjimas ir laikas (val.) (12 mėnesių)

Pastarosios formaliojo švietimo veiklos rezultatai ir įgytų įgūdžių panaudojimas (12 mėnesių)

Dalyvavimas neformaliojo švietimo veikloje (12 mėnesių)

Neformaliojo švietimo veikla (išsami informacija) (12 mėnesių)

IRT naudojimas neformaliojo švietimo veikloje (12 mėnesių)

Dalyvavimo neformaliojo švietimo veikloje priežastys (12 mėnesių)

Neformaliojo švietimo veiklos apmokėjimas ir laikas (val.) (12 mėnesių)

Neformaliojo švietimo veiklos rezultatai ir įgytų įgūdžių panaudojimas (12 mėnesių)

Kliūtys dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje (12 mėnesių)

Savišvieta

Pajamos, vartojimas ir turtas, įskaitant skolas

Pajamos (iš viso)

Informacinių ir ryšių technologijų naudojimas

Dalyvavimas informacinės visuomenės veikloje

Galimybės naudoti IRT

IRT naudojimas ir naudojimo dažnumas

Kliūtys ir problemos naudojant

Naudojimo poveikis

Saugumas, privatumas, pasitikėjimas

Prisijungimas prie interneto iš bet kurios vietos

Skaitmeniniai įgūdžiai

Veikla internete

E. prekyba

Sąveika su valdžios institucijomis

Pajamos, vartojimas ir turtas, įskaitant skolas

Pajamos (iš viso)

Laiko sąnaudos

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Namų ūkio sudėtis (išsami informacija)

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Dalyvavimas formaliojo švietimo veikloje (esamu metu)

Sveikata: būklė ir negalia, priežiūra ir lemiantys veiksniai

Būtinasis Europos gyventojų sveikatos modulis

Gyvenimo sąlygos, įskaitant materialinį nepriteklių, būstas, gyvenimo aplinka ir galimybės naudotis paslaugomis

Ilgalaikio naudojimo prekių turėjimas

Vaikų priežiūra

Ligonių ir pagyvenusių asmenų priežiūra

Darbo sąlygos, įskaitant darbo laiką (val.) ir darbo laiko paskirstymą

Darbo laikas (val.)

Darbo laiko paskirstymas

Pajamos, vartojimas ir turtas, įskaitant skolas

Gamyba savo vartojimui ir pardavimui, remonto darbai

Darbo pajamos

Pajamos (iš viso)

Laiko paskirstymas

Laiko sąnaudos, veiklos rūšys

Lygiagreti veikla

Veiklos vykdymo vieta

Kitų asmenų buvimas vykdant veiklą

Veiklos įvertinimas

Vartojimas

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Namų ūkio sudėtis (išsami informacija)

Gyvenimo sąlygos, įskaitant materialinį nepriteklių, būstas, gyvenimo aplinka ir galimybės naudotis paslaugomis

Pagrindinės būsto charakteristikos

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Dalyvavimas formaliojo švietimo veikloje (esamu metu)

Dalyvavimas darbo rinkoje

Sutarties trukmė

Pajamos, vartojimas ir turtas, įskaitant skolas

Pajamos (iš viso)

Mokesčiai ir įmokos

Darbo užmokesčiu neapmokamos veiklos pajamos natūra

Priskaičiuotas nuomos mokestis

Pagrindinis pajamų šaltinis

Turtas

Skolos

Pradelstos skolos

Vartojimas pagal COICOP

Tarpvalstybinio vartojimo išlaidos pagal COICOP

Savo produkcijos vartojimas


II priedas

Tikslumo reikalavimai

1.Visiems duomenų rinkiniams taikomi tikslumo reikalavimai išreiškiami standartinėmis paklaidomis ir apibrėžiami kaip realių įverčių ir statistinės visumos šalyje ar NUTS 2 lygio regione dydžio tolydžiosios funkcijos.

2.Konkretaus įverčio apskaičiuota standartinė paklaida neviršija šios sumos:

3.Funkcijos f(N) išraiška: f(N)=a√N+b.

4.Naudojamos šios parametrų N, a ir b vertės:

N

a

b

Darbo rinkos sritis: tikslumo reikalavimai

Ketvirtinis (nacionalinis) bedarbių skaičiaus ir visų 15–74 m. amžiaus gyventojų skaičiaus santykio įvertis

15–74 m. šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

7800

–4500

Ketvirtinis (nacionalinis) 15–74 m. amžiaus dirbančių asmenų skaičiaus ir visų šios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus santykio įvertis

15–74 m. šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

7800

–4500

Ketvirtinis bedarbių skaičiaus ir visų 15–74 m. amžiaus gyventojų skaičiaus kiekviename NUTS 2 lygio regione santykio įvertis

15–74 m. NUTS 2 lygio regiono gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

Žr. 6 dalį

Pajamų ir gyvenimo sąlygų sritis

Gyventojų, kuriems gresia skurdas ar kurie patiria socialinę atskirtį, skaičiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykis

Šalies privačių namų ūkių skaičius milijonais, suapvalintas iki tūkstantųjų

900

2600

Gyventojų, kuriems skurdas gresia ilgą laiką (ilgiau nei ketverius metus), skaičiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykis

Šalies privačių namų ūkių skaičius milijonais, suapvalintas iki tūkstantųjų

350

1000

Gyventojų, kuriems gresia skurdas ar kurie patiria socialinę atskirtį, skaičiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykis kiekviename NUTS 2 lygio regione (žr. 7 dalį)

NUTS 2 lygio regiono privačių namų ūkių skaičius milijonais, suapvalintas iki tūkstantųjų

600

0

Sveikatos sritis

Gyventojų (ne jaunesnių kaip 15 m.), kurių galimybės vykdyti įprastinę veiklą smarkiai apribotos dėl sveikatos problemų, procentinė dalis

Ne jaunesnių kaip 15 m. gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

1200

2800



Švietimo ir mokymo sritis

Dalyvavimo formaliojo švietimo ir mokymo veikloje (18–24 m. asmenys) lygis

18–24 m. šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

200

1500

Dalyvavimo neformaliojo švietimo ir mokymo veikloje (25–69 m. asmenys) lygis

25–69 m. šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

400

2000

Informacinių ir ryšių technologijų naudojimo sritis

Asmenų, praėjusiais metais internetu užsisakiusių prekių ar paslaugų privačiam naudojimui, procentinė dalis

16–74 m. šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

400

1300

Laiko sąnaudų sritis

Ne jaunesnių kaip 15 m. gyventojų, kas dieną daugiau nei 10 proc. laiko dirbančių apmokamą darbą, procentinė dalis

Ne jaunesnių kaip 15 m. gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

900

3500

Vartojimo sritis

Namų ūkių, kurių išlaidos su būstu susijusioms išlaidų kategorijoms, įskaitant vandenį, elektrą, dujas ir kitą kurą, didesnės nei 50 proc. visų išlaidų (žr. 8 dalį)

Šalies privačių namų ūkių skaičius milijonais, suapvalintas iki tūkstantųjų

900

2600

5.Šalims, kurių f(N) vertė, apskaičiuota pagal pirmiau pateiktus parametrus, yra neigiama, atitinkamas reikalavimas netaikomas.

6.Nustatant bedarbių skaičiaus ir visų 15–74 m. amžiaus gyventojų skaičiaus santykio kiekviename NUTS 2 lygio regione įvertį, funkcija f(N) apibrėžiama taip:

 

7.Nustatant gyventojų, kuriems gresia skurdas ar kurie patiria socialinę atskirtį, skaičiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykio kiekviename NUTS 2 lygio regione įvertį, šie reikalavimai neprivalomi NUTS 2 lygio regionams, kuriuose gyvena mažiau nei 0,500 mln. gyventojų, jei atitinkamas NUTS 1 lygio regionas šį reikalavimą tenkina.

8.Vartojimo srities duomenų tikslumo reikalavimai gali būti įgyvendinami derinant ne ilgesnio nei trejų metų iš eilės stebėjimo mikroduomenis.



III priedas

Imčių charakteristikos

1.Darbo rinkos srities imties charakteristikos:

(a)ataskaitinio ketvirčio (iš eilės einančių ataskaitinių savaičių suvestinis lygmuo) nacionalinė imtis paskirstoma vienodai per visas ketvirčio savaites. Ataskaitinio ketvirčio (kiekvieno NUTS 2 lygio regiono) imtis paskirstoma per 3 mėnesius, proporcingai kiekvieno mėnesio savaičių skaičiui;

(b)per metus imties elementai rotuojami. Imties elementai turi iš dalies sutapti bent 20 proc. (iš eilės einančių metų tie patys ketvirčiai) ir bent 50 proc. (iš eilės einantys ketvirčiai), neatsižvelgiant į imties mažėjimą.

Nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies, teikiami visos imties duomenys.

2.Pajamų ir gyvenimo sąlygų srities imties charakteristikos:

(a)jai taikoma bent šešerių metų imties rotacijos schema;

(b)neatsižvelgiant į imties mažėjimą, imtis vienodai paskirstoma per rotacijos schemos metus, išskyrus laikotarpius, kai keičiasi imties dydis.

3.Laiko sąnaudų srities imties charakteristikos: imties vienetams priskirti ataskaitiniai laikotarpiai

(a)paskirstomi per dvylikos mėnesių iš eilės laikotarpį;

(b)apima nedarbo dienas;

(c)grindžiami atsitiktine atranka.

4.Vartojimo srities imties charakteristikos: imties vienetams priskirti ataskaitiniai laikotarpiai paskirstomi per dvylikos mėnesių iš eilės laikotarpį.



IV priedas

Periodiškumas

1.Darbo rinkos srities duomenų rinkinius sudaro informacija, renkama kas ketvirtį, kasmet, kas dvejus metus ir kas 8 metus. Su ad hoc temomis susijusių kintamųjų duomenys renkami kas ketverius metus.

2.Pajamų ir gyvenimo sąlygų srities duomenų rinkinius sudaro kasmet, kas trejus metus ir kas šešerius metus renkama informacija. Su ad hoc temomis susijusių kintamųjų duomenys renkami kas dvejus metus.

3.Sveikatos srities duomenys renkami kas 6 metus.

4.Švietimo ir mokymo srities duomenys renkami kas 6 metus.

5.Informacinių ir ryšių technologijų naudojimo srities duomenys renkami kasmet.

6.Laiko sąnaudų srities duomenys renkami kas 10 metų.

7.Vartojimo srities duomenys renkami kas 5 metus.



V priedas

Duomenų perdavimo terminai

Valstybės narės perduoda reikiamus duomenis Komisijai (Eurostatui), laikydamosi toliau nustatytų terminų.

1.Darbo rinkos sritis: valstybės narės perduoda:

(1)patikrintus mikroduomenis be tiesioginio identifikavimo elementų pagal šią dviejų etapų procedūrą:

(a)per pirmuosius trejus metus nuo šio reglamento įgyvendinimo, kaip nustatyta 10 straipsnio 4 dalyje:

ketvirtiniai duomenys perduodami per dešimt savaičių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

kiti duomenys perduodami iki kitų metų kovo 31 d.;

(b)nuo ketvirtųjų įgyvendinimo metų duomenys perduodami taip:

ketvirtiniai duomenys už 1, 2 ir 3 ketvirčius perduodami atitinkamai iki tų pačių metų gegužės 29 d., rugpjūčio 29 d. ir lapkričio 29 d., o 4 ketvirčio duomenys perduodami iki kitų metų vasario 28 d.;

kiti duomenys perduodami iki kitų metų kovo 15 d.

Jei terminas sueina šeštadienį ar sekmadienį, faktinis terminas yra kitas pirmadienis.

Kai potemės „Darbo pajamos“ duomenims pateikti naudojami administraciniai duomenys, tie duomenys gali būti perduodami Komisijai (Eurostatui) per dvidešimt vieną mėnesį nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

(2)suvestinius rezultatus mėnesinei nedarbo statistikai parengti – per 25 dienas nuo ataskaitinio mėnesio. Valstybės narės gali neįtraukti paskutinės ataskaitinio mėnesio savaitės, jei per ją prasideda kitas mėnuo.

2.Pajamų ir gyvenimo sąlygų sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis be tiesioginio identifikavimo elementų, laikydamosi šių terminų:

(a)N metais surinktų duomenų rodiklių – iki N metų pabaigos. Išimtiniais atvejais, jei laiku neprieinami reikiami administraciniai duomenys, iki N metų pabaigos gali būti pateikti išankstiniai pajamų mikroduomenys, o galutiniai duomenys pateikiami iki N+1 metų vasario 28 d.;

(b)su šešerių metų rotacijos schema, kuri baigiasi N metais, susiję rodikliai pateikiami iki N+1 metų spalio 31 d.

3.Sveikatos sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis per devynis mėnesius nuo nacionalinio lygmens laikotarpio, skirto duomenims rinkti, pabaigos.

4.Švietimo ir mokymo sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis per šešis mėnesius nuo nacionalinio lygmens laikotarpio, skirto duomenims rinkti, pabaigos.

5.Informacinių ir ryšių technologijų naudojimo sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis iki tyrimo metų N spalio 5 d.

6.Laiko sąnaudų sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis ne vėliau kaip penkiolika mėnesių po darbo vietoje pabaigos.

7.Vartojimo sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis per penkiolika mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.