EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 06 06
COM(2016) 371 final
2016/0172(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB
{SWD(2016) 189 final}
{SWD(2016) 190 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
1.1Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Vadovaudamasi programos REFIT ir geresnio reglamentavimo darbotvarkės principais, Komisija iškart po ES keleivinių laivų saugos teisės aktų tinkamumo patikros 1 imasi tolesnių veiksmų – teikia pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama, kiek įmanoma, supaprastinti šiuos teisės aktus.
Šia peržiūra siekiama supaprastinti ir racionalizuoti galiojančius ES keleivinių laivų saugos teisės aktus, kad: i) ES taisyklės būtų paliktos galioti tais atvejais, kai tai būtina ir proporcinga; ii) būtų užtikrintas tinkamas jų įgyvendinimas ir iii) nebeliktų susijusių teisės aktų nenuoseklumo ir galimo juose nustatytų prievolių dubliavimosi. Apskritai ja siekiama sukurti aiškią, paprastą ir šiuolaikišką teisinę sistemą, kurią būtų galima lengviau įgyvendinti ir stebėti bei užtikrinti jos vykdymą taip padidinant bendrą saugos lygį.
Tarybos direktyvoje 1999/35/EB 2 numatyti įvairių tipų patikrinimai, per kuriuos tikrinamos tam tikros ro-ro keltų ir greitaeigių laivų saugos charakteristikos. Jais siekiama mažinti specifinę riziką, susijusią su transporto priemonių gabenimu ištisiniuose (neužtvertuose) deniuose, dėl kurio susilpnėja stovumas ir gaisrinė sauga, labai padidėja veiklos krūvis, kyla krovinio pasislinkimo, laidumo vandeniui, rampų judėjimo ir dėvėjimosi grėsmė.
Nors speciali šių laivų inspektavimo tvarka išlieka būtina, minėtos direktyvos reikalavimai nebeatitinka tikrovės. Padėtis per beveik 20 metų nuo Direktyvos 1999/35/EB priėmimo smarkiai pakito. Anuomet ES priklausė 15 valstybių narių ir tarp ES ir trečiųjų valstybių reguliariai paslaugas teikė daugybė ro-pax keltų ir greitaeigių laivų. Be to, per tą laiką sustiprinta uosto valstybės kontrolės tvarka, ypač įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/16/EB 3 , kuria nustatyta rizika grindžiamo inspektavimo tvarka ir mažiausias didelės rizikos laivų inspektavimų skaičius, kurį turi atlikti valstybės narės.
Šiandien didžioji dauguma valstybių narių kai kuriuos pagal Direktyvą 1999/35/EB reikalaujamus patikrinimus (angl. inspections) derina su (arba pakeičia) vėliavos valstybės atliekamomis apžiūromis arba uosto valstybės kontrolės inspektavimu. Ši praktika apsunkina minėtos direktyvos įgyvendinimą ir jos reikalavimų vykdymo užtikrinimą, nes skiriasi tų patikrinimų ir inspektavimo apimtis ir dubliuojasi reglamentavimas. Visų pirma pagal esamą teisinę sistemą uosto valstybės kontrolės inspektavimą leidžiama pakeisti pagal Direktyvą 1999/35/EB atliekamais patikrinimais (angl. surveys). Tačiau minėtoje direktyvoje numatyti patikrinimai apima ne visus uosto valstybės kontrolę sudarančius elementus, tad iš tiesų dėl tokio dubliavimosi susidaro reglamentavimo spraga.
Todėl siūloma atnaujinti, aiškiau išdėstyti ir supaprastinti esamus ro-ro keltų ir greitaeigių laivų patikrinimų reikalavimus išlaikant tokį patį saugos lygį ir pagrindinius įgyvendinimo mechanizmus. Toks siūlymas visiškai atitinka Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), juo siekiama tobulinti nacionalinių administracijų atliekamą inspektavimo darbą ir kiek įmanoma prailginti laivo verslinio naudojimo trukmę.
Todėl aiškumo ir nuoseklumo sumetimais šiuo pasiūlymu dabartinė direktyva panaikinama ir pakeičiama nauja direktyva. Į jį įtraukti ir papildomi Direktyvos 2009/16/EB pakeitimai.
1.2Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Pasiūlymas visiškai dera su paprastinimo pasiūlymais, kuriais iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB 4 , ir Tarybos direktyva 98/41/EB 5 . Į jį įtraukus papildomus Direktyvos 2009/16/EB pakeitimus užtikrinamas šių dviejų teisės aktų suderinamumas. Įvedami tik tie papildomi Direktyvos 2009/16/EB pakeitimai, kurie būtini suderinamumui su šiuo pasiūlymu užtikrinti, ir jie neturi jokios įtakos jos būsimam vertinimui. Pasiūlymas taip pat visiškai atitinka nuostatų tinkamumo patikros rekomendacijas ir 2011 m. paskelbtą baltąją knygą dėl transporto ateities 6 , kurioje pripažįstama, kad būtina modernizuoti galiojančią ES keleivinių laivų saugos teisės aktų sistemą.
1.3Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymu prisidedama prie Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkės, nes juo užtikrinama, kad galiojantys teisės aktai būtų paprasti ir aiškūs, jais nebūtų sukurta nereikalingos naštos ir būtų neatsiliekama nuo politinės, socialinės ir technologinės raidos. Juo taip pat prisidedama prie 2018 m. jūrų transporto politikos strategijos 7 tikslų įgyvendinimo, nes užtikrinama Europos Sąjungos reguliariojo keleivinio transporto keltų paslaugų kokybė.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
2.1Teisinis pagrindas
Kadangi pasiūlymu pakeičiama dabar galiojanti direktyva, teisinis pagrindas lieka SESV 100 straipsnio 2 dalis (EB sutarties ex 80 straipsnio 2 dalis), kurioje numatytos priemonės dėl jūrų transporto.
2.2Subsidiarumo principas
Valstybių narių prašymu 8 ES keleivinių laivų saugos teisės aktai daugiausia sumodeliuoti ir suformuoti remiantis tarptautiniais reikalavimais ir atsižvelgiant į daugelį didelių avarijų (pvz., Herald of Free Enterprise ir Estonia katastrofas). Daugumai valstybių narių jie taikomi kaip vėliavos valstybėms ir uosto valstybėms.
Vidaus reisus vykdantiems keleiviniams laivams, įskaitant ro-ro keltus ir greitaeigius laivus, yra priimtos ES lygmens bendrosios taisyklės, tačiau tarptautiniais maršrutais, kuriuose galioja tarptautinės konvencijos, plaukiojantiems laivams tokių taisyklių nėra. Tarptautinės konvencijos suteikia nemažai galimybių taikyti įvairias išimtis ir skirtingai aiškinti saugos standartus. ES valstybėmis keliaujantys keleiviai turi teisę į vienodo lygio saugą, nepriklausomai nuo laivo ar paslaugų rūšies.
Kadangi tarptautinio lygmens vykdymo užtikrinimo mechanizmo nėra, tiek vidaus, tiek tarptautinius reisus vykdantiems keleiviniams laivams taikoma ES apžiūrų tvarka išlieka būtina sąlyga norint išlaikyti aukštą gyvybės saugos keleiviniuose laivuose standartą ir panaikinti standartų neatitinkančią laivybą. Ja taip pat užtikrinama, kad ES vandenyse visiems operatoriams būtų sudarytos lygios konkurencijos sąlygos, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar jų laivo vėliavos ir nuo to, ar tai tarptautinis, ar vidaus reisas. Vienodų ro-ro keltų ir greitaeigių laivų plaukiojimo į ES uostus ir iš jų sąlygų ir vienodo saugos lygio neįmanoma užtikrinti valstybių narių vienašalėmis pastangomis.
2.3Proporcingumas
Atsižvelgiant į naujausius teisės ir technologijų pokyčius, pasiūlymas, kuriuo aiškiau išdėstomi esami reikalavimai ir atsisakoma besidubliuojančių nuostatų bei pasenusių sąvokų, yra vienintelė proporcinga ir nuosekli alternatyva. Juo užtikrinama, kad būtų išsaugotas dabartinis aukštas saugos lygis ir sudarytos sąlygos geresniam išteklių naudojimui, tikslesniam priemonių orientavimui ir aiškesniems saugos reikalavimams.
Vadovaujantis proporcingumo principu, direktyva išlieka tinkamiausia teisės akto rūšis nustatytiems tikslams pasiekti. Ja nustatomi bendrieji principai ir suderintas saugos lygis, užtikrinamas taisyklių laikymasis, tačiau kiekvienai valstybei narei paliekama laisvė pasirinkti, kokias praktines ir technines procedūras taikyti. Taigi kiekvienai valstybei narei tenka ir atsakomybė nuspręsti dėl geriausiai jos vidinę sistemą atitinkančių įgyvendinimo priemonių. Direktyva taip pat užtikrinama, kad būtų optimaliai pasiektas šiame pasiūlyme numatytas supaprastinimo tikslas.
2.4Priemonės pasirinkimas
Siekiant užtikrinti, kad teisės akto projektas būtų aiškus ir nuoseklus, nuspręsta, kad tinkamiausia siūlyti naują direktyvą, kuria būtų pakeista esama direktyva. Kita alternatyva – dabartinės direktyvos pakeitimų pasiūlymas – atmesta dėl didelio reikalingų pakeitimų skaičiaus ir jų pobūdžio.
3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
3.1Galiojančių teisės aktų ex-post vertinimas ir tinkamumo patikros
Nuostatų tinkamumo patikra parodė, kad pagrindiniai ES keleivinių laivų saugos teisės aktų uždaviniai, susiję su keleivių sauga ir vidaus rinka, iš esmės yra vykdomi ir tebėra labai aktualūs. Sukūrus ES keleivinių laivų saugos teisinę sistemą visoje ES įsigalėjo bendras keleivinių laivų saugos lygis ir lygios sąlygos visiems operatoriams, be to, padaugėjo laivų perdavimo tarp valstybių narių atvejų. Tačiau atlikus nuostatų tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad saugos lygį būtų galima dar labiau padidinti, o tam tikrus teisės aktų reikalavimus padaryti veiksmingesnius ir proporcingesnius. Rekomenduota supaprastinti, aiškiau išdėstyti ir panaikinti dviprasmiškus, pasenusius ar besidubliuojančius įvairių sričių reikalavimus:
(a)vengti Direktyvoje 1999/35/EB numatytų specialių patikrinimų ir Direktyvos 2009/16/EB 14 straipsnyje bei Komisijos reglamente (ES) Nr. 428/2010 numatyto išplėstinio inspektavimo dubliavimosi;
(b)vengti Direktyvoje 1999/35/EB numatytų specialių patikrinimų ir Direktyvoje 2009/21/EB (dėl tarptautinių maršrutų) bei Direktyvoje 2009/45/EB (dėl vidaus maršrutų) numatytų vėliavos valstybės atliekamų metinių apžiūrų dubliavimosi;
(c)panaikinti Direktyvoje 1999/35/EB numatytą nereikalingą priimančiosios valstybės sąvoką (paliekant galimybę atlikti bendrus patikrinimus) ir terminą „patikrinimas“ pakeisti terminu „inspektavimas“;
(d)patikslinti, kad laikotarpis tarp dviejų Direktyvoje 1999/35/EB numatytų metinių ro-pax laivų patikrinimų, kurie turi būti atliekami reguliariai, yra 6 mėnesiai.
3.2Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Kadangi numatomi pasiūlymai yra techninio pobūdžio, nuspręsta, kad tikslinės konsultacijos yra tinkamiausios. Su nacionaliniais ekspertais konsultuotasi Keleivinių laivų saugos ekspertų grupėje. Surengtas praktinis seminaras, į kurį pakviesti valstybių narių, šio sektoriaus ir keleivių asociacijų atstovai. Planuojamos priemonės ne kartą pristatytos įvairiomis progomis. Be to, Europos portale 9 buvo paskelbtas veiksmų planas, kurį visi suinteresuotieji subjektai galėjo pakomentuoti užpildydami internetinę atsakymo formą.
Konsultacijų santrauka ir išsamūs per konsultacijų procesą pateiktų pastabų komentarai pateikiami prie pasiūlymo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente. Planuojamoms supaprastinimo priemonėms pritarė didžioji dauguma nacionalinių ekspertų, nors dėl tam tikrų konkrečių pasiūlymų formuluočių gauta nemažai pastabų. Todėl visos pastabos nuodugniai peržiūrėtos ir pasiūlymai atitinkamai pakoreguoti. Be to, kai kurie ekspertai iškėlė klausimų dėl praktinių ir techninių įgyvendinimo aspektų – jie aptarti prie pasiūlymo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente ir įtraukti į įgyvendinimo planą.
Sektoriaus suinteresuotieji subjektai primygtinai reikalavo, kad pagrindiniai dabartinės teisinės sistemos principai išliktų nepakitę, o keleivių asociacijos ragino didinti saugos lygį ir įspėjo, kad jis gali sumažėti. Taigi pasiūlymu užtikrinama, kad esamas saugos būtų ne tik išlaikytas, bet ir, kiek tai įmanoma vykdant paprastinimą, padidintas (pvz., paaiškinant, kad du dabartinėje direktyvoje numatyti metiniai reguliarūs patikrinimai turi būti atliekami kas šešis mėnesius).
3.3Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Šioje peržiūroje daugiausia remiamasi duomenimis, surinktais atliekant nuostatų tinkamumo patikrą, apie kurią pateikta ataskaita – Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Reikia tikslinti kursą. ES keleivinių laivų saugos teisės aktų tinkamumo patikra“, priimtas 2015 m. spalio 16 d. 10
Rengiant šį paprastinimo pasiūlymą, be duomenų ir konsultacijų, susijusių su nuostatų tinkamumo patikra, taip pat reikėjo techninių specialistų ir teisininkų pagalbos suformuluoti konkrečias technines apibrėžtis ir aiškiai parašyti teisės aktą. Tokių specialistų rasta viduje, bendradarbiaujant su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) ir Keleivinių laivų saugos ekspertų grupe. Apie tai pranešta prie šio pasiūlymo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.
3.4Poveikio vertinimas
Pasiūlymas yra tiesioginis nuostatų tinkamumo patikros, per kurią nustatyta, ką reikėtų paprastinti ir įvertintas paprastinimo potencialas, rezultatas. Kaip pabrėžiama veiksmų plane, numatomomis priemonėmis arba nesitikima reikšmingo poveikio (t. y., be tokio neišmatuojamo poveikio kaip teisinis aiškumas, tikrumas ar paprastumas), arba nenustatyta jokių kitų iš esmės skirtingų sprendimų. Laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairių, visapusis poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
Vis dėlto kartu su paprastinimo pasiūlymu teikiamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame atkartojamos nuostatų tinkamumo patikros rekomendacijos ir siūlomi sprendimai paaiškinami techniniu bei teisiniu aspektais. Jame taip pat pateikiama konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis dėl šios iniciatyvos santrauka ir komentarai. Taip pat pridedamas įgyvendinimo planas.
3.5Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad galiojantys teisės aktai atitiktų savo paskirtį. Paprastinimo potencialą visų pirma sudaro toks neišmatuojamas poveikis kaip teisinis aiškumas, tikrumas ir paprastumas. Pagrindinis kiekybinis elementas yra susijęs su dabartinėje direktyvoje numatytų specialių patikrinimų, išplėstinio uosto valstybės kontrolės inspektavimo ir vėliavos valstybės atliekamų metinių apžiūrų dubliavimosi ir tarpusavio neatitikimų panaikinimu. Tikimasi, kad numatyto supaprastinimo rezultatai ne tik užpildys reglamentavimo spragą, bet ir padės tobulinti nacionalinių institucijų atliekamą inspektavimo darbą ir kiek įmanoma prailginti laivo verslinio naudojimo trukmę.
Apskaičiuota, kad didžiausia bendra nauda galėtų siekti apie 900 000 EUR sumą (t. y. pagal šią direktyvą visoje ES per metus būtų atliekama maždaug 670 atskirų apžiūrų mažiau, jei būtų eksploatuojama tiek pat laivų kiek šiandien); dalis šios naudos jau praktiškai realizuojama derinant įvairių tipų inspektavimą. Be šių piniginių įverčių, paminėtina ir didelė našta, tenkanti visiems suinteresuotiesiems subjektams dėl šios inspektavimo tvarkos sudėtingumo, įvairiuose teisės aktuose išsimėčiusių besidubliuojančių reikalavimų, išreikštų skirtingais terminais ir pan. Dėl šių priežasčių įgyvendinimas, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas be reikalo pernelyg apsunkina visas šalis.
3.6Pagrindinės teisės
Pasiūlymas poveikio pagrindinių teisių apsaugai neturi.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas poveikio Sąjungos biudžetui neturi.
5.KITI ELEMENTAI
5.1Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Kartu su pasiūlymu teikiamas įgyvendinimo planas, kuriame išvardyti paprastinimo priemonėms įgyvendinti reikalingi veiksmai ir nurodyti pagrindiniai techniniai, teisiniai ir su laiku susiję įgyvendinimo iššūkiai.
Nustatyta tinkama stebėsenos ir ataskaitų teikimo tvarka, kurioje nenumatyta naujų ataskaitų teikimo prievolių ir dėl kurios nebus patiriama administracinės naštos. Pagrindinė informacija apie laivyną, avarijas ir atitiktį bus renkama padedant Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA), Keleivinių laivų saugos ekspertų grupei, naudojantis inspektavimo duomenų baze THETIS ir remiantis Europos informacine baze apie avarijas jūroje (EMCIP). Kadangi apskaičiuota, kad numatytų EMSA įgyvendinimo stebėjimo apsilankymų ciklas trunka 5 metus, ES keleivinių laivų saugos teisės aktai turėtų būti vertinami kas 7 metus.
5.2Aiškinamieji dokumentai
Aiškinamieji dokumentai nereikalingi, nes paprastinimo priemonės nėra esminės ar sudėtingos.
5.3Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Taikymo sritis ir apibrėžtys
1 straipsnyje apibrėžiama direktyvos taikymo sritis, į kurią neįtraukiami laivai, kuriems taikomas pagal Direktyvą 2009/16/EB atliekamas uosto valstybės kontrolės inspektavimas. Taigi direktyva taikoma tik laivams, kurie teikia reguliariąsias ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų paslaugas tarp valstybės narės uostų arba tarp valstybės narės uosto ir trečiosios valstybės uosto, jei laivo vėliavos valstybė yra toji valstybė narė.
2 straipsniu panaikinamos nereikalingos apibrėžtys ir nuorodos, pvz., tokių sąvokų, kaip keleivis, priimančioji valstybė, tarptautiniai maršrutai, išimties liudijimas. Juo taip pat panaikinama nuoroda į jūrų katastrofų tyrimus, kuriuos dabar apima Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB 11 . Atnaujinamos įvairių kitų sąvokų apibrėžtys siekiant atsižvelgti į ES ir tarptautinio lygmens (TJO) teisės aktų pasikeitimus ir užtikrinti, kad apibrėžtys būtų suderintos su Direktyvos 2009/16/EB apibrėžtimis.
Ikieksploatacinis inspektavimas
3 ir 4 straipsniuose numatomas inspektavimas, atliekamas laivo (ne įmonės) pagrindu prieš pradedant teikti reguliariąsias paslaugas. Turi būti atliekamas laivo inspektavimas pagal II priedą ir taip pat patikrinti įvairūs I priede nustatyti saugos valdymo aspektai. 4 straipsnyje numatyta tvarka, taikoma tais atvejais, kai laivas inspektuotas neseniai arba perkeliamas iš vienos paslaugų sferos į kitą panašių charakteristikų paslaugų sferą. Visame tekste vietoj termino „patikrinimai“ naudojamas terminas „inspektavimas“, nes jis geriau atspindi reglamentuojamos veiklos pobūdį.
Reguliarusis inspektavimas, inspektavimo ataskaitos, draudimas išplaukti, apeliaciniai skundai ir išlaidos
5 straipsnyje nustatyta, kad į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys laivai turi būti inspektuojami du kartus per metus tam tikros trukmės intervalais ir kad vienas iš šių inspektavimų turėtų būti eksploatacinis inspektavimas reguliaraus persikėlimo metu. Taip pat numatyta, kad valstybė narė savo noru gali derinti tą inspektavimą su vėliavos valstybės kasmet atliekama laivo apžiūra. Tai turėtų padėti sumažinti naštą institucijoms ir laivų operatoriams.
6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniais nuostatos dėl inspektavimo ataskaitų, draudimo išplaukti, apeliacinių skundų, išlaidų, inspektavimo duomenų bazių ir nuobaudų suderinamos su Direktyvos 2009/16/EB atitinkamomis nuostatomis. Kadangi Direktyvoje 2009/16/EB draudimo išplaukti tvarka nėra numatyta, šios nuostatos grindžiamos nuostatomis dėl nurodymo sulaikyti pagal uosto valstybės kontrolės tvarką.
Keitimo procedūra
12 ir 13 straipsniai suderinami su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis dėl Komisijos įgaliojimų, susijusių su deleguotaisiais aktais, vykdymo.
Direktyvos 2009/16/EB pakeitimai
14 straipsnyje numatytas papildomas Direktyvos 2009/16/EB pakeitimas, kuriuo užtikrinama, kad būtų išlaikyta dabartinė ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų inspektavimo struktūra ir dažnis.
Panaikinimas
15 straipsniu panaikinama Direktyva 1999/35/EB ir daroma nuoroda į IV priede pateiktą atitinkamą atitikties lentelę.
Vertinimo nuostatos
16 straipsnyje pateikiamos vertinimo nuostatos.
2016/0172 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 12 ,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 13 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Sąjungos teisės aktas dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą, priimtas 1999 m. Reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB 14 nustatytos uosto valstybės kontrolės tvarkos įgyvendinimo pažangą ir pasinaudoti patirtimi, sukaupta taikant 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašytą Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės;
(2)pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) atlikta nuostatų tinkamumo patikra parodė 15 , kad Sąjungos keleivinių laivų saugos teisinė sistema padeda užtikrinti bendrą keleivinių laivų saugos lygį Sąjungoje. Ji taip pat parodė, kad dėl poreikių ir aplinkybių skirtumų ilgainiui padaugėjus Sąjungos keleivių saugos teisės aktų kai kurios nuostatos šiuo metu dubliuojasi ir jas būtų galima ir reikėtų racionalizuoti ir supaprastinti, kad sumažėtų laivų savininkams tenkanti administracinė našta ir būtų optimizuotas valstybių narių jūrų administracijų darbas;
(3)dauguma valstybių narių privalomus reguliariųjų paslaugų ro-ro keltų patikrinimus, kuriais užtikrinamas saugus jų eksploatavimas, kai gali, jau derina su kitų tipų apžiūromis ir inspektavimu, konkrečiai vėliavos valstybės atliekamomis apžiūromis ir uosto valstybės kontrolės inspektavimu. Todėl siekiant dar labiau sumažinti inspektavimo darbo kiekį ir kiek įmanoma prailginti laivo verslinio naudojimo trukmę laivus, kuriems taikomas uosto valstybės kontrolės inspektavimas, reikėtų perkelti į Direktyvos 2009/16/EB taikymo sritį ir ši direktyva turėtų būti taikoma tik laivams, kurie teikia reguliariąsias ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų paslaugas tarp valstybės narės uostų arba tarp valstybės narės uosto ir trečiosios valstybės uosto, jei laivo vėliavos valstybė yra toji valstybė narė;
(4)kad būtų lengviau bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis iki 2004 m. Sąjungos plėtros, Tarybos direktyva 1999/35/EB 16 įvesta priimančiosios valstybės sąvoka. Ji nebeaktuali ir turėtų būti panaikinta;
(5)Direktyvoje 1999/35/EB numatyta, kad kiekvienu 12 mėnesių laikotarpiu priimančiosios valstybės turi atlikti specialų patikrinimą ir patikrinimą reguliariųjų paslaugų teikimo metu. Nors šio reikalavimo tikslas buvo užtikrinti, kad šie du patikrinimai būtų atlikti tam tikru intervalu, REFIT tinkamumo patikra parodė, kad taip būna ne visuomet. Siekiant panaikinti to reikalavimo dviprasmiškumą ir užtikrinti bendrą saugos lygį reikėtų paaiškinti, kad tie du metiniai patikrinimai turėtų būti atliekami reguliariais maždaug šešių mėnesių intervalais;
(6)Direktyvoje 1999/35/EB kalbama ne apie inspektavimą, o apie patikrinimus. Terminas „patikrinimas“ tarptautinėse konvencijose reiškia vėliavos valstybės prievolę stebėti, kaip laivai laikosi tarptautinių standartų, ir atitinkamai išduoti arba atnaujinti sertifikatus. Tačiau reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keltų ir greitaeigių laivų specialus inspektavimas negali būti laikomas patikrinimu ir atitinkamos inspektavimo formos (dokumentai) nėra ir negali būti laikomos tinkamumo laivybai liudijimais. Todėl kalbant apie specialius ro-pax keltų patikrinimus, šiuo metu numatytus Direktyvoje 1999/35/EB, vietoj termino „patikrinimas“ turėtų būti vartojamas terminas „inspektavimas“;
(7)siekiant atsižvelgti į raidą tarptautiniu mastu ir sukauptą patirtį, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl tarptautinių priemonių pakeitimų neįtraukimo į šios direktyvos taikymo sritį, jei to reikia atitinkamu atveju, ir dėl techninių reikalavimų atnaujinimo. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(8)Direktyva 2009/16/EB turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų išlaikyta dabartinė ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų inspektavimo struktūra ir dažnis. Todėl specialiosios nuostatos dėl reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriems taikoma uosto valstybės kontrolė, inspektavimo ir tikrinimo turėtų būti perkeltos į Direktyvą 2009/16/EB;
(9)atsižvelgiant į visą stebėsenos ciklą, kurį sudaro Europos jūrų saugumo agentūros atstovų apsilankymai, šios direktyvos įgyvendinimą Komisija turėtų įvertinti ne vėliau kaip [septyneri metai nuo datos, nurodytos 17 straipsnio 1 dalyje] ir apie vertinimo rezultatus pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija, kad ji galėtų surinkti visą šiam vertinimui reikalingą informaciją;
(10)siekiant daugiau teisinio aiškumo ir nuoseklumo ir atsižvelgiant į reikalingų pakeitimų skaičių, Direktyva 1999/35/EB turėtų būti panaikinta, o Direktyva 2009/16/EB atitinkamai iš dalies pakeista,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Taikymo sritis
1.Ši direktyva taikoma ro-ro keltams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, teikiantiems reguliariąsias paslaugas tarp valstybės narės uosto ir trečiosios valstybės uosto, jei laivo vėliavos valstybė yra toji valstybė narė, arba teikiantiems reguliariąsias paslaugas vidaus reisais tose jūros zonose, kuriose gali plaukioti A klasės laivai, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB 17 4 straipsnyje.
2.Valstybės narės gali taikyti šią direktyvą ro-ro keltams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, teikiantiems reguliariąsias paslaugas vidaus reisais tose jūros zonose, kuriose gali plaukioti kitų klasių nei nurodytoji 1 dalyje laivai.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
(1)ro-ro keltas – keleivinis laivas su įrenginiais, skirtais kelių transporto priemonėms arba geležinkelio transporto priemonėms įvažiuoti į laivą ir išvažiuoti iš jo, plukdantis daugiau kaip 12 keleivių;
(2)greitaeigis keleivinis laivas – naujausios redakcijos 1974 m. SOLAS konvencijos X skyriaus 1 taisyklėje apibrėžtas greitaeigis laivas, plukdantis daugiau kaip 12 keleivių;
(3)1974 m. SOLAS Konvencija – naujausios redakcijos 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje kartu su protokolais ir pakeitimais;
(4)Greitaeigių laivų kodeksas – naujausios redakcijos Tarptautinis greitaeigių laivų saugos kodeksas, pateiktas 1994 m. gegužės 20 d. TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijoje MSC 36 (63), arba naujausios redakcijos 2000 m. Tarptautinis greitaeigių laivų saugos kodeksas (2000 HSC Code), pateiktas 2000 m. gruodžio mėn. TJO rezoliucijoje MSC.97(73);
(5)reguliariosios paslaugos – serija ro-ro keltų arba greitaeigių keleivinių laivų persikėlimų, kuriais užtikrinamas eismas tarp dviejų ar daugiau tų pačių uostų, arba serija reisų iš to paties ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų, kai:
a)dirbama pagal paskelbtą tvarkaraštį arba
b)perkėlimai atliekami nuolat ar taip dažnai, kad jie sudaro pripažintas sistemingas serijas;
(6)jūros zona – jūros zona, įtraukta į sąrašą, nustatytą pagal Direktyvos 2009/45/EB 4 straipsnio 2 dalį;
(7)liudijimai –
a)tarptautinius reisus vykdančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų saugos liudijimai, išduoti atitinkamai pagal 1974 m. SOLAS konvenciją arba Greitaeigių laivų kodeksą, ir prie jų pridėti atitinkami įrašai apie įrenginius,
b)vidaus reisus vykdančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų saugos liudijimai, išduoti pagal Direktyvą 2009/45/EB, ir prie jų pridėti atitinkami įrašai apie įrenginius;
(8)vėliavos valstybės administracija – valstybės, su kurios vėliava plaukioti turi teisę ro-ro keltas arba greitaeigis keleivinis laivas, kompetentingos institucijos;
(9)vidaus reisas – jūros zonose vykdomas reisas iš valstybės narės uosto į tą patį arba kitą tos valstybės narės uostą;
(10)pripažinta organizacija – organizacija, pripažinta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 18 ;
(11)kompanija – ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo savininkas arba kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo savininko yra perėmęs atsakomybę už jo eksploatavimą ir kuris, prisiimdamas šią atsakomybę, sutiko perimti visas Tarptautiniu saugos valdymo (ISM) kodeksu nustatytas pareigas ir atsakomybę;
(12)inspektorius – valstybės tarnautojas arba kitas valstybės narės kompetentingos institucijos suteiktus reikiamus įgaliojimus vykdyti šioje direktyvoje numatytą inspektavimą turintis ir tai institucijai atskaitingas asmuo, atitinkantis Direktyvos 2009/16/EB XI priede nurodytus būtinuosius kriterijus.
3 straipsnis
Ikieksploatacinis inspektavimas
1.Prieš pradėdama reguliariosioms paslaugoms, kurioms taikoma ši direktyva, eksploatuoti ro-ro keltą arba greitaeigį keleivinį laivą, valstybė narė atlieka ikieksploatacinį inspektavimą, kurį sudaro:
(a)atitikties I priede nustatytiems reikalavimams patikrinimas;
(b)inspektavimas pagal II priedą, kuriuo siekiama įsitikinti, ar ro-ro keltas arba greitaeigis keleivinis laivas atitinka reguliariosioms paslaugoms saugiai teikti būtinus reikalavimus.
2.Ikieksploatacinio laivo inspektavimo galima neatlikti, jei per ankstesnius šešis mėnesius vėliavos valstybė atliko metinę jo apžiūrą arba valstybė narė atliko jo inspektavimą laikydamasi tikrinimo procedūrų ir gairių, nurodytų konsoliduotos redakcijos TJO rezoliucijoje A 1053(27) „2011 m. Apžiūros, atliekamos pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą, rekomendacijos“, arba tam pačiam tikslui pasiekti skirtų procedūrų.
3.Ikieksploatacinį inspektavimą atlieka inspektorius. 2 dalyje nurodytą vėliavos valstybės apžiūrą arba valstybės narės inspektavimą atlieka inspektorius arba pripažinta organizacija, vėliavos valstybės įgaliota atlikti apžiūras arba inspektavimą siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi šios direktyvos reikalavimai.
4.Valstybės narės prašymu kompanijos iš anksto, bet ne anksčiau kaip mėnuo iki ikieksploatacinio inspektavimo pateikia I priedo reikalavimų įvykdymo įrodymą.
4 straipsnis
Atleidimas nuo ikieksploatacinio inspektavimo prievolės
1.Kai ro-ro keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu ketinama teikti kitas reguliariąsias paslaugas, valstybė narė atsižvelgia į prieš tai atliktą jo inspektavimą ir apžiūras, susijusias su ankstesnių reguliariųjų paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, teikimu. Jeigu valstybę narę tenkina ankstesnio inspektavimo ir apžiūrų rezultatai ir jei jie atitinka naujo eksploatavimo sąlygas, prieš ro-ro keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu pradedant teikti naujas reguliariąsias paslaugas 3 straipsnio 1 dalyje numatyto inspektavimo ir apžiūrų galima neatlikti.
2.Kompanijos prašymu valstybės narės gali iš anksto patvirtinti, kad ankstesnis inspektavimas ir apžiūros atitinka naujo eksploatavimo sąlygas.
3.Tais atvejais, kai dėl nenumatytų aplinkybių ro-ro keltą arba greitaeigį keleivinį laivą reikia greitai pakeisti kitu, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas, ir jei 1 dalis netaikoma, valstybė narė gali leisti keltą arba laivą pradėti eksploatuoti, su sąlyga, kad:
(a)atlikus vizualų inspektavimą ir patikrinus dokumentus nekyla abejonių, kad ro-ro keltas ar greitaeigis keleivinis laivas atitinka būtinus saugaus eksploatavimo reikalavimus, ir
(b)valstybė narė per vieną mėnesį užbaigia 3 straipsnio 1 dalyje numatytą ikieksploatacinį inspektavimą.
5 straipsnis
Reguliarusis inspektavimas
1.Valstybės narės kartą per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį atlieka:
(a)inspektavimą pagal II priedą ir
(b)ne anksčiau kaip praėjus penkiems mėnesiams, bet ne vėliau kaip praėjus septyniems mėnesiams po pirmiau minėto inspektavimo – inspektavimą reguliariųjų paslaugų teikimo metu. Šis inspektavimas apima III priede išvardytus elementus ir pakankamą skaičių I ir II prieduose išvardytų elementų siekiant užtikrinti, kad ro-ro keltas arba greitaeigis keleivinis laivas toliau atitiktų visus būtinus saugaus eksploatavimo reikalavimus.
3 straipsnyje numatytas ikieksploatacinis inspektavimas laikomas šio straipsnio taikymo tikslu atliekamu inspektavimu.
2.1 dalyje nurodytas inspektavimas valstybės narės nuožiūra gali būti atliekamas tuo pat metu kaip metinė vėliavos valstybės apžiūra arba inspektavimas laikantis tikrinimo procedūrų ir gairių, nurodytų naujausios redakcijos TJO rezoliucijoje A 1053(27) „2011 m. Apžiūros, atliekamos pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą, rekomendacijos“, arba tam pačiam tikslui pasiekti skirtų procedūrų.
3.Valstybė narė inspektavimą pagal II priedą atlieka kiekvieną kartą, kai ro-ro keltas ar greitaeigis keleivinis laivas iš esmės remontuojamas, perdirbamas ar keičiamas arba kai jis pereina kitam valdytojui ar priskiriamas kitai klasei. Tačiau pasikeitus laivo valdytojui arba klasei, valstybė narė, atsižvelgusi į anksčiau atliktą to ro-ro kelto ar greitaeigio keleivinio laivo inspektavimą, jeigu tie pasikeitimai neturi įtakos kelto ar laivo teikiamų paslaugų saugumui, inspektavimo pagal šią dalį gali neatlikti.
6 straipsnis
Pranešimas apie inspektavimą ir jo ataskaita
1.Užbaigęs pagal šią direktyvą atliekamą inspektavimą inspektorius pagal Direktyvos 2009/16/EB IX priedą parengia ataskaitą.
2.Ataskaitoje nurodyta informacija įkeliama į 10 straipsnyje nurodytą duomenų bazę. Inspektavimo ataskaitos kopija pateikiama ir kapitonui.
7 straipsnis
Trūkumų šalinimas, draudimas išplaukti ir laikinas inspektavimo sustabdymas
1.Valstybės narės užtikrina, kad būtų ištaisyti visi pagal šią direktyvą atlikto inspektavimo metu patvirtinti arba nustatyti trūkumai.
2.Jei trūkumai yra akivaizdžiai pavojingi saugai ar sveikatai arba kelia tiesioginę grėsmę ro-ro keltui arba greitaeigiam keleiviniam laivui arba jo įgulos ar keleivių gyvybei, valstybė narė užtikrina, kad ro-ro keltui arba greitaeigiam keleiviniam laivui būtų taikomas draudimas išplaukti. Kapitonui pateikiama nurodymo dėl draudimo išplaukti kopija.
3.Draudimas išplaukti galioja tol, kol nepašalinamas pavojus arba kol valstybė narė nenusprendžia, kad laivas, laikydamasis tam tikrų būtinų sąlygų, gali išplaukti į jūrą arba kad jį vėl galima pradėti eksploatuoti nesukeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugai ir sveikatai, pačiam ro-ro keltui arba greitaeigiui keleiviniam laivui ar kitiems laivams.
4.Jei trūkumo negalima greitai pašalinti uoste, kuriame jis patvirtintas ar nustatytas, valstybė narė gali leisti laivui plaukti į tinkamą arčiausiai sulaikymo uosto esančią remonto įmonę, kur trūkumą galima greitai pašalinti.
5.Išimtinėmis aplinkybėmis, jei bendra ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo būklė akivaizdžiai neatitinka standartų, valstybė narė gali laikinai sustabdyti jo inspektavimą, kol kompanija imsis būtinų veiksmų, kad užtikrintų, jog ro-ro keltas arba greitaeigis keleivinis laivas nebekeltų akivaizdaus pavojaus įgulos ar keleivių saugai ar sveikatai arba tiesioginės grėsmės jų gyvybei, arba kad jis atitiktų atitinkamus galiojančių tarptautinių konvencijų reikalavimus.
6.Jei valstybė narė pagal 5 dalį laikinai sustabdo inspektavimą, ro-ro keltui arba greitaeigiam keleiviniam laivui automatiškai taikomas draudimas išplaukti. Draudimas išplaukti panaikinamas, jei inspektavimas atnaujinamas ir sėkmingai užbaigiamas ir jei įvykdomos šio straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
7.Siekdama sumažinti grūstį uoste valstybė narė gali leisti ro-ro keltui arba greitaeigiam keleiviniam laivui, kuriam taikomas draudimas išplaukti, plaukti į kitą uosto dalį, jei tai yra saugu. Tačiau į grūsties uoste riziką neatsižvelgiama priimant sprendimus dėl draudimo išplaukti taikymo ar panaikinimo. Uosto institucijos arba įstaigos sudaro sąlygas tokiems laivams sutalpinti.
8 straipsnis
Teisė teikti apeliacinį skundą
1.Kompanija turi teisę teikti apeliacinį skundą dėl valstybės narės taikomo draudimo išplaukti. Pateikus apeliacinį skundą draudimo išplaukti galiojimas nesustabdomas, nebent pagal nacionalinę teisę pritaikomos laikinosios priemonės. Laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų valstybės narės šiuo tikslu nustato ir taiko atitinkamas procedūras.
2.Valstybės narės institucija apie teisę teikti apeliacinį skundą ir atitinkamas procedūras informuoja ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo, kuriam taikomas draudimas išplaukti, kapitoną. Jei išnagrinėjus apeliacinį skundą arba atsižvelgus į kompanijos prašymą draudimas išplaukti atšaukiamas arba iš dalies pakeičiamas, valstybės narės užtikrina, kad tai būtų nedelsiant užregistruota 10 straipsnyje numatytoje inspektavimo duomenų bazėje.
9 straipsnis
Išlaidos
1.Jeigu atlikus 3 ir 5 straipsniuose nurodytą inspektavimą patvirtinami arba nustatomi trūkumai, dėl kurių taikomas draudimas išplaukti, visas inspektavimo išlaidas padengia kompanija.
2.Draudimas išplaukti galioja tol, kol nepadengiamos visos išlaidos arba kol nepateikiama tinkama garantija, kad išlaidos bus padengtos.
10 straipsnis
Inspektavimo duomenų bazė
1.Komisija sukuria, tvarko ir atnaujina duomenų bazę, į kurią renkama visa šioje direktyvoje numatytai inspektavimo sistemai įgyvendinti reikalinga informacija, arba patobulina Direktyvos 2009/16/EB 24 straipsnyje numatytą duomenų bazę.
2.Valstybės narės užtikrina, kad informacija, susijusi su pagal šią direktyvą vykdomu inspektavimu, įskaitant informaciją apie nustatytus trūkumus ir draudimus išplaukti, į inspektavimo duomenų bazę būtų perkeliama iš karto, kai parengiama inspektavimo ataskaita arba atšaukiamas draudimas išplaukti. Dėl teikiamos informacijos mutatis mutandis taikomos Direktyvos 2009/16/EB XIII priedo nuostatos.
3.Valstybės narės užtikrina, kad į inspektavimo duomenų bazę perkelta informacija per 72 valandas būtų patvirtinta, kad ją būtų galima paskelbti viešai.
4.Komisija užtikrina, kad iš inspektavimo duomenų bazės būtų galima gauti visus su šios direktyvos įgyvendinimu susijusius duomenis, grindžiamus valstybių narių pateiktais inspektavimo duomenimis.
5.Valstybės narės turi prieigą prie visos inspektavimo duomenų bazėje užregistruotos informacijos, kuri yra reikalinga šioje direktyvoje ir Direktyvoje 2009/16/EB nustatytai inspektavimo sistemai įgyvendinti.
11 straipsnis
Nuobaudos
Valstybės narės nustato nuobaudų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą sistemą ir imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių nuobaudų taikymą. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
12 straipsnis
Keitimo procedūra
1.Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai siekiant atsižvelgti į tarptautinius pokyčius, visų pirma Tarptautinėje jūrų organizacijoje, ir remiantis sukaupta patirtimi pagerinti technines specifikacijas.
2.Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant į jos taikymo sritį neįtraukti 2 straipsnyje nurodytų tarptautinių priemonių pakeitimų tais atvejais, kai, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, esama akivaizdžios rizikos, kad tarptautinės priemonės pakeitimu būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos, taršos iš laivų prevencijos arba gyvenimo bei darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba tas pakeitimas būtų su juo nesuderinamas.
13 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2.12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].
3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.Pagal 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
7.12 straipsnio 3 dalyje numatytas deleguotasis aktas, kuriuo į šios direktyvos taikymo sritį neįtraukiamas koks nors tarptautinių priemonių pakeitimas, priimamas likus bent trims mėnesiams iki tarptautiniu mastu nustatyto nebylaus atitinkamo pakeitimo priėmimo laikotarpio pabaigos arba to pakeitimo įsigaliojimo. Laikotarpiu iki tokio deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės susilaiko nuo bet kokios iniciatyvos, kuria siekiama pakeitimą integruoti į nacionalinę teisę arba taikyti atitinkamos tarptautinės priemonės pakeitimą.
14 straipsnis
Direktyvos 2009/16/EB pakeitimai
Direktyva 2009/16/EB iš dalies keičiama taip:
(1)2 straipsnis papildomas šiais 25–28 punktais:
„25.ro-ro keltas – keleivinis laivas su įrenginiais, skirtais kelių transporto priemonėms arba geležinkelio transporto priemonėms įvažiuoti į laivą ir išvažiuoti iš jo, plukdantis daugiau kaip dvylika keleivių;
26.greitaeigis keleivinis laivas – naujausios redakcijos 1974 m. SOLAS konvencijos X skyriaus 1 taisyklėje apibrėžtas greitaeigis laivas, plukdantis daugiau kaip 12 keleivių;
27.reguliariosios paslaugos – serija ro-ro keltų arba greitaeigių keleivinių laivų persikėlimų, kuriais užtikrinamas eismas tarp dviejų ar daugiau tų pačių uostų, arba serija reisų iš to paties ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų, kai:
i) dirbama pagal paskelbtą tvarkaraštį arba
perkėlimai atliekami nuolat ar taip dažnai, kad jie sudaro pripažintas sistemingas serijas;
28.ikieksploatacinis inspektavimas – ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo, kuriam taikoma ši direktyva, inspektavimas, atliekamas prieš pradedant teikti reguliariąsias paslaugas siekiant patikrinti, ar įvykdyti Direktyvos [XXXX] 3 straipsnyje ir I bei II prieduose nustatyti reikalavimai.“;
(2)3 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Ši direktyva taip pat taikoma reguliariųjų paslaugų teikimo metu ne uoste ir ne inkaravimo vietoje pagal 14a straipsnį inspektuojant ro-ro keltus ir greitaeigius keleivinius laivus.“;
(3)įterpiamas šis 14a straipsnis:
„14a straipsnis
Ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų inspektavimas reguliariųjų paslaugų teikimo metu
1. Prieš pradėdama reguliariosioms paslaugoms, kurioms taikoma ši direktyva, eksploatuoti ro-ro keltą arba greitaeigį keleivinį laivą valstybė narė pagal Direktyvos [XXXX] 3 straipsnį atlieka ikieksploatacinį inspektavimą siekdama įsitikinti, kad ro-ro keltas arba greitaeigis keleivinis laivas atitinka būtinus saugaus reguliariųjų paslaugų teikimo reikalavimus, ir patikrinti, ar įvykdyti Direktyvos [XXXX] I priede nustatyti reikalavimai.
2. Per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį ro-ro keltams ir greitaeigiams keleiviniams laivams taikomi du uosto valstybės kontrolės inspektavimai. Vienas jų – tai inspektavimas reguliariųjų paslaugų teikimo metu, kuris valstybės narės nuožiūra atliekamas kaip:
(a)išplėstinis inspektavimas arba
(b)inspektavimas, kuris apima III priede išvardytus elementus ir pakankamą skaičių Direktyvos [XXXX] I ir II prieduose išvardytų elementų siekiant įsitikinti, kad keltas arba laivas ir toliau atitinka visus būtinus saugaus eksploatavimo reikalavimus.
3. Valstybės narės, planuodamos ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo inspektavimą, tinkamai atsižvelgia į jo eksploatavimo ir techninės priežiūros tvarkaraščius. Valstybė narė gali sutikti atlikti ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo inspektavimą kitos valstybės narės prašymu.
4. Atlikus ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo inspektavimą, toks inspektavimas inspektavimo duomenų bazėje užregistruojamas kaip išplėstinis inspektavimas ir į jį atsižvelgiama 10, 11 bei 12 straipsnių taikymo tikslais ir skaičiuojant valstybės narės inspektavimo įsipareigojimų vykdymo rezultatus, jei jis apėmė visus šios direktyvos VII priede nurodytus elementus.“;
(4)15 straipsnio 3 dalis išbraukiama;
(5)16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.Valstybė narė neleidžia į savo uostus ir inkaravimo vietas įplaukti laivams, kurie:
–plaukioja su valstybės, kuri dėl savo sulaikymo rodiklių įrašyta į juodąjį sąrašą, kuris, remiantis inspektavimo duomenų bazėje įregistruota informacija, priimtas pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą ir kasmet viešai skelbiamas Komisijos, vėliava ir per paskutinius 36 mėnesius daugiau kaip du kartus buvo sulaikytas valstybės narės ar Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės uoste arba inkaravimo vietoje, arba
–plaukioja su valstybės, kuri dėl savo sulaikymo rodiklių įrašyta į pilkąjį sąrašą, kuris, remiantis inspektavimo duomenų bazėje įregistruota informacija, priimtas pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą ir kasmet viešai skelbiamas Komisijos, vėliava ir per paskutinius 24 mėnesius daugiau kaip du kartus buvo sulaikytas valstybės narės ar Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės uoste arba inkaravimo vietoje.
Pirma pastraipa netaikoma 21 straipsnio 6 dalyje aprašytais atvejais.
Draudimas įplaukti įsigalioja kai tik laivas išplaukia iš uosto arba inkaravimo vietos, kurioje jis buvo sulaikytas trečią kartą ir kurioje buvo duotas nurodymas dėl draudimo įplaukti.“;
(6)22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2.Kai uosto valstybės kompetentinga institucija negali užtikrinti atitinkamo profesinių žinių lygio, jos inspektoriui gali talkinti kitas pakankamai žinių turintis asmuo.
Ro-ro kelto arba greitaeigio keleivinio laivo inspektavimą drauge su uosto valstybės kompetentingos institucijos inspektoriumi gali atlikti kitos valstybės narės uosto valstybės inspektorius arba – kompanijos prašymu – laivo vėliavos valstybės atstovas.“.
15 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 1999/35/EB panaikinama.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.
16 straipsnis
Peržiūra
Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą ir to vertinimo rezultatus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip [septyneri metai po 17 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos datos].
17 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1.Valstybės narės ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo įsigaliojimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Jos taiko šias nuostatas nuo [12 mėnesių nuo įsigaliojimo].
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
18 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
19 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 06 06
COM(2016) 371 final
PRIEDAI
prie
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS
dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB
1 PRIEDAS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI REGULIARIĄSIAS PASLAUGAS TEIKIANTIEMS LAIVAMS
(nurodyti 3 ir 5 straipsniuose)
Tikrinama:
1.ar kapitonams suteikta atitinkama informacija apie galimybę naudotis krante sumontuotomis navigacinėmis laivų vedimo sistemomis ir kitais informacijos kanalais, kurie, ro-ro keltui ar greitaeigiam keleiviniam laivui dar nepradėjus plaukti, padeda saugiai vadovauti reisams, ir ar kapitonas naudojasi valstybių narių sukurtomis navigacinio vedimo sistemomis ir informacijos kanalais;
2.ar taikomos 1995 m. liepos 17 d. MSC/Aplinkraščio Nr. 699 2–6 dalių atitinkamos nuostatos dėl keleivių saugos nurodymų patikslintų rekomendacijų;
3.ar lengvai prieinamoje vietoje yra laivo darbo tvarkos aprašas, kuriame nurodyta:
(a)darbo pamainų jūroje ir uoste tvarkaraštis ir
(b)didžiausias budėtojo darbo arba mažiausias jo poilsio valandų skaičius;
4.ar kapitono įgaliojimai nėra ribojami priimant sprendimus, kurie, jo profesiniu vertinimu, būtini saugiai laivybai ir eksploatavimui, ypač prastu oru ir audringoje jūroje;
5.ar kapitonas registruoja laivo vedimo veiksmus ir incidentus, kurie yra svarbūs saugiai laivybai;
6.ar apie bet kokius lacporto ir atitinkamos korpuso apkalos apgadinimus ar liekamuosius įlinkius, kurie gali turėti įtakos kelto ir laivo vientisumui, ir bet kokius lacporto sutvirtinimo priemonių trūkumus nedelsiant pranešama tiek vėliavos valstybės administracijoms, tiek uosto valstybei ir ar tie gedimai jų reikalavimu nedelsiant pašalinami;
7.ar prieš išvykstant ro-ro keltui arba greitaeigiam keleiviniam laivui į reisą, yra galimybė naudotis naujausiu reiso planu. Rengiant reiso planą turi būti visapusiškai atsižvelgta į 1999 m. lapkričio 25 d. TJO Rezoliuciją A.893(21) dėl reiso planavimo rekomendacijų;
8.ar bendroji informacija apie laive teikiamas paslaugas ir pagalbą vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims skelbiama keleiviams ir ar ši informacija teikiama tokia forma, kad ja galėtų pasinaudoti silpnesnio regėjimo žmonės.
2 PRIEDAS
INSPEKTAVIMO PROCEDŪROS
(nurodytos 3 ir 5 straipsniuose)
1.Inspektavimu turi būti užtikrinta, kad būtų laikomasi teisės aktuose vėliavos valstybės arba jos vardu nustatytų reikalavimų, ypač dėl konstrukcijos, skirstymo į skyrius ir stovumo, mechanizmų ir elektros įrenginių, pakrovimo, stovumo, apsaugos nuo gaisro, didžiausio keleivių skaičiaus, gelbėjimo priemonių ir pavojingų krovinių vežimo, radijo ryšio priemonių ir navigacijos. Šiuo tikslu inspektavimą sudaro:
–avarinio generatoriaus įjungimas;
–avarinio apšvietimo patikrinimas;
–avarinio energijos šaltinio radijo įrenginiams patikrinimas;
–laivo garsinės informavimo sistemos išbandymas;
–gaisrinės saugos pratybos, įskaitant gebėjimo naudoti ugniagesių įrangą pademonstravimą;
–avarinio gaisrinio siurblio veikimo išbandymas, dvi gaisrines žarnas sujungus su veikiančia gaisrinių žarnų magistrale;
–kuro tiekimo katilams, pagrindiniam ir pagalbiniams varikliams ir ventiliatoriams nuotolinio avarinio išjungimo išbandymas;
–nuotolinio ir rankinio automatinių priešgaisrinių sklendžių valdymo išbandymas;
–ugnies aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų išbandymas;
–išbandymas, ar priešgaisrinės durys reikiamai užsidaro;
–triumo siurblių išbandymas;
–išbandymas, kaip užsidaro vandeniu nelaidžios pertvarų durys; bandoma rankiniu ir nuotoliniu durų valdymo būdu;
–pademonstravimas, įrodantis, kad pagrindiniai įgulos nariai yra susipažinę su apgadinto laivo kontrolės planu;
–bent vienos gelbėjimo katerio ir vienos gelbėjimo valties nuleidimas į vandenį, jų paleidimas ir varymo bei valdymo sistemų išbandymas, iškėlimas iš vandens ir pritvirtinimas jų laikymo vietoje laive;
–patikrinimas, ar laive yra visi gelbėjimo kateriai ir gelbėjimo valtys, numatyti inventoriuje;
–laivų arba katerio vairavimo įrenginio ir pagalbinio vairavimo įrenginio išbandymas.
2.Į inspektavimą įtraukiamas numatytos laivo techninės priežiūros sistemos patikrinimas.
3.Atliekant inspektavimą dėmesys telkiamas į tai, ar įgulos nariai yra supažindinti su saugos reikalavimais, susiklosčius avarinei situacijai taikoma tvarka, techninės priežiūros reikalavimais, darbo tvarka, keleivių saugos reikalavimais, tiltelio aptarnavimo tvarka ir darbo tvarka, susijusia su kroviniu bei transporto priemonėmis, ir ar sugeba veiksmingai jų laikytis. Tikrinamas jūreivių gebėjimas suprasti ir, jeigu reikia, duoti įsakymus ir nurodymus ir atsakyti bendrąja darbine kalba, kaip įrašyta laivo žurnale. Tikrinami dokumentai, liudijantys, kad įgulos nariai sėkmingai baigė specialų mokymą, ypač atkreipiant dėmesį į:
–mokymą valdyti minią,
–mokymą susipažinti,
–personalo, susiklosčius avarinei padėčiai tiesiogiai padedančio keleiviams, ypač vyresnio amžiaus ir neįgaliems keleiviams, gelbėtis iš jiems skirtų patalpų, saugos pratybas, ir
–mokymą apie krizių valdymą ir žmonių elgseną.
Inspektavimo metu įvertinama, ar budėjimo tvarkaraštis per daug neišvargina, ypač budinčių pareigūnų.
4.Laivų, kuriems taikoma ši direktyva, įgulos narių kompetencijos liudijimai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/106/EB 1 nuostatas.
3 PRIEDAS
INSPEKTAVIMO REGULIARIŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO METU PROCEDŪROS
(nurodytos 5 straipsnyje)
1.Informacija apie keleivius
Tikrinama: priemonės, naudojamos užtikrinti, kad ro-ro kelte arba greitaeigiame keleiviniame laive (toliau – laivas) būtų ne daugiau keleivių negu yra leidžiama pagal liudijimą; ar informacijos apie keleivius registravimo priemonės atitinka Tarybos direktyvą 98/41/EB 2 ; kaip informacija apie bendrą keleivių skaičių yra perduodama kapitonui ir, jeigu reikia, kaip keleiviai, plaukiantys į priekį ir atgal bei neišlipantys į krantą, yra įrašomi į bendrą atgalinio maršruto keleivių skaičių.
2.Pakrovimo ir stovumo informacija
Tikrinama: ar yra sumontuoti ir naudojami patikimi grimzlėmačiai, jei taikytina; ar imtasi priemonių užtikrinti, jog laivas nebūtų perkrautas ir nebūtų užtvindyta atitinkamo laivo skyriaus vaterlinija; ar įvertintas pakrovimas ir stovumas, kaip reikalaujama; ar krovininės transporto priemonės ir kiti kroviniai yra pasverti, jeigu reikia, ir ar duomenys perduoti į laivą, kad juos būtų galima panaudoti įvertinant pakrovimą ir stovumą; ar apgadinto laivo kontrolės planai yra visą laiką prieinami, kad jais būtų galima naudotis, ir ar lankstinukai su kovos už laivo išgelbėjimą informacija yra išdalinti laivo pareigūnams.
3.Sauga prieš išplaukiant į jūrą
Tikrinama: tvarka, skirta prieš paliekant krantinę užtikrinti, kad laivas būtų saugus išplaukti į jūrą, kuri apima patvirtinimą, jog visos vandeniui nelaidžios laivo pertvaros ir vandeniui nelaidžios durys yra uždarytos; ar visos transporto priemonių denio durys yra uždarytos prieš laivui išplaukiant iš stovėjimo vietos arba yra atidarytos tik tol, kol bus uždarytas laivapriekio snapelis; laivapriekio, laivagalio ir šoninių vartų uždarymo mechanizmai bei signalinės lemputės ir kontrolės TV kameromis sistema, rodanti įrenginių būklę navigaciniame tiltelyje. Bet kokie signalinių lempučių sistemos sutrikimai, ypač susiję su duryse esančiais jungikliais, turėtų būti išsiaiškinti ir apie juos turėtų būti pranešta.
4.Saugumą užtikrinantys pranešimai
Tikrinama: kontrolinė saugumą užtikrinančių pranešimų paskelbimo tvarka ir avarinės padėties instrukcijų ir rekomendacijų atitinkama (-omis) kalba (-omis) iškabinimas; ar prieš išplaukiant paskelbiami kontroliniai saugumą užtikrinantys pranešimai ir ar juos galima išgirsti visose viešose patalpose, įskaitant atviruosius denius, į kurias gali pateikti keleiviai.
5.Įrašai laivo žurnale
Tikrinamas laivo žurnalas norint įsitikinti, ar jame padaryti įrašai apie laivapriekio, laivagalio ir kitų vandeniui nelaidžių pertvarų ir vandeniui nelaidžių durų uždarymą, vandeniui nelaidžių skyrių durų valdymo pratybas, vairavimo įrenginių bandymus ir pan., taip pat ar padaryti įrašai apie grimzlę, antvandeninio borto aukštį bei stovumą bei apie įgulos bendrą darbinę kalbą.
6.Pavojingi kroviniai
Tikrinama: ar bet koks pavojingų arba taršių prekių krovinys yra vežamas pagal atitinkamas taisykles, visų pirma ar kartu su krovinio deklaracija arba krovinių išsidėstymo schema yra pateikta deklaracija dėl pavojingų ir taršių prekių, nurodant jų vietą laive, ar tam tikrą krovinį leidžiama vežti keleiviniais laivais ir ar pavojingos ir taršios prekės yra reikiamai pažymėtos, paženklintos, sukrautos, sutvirtintos ir atskirtos;
ar prie pavojingas ir taršias prekes vežančių transporto priemonių yra pritvirtintos reikiamos plokštelės ir jos yra sutvirtintos; ar vežant pavojingas ir taršias prekes, krante paliekama atitinkama krovinio deklaracijos arba krovinių išsidėstymo schemos kopija; ar laivo kapitonas yra susipažinęs su pranešimo reikalavimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB 3 ir instrukcijomis apie veiksmus avarijos atveju, kurių reikės laikytis, ir apie pirmosios pagalbos suteikimą įvykus nelaimingam atsitikimui, susijusiam su pavojingomis prekėmis ar jūros teršalais; ar įjungus transporto priemonių variklius, be transporto priemonių deniuose nuolatos veikiančių ventiliacijos priemonių, pradeda veikti daugiau ventiliacijos priemonių ir ar laivo vairinei atitinkamai pranešama apie transporto priemonių denio ventiliacijos priemonių veikimą.
7.Vežamų transporto priemonių pritvirtinimas
Tikrinama: kaip vežamos transporto priemonės yra pritvirtintos, pvz., sukabintos tarpusavyje arba sutvirtintos atskiromis grandinėmis; ar yra pakankamai stiprių tvirtinimo taškų; priemonės, skirtos vežamoms transporto priemonėms pritvirtinti, kai plaukiama nepalankiomis oro sąlygomis arba kai tokių sąlygų yra tikimasi; autobusų ir motociklų, jeigu jie vežami, pritvirtinimo būdas; ar laive yra krovinio pritvirtinimo instrukcija.
8.Transporto priemonių deniai
Tikrinama: ar konkrečios kategorijos ir ro-ro krovinių patalpose yra nuolatos budima, ar jos stebimos TV kamerų sistema taip, kad būtų galima pastebėti transporto priemonių judėjimą esant nepalankioms oro sąlygoms ir be leidimo įėjusius keleivius; ar priešgaisrinės durys ir įėjimai yra uždaryti ir ar iškabinti pranešimai, kad keleiviai neitų į transporto priemonių denius, kol laivas yra jūroje.
9.Vandeniui nelaidžių durų uždarymas
Tikrinama: ar laikomasi laivo eksploatavimo instrukcijų nurodymų dėl vandeniui nelaidžių durų; ar rengiamos privalomos pratybos; ar vandeniui nelaidžios durys yra kontroliuojamos ne iš laivo vairinės, o „vietinėmis“ kontrolės priemonėmis, jeigu įmanoma; ar durys laikomos uždarytos esant ribotam matomumui ir susiklosčius bet kokiai pavojingai padėčiai; ar įgula yra išmokyta teisingai naudotis durimis ir supažindinta su pavojais, kylančiais jas neteisingai naudojant.
10.Priešgaisrinis patruliavimas
Turėtų būti patvirtinta, kad yra veiksmingai patruliuojama siekiant nedelsiant aptikti gaisro protrūkį. Tai turėtų apimti konkrečios kategorijos patalpas, kuriose nėra sumontuota stacionari gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistema, pažymint, kad šias patalpas galima stebėti taip, kaip nurodyta 8 dalyje.
11.Pranešimų perdavimas susiklosčius avarinei padėčiai
Tikrinama: ar pagal laivo įgulos narių sąrašą yra pakankamai pareigūnų padėti keleiviams susiklosčius avarinei padėčiai, ar tie įgulos nariai yra lengvai identifikuojami ir ar susiklosčius avarinei padėčiai jie sugeba bendrauti su keleiviais, atsižvelgiant į bet kurį atitinkamą ir lygiavertį bet kurių šių veiksnių derinį:
(a)konkrečiu reisu vykstančių keleivių pagrindinių tautybių vartojamą kalbą arba kalbas;
(b)tikimybę, kad gebėjimas duoti pagrindinius nurodymus vartojant paprastą anglų kalbos leksiką gali būti bendravimo su keleiviu, kuriam reikia pagalbos, priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar įgulos narys ir keleivis kalba ta pačia kalba;
(c)galimą poreikį, susiklosčius avarinei padėčiai, bendrauti kitomis priemonėmis (pvz., parodant veiksmais, rankų gestais arba atkreipiant dėmesį, kur galima rasti instrukcijas, įgulos narių susirinkimo vietas, keleivių gelbėjimo priemones arba evakavimo maršrutus, kai bendravimas žodžiu neįmanomas);
(d)tai, kaip keleiviai buvo aprūpinti išsamiomis saugos instrukcijomis jų gimtąja kalba arba kalbomis;
(e)kalbas, kuriomis, susiklosčius avarinei padėčiai arba per pratybas, gali būti perduoti avarinės padėties pranešimai, kad keleiviai gautų būtinus nurodymus, o įgulos nariams būtų lengviau padėti keleiviams.
12.Įgulos narių bendra darbinė kalba
Tikrinama, ar nustatyta darbinė kalba užtikrinti veiksmingam įgulos darbui, susijusiam su saugos reikalavimais, ir ar laivo žurnale yra įrašas apie šią darbinę kalbą.
13.Saugos įranga
Tikrinama, ar gelbėjimo ir gaiso gesinimo prietaisai, įskaitant priešgaisrines duris bei kitas konstrukcines priešgaisrines priemones, kurias galima lengvai patikrinti, yra parengti naudoti; ar priešgaisriniai planai yra nuolatos iškabinti matomose vietose arba lankstinukai su lygiaverte informacija yra išdalyti laivo pareigūnams susipažinti; ar gelbėjimo liemenės yra tinkamai saugomos ir ar galima lengvai rasti vaikams skirtas gelbėjimo liemenes; ar kraunant transporto priemones netrukdoma veikti automobilių deniuose esantiems priešgaisriniams saugos prietaisams, avarinio išjungimo įtaisams, vienpusio borto uždaromojo vožtuvo valdymo įtaisams ir t. t.
14.Navigacijos ir radijo ryšio įranga
Tikrinama, ar veikia navigacijos ir radijo ryšio įranga, įskaitant avarinius laivo padėtį nurodančius radijo švyturius (EPIRB).
15.Papildomas avarinis apšvietimas
Tikrinama, ar sumontuotas papildomas avarinis apšvietimas, kaip numatyta taisyklėse, ir ar daromi įrašai apie gedimus.
16.Evakuacijos priemonės
Tikrinama, ar evakuacijos priemonės ženklinamos pagal taikomus reikalavimus ir ar veikia apšvietimas naudojant pagrindinius bei avarinius energijos šaltinius; priemonės, kurių imamasi, kad evakuacijos maršrutuose nestovėtų transporto priemonės, jeigu evakuacijos maršrutai kerta arba eina per transporto priemonių denius; ar išėjimai, ypač iš neapmuitinamųjų parduotuvių, kurie buvo aptikti užkrauti prekėmis, yra laisvi.
17.Darbų knyga
Tikrinama, ar darbų knygos kopija įteikiama kapitonui ir kiekvienam vyresniajam padėjėjui ir ar kitas kopijas gali gauti visi įgulos nariai; ar yra darbų, kuriuos reikia atlikti rengiantis į jūrą ir kitai veiklai, sąrašai.
18.Mašinų skyriaus švara
Tikrinama, ar mašinų skyrius švariai išvalomas pagal priežiūros tvarką.
19.Šiukšlių šalinimas
Tikrinama, ar šiukšlių tvarkymo ir šalinimo priemonės veikia pagal reikalavimus.
20.Planinė priežiūra
Visos kompanijos turi turėti konkrečius nuolatinius nurodymus, apimančius suplanuotą priežiūros sistemą, skirtą visoms su sauga susijusioms sritims, įskaitant laivapriekio ir laivagalio duris bei šonines angas ir jų uždarymo priemones, taip pat taikomą mašinų skyriaus priežiūros ir saugos įrangai. Turėtų būti parengti reguliaraus visų punktų tikrinimo planai, siekiant išlaikyti aukščiausio lygio saugos standartus. Turėtų būti parengta trūkumų registravimo ir patvirtinimo, kad jie yra tinkamai pašalinti, tvarka, kad kapitonas ir kompanijos valdymo struktūroje krante dirbantis paskirtasis pareigūnas žinotų apie trūkumus ir kad jiems būtų pranešta, jog trūkumai pašalinti per nurodytą laikotarpį. Periodiškai tikrinant vidinių ir išorinių laivapriekio durų uždarymo priemones turėtų būti patikrinti indikatoriai, stebėjimo įranga ir visi špigatai, esantys patalpose tarp laivapriekio snapelio ir vidinių durų, ypač uždarymo mechanizmai ir su jais susijusios hidraulinės sistemos.
21.Išplaukimas į reisą
Išplaukiant į reisą turėtų būti patikrinta, ar į laivą nepriimta per daug keleivių, įskaitant tai, ar yra pakankamai vietų, ir ar koridorių, laiptų ir avarinių išėjimų neužkemša bagažas arba savo vietų neįstengę susirasti keleiviai. Taip pat turėtų būti patikrinta, ar transporto priemonių denyje, prieš laivui išplaukiant, nėra keleivių ir kad keleiviai negalėtų vėl patekti į transporto priemonių denį prieš pat laivui prisišvartuojant.
4 priedas
ATITIKTIES LENTELĖ
|
Direktyva 1999/35/EB |
Nauja Direktyva |
|
1 straipsnis |
-- |
|
2 straipsnio a, b, d, e, f, g, h, j, m, n, o ir r punktai |
2 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalys |
|
2 straipsnio c, i, k, l, p, q ir s punktai |
-- |
|
3 straipsnis |
1 straipsnis |
|
4 straipsnis |
-- |
|
5 straipsnio 1 dalies a punktas |
3 straipsnis |
|
5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis |
-- |
|
6 straipsnis |
3 straipsnis |
|
7 straipsnis |
4 straipsnis |
|
8 straipsnio 1 dalis |
5 straipsnio 1 dalis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnio 3 dalis |
|
8 straipsnio 3 dalis |
9 straipsnio 1 dalis |
|
9 straipsnis |
6 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai |
7 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalies d punktas |
-- |
|
10 straipsnio 2 dalis |
7 straipsnis |
|
10 straipsnio 3 dalis |
8 straipsnis |
|
10 straipsnio 4 dalis |
-- |
|
11 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7 ir 8 dalys |
-- |
|
11 straipsnio 6 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
|
13 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalys |
-- |
|
13 straipsnio 3 dalis |
6 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnis |
|
14 straipsnis |
-- |
|
15 straipsnis |
-- |
|
16 straipsnis |
-- |
|
17 straipsnis |
12 straipsnis |
|
18 straipsnis |
11 straipsnis |
|
19 straipsnis |
17 straipsnis |
|
20 straipsnis |
16 straipsnis |
|
21 straipsnis |
18 straipsnis |
|
22 straipsnis |
19 straipsnis |
|
I priedas |
I priedas |
|
II priedas |
-- |
|
III priedas |
II priedas |
|
IV priedas |
III priedas |
|
V priedas |
-- |