Briuselis, 2016 04 27

JOIN(2016) 21 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Integruota Europos Sąjungos Arkties politika


BENDRAS KOMUNIKATAS

EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Integruota Europos Sąjungos Arkties politika

ĮVADAS

Užtikrinti saugią, stabilią, tvarią ir klestinčią Arktį yra svarbu ne tik pačiam regionui, bet ir Europos Sąjungai (ES) bei pasauliui. ES strategiškai suinteresuota atlikti pagrindinį vaidmenį Arkties regione.

Arktyje savo teritoriją turi aštuonios valstybės: Kanada, Danijos Karalystė 1 , Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija ir Jungtinės Valstijos. Taigi, trys ES valstybės narės taip pat yra Arkties regiono valstybės, o Norvegija ir Islandija yra Europos ekonominės erdvės narės 2 . Arktyje gyvena kelios čiabuvių tautos 3 . Arkties regionas taip pat apima Arkties vandenyną ir gretimas jūras. Nors Arkties regiono valstybėms tenka pagrindinė atsakomybė spręsti klausimus savo teritorijose, daugelis šiame bendrame komunikate aptariamų klausimų, susijusių su Arkties regionu, gali būti veiksmingiau sprendžiami vykdant regioninį ar daugiašalį bendradarbiavimą. Todėl ES dalyvavimas toks svarbus.

Remiantis ankstesnėmis iniciatyvomis 4 šiame bendrame komunikate išdėstoma ES politika, kuria siekiama sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą reaguojant į klimato kaitos poveikį pažeidžiamai Arkties aplinkai ir skatinti bei padėti stiprinti darnų vystymąsi, visų pirma Europinėje Arkties dalyje.

Pastaraisiais metais Arkties regiono vaidmuo kovojant su klimato kaita tapo gerokai svarbesnis 5 . Arktis šyla beveik du kartus greičiau už pasaulio vidurkį. Anksčiau dėmesys buvo sutelktas beveik vien tik į klimato kaitos poveikį Arkties regione, tačiau pastaruoju metu vis labiau suvokiama, kad dėl tarpusavio poveikio rato Arktis pradeda prisidėti prie klimato kaitos. ES stengsis suprasti šiuos pokyčius ir padėti kurti konkrečias klimato kaitos Arktyje švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas – tai bus jos platesnio masto kovos su klimato kaitos veiksmų dalis 6 .

Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos yra reikalingos siekiant padėti Arkties regiono gyventojams įveikti didelius sunkumus, kylančius dėl klimato kaitos. ES Arkties politika bus svarbi įgyvendinant visuotinį susitarimą, pasiektą 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (2015 m. gruodžio mėn.), kuriame išdėstytas visuotinis veiksmų planas apriboti visuotinį atšilimą iki mažiau nei 2° C. Europos Sąjungai Paryžiaus susitarimas yra plataus užmojo, subalansuotas, teisingas ir teisiškai privalomas susitarimas, žymintis lemiamą pokytį pereinant prie visapusiškų ir kolektyvinių pasaulinių kovos su klimato kaita veiksmų. Įgyvendinus Paryžiaus susitarimą bus paspartintas perėjimas prie klimato kaitos poveikiui atsparios ir klimato atžvilgiu neutralios pasaulio ekonomikos.

Atsižvelgdama į tai, kad Arktis yra svarbus planetos klimato reguliatorius ir sugeria tolimas teršalų pernašas, ES turi pareigą apsaugoti Arkties aplinką ir sustiprinti ekosistemos atsparumą.

ES taip pat turėtų skatinti darnų Arkties vystymąsi, atsižvelgdama į tradicinius regiono gyventojų pragyvenimo šaltinius ir ekonominės plėtros poveikį pažeidžiamai Arkties aplinkai. ES turėtų padėti didinti ekonominį, socialinį ir su aplinka susijusį Arkties visuomenių atsparumą.

Nemažai ES veiklos ir sprendimų veikia ekonominę plėtrą Arkties regione 7 . Pavyzdžiui, ES yra pagrindinė iš Arkties regiono valstybių gaunamų produktų, kaip antai žuvies produktų ir energijos, vartotoja 8 . Europos bendrovių investicijos, galbūt kartu su pagalba iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) ir iniciatyvomis, vykdomomis pagal Investicijų planą Europai, gali padėti paspartinti darnų regiono vystymąsi. Neseniai parengtoje ataskaitoje pateiktais skaičiavimais vien tik Barenco jūros regione investicijų galimybės būtų 140 mlrd. EUR 9 . Regionų pažangiosios specializacijos strategijos kartu su ES finansavimu gali padėti plėtoti darnaus vystymosi ir darbo vietų kūrimo Europos Arktyje vietos modelius ir turėti teigiamą poveikį visoje ES. Netrukus ES Arkties tarybai pirmininkaus Suomija (2017–2019 m.), o tai suteiks galimybę į Arkties tarybos darbą įtraukti europinių idėjų ir iniciatyvų.

Pastaraisiais metais Arkties regionui dėl jo didėjančios aplinkosauginės, socialinės, ekonominės ir strateginės svarbos skiriama daugiau dėmesio tarptautiniuose santykiuose. ES jau dabar nemažai prisideda prie mokslinių tyrimų Arktyje, palydovinio stebėjimo ir regioninės plėtros, taip pat darbo Arkties taryboje 10 , kurioje Arkties regionui nepriklausančios šalys, kaip antai Kinija, Indija, Japonija, Korėjos Respublika ir Singapūras dabar turi stebėtojo statusą.

Nors dėl Arktį veikiančių pokyčių atsiveria galimybių vietos bendruomenėms, dėl jų taip pat gali išaugti įtampa regione, pavyzdžiui, padidėti konkurencija dėl išteklių ir ekonominė veikla. Tarptautinės teisinės priemonės, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS) ir Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija taikomos ir Arkčiai. Šiuo metu kaip niekad svarbu užtikrinti, kad Arktis išliktų taikos, klestėjimo ir konstruktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo zona.

Pasaulio vandenynai yra svarbus išteklius, tačiau jie patiria vis didesnį spaudimą ir kyla pavojus, kad jiems bus dar labiau pakenkta, jei intensyvėjanti veikla nebus tinkamai valdoma. Todėl ES siekia, kad būtų įgyvendinta darbotvarkė dėl vandenynų valdymo. Ypač svarbu sukurti tvirtą patikimo valdymo pagrindą Arktyje: čia didelei atviros jūros teritorijos daliai, esančiai už nacionalinės jurisdikcijos ribų, netaikomos specialios ekonominės veiklos valdymo priemonės, taip pat nėra pakankamai mokslinių žinių apie jūros baseiną. Todėl atsižvelgiant į klimato kaitą ir intensyvėjančią žmogaus veiklą regione reikia daug nuveikti siekiant apsaugoti atviruosius Arkties vandenis.

Tokiomis aplinkybėmis kelios valstybės narės pastaraisiais metais paskelbė nacionalines Arkties politikos strategijas 11 . 2014 m. Taryba ir Europos Parlamentas paprašė Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti integruotą politiką Arkties klausimais ir sukurti nuoseklesnį ES veiksmų ir finansavimo programų pagrindą. Atsižvelgiant į tai, siūloma integruota ES Arkties politika trijose prioritetinėse srityse:

1.klimato kaita ir Arkties aplinkos išsaugojimas;

2.darnus vystymasis Arkties regione ir aplink;

3.tarptautinis bendradarbiavimas Arkties klausimais.

ES turėtų ypatingą dėmesį skirti moksliniams tyrimams, mokslui ir inovacijoms, nes jie atliks svarbų vaidmenį visose trijose prioritetinėse srityse. Veiksmai prioritetinėse srityse turėtų padėti įgyvendinti 2030 m. darbotvarkę ir būti susiję su 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriuos 2015 m. rugsėjo mėn. priėmė Jungtinės Tautos.

1.KLIMATO KAITA IR ARKTIES APLINKOS IŠSAUGOJIMAS

Problemos

Klimato kaita kelia didelę grėsmę. Jos poveikis juntamas Arktyje: nuo 1979 m. vasaros jūros ledas sumažėjo daugiau nei 40 proc. 12 . Trapioms Arkties ekosistemoms kyla grėsmė, o klimato kaita tiesiogiai veikia čiabuvių tautų pragyvenimą. Vienoje šalčiausių pasaulio vietų tirpstant amžinajam įšalui mažėja žemės plotas, nyksta buveinės ir gadinama infrastruktūra, o tai gali sukelti šimtus milijardų eurų nuostolių 13 . Dėl kylančios temperatūros tirpsta Grenlandijos ledo sluoksnis – tai prisideda prie jūros lygio kilimo ir veikia kritulių tendencijų pokyčius Šiaurės pusrutulyje.

Siekiant valdyti šiuos pokyčius reikia glaudžiau ir labiau integruotai bendradarbiauti dėl prisitaikymo prie klimato kaitos Arkties regione ir dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

Tarptautinės klimato kaitos komisijos penktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nuo devintojo dešimtmečio pradžios amžinojo įšalo temperatūra padidėjo daugumoje regionų 14 . Šiltnamio efektą sukeliančios dujos išsiveržia iš amžinojo įšalo ir vis gausiau patenka į atmosferą. Tirpstantis amžinasis įšalas gali išleisti anglies dioksidą ir metaną, kurių kiekiai kelis kartus viršytų dabartinį metinį dėl žmogaus sukurtų šaltinių, kaip antai, iškastinio kuro naudojimo, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai galėtų pakeisti Arkties ir pasaulio klimatą.

Arkties regione yra keletas jautrių ekosistemų, kuriose yra daug endeminių rūšių. Daugiau kaip pusė pasaulio šlapynių, kurios ypač svarbios vandens valymui, potvynių kontrolei ir pakrantės stabilumui, yra Arkties ir subarktiniuose regionuose. Arkties regiono jūrų ekosistemos yra labai svarbios žuvininkystei atsižvelgiant į reikšmingą maisto grandinių apačioje esančių žuvų vaidmenį. Šias ekosistemas veikia ne tik klimato kaita, bet ir tarša bei invazinės svetimos rūšys. Arkties biologinės įvairovės ir ekosistemų gyvybingumo išsaugojimas toliau bus visuotinis uždavinys.

Politinis atsakas

1.1 Moksliniai tyrimai

Kad būtų galima reaguoti, pirmiausia reikia geriau suprasti regione vykstančius pokyčius, todėl ES labai prisideda prie Arkties mokslinių tyrimų. Per pastaruosius dešimtmečius stengtasi įgyvendinti Arkties stebėjimo ir stebėsenos programas, taip pat įvairius mokslinių tyrimų projektus, tačiau vis dar trūksta supratimo apie Arkties sistemas, jų funkcijas ir galimą atsaką į įvairius veiksnius.

ES turėti išlaikyti dabartinį pagal programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) skiriamo finansavimo Arkties moksliniams tyrimams lygį (apie 200 mln. EUR per pastarąjį dešimtmetį). ES jau įsipareigojo pagal 2016–2017 m. darbo programą skirti 40 mln. EUR su Arktimi susijusiems moksliniams tyrimams. Ši programa apims integruotą stebėjimo sistemą, kurią naudojant bus tiriamas pokyčių Arktyje poveikis orui ir klimatui Šiaurės pusrutulyje, klimato kaitos poveikis Arkties amžinajam įšalui ir jo socialinis bei ekonominis poveikis. Be to, Europos struktūriniai ir investicijų fondai taip pat teikia finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijų veiklai, susijusiai su klimato kaita ir aplinka Arktyje.

Viena pagrindinių ES Arkties mokslinių tyrimų priemonių bus iniciatyva „EU-PolarNet“, kuria remiamas ES ekspertų ir infrastruktūros poliarinių mokslinių tyrimų srityje konsorciumas, siekiant geriau panaudoti Europos mokslo ir veiklos pajėgumus poliariniuose regionuose. 22 Europos mokslinių tyrimų institucijos pagal „EU-PolarNet“ parengs ir įgyvendins integruotą Europos poliarinių mokslinių tyrimų programą. Vykdant šį projektą taip pat dirbama su Kanados, Rusijos ir JAV mokslinių tyrimų organizacijomis.

ES moksliniai tyrimai apie klimato kaitą Arkties regione taip pat bus remiami pagal ES kosmoso programas. „Copernicus“ veiklos infrastruktūra ir tarnybos padės vykdyti Arkties mokslinių tyrimų veiklą, įskaitant oro stebėjimą, klimato kintamųjų ir ledo storio stebėjimą ir geresnį vandenynų modeliavimą. Be to, Europos Komisija padės įgyvendinti Svalbardo integruotą Arkties žemės stebėjimo sistemą, kuri yra tarpdisciplininė ir daugiašalė mokslinių tyrimų infrastruktūra, geografiškai išdėstyta Svalbarde ir prisidėsianti prie Arkties stebėsenos ateityje.

ES turėtų toliau skatinti ir lengvinti veiksmingą tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą – remti tarptautinę prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir atvirųjų duomenų išteklių, kad pagerintų politinius ir ekonominius ryšius ir palaikytų gerus santykius su pagrindinėmis regiono šalimis. Be to, ES turėtų toliau remti Vyresniųjų pareigūnų grupės 15 darbą tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūros srityje.

Galiausiai, ES, įgyvendindama programą „Horizontas 2020“, prisideda prie Arkties stebėjimo iniciatyvų, pavyzdžiui, Arkties tarybos su Tvariais Arkties stebėjimo tinklais (angl. SAON) 16 remiamų iniciatyvų arba Žemės stebėjimo grupės (GEO) Šaltųjų regionų iniciatyvos (angl. Cold Region Initiative) 17 , kad per mokslinių tyrimus pasirengtų sukurti veikiančias ilgalaikes sistemas. 

1.2 Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijos

Atsižvelgdama į problemas, dėl klimato kaitos kylančias Arktyje, ES nusistatė tikslą, atitinkantį Paryžiaus susitarimą užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, ir siekti, kad temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 1,5 °C. ES jau įsipareigojo sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40 proc. iki 2030 m. ir 80 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygmeniu. 2030 m. tikslas bus pasiektas įgyvendinant ES numatytus nacionalinius tikslus pagal Paryžiaus susitarimą. ES taip pat įsipareigojo skirti 20 proc. ES biudžeto su klimatu susijusiems tikslams.

Kadangi klimato kaita yra aplink poliariatį esančio regiono uždavinys, ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Arkties valstybėmis, čiabuvių tautomis ir atitinkamais Arkties regioniniais ir daugiašaliais forumais, kad būtų keičiamasi patirtimi, žiniomis ir informacija apie klimato kaitą, poveikį, prisitaikymą ir atsparumą, siekiant parengti Arkčiai skirtą plataus užmojo prisitaikymo prie klimato kaitos darbotvarkę.

ES turėtų dirbti su Arktimi, kad parengtų tinkamas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, kuriomis atsižvelgiama į vietos aplinkybes ir specifinį Arkties regionų pobūdį. Ji gali tai padaryti iš dalies per Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESIF) 18 , į kurių taikymo sritį įtraukta klimato politika.

Be įsipareigojimo sumažinti išmetamo CO2 kiekį iki 2030 ir 2050 m., ES taip pat turėtų prisidėti prie tarptautinių pastangų sumažinti išmetamą kiekį trumpaamžių atmosferos teršalų, kaip antai juodosios anglies ir metano, kurie dar labiau spartina klimato pokyčius Arkties regione. Juodoji anglis, atsirandanti iš suodžių ir iki 1 500 kartų stipresnė nei CO2, spartina ledo ir sniego tirpimo. Metanas – dar vienos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, 20 kartų stipresnės nei CO2, ir manoma, kad didelės jo atsargos glūdi po Arkties amžinuoju įšalu. Šių teršalų kiekį ES galėtų sumažinti šiomis priemonėmis: Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija (UNECE, CLRTAP), iš dalies pakeistu Geteborgo protokolu, Komisijos pasiūlymu dėl oro kokybės dokumentų rinkiniu, Klimato ir švaraus oro koalicija ir dalyvaudama Arkties tarybos iniciatyvose, pavyzdžiui, darbo grupėje juodosios anglies ir metano klausimais. 

1.3 Aplinkos apsauga

ES siekia dabartinėms ir būsimoms kartoms apsaugoti, išsaugoti ir pagerinti aplinką, be kita ko, didesniame regione. ES turėtų toliau bendradarbiauti dėl daugiašalių aplinkos srities susitarimų, kurie taip pat labai svarbūs Arkčiai, ir skatinti juos įgyvendinti 19 . ES turėtų skatinti visapusiškai laikytis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), kuri laikoma tarptautine paprotine teise, be kita ko, laikytis įsipareigojimo apsaugoti ir išsaugoti jūsų aplinką.

ES taip pat turėtų dirbti su partneriais, kad skatintų aukštą biologinės įvairovės apsaugą, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir iki 2020 m. pasiekti pasaulinius biologinės įvairovės tikslus. ES turėtų skatinti kurti saugomas jūrų teritorijas Arktyje, nes šios teritorijos yra svarbi pastangų išsaugoti biologinę įvairovę dalis. ES taip pat turėtų dirbti su Arkties valstybėmis ir kitais tarptautiniais partneriais, kad pagal UNCLOS sukurtų jūrų bioįvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemonę nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose srityse. 

Arkties gyventojai vis labiau kenčia nuo didelio kiekio teršalų ir sunkiųjų metalų, kurie patenka į Arkties maisto grandinę 20 . ES turėtų toliau remti tarptautines pastangas iki 2020 m. uždrausti arba palaipsniui nutraukti nuolatinį organinių teršalų aplinkoje naudojimą 21 . Todėl bus labai svarbu, kad visos Arkties valstybės veiksmingai įgyvendintų Stokholmo konvenciją. ES turėtų skatinti greitai ratifikuoti Minamatos konvenciją, kuria siekiama užkirsti kelią gyvsidabrio išmetimui ir jį sumažinti. Kadangi ES turi išsamius atliekų srities teisės aktus, ji galėtų su Arkties valstybėmis pasidalyti patirtimi ir geriausia praktika, susijusia su žiedine ekonomika.

Kalbant apie invazinių svetimų rūšių riziką, veiksmai turėtų apimti savanoriškas priemones, kaip antai veiksmus, siūlomus Tarptautinės jūrų organizacijos laivų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais kontrolės ir valdymo gairėse, ir privalomas priemones. Veiksmai galėtų būti vykdomi remiantis patirtimi, įgyta ES ir valstybėse narėse taikant patekimo kelių valdymo priemones, įskaitant tas, kurios nustatytos vadovaujantis 2004 m. priimta Tarptautine konvencija dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės. Todėl ES turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kad paskatintų visas konvenciją pasirašiusias šalis ją ratifikuoti.

ES turėtų būti įsipareigojusi glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, Konvencijos dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR konvencijos) šalimis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dėl naftos ir dujų veiklos ir skatinti priimti aukščiausius didelių nelaimių prevencijos ir aplinkos kontrolės standartus. ES turėtų būti pasirengusi dalytis su tarptautiniais partneriais geriausia reglamentavimo 22 ir technologijų praktika, kad prisidėtų prie regiono aplinkos apsaugos ir išsaugojimo. Todėl ES turėtų pritarti Arkties tarybos susitarimui dėl bendradarbiavimo jūrų taršos nafta atvejais, pasirengimo jiems ir reagavimo į juos Arktyje.

2. DARNUS VYSTYMASIS ARKTIES REGIONE IR APLINK

Problemos

Arkties regione darniam ekonomikos vystymuisi kyla specifinių problemų. Palyginti su kitais Europos regionais, Europos Arktyje gyvena nedaug gyventojų, jie išsisklaidę didelėje teritorijoje, taip pat trūksta transporto jungčių, pavyzdžiui, kelių, geležinkelių ar skrydžių tarp rytų ir vakarų teritorijos. Platesniame Arkties regione gausu gamtos išteklių, kaip antai žuvų, mineralų, naftos ir dujų 23 . Nesant sausumos ryšio priemonių, vis didesnį vaidmenį sujungiant žmones ir įmones ir tenkinant švietimo, sveikatos priežiūros, kalbinius ir kultūrinius Arkties bendruomenių poreikius atlieka kosmoso infrastruktūra.

Europos Arktis taip pat gali labai prisidėti prie augimo likusioje Europos dalyje. Tačiau kadangi šiuo metu ES neturi nepertraukiamos transporto jungties tarp šiaurės ir pietų, ji galėtų apsvarstyti galimybes sustiprinti jungtis su Arkties regionu transeuropiniais tinklais, pavyzdžiui, iš Suomijos į Norvegiją, kurie atvertų kelią į Arkties vandenyną.

Per valstybes nares ir jų glaudžius ryšius su Islandija ir Norvegija (kaip Europos ekonominės erdvės narėmis), taip pat su Grenlandija 24 , ES gali atlikti reikšmingą vaidmenį formuojant būsimą Europos Arkties plėtrą, taikydama EEE svarbias ES taisykles 25 ir naudodama finansines priemones. Europos Arkties šalys ir regionai bendradarbiauja gerai, pavyzdžiui, Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje ir Šiaurės dimensijos politikos aplinkybėmis.

Įgyvendinant ES sanglaudos politiką remiamos investicijos ir gebėjimų stiprinimas Europos Arktyje, daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams ir inovacijoms, MVĮ konkurencingumui ir perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos 26 . Kiti svarbūs projektų finansavimo šaltiniai regione yra ES teritorinio bendradarbiavimo programos, kaip antai: „Interreg“ Šiaurės programa, programa „Botnia-Atlantica“, Baltijos jūros regiono programa, Šiaurės periferijos ir Arkties programa ir pagal Europos kaimynystės priemonę įgyvendinamos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos „Karelia“ ir „Kolarctic“. ES turėtų stengtis stiprinti šių programų ir kitų finansavimo šaltinių regione koordinavimą, sąveikas ir papildomumą. Iki šiol buvo sudėtinga išvystyti infrastruktūros projektus ir nacionalinės bei regioninės valdžios institucijos aiškiai nurodė, kad, jų manymu, būtina užtikrinti labiau suderintą ir veiksmingą ES finansavimą šioje srityje 27 .

Dėl savo klimato Arkties regionas taip pat yra ideali vieta kurti šalto klimato technologijų ir paslaugų inovacijas. Kadangi klimato sąlygos atšiaurios, o aplinka pažeidžiama, siekiant laikytis aukštų aplinkosaugos standartų reikia specialių technologijų ir žinių. Būtų galima toliau plėtoti žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes, pavyzdžiui, iš įvairių šaltinių gaunamos energijos sistemas, ekologinį turizmą ir mažataršę maisto gamybą. Europos Komisija padės stebėti potencialias tvarios ekonominės veiklos galimybes, be kita ko, mėlynosios ekonomikos sektorių, kaip antai akvakultūros, žuvininkystės, atsinaujinančiosios jūrų energijos, jūrų turizmo ir jūrų biotechnologijų. Atsižvelgiant į didelius šio regiono skirtumus tikimasi, kad energetika bus augantis sektorius ir jis gali apimti vėjo energiją sausumoje ir jūroje, vandenynų energiją, geoterminę energiją ir vandens energiją.

Politinis atsakas

2.1 Parama tvarioms inovacijoms

ES turėtų remti naujoviškų technologijų naudojimą Arkties regione. Šios technologijos galėtų būti taikomos įvairiai veiklai, kaip antai pažangiųjų medžiagų, galinčių veikti ekstremaliomis Arkties žiemos sąlygomis, kūrimui, kuris galėtų paskatinti investuoti į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sprendimus. Tokios technologijos gali teikti didelę socialinę ir ekonominę naudą Arkties regione ir už jo ribų. Be programos „Horizontas 2020“, pagal ESIF programas taip pat teikiamas finansavimas moksliniams tyrimams ir inovacijų veiklai europinėje Arkties dalyje.

Europos Komisija išnagrinės, kaip vykdant programą „Horizontas 2020“ būtų galima mokslinių tyrimų rezultatus paversti komercinį potencialą turinčiomis šalto klimato technologijomis ir paslaugomis. Šie rezultatais turėtų būti įtraukti į proceso ir technologijų tvarumo vertinimą, siekiant užtikrinti socialinę ir aplinkos apsaugą, ir jie galėtų būti panaudoti kuriant Arkties standartus. Palaikant glaudžius mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų ryšius, kartu atsižvelgiant į tradicines žinias, bus taip pat užtikrinta, kad vystymosi procesas būtų darnus.

Pagal programą „Horizontas 2020“ vykdoma programa „InnovFin“ 28 , visų pirma Europos investicijų banko grupės ir Europos Komisijos iniciatyva „Finance for Innovators“, gali padėti su Arktimi susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams 29 patekti į rinką. „InnovFin“ sudaro kelios integruotos ir viena kitą papildančios finansinės priemonės ir konsultavimo paslaugos, apimančios visą mokslinių tyrimų ir inovacijų vertės grandinę, kad būtų remiamos nuo mažiausių iki didžiausių įmonių investicijos.

Be to, daugelis įmonių, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, esančios šiauriausioje ES dalyje, klesti dėl novatoriškų verslo modelių ir novatoriškų technologijų, būtent informacinių technologijų, duomenų apdorojimo ir paslaugų, pramoninio dizaino, bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos ir žiedinės ekonomikos. Dažnai labai svarbu užtikrinti galimybes veiksmingai patekti į bendrąją rinką, kad būtų galima pereiti nuo inovacijų kūrimo etapo prie rinkodaros etapo. Todėl Komisija, įgyvendinama bendrosios skaitmeninės rinkos 30 strategijas ir atnaujindama bendrąją rinką 31 , turės ypač skatinti sudaryti sąlygas Arkties inovacijoms ir verslo galimybėms. Europos įmonių tinklas ypač sėkmingai konsultavo Arkties MVĮ, kai jos į jį kreipėsi; jo veiklą lemia itin didelė paklausa regione. Komisija toliau rems šią veiklą.

2.2 Europos Arkties suinteresuotųjų subjektų forumas

Iš Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos atliktų konsultacijų galima daryti išvadą, kad Europos Arkčiai trūksta investicijų. Pripažindama poreikį glaudžiai dirbti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, Komisija sukurs Europos Arkties regiono suinteresuotųjų subjektų forumą, kad sustiprintų įvairių ES finansavimo programų bendradarbiavimą ir koordinavimą.

Šiame laikinajame forume turėtų dalyvauti ES institucijos, valstybės narės ir regioninės bei vietos valdžios institucijos ir jis turėtų padėti nustatyti pagrindinius investicijų ir mokslinių tyrimų prioritetus, pagal kuriuos regione būtų skiriamos ES lėšos. Šiame procese taip galės dalyvauti Norvegija ir Islandija pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą, taip pat Grenlandija pagal bendrą ES ir Grenlandijos deklaraciją. Šis procesas, kuriam pirmininkauja Europos Komisija, turėtų būti baigtas iki 2017 m. pabaigos.

Forumą papildys „Interreg“ Šiaurės periferijos ir Arkties programos bandomoji veikla, kuria siekiama sukurti vadovaujančiųjų institucijų ir suinteresuotųjų subjektų iš įvairių regioninės plėtros programų europinėje Arkties dalyje tinklą. Jis turėtų sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, planuoti ir koordinuoti kvietimus teikti pasiūlymus ir stebėti programų poveikį regionui. Prie naujo bendradarbiavimo tinklo taip pat galės prisijungti atitinkamos nacionalinės ir tarptautinės finansavimo priemonės. Remdamasis gausia darbo su programomis patirtimi tinklas padeda suinteresuotųjų subjektų forumui nustatyti mokslinių tyrimų ir investicijų prioritetus.

Kad forumo ir tinklo rezultatai būtų kartu taikomi po 2017 m., Komisija finansuos ir padės rengti metinę Arkties regiono suinteresuotųjų subjektų konferenciją Europos Arkties regione, kad stiprintų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą ir pagerintų gebėjimų stiprinimą, tarptautinį projektų rengimą ir informuotumą apie finansavimo šaltinius.

2.3 Investicijos

Investicijų planas Europai veikia ir galėtų būti naudojamas infrastruktūros projektams Europos Arktyje, įskaitant Grenlandiją, remti. Naudodamas šią priemonę ir jos dabartines skolinimo operacijas Europos investicijų bankas (EIB) galėtų padėti finansuoti ne tik projektus, kuriais siekiama pagerinti susisiekimą sausuma, jūra ir oru, bet ir telekomunikacijų, energijos vartojimo efektyvumo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų projektus. Pagal savo įgaliojimus EIB galėtų investuoti į tarpvalstybinius Švedijos, Suomijos, Danijos Karalystės, Norvegijos ir Islandijos projektus, turinčius didelį vystymosi potencialą.

Rengti šiuos projektus taip pat galėtų padėti Europos investavimo konsultacijų centras ir Projektų portalas. Tai galėtų padėti pritraukti naujų finansavimo šaltinių, kuo labiau įtraukiant privatųjį sektorių ir papildant Europos struktūrinių ir investicijų fondus. Siekiant suburti įvairius investuotojus Arkties regione, būtų galima sukurti specialias platformas. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas taip pat buvo svarbus investuotojas Arkties regione.

Todėl integruota ES Arkties politika dera su Investicijų planu Europai, kuriame siūloma įvairių būdų, kaip skatinti investicijas Arkties regione, kad naudą pajustų ir už Šiaurės poliaračio, ir žemiau jo gyvenantys piliečiai ir veikiančios įmonės.

Kalbant apie transporto jungtis, šiaurinė Suomija, Švedija ir Norvegija priklauso transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T). Šis tinklas sudaro lengvesnes sąlygas investicijoms, kad tinklo nauda būtų optimali. Jis daugiausia dėmesio skiria tarpvalstybinėms atkarpoms ir kliūčių šalinimui ir skatina naudoti tvarias transporto rūšis. Liuleo, Kemis, Oulu Narvikas ir Hamerfestas nustatyti kaip TEN-T uostai. Jie yra svarbios jūrų ir sausumos transporto jungtys.

Siekdama paskatinti perėjimą prie kitų transporto rūšių ir padidinti geležinkelių transporto tarp Narviko, Botnijos koridoriaus ir pietinės Skandinavijos pajėgumą, ES bendrai finansavo darbus ir tyrimus.

Optimali ir tvari skirtingų transporto rūšių – ilgųjų ir trumpųjų nuotolių, keleivių ir krovinių transporto – sistema turėtų būti kuriama bendradarbiaujant ES institucijoms, valstybėms narėms, trečiosioms šalims ir pramonei. Kad tinklas būtų optimaliai naudojamas, taip pat reikia apsvarstyti galimybę sukurti suderintą finansavimo strategiją.

2.4 Kosmoso technologijos

Turint omeny didžiulę ir retai apgyvendintą Arkties teritoriją, kosmoso paslaugos galėtų būti labai naudingos šiam regionui. Tačiau Arkties regionui reikia specialių sprendimų, nes jo neaprėpia geostacionarieji palydovai.

Pagal programą „Copernicus“ jau vykdomas stebėjimas palydovais poliarinėse orbitose ir taip padedama tenkinti pagrindinius aplinkos, saugos ir saugumo poreikius. Įdiegta Europos palydovinės navigacijos sistema („Galileo“) apims Arkties regioną ir užtikrins saugios ir patikimos navigacijos galimybes oro, jūrų ir sausumos prietaikoms. Vis dėlto telekomunikacijos poreikių negalima tinkamai patenkinti dabartiniais daugiausia į pusiaujo orbitą paleistais palydovais. Komisija išnagrinės, ar galima rasti Arkčiai tinkamą sprendimą priimant galimą pasiūlymą remti naujos kartos vyriausybinį palydovinį ryšį, atsižvelgiant į būsimą Kosmoso strategiją arba Europos gynybos veiksmų planą. ES, pasinaudodama GEO Šaltųjų regionų iniciatyva, taip pat skatins kurti integruotą Arkties stebėjimo sistemą, kuri būtų pagrindinė pokyčių, prisidedančių prie darnios regiono plėtros, tyrimo, prognozavimo ir vertinimo priemonė.

2.5 Saugi jūrų veikla

Siekdama Arktyje padidinti laivų eismą, be kita ko, laivų su ES valstybių narių vėliavomis eismą, ES turėtų padėti didinti laivybos Arktyje saugą – diegti naujoviškas technologijas ir kurti erdvės ir laiko pokyčių, susijusių su intensyvėjančia jūrine veikla Arktyje, stebėsenos priemones. Tokios žinios būtinos siekiant įvertinti susijusią riziką ir priimti geresnius sprendimus dėl galimų rizikos mažinimo priemonių. Reaguodama į tai Europos Komisija pirmiausia ketina 2016 m. pagal programą „Horizontas 2020“ paskelbti konkursą dėl Arkties ir Atlanto vandenyno klausimams skirto tinklo sukūrimo, kad jis būtų panaudojamas jūrų saugumo grėsmėms, kylančioms atvėrus Šiaurės Rytų koridorių 32 , šalinti. ES taip pat turėtų remti tarptautines pastangas įgyvendinti Tarptautinį poliarinį kodeksą, apimantį su laivyba susijusius klausimus, aktualius laivybai Arkties vandenyse, įskaitant sustiprintus paieškos ir gelbėjimo pajėgumus. Poliarinis kodeksas turėtų įsigalioti 2017 m. sausio 1 d.

Nors palydovinė automatinio identifikavimo sistema (AIS) apima Arktį, dėl teritorijos atokumo, sudėtingos laivybos esant ledui ir mažiau intensyvaus jūrų eismo nelengva užtikrinti ir nukreipti paieškos ir gelbėjimo operacijas. Europos pakrančių apsaugos tarnybų forumas (angl. ECGFF) turėtų glaudžiai bendradarbiauti su neseniai įsteigtu Arkties pakrančių apsaugos tarnybų forumu (angl. ACGF), kuris galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant saugią, patikimą ir aplinką tausojančią jūrinę veiklą Arktyje.

 

3.TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ARKTIES KLAUSIMAIS

Problemos

Siekiant įveikti Arkčiai kylančius sunkumus ir rasti sprendimų dėl jų, reikalingas bendras regioninis ir tarptautinis atsakas. Platesnio masto geopolitiniai pokyčiai gali dar labiau apsunkinti regioną veikiančius pokyčius. ES yra labai suinteresuota, kad Arktis toliau būtų konstruktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo zona, kur sudėtingi klausimai būtų sprendžiami derybomis, o reaguojant į kylančias grėsmes būtų sukurtos bendros platformos. Siekiant bendro supratimo, kad būtų galima kartu priimti sprendimus ir skatinti taikų bendradarbiavimą, mokslas gali būti ypač naudingas. Kaip pasaulinė lyderė mokslo srityje Europos Sąjunga turėtų būti pasirengusi aktyviau palaikyti plataus masto pasaulinį mokslinį bendradarbiavimą. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ gali dalyvauti visi, ji suteikia galimybes kurti regionų ir šalių partnerystės ryšius ir taip spręsti pasaulinius visuomenės uždavinius.

Su Arktimi tiesiogiai susijusius klausimus ES tarptautiniu lygiu sprendžia per Jungtines Tautas ir jos specializuotas agentūras (Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, Tarptautinė jūrų organizacija ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija) ir jų pagalbines įstaigas (Jungtinių Tautų aplinkos programa). Per pastaruosius dešimtmečius sukurta įvairių bendradarbiavimo Arkties klausimais forumų, iš kurių svarbiausias yra Arkties taryba. Arkties valstybės stengėsi palaikyti taiką ir stabilumą bendradarbiaudamos ir taikydamos teisinės valstybės principus. Atsižvelgiant į Arkties regiono svarbą ir reikšmingus regione vykstančius pokyčius, svarbu, kad ES toliau bendradarbiautų su Arkties ir ne Arkties partneriais ir nustatytų bendras pozicijas ir sprendimus dėl tokių klausimų kaip klimato kaita, aplinkos apsauga ir moksliniai tyrimai.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų sukurtos tinkamos veiksmingo Arkties vandenyno valdymo priemonės, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, taikų bendradarbiavimą ir ginčų sprendimą, pagarbą tarptautinei teisei ir tausų jūrų išteklių naudojimą. Jūrų saugumas tampa vis svarbesnis uždavinys. 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė Jūrų saugumo strategiją, skirtą viso pasaulio jūroms 33 . Šioje strategijoje ir jos veiksmų plane nustatyta įvairių problemų, darančių poveikį jūrų sričiai, ir pasiūlyta ES lygmens priemonių.

Politinis atsakas

3.1 Tarptautinės organizacijos ir forumai

ES turėtų užimti aktyvią derybinę poziciją atitinkamuose JT forumuose ir skatinti visas šalis ir regionus prisiimti atsakomybę, visų pirma dėl klimato kaitos ir aplinkos apsaugos, ir dėl besiformuojančių uždavinių, kaip antai saugos jūroje ir tvaraus sausumos ir jūros išteklių valdymo.

ES pripažįsta ir remia esamas teisines pasaulio jūrų valdymo priemones. Arkties vandenyno valdymo sistema, įskaitant taikų ginčų sprendimą, visų pirma nustatyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS). ES rems šias pastangas palaikydama strateginį dialogą su Arkties suinteresuotaisiais subjektais ir trečiosiomis šalimis saugumo klausimais ir skatins tolesnį taisyklėmis grindžiamą jūrų valdymą.

ES toliau aktyviai dalyvaus Arkties taryboje, kuri yra pagrindinis tarptautinio bendradarbiavimo regione forumas; pavyzdžiui, ji dalyvaus atitinkamų darbo grupių, specialios paskirties grupių ir ekspertų grupių veikloje ir prie jos prisidės. ES laukia, kada galės dirbti su dabar ir vėliau Arkties tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis, ir tikisi, kad jos stebėtojos statusas bus greitai patvirtintas pagal 2013 m. gegužės mėn. priimtą Kirunos deklaraciją 34 . ES taip pat turėtų bendradarbiauti su Arkties taryba dėl klausimų, susijusių su jūrų valdymu, taip pat dalyvauti Arkties tarybos specialios paskirties grupėje dėl bendradarbiavimo Arkties regiono jūrų srityje.

ES toliau rems regioninį ir subregioninį bendradarbiavimą, be kita ko, būdama Barenco jūros Europos ir Arkties taryba nare ir vykdydama Šiaurės dimensijos politiką. ES taip pat palaiko regioninį bendradarbiavimą JT Europos ekonominėje komisijoje, visų pirma įgyvendinant Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (angl. CLRTAP). Šiaurės taryba ir Šiaurės šalių ministrų taryba taip pat yra svarbios Europos Sąjungos partnerės, ypač turint omeny jų ilgalaikius santykius su ES ir bendradarbiavimo Arkties klausimais programą.

Šiomis bendradarbiavimo priemonėmis sprendžiama daug svarbių klausimų regioniniu lygmeniu ir jos gali turėti didelį poveikį čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių gyvenimui.

3.2 Dvišalis bendradarbiavimas

ES turėtų bendradarbiauti su visais Arkties regiono partneriais, įskaitant Kanadą, Rusiją ir Jungtines Valstijas, kad nustatytų tolesnes bendradarbiavimo sritis, kaip antai mokslas ir investicijos. ES taip pat bendradarbiaus su visomis valstybėmis, vis labiau besidominčiomis Arktimi, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Japonija, Korėjos Respublika ir Singapūru, dėl bendrai dominančių ir rūpimų klausimų.

ES bendradarbiauja su Grenlandija pagal ES ir Grenlandijos partnerystę 35 . Partnerystės tikslas – padėti Grenlandijai spręsti pagrindinius jai kylančius uždavinius, visų pirma susijusius su darniu ekonomikos įvairinimu ir administracinių gebėjimų stiprinimu. ES teikia paramą Grenlandijos biudžetui, kad padėtų stiprinti švietimo sektorių, kaip darnų vystymąsi skatinantį veiksnį. ES toliau palaikys politinį dialogą tinkamu politiniu ir techniniu lygmeniu dėl bendrai rūpimų klausimų, pavyzdžiui, visuotinės svarbos klausimų (energetikos, klimato kaitos ir aplinkos, gamtos išteklių) ir Arkties klausimų.

Arkties politika ir Arkties klausimai toliau bus svarbus glaudžių ES santykių su Islandija ir Norvegija aspektas.

3.3 Dialogas su Arkties čiabuvių tautomis

ES bendradarbiaus su Arkties čiabuvių tautomis ir vietos bendruomenėmis, kad užtikrintų, kad į jų nuomonė ir teisės būtų gerbiamos ir remiamos formuojant ES politiką Arkties atžvilgiu. Europos Komisija kasmet rengia dialogą su Arkties čiabuvių tautų atstovais, kad apsikeistų nuomonėmis ir susitartų dėl būsimo bendradarbiavimo sričių, visų pirma verslo ir žmogaus teisių klausimų. ES turėtų toliau siekti didinti ES išorės ir vidaus politikos dėl čiabuvių tautų nuoseklumą.

ES teikia paramą vietos bendruomenėms pagal kelias savo finansavimo programas, įskaitant nacionalines ESIF programas, teritorinio bendradarbiavimo programas ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programas 36 . Šiaurės periferijos ir Arkties programoje daugiausia dėmesio skiriama inovacijų naudojimui, siekiant išlaikyti ir plėtoti tvirtas ir konkurencingas bendruomenes, skatinti verslumą, užtikrinti energijos tiekimą bendruomenėse ir remti bei plėtoti kultūros ir gamtos paveldą. Programoje gali dalyvauti partneriai Kanadoje ir Rusijoje ir devynios programos šalys partnerės Europos Arkties regione.

3.4 Žuvininkystės valdymas

ES turėtų palankiai vertinti neseniai penkių Arkties pakrantės valstybių pasirašytą deklaraciją dėl žvejybos Arkties regione 37 ir būtinybę prieš leidžiant užsiimti komercine žuvininkyste šiame regione gauti daugiau informacijos apie Arkties vandenyno ekosistemas. Vis dėlto, kadangi ši sritis nepriklauso nacionalinei jurisdikcijai, ne tik pakrančių valstybės, bet visos suinteresuotosios šalys turės dirbti kartu, kad sukurtų tinkamų tarptautinių priemonių. Į šią sistemą tinkamu metu turėtų būti įtraukta nauja regioninė žuvininkystės valdymo organizacija arba tvarka kartu su nauja regionine jūrų konvencija, siekiant užtikrinti Arkties atvirųjų vandenų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą. Europos Komisija mano, kad tokia sistema gali būti sukurta tik atvirai ir įtraukiai bendradarbiaujant, ir pritaria, kad derybos būtų išplėstos ir į jas būtų įtrauktos pagrindinės žvejybą vykdančios šalys.

3.5 Bendradarbiavimas mokslo srityje

ES turėtų skatinti ir lengvinti veiksmingą tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą – remti tarptautinę prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir atvirųjų duomenų išteklių, kad pagerintų politinius ir ekonominius ryšius ir palaikytų gerus santykius su pagrindinėmis regiono šalimis. Ji jau yra pasaulinio bendradarbiavimo partnerė, šalia jos valstybių narių Arkties taryboje. ES turėtų sustiprinti mokslinį bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu per Transatlantinį vandenyno (ir Arkties) mokslinių tyrimų aljansą 38 , kuris sukurtas 2013 m. gegužės mėn. Golvėjaus deklaraciją ir kuriam priklauso Kanada, ES ir Jungtinės Valstijos.

Siekdama užpildyti turimų jūrų duomenų apie aplink Europą esančių jūrų ir vandenynų dugną ir gyvybę juose spragas, Europos Komisija užsibrėžė tikslą iki 2020 m. parengti didelės skiriamosios gebos viso jūros dugno ir virš jo plytinčios vandens storymės žemėlapį. Šis projektas nuo 2018 m. apims Barenco jūrą. Daugiau kaip 100 organizacijų, be kita ko, iš Islandijos, Norvegijos ir Rusijos, dirba kartu Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinkle (EMODnet), kad jų turimi jūrų duomenys būtų prieinamesni, sąveikesni ir naudingesni galutiniams naudotojams. Duomenys bus pateikti bendrame interneto portale.

Ši iniciatyva yra svarbi siekiant skatinti tvarų mėlynosios ekonomikos augimą. Apskaičiuota, kad suteikus plačią prieigą prie kokybiškų jūrų duomenų, kuriuos turi ES viešosios įstaigos, našumas pagerės daugiau kaip 1 mlrd. EUR per metus 39 . Privačiosioms ir viešosioms įstaigoms, taip pat hidrografijos tarnyboms, mokslinių tyrimų įstaigoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms nebereikėtų iš naujo tirti vietovių, kurios jau buvo ištirtos, bet su jų duomenimis iki šiol nebuvo galima susipažinti. Esamų duomenų tvarkymas joms kainuotų mažiau. Reikėtų sustiprinti mokslinius tyrimus saugumo srityje, susijusius su dvejopo naudojimo Arkties ištekliais, taip pat geriau keistis informacija apie gerąją patirtį šioje srityje.

4. IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

1. Remdamasi šiuo politikos dokumentu ES turėtų vykdyti veiklą ateinančiais metais, ir Europos Komisijos bei Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ragina Europos Parlamentą ir ES Tarybą pateikti nuomonę. ES nuolat peržiūrės šią politiką, atsižvelgdama į pokyčius.

2. Siekdama įvykdyti strateginį įsipareigojimą ES turėtų bendradarbiauti su regionu šiose trijose prioritetinėse srityse:

klimato kaita ir Arkties aplinkos išsaugojimas;

darnaus vystymosi regione skatinimas;

tarptautinis bendradarbiavimas Arkties klausimais.

3. ES turi užtikrinti, kad ES lygmeniu būtų sukurtos reikiamos veiksmų koordinavimo struktūros ir būtų galima spręsti ateityje kilsiančius uždavinius. Taryba galėtų apsvarstyti galimybę įsteigti darbo grupę dėl Arkties klausimų ir bendradarbiavimo su šiaurės šalimis, o Europos Parlamentas taip pat galėtų apsvarstyti galimybę sukurti delegaciją dėl Arkties klausimų ir bendradarbiavimo su šiaurės šalimis.

(1)

Danijos Karalystę sudaro Danija, Grenlandija ir Farerų salos.

(2)

Islandija ir Norvegija taip pat yra ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys.

(3)

Samiai ir eskimai yra vienintelės nacionaliniu mastu pripažintos čiabuvių tautos, iš dalies gyvenančios ES valstybių narių teritorijoje. Grenlandija, kaip viena iš užjūrio šalių ir teritorijų, asocijuotų su ES, su ja palaiko glaudžius santykius.

(4)

Visų pirma, COM/2008/0763 final, JOIN(2012) 19 final, SWD(2012) 182 final ir SWD(2012) 183 final.

(5)

Komisijos komunikate „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013) 216 final) konkrečiai nurodyta, kad Arktis yra ypač pažeidžiama klimato kaitos poveikiui.

(6)

Atsižvelgiant į 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategiją, kurią priėmė 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryboje posėdžiavę valstybių ir vyriausybių vadovai (dok. EUCO 169/14).

(7)

„ES veiklos poveikio Arkties regione ir politikos vertinimo ataskaita“ (angl. EU Arctic Footprint and Policy Assessment), EcoLogic, Berlynas, 2010 m. ( http://arctic-footprint.eu/sites/default/files/AFPA_Final_Report.pdf ).

(8)

24 proc. (t. y. 1,5 mln. tonų, kurių vertė 4,8 mlrd. EUR) 2014 m. į ES importuotų žuvies produktų, įvežta iš Norvegijos (šaltinis: Eurostatas/EUMOFA). Trečdalis į ES importuojamos naftos ir du trečdaliai dujų gaunama iš Norvegijos ir Rusijos (šaltinis: Eurostatas).

(9)

Strateginė Šiaurės vizija (angl. A Strategic Vision for the North), Paavo Lipponen, 2015 m. gegužės mėn.

(10)

Trys ES valstybės narės (Suomija, Danijos Karalystė ir Švedija) yra visateisės Arkties tarybos narės, septynios ES valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) yra stebėtojos Arkties taryboje.

(11)

Danijos Karalystė, Suomija, Vokietija, Italija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Nyderlandai, Prancūzija ir Ispanija Arkties arba Poliarinio regiono politikos dokumentus paskelbs 2016 m. Iš trečiųjų šalių Arkties strategiją arba politikos dokumentą yra parengusios Kanada, Islandija, Indija, Japonija, Norvegija, Rusijos Federacija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

(12)

Pavyzdžiui, http://climate.nasa.gov/vital-signs/arctic-sea-ice/.

(13)

Pavyzdžiui, sumažėjęs jūrinio ledo storis ir plotas lemia mažiau nuspėjamus orus, dideles audras, jūros lygio kilimą, upių ir ežerų sezoninio užšalimo ir atitirpimo pokyčius, sniego pobūdžio ir iškritimo laiko pokyčius, krūmokšnių plitimą, amžinojo įšalo tirpimą ir su audromis susijusią eroziją, o dėl to savo ruožtu kai kuriuose regionuose žemės plotas tiek sumažėja, kad kai kuriose pakrančių teritorijose ištisos bendruomenės turi persikelti.

(14)

Iki 21-ojo amžiaus pabaigos netoli žemės paviršiaus esanti amžinojo įšalo dalis gali sumažėti 37–81 proc.    .

(15)

G 8 Carnegie grupė ir 5 mokslo patarėjai įsteigė Vyresniųjų pareigūnų grupę ( angl. GSO) pasaulinių mokslinių tyrimų infrastruktūros klausimais, kad pasiektų bendrą sutarimą dėl tokių klausimų kaip didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas, finansavimas ir administravimas. Europos Komisija yra GSO narė.

(16)

Tvarūs Arkties stebėjimo tinklai (angl. Sustaining Arctic Observing Networks): http://www.arcticobserving.org/

(17)

https://www.earthobservations.org/index.php

(18)

25 proc. ESIF lėšų (2014–2020 m.) skiriama klimato kaitos tikslams paremti.

(19)

 Tai, be kita ko, Biologinės įvairovės konvencija, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija, Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos vandens paukščių, Berno konvencija, Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo, Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų ir Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR).

(20)

Pavyzdžiui, žr. Arkties stebėsenos ir vertinimo programos (AMAP) 2009 m. vertinimą „Žmonių sveikata Arktyje“ (angl. Human health in the Arctic) http://www.amap.no/documents/doc/amap-assessment-2009-human-health-in-the-arctic/98

(21)

 Ypač patvarūs organiniai teršalai, labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos cheminės medžiagos, taip pat patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos cheminės medžiagos.

(22)

 Pavyzdžiui, Jūroje vykdomos veiklos saugos direktyva (2013/30/ES).

(23)

2008 m. JAV geologinių tyrimų biuras atliko vertinimą ir nustatė, kad į šiaurę nuo Šiaurės poliarinio rato esančioje teritorijoje yra apie 13 proc. dar neatrastų techniškai išgaunamų pasaulio naftos išteklių ir 30 proc. neatrastų pasaulio dujų išteklių.

(24)

 Grenlandija nėra Europos Sąjungos narė. Ilgalaikiai santykiai su Grenlandija patvirtinti 2015 m. pasirašius Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės bendrą deklaraciją dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos santykių.

(25)

Pagal EEE susitarimo 102 straipsnio 1 dalį.

(26)

2014–2020 m. laikotarpiu siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslo numatyta skirti daugiau kaip 1 mlrd. EUR investicijoms į Šiaurės Suomiją ir Švediją; šios lėšos bus papildytos nacionaliniu viešojo ir privačiojo sektorių bendru finansavimu.

(27)

  http://ec.europa.eu/dgs/maritimeaffairs_fisheries/consultations/arctic-eu-funding/doc/results_en.pdf .

(28)

„InnovFin“ sudaro įvairios finansavimo priemonės ir konsultavimo paslaugos. Ji apima visą mokslinių tyrimų ir inovacijų vertės grandinę, kad būtų remiamos nuo mažiausių iki didžiausių įmonių investicijos. Daugiau informacijos http://www.eib.org/products/blending/innovfin/.

(29)

 Pavyzdžiui, pagal „InnovFin“ jau finansuojama projekto „Arctic Arc“ automobilių bandymo žiemos sąlygomis priemonė ( http://spga.eu/ ).

(30)

COM(2015) 192 final.

(31)

COM(2015) 550 final.

(32)

Pagal „Horizontas 2020“ SEC-21-GM-2016-2017: Europos pareigūnų praktikų ir kitų saugumo srities veikėjų tinklai.

(33)

Europos Sąjungos Taryba (11205/14).

(34)

„Arkties taryba teigiamai vertina ES prašymą suteikti stebėtojos statusą, tačiau atideda galutinį sprendimą dėl patvirtinimo, kol bus išspręsti Tarybos nariams susirūpinimą keliantys klausimais, kuriuos Europos Komisijos pirmininkas aptarė gegužės 8 d. rašte, ir sutinka, kad ES gali stebėti Tarybos darbą, kol Taryba sprendžia dėl rašte pateikto pasiūlymo.“

(35)

  2014 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimas 2014/137/ES dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių .

(36)

Pavyzdžiui, „Interreg IV A North“, Šiaurės periferijos ir Arkties programa ir „Kolarctic“ tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa.

(37)

  https://www.regjeringen.no/globalassets/departementene/ud/vedlegg/folkerett/declaration-on-arctic-fisheries-16-july-2015.pdf .

(38)

ES, Kanada ir JAV stengiasi stiprinti bendradarbiavimą dėl jūrų ir Arkties mokslinių tyrimų infrastruktūros. Tačiau be šių dviejų partnerių, pagal programą „Horizontas 2020“ skatinamos platesnės tarptautinės galimybės naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra ir remiama atvirųjų duomenų politika, siekiant pagerinti politinius ir ekonominius ryšius ir palaikyti gerus santykius su visomis regiono šalimis ir Arkties moksliniais tyrimais besidominčiomis šalimis. Daugiau informacijos apie Transatlantinį vandenyno (ir Arkties) mokslinių tyrimų aljansą

http://ec.europa.eu/research/iscp/index.cfm?lg=en&pg=transatlantic-alliance .

(39)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ Žinių apie jūrą 2020 m. veiksmų planas“, pateiktas su Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (SWD/2014/0149 final).