EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 06 14
COM(2016) 379 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimas
Įvadas
Neseniai Europoje įvykdyti teroristiniai išpuoliai dar kartą parodė, kad reikia skubiai imti kovoti su radikalizacija, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo ir terorizmo pavojų. Dauguma įtariamų teroristų, dalyvavusių tuose išpuoliuose, buvo Europos piliečiai, gimę ir augę ES valstybėse narėse, kur buvo radikalizuoti ir įvykdė žiaurių išpuolių prieš savo šalies piliečius. Kaip pabrėžta Europos saugumo darbotvarkėje 1 , radikalizacijos prevencija – svarbus kovos su terorizmu aspektas.
Kovos su radikalizacija priemonės kuriamos ir įgyvendinamos daugiausia vietos lygmeniu, tačiau taip pat regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, ir visų pirma priklauso valstybių narių kompetencijai. Vietos subjektai paprastai geriausiai žino, kaip užkirsti kelią radikalizacijai ir ją nustatyti tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu laikotarpiu. ES atlieka rėmėjos vaidmenį, nes visoms valstybėms narėms tenka spręsti panašaus pobūdžio uždavinius, o problemos mastas ir universalumas reiškia, kad Sąjungos lygmens bendradarbiavimas, tinklaveika, finansavimas ir gerosios patirties mainai taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį.
ES valstybių narių veiksmus šioje srityje remia jau daugiau kaip dešimtmetį. 2005 m. 2 ES kovos su terorizmu strategijoje nustatyta, kad prevencija yra vienas iš keturių veiklos ramsčių. 2014 m. Komisija priėmė specialų Komunikatą 3 , kuriame nustatė tolesnių veiksmų prioritetus. 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje smurtinės radikalizacijos prevencija vertinama platesniame politiniame kontekste. Po 2015 m. vasario 12 d. Europos Sąjungos Tarybos 4 ir Europos Parlamento 5 , 2015 m. vasario 9 d. Užsienio reikalų tarybos 6 , 2015 m. lapkričio mėn. 20 d. 7 ir 2016 m. kovo 24 d. 8 Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos raginimų Komisija 2016 m. balandžio 20 d. komunikate 9 pasiūlė tolesnių veiksmų, kuriais didinamas valstybių narių kovos su radikalizacija nacionalinės politikos veiksmingumas, be kita ko, tobulinant ES koordinavimo struktūras, naudojantis ES masto tinklais, geriau panaudojant lėšas ir įgyvendinant europinius projektus. Šiuo komunikatu taip pat papildomas Jungtinių Tautų smurtinio ekstremizmo prevencijos veiksmų planas 10 , pristatytas 2016 m. sausio mėn.
Smurtinė radikalizacija nėra naujas reiškinys, tačiau naujausios jos apraiškos, mastas ir naujos komunikacijos priemonės kelia naujų sunkumų, kurie reikalauja imtis veiksmų, susijusių tiek su tiesioginiu radikalizacijos poveikiu saugumui, tiek su pagrindinių priežasčių šalinimu, suburiant visus svarbius subjektus iš visų visuomenės segmentų.
Komunikate analizuojamas ES indėlis remiant valstybes nares, kad jos užkirstų kelią radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo, kaip vienos iš terorizmo formų, pavojus. Šį įvairialypį ir sudėtingą uždavinį galima spręsti tik derinant kelių politikos sričių veiksmus ir sutelkiant visų lygmenų – vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos – kompetentingas valdžios institucijas, visuomenių ir bendruomenių atstovus. Šiame komunikate dėmesys sutelkiamas į ES lygmens veiklą, kuria valstybėms narėms gali būti padedama spręsti minėtą uždavinį septyniose konkrečiose srityse: i) tyrimų rėmimas, duomenų kaupimas, stebėsena ir tinklaveika; ii) kova su teroristine propaganda ir neapykantos kurstymu internete; iii) kalėjimuose vykdomo radikalizavimo problemos sprendimas; iv) integracinio švietimo ir bendrų ES vertybių puoselėjimas; v) integracinės, atviros ir atsparios visuomenės kūrimas ir jaunimo informuotumo didinimas; vi) radikalizacijos poveikis saugumui; vii) tarptautinis matmuo.
1. Smurtinė radikalizacija – sudėtingas reiškinys, reikalaujantis išsamių žinių ir daugialypio atsako
Vis sudėtingesnis ir kintantis reiškinys
ES jau seniai susiduria su kitokio pobūdžio terorizmu, visų pirma grindžiamu kraštutinėmis politinėmis ideologijomis. Tokios ideologijos kelia susirūpinimą visoje ES ir randasi ženklų, kad dėl jų gali kilti smurtinio ekstremizmo, kaip vienos iš terorizmo formų, pavojus. Tačiau, palyginti su ankstesniais radikalizacijos reiškiniais, pastarųjų teroro aktų Europoje varomosios jėgos yra ne tik kitokios, bet ir kompeksiškesnės. Šiandien radikalizaciją lemia kitos priežastys, ji vykdoma naudojant kitokius verbavimo ir komunikacijos metodus, jai būdingi globalizuoti ir judantys taikiniai Europoje ir už jos ribų. Ji planuojama įvairiuose miesto ir priemiesčių kontekstuose, yra skatinama ir įkvepiama smurtą kurstančių ideologijų, kurių taikinys – nauja auditorija, pavyzdžiui, moterys ir jaunuoliai iš skirtingų socialinių sluoksnių. Be to, smurtinė radikalizacija yra kompeksiškas reiškinys, valdomas painaus skatinimo ir atstūmimo veiksnių tinklo. Ją lemia ne koks nors atskiras veiksnys, ne kokia nors viena priežastis ar neišvengiamumas. Paprastai ji yra įvairių veiksnių derinio pasekmė.
Tarp radikalizaciją skatinančių jėgų – stiprus asmeninio ar kultūrinio svetimumo jausmas, suvokiamas neteisingumas arba pažeminimas, kurį dar labiau sustiprina socialinė marginalizacija, ksenofobija ir diskriminacija, ribotos galimybės mokytis ar dirbti ir nusikalstamumas, politiniai veiksniai, taip pat ideologiniai ir religiniai aspektai, menki ryšiai su šeima, asmeninės traumos ir įvairios psichologinės problemos. Šiais veiksniais gali naudotis verbuotojai, manipuliuojantys žmonių silpnosiomis vietomis ir nuoskaudomis, arba – priešingai – juos gali dar labiau sustiprinti saviizoliacija. Socialinė žiniasklaida yra ryšių palaikymo, virtualaus dalyvavimo ir ekstremistinių nuomonių reiškėjų atgarsių erdvė. Be to, specialistai ir mokslininkai pastebėjo, kad radikalizacijos procesai tam tikromis aplinkybėmis gali būti vis trumpesni. Manoma, kad teroristinių organizacijų nariais tokiose konfliktus patiriančiose šalyse kaip Sirija ir Irakas tapo maždaug 4 000 ES piliečių.
Po pastarųjų teroristinių išpuolių dėmesio centre atsidūrė islamo ekstremizmas. Ideologiniai ir religiniai aspektai – tik viena iš daugybės galimų radikalizacijos paskatų. Verbuotojai ir ekstremizmo skleidėjai puikiai išmoko išnaudoti žmonių nuoskaudas naudodamiesi religiniu naratyvu ir simboliais, kuriais siekia pateisinti smurtinius veiksmus. Tačiau drauge religija gali atlikti labai svarbų vaidmenį užkertant kelią radikalizacijai ar kovojant su ja: ji susieja bendruomenes, stiprina priklausomumo jausmą ir nukreipia žmones teigiama linkme.
Tyrimų rėmimas, duomenų kaupimas, stebėsena ir tinklaveika
ES moksliniai tyrimai pateikė naudingų palyginamų duomenų apie jaunimo radikalizacijos ir deradikalizacijos procesus ir apie kintantį ir sudėtingą socialinį religijų, daugiakultūriškumo ir politinio ekstremizmo kontekstą daugelyje valstybių narių. Naudojantis mokslinių tyrimų rezultatais jau sukurta konkrečių priemonių ir politikos analizės duomenų, kuriais gali tiesiogiai naudotis valstybių narių saugumo specialistai ir politikai. Tačiau naujausi Europoje įvykdyti teroristiniai išpuoliai rodo naujas radikalizacijos procesų tendencijas, kurias reikia toliau analizuoti.
Keli su radikalizacija susiję projektai pradėti pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą (BP7) 11 . Jais siekta geriau suprasti radikalizaciją lemiančius veiksnius bei nustatyti kovos su radikalizacija priemonių veiksmingumo vertinimo metodologiją.
Komisija, siekdama dar labiau sumažinti akademinio pasaulio ir šios srities saugumo specialistų atotrūkį, 2016 m. į programą „Horizontas 2020“ įtraukė tokias mokslinių tyrimų temas kaip radikalizacija ir įtrauktis 12 . Taip pat atliekama svarbių tyrimų, susijusių su religijų įvairove Europoje 13 . Įgyvendinus šiuos projektus sukaupti nauji duomenys padidins valstybių narių pajėgumus tiksliau reguliuoti dabartinius politinius metodus ir parengti naujų politikos ir praktikos priemonių.
Kiti mokslinių tyrimų prioritetai: turimų žinių ir patirties sisteminimas, kad būtų lengviau priimti strateginius sprendimus; teroristų verbavimo kelių, socializacijos ir metodikos daugiadalykių tyrimų plėtotė, naudojimasis didžiaisiais duomenimis su smurtinės radikalizacijos komunikacija susijusiai informacijai analizuoti, akademinio pasaulio (įskaitant ne ES šalių), politikų ir kitų suinteresuotųjų subjektų sąsajų gerinimas, kalbų, kultūrų, religijų ir ideologijų moksliniai tyrimai ir šių sričių švietimas.
Informacijos apie radikalizaciją kompetencijos centras.
Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) kompetencijos centras – Europos kovos su radikalizacija centras ir patirties mainų, žinių telkimo, gerosios patirties nustatymo ir naujų iniciatyvų rengimo platforma. Centro veikloje dalyvauja įvairiausi veikėjai (įskaitant psichologus, švietimo specialistus, socialinius darbuotojus, bendruomenių lyderius ir NVO, policijos, kalėjimų pareigūnai ir probuotojai, taip pat įvairių ministerijų ir institucijų atstovai), bendradarbiaujantys tokiose srityse kaip atsparumo ekstremistinei propagandai internete didinimas, radikalizavimas kalėjimuose, švietimo aplinka, itin daug dėmesio skiriant jaunimui. RAN buvo sukurtas kaip tinklus susiejantis tinklas, o atskirų svarbių tinklų ir RAN kompetencijos centro bendradarbiavimas padeda sutelkti ekspertines žinias ir viena kitą papildančias skirtingų politikos sričių iniciatyvas. Komisija yra numačiusi Informacijos apie radikalizaciją kompetencijos centrui per ketverių metų laikotarpį skirti iki 25 mln. EUR, kad suinteresuotiesiems subjektams valstybėse narėse būtų teikiama konkreti parama, kuria būtų prisidedama prie išsamių prevencijos strategijų rengimo, įvairių žinybų sistemų ir tinklų kūrimo ir konkrečių projektų įgyvendinimo. Galiausiai RAN kompetencijos centras kaupia naujausius mokslinių tyrimų duomenis, tiesiogiai susijusius su konkrečiu specialistų ir valdžios institucijų atstovų darbu RAN darbo grupėse.
Pagrindiniai veiksmai
RAN kompetencijos centras remia valstybes nares, kad jos rengtų ir įgyvendintų veiksmingą prevenciją, teiktų įvairių žinybų sistemų kūrimo gaires ir vadovus, kurtų patirties ir praktikos mainų platformas ir toliau vykdytų su radikalizacija susijusius mokslinius tyrimus.
Nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens prevencijos strategijų rinkinio sudarymas, specialistų tinklų ir nacionalinių arba regioninių informacijos centrų valstybėse narėse sukūrimas.
Esminių smurtinės radikalizacijos priežasčių mokslinių tyrimų vykdymas pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų galima parengti konkrečių priemonių, padedančių geriau pagrįsti politines intervencijas.
2. Kova su teroristine propaganda ir neapykantos kurstymu internete: kova su grėsmėmis, kritinio mąstymo stiprinimas ir pilietinės visuomenės dalyvavimo skatinimas
Teroristai vis dažniau naudojasi internetu neteisėtais tikslais. Kai kurios teroristinės grupės skiria didžiulius išteklius, kad parengtų didžiulį kiekį sofistikuotos teroristinės medžiagos, pavyzdžiui, grasinimų, mokymo vadovų, praktinių patarimų, kaip gauti ginklų ir juos importuoti, kaip gaminti bombas, kaip pasirinkti taikinius, planuoti ir vykdyti išpuolius. Jie viešina vaizdo medžiagą apie sėkmingai įvykdytus išpuolius, aukų kankinimus ir egzekucijas, ir sudėtingais užšifruotais kanalais skleidžia žinutes, kuriomis remia ir skatina teroristinius išpuolius ir smurtinius veiksmus. Internetas radikaliems verbuotojams suteikia dar didesnių galimybių bendrauti su žmonėmis, kurie įprastinėmis ryšių priemonėmis būtų nepasiekiami. Bendravimas internete su panašiai mąstančiais žmonėmis gali atstoti asmens fizinę aplinką ir internete sukurti socialinę aplinką, kurioje normų neatitinkantis elgesys ir smurtas yra laikomi priimtinais. Nors tokia internetinė medžiaga pati savaime asmenų neradikalizuoja, nustatyta, kad ji gali paspartinti radikalizacijos procesą. Bendravimas internete skatina priklausomumo ir bendrystės jausmą.
Todėl norint pašalinti esmines ekstremizmo priežastis reikia imtis veiksmų, kuriais būtų stabdomas neapykantos kurstymas ir ekstremistinės ar teroristinės medžiagos sklaida internete. Taip pat reikia imtis priemonių, kuriomis būtų stiprinamas asmens atsparumas tokiai propagandai.
Bendradarbiavimas su pramone ir pilietine visuomene
2015 m. gruodžio mėn. ES įsteigė Interneto forumą, suburiantį pramonės atstovus, valstybes nares, teisėsaugos ir civilinės visuomenės partnerius ir siekiantį išnagrinėti, kaip būtų galima spręsti teroristinės ir ekstremistinės propagandos internete problemas, naudojantis aktyvesnio savanoriško bendradarbiavimo metodais drauge apsaugant pagrindines teises, įskaitant saviraiškos teisę.
Kovos su teroristiniu turiniu internete pastangos šiuo metu telkiamos į dvi sritis: viena vertus, siekiama apriboti prieigą prie teroristinės medžiagos, kita vertus, norima suteikti daugiau galimybių pilietinės visuomenės partneriams kovoti su smurtine ekstremistų propaganda ir teikti pozityvią atsvarą. Svarbų vaidmenį siekiant pirmojo tikslo atlieka Europole veikiantis ES Internetinės informacijos žymėjimo padalinys. Jis padeda nustatyti teroristinį turinį internete ir praneša apie jį bendrovei, kurios svetainėje šis turinys yra paviešintas. Bendrovė įvertina, ar šis turinys pažeidžia jos nustatytas sąlygas. Ar pašalinti turinį, sprendžia pati bendrovė. Siekiant antrojo tikslo, RAN kompetencijos centras ir jo darbo grupė „Komunikacija ir naratyvai“ toliau remsis bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės partneriais patirtimi ir pasiūlys alternatyvaus ir atsvaros naratyvo plėtotės galimybių 14 .
Komisija, Europolas, valstybės narės, pilietinė visuomenė ir pramonė siekia parengti tikslinių veiksmų rinkinį, kuris turėtų būti pradėtas įgyvendinti ateinančiais mėnesiais. Be kita ko, interneto pramonė sukurs jungtinę informacijos žymėjimo platformą. Prie šio darbo prisidės įvairūs suinteresuotieji subjektai. Taip siekiama sustiprinti žymėjimo procesą ir užkirsti kelią galimybei pašalintą turinį perkelti į kitą platformą. Be to, pagal ES masto Pilietinės visuomenės galimybių didinimo programą, kurią koordinuos RAN kompetencijos centras drauge su pramonės ir pilietinės visuomenės partneriais iš visų valstybių narių, bus teikiamos mokymo, techninės pagalbos ir atsvaros kampanijų veiksmingumo analizės paslaugos. Nuo terorizmo nukentėję asmenys, taip pat religinių organizacijų ir bendruomenių lyderiai turi puikių galimybių viešinti alternatyvią ir atsvaros medžiagą. Įvairių ES interneto forumo iniciatyvų įgyvendinimas bus grindžiamas tiksliniais teroristų naudojimosi internetu tyrimais.
Be to, Komisija drauge su Facebook, Twitter, YouTube ir Microsoft parengė Elgesio kodeksą, kuriuo kovojama su neapykantos kurstymu internete Europoje 15 . Vadovaujantis 2016 m. kovo 24 d. ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų bei ES institucijų atstovų bendru pareiškimu, taip bus užtikrinta, kad IT bendrovės galėtų greitai ir veiksmingai peržiūrėti ir prireikus pašalinti turinį, kuriuo kurstoma neapykanta ir kuris pažeidžia nacionalinių teisės aktų, kuriais perkelta ES teisė 16 , nuostatas, ir kad pilietinei visuomenei ir valstybių narių institucijoms būtų lengviau pranešti apie neteisėtą turinį. Tolesni darbai – padidinti pranešimų teikimo ir turinio šalinimo tvarkos skaidrumą ir skatinti atsvaros ir alternatyvų naratyvą.
Labai svarbų vaidmenį skatinant lygybę ir užkertant kelią rasizmui ir radikalizacijai atlieka jau vykdomos kovos su neapykantos kurstymu iniciatyvos, pavyzdžiui, „No Hate Speech Movement“ ir kitos vietos lygmens iniciatyvos. Komisija pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą 17 rems pilietinę visuomenę neapykantos kurstymo stebėsenos ir jos patrauklumo ir poveikio mažinimo srityse.
Komisija toliau finansuos Strateginių komunikacijų konsultacinę grupę ir Strateginės komunikacijos tinklą. Vykdant projektus sukauptais duomenimis gali naudotis valstybės narės, pilietinė visuomenė ir ES institucijos, rengiančios politikos sistemas, komunikacijos kampanijas arba pavienes iniciatyvas. Projektai ne tik sukuria gerosios patirties dalybų ir mainų tinklus, bet ir teikia praktinę paramą ir konsultacijas, padedančias parengti veiksmingą atsvaros naratyvą.
Teisės aktų atnaujinimas
Pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą
18
reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog audiovizualinėje žiniasklaidoje (pavyzdžiui, televizijos laidose ar užsakomosiose vaizdo programose) nebūtų kurstoma neapykanta dėl rasės, lyties, religijos ar pilietybės. Vis didesnį susirūpinimą kelia neapykantos kurstymas vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformose, todėl Komisija, siūlydama peržiūrėti Direktyvą
19
, siekia užtikrinti, kad tokiose platformose būtų imamasi adekvačių priemonių, apsaugančių piliečius nuo smurto ar neapykantos kurstymo. Tarp šių priemonių – pranešimų teikimas ir turinio žymėjimas. Pasiūlyme numatoma, kad pramonės parengti elgesio kodeksai turi būti perduoti Komisijai, kad Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės gali būti paprašyta pateikti nuomonę apie šiuos kodeksus ir kad nacionaliniai šio sektoriaus reguliuotojai turi teisę juos įgyvendinti. Be to, Komisija reguliariai vertins savireguliavimo priemonių veiksmingumą, kad prireikus galėtų jas paremti, be kita ko, sukurdama atitinkamas sistemas, kurios, prireikus, užtikrintų teisinį tikrumą. Komisija tarpininkaus kuriant naują Vaikų apsaugos internete aljansą
20
. Taip ji papildys savo veiklą, kuria skatina pramonę rengti elgesio kodeksus, kuriais prisidedama prie siūlomų atnaujintų ES audiovizualinio sektoriaus taisyklių įgyvendinimo.
Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymas
Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę finansuojama Saugesnio interneto skaitmeninių paslaugų infrastruktūra leidžia nacionaliniams saugesnio interneto centrams didinti vaikų, tėvų ir mokytojų informuotumą apie pavojus, kurių vaikai gali patirti internete, ir suteikti jiems galimybių kovoti su šiais pavojais. Kai kurie saugesnio interneto centrai jau sureagavo į internete vykdomo radikalizavimo problemą, kuriai tinkamai išspręsti reikia specifinių žinių. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės saugesnio interneto centras parengė Vaikų apsaugos nuo internete skleidžiamo ekstremizmo gaires. Austrijos saugesnio interneto centras, bendradarbiaudamas su atitinkamais specialistais, rengia kovos su radikalizacija internete strategiją. Švedijos saugesnio interneto centras parengė švietimo medžiagos, kuria siekiama didinti paauglių gebėjimą kritiškai vertinti propagandą.
Pagrindiniai veiksmai
ES interneto forume: sukurti jungtinę informacijos žymėjimo platformą, kad pranešimų teikimo procesas būtų spartesnis ir veiksmingesnis, ir parengti pilietinės visuomenės programą, pagal kurią būtų gerokai sustiprintas pilietinės visuomenės partnerių mokymas ir jų rėmimas siekiant padidinti veiksmingo teigiamo alternatyvaus naratyvo internete apimtį.
RAN kompetencijos centras turėtų sukurti praktikos ir gerosios patirties mainų platformą, kad pagerėtų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinis mąstymas internete, ir parengti ES masto kampaniją, kad būtų padidintas atsparumas radikalizacijai internete ir pateikta alternatyvių naratyvų ar veiklos galimybių (kampanija „Exit Hate“).
Komisija ir atitinkamos IT bendrovės turėtų stebėti, kaip įgyvendinami su kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksais susiję viešieji įsipareigojimai, ir vertinti jų poveikį. Reikėtų padidinti pranešimų teikimo ir turinio šalinimo tvarkos skaidrumą.
3. Kalėjimuose vykdomo radikalizavimo problemos sprendimas
Už veiklą šioje srityje visų pirma atsako valstybės narės, o Europos Komisija remia jų pastangas užkirsti kelią radikalizavimui kalėjimuose ir kovoti su juo. Vadovaudamasis 2015 m. Tarybos išvadomis dėl reagavimo į radikalizaciją 21 , Eurojustas stebi raidą ir tendencijas, susijusias su valstybių narių taikytina teisės sistema ir atitinkama teismų praktika kovos su terorizmu ir smurtine radikalizacija srityje, įskaitant baudžiamojo persekiojimo ir sulaikymo alternatyvų naudojimą, kad šia informacija galėtų remtis politikos formuotojai ir būsimų iniciatyvų rengėjai. Tai, be kita ko, daroma naudojantis Terorizmo apkaltinamųjų nuosprendžių stebėsenos sistema ir Eurojusto taktiniais posėdžiais terorizmo tema. Be to, 2015 m. ir 2016 m. Komisija skyrė 8 mln. EUR Tarybos išvadoms įgyvendinti: finansavo reabilitavimo ir deradikalizavimo programų rengimą kalėjimuose ir už jų ribų, rizikos vertinimo priemones ir specialistų rengimą.
Komisija taip pat bendradarbiauja su Europos probacijos konfederacija ir Europos kalėjimų ir pataisos tarnybų organizacija, kurios abi yra finansuojamos iš veiklos dotacijų pagal Teisingumo programą, siekiant jas įtraukti į specialų kalėjimų ir probacijos tarnybų darbuotojų mokymą. Ji glaudžiai bendradarbiauja ir su Europos teisėjų mokymo tinklu, o šiuo metu finansuoja teisėjams ir prokurorams skirtą mokymo apie radikalizaciją programą, kad jie galėtų įgyti reikiamų žinių ir gebėjimų dirbti su radikalizuotais asmenimis, ir teikia rizikos vertinimo priemonių ir metodikų, padedančių nustatyti įtariamų teroristų keliamos grėsmės lygį. Be to, svarbu sudaryti sąlygas valstybėms narėms dalytis gerąja kovos su radikalizacija kalėjimuose patirtimi.
RAN kompetencijos centras toliau vykdys kovos su radikalizacija kalėjimuose veiklą, visų pirma per savo Kalėjimų ir probacijos darbo grupę, ir suteiks galimybę vietos specialistams dalytis gerąja patirtimi, teiks rekomendacijas ir rengs mechanizmų ir programų įgyvendinimo gaires ir vadovus ar juos peržiūrės, kad būtų užkirstas kelias radikalizavimui kalėjimuose ir skatinama reabilitacija ir reintegracija, įskaitant įvairių žinybų sistemų ir specifiškesnių intervencijos, pavyzdžiui, rizikos vertinimo, priemonių kūrimo gaires. Pirmoji patirtis, rekomendacijos ir problemos apibendrinti RAN leidinyje „Dealing with radicalisation in a prison and probation context“, kuriame aptariami tokie aspektai kaip įvairių žinybų bendradarbiavimas, rizikos vertinimas, rizikos valdymas, įskaitant kalėjimo sąlygas, režimo parinkimą ir reintegracijos programas 22 .
Pagrindiniai veiksmai
Per RAN kompetencijos centrą dalytis gerąja patirtimi ir parengti radikalizacijos prevencijos politikos rekomendacijų tiesiogiai su tuo susiduriantiems specialistams (prireikus – ir teisėjams bei prokurorams), taikytinų kalėjimuose ir probacijos sektoriuje.
Teikti finansinę pagalbą valstybėms narėms, kad jos galėtų parengti rizikos vertinimo priemonių.
Remti švietimo ir mokymo (įskaitant profesinį mokymą) programų rengimą kalėjimuose, kad būtų palengvinta kalinių reintegracija į visuomenę.
Remti valstybių narių kalinių reabilitacijos programų kūrimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi bei politikos praktika baudžiamųjų sankcijų vykdymo srityje.
Skatinti šios srities prokurorus dalytis informacija Eurojusto lygmeniu.
4. Integracinio švietimo ir bendrų ES vertybių puoselėjimas
Vertinant ilgalaikę perspektyvą, kokybiškas švietimas pradedant priešmokykliniu ugdymu yra pats geriausias socialinės atskirties, kai kuriais atvejais paskatinančios radikalizaciją, priešnuodis. Vis dėlto galimybes ir rezultatus dažnai nulemia vaikų socialinė ir ekonominė padėtis. 11,1 proc. jaunų europiečių nebaigia mokyklos ir į darbo rinką patenka turėdami trūkumų, kuriuos vėliau pašalinti labai sunku 23 . Todėl šių uždavinių sprendimas, bendrų ES vertybių sklaida jaunimui ir jų galimybės priimti pagrįstus sprendimus yra esminės prevencijos priemonės.
2015 m. kovo 17 d. ES švietimo ministrai ir Europos Komisija priėmė Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą 24 , kurioje nustatyti bendri valstybių narių tikslai ir raginama imtis ES lygmens rėmimo veiklos. Remdamasi šia deklaracija, Komisija jau parengė politinių ir finansinių priemonių ir imsis tolesnių konkrečių žingsnių, kad paremtų valstybes nares šioje srityje.
Stipresnė politinės paramos ir bendradarbiavimo sistema
Už švietimo ir mokymo sistemas atsako pačios valstybės narės, o ES politinėmis priemonėmis gali paremti nacionalinio lygmens veiksmus ir padėti spręsti bendrus uždavinius, visų pirma pagal programą „ET 2020“ 25 . Komisija pasiūlys Tarybos rekomendaciją, kuria skatinama būtų veiksminga politika ir geroji patirtis, ir teiks finansavimo galimybių, kad visoje ES veikla būtų vykdoma koordinuočiau. Šioje rekomendacijoje bus pateikta konkrečių gairių politikams, kad jiems būtų lengviau imtis veiksmų Paryžiaus deklaracijos tikslams nacionaliniu ir vietos lygmeniu pasiekti. Patirtis, sukaupta įgyvendinant panašias sistemas, pavyzdžiui, kovos su mokyklos nebaigimu sistemą 26 , parodė, kad ši priemonė duoda sparčių ir veiksmingų rezultatų.
ES finansavimo galimybių išnaudojimas
Pagal programą „Erasmus+“ finansuojami tarptautiniai bendradarbiavimo projektai ir politikos rėmimas 27 . Vien 2014 m. finansuota per 1 700 projektų švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sektoriuose. Nuo 2016 m. pirmenybė teikiama veiksmams ir projektams, kuriais skatinama įtrauktis ir puoselėjamos pagrindinės vertybės. Taip atsižvelgiama į Paryžiaus deklaracijos tikslus. Šiais prioritetais grindžiamai naujai politikai ir projektams rengti jau yra skirta 400 mln. EUR. Papildomi 13 mln. EUR bus skirti vietos lygmens iniciatyvoms skleisti ir puoselėti.
Švietimo specialistų ir institucijų rėmimas
Mokyklos atlieka itin svarbų vaidmenį įtraukties skatinimo srityje, nes jos yra svarbios bendruomenės veikėjos, glaudžiai bendradarbiaujančios su tėvais ir vietos asociacijomis. Reguliarūs ryšiai su pilietinės visuomenės atstovais ir gerą pavyzdį rodančiais subjektais gali labai padėti motyvuoti jaunuolius ir užkirsti kelią jų atsidūrimui visuomenės užribyje. Kai kurios valstybės narės 28 jau yra sukūrusios tokius tinklus, tačiau juos reikėtų dar labiau sustiprinti Europos lygmeniu, kad būtų padarytas poveikis pakankamam skaičiui jaunuolių. Todėl Komisija sukurs tinklą, kuriame vietos suinteresuotieji subjektai galės kviesti įvairios socialinės padėties žmones (pavyzdžiui, verslininkus, menininkus, sportininkus, taip pat – kai tinkama – deradikalizuotus asmenis) apsilankyti mokyklose, jaunimo renginiuose, sporto klubuose ir kalėjimuose ir pasidalyti savo patirtimi 29 .
Labai svarbus vaidmuo tenka mokytojams. Būtent jie gali pastebėti ankstyvuosius mokinių radikalizacijos ženklus ir padėti jiems spręsti problemas. Todėl mokytojai turėtų būti rengiami dirbti klasėse, kuriose mokinių įvairovė yra didelė, ir perduoti mokiniams bendras vertybes. Kadangi daugelio valstybių narių mokytojai patiria panašių problemų, ES lygmens mokymasis vieniems iš kitų ir tiesioginiai mainai gali padėti nustatyti gerąją patirtį. ES toliau rems tokius mainus naudodamasi visos Europos mokytojus ir mokinius jungiančia interneto platforma „eTwinning“ 30 ir per RAN švietimo darbo grupę. Galiausiai Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Europos Taryba ir UNESCO, kad geriau įgyvendintų turimas mokytojų rėmimo priemones 31 .
Aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį. Komisija skatina aukštojo mokslo įstaigas bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis ir vertinti studentų pastangas šioje srityje, pavyzdžiui, suteikiant jiems mokymosi kreditų už savanoriavimo ar kitokią mokymosi veiklą.
Pagrindiniai veiksmai
Pasiūlyti Tarybos rekomendaciją, pagal kurią švietimo ir neformaliojo mokymosi priemonėmis būtų didinama socialinė įtrauktis ir puoselėjamos Europos pagrindinės vertybės.
Pagal programą „Erasmus+“ 2016 m. skirti daugiau kaip 400 mln. EUR tarptautinei partnerystei, kad būtų parengta vietos lygmens novatoriškų politinių metodų ir praktikos pavyzdžių, pirmenybę teikiant socialinei įtraukčiai, bendrų vertybių puoselėjimui ir kultūrų tarpusavio supratimui. Vietos lygmeniu pradėti veiksmai bus toliau išplėtoti pagal „Erasmus+“ – tam 2016 m. skirta 13 mln. EUR.
Sukurti tinklą, kuris palengvintų tiesioginius ryšius su pavyzdį rodančiais subjektais mokyklose, jaunimo renginiuose, sporto klubuose ir kalėjimuose.
Skatinti skirti mokymosi kreditų už savanorišką veiklą ir parengti mokymo planus, kuriuose akademinės studijos būtų derinamos su pilietine veikla pagal „Erasmus+“.
5. Integracinės, atviros ir atsparios visuomenės kūrimas ir jaunimo informuotumo didinimas
ES siekia, kad jos visuomenėse būtų užtikrintas pliuralizmas, nediskriminacija, tolerancija, teisingumas, solidarumas, vyrų ir moterų lygybė 32 . Kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimas – Sutartyje nustatyti ES tikslai 33 . Tokios visuomenės paprastai yra atsparesnės smurtinio ekstremizmo grėsmei.
Svarbiausi šios srities veiksmai – kova su diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl religijos arba tikėjimo, rasės arba etninės kilmės, neapykantos ir stigmatizavimo bendruomenėse sustabdymas, kova su nusikaltimais dėl neapykantos ir rimtu neapykantos kurstymu. Valstybės narės turi įgyvendinti ES teisės aktus, kuriais kovojama su rasizmu ir ksenofobija bei diskriminacija dėl religijos arba tikėjimo, todėl dabar reikia pasiekti susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo baigti kurti kovos su diskriminacija (be kita ko, dėl religijos) sistemą 34 . Itin svarbus įvairių kultūrų ir tikėjimų bendruomenių dialogas. Reikia remti bendruomenių lyderius ir pilietinę visuomenę, kad jie galėtų paskatinti bendruomeninius mainus ir įgyvendinti bendrus projektus. Komisija projektams, kuriais siekiama didesnio bendruomenių (įskaitant religines bendruomenes) tarpusavio supratimo ir vykdant skirtingas religijas ir kultūras susiejančią veiklą užkirsti kelią rasizmui ir ksenofobijai, 2016 m. skyrė 4,5 mln. EUR.
ES socialinės ir užimtumo politikos priemonėmis siekiama panaikinti skurdą ir puoselėti įtraukias darbo rinkas ir visuomenes. Vienas geriausių socialinės atskirties mažinimo būdų – užimtumo didinimas. Daugeliui valstybių narių reikia sumažinti nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičių. ES gali padėti teikdama politines gaires, parengtas naudojantis tokiomis priemonėmis kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, Jaunimo užimtumo iniciatyva, rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių ir neseniai priimta Įgūdžių darbotvarkė 35 . Be to, kovoti su diskriminacija, be kita ko, didinti suinteresuotųjų subjektų, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių informuotumą apie diskriminaciją padeda Direktyva 2000/78 dėl vienodo požiūrio užimtumo ir švietimo srityje 36 .
Europos socialinio fondo lėšomis remiami nacionaliniai veiksmai ir nedideli vietos projektai. 2014–2020 m. palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių įtraukčiai didinti, pavyzdžiui, per specialiai pritaikytas mokymo programas ir socialinės paramos sistemas, bus skirta 25,6 mlrd. EUR. Be to, daugiau kaip 8 mlrd. EUR bus skirti padėti mokykloms mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir didinti visų galimybes gauti kokybiškas švietimo paslaugas, pavyzdžiui, pritaikant mokymo programas, mokytojų rengimo programas ir individualią paramą nepalankioje padėtyje esantiems besimokantiems asmenims. Tikimasi, kad Europos socialinio fondo lėšomis galės pasinaudoti 2,5 mln. nepalankioje padėtyje esančių asmenų, įskaitant 1,3 mln. bedarbių ir neaktyvių žmonių. Be to, vietoje įgyvendinami novatoriški projektai, kuriais skatinama socialinė įtrauktis, gali būti finansuojami Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) lėšomis.
Darbas su jaunimu yra galinga priemonė, padedanti jaunimui, visų pirma neturinčiam palankių sąlygų, tapti iniciatyviais piliečiais, išvengti marginalizacijos ir pažeidžiamumo susidūrus su ekstremizmo idėjomis. Labai svarbu įtraukti su jaunimu dirbančius asmenis į bendradarbiavimą su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant švietimo institucijas, bendruomenės organizacijas, darbdavius ir tuos, kurie yra arčiausiai jaunuolių: jų šeimas ir draugus. Kad paremtų šią veiklą, Komisija drauge su valstybėmis narėmis parengs su jaunimu dirbantiems asmenims ir švietimo specialistams skirtą gerosios patirties pavyzdžių rinkinį. Čia bus pateikta pavyzdžių, kaip padėti jaunuoliams didinti demokratinį atsparumą, išmokti naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiškai mąstyti, spręsti konfliktus ir gerbti kitų nuomonę, taip pat kaip atpažinti pirmuosius radikalizacijos ženklus ir į juos reaguoti. Siekdama padidinti darbo su jaunimu poveikį vietos lygmeniu, Komisija taip pat sustiprins Europos savanorių tarnybą padidindama jos biudžetą 37 ir teikdama pirmenybę projektams, kuriais puoselėjamos pagrindinės vertybės ir įtraukiami palankių sąlygų neturintys asmenys ir bendruomenės.
Pagrindiniai veiksmai
Tęsti darbą su Europos Parlamentu ir Taryba siekiant priimti kovos su diskriminacija direktyvą.
Politinėmis priemonėmis ir naudojantis Europos socialiniu fondu ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programa skatinti palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių įtrauktį.
Padidinti paramą su jaunimu dirbantiems asmenims ir organizacijoms, visų pirma parengiant tam skirtų priemonių rinkinį.
Stiprinti Europos savanorių tarnybą.
6. Radikalizacijos poveikis saugumui
Radikalizacijos prevencija ir kova su ja turi stiprų saugumo aspektą, kaip nurodyta neseniai paskelbtame komunikate „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir kurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“. Valstybės narės gali imtis saugumo priemonių, kad užkirstų kelią jaunimui išvykti į konfliktų zonas ir prisijungti prie teroristų grupių. Tai, be kita ko, tokios priemonės kaip draudimas keliauti, išvykimo į trečiąsias šalis terorizmo tikslais laikymas nusikaltimu, taip pat į šeimas ir draugus orientuotos priemonės (kaip antai specialios telefono linijos), kuriomis naudodamiesi jie gali prašyti valdžios institucijų pagalbos. Be to, ekstremizmo idėjų ir teroristinės propagandos skleidėjams arba pažeidžiamų asmenų verbuotojams gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai. Valstybės narės jų atžvilgiu gali išduoti draudimus keliauti, kad ekstremizmo idėjų skleidėjai negalėtų atvykti į ES, ir imtis administracinių priemonių, kad sustabdytų ekstremizmo idėjų sklaidą. Tokios priemonės papildo priemones, kuriomis didinamas atsparumas radikalizacijai.
Šiuo atžvilgiu labai svarbu dalytis informacija. Reikia susieti, sustiprinti ir visapusiškai išnaudoti ES sienų valdymą, migracijos ir saugumo sričių sistemas bei informacines priemones 38 , kad būtų veiksmingai užkirstas kelias ES piliečiams vykti į konfliktų zonas terorizmo tikslais ir kad būtų nustatyti iš tokių zonų grįžę ir grėsmę keliantys asmenys. Šiomis ir kitomis sistemomis ir priemonėmis reikia naudotis keičiantis informacija apie asmenis, kurie, kaip įtariama, dalyvauja radikalizacijos procese, taip siekiant palengvinti įvairių šalių atitinkamų institucijų darbą, kad jos galėtų imtis priemonių didelį pavojų saugumui keliančių asmenų atžvilgiu.
Šioje srityje labai svarbi Šengeno informacinė sistema (SIS). Perspėjimas SIS gali inicijuoti įvairius veiksmus, priklausančius nuo perspėjimą pateikusios valstybės narės vertinimo ir ketinimų. Pavyzdžiui, asmuo gali būti suimtas, jam gali būti skirta apsauga arba pritaikytas slaptas ar specialus patikrinimas. SIS taip pat praverčia užkertant kelią teroristų judėjimui ir nustatant terorizmu įtariamų asmenų judėjimo maršrutus. Kalbant apie užsienio teroristus kovotojus, Komisija ragino valstybes nares perspėjime nurodyti, kad jis teikiamas dėl „su terorizmu susijusios veiklos“, neapsiribojant vien užsienio teroristais kovotojais ar nusikalstama veika. Todėl į SIS galima įtraukti perspėjimus apie asmenis, kurie, kaip įtariama, yra radikalizuojami teroristinio išpuolio įvykdymo tikslais.
Be to, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų tinkamus informacijos mainus su Europolu. Neseniai Europole įsteigtas Europos kovos su terorizmu centras (ECTC) siekia tapti pagrindiniu ES kovos su terorizmu informacijos, įskaitant susijusią su radikalizacijos pavojumi, centru.
Be to, Europolo informacinė sistema (EIS) buvo sukurta kaip centrinė teisėsaugos duomenų saugykla, kurioje, be kita ko, būtų saugomas ir jungtinis visų žinomų ar įtariamų užsienio teroristų kovotojų sąrašas. Valstybės narės turi dėti gerokai daugiau pastangų, kad Europolui pateiktų visus reikiamus duomenis apie užsienio teroristus kovotojus.
Pagrindiniai veiksmai
Komisija iki 2016 m. pabaigos pasiūlys persvarstyti Šengeno informacinę sistemą, kad būtų dar labiau padidinta jos nauda teisėsaugai ir kovai su terorizmu.
Valstybės narės turėtų aktyviai dalytis informacija su kitomis valstybėmis narėmis ir, prireikus, su Europolu apie į laisvę išėjusius nuteistus asmenis, įtariamus suradikalėjimu, arba žinomus radikalus, kad būtų užtikrinta didelį pavojų keliančių asmenų stebėsena.
7. Tarptautinis matmuo. Kova su smurtine radikalizacija už ES ribų
Kaip ir ES valstybėms narėms, trečiosioms šalims tenka spręsti uždavinius, susijusius su radikalizacijos grėsmėmis saugumui, šalinti radikalizacijos priežastis ir kurti atsparias ir darnias visuomenes. ES aktyviai prisideda prie JT, Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pastangų kovoti su smurtiniu ekstremizmu, pavyzdžiui, remiant Pasaulinio kovos su terorizmu forumo iniciatyvas 39 .
ES veikla tarptautinėje arenoje vyksta dviem vienas kitą papildančiais būdais. Pirma, padėdama trečiosioms šalims, ES rems teisėsaugos ir žmogaus teisių puoselėjimo veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią radikalų planuojamiems teroro aktams. Antra ir svarbiausia – ES sustiprins savo dalyvavimą prevencijos veikloje, kad būtų pašalintos tam tikrų formų radikalizacijos, dėl kurios gali kilti smurtinio ekstremizmo pavojus, esminės priežastys.
Šalių partnerių saugumo pajėgumų didinimas
Kai įmanoma, ES parama integruojama į didesnio masto reformas, kuriomis siekiama sustiprinti šalių partnerių saugumo pajėgumus, nes jau įrodyta, kad organizuotas nusikalstamumas, kontrabanda, neteisėtas žmonių gabenimas ir prastas sienų valdymas turi sąsajų su smurtine radikalizacija. ES ir jos valstybės narės turi būti geriau pasirengusios bendradarbiauti su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis. Šiuo tikslu ES toliau plėtos ekspertines žinias ir tiksliau įvertins padėtį šalyse, kurios kelia didžiausią pavojų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys bus remiamos, kad sukurtų veiksmingas baudžiamosios justicijos sistemas ir galėtų regiono ir tarptautiniu mastu bendradarbiauti kovos su radikalizacija srityje.
ES mezga ryšius su šalimis vykdydama kovos su terorizmu ir tikslinius bei atnaujintus saugumo dialogus, po kurių parengiami kovos su terorizmu priemonių rinkiniai ir planai. Atliekant Europos kaimynystės politikos peržiūrą buvo atsižvelgiama į įvairius kovos su radikalizacija aspektus, itin daug dėmesio skiriant jaunimui, švietimui ir socialiniam bei ekonominiam vystymuisi. Nemažos pažangos pasiekta Tunise, Libane ir Jordanijoje. Įgyvendinant ES regioninį Sahelio veiksmų planą bus imamasi tolesnių kovos su smurtiniu ekstremizmu veiksmų. Įvairių specialių kovos su radikalizacija priemonių jau imtasi Pakistane ir Pietryčių Azijoje. Panaši veikla vykdoma ir Somalio pusiasalyje, o sėkmingai užbaigus įvairius bandomuosius projektus regione ES parama bus dar labiau padidinta.
Trečiųjų šalių rėmimas šalinant pagrindinius radikalizacijos veiksnius
Smurtinio ekstremizmo prevencija ir kova su juo jau tapo svarbiausiu ES kovos su terorizmu išorės politikos elementu ir yra integruoti į vystymosi politiką siekiant sumažinti saugumo ir vystymosi atotrūkį. ES finansuojama Pasipriešinimo smurtui ir ekstremizmui programa (STRIVE) 40 buvo pirmtakė, paskatinusi parengti daugiau iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti jaunimo ekstremizmo veiksnius, suteikti daugiau galių moterims, skatinti bendruomenių dialogą, didinti vietos suinteresuotųjų subjektų gebėjimus, stiprinti žiniasklaidos ir švietimo pajėgumus kovoti su radikaliomis ideologijomis.
Teikiant finansinę paramą pilietinei visuomenei bus atsižvelgiama į kovos su radikalizacija matmenį, kaip nurodyta 2015 m. Europos kaimynystės politikos peržiūroje 41 . ES toliau bendraus su pilietine visuomene, specialistais ir akademinio pasaulio atstovais, be kita ko, šalyse partnerėse, kad pagilintų savo žinias apie radikalizaciją skatinančius veiksnius ir nustatytų veiksmingus sprendimus. Jei įmanoma ir jei tenkinamos tam tikros sąlygos, RAN sukaupta patirtis ir žinios bus panaudotos už ES sienų, svarbiausiose trečiosiose šalyse, visų pirma Turkijoje, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione (MENA), Vakarų Balkanuose.
ES siūlo tikslinės komunikacijos, skirtos jaunimui, kuris yra mažiau atsparus radikalizacijai, priemonėmis plėtoti pozityvesnį diskursą. Jau, be kita ko, vyksta Strateginių komunikacijų specialiosios darbo grupės bendradarbiavimas su ES delegacijomis arabų šalyse ir su Kovos su ISIS pasauline koalicija siekiant nustatyti bendras vertybes ir parengti konkrečius veiksmus. Pavyzdžiui, ES bendrai finansuoja projektą Tunise, kuriuo teikiant mikrokreditus didinama pažeidžiamų bendruomenių finansinė įtrauktis. Komisija finansuoja 3 mln. EUR vertės Tunisui, Marokui ir Libanui skirtą projektą, kuriuo padedama didinti bendruomenės atsparumą bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir skleidžiant žinią strateginėmis komunikacijos priemonėmis.
ES skatins tiesioginius žmonių ryšius. Ji toliau plėtos „eTwinning“ platformą, kad joje galėtų dalyvauti naujos Europos kaimynystės politikos šalys, visų pirma susiduriančios su smurtinės radikalizacijos problemomis ir jaučiančios didelį kultūrų dialogo poreikį 42 . Be to, Komisija pradės programos „Erasmus+“ projektą, kad būtų užmegzti ES ir trečiųjų šalių studentų ir kitų jaunuolių ryšiai. Tokiais virtualiais mainais jaunimui bus padedama geriau suprasti ir gerbti vieniems kitus, taip pat pagerinti tarpkultūrinius įgūdžius, kurių reikalauja darbdaviai.
Pagrindiniai veiksmai
Parama tarptautinėms organizacijoms, dirbančioms kovos su smurtiniu ekstremizmu srityje
Papildomos iniciatyvos, kuriomis ES išorės finansinėmis priemonėmis vykdoma smurtinės radikalizacijos prevencija
Pasaulinio kovos su terorizmu forumo iniciatyvų, kuriomis vykdoma smurtinio ekstremizmo prevencija ir kova su juo, rėmimas
Tolesnė „eTwinning Plus“ tinklų plėtra, kad būtų įtrauktos tam tikros ES kaimynystės politikos šalys
„Erasmus+“ virtualiųjų mainų bandomasis projektas, siekiant skatinti jaunimo bendravimą internete, kad iki 2019 m. šioje iniciatyvoje būtų sudalyvavę 200 000 jaunuolių
Išvada
Smurtinė radikalizacija kelia vis kompleksiškesnių ir kintančių uždavinių, reikalaujančių naujo ir didesnio masto atsako, pradedant skubiomis saugumo užtikrinimo priemonėmis ir baigiant priežasčių šalinimu. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas“, absoliučiu prioritetu turi būti prevencinės priemonės, kuriomis užkertamas kelias kitų asmenų radikalėjimui, o jau suradikalėję asmenys įtraukiami į deradikalizavimo programas ir sulaikomi nuo terorizmo propagandos ir neapykantą kurstančių kalbų skleidimo. Pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms: jų saugumo ir teisminėms institucijoms, mokytojams, socialiniams darbuotojams ir pilietinei visuomenei. ES gali atlikti rėmėjos vaidmenį telkdama politines priemones, koordinuodama pajėgumus ir finansines priemones, prisidėdama prie nacionalinių veiksmų ir pagal savo kompetenciją teikdama realios papildomos naudos vietoje.
Komisija nustato konkrečius veiksmus, kad padėtų valstybėms narėms rengti iniciatyvas ir politikos priemones, kuriomis užkertamas kelias radikalizacijai ir smurtiniam ekstremizmui ir kovojama su jais tiek ES, tiek trečiosiose šalyse. Komisija ragina valstybes nares naudotis įvairiomis ES lygmens paramos ir bendradarbiavimo priemonėmis, kuriomis būtų prisidėta prie jų darbo. Juk sėkmingai įveikti smurtinę radikalizaciją įmanoma tik bendromis visų nacionalinio, ES ir tarptautinio lygmens suinteresuotųjų subjektų pastangomis.
Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šiam komunikatui, kad bendradarbiaujant su visais svarbiais subjektais būtų įgyvendinti čia pasiūlyti veiksmai.
Europos saugumo darbotvarkė, COM(2015) 185 final, 2015 m. balandžio 28 d.
ES kovos su terorizmu strategija, 2005 m. lapkričio 30 d.
http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=EN&f=ST%2014469%202005%20REV%204 .
Komisijos komunikatas „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“, COM (2013) 941 final, 2014 m. sausio 15 d.
Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas, Briuselis, 2015 m. vasario 12 d.; Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimas: http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/02/150212-european-council-statement-fight-against-terrorism/ .
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos (2015/2063(INI)),
http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+COMPARL+PE-551.967+01+DOC+PDF+V0//EN&language=EN ; taip pat žr. 2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes, http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+TA+P8-TA-2016-0005+0+DOC+PDF+V0//LT .
Tarybos išvados dėl kovos su terorizmu, 2015 m. vasario 9 d., http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/02/150209-council-conclusions-counter-terrorism/ .
ES Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių išvados dėl kovos su terorizmu, 2015 m. lapkričio 20 d., http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2015/11/20-jha-conclusions-counter-terrorism/ .
ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų bei ES institucijų atstovų bendras pareiškimas dėl 2016 m. kovo 22 d. Briuselyje įvykdytų teroristinių išpuolių, http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/24-statement-on-terrorist-attacks-in-brussels-on-22-march/ .
Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir kurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą (COM (2016) 230 final).
https://www.un.org/counterterrorism/ctitf/en/plan-action-prevent-violent-extremism .
BP7 saugumo mokslinių tyrimų projektai: www.safire-project.eu ; www.impacteurope.eu ; www.fp7-prime.eu/project ; http://voxpol.eu/ . BP7 socialiniai ir humanitariniai projektai: „Religious Diversity and Secular Models in Europe-Innovative approaches to Law and Policy“; „Finding a place for Islam in Europe“; „Combating inequalities through innovative social practices of, and for, young people in cities across Europe“.
8,5 mln. EUR bus skirti išsamiems ES kovos su smurtine radikalizacija metodams parengti, įskaitant ankstyvą nustatymą ir geresnę apsaugą. 5 mln. EUR bus skirti šiuolaikinės radikalizacijos tendencijoms ir poveikiui Europai tirti.
2,5 mln. EUR bus skirti praeities, dabarties ir ateities religijų įvairovei Europoje tirti.
Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis.
Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa. 2016 m. darbo programa;
2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo.
Pasiūlymas iš dalies keisti Direktyvą 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, SWD (2016) 168.
2015 m. lapkričio 20 d. ES Tarybos išvados dėl reagavimo į radikalizaciją, vedančią prie terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, baudžiamosios justicijos priemonėmis stiprinimo, http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2015/11/20-conclusions-radicalisation/ .
Visi šiame skyriuje pateikti skaičiai – iš 2015 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio.
Paryžiaus deklaracija – http://ec.europa.eu/education/news/2015/documents/citizenship-education-declaration_en.pdf .
2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“), https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/educ/107622.pdf .
2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacija dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.
Atitinkamai bent 28 proc. ir 4,2 proc. viso biudžeto, t. y. 14,7 mlrd. EUR 2014–2020 m.
Pavyzdžiui, Réserve Citoyenne Prancūzijoje, http://www.lareservecitoyenne.fr/ .
Šis programos „Erasmus+“ lėšomis finansuojamas tinklas pradės veikti kaip bandomasis projektas, itin daug dėmesio skiriant smurtinei radikalizacijai skurdžiuose kai kurių valstybių narių regionuose.
Šiuo metu „eTwinning“ dalyvauja 300 000 mokytojų ir 406 projektai. Tai didžiausias mokytojų tinklas pasaulyje, jau dabar siūlantis įvairiausios visų švietimo sričių medžiagos, įskaitant apie pilietiškumą ir kultūrų dialogą.
Balandžio mėn. pradėta įgyvendinti Demokratinio pilietiškumo kompetencijos sistema, programa „Polemiškų dalykų mokymas“, UNESCO gairės pedagogams apie globalaus pilietiškumo ugdymą.
Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis.
Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnis.
Tarybos direktyva, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, COM(2008) 426 galutinis.
Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Dirbti kartu siekiant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą (COM(2016) 381).
2000 m. lapkričio 27 d. Direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.
Biudžetą (2016 m. – 65 mln. EUR) 2017–2020 m. ketinama kasmet padidinti 15 proc.
Žr. 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikatą „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“, COM (2016) 205.
Visų pirma „Hedayah“ ir Pasaulinis bendruomenių dalyvavimo ir atsparumo fondas.
https://ec.europa.eu/europeaid/strive-development-strengthening-resilience-violence-and-extremism_en .
ES jau įdėjo nemažai pastangų remdama kovos su terorizmu priemones imdamasi įvairiausių veiksmų, visų pirma pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), Europos kaimynystės priemonę ir platesnio vystymosi iniciatyvas.
Tinklas „eTwinning“ jau veikia kai kuriose trečiosiose šalyse, visų pirma Tunise, kur šioje internetinėje platformoje yra užsiregistravę beveik 300 mokytojų ir 85 mokyklos.