EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 05 24

COM(2016) 274 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Ataskaita dėl Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, taikymo

1.    Įvadas

1.1.    Pagrindiniai faktai

Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 1 (toliau – reglamentas), kuriuo siekiama užtikrinti pagrindinę jūra ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių, kurie naudojasi keleivių vežimo arba kruizų paslaugomis, apsaugą, pradėtas taikyti 2012 m. gruodžio 18 d.

Komisija šią ataskaitą teikia pagal reglamento 29 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad ji pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento veikimo ir poveikio ataskaitą ir prireikus pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais papildomos šio reglamento nuostatos arba kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas.

Ši ataskaita iš dalies pagrįsta nacionalinių valdžios įstaigų parengtose šio reglamento įgyvendinimo 2013–2014 m. ataskaitose pateikta kiekybine ir kokybine informacija 2 ir Europos lygmeniu keleiviams ir pramonei atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų konsultacijomis 3 .

1.2.    ES jūrų ir vidaus vandenų keleivinio transporto sektorių svarba ir ypatybės

Beveik visą keleivių vežimo laivais rinką Europos Sąjungoje sudaro jūrų laivų eismas. Vidaus vandens kelių eismas sudaro mažiau nei 1 % rinkos 4 .

Reglamente išskiriamos komercinės keleivių vežimo ir kruizų paslaugos ir į jų skirtingas savybes atsižvelgiama nustatant skirtingą keleiviams suteikiamų teisių taikymo sritį:

Komercinės keleivių vežimo paslaugos – keleivių vežimo paslaugos, teikiamos tarp uostų pagal paskelbtą tvarkaraštį. Jos sudaro 96,5 % keleivinio jūrų transporto rinkos: 2013 m. jūrų keltais ir kitomis reguliariomis jūrų lainerių paslaugomis pasinaudojo 193 mln. keleivių 5 . Intensyvus keleivinis jūrų transportas yra būtinas, kad valstybių narių salynai, salos ir atokūs ir (arba) atokiausi regionai sudarytų ES socialinės ir ekonominės struktūros dalį. Kai kuriais atvejais (pvz., oro transporto jungties neturinčiose mažose salose) nėra jokios alternatyvos jūrų transportui ir gyventojai turi keliauti laivu nepaisant vežėjo keliamų sąlygų.

Kruizai yra išskirtinai pramogų ar laisvalaikio tikslais teikiamos vandens transporto paslaugos: kartu su jomis aprūpinama nakvyne ir kitais patogumais laive suteikiant daugiau kaip dvi nakvynes. 2013 m. kruiziniais laivais keliaujančių keleivių skaičius pasiekė beveik 7 mln., t. y. apie 3,5 % rinkos 6 . Kruizų pramonė yra jūrų laivybos sektoriaus prabangos segmentas; laivuose yra visapusišką viešbučių infrastruktūra, organizuojama pramoginė veikla, o keleiviai yra dažnai atgal pristatomi į išvykimo uostą.

2.    Reglamento tikslai, taikymo sritis ir turinys

2. 1.    Reglamento tikslai

ES teisės aktų leidėjai priėmė keleivių teisių keliaujant bet kurios rūšies transportu (lėktuvais, geležinkeliu, vandens transportu ir miesto ir (arba) tarpmiestiniu transportu) taisykles, siekdami suteikti piliečiams minimalią apsaugą, kai jie keliauja po Europą, ir taip palengvinti judumą ir socialinę integraciją. Tai, kad egzistuoja bendras teisės aktais garantuojamų visų keturių rūšių transporto keleivių teisių rinkinys (kuriame nustatytos konkrečios nuostatos, atspindinčios kiekvienos rūšies transporto, jo rinkų ir keleivių savybes 7 ), padeda sukurti vienodas sąlygas ūkio subjektams bendrai ir individualiai kiekvienos rūšies transporto sektoriuje.

2.2    Reglamento taikymo sritis ir turinys

Taikymo sritis

Išskyrus tam tikras išimtis 8 , šis reglamentas taikomas keleivių vežimo jūrų ir vidaus vandenų keliais paslaugoms, teikiamoms iš ES uostų arba į juos, ir kruizų paslaugoms, teikiamoms, kai įlaipinimo uostas yra Europos Sąjungoje.

Iki 2014 m. gruodžio 18 d. valstybėms narėms buvo leidžiama netaikyti šio reglamento jūrų laivams, kurių bendroji talpa mažesnė nei 300 bruto tonų ir kurie yra naudojami vidaus vežimui, su sąlyga, kad keleivių teisės buvo tinkamai užtikrintos nacionalinės teisės aktais. Šia išimtimi nepasinaudojo nė viena valstybė narė.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio reglamento keleivių vežimo paslaugoms, susijusioms su viešųjų paslaugų įsipareigojimais, viešojo paslaugų pirkimo sutartimis ar integruotomis paslaugomis, jei jos užtikrina, kad teisės pagal reglamentą yra panašiai užtikrinamos nacionalinės teisės aktais. Šia išimtimi nepasinaudojo nė viena valstybė narė.

Turinys

Kaip ir kitų rūšių transportui taikomos keleivių teisės, vandens transporto keleivių teisės grindžiamos keturiais principais:

a)    Nediskriminavimas dėl pilietybės

Keleiviai, pirkdami keleivinius vandens transporto bilietus ir kruizų paslaugas, neturėtų patirti nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos dėl savo pilietybės.

b)    Tiksli, laiku pateikiama ir prieinama informacija

Keleiviai turi teisę gauti tinkamą informaciją prieš kelionę ir kelionės metu (ypač, jei yra transporto sutrikimų), taip pat informaciją apie savo teises ir nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų (NVUĮ) kontaktinius duomenis.

c)    Nedelsiant teikiama reikalinga pagalba transporto sutrikimų atveju

Tuo atveju, kai vėluojama daugiau kaip 90 minučių arba keleivių vežimo paslauga ar kruizas yra atšaukiami, keleiviai turi teisę nemokamai gauti reikalingą ir tinkamą pagalbą. Tai galėtų būti užkandžiai, valgis, gaivieji gėrimai ir kai kuriomis aplinkybėmis būstas. Jiems taip pat turi būti pasiūlyta:

kuo anksčiau vykti į galutinę atvykimo vietą kitu maršrutu panašiomis kelionės sąlygomis be jokio papildomo mokesčio; ir

kompensuoti bilieto kainą kartu, jei tinkama, suteikiant nemokamo grįžimo į vežimo sutartyje nurodytą pradinę išvykimo vietą paslaugą.

Taip pat keleiviai turi teisę gauti objektyvią ir standartizuotą kompensaciją, jei smarkiai vėluojama atvykti. Kompensacijos dydis priklauso nuo vėlavimo trukmės ir numatytos kelionės trukmės ir yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į bilieto kainą. Vežėjas neturi mokėti kompensacijos, jei jis įrodo, kad vėlavimo priežastis buvo oro sąlygos, dėl kurių buvo pavojinga saugiai eksploatuoti laivą, arba ypatingos aplinkybės, kurių pagrįstai nebuvo galima išvengti.

Priešingai nei komercinių keleivių vežimo paslaugų atveju, kruizų paslaugos nėra teikiamos pagal privalomą paskelbtą tvarkaraštį, todėl kruizų keleiviai neturi teisės pagal reglamentą pasirinkti vykti kitu maršrutu ir gauti kompensaciją, jei išvykimas yra atšaukiamas arba atidedamas (šis klausimas turi būti reglamentuojamas keleivio su kruizų paslaugų bendrove sudaroma sutartimi), nei gauti kompensaciją, jei vėluojama atvykti.

d)    Neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisės

Šiuo reglamentu nustatomi tam tikri įpareigojimai vežėjams, uostų terminalų operatoriams, kelionių agentams ir kelionių operatoriams, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji arba riboto judumo asmenys turėtų lygias galimybes keliauti vandens transportu.

Vežėjai, kelionių agentai ir kelionių operatoriai negali atsisakyti rezervuoti bilietą keleiviams ar atsisakyti juos vežti dėl jų negalios ar riboto judumo, nebent:

yra neįmanoma vežti jų laikantis taikomų saugos teisės aktų ir kompetentingų valdžios institucijų nustatytų sveikatos ir saugos reikalavimų; arba

dėl laivo konstrukcijos arba transporto infrastruktūros yra neįmanoma jų vežti saugiu ir eksploataciniu požiūriu tinkamu būdu.

Vežėjai ir terminalų valdytojai turi sudaryti nediskriminuojančias prieigos sąlygas.

Neturi būti reikalaujama iš neįgaliųjų arba riboto judumo asmenų mokėti kokį papildomą mokestį už jų bilietus, ir vežėjai bei uostų terminalų operatoriai turi parduoti juos be mokesčio, kartu suteikdami tinkamą pagalbą uostuose ir laivuose.

Kiti ES teisės aktai, susiję su keleivinio vandens transporto paslaugomis

Keleiviai, besinaudojantys jūrų transporto paslaugomis pagal reglamentą, yra taip pat saugomi Reglamentu (EB) Nr. 392/2009 9 , kuriuo siekiama užtikrinti, kad keleiviams būtų išmokama tinkama kompensacija kūno sužalojimo (įskaitant mirtį) atveju arba dėl nelaimės jūroje patyrus kitokį nuostolį ar žalą 10 .

Keleiviai, keliaujantys laivu, kai tokia kelionė yra įtraukta į jo kelionės paslaugų paketą, turi papildomas teises pagal neseniai priimtą Direktyvą (ES) Nr. 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių 11 . 

Toliau nurodytais ES teisės aktais taip pat reglamentuojami įvairūs aspektai, susiję su laivų prieinamumu neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims: Direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 12 , Direktyva 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą 13 , ir Direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos 14 .

Didelė dalis keleivinio vandens transporto paslaugų teikiama tarpvalstybiniu mastu: keleiviai keliauja pasinaudodami tarpvalstybinėmis paslaugomis arba nacionalinėmis ne jų valstybės narės paslaugomis. Siekiant apsaugoti tokių keleivių interesus Reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų įgyvendinimą, bendradarbiavimo 15 nustatoma atitinkama nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimo ir keleivių bendro intereso gynimo tarpvalstybiniu mastu sistema.

3.    Reglamento taikymas valstybėse narėse

Reglamente reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas (NVUĮ), kurios užtikrintų jo vykdymą ir nacionalinėje teisėje nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taikytinas jo nesilaikantiems ūkio subjektams.

Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų skyrimas 16

Nors ir ne visos, bet valstybių narių dauguma skyrė nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas, kurios anksčiau buvo atsakingos už keleivių, keliaujančių kitų rūšių transportu, teises. NVUĮ yra transporto institucijos arba vartotojų apsaugos institucijos. Kai kurios valstybės narės skyrė kelias nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas: paprastai vartotojų apsaugos instituciją, kuri yra atsakinga už skundų nagrinėjimą, ir transporto instituciją, atsakinga už kitus klausimus (tikrinimus, sankcijas, neįgalių keleivių galimybes patekti į laivus ir uostų terminalus). Daugumoje valstybių narių NVUĮ buvo paskirtos tik nacionaliniu lygiu, tačiau keliose valstybėse narėse regioninės institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant reglamento įgyvendinimą.

Skundų nagrinėjimas

Keleiviai gali pateikti skundus dėl įtariamų šio reglamento pažeidimų vežėjui, uosto terminalo operatoriui arba tiesiogiai nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai.

Reglamente nėra nustatyta chronologinė skundo pateikimo tvarka, tačiau juo leidžiama, kad valstybės narės reikalautų, jog keleiviai pateiktų savo skundus pirmiausia vežėjui arba uosto terminalo operatoriui, kad NVUĮ galėtų veikti tik kaip apeliacinė institucija tuo atveju, jei keleivis nebūtų patenkintas atsakymu. Šią galimybę pasirinko iš viso 21 valstybė narė. Jos pranašumas – NVUĮ gali veiksmingiau ir greičiau išnagrinėti skundus, nes jos turi nuo pradžių siųstą skundo pateikėjo ir vežėjo ir (arba) terminalo operatoriaus korespondenciją ir todėl išsamiau supranta atvejį iš abiejų šalių perspektyvos.

Nėra jokių viešai paskelbtų duomenų apie tai, kiek keleiviai pateikė skundų vežėjams arba terminalų operatoriams 2013 ir 2014 metais. Nors tokie duomenys būtų naudingi siekiant įvertinti reglamento veikimą, vežėjai ir terminalų operatoriai nėra įpareigoti nei juos rinkti, nei teikti nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms.

Tačiau mes žinome, kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos nagrinėjo tik kelis skundus (žr. toliau pateiktą lentelę). Tokia padėtis susidarė dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, reglamentas yra santykinai neseniai priimtas, todėl gali būti, kad daug keleivių nežino visų savo teisių. Taip pat daugelyje valstybių narių keleiviai turi pirmiausia pateikti savo skundus vežėjui arba terminalo operatoriui, o šie, panašu, dažniausiai juos išsprendžia palankiai, todėl skundai nėra perduodami nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigoms.

Sankcijos

Daugumos valstybių narių nacionalinės teisės aktuose numatyta sankcijų sistema yra grindžiama tik baudomis, tačiau kai kurios nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos taip pat gali panaikinti ūkio subjekto licenciją, jei jis sąmoningai ir sistemingai pažeidžia šį reglamentą.

Nuo reglamento taikymo pradžios nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos sankcijas taikė tik kelis kartus (žr. toliau pateiktą lentelę). Daugelis teigia, kad operatoriai siekia laikytis reglamento ir ištaisyti pažeidimus bei patenkinti skundus dar iki tol, kol tampa būtina skirti sankciją.

Lentelė. Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų išnagrinėtų skundų ir taikytų sankcijų skaičius 17  

Valstybė narė	Nagrinėtų skundų skaičius		Taikytų sankcijų skaičius
	2013 m.	2014 m.	2013 m.	2014 m.
Austrija	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Belgija	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Bulgarija	-	-	-	-
Kroatija	0	0	0	0
Kipras	-	-	-	-
Čekija	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Danija	1	2	0	0
Estija	1	1	0	0
Suomija	10	6	nėra duomenų	nėra duomenų
Prancūzija	nėra duomenų	0	nėra duomenų	0
Vokietija	4	10	0	0
Graikija	64	45	11	7
Vengrija	0	0	0	0
Airija	3	0	0	0
Italija	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Latvija	0	0	0	0
Lietuva	0	0	0	0
Liuksemburgas	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Мalta	1	3	0	0
Nyderlandai	0	0	0	0
Lenkija	nėra duomenų	0	nėra duomenų	0
Portugalija	nėra duomenų	0	nėra duomenų	0
Rumunija	nėra duomenų	0	nėra duomenų	0
Slovakija	0	0	0	0
Slovėnija	0	0	0	0
Ispanija	501	419	21	39
Švedija	1	27	nėra duomenų	0
Jungtinė Karalystė	14	11	0	0

Kita teisės aktų įgyvendinimo ir komunikacijos veikla

Skundų nagrinėjimas ir sankcijų dėl reglamento nesilaikymo taikymas yra tik keli reglamente numatytų priemonių, siekiant užtikrinti vandens transporto keleivių teises, pavyzdžiai. Daugelis NVUĮ buvo labai aktyvios ir ėmėsi papildomų veiksmų.

NVUĮ ir suinteresuotieji subjektai teigė, kad NVUĮ, vežėjų ir uostų terminalų operatorių susitikimai 18 , taip pat nacionalinių gairių dėl keleivių teisių ir operatorių prievolių paskelbimas 19 prieš pradedant taikyti reglamentą buvo labai naudingi siekiant parengti operatorius reglamento taikymui.

Kai kurios NVUĮ 20 dažnai dalyvauja žiniasklaidos renginiuose ir turizmo mugėse, siekdamos informuoti visuomenę apie vandens transporto keleivių teises.

Kelios NVUĮ vykdo reguliarias patikras, siekdamos patikrinti, ar laivai ir uostų terminalai teikia būtiną informaciją keleiviams ir ar jie teikia prieigą neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims. Jos taip pat tikrina vežėjų ir terminalų operatorių tinklalapius (pvz., siekiant užtikrinti, kad keleiviai būtų informuojami apie savo teises arba kad bendrosios sutarčių sąlygos atitiktų reglamento nuostatas) 21 . Pagrindinis tikslas yra ne taikyti sankcijas operatoriams, o informuoti juos apie jų prievoles pagal šį reglamentą ir paskatinti savanorišką taisyklių laikymąsi.

4.    Reglamento taikymas ir pagerinimo veiksmai

4.1    Reglamento taikymo įvertinimas

Konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai

2015 m. lapkričio mėn. Komisija pakvietė suinteresuotuosius subjektus, atstovaujančius keleiviams ir pramonei ES lygmeniu, pasidalyti savo nuomone dėl reglamento taikymo 22 .

Laivų savininkams, kruiziniams laivams ir uostams atstovaujantys suinteresuotieji subjektai nurodė, kad reglamentas yra veiksmingas ir neturėtų būti keičiamas. Jie atkreipė dėmesį į aukštą teikiamų paslaugų kokybę – tai patvirtina labai nedidelis skundų skaičius.

Keleivių organizacijos yra apskritai patenkintos reglamentu, tačiau mano, kad jį dar būtų galima patobulinti. Jos mano, kad vežėjai ir uostų terminalų operatoriai laikėsi teigiamo požiūrio į reglamento įgyvendinimą ir taikymą, tačiau to paties turėtų siekti operatoriai ir NVUĮ. Atskiros valstybės narės ir atskiri vežėjai šį reglamentą taiko skirtingu lygiu.

Reikėtų imtis tolesnių veiksmų, siekiant garantuoti neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisę į judumą:

turėtų būti pagerinta laivų ir terminalų prieiga;

vežėjai ir terminalų darbuotojai turėtų būti parengti suteikti reikiamą pagalbą; ir

reikėtų sistemingiau konsultuotis su organizacijomis, atstovaujančiomis neįgaliesiems, dėl atitinkamų nuostatų įgyvendinimo.

Visų pirma, vežėjai ir terminalų operatoriai, nustatydami pagalbos neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims kokybės standartus, turėtų atsižvelgti į atstovaujamųjų organizacijų požiūrį (13 straipsnis).

Komisijos vertinimas

Komisija nenustatė jokių tyčinių, didelių ar sistemingų reglamento nesilaikymo atvejų. Dauguma jai žinomų individualių skundų yra susiję su kompensacijos ar tinkamos pagalbos stoka kelionės vėlavimo ar atšaukimo atveju 23 . Remiantis NVUĮ ataskaitomis, panašu, kad dauguma tokių skundų nepatenka į reglamento taikymo sritį 24 arba yra nepagrįsti 25 .

Nors padėtis apskritai yra nebloga, Komisija nustatė šias kliūtis, trukdančias veiksmingiau taikyti reglamentą:

a)    Keleiviai ir operatoriai nepakankamai išmano savo teises ir pareigas

Kadangi reglamentas buvo priimtas palyginti neseniai, piliečiai nepakankamai žino apie jį. NVUĮ ir suinteresuotųjų subjektų atstovai nurodė, kad daugelis operatorių nežinojo apie reglamentą, kai jis buvo priimtas, ir dėl to dar kyla problemų tam tikrose valstybėse narėse. Todėl akivaizdu, kad NVUĮ, nacionalinės ir ES lygmens suinteresuotųjų subjektų organizacijos ir Komisija turi toliau šviesti keleivius apie jų teises, o operatorius – apie jų pareigas.

b)    Kai kuriose valstybėse narėse vėluojama įgyvendinti direktyvą

Valstybės narės vėlavo imtis priemonių šiam reglamentui įgyvendinti. Visų būtinų nacionalinių priemonių iki reglamento taikymo pradžios – 2012 m. gruodžio 18 d. – ėmėsi tik dvi valstybės narės. Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš tas valstybes nares, kurios nepranešė jai apie būtinas priemones. 2015 m. pabaigoje Belgija, Graikija, Ispanija ir Liuksemburgas dar neturėjo nei visu pajėgumu veikiančių NVUĮ, nei visapusiškų sankcijų dėl reglamento nesilaikymo sistemų.

NVUĮ reglamento vykdymo užtikrinimo metodai labai skiriasi. Kai kurios jų labai aktyviai informuoja keleivius apie jų teises ir stebi, kaip jos yra taikomos, tačiau kelių NVUĮ veikla apsiriboja skundų nagrinėjimu.

Taip pat labai skiriasi būdai, kuriais faktiškai užtikrinamos keleivių teisės. Kai kuriose valstybėse narėse NVUĮ priimti sprendimai dėl skundų nėra privalomi vežėjams ir nėra alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo 26 , todėl keleiviai turi pateikti savo reikalavimus teismine tvarka, o tai brangiai kainuoja ir atima daug laiko, taigi ir norą ginti savo teises.

c)    Sunkumai, susiję su tam tikrų nuostatų išaiškinimu

Kai kurias reglamento nuostatas NVUĮ arba operatoriai aiškino skirtingai 27 .

Suinteresuotieji subjektai tvirtino, kad reglamentas neturi būti iš dalies pakeistas, siekiant paaiškinti šias nuostatas, tačiau Komisija ir NVUĮ turėtų susitarti, kaip jos turėtų būti taikomos praktiškai.

4.2    Komisijos veiksmai siekiant pagerinti reglamento taikymą

Komisija ėmėsi šių priemonių pirmiau nurodytoms problemoms spręsti:

a)    Veiksmai, kuriais didinamas informuotumas apie keleivių teises ir operatorių prievoles

2013 m. birželio mėn. Komisija pradėjo dvejų metų trukmės informavimo apie keleivių teises keliaujant visų rūšių transportu, įskaitant vandens transportą, kampaniją. Kampanijos dalį sudarė spausdintinė medžiaga (plakatai ir informaciniai lapeliai, platinami keliuose uostuose ir laivuose visoje ES), informacija socialiniuose tinkluose (YouTube, Facebook, Twitter), mobiliojo telefono programėlė ir dalyvavimas turizmo mugėse.

Komisija paskelbė reglamento, kurį plačiai taiko NVUĮ ir operatoriai, santrauką, kuria siekiama informuoti keleivius apie jų teises.

b)    Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti įgyvendinimą

Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš visas valstybes nares, kurios nesiėmė būtinų priemonių reglamentui taikyti.

Ji taip pat surengė metinius ES lygmens susitikimus, kuriuose NVUĮ ir suinteresuotieji subjektai galėjo dalytis savo patirtimi apie reglamento taikymą ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais.

Bendradarbiaujant su NVUĮ buvo parengta neprivaloma standartinė forma, siekiant padėti piliečiams pateikti savo skundus.

Be to, Komisija, siekdama pagerinti NVUĮ tarpusavio bendradarbiavimą, metiniuose susitikimuose su NVUĮ pateikė gaires ir pasidalijo gerosios praktikos pavyzdžiais.

c)    Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti vienodą reglamento taikymą

Metiniuose susitikimuose su NVUĮ ir suinteresuotųjų subjektų atstovais ir korespondencijoje Komisija išaiškino, kaip reikėtų praktiškai taikyti kelias reglamento nuostatas, ir taip prisidėjo prie vienodo reglamento taikymo visoje ES.

5.    Išvados ir tolesni veiksmai

Komisija mano, kad apskritai reglamentas yra įgyvendinamas tinkamai. Reglamentas yra priimtas neseniai ir, panašu, kad šiame etape jo nuostatos yra pakankamai lanksčios, siekiant padaryti patobulinimus išvengiant poreikio daryti pakeitimus. Suinteresuotieji subjektai laikosi tos pačios nuomonės.

Vis dėlto, siekdama įveikti likusias kliūtis, su kuriomis susiduria klientai norėdami pasinaudoti savo teisėmis, arba siekdama užtikrinti tokių teisių vykdymą, Komisija:

2016 m. pradės trečią (dvimetę) informavimo apie keleivių teises kampaniją, daugiausiai dėmesio skirdama socialiniams tinklams. Ji kviečia NVUĮ, pramonę, keleivių teisių organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus sujungti savo pastangas arba pradėti panašią veiklą savo lygmeniu;

tęs prieš atitinkamas valstybes nares pradėtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras iki tol, kol jos įdiegs visu pajėgumu veikiančias NVUĮ ir sankcijų sistemas, kurios leis joms bausti už visus reglamento pažeidimus;

kviečia NVUĮ apsilankyti laivuose ir terminaluose siekiant, inter alia, patikrinti, kaip reglamentas yra taikomas praktikoje, ir šviesti operatorius apie jų įsipareigojimus pagal reglamentą. NVUĮ yra taip pat kviečiamos tikrinti vežėjų tinklalapius, siekiant užtikrinti, inter alia, kad juose būtų pateikiama informacija apie keleivių teises ir kad bendrosios sutarčių sąlygos atitiktų šį reglamentą;

skatina tas valstybes nares, kurios šiuo metu neturi alternatyvaus ginčų dėl keleivių teisių sprendimo mechanizmo, įdiegti tokį mechanizmą pagal Direktyvą 2013/11/ES 28 , kad keleiviai galėtų atgauti kompensaciją dėl savo teisių pažeidimo greičiau ir pigiau;

toliau reguliariai organizuos susitikimus su NVUĮ ir suinteresuotųjų subjektų atstovais, kad pasiektų bendrą supratimą apie reglamento aiškinimą ir įgyvendinimą ir pagerintų bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais); ir

iškilus poreikiui skelbs bendrąsias aiškinamąsias gaires, siekdamos suteikti daugiau aiškumo (kaip ir anksčiau dėl kitų transporto rūšių) ir (arba) geros praktikos dokumentus konkrečiais klausimais (pvz., kaip geriau reaguoti į konkrečius neįgalių asmenų arba riboto judumo asmenų poreikius).

(1)

     2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1).

(2)

     Reglamento 26 straipsniu valstybių narių paskirtosios valdžios institucijos įpareigojamos paskelbti ataskaitą ne vėliau kaip 2015 m. birželio 1 d. ir vėliau kas dvejus metus paskelbti ataskaitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi per ankstesnius dvejus kalendorinius metus siekiant įgyvendinti šio reglamento nuostatas. Ataskaitos skelbiamos valdžios įstaigų tinklavietėse.

(3)

     Komisija pakvietė keleiviams (įskaitant neįgaliuosius) ES lygmeniu atstovaujančias organizacijas, laivų savininkus, uostų ir kruizų operatorius siųsti pastabas raštu apie reglamento taikymą ir dalyvauti suinteresuotųjų subjektų posėdyje Briuselyje 2015 m. gruodžio 14 d. Tokių veiksmų ėmėsi šios organizacijos: Tarptautinė kruizinių laivų asociacija (CLIA Europe), Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA), Europos neįgaliųjų forumas (EDF), Europos keleivių federacija (EPF) ir Europos jūrų uostų organizacija (ESPO).

(4)

     Žr. Poveikio vertinimo, pateikto Vandens transporto keleivių teisių reglamento pasiūlyme (SEC(2008) 2950), p. 15.

(5)

     Statistinių duomenų knygelė „ES transporto statistiniai duomenys“, Europos Komisija, 2015 m.

(6)

     Ibid.

(7)

     Viena iš keleivinio vandens transporto savybių, palyginti su kitų rūšių kolektyviniu transportu, yra tai, kad didžioji dauguma keleivių keliauja ro-ro keltais kartu su savo automobiliais arba keleivinio autobuso maršrutu.

(8)

     Reglamentas netaikomas:

laivams, sertifikuotiems turėti ne daugiau kaip 12 keleivių;

laivams, kurių įgulą, atsakingą už laivo eksploatavimą, sudaro ne daugiau kaip trys asmenys;

keleivių vežimo paslaugoms, teikiamoms ne ilgesniu kaip 500 m maršrutu į vieną pusę;

ekskursijoms ir pažintiniams turams, išskyrus kruizus;

laivams, kurie yra varomi ne mechaninėmis priemonėmis; taip pat

istorinių keleivinių laivų, suprojektuotų iki 1965 m. ir pastatytų daugiausiai naudojant autentiškas medžiagas, autentiškiems egzemplioriams ir individualioms kopijoms, sertifikuotiems turėti ne daugiau kaip 36 keleivius.

(9)

     2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (OL L 131, 2009 5 28, p. 24).

(10)

     Reglamento (EB) Nr. 392/2009 taikymo sritis skiriasi nuo Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 – jis yra taikomas toms jūrų transporto paslaugoms, kurios nėra įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 1177/2010 (taikomas visiems laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava, arba kai vežimo sutartis buvo sudaryta valstybėje narėje, arba kai įlaipinimo arba išlaipinimo uostas yra už ES ribų), tačiau netaikomas vidaus vandens kelių paslaugoms.

(11)

     2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių (OL L 326, 2015 12 11, p. 1), kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB.

(12)

OL L 163, 2009 6 25, p. 1.

(13)

OL L 138, 1999 6 1, p. 1.

(14)

OL L 188, 1998 7 2, p. 35.

(15)

OL L 364, 2004 12 9, p. 1.

(16)

     Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų, atsakingų už reglamento vykdymo užtikrinimą, sąrašas pateiktas    
http://ec.europa.eu/transport/themes/passengers/maritime/doc/2010_1177_national_enforcement_bodies.pdf.

(17)

     Skaičiai paimti iš nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų veiklos ataskaitų. Jei duomenų nėra (lentelėje nurodyta „nėra duomenų“), tai reiškia, kad toje valstybėje narėje atitinkamais metais nebuvo nė vienos veikiančios nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos arba nebuvo įdiegta sankcijų sistema, kad būtų galima nubausti reglamentą pažeidusius operatorius, arba nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga dar nepaskelbė savo veiklos ataskaitos.

(18)

     Pavyzdžiui, tokie susitikimai įvyko Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

(19)

     Vokietijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės valdžios įstaigos savo ataskaitose nurodė, kad jos jau yra paskelbusios tokias gaires.

(20)

     Apie tokią veiklą pranešė Estijos, Suomijos ir Švedijos nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos.

(21)

     Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės NVUĮ nurodė, kad jos reguliariai tikrina laivus ir terminalus ir vykdo terminalų operatorių tinklalapių stebėseną.

(22)

Žr. 3 išnašą.

(23)

     Informacijos centras „Europe Direct“ yra Komisijos finansuojama tarnyba, kuri teikia nemokamą informaciją ES teisės klausimais piliečiams ir įmonėms. Nuo reglamento taikymo pradžios iki 2015 m. lapkričio 15 d. ji gavo 150 užklausų (tai sudaro tik 0,8 % visų užklausų dėl keleivių teisių), iš kurių daugiau kaip 80 % buvo susijusios su keleivių teisėmis kelionės vėlavimo ar atšaukimo atveju. NVUĮ ataskaitose, nurodančiose keleivių skundų priežastis, matyti, kad skundų, susijusių su nepakankama pagalba ar kompensacija kelionės vėlavimo ar atšaukimo atveju, procentiniai dydžiai yra panašūs ar net didesni.

(24)

     Pavyzdžiui, skundai dėl paslaugų, kurios nepatenka į reglamento taikymo sritį, ir skundai dėl higienos arba dėl paslaugos kokybės.

(25)

     Pavyzdžiui, skundai dėl kompensacijų atšaukus kelionę arba jai užsitęsus dėl oro sąlygų, kurios kėlė grėsmę saugiam laivo eksploatavimui.

(26)

Nors 2013 m. gegužės 21 d. Direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo (OL L 165, 2013 6 18, p. 63) siekiama užtikrinti galimybes naudotis alternatyviomis ginčų sprendimo procedūromis, kad būtų išspręsti sutartiniai ginčai tarp įprastai ES gyvenančių vartotojų ir, be kita ko, ES įsisteigusių prekiautojų transporto sektoriuje.

(27)

     Pavyzdžiui, buvo pareikšta įvairių nuomonių dėl to, kurioms paslaugoms taikomas reglamentas, jei įlaipinimo uostas yra ne ES šalyje, o išlaipinimo uostas yra valstybėje narėje (žr. 2 straipsnio 1 dalies b punktą, kuris turi būti aiškinamas kartu su 3 straipsnio e punktu), arba dėl to, ar vežėjui taikoma prievolė pakeisti maršrutą keleiviams „panašiomis kelionės sąlygomis“ tais atvejais, kai vėluojama suteikti paslaugas arba jos yra atšaukiamos (18 straipsnio 1 dalies a punktas), turėtų būti suprantama kaip galimybė juos nukreipti kitu maršrutu kitos rūšies transportu.

(28)

Žr. 24 išnašą.