EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2016 02 02
COM(2016) 50 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas
Neseniai Europos Sąjungoje ir kitur įvykdyti išpuoliai parodė, kad, kovodama su terorizmu ir vykdydama jo prevenciją, ES turi dirbti visose politikos srityse. Teroristų organizacijoms ir pavieniams teroristams reikalingas finansavimas savo tinklams išlaikyti, naujiems nariams verbuoti, apsirūpinti priemonėmis ir patiems teroro aktams įvykdyti. Todėl atkirtus prieigą prie finansavimo šaltinių, sumažinus galimybę nepastebimai naudoti tas lėšas ir konstruktyviausiai panaudojus bet kokią informaciją apie finansavimo procesą, kova su terorizmu duotų gerų vaisių.
Teroristų finansavimo problema nėra pirmiena. Pagrindiniai jo bruožai, tokie kaip glaudus ryšys su organizuotų nusikalstamų grupių tinklais, žinomi daugelį metų, o ES baudžiamieji įstatymai, policijos bendradarbiavimas ir pinigų plovimo prevencijos bei kovos su juo teisės aktai jau daro didelį poveikį. Tačiau išryškėjo naujos tendencijos, kurias pirmiausia parodo tokios nusikalstamos organizacijos kaip „Da'esh“ ir grįžtančių užsienio teroristų kovotojų vaidmuo.
Šiandienos saugumo uždaviniams spręsti reikia ryžtingų, skubių ir nuoseklių veiksmų: atnaujinti atitinkamus teisės aktus, užtikrinti jų visišką įgyvendinimą, geriau bendradarbiauti ir keistis svarbiausia informacija. Tam reikia veikti ir ES lygmeniu, ir už jos ribų.
Europos saugumo darbotvarkėje pabrėžta, kad reikia priemonių, kuriomis teroristų finansavimo problema būtų sprendžiama efektyviau ir visapusiškiau. Dokumente pabrėžtos sąsajos su organizuotu nusikalstamumu, kuris prisideda prie terorizmo tokiomis formomis, kaip ginklų tiekimas, pajamos iš narkotikų kontrabandos ir skverbimasis į finansų rinkas. Europos saugumo darbotvarkę palankiai įvertino Europos Parlamentas. Idėjai dirbti intensyviau pritarta Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ir 2015 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Tą klausimą 2015 m. gruodžio 14 d. taip pat svarstė Užsienio reikalų taryba, o gruodžio mėn. pradžioje Komisija pateikė Kovos su terorizmu direktyvos pasiūlymą
, į kurį įtraukta nuostata dėl teroristų finansavimo nusikalstamos veikos.
Tarptautiniu lygmeniu vykdomas darbas, ypač tas, kurį atlieka Jungtinės Tautos ir Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF), yra geras pagrindas tolesnei veiklai. JT Saugumo Taryba parodė tvirtą visuotinį sutarimą kovoti su teroristų finansavimu. 2014 m. ji patvirtino tolesnes su teroristų finansavimo kriminalizavimu susijusias prievoles, į kurias atsižvelgdama Europos Taryba priėmė Terorizmo prevencijos konvencijos papildomą protokolą, kurį Komisija pasirašė 2015 m. spalio mėn. Kita rezoliucija, kurią 2015 m. gruodžio mėn. priėmė Saugumo Taryba, skirta konkrečiai „Da'esh“ finansavimui. Ta rezoliucija taip pat pratęstas „Al-Kaidai“ galiojęs sankcijų režimas.
Šiame komunikate pateikiamas veiksmų planas, kaip toliau aktyviau kovoti su terorizmo finansavimu, remiantis galiojančiomis ES taisyklėmis, kad prisitaikytume prie naujų grėsmių ir atnaujintume savo politiką ir praktiką pagal tarptautinius standartus. Be to, yra daug būdų, kaip valstybės narės gali jau dabar geriau pasinaudoti galiojančia sistema.
Nustatytos dvi veiksmų kryptys:
geriau aptikti teroristų organizacijas ir jų rėmėjus, užkirsti kelią jų pastangoms perkelti lėšas ir kitą turtą ir užtikrinti, kad finansiniai srautai, kai įmanoma, padėtų teisėsaugos organams atsekti teroristus ir sulaikyti juos nuo nusikaltimų vykdymo;
toliau naikinti teroristų organizacijų pajamų šaltinius, visų pirma pakertant jų pajėgumą rinkti lėšas.
Tam, kad veiksmai būtų efektyvūs, jie turi būti nukreipti ne vien į pačias teroristų organizacijas, bet ir į šalininkus, tokius kaip užsienio teroristai kovotojai, finansiniai rėmėjai, lėšų rinkėjai ir visi tie, kurie sąmoningai prisideda prie teroristinės veiklos. Tam reikia veikti tiek ES viduje, tiek išorės santykiuose; ypač svarbu pasinaudoti FATF darbu.
Kova su terorizmo finansavimu būtina piliečių saugumo labui. Tačiau tolesni veiksmai, kurie pašalintų galimybes finansuoti teroristus, taip pat gali paveikti piliečių bei įmonių gyvenimą ir ekonominę veiklą visoje Sąjungoje. Laikydamasi geresnio reglamentavimo principų, Komisija atliks poveikio vertinimus, kad parengtų šiame veiksmų plane nurodytas teisėkūros priemones. Komisija išlaikys pusiausvyrą tarp poreikio didinti saugumą ir poreikio saugoti pagrindines teises, įskaitant duomenų apsaugą, ir ekonomines laisves.
1.
Lėšų judėjimo prevencija ir teroristų finansavimo aptikimas
Teroristų tinklai veikia skirtingose šalyse ir labai priklauso nuo pajėgumo finansuoti teroro aktus vienoje šalyje iš bazės kitoje šalyje. Ribojant ir sekant finansines operacijas galima sustabdyti lėšų, kurių teroristams reikia savo veiklai finansuoti, judėjimą, aptikti teroristų tinklus ir atlikti tyrimus po atakų siekiant sučiupti teroristus ir jų rėmėjus.
Finansinių paslaugų inovacijos ir technologijų kaita, nors yra įvairiapusiškai naudingos, suteikia naujų galimybių, kuriomis kartais gali būti piktnaudžiaujama teroristų finansavimui nuslėpti. Naujos finansinės priemonės, tokios kaip virtualiosios valiutos, kelia naujų kovos su teroristų finansavimu problemų. Itin sumanūs nusikaltėliai mikliai imasi naujų formų, jei naudoti esamas tampa pernelyg rizikinga. Novatoriškų finansinių priemonių, pavyzdžiui, virtualiųjų valiutų, atveju būtina sugebėti valdyti su jų anonimiškumu susijusią riziką. Šiuo klausimu ne taip svarbu pačios mokėjimo formos, kiek galimybė jas naudoti anonimiškai. Todėl Komisija jau pradėjo periodinius žinomų ir naujai kylančių grėsmių, susijusių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, vertinimus
. Šis darbas leidžia ES nuolat vertinti ir švelninti kylančią riziką, kuri turi įtakos ir vidaus rinkai, ir ES saugumui.
Dirbant ES lygmeniu ir tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip FATF nustatytos galimos spragos arba trūkumai. Labai svarbiu informacijos, padedančios nustatyti pagrindines sritis, kurios, kaip neseniai paaiškėjo, gali kelti riziką, šaltiniu tapo informacija, kurią tyrėjai surinko po atakų.
Kai reikia aptikti finansiniais sandoriais vykdomą lėšų judėjimą arba nustatyti teroristų ar jų šalininkų tinklus, labai padeda finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP) ir sekimo sistemos, tokios kaip ES ir JAV terorizmo finansavimo sekimo programa (TFSP). Tačiau esami pajėgumai gali būti sustiprinti. Be to, juos reikia naudoti ir sudėtingoms didelio masto operacijoms, ir palyginti nebrangioms teroristinėms operacijoms, kurių poveikis gali būti labai skausmingas. Visoms joms teroristai naudoja naujus mokėjimo būdus, kuriuos sekti sunku. Be to, nepaprastai svarbu reaguoti skubiai, nes šiuolaikinės finansinės paslaugos leidžia teroristams labai sparčiai perkelti lėšas iš vienos vietos į kitą, taigi reikia pagerinti bendradarbiavimą ir finansinės bei teisėsaugos žvalgybos mainus.
1.1.
Skubūs veiksmai, kurių galima imtis naudojantis galiojančia teisine sistema
Kova su teroristų finansavimu gali būti nedelsiant sustiprinta keliais būdais, nekeičiant galiojančios teisinės sistemos:
2015 m. gegužės 20 d. priimta ketvirtoji Kovos su pinigų plovimu direktyva. Jos pirminis tikslas – užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Todėl pirmiausia svarbu ją skubiai perkelti ir įgyvendinti. Komisija ragina valstybes nares sutarti, kad faktinė perkėlimo ir taikymo data būtų paankstinta, kad tai įvyktų ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos. Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms perkelti direktyvą ir įdiegti tarptautinius standartus į nacionalinę teisę.
Komisija intensyviau vykdys Kovos su pinigų plovimu direktyvoje numatytą darbą, kad nurodytų trečiąsias šalis, kurios pinigų plovimo ar kovos su teroristų finansavimu srityje turi strateginių trūkumų. Kaip jau nustatyta Kovos su pinigų plovimu direktyvoje, valstybės narės turi taikyti išsamaus patikrinimo priemones finansinių srautų, ateinančių iš tų į sąrašus įtrauktų šalių ir nukreiptų į jas, atžvilgiu. Komisija šį sąrašą pateiks birželio mėn.
Valstybės narės turėtų gerinti finansinės žvalgybos informacijos mainus tarp ES FŽP ir trečiųjų šalių FŽP, taip pat tarp FŽP ir privačiojo sektoriaus, laikydamosi Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų ir geriausios patirties. Siekdama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, Europos Komisija užmegs ryšius su FŽP Egmonto grupe.
1.2.
Nauji veiksmai, skirti piktnaudžiavimo finansine sistema teroristų finansavimo tikslais problemai spręsti
Komisija pasiūlys iš dalies pakeisti šias Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatas:
Konkretus ES didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašo panaudojimas:
Pagal ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą, kai šalis įrašoma į strateginių trūkumų pinigų plovimo arba kovos su teroristų finansavimu srityje turinčių šalių sąrašą, ES įpareigoti subjektai jau privalo budriau ir atidžiau stebėti su tos šalies ekonominės veiklos vykdytojais sudaromus finansinius sandorius, t. y. taikyti sugriežtintas išsamaus patikrinimo priemones. Tačiau šiuo metu tikslus tų priemonių pobūdis teisės akto tekste nėra aiškiai apibrėžtas. Siekdama tą įpareigojimą paaiškinti, Komisija siūlo įtraukti FATF standartais pagrįstas išsamias nuostatas, kuriomis apibrėžiamos taikytinos konkrečios sugriežtinto išsamaus patikrinimo priemonės ir atsakomosios priemonės. Taip bus užtikrintas išsamaus patikrinimo ir atsakomųjų priemonių koordinavimas ir suderinimas ES lygmeniu siekiant užtikrinti vienodas sąlygas.
Virtualiosios valiutos konvertavimo platformos. Esama rizikos, kad teroristų organizacijos, norėdamos nuslėpti pervedimus, gali juos vykdyti virtualiąja valiuta, nes virtualiųjų valiutų sandoriai yra fiksuojami, tačiau nėra jokio įtartinai veiklai nustatyti skirto pranešimų teikimo mechanizmo, kuris prilygtų tam, kuris yra tradicinėje bankininkystėje. Virtualiosios valiutos šiuo metu ES lygmeniu nėra reglamentuojamos. Pirmiausia Komisija pasiūlys anoniminį valiutos konvertavimą pavesti kompetentingų institucijų kontrolei, išplėsdama Kovos su pinigų plovimu direktyvos taikymo sritį taip, kad ji aprėptų virtualiosios valiutos konvertavimo platformas, ir užtikrins, kad jos būtų prižiūrimos pagal kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktus nacionaliniu lygmeniu. Be to, virtualiosios valiutos konvertavimo platformoms taikydami Mokėjimo paslaugų direktyvos licencijavimo ir priežiūros taisykles, skatintume geresnę kontrolę ir rinkos supratimą. Komisija toliau nagrinės tokią galimybę. Komisija taip pat svarstys, ar aprėpti virtualiosios valiutos mobiliosios piniginės paslaugų tiekėjus.
Išankstinio mokėjimo priemonės (tokios kaip išankstinio mokėjimo kortelės). Teroristai naudojosi išankstinio mokėjimo kortelėmis teroristinių atakų logistikai finansuoti anonimiškai
. Į šį iššūkį reikia reaguoti tinkamai ir subalansuotai, nes išankstinio mokėjimo priemonės taip pat turi socialinės vertės. Išankstinio mokėjimo kortelės suteikia galimybių ekonomiškai pažeidžiamiems ar finansiškai atskirtiems asmenims turėti mokėjimo priemonę, kuri galėtų būti naudojama kaip fizinio atsiskaitymo priemonė (kaip pinigai) ir – dar svarbiau – prekėms ir paslaugoms įsigyti internete. Kai kurie asmenys naudojasi išankstinio mokėjimo kortelėmis mažindami sukčiavimo riziką, kai apsiperka internetu, nes jiems gresia prarasti tik tuos e. pinigus, kurie yra kortelėje. Kai kurios valstybės narės naudoja šias priemones socialinėms išmokoms mokėti. Kai kurie žmonės anonimiškumą, kurį tam tikros išankstinio mokėjimo kortelės suteikia jų turėtojui, laiko privalumu, padedančiu apsaugoti jų privatumą. Anonimiškumas vis aktualesnis internete atliekamų sandorių atveju, tačiau jo siekiama ar juo piktnaudžiaujama ir vykdant neteisėtus veiksmus.
Teroristų finansavimo rizika, kurią kelia išankstinio mokėjimo kortelės, yra iš esmės susijusi su tomis anoniminėmis papildomomis ar nepapildomomis išankstinio mokėjimo kortelėmis, kurios veikia pagal šalies ir tarptautines schemas. Pagrindinis klausimas – kaip spręsti problemas, kurias kelia tokių bendros paskirties kortelių anonimiškumas neatsisakant naudos, kurią šios priemonės suteikia, kai jos naudojamos įprastinėms reikmėms.
Išankstines mokėjimo priemones leidžiančioms įstaigoms jau taikomi ES teisės aktai, įskaitant kovos su pinigų plovimu teisės aktus. Siekdama spręsti nurodytas problemas, Komisija pateiks tolesnius Kovos su pinigų plovimu direktyvos pakeitimus, kuriais pirmiausia galėtų būti naikinamos galiojančios išimtys, tokios kaip ribos, iki kurių identifikacija neprivaloma (konkrečiai, fizinio pardavimo vietose), ir įvedamas reikalavimas nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę, kai išankstinio mokėjimo kortelė aktyvuojama internete. Šiuo metu Komisija svarsto konkrečią tokių priemonių formą, atsižvelgdama į jų poveikį ir proporcingumo poreikį.
Centralizuoti bankų ir mokėjimo sąskaitų registrai ir centrinės duomenų paieškos sistemos. Teisėsaugos institucijos dažnai nurodo, kad turint centralizuotus nacionalinio lygmens registrus, kuriuose surašytos visos vieno asmens turimos sąskaitos, ar kitus lanksčius mechanizmus, tokie kaip centrinės paieškos sistemos, būtų lengviau atlikti finansinius tyrimus, be kita ko, dėl galimo terorizmo finansavimo. Šiuo metu ne visos valstybės narės turi tokį registrą, o ES teisės aktų jų to daryti neįpareigoja. Jei tokie centralizuoti registrai būtų visose valstybėse narėse, finansinės žvalgybos padaliniai gautų tiesioginę operatyvinę pagalbą. Apie tai iš pradžių diskutuota daugelyje valstybių narių platesnės duomenų rinkimo ir saugojimo problematikos kontekste, tačiau pastarojo meto konsultacijos rodo, kad tokia priemonė sulaukia daug didesnio pritarimo.
Todėl Komisija pasiūlys Kovos su pinigų plovimu direktyvos pakeitimais sukurti centralizuotus banko ir mokėjimo sąskaitų registrus arba elektroninių duomenų paieškos sistemas, kad FŽP ir kitos kompetentingos institucijos galėtų gauti informacijos apie banko ir mokėjimo sąskaitas.
Tuo pat metu Komisija svarstys galimybę priimti atskirą nesusijusią teisinę priemonę, kuria prieiga prie tokio centralizuoto banko ir mokėjimo sąskaitų registrų būtų išplėsta. Visų pirma, tokia priemonė leistų susipažinti su tais registrais kitų tyrimų (pavyzdžiui, teisėsaugos tyrimų, įskaitant turto susigrąžinimą ir nusikaltimus mokesčių tvarkai) tikslais ir kitoms institucijomis (pavyzdžiui, mokesčių administratoriui, turto susigrąžinimo tarnyboms, kitoms teisėsaugos tarnyboms, kovos su korupcija institucijoms). Kiekvienai iniciatyvai reikėtų numatyti tinkamas apsaugines priemones, ypač dėl duomenų apsaugos ir prieigos sąlygų.
Geresnis finansinės žvalgybos bendradarbiavimas
Europos saugumo darbotvarkėje išdėstyta keletas veiksmų, kurie palengvintų finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimą. Šių veiksmų įgyvendinimą galima paspartinti įvairiose srityse:
Pirmiausia, FŽP prieigos prie informacijos taisykles suderinti su naujausiais tarptautiniais standartais. FŽP labai padeda nustatyti tarpvalstybines teroristų tinklų finansines operacijas ir aptikti jų finansinius rėmėjus. Šiuo metu tarptautiniuose standartuose pabrėžiama, kad svarbu FŽP suteikti galimybę prieiti prie platesnės informacijos ir pagerinti jų prieigos galimybes (tam tikrose valstybėse narėse ji yra ribojama reikalavimu pirmiau pateikti įtartino sandorio pranešimą). Tai bus padaryta iš dalies pakeitus Kovos su pinigų plovimu direktyvą.
Antra, nustatyti ir šalinti kliūtis, kurios kyla norint gauti atitinkamos informacijos, ja keistis, ją naudoti ir vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą. FŽP platformoje rengiama analitinė apžvalga, kurioje bus nurodyta, kokias praktines prieigos prie informacijos, informacijos mainų bei naudojimo ir operatyvinio bendradarbiavimo kliūtis reikia pašalinti. Rezultatus ketinama pateikti iki 2016 metų pabaigos. Reikėtų tikėtis, kad FŽP glaudžiai bendraus su kitomis teisėsaugos institucijomis. Todėl Komisija taip pat toliau svarstys priemones, kuriomis padėtų FŽP atlikti bendrą tarpvalstybinių atvejų analizę ir rasti finansinės žvalgybos lygį pagerinsiančių sprendimų. Kaip šiuo metu svarstoma tarptautiniu lygmeniu, FŽP gali tekti persiorientuoti nuo įtarimais pagrįstos atskleidimo sistemos į labiau žvalgybine informacija pagrįstą atskleidimo sistemą. Pagal analitinės apžvalgos rezultatus Komisija spręs, ar ir kokių priemonių reikia siekiant spręsti FŽP organizacinio statuso skirtumų problemą ir šalinti bet kokias kliūtis, trukdančias efektyviai bendradarbiauti ir keistis informacija.
Be to, Komisija atlieka viršvalstybinį pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos vertinimą, kaip numatyta Kovos su pinigų plovimu direktyvoje. Reguliariai vertinant riziką atsiranda bendra sistema, kaip aptikti pilkąsias zonas ir reaguoti į kintantį terorizmo finansavimo pobūdį ir į su terorizmo finansavimu susijusią riziką, ir aiškėja švelninamosios priemonės, kurios ir pagrįstos faktais, ir pritaikytos prie realios rizikos. Švelninamąsias priemones gali sudaryti ir rekomendacijos valstybėms narėms (pagrįstos principu „laikytis rekomendacijų arba paaiškinti“) arba naujų ES lygmens politikos iniciatyvų parengimas. Šiame procese ypač didelės reikšmės turės valstybių narių politinis įsipareigojimas dėl švelninamųjų priemonių, kurios bus joms nurodytos tokiose rekomendacijose.
Bendradarbiavimas siekiant atsekti ir užšaldyti teroristų finansavimą
Kitas svarbus kovos su terorizmu baras yra JT sąrašais pagrįstų užšaldymo priemonių veiksmingumo gerinimas. JT sąrašai (bendrieji ir specialieji, kurie skirti konkrečioms organizacijoms, tokioms kaip „Al-Kaida“ ir „Da'esh“) turi būtu taikomi kuo greičiau siekiant padaryti didžiausią poveikį ir sumažinti riziką, kad į sąrašus įtraukti asmenys ir subjektai galės pasiimti lėšas iki ribojamųjų priemonių įsigaliojimo. JT lygmeniu priimtos ribojamosios priemonės, kaip ES teisės dalykas, į ES teisę turi būti perkeltos ES teisės aktais, kuriuose yra tam tikri procedūriniai saugikliai į sąrašus įtrauktiems asmenims ir įpareigojimai Komisijai, kaip ji turi priimti savo sprendimus. Komisija perkelia su „Al-Kaida“ ir „Da'esh“ susijusius JT sąrašus į ES teisę iš dalies pakeisdama 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 881/2002 numatytus sąrašus. Sužinojusi apie naujus 1267 sankcijų komiteto priimtus sąrašus ir atlikusi reikiamą prima facie patikrą dėl tam tikrų esminių procedūrinių garantijų užtikrinimo, Komisija pirma turi atlikti privalomą parengimo, vidaus konsultacijos ir vertimo į visas ES oficialiąsias kalbas procesą, o tada patvirtina ir skelbia Oficialiajame leidinyje. Nuo to momento jie, kaip ES teisės dalykas, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungoje asmenims, finansų įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams. Šiuo metu šis procesas užtrunka apie penkias darbo dienas. Nors procedūra jau buvo racionalizuota, jos trukmė susilaukė FATF kritikos. Tolesni žingsniai ES ir JT lygmeniu (be kita ko, geresnis koordinavimas ir išankstinis keitimasis informacija) padės Komisijai likti nuolat pasirengusiai iškart pradėti procedūras, vos tik patvirtinami nauji sąrašai, ir padės dar labiau paspartinti perkėlimo procesą.
Tokiomis aplinkybėmis Komisija imasi papildomos priemonės: dirba, kad nauji JT sąrašai ES finansų įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams taptų prieinami iškart po naujo JT sąrašo paskelbimo iki perkėlimo ES lygmeniu, o Kovos su pinigų plovimu direktyvoje numatytos išsamaus patikrinimo procedūros galėtų būti pradėtos, kol dar neįsigaliojo ES teisės aktai. Todėl ji rengiasi naujus JT sąrašus įkelti į ES finansinių sankcijų duomenų bazę, kad su jais galėtų nedelsdamos susipažinti ES finansų įstaigos ir ekonominės veiklos vykdytojai. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Komisijos tarnybos dirbs su JT suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos prisidėti prie bendros dalijimosi duomenimis sistemos sukūrimo, kad nauji sąrašai būtų skelbiami bendru atsisiunčiamu formatu, suderinamu su ES duomenų baze. Tai padės ES finansų įstaigoms imtis reikiamų išsamaus patikrinimo procedūrų pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvos reikalavimus siekiant sumažinti riziką, kad turtas bus atsiimtas iki ES teisės aktų įsigaliojimo.
|
Veiksmai
Valstybės narės raginamos:
-paankstinti faktinį ketvirtosios Kovos su pinigų plovimu direktyvos perkėlimą ir taikymo pradžią, kad tai įvyktų ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį.
Kaip numatyta Kovos su pinigų plovimu direktyvoje, Komisija:
-priims ES juodąjį sąrašą, kuriame būtų nurodytos didelės rizikos trečiosios šalys, turinčios strateginių trūkumų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje: ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį;
-paskelbs pranešimą apie supranacionalinį pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos vertinimą ir šiai rizikai šalinti tinkamų priemonių rekomendacijas valstybėms narėms: 2017 m. antrą ketvirtį.
Komisija ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį pateiks teisėkūros procedūra priimamo teisės akto pasiūlymą, kad būtų iš dalies pakeisti tokie Kovos su pinigų plovimu direktyvos punktai:
-griežtesnės išsamaus patikrinimo priemonės ir atsakomosios priemonės didelės rizikos trečiųjų šalių atžvilgiu;
-virtualiosios valiutos konvertavimo platformos;
-išankstinio mokėjimo priemonės;
-centralizuoti bankų ir mokėjimo sąskaitų registrai ir elektroninės duomenų paieškos sistemos:
-finansinės žvalgybos padalinių prieiga prie informacijos ir informacijos mainai.
Komisija imsis tokių iniciatyvų:
-gerins JT užšaldymo priemonių veiksmingumą, tarp kita ko, intensyvindama ES ir JT keitimąsi informacija: ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį;
-stiprins valstybių narių, Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimą dalytis informacija apie ribojamųjų priemonių įgyvendinimo sunkumus ir apie JT sąrašų naujoves, naudojant finansinių sankcijų duomenų bazę: ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį;
-apsvarstys atskiros teisinės priemonės galimybę siekdama suteikti daugiau galimybių pasinaudoti banko ir mokėjimo sąskaitų registrais kitiems tyrimams ir institucijoms, o ne vien tiek, kiek numatyta Kovos su pinigų plovimu direktyvoje: ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį;
-stiprins FŽP bendradarbiavimą tinkamomis priemonėmis: ne vėliau kaip 2017 m. antrą ketvirtį.
|
1.3.
Kitos galiojančią teisinę sistemą papildančios iniciatyvos
Pinigų plovimo nusikalstamų veikų ir sankcijų suderinimas
Teroristai dažnai naudojasi nusikalstamu būdu gautomis pajamomis savo veiklai finansuoti ir naudojasi pinigų plovimo schemomis, kad konvertuotų, nuslėptų ar gautų tokias iš nusikalstamos veiklos gautas pajamas. Todėl sugriežtinta ES kovos su pinigų plovimu teisinė sistema padeda efektyviau kovoti su teroristų finansavimu. Abiejose šios srities FATF rekomendacijose ir Europos Tarybos konvencijoje Nr. 198 dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo raginama pinigų plovimą priskirti nusikalstamoms veikoms, tačiau iki šiol ES teisės aktuose tai nėra padaryta visapusiškai. Visos valstybės narės kriminalizavo pinigų plovimą, tačiau jos jį apibrėžia skirtingai ir už jį taiko skirtingas sankcijas. Šie skirtumai kelia kliūčių tarpvalstybiniam teismų ir policijos bendradarbiavimui kovos su pinigų plovimu srityje ir turi tiesioginės įtakos kovos su teroristų finansavimu veiksmams. Komisija pagal SESV 83 straipsnį pasiūlys direktyvą dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų už pinigų plovimą. Ji tuo siekia įvesti minimalias pinigų plovimo nusikalstamos veikos apibrėžties taisykles, kad apibrėžtis apimtų teroristinius nusikaltimus ir kitus sunkius baudžiamuosius nusikaltimus, ir užtikrinti sankcijų panašumą.
Neteisėto pinigų judėjimo stabdymas
Finansuojant teroristų veiklą dažnai mokama grynaisiais. ES teisės aktais nustatyta kontroliuoti asmenis, iš ar į ES vežančius 10 000 EUR arba didesnę sumą. Komisijos atliktas vertinimas parodė, kad šio reglamento taikymo sritį reikia išplėsti, kad ji apimtų paštu ar krovinių siuntomis gabenamus pinigus, ir leisti valdžios institucijoms imtis priemonių mažesnių grynųjų pinigų sumų atveju, jei kyla įtarimų dėl neteisėtos veiklos.
Taip pat būtų galima imtis ir brangiųjų metalų bei galbūt kitų itin likvidžių aukštos vertės žaliavų kontrolės priemonių. Šiame kontekste taip pat būtų galima svarstyti, ar tikslinga nustatyti galimas viršutines mokėjimo grynaisiais pinigais ribas. Kelios valstybės narės priėmė draudimus mokėti grynaisiais tam tikrą dydį viršijančias sumas.
Teisėsaugos institucijos praneša, kad problemų kyla ne tik dėl grynųjų pinigų apskritai, bet ypač dėl 500 EUR banknotų. Šie banknotai turi didelę paklausą tarp nusikaltėlių, kurie vežioja grynuosius pinigus dėl jų didelės vertės ir mažo tūrio. Komisija šiuo klausimu dirbs su Europos Centriniu Banku, Europolu ir kitais suinteresuotais subjektais.
ES sistemos, leidžiančio atsekti ir užšaldyti teroristų turtą, papildymas
Su terorizmu susijusių asmenų turtui užšaldyti taikomos keli JT režimai. Europos Sąjungoje tokios užšaldymo priemonės dabar paprastai įgyvendinamos pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką ir SESV 215 straipsnį. Sutarties (SESV) 75 straipsnyje taip pat nustatyta, kad tam tikromis sąlygomis galima imtis administracinių priemonių, kad būtų pasiekti su terorizmo prevencija ir kova su terorizmu susiję SESV 67 straipsnio tikslai. Tokių administracinių priemonių tikslas – visoje ES poveikį turinčiomis priemonėmis nutraukti teroristų finansavimą ir atgrasyti jų rėmėjus, tokius kaip lėšų rinkėjai. Tokiomis priemonėmis būtų įtvirtinti bendri užšaldytino turto, atsakingų institucijų, taikytinų taisomųjų ir apsauginių priemonių, konkrečiai, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, standartai. ES jau yra patvirtinusi paveikų turto užšaldymo režimą, atitinkantį su tarptautiniu terorizmu susijusiems asmenims taikomą JT sistemą, o SESV 75 straipsnis yra teisinis pagrindas, kuris gali būti taikomas ir tiems asmenims, kurie susiję su terorizmu, bet nepriklauso JT sąrašuose įrašytoms tarptautinėms grupuotėms.
2013 m. atliekant SESV 75 straipsnio taikymo poveikio vertinimą pirmiausia įvertintos įvairios galimybės, kaip antai, nacionalinį režimą papildantis ES sąrašų sudarymo ir turto užšaldymo režimas, galimybė įpareigoti valstybes nares patvirtinti nacionalinį turto užšaldymo režimą, įvairūs būdai užtikrinti abipusį tokių sąrašų ir užšaldymo nutarimų pripažinimą. Komisija peržiūrės šį vertinimą pagal pastarojo meto permainas ir iššūkius atsižvelgdama į galiojančių turto užšaldymo režimų taikymo sritį, kaip ji apibrėžta pastarojo meto JT Saugumo Tarybos rezoliucijose. Ji apsvarstys pagal 75 straipsnį priimto ES režimo papildomą vertę ir kiek jis papildytų galiojančius ES ir nacionalinio lygmens režimus, atsižvelgdama į poreikį rasti tinkamą pusiausvyrą tarp pagrindinių teisių apsaugos ir efektyvumo. Vertindama pagal 75 straipsnį teroristų turto užšaldymui taikytino ES režimo galimybę, Komisija šiuo metu taip pat svarsto, kokiomis priemonėmis užtikrinti nacionalinių užšaldymo nutarimų abipusį pripažinimą, pavyzdžiui, taikant europinį turto užšaldymo nutarimą.
Be to, saugumo sistemai svarbus abipusis teismo nuosprendžių ir sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimas
. Kovos su terorizmo finansavimu sėkmei reikia įvairių papildomų strategijų. Komisija ne tik svarsto galimybę teroristų turto užšaldymui pagal 75 straipsnį taikyti ES režimą, bet ir sieks, kad terorizmą finansuojantys nusikaltėliai netektų savo turto. Siekiant nutraukti organizuoto nusikalstamumo veiklą, kuria finansuojamas terorizmas, būtina iš tų nusikaltėlių atimti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas yra ne tik sankcija, bet ir prevencinė priemonė. Todėl Komisija nori užtikrinti, kad visi priimti su sunkiais nusikaltimais susiję turto užšaldymo ir konfiskavimo nutarimai būtų kuo labiau vykdomi visoje ES, taikant abipusio pripažinimo principą, nurodytą SESV 82 straipsnyje. Bet kurioje abipusio pripažinimo priemonių iniciatyvoje bus atsižvelgta į asmenų, kuriems taikomi turto užšaldymo ir konfiskavimo nutarimai, pagrindines teises.
Tarptautinių sandorių sekimas pagal ES ir JAV terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimą veikia sklandžiai. Atlikusi poveikio vertinimą, 2013 m. lapkričio mėn. komunikate Komisija priėjo prie išvados, kad sukurti vien į ES orientuotą sistemą (vadinamą terorizmo finansavimo sekimo sistema, arba TFSS), kuri atkartotų TFSP funkcijas, būtų neproporcinga ir papildomos vertės neatneštų. Tačiau vis dėlto būtų tikslinga analizuoti, ar reikia TFSP papildančių mechanizmų, kuriais būtų pašalintos galimos spragos, t. y. kad būtų sekami sandoriai, kuriems netaikomas ES ir JAV TFSP susitarimas (konkrečiai, mokėjimai ES viduje eurais) ir kurių gali būti neįmanoma sekti kitais būdais.
|
Veiksmai
Komisija imsis tokių iniciatyvų:
-pasiūlys teisėkūros procedūra priimamą teisės aktą, kuriuo suderinamos pinigų plovimo nusikalstamos veikos ir sankcijos: ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį;
-pasiūlys teisėkūros procedūra priimamą teisės aktą dėl kovos su neteisėtu grynųjų pinigų judėjimu: ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį;
-svarstys teroristų turtui užšaldymui taikytiną ES režimą pagal SESV 75 straipsnį: baigs vertinimą ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį.
-stiprins nusikaltėlių turto užšaldymo nutarimų ir nutarimų jį konfiskuoti abipusį pripažinimą: ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį;
-svarstys galimybę galiojančią ES ir JAV terorizmo finansavimo sekimo programą papildyti galima europine sistema, pagal kurią būtų sekami sandoriai, kurių neaprėpia minėtasis susitarimas: baigs vertinimą ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį.
|
2.
Koncentravimasis į finansavimo šaltinius
Būdai, kuriais gali būti finansuojamas terorizmas, labai įvairūs. Lėšos gali būti gaunamos piktnaudžiaujant teisėtomis ne pelno organizacijomis, tokiomis kaip labdaros organizacijos, teisėtų įmonių veikla arba aukų rinkimu. Jas taip pat gali sudaryti įplaukos iš nusikalstamos veiklos, valstybinių rėmėjų ir veiksmų žlugusiose valstybėse ir piktnaudžiavimo tarptautine prekybos sistema. Dabartinė „Da'esh“ keliama terorizmo grėsmė išryškino keletą svarbių, kad ir ne naujų, problemų. Finansinių veiksmų darbo grupės nuomone, pirminiai „Da'esh“ pajamų šaltiniai yra neteisėtos įplaukos iš okupuotos teritorijos. Tarp tų šaltinių – bankų plėšimas, turto prievartavimas, naftos verslovių ir perdirbimo įmonių kontrolė, ekonominio turto plėšimas, žmonių grobimas siekiant išpirkos, pinigų kontrabanda ir savanoriški įnašai.
Nors galiojančioje kovos su terorizmo finansavimu sistemoje, kuri apibrėžta JT Saugumo Tarybos rezoliucijose ir perteikta Kovos su terorizmu direktyvos pasiūlyme, įrašytas draudimas suteikti bet kokių ekonominių ar finansinių išteklių į sąrašus įtrauktiems asmenims ir subjektams, vienas iš dabartinių trūkumų yra tas, kad vien galiojančių ES priemonių nepakanka, kad muitinės įstaigos galėtų veikti efektyviai. Teroristai gali pasipelnyti ir neteisėtomis priemonėmis, pavyzdžiui, nuslėpdami prekybinius sandorius, klaidingai nurodydami prekių vertę, pateikdami fiktyvias sąskaitas faktūras ar veždami kontrabanda ir prekiaudami teisėtomis prekėmis. Komisija svarstys, ar reikia aiškaus teisinio pagrindo, kuris leistų (konkrečiai finansinės žvalgybos padaliniams) laikinai sulaikyti prekes ir imtis reikiamų tyrimų.
Žiniasklaidoje nesyk parodyta, kaip „Da'esh“ naikina archeologinius objektus. Daugelis tai laiko karo nusikaltimu prieš kultūros paveldą. Tačiau esama aiškių įrodymų ne tik apie „Da'esh“ padarytą žalą, bet ir apie tai, kad ši organizacija neteisėtai kasinėja archeologinius objektus ir rastas kultūrines vertybes naudoja pajamoms gauti. Iš Irako ir Sirijos neteisėtos išgabentos kultūrinės vertybės gali būti svariu teroristų pajamų šaltiniu. Tais atvejais, kai šios pajamos gaunamos Europos rinkose, aptikus ir nutraukus šią prekybą, teroristinės veiklos finansavimui galėtų būtų suduotas rimtas smūgis.
Šiuo metu iš Irako ir Sirijos neteisėtai išgabentų kultūrinių vertybių prekyba ribojama dviem reglamentais, kurie yra importo kontrolės teisinis pagrindas. Tačiau jie nėra labai veiksmingi. Tie prekybos apribojimai priklauso nuo konkretaus sankcijų režimo pratęsimo ir tėra dalinė priemonė, o muitinei tenka sunki įrodinėjimo pareiga, reikalinga norint nustatyti tokių vertybių kilmę. Siekdama išspręsti kai kurias iš tų problemų, Komisija svarstys platesnį pobūdį turinčias kovos su terorizmo finansavimu iš neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis priemones, kurios būtų nepriklausomos nuo kilmės šalis. Tarp svarstysimų galimybių – kultūrinių vertybių importo į ES sertifikavimo sistemos įvedimas kartu priimant gaires suinteresuotiesiems subjektams, tokiems kaip muziejai ir meno rinka.
Neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais vis labiau pripažįstama dar vienu teroristų ir su jais susijusių veiksmų finansavimo šaltiniu. Komisija netrukus pristatys ES veiksmų planą, kaip užkirsti kelią neteisėtiems finansiniams srautams, susijusiems su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais.
|
Veiksmai
Komisija imsis tokių iniciatyvų:
-pasiūlys teisėkūros procedūra priimamą teisės aktą, kuriuo stiprinami muitinės įgaliojimai, bendradarbiavimas ir terorizmo finansavimo, susijusio su prekyba prekėmis, prevencija: ne vėliau kaip 2017 m. antrą ketvirtį;
-pasiūlys teisėkūros procedūra priimamą teisės aktą neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis stabdyti. ne vėliau kaip 2017 m. antrą ketvirtį;
-priims ES veiksmų planą dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais: ne vėliau kaip 2016 m. pirmą ketvirtį.
|
3.
Išorės dimensija
Atskirti vidaus, viduje išsikerojusį terorizmą ir tarptautinių grupuočių organizuojamą terorizmą keblu dėl paties dabartinės terorizmo grėsmės pobūdžio, nors iki šiol esama grupuočių, kurios veikia tik ES. Visų pirma finansavimas ir apsirūpinimas ginklais dažnai yra tarptautinio pobūdžio.
Todėl ES būtina aktyviai įsitraukti į tarptautinio masto kovą su teroristų finansavimu, visų pirma atitinkamose tarptautinėse organizacijose. ES aktyviai remia JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ir atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų įgyvendinimą. ES taip pat yra aktyvi Pasaulinio kovos su terorizmu forumo (GCTF) dalyvė: GCTF darbas susijęs su kova su terorizmo finansavimu ir yra davęs paskatų G 20 pabrėžti, kad svarbu užkirsti kelią su terorizmu susijusiems finansiniams srautams
.
Komisija yra Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) narė, aktyviai prisidedanti prie grupės veiklos ir prie jos rekomendacijų įgyvendinimo ES. Akivaizdu, kad Finansinių veiksmų darbo grupėje Europai naudinga reikšti tarpusavyje derančias nuomones. Šiame kontekste svarbus vaidmuo tenka atitinkamoms JT ir Europos Tarybos priemonėms, tokioms kaip Europos Tarybos konvencija Nr. 198 dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. Komisija padeda ES valstybėms narėms jas įgyvendinti. Kaip paaiškinta pirmiau, reikėtų ES ir JT reikia geriau keistis informacija apie turto užšaldymą.
Be to, ES labai reikia padėti mūsų partneriams, ypač sutelkiant dėmesį į kaimynines šalis, kurioms grėsmę kelia tos pačios grupuotės, kurios buvo puolusios ES. Kova su teroristų finansavimu galėtų būti viena iš platesnių pastangų remti trečiųjų šalių vyriausybes pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir FATF rekomendacijas siekiant sustiprinti jų pajėgumą kovoti su teroristų finansavimu ir bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir agentūromis
. ES taip pat gali padėti stiprindama šalių partnerių pastangas kovoti su teroristams finansuoti vykdomais sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip neteisėta narkotikų ar šaunamųjų ginklų prekyba.
Tokiomis aplinkybėmis Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis stiprins bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kad teroristiniai subjektai būtų įtraukiami į sąrašus ir juose išliktų, kai trečiųjų šalių kompetentingų nacionalinių institucijų sudaryti sąrašai panaudojami tam, kad teroristiniai subjektai būtų įtraukti į sąrašą ES lygmeniu. Be to, dirbant šį darbą taip pat bus palaikomi ryšiai su trečiosiomis šalimis siekiant suderinti galiojančias ribojamąsias kovos su terorizmu priemones. Dialogas su partneriais kovos su terorizmu klausimais yra efektyviausias būdas tartis dėl ribojamųjų priemonių suderinimo ar įgyvendinimo.
Trečiosioms šalims taip pat galima padėti kovoti su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis ir jos panaudojimu teroristų finansavimo reikmėms. Todėl gali tekti keisti teikiamos pajėgumų stiprinimo paramos prioritetus (pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje) ir skirti ypatingą dėmesį jų kultūros paveldo apsaugai bei padidinti tarptautinį policijos bendradarbiavimą kovoje su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis.
Galiausiai veikti reikia neišleidžiant iš akių bendro vaizdo, nes saugumas yra vienas iš pagrindinių išorės prioritetų. Plačiai sutariama, kad reikia veikti kartu, ir ES turėtų imtis iniciatyvos, kad pasaulinio masto kovos su teroristų finansavimu iniciatyvos būtų efektyvios, o ES priemonės būtų atnaujinamos pagal naujausius pokyčius.
|
Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis:
-pradės projektus, kuriais teikiama techninė pagalba Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims kovai su prekyba kultūrinėmis vertybėmis: ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį;
-stiprins paramą trečiosioms šalims, kad jos atitiktų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų teisinius reikalavimus ir FATF rekomendacijas: vykdoma;
-padės Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims ir Pietryčių Azijos šalims stebėti ir nutraukti terorizmo finansavimą ir užkirsti jam kelią: ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį;
-aktyviau dirbs, kad būtų keičiamasi informacija su trečiųjų šalių partneriais, kad pagal ES kovos su terorizmu autonomines priemones būtų sudaromi ir išlaikomi sąrašai: vykdoma.
|
4.
Tolesni veiksmai
Europos saugumo darbotvarkėje pabrėžta, kad visi subjektai turėtų bendrai prisidėti prie aukšto vidaus saugumo lygio užtikrinimo ES. Veiksmų turi imtis ES institucijos, valstybės narės ir ES agentūros, be to, reikia gerinti atitinkamų institucijų bendradarbiavimą ir ypač keitimąsi informacija. Valstybės narės turėtų naudotis visomis turimomis priemonėmis užtikrindamos spartų sutartų ES veiksmų įgyvendinimą. Komisija taip pat ragina abu įstatymų leidėjus laiku atlikti su būsimais Komisijos pasiūlymais susijusį darbą.
Be to, ES ir valstybės narės, dirbdamos išvien, turi palaikyti glaudesnius ryšius su ES finansų įstaigomis ir ekonominės veiklos vykdytojais, kad suprastų jų sunkumus, kylančius įgyvendinant tarptautinius kovos su teroristų finansavimu standartus, ir įvertintų, kaip politika ir praktika gali būti patobulinta siekiant sparčiai kintančioje aplinkoje šalinti aktualią riziką.
Komisija stebės veiksmų plano įgyvendinimo pažangą ir reguliariai apie ją informuos Europos Parlamentą ir Tarybą.