EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 02 16

COM(2016) 49 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

{SWD(2016) 23 final}

ĮVADAS. SGD NAUDOJIMO IR DUJŲ LAIKYMO GALIMYBIŲ VIDAUS RINKOJE VISAPUSIŠKAS IŠNAUDOJIMAS

Europos Komisijos komunikatu „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ 1 konkrečiai išreiškiamas ES siekis pereiti prie tvarios, saugios ir konkurencingos energetikos sistemos. Šiuo atžvilgiu itin svarbus energijos vartojimo efektyvumas, laikytinas „atskiru energijos šaltiniu“, ir mažaanglių energijos šaltinių, kaip antai atsinaujinančiųjų energijos išteklių, plėtojimas.

Kaip pabrėžiama komunikate „Energetikos sąjungos būklė“ 2 , išlieka ir didelių geopolitinių sunkumų siekiant užtikrinti iškastinio kuro tiekimo saugumą ir tiekimo sistemos atsparumą – visų pirma tai pasakytina apie žaliavas, nuo kurių importo ES labai priklauso. Todėl pagrindinis tikslas ir toliau yra labiau įvairinti ES gamtinių dujų tiekimo šaltinius, ypač atsižvelgiant į tai, kad gavybos pačioje Europos Sąjungoje apimtis artimiausiais dešimtmečiais ir toliau mažės. Su didėjančia priklausomybe nuo importo susijusį pažeidžiamumą galima sumažinti ir užtikrinus, kad dujų sistema išliktų lanksti ir suteiktų galimybę tinkamai reaguoti į tiekimo svyravimus. Šia strategija siekiama išnaudoti su suskystintomis gamtinėmis dujomis (toliau – SGD) ir dujų laikymu susijusias galimybes siekiant paįvairinti ES dujų sistemą, padaryti ją lankstesnę ir taip prisidėti prie pagrindinio energetikos sąjungos tikslo užtikrinti dujų tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tiekimo sistemos atsparumą.

Numatoma, kad per artimiausius kelerius metus pasaulinė SGD tiekimo apimtis smarkiai (50 proc.) išaugs ir dėl to mažės kainos – tai puiki proga ES įgyvendinti savo tikslus, visų pirma siekį užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir tiekimo sistemos atsparumą. Nors iš 2014 m. ES energetinio saugumo strategijos 3 ir Komunikato dėl Europos dujų sistemos atsparumo trumpuoju laikotarpiu 4 aiškiai matyti, kad daugelio valstybių narių dujų rinkos yra brandžios ir likvidžios, keturios Baltijos jūros, Vidurio ir Rytų Europos ir Pietryčių Europos regionų valstybės narės labai priklauso nuo vienintelio tiekėjo ir dėl to yra jautrios tiekimo sutrikimams.

Šios valstybės narės turi skubiai užsitikrinti galimybę naudotis įvairiais energijos šaltiniais. Šiuo atžvilgiu itin daug naudos galėtų duoti šie veiksmai: galimybės gauti SGD užtikrinimas, naudojimasis esamais dujotiekiais, dujų laikymas, pietinio dujų koridoriaus sukūrimas ir likvidžių dujų biržų Viduržemio jūros regione kūrimas. Taip pat labai svarbios energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir mažaangliai energijos šaltiniai, kaip antai atsinaujinantieji energijos ištekliai, o investuoti į SGD arba dujų infrastruktūrą reikėtų apdairiai, kad būtų išvengta priklausomybės nuo konkrečių technologijų pavojaus arba iškastinio kuro infrastruktūros turto nuvertėjimo rizikos.

SGD naudojimas taip pat gali padėti paskatinti konkurencingumą, nes rinkoje išaugtų konkurencija su tarptautiniais tiekėjais. Kai kuriais atvejais tokių pokyčių poveikis gali būti išties didelis, kaip antai Lietuvos atveju.

Siekdama visapusiškai išnaudoti dalyvavimo augančioje tarptautinėje SGD rinkoje galimybes ir tapti tiekėjams patrauklia rinka, ES turi padaryti tris toliau išvardytus dalykus.

Pirma, ji turi užtikrinti, kad būtų išplėtota vidaus rinkai sukurti būtina infrastruktūra ir kad visos valstybės narės turėtų galimybę tiesiogiai arba per kitas valstybes nares dalyvauti tarptautinėse SGD rinkose. Tai ypač aktualu valstybėms narėms, kurios pernelyg priklauso nuo vieno tiekėjo.

Antra, ES turi baigti kurti dujų vidaus rinką, kad būtų siunčiami tinkami kainų signalai – tai būtina tam, kad SGD būtų tiekiamos ten, kur reikia, ir tam, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti reikiamas investicijas į infrastruktūrą.

Trečia, ES didina pastangas glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekdama skatinti plėtoti laisvas, likvidžias ir skaidrias pasaulines SGD rinkas. Tai reiškia, kad turi būti intensyvinami dialogai su dabartiniais bei būsimais tiekėjais ir kitais pagrindiniais SGD vartotojais siekiant pašalinti SGD prekybos pasaulinėse rinkose kliūtis.

SGD naudojimas gali ne tik padidinti saugumą ir konkurencingumą – kai kuriais atvejais tai gali padėti ir sumažinti poveikį aplinkai, o tai dera su ES tvarumo tikslu. Šiuo atžvilgiu svarbiausias – transporto sektorius: SGD bus vis dažniau naudojamos kaip jūrinio kuro alternatyva laivyboje ir kaip dyzelino, naudojamo sunkiesiems krovininiams automobiliams, kaip antai sunkvežimiams, alternatyva. Nedidelio masto SGD naudojimas taip pat gali padėti sumažinti šilumos ir elektros energijos tiekimo poveikį aplinkai, pavyzdžiui, tai pasakytina apie tiekimą atokiose ir (arba) su tinklu nesusietose vietovėse esantiems pramonės subjektams ar kitiems vartotojams, šiuo metu priklausomiems nuo taršesnio iškastinio kuro.

Keičiantis padėčiai dujų rinkose, būtini ir pokyčiai, susiję su ES dujų saugyklomis, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad dujų infrastruktūra būtų naudojamasi kuo optimaliau ir kad sistema būtų tinkamai subalansuota. Siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir atsparumą dideliems tiekimo sutrikimams, labai svarbu turėti pakankamai patikimų dujų saugyklų.

Tačiau, nors dujų laikymas gali padėti užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir tiekimo sistemos atsparumą, šios galimybės, kaip ir SGD naudojimo galimybės, šiuo metu nėra visapusiškai išnaudojamos. Investicijas į dujų saugyklas stabdo kliūtys, mažinančios atskirose valstybėse narėse laikomų dujų tarpvalstybinio naudojimo galimybes, ir nepalankios rinkos sąlygos. Iš dujų laikymo operacijų sunku gauti pelno ir dėl to gali mažėti ne tik ateityje planuojamos investicijos, bet ir dabartiniai laikymo pajėgumai.

Šioje strategijoje, kuria įgyvendinamas Energetikos sąjungos pagrindų strategijoje nustatytas įsipareigojimas ir kuri buvo parengta konsultuojantis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis 5 , išsamiau nagrinėjami nurodyti klausimai ir daromos išvados dėl konkrečių priemonių, kurių gali reikėti imtis.

1.TRŪKSTAMOS INFRASTRUKTŪROS SUKŪRIMAS

SGD infrastruktūra

Per kelis dešimtmečius ES sukūrė labai platų, visą Europą apimantį dujų tinklą. Be didelio pačioje ES išgaunamo kiekio, į šį tinklą jungiamaisiais dujotiekiais patenka ir dujos iš kelių didžiausių pasaulyje dujų tiekimo šaltinių, įskaitant Rusiją, Norvegiją ir Alžyrą.

Šiuo metu ES veikiančių SGD terminalų bendras pakartotinio dujinimo pajėgumas yra pakankamas ir jį dar planuojama didinti 6 . Tačiau šie terminalai nėra optimaliai pasiskirstę visoje ES, ir tai yra vienas iš veiksnių, lemiančių tiekimo pažeidžiamumą tam tikrose valstybėse narėse, kurios beveik ar visai neturi galimybės rinktis dujų tiekėjo. Be to, šiuo metu Europoje veikiančių terminalų panaudojimo lygis pastaraisiais metais buvo palyginti žemas 7 dėl to, kad, padidėjus SGD kainoms Azijoje, SGD tiekėjų dėmesys nukrypo nuo Europos, taip pat dėl konkurencijos su dujotiekiais.

Neoptimalaus SGD terminalų pasiskirstymo problema gali būti išspręsta arba atitinkamose vietovėse pastačius naujų terminalų, arba pagerinus prieigą prie esamų terminalų. Pastačius daugiau jungiamųjų dujotiekių su likvidžiomis dujų biržomis, kuriose prekiaujama esamuose SGD terminaluose laikomomis arba dujotiekiais gaunamomis dujomis, būtų padidintas tiekimo saugumas tose valstybėse narėse, kurios šiuo metu gali naudotis vos keliais tiekimo šaltiniais, ir prisidėta prie tarpvalstybinio rinkų integravimo.

Pagrindinis klausimas kuriant bet kokią naują infrastruktūrą – komercinis perspektyvumas. SGD terminalo komercinis perspektyvumas gali priklausyti nuo galimybės parduoti jame laikomas dujas ne tik nacionalinėje, bet ir kitose rinkose 8 . Investicijų į importo pajėgumą dinamika pasikeitė ir atsiradus plūdriesiems laikymo ir pakartotinio dujinimo įrenginiams (toliau – PLPDĮ), kurie yra ekonomiškai efektyvus sprendimas 9 . Klaipėdos PLPDĮ pavyzdys rodo, kad vien naujo SGD šaltinio atsiradimo rinkoje perspektyva gali paskatinti teigiamus su dujų tiekimo saugumu ir kainų konkurencingumu susijusius pokyčius 10 .

Net ir nestokojant svarių ekonominių argumentų, visgi gali būti susiduriama su investicijų į SGD terminalus ar kitą infrastruktūrą finansavimo sunkumais. Iš principo SGD terminalai turėtų būti finansuojami iš lėšų, gaunamų taikant tarifus, tačiau kai kuriais atvejais investavimo riziką prisiima rinkos dalyviai 11 . Jei tiekimo saugumui itin svarbūs terminalai nėra itin perspektyvūs komerciniu požiūriu, projekto patrauklumą gali padėti padidinti ES lėšos. Kitas ilgalaikio SGD infrastruktūros finansavimo šaltinis galėtų būti Europos investicijų banko paskolos, įskaitant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) teikiamas paskolas. Vis dėlto svarbu apsvarstyti visus su naujais terminalais susijusius ekonominius aspektus ir priimti ekonomiškai efektyviausius sprendimus 12 .

Dujų laikymo infrastruktūra

Bendras dujų laikymo pajėgumas ES pastaruosius 10 metų labai augo ir kartu su alternatyviais lankstumo mechanizmais, kaip antai lankstesne tarpvalstybine prekyba, leidžiamuoju dujotiekio slėgio svyravimu ir gerėjančiomis galimybėmis gauti SGD, tai sudarė sąlygas kai kuriose vietovėse šiek tiek viršyti reikiamą pajėgumą ir sumažinti dujų kainų vasarą ir žiemą skirtumus. Skirtingose ES šalyse esančios dujų laikymo infrastruktūros mastas ir rūšis labai skiriasi priklausomai nuo energijos rūšių derinio, tiekimo portfelio ir geologinės padėties 13 .

Apskritai, pastačius daugiau jungiamųjų dujotiekių ir glaudžiau bendradarbiaujant regioniniu lygmeniu, dujų laikymo galimybė būtų išnaudojama geriau ir veiksmingiau. Be to, kai kurios ES kaimyninės šalys, kaip antai Ukraina, turi didelį dujų laikymo pajėgumą, kuris iš esmės galėtų būti dar padidintas ir prijungtas prie ES dujų tinklo 14 . Jei tą pajėgumą būtų galima panaudoti tiekiant dujas Europos Sąjungai, ji galėtų optimizuoti savo laikomų dujų kiekį.

Nors dabartinis dujų laikymo pajėgumas yra pakankamas, siekiant pagerinti galimybes juo naudotis tarpvalstybiniu ir platesniu regioniniu mastu, tebėra būtini su jungiamaisiais dujotiekiais ir reguliavimu susiję pokyčiai.

SGD terminalų ir dujų laikymo pajėgumų sujungimas su rinkomis

2013 m. priimtu TEN-E reglamentu 15 ir Europos infrastruktūros tinklų priemone nustatyta stabili Europos politikos sistema, pagal kurią, nustatant Europai būtinus projektus ir užtikrinant, kad jie būtų laiku įgyvendinami 16 , teikiama parama ir ES dujų infrastruktūrai (įskaitant dujų perdavimo tinklus, SGD terminalus ir dujų saugyklas).

Siekiant dar geriau įgyvendinti TEN-E politiką, buvo sudarytos regioninės aukšto lygio darbo grupės, daugiausia dėmesio skiriančios regionams, kurie per 2014 m. atliktus ES dujų testavimus nepalankiausiomis sąlygomis buvo pripažinti pažeidžiamais, ir siekiui išspręsti Pirėnų pusiasalio, kaip energetinės salos, problemą 17 . Šios grupės sutarė dėl kelių pagrindinių bendro intereso projektų (BIP), kurie turėtų būti skubiai įgyvendinti pirmenybės tvarka.

SGD naudojimo ir dujų laikymo strategijai svarbi ES infrastruktūra. Trūkstamos jungtys: infrastruktūra, kurią reikia pastatyti ir (arba) labiau išplėtoti, kad SGD terminalai būtų geriau sujungti su vidaus rinka. Mėlynais taškais pažymėti esami SGD terminalai.

SGD naudojimo ir dujų laikymo strategijoje nustatytas projektų, kuriais prisidedama būtent prie šios strategijos tikslų, pogrupis (žr. žemėlapį) 18 . Modeliavimo rezultatai 19 rodo, kad įgyvendinus šiuos pagrindinius BIP būtų panaikinta priklausomybė nuo vienintelio šaltinio ir visoms valstybėms narėms būtų suteikta galimybė gauti SGD arba iš terminalų, arba netiesiogiai 20 – jungiamaisiais dujotiekiais ir (arba) likvidžių dujų biržose. Šie projektai padėtų iš tiesų užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir kainų konkurenciją ES rinkose. Konkrečiau apie šiuos projektus:

Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo darbo grupė (angl. santrumpa – CESEC) nustatė šešis pagrindinius prioritetinius projektus, kurie padėtų užtikrinti galimybę visoms šio regiono šalims gauti SGD dviem pagrindiniais koridoriais, einančiais iš Krko terminalo į rytus ir iš Graikijos į šiaurę; 

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. santrumpa – BEMIP) darbo grupė nustatė šešis pagrindinius prioritetinius projektus, kuriais siekiama prijungti tris Baltijos šalis ir Suomiją prie Europos tinklo, taip užtikrinant galimybę šiame regione gauti SGD ir naudotis saugyklomis;

Pietvakarių Europos aukšto lygio darbo grupė nustatė du projektus, kurie padėtų pašalinti kliūtis ir sujungti regionines rinkas.

Be to, analizių rezultatai nuolat rodo, kad Airija nėra užsitikrinusi pakankamai įvairių tiekimo šaltinių ir kad Kipras ir Malta yra energetinės salos.

ES ir valstybės narės turėtų įsipareigoti siekti skubiai priimti galutinius investavimo sprendimus dėl šių prioritetinių projektų, kuriuos įgyvendinus būtų užtikrinta visos ES galimybė naudotis įvairiais dujų tiekimo šaltiniais. Šis jų žingsnis bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad dujos visiems ES piliečiams būtų tiekiamos patikimai ir prieinama kaina. Su kiekvienu projektu susijusią pažangą ir reikiamus papildomus veiksmus Komisija apžvelgs kasmetinėje Energetikos sąjungos būklės ataskaitoje.

2.DUJŲ VIDAUS RINKOS SUKŪRIMAS: KOMERCINIS, TEISINIS IR REGULIAVIMO ASPEKTAI

Užtikrinimas, kad ES taptų SGD prekybai patrauklia rinka

Kad ES vartotojai galėtų išnaudoti SGD teikiamas įvairinimo galimybes ir kad SGD bent trumpuoju–vidutiniu laikotarpiu būtų išties konkurencinga dujotiekiais tiekiamų dujų alternatyva, reikia sukurti ne tik pakankamą infrastruktūrą, bet ir tinkamai veikiančias bei likvidžias dujų rinkas.

Įgyvendinant dabartinius ES energetikos srities teisės aktus, visų pirma trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir tinklo kodeksus, padaryta didelė pažanga 21 . Toliau įgyvendinant visas nuostatas, turėtų būti sukurta visapusiškai veikianti dujų vidaus rinka.

Esamiems SGD terminalams, kaip ir esamiems dujotiekiams, taikomas trečiasis energetikos dokumentų rinkinys. Nors šiuo rinkiniu siekiama užtikrinti, kad išorės subjektai galėtų lengviau patekti į vidaus rinką, ir prieigos trečiosioms šalims suteikimas jame laikomas reglamentavimo norma, daugeliui SGD terminalų šiuo metu taikoma įpareigojimo teikti prieigą trečiosioms šalims išimtis 22 . Šiuo atžvilgiu nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų:

toliau užtikrinti vienodas sąlygas esamiems terminalams;

sudaryti sąlygas pradėti teikti naujas paslaugas, be kita ko, paslaugas, susijusias su naujomis technologijomis SGD terminaluose;

toliau užtikrinti, kad SGD terminaluose, kuriems taikomos išimtys, būtų taikomi skaidrūs ir veiksmingi rinkos principais pagrįsti pajėgumų paskirstymo mechanizmai, kad į ES dujų rinkas būtų pritraukta naujų dalyvių.

Tiekiamos SGD pereiti iš vienų rankų į kitas Europos rinkose lengviausiai gali likvidžiose dujų biržose, kurios pritraukia daugybę pardavėjų ir pirkėjų ir į kurias dujos patenka iš kelių šaltinių. Šiuo metu rinkos yra pakankamai likvidžios tik nedaugelyje ES valstybių narių 23 . Kitose Europos dalyse rinkos yra daug mažiau išsivysčiusios – Vidurio, Pietryčių ir Pietvakarių Europos regionų dujų rinkos nėra pakankamai likvidžios, ir šie regionai neturi prieigos prie Šiaurės vakarų Europos regiono rinkų. Esama rizikos, kad Vidurio ir Pietryčių Europos regionų šalys praranda galimybę pasinaudoti privalumais, kuriuos teikia prieiga prie tarptautinių SGD rinkų ir konkurencija dujų rinkoje apskritai.

 

Todėl labai svarbu, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis (NRI), imtųsi visų reikiamų veiksmų, kad būtų sukurta dujų vidaus rinka, pašalintos likusios reguliavimo, komercinės ir teisinės kliūtys ir kad šiose rinkose būtų užtikrinta prieiga prie veiksmingai veikiančių regioninių dujų biržų. Kai kuriais atvejais 24 regioninio principo taikymas padėjo šalims pasukti teisingu keliu siekiant pagerinti rinkos veikimą. Siekiant užtikrinti, kad ES taptų SGD prekybai patrauklia rinka, į šias regionines iniciatyvas reikėtų įtraukti ir šioje strategijoje nustatytus prioritetus.

Dujų laikymas vidaus rinkoje

Tai, koks dujų laikymo pajėgumas būtinas, galimybę jį užtikrinti ir tai, kokį vaidmenį atlieka dujų laikymas užtikrinant dujų tiekimo ir energetinį saugumą, daugiausia lemia regioninės aplinkybės. Todėl požiūris į dujų laikymo reguliavimą atskirose šalyse ir regionuose labai skiriasi.

Labai nevienodi ir ES šalyse taikomi dujų perdavimo iš saugyklų ir į jas tarifai. Kai kuriais atvejais tiekėjai turi mokėti du kartus: įleisdami dujas į saugyklą ir jas iš jos išleisdami. Dėl tokių tarifų struktūrų dujų laikymas gali tapti ne toks patrauklus arba, jei taikomi per dideli tarifai, net nekonkurencingas. Todėl dujų perdavimo iš saugyklų ir į jas tarifų klausimas turėtų būti svarstomas rengiant visoje ES taikomus tinklo kodeksus, kad konkuruojančioms lankstumo priemonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos, o tarifų struktūros turėtų atspindėti išlaidas.

Be to, būtina atsižvelgti į technologinius laikymo aspektus, kad naujas saugyklas ir dujų infrastruktūrą ateityje būtų galima naudoti skirtingų rūšių dujoms, įskaitant biometaną ir kitas dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių, laikyti ir perduoti. Tai savo ruožtu turėtų sudaryti palankesnes sąlygas daugiau naudotis biodujų laikymo pajėgumu ir taip palengvinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Tačiau saugyklų operatoriams sunkumų kelia dujų kainų vasarą ir žiemą skirtumo mažėjimas – dėl šios priežasties mažėja dujų laikymo veiklos pelningumas ir ją ima stipriai veikti bet koks išlaidų padidėjimas.

Kad būtų įmanoma išnaudoti visą dujų laikymo, kaip lanksčios priemonės, potencialą ir kad būtų veiksmingai naudojamasi infrastruktūra, reguliavimo institucijos turėtų saugyklų operatoriams leisti ir juos skatinti kurti ir teikti naujas paslaugas, kurias galima lengvai parduoti antrinėse rinkose ir kitose šalyse. Tokiomis naujomis paslaugomis ir susitarimais neturėtų būti diskriminuojami skirtingi saugyklų naudotojai. Operatorių konkurencija padės užtikrinti, kad dujų laikymo paslaugų teikėjai ir jų klientai susiderėtų dėl ekonomiškai efektyviausių jų poreikius atitinkančių sutarčių sąlygų. Kad taip iš tiesų būtų, bus užtikrinta prižiūrint, kad būtų griežtai laikomasi konkurencijos taisyklių.

ES dujų laikymo strategijoje taip pat turėtų būti numatyta geriau sujungti regionines rinkas, nes dar esama neišnaudotų sinergijos energijos vidaus rinkoje teikiamų dujų laikymo galimybių. Norėdamos veiksmingai naudotis saugyklomis, valstybės narės turės glaudžiai bendradarbiauti regioniniu lygmeniu ir konsultuotis su kaimyninėmis šalimis. Sustiprėjus regioniniam bendradarbiavimui bus labiau pasitikima galimybe pasinaudoti už konkrečios valstybės narės teritorijos ribų esančiomis saugyklomis.

Atsižvelgiant į tai, dėl valstybių narių ir regionų bendradarbiavimo pasakytina, kad dujų laikymo ir perdavimo pajėgumo paskirstymas sujungimo taškuose ne visada yra pakankamai suderintas ir dėl to gali kilti perkrovos problemų. Dujų laikymo ir perdavimo pajėgumo paskirstymo sujungimo taškuose procesai turėtų būti tokie, kad operatoriai galėtų rezervuoti pajėgumus vienu metu ir pakankamai iš anksto; tai galėtų padėti optimizuoti naudojimąsi saugyklomis regioniniu lygmeniu. Komisija ragina valstybes nares šiuo klausimu glaudžiau bendradarbiauti ir konsultuotis su kaimyninėmis šalimis.

Veiksmai: Komisija ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą fizinę prieigą prie saugyklų, be kita ko, turint omenyje pajėgumus perdavimo tinkle; Komisija ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis siekiant optimizuoti naudojimąsi saugyklomis regioniniu lygmeniu; Komisija siekia optimizuoti naudojimąsi saugyklomis, prireikus parengdama ir tikslindama tinklo kodeksus.

Dujų laikymo vaidmens užtikrinant dujų tiekimo saugumą optimizavimas

Nors dujų laikymo pajėgumas Europos Sąjungoje yra pakankamas, esama rizikos, kad kai kurios saugyklos turės užsidaryti, jei laikomų dujų kiekis ir toliau mažės. Daugeliu atvejų uždarytų saugyklų būtų techniškai neįmanoma vėl atidaryti, todėl jos būtų uždaromos visam laikui. Šios rizikos esama dėl to, kad rinkoje nėra visapusiškai atlyginama už naudą, kurią tiekimo saugumo atžvilgiu duoda dujų laikymas krizių atvejams 25 . Kai kurios valstybės narės šią problemą sprendžia kaupdamos strategines atsargas ir taikydamos dujų laikymo įpareigojimus. Prie strateginių atsargų priskirtas kiekis visam laikui pašalinamas iš rinkos, o vykdydami dujų laikymo įpareigojimą rinkos dalyviai turi konkrečiai nustatytu laiku, visų pirma žiemą, perduoti į saugyklą laikyti tam tikrą minimalų dujų kiekį 26 .

Tačiau, kad dujų sistemoje nebūtų patiriama nebūtinų išlaidų, kurios sumažintų bendrą dujų konkurencingumą, palyginti su kitais degalais, šioms priemonėms turėtų būti taikomos griežtos sąlygos, išsamiai nustatytos regioninių rizikos vertinimų ataskaitose, regioniniuose prevencinių veiksmų planuose ir regioniniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, kaip siūloma peržiūrėtame Tiekimo saugumo reglamente 27 . Visų pirma valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokios priemonės neigiamai nepaveiktų kitų valstybių narių galimybės užtikrinti dujų tiekimą savo vartotojams arba nacionalinių dujų rinkų vystymosi.

Siekiant užtikrinti, kad visi valstybių narių rinkų dalyviai turėtų galimybę regioniniu lygmeniu naudotis pakankamu dujų laikymo pajėgumu, Komisija stengsis pašalinti likusias – be kita ko, reguliavimo – kliūtis, trukdančias dujų laikymui tapti konkurencinga tiekimo lankstumo priemone, ir užtikrinti, kad regioniniais prevencinių veiksmų planais ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planais būtų sudarytos sąlygos išnaudoti visą dujų laikymo potencialą.

Veiksmai: remdamasi pasiūlytu peržiūrėtu Dujų tiekimo saugumo reglamentu, Komisija ragina valstybes nares regioniniais prevencinių veiksmų planais ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planais užtikrinti efektyvesnį ir veiksmingesnį tarpvalstybinį naudojimąsi saugyklomis; Komisija ragina valstybes nares imtis su šiais planais susijusių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti dujų laikymo galimybę ir prieigą prie saugyklų platesniu regioniniu mastu.

3.ES KAIP TARPTAUTINIŲ SGD RINKŲ DALYVĖ

Tarptautinėse SGD rinkose bręsta esminiai pokyčiai: Australijoje ir Jungtinėse Valstijose iki 2020 m. pradės veikti dideli dujų skystinimo pajėgumai, be to, tikėtina, kad ateityje didelis suskystintų dujų kiekis bus imtas tiekti ir iš kitų šaltinių, įskaitant Viduržemio jūros regioną 28 . Numatoma, kad SGD kainos artimiausiais keleriais metais bus mažesnės nei pastaruoju metu, todėl tikėtina, kad didės ES importo apimtis.

Didesnė ir likvidesnė pasaulinė SGD rinka suteikia naujų galimybių Europos Sąjungai. Tačiau SGD rinkos globalizacija turi ir svarbų užsienio politikos aspektą – kaip viena pagrindinių SGD importuotojų (antra pagal dydį po Japonijos), ES yra labai suinteresuota skatinti visame pasaulyje plėtoti laisvas, likvidžias ir skaidrias SGD rinkas. Šiuo tikslu ES turi glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir dalyvauti tarptautiniuose forumuose, siekdama užtikrinti, kad rinkos dalyviams nebūtų trukdoma (pavyzdžiui, teritoriniais apribojimais) megzti komercinių ryšių ir kad nebūtų ribojama laisvoji prekyba įprastomis rinkos sąlygomis arba išorės sukrėtimų atveju. Siekiant šio tikslo, dvišaliame ir daugiašaliame kontekstuose turėtų būti aktyviai naudojamos Diplomatijos energetikos srityje veiksmų plane aprašytos ES diplomatijos energetikos srityje priemonės, kaip nurodyta toliau pateiktame veiksmų sąraše.

4.TVARUMAS IR SGD, KAIP ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ, NAUDOJIMAS TRANSPORTO IR ŠILUMOS BEI ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SRITYSE

Kaip minėta įvade, SGD kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti šiuo metu aplinkai daromą poveikį, pavyzdžiui, transporto sektoriuje jomis keičiant tokius degalus kaip dyzelinas ar mazutas. SGD naudojimas sunkvežimiams ir laivyboje gali padėti sumažinti įvairių išmetamų teršalų kiekį, o konkrečiai laivybos sektoriuje – padėti įgyvendinti reikalavimus sumažinti sieros ir azoto kiekį jūriniame kure, naudojamame išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose. Abiem atvejais SGD naudojimas gali padėti sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypač jei SGD maišomos su suskystintu biometanu, su sąlyga, kad kuo labiau sumažinamas išmetamas metano kiekis (žr. toliau). Panašias išvadas galima daryti ir dėl nedidelio masto SGD naudojimo šilumos ir elektros energijos tiekimo srityje, todėl ES turėtų ir toliau skatinti daugiau naudoti SGD tais atvejais, kai, laikantis ilgalaikių tvarumo tikslų, jomis pakeičiami taršesni tradiciniai degalai ir kai jos netampa atsinaujinančiųjų energijos išteklių pakaitalu.

Konkretus poveikis aplinkai priklausys nuo įvairių su skirtingais SGD tiekimo grandinės taškais susijusių veiksnių ir kiekvienu atveju turėtų būti vertinamas atskirai. Vienas iš pagrindinių veiksnių (susijusių su dujotiekiais ir su gamtinių dujų naudojimu apskritai) šiuo atžvilgiu yra išmetamas metano kiekis – visų SGD tiekimo įrenginių ar technologijų gamintojai ir operatoriai turėtų siekti kuo labiau sumažinti šį kiekį, taigi ir bendrą su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusį SGD naudojimo poveikį.

Kitas pagrindinis veiksnys – galimybė naudotis alternatyviais mažiau anglies dioksido išskiriančiais energijos šaltiniais ilgą laiką. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo priemonės daugeliu atveju gali būti ekonomiškai labai efektyvūs sprendimai, ir tokios galimybės turėtų būti nuodugniai apsvarstomos priimant bet kokius sprendimus dėl SGD infrastruktūros, visų pirma siekiant išvengti priklausomybės nuo konkrečių technologijų arba turto nuvertėjimo. Daugiau informacijos šiais klausimais pateikiama prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

IŠVADOS

Siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, itin svarbu sukurti likvidžias ir konkurencingas rinkas, kad SGD ir kiti nauji dujų ištekliai galėtų pasiekti rinkas, kurios anksčiau buvo izoliuotos, ir jose konkuruoti. Komisijos atliktos analizės rezultatai rodo, kad visiškai įgyvendinus aukšto lygio darbo grupių nustatytus pagrindinius BIP, bus išspręstos arba bent sumažintos pagrindinės per dujų testavimus nepalankiausiomis sąlygomis nustatytos pažeidžiamumo problemos. Todėl labai svarbu skubiai pastatyti trūkstamas infrastruktūros jungtis ir imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų skatinama plėtoti likvidžias ir konkurencingas rinkas, be kita ko, priemonių, kuriomis būtų užtikrinta galimybė gauti SGD ir skatinama kurti naujas likvidžias dujų biržas Vidurio ir Pietryčių Europos, Baltijos jūros, Pietvakarių Europos ir Viduržemio jūros regionuose.

Vietovėse, kuriose yra tam tinkamos geologinės sąlygos, svarbų vaidmenį išlyginant įprastus dieninius ir sezoninius pasiūlos ir paklausos svyravimus atlieka dujų laikymas. Tačiau tiek įprastomis rinkos sąlygomis, tiek krizių atvejais galėtų būti veiksmingiau ir efektyviau naudojamasi saugyklomis tarpvalstybiniu ir regioniniu lygmenimis. Tai turėtų būti užtikrinta būsimais regioniniais prevencinių veiksmų planais ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planais, rengsimais pagal pasiūlytą peržiūrėtą Dujų tiekimo saugumo reglamentą.

Šiame komunikate nustatytos priemonės yra susijusios su esminiais energetikos sąjungos aspektais ir gali padėti pasiekti tikslą sukurti saugią ir konkurencingą visos ES dujų rinką, tačiau, kad jos būtų įgyvendintos, reikės imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma valstybėse narėse ir regionuose. Komisija kasmetinėje Energetikos sąjungos būklės ataskaitoje apžvelgs pažangą, daromą įgyvendinant šiame komunikate nurodytus strateginius su SGD naudojimu ir dujų laikymu susijusius tikslus, ir prireikus nustatys papildomas priemones.

(1)

 COM(2015) 80.

(2)

 COM(2015) 572.

(3)

 COM(2014) 330.

(4)

COM(2014) 654. 

(5)

Rengdama šią strategiją, Komisija surengė trijų mėnesių trukmės viešas konsultacijas – jų rezultatai išsamiau aptariami prie šio komunikato pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(6)

Lentelė, kurioje nurodytas esamų ir planuojamų SGD terminalų importo pajėgumas, pateikiama Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 skirsnyje (SWD(2016) 23).

(7)

 20 proc., o pasaulinis vidurkis – 33 proc. Taip pat žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą.

(8)

 Puikus to pavyzdys – projektas Krke (Kroatija).

(9)

Dėl mažesnių investicinių sąnaudų ir trumpesnių įgyvendinimo laikotarpių. Visi paskutiniai šeši pastatyti SGD terminalai buvo PLPDĮ.

(10)

 Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 skirsnį.

(11)

 Terminalai, kuriems taikomos išimtys; taip pat žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3 ir 4 skirsnius.

(12)

 Valstybės pagalba iš principo neleidžiama, jei nepakankamas esamos atitinkamos infrastruktūros panaudojimo lygis rodo, kad nauja infrastruktūra nebūtina.

(13)

     Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5 skirsnį.

(14)

     Taip pat žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5 skirsnį.

(15)

Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (OL L 115, 2013 4 25, p. 39–75).

(16)

 Antrasis Sąjungos bendro intereso projektų (BIP) sąrašas patvirtintas 2015 m. lapkričio 18 d. (COM(2015) 8052 final).

(17)

2015 m. dešimties metų tinklo plėtros plane Pirėnų pusiasalis nurodytas kaip vietovė, nepakankamai sujungta su likusia ES ir dėl to neapsaugota nuo kainų svyravimo pasaulinėje SGD rinkoje poveikio.

(18)

 Išsamus projektų sąrašas ir jų aprašai pateikiami Komisijos tarnybų darbinio dokumento 7 skirsnyje.

(19)

 Su SGD naudojimu ir su dujų laikymu susijusio modeliavimo rezultatai ir papildoma bendroji informacija pateikiama Komisijos tarnybų darbinio dokumento 8 skirsnyje.

(20)

 Modeliavimo rezultatai taip pat rodo, kad siekiant užtikrinti laisvą dujų judėjimą visomis kryptimis būtina užbaigti statyti Šiaurės–pietų koridorių Vidurio Europoje.

(21)

 Be to, užtikrinama, kad būtų griežtai laikomasi konkurencijos taisyklių, taip užkertant kelią dujų vidaus rinkos iškraipymams ir didinant tiekimo saugumą.

(22)

 Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 skirsnį.

(23)

Dujų poreikis šiose rinkose sudaro apie 75 proc. bendro ES dujų poreikio (šaltinis: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros duomenys, remiantis tiksliniu dujų rinkos modeliu).

(24)

 Visų pirma Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP), Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo (CESEC) ir Pietvakarių Europos atvejais.

(25)

Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5 skirsnį.

(26)

Daugiau informacijos pateikiama Komisijos tarnybų darbinio dokumento 6 skirsnyje.

(27)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas Nr. 994/2010.

(28)

 Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 skirsnį.