2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/86

Pranešėjas:

Antonello PEZZINI

1.1.

EESRK mano, kad, siekiant sukurti Europos standartizacijos sistemą, gebančią prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios tarptautinės aplinkos ir duoti vis didesnės naudos įmonėms, vartotojams, darbuotojams bei aplinkai, itin svarbu parengti naują viziją.

1.2.

EESRK, kaip pilietinės visuomenės atstovas, ypatingą dėmesį skiria Europos standartizacijos sistemos skaidrumo ir įtraukumo didinimui ir nori, kad jam būtų suteiktas iniciatyvus vaidmuo nustatant strateginę kryptį, įgyvendinant ir įtvirtinant standartus, taip pat remiant standartizavimo kultūrą.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad svarbu stiprinti techninės standartizacijos vaidmenį, siekiant užtikrinti:

1.4.

EESRK palankiai vertina jungtinę viešųjų ir privačiųjų Europos standartizacijos sistemos partnerių standartizacijos iniciatyvą, kuria siekiama apibrėžti bendrą prioritetų nustatymo požiūrį, taikomą plėtojant bendrus veiksmus, skirtus standartų priėmimui modernizuoti ir supaprastinti.

1.5.

Tačiau EESRK yra labai susirūpinęs, kad nepakanka konkrečių įgyvendinimo rekomendacijų ir tam skirtų lėšų, kurios būtinos bendrai novatoriškai vizijai paversti konkrečiomis modernizavimo strategijomis ir veiksmais.

1.6.

Šiuo klausimu EESRK rekomenduoja viešojo ir privačiojo sektorių jungtinei standartizacijos iniciatyvai (1) suteikti struktūrinę ir finansinę paramą pagal bendras „Horizontas 2020“ technologijų iniciatyvas (2), siekiant:

1.7.

EESRK remia Komisijos pastangas sukurti integruotą ir aiškios struktūros sistemą, siekiant įgyvendinti bendrą strategiją, kuri padėtų sumažinti taisyklių ir jų planavimo sistemų susiskaidymą.

1.8.

Todėl EESRK remia geresnę reguliavimo veiksmų strategijos valdymo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į technologijų konvergenciją ir įmonių bei paslaugų skaitmeninimą, taip pat į naujas bei gausėjančias socialinės ir aplinkosaugos srities žinias, ir kuri padėtų dabartiniam techninės standartizacijos komitetui.

1.9.

Europos tarpinstituciniu dialogu standartizacijos klausimais turi būti užtikrinama, kad būtų suteiktas išskirtinis vaidmuo visiems suinteresuotiesiems subjektams. Reikėtų sudaryti nuolatines vertinimo ir iniciatyvines grupes ES institucijose, visų pirma EESRK ir Regionų komitete, atsižvelgiant į SESV 114 straipsnyje numatytą privalomą konsultavimąsi.

1.10.

EESRK nuomone, Europos standartizacijos sistemoje ir kompetentinguose Komisijos generaliniuose direktoratuose būtina stiprinti gebėjimą koordinuotai naudoti techninio standartizavimo priemonę, kuri svarbi atskiriems sektoriams, ypač paslaugų sektoriui.

1.11.

EESRK mano, kad svarbiausia imtis veiksmų ir plėtoti tikrą Europos standartizacijos kultūrą, nuo bazinio švietimo lygio iki politinius sprendimus priimančių asmenų ir tarptautinių susitarimų derybininkų mokymo, įgyvendinant ir remiant ryžtingą Europos informuotumo didinimo kampaniją.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad tikrai novatoriška Europos standartizacijos politika visų pirma turi atitikti piliečių, įmonių ir darbuotojų vartojimo poreikių patenkinimo principą, kad būtų pasiektas aukštas saugumo, kokybės ir veiksmingumo lygis, sukurta daug naujų darbo vietų ir užtikrintas aukštas tarptautinio konkurencingumo lygis, taikant suderintą ir lankstų požiūrį į standartizaciją ir kūrybiškumą (3).

2.1.

Techninė standartizacija yra labai svarbi vidaus rinkos veikimui ir tarptautiniam produktų bei paslaugų konkurencingumui, kaip strateginė priemonė, užtikrinanti prekių ir paslaugų kokybę, veiksmingumą ir saugumą, tinklų ir sistemų tarpusavio sąveikumą, aukštą įmonių, darbuotojų ir vartotojų bei aplinkos apsaugos lygį, taip pat aukštesnį inovacijų diegimo ir socialinės įtraukties lygį.

2.2.

Atsižvelgiant į naujus technologijų pokyčius, politinius prioritetus ir pasaulines tendencijas, ypač paslaugų srityje, taip pat į informacinių technologijų revoliuciją, būtina peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą, kad būtų išlaikyta daugybė jos privalumų, ištaisyti trūkumai ir tinkamai suderinti Europos ir nacionaliniai aspektai, kaip antai inovacijų diegimo laisvė, kūrybiškumas ir techninių bei reguliavimo aspektų tarpusavio sąveika, ir apskritai patenkinti įmonių, vartotojų, darbuotojų ir visos Europos visuomenės poreikiai ir lūkesčiai.

2.3.

EESRK, kaip pilietinės visuomenės atstovas, ypatingą dėmesį skiria Europos standartizacijos sistemos skaidrumo ir įtraukumo didinimui ir nori, kad jam būtų suteiktas vis aktyvesnis vaidmuo nustatant strateginę kryptį, įgyvendinant ir diegiant standartus, taip pat remiant standartizavimo kultūrą, kaip svarbiausią įmonių sėkmės ir ateities kartų veiksnį.

2.4.

EESRK visuomet teigė, kad „greitas, veiksmingas ir įtraukus Europos standartizacijos procesas yra ne tik svarbiausias bendrosios rinkos architektūros ramstis, bet ir svarbiausia Europos integracijos, kurios siekiama strategija „Europa 2020“, priemonė ir, svarbiausia, vienas iš Europos ekonomikos konkurencingumo veiksnių bei inovacijų varomoji jėga“ (4). Būtent todėl reikalingos aiškios ir skaidrios vartotojų bei įmonių, taip pat aplinkos ir visuomenės apsaugos taisyklės.

2.5.

Pagrindiniai bendrieji Europos standartizacijos sistemos tikslai yra padidinti taisyklių ir Europos standartizacijos proceso indėlį į laisvą prekių ir paslaugų judėjimą vidaus rinkoje, siekiant skatinti augimą ir inovacijas, taip pat Europos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą, tuo pačiu užtikrinant aukštą vartotojų, darbuotojų ir aplinkos apsaugos lygį, tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu įgyvendinant platesnio masto, bet greitus, įtraukius ir skaidrius kūrimo procesus, pagrįstus pripažintais kriterijais, pvz., numatytais PPO susitarime dėl techninių prekybos kliūčių ir Reglamente (ES) Nr. 1025/2012.

2.6.

Neseniai EESRK pabrėžė, kad „Europos standartizacijos procesas, dalyvaujant visiems socialiniams partneriams ir suinteresuotiesiems subjektams, turi padėti užbaigti ir papildyti pasaulio ekonomikos procesus“, ir tikisi, kad Europos standartizacijos kultūra darys didesnę įtaką pasaulio standartų rengimo procesams (5), skatinant komunikaciją, suteikiant galimybę lengvai gauti informaciją ir užtikrinant prieinamas kainas.

2.6.1.

Taip pat svarbu išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp standartizacijos ir kūrybiškumo (6) ir užtikrinti galimybę, įskaitant amatininkus ir mažąsias įmones, laisvai pareikšti savo nuomonę ir kurti bei tobulinti produktus ir paslaugas, laikantis pagrindinių taisyklėse nustatytų apribojimų.

2.7.

Europos standartizacija turi atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant produktų ir paslaugų bendrąją rinką ir užtikrinant jos veikimą, palaipsniui ES lygmeniu suderinant nacionalinius standartus, kurie gali sudaryti techninių kliūčių patekti į nacionalines rinkas ir prekiauti ES viduje.

2.8.

Technologijų konvergencija ir visuomenės, įmonių bei viešųjų paslaugų skaitmeninimas padeda mažinti tradicinę takoskyrą tarp bendrosios ir skaitmeninės standartizacijos, kaip aiškiai nurodyta kitoje EESRK nuomonėje (7), todėl numatant ir nustatant standartizacijos prioritetus Komisijoje būtina laikytis nuoseklaus požiūrio.

2.9.

Atsižvelgiant į įvairių ES ūkinės veiklos vykdytojų ir pramonės atstovų išreikštus pageidavimus dėl tarptautinių ISO/IEC standartų, tampa labai svarbu stiprinti Europos standartizacijos sistemą, siekiant užtikrinti su sparčiu, veiksmingu ir įtraukiu Europos standartizacijos procesu suderintus tarptautinius standartus, ypač mažųjų įmonių, vartotojų ir suinteresuotųjų subjektų atstovavimo požiūriu.

2.10.

Aktyvesnis neprivalomų Europos paslaugų standartų rengimas galėtų paskatinti užimtumą bei augimą, kadangi būtų teikiama daugiau tarpvalstybinių paslaugų ir vyktų didesnė rinkų integracija, o tai suteiktų galimybę visapusiškai išnaudoti Europos ekonomikai sektoriaus teikiamas galimybes kartu puoselėjant vietos darbo ir gyvenimo sąlygas ir jų laikantis, taip pat prisidedant prie kliūčių, kylančių naudojantis nacionalinėmis sertifikavimo sistemomis, šalinimo.

2.11.

Atsižvelgdama į sparčią technologijų raidą, vis sudėtingesnes pramonines sistemas ir jų tarpusavio sąveiką, nykstančias ribas tarp produktų, paslaugų ir IRT, Europos Komisija pradėjo jungtinę viešųjų ir privačiųjų Europos standartizacijos sistemos partnerių iniciatyvą ir, kaip ragino EESRK, parengė bendrą viziją ir bendrą procesą, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama įvairioms iniciatyvoms, kad iki 2019 m. pabaigos būtų galima modernizuoti standartų kūrimo procesą, nustatyti prioritetus, šį procesą paspartinti ir supaprastinti, visų pirma imantis šių veiksmų:

3.1.

Europos Komisijos komunikate pateikta vizija ir pridedamas standartizacijos dokumentų rinkinys, kuriuose numatyti Europos standartizacijos sistemos modernizavimo tikslai:

3.2.

Europos Komisija, visų pirma paslaugų sektoriuje, ketina:

3.2.1.

Europos Komisija taip pat siūlo sudaryti palankesnes sąlygas gauti informacijos apie darniuosius Europos standartus gerinant prieigą prie bendro skaitmeninio prieigos punkto, kaip pasiūlyta bendrosios rinkos strategijoje.

4.1.

EESRK dar kartą (8) pritaria, kad būtina skubiai, veiksmingai ir efektyviai modernizuoti Europos standartizacijos sistemą, apie kurią diskutuojama daugiau kaip penkmetį, ir mano, kad reikalinga nauja bendra vizija ir konkretūs veiksmai, kad būtų galima savanoriškai spręsti pasaulines standartizacijos problemas taikant novatorišką bendradarbiavimo procesą, pagrįstą laiku vykdomu standartų kūrimu sparčiai besikeičiančioje technologinėje aplinkoje.

4.2.

EESRK nuomone, standartizacijos procesą reikia pradėti nuo tyrimų ir kūrimo etapų imantis bendro reguliavimo bei išankstinio reguliavimo priemonių ir stiprinant Europos standartų perkėlimo į tarptautinį lygmenį mechanizmus, pasitelkiant pramonės ir MVĮ atstovų, vartotojų, socialinių partnerių, aplinkosaugininkų ir atitinkamų pilietinės visuomenės veikėjų paramą.

4.3.

EESRK mano, kad, siekiant nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu imtis veiksmingų ir efektyvių Europos standartizacijos sistemos modernizavimo priemonių, nurodytų jungtinės standartizacijos iniciatyvos bendrajame dokumente, visų pirma reikia:

4.3.1.

Todėl EESRK siūlo sukurti jungtinėje standartizacijos iniciatyvoje pasirinkta kryptimi paremtą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvą pagal programos „Horizontas 2020“ jungtinę technologijų iniciatyvą (JTI), jai skirti pakankamai lėšų ir parengti aiškios struktūros strategijų bei prioritetų nustatymo sistemą.

4.4.

EESRK taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant Standartų komiteto ir pagirtinų jungtinių standartizacijos iniciatyvų, trūksta tvirtos ir novatoriškos prioritetų derinimo struktūros tiek įvairių ES politikos krypčių ir jas įgyvendinančių generalinių direktoratų, tiek planavimo priemonių požiūriu.

4.4.1.

Todėl EESRK mano, kad reikia naujo valdymo organo, kuris rengtų ir stebėtų standartizavimo veiksmų strategijas, apimančias įvairius standartizacijos aspektus – mokslinius ir technologinius, socialinius ir aplinkos, ir padėtų dabartiniam techninės standartizacijos komitetui.

4.4.2.

Komitetas, atsižvelgdamas į 2015 m. skubius Tarybos parašymus, mano, kad siekiant skubiai veiksmingai modernizuoti ir gerinti Europos standartizacijos sistemą negalima taikyti įprastinio veiklos modelio. Europos struktūrinis tarpinstitucinis dialogas standartizacijos klausimais turi užtikrinti aktyvų išskirtinį atstovaujamųjų institucijų, visų pirma Regionų komiteto ir EESRK, vaidmenį atsižvelgiant į SESV 114 straipsniu joms suteiktą privalomo konsultavimosi įgaliojimą.

5.1.

Greitai ir laiku rengiami Europos techniniai standartai. Kalbant apie visiems tinkančio modelio (angl. one size fits all), kuriuo siekiama sumažinti stebėsenos proceso trukmę ir pašalinti trūkumus, taikymo greitį ir susijusius sunkumus, esama skirtingų interesų. Proceso savalaikiškumas išlieka svarbesnis nei greitis, jeigu jis gali sutrukdyti pasiekti sutarimą.

5.2.

Parama Europos įmonių konkurencingumui. Pašalinti kliūtis MVĮ dalyvauti standartų kūrimo ir taikymo procesuose; stiprinti standartizacijos ir inovacijų bei tyrimų projektų ryšius, be kita ko, vykdant veiksmus, kuriais stiprinami mažųjų įmonių pajėgumai.

5.3.

Parama ES teisės aktams ir politikai. Vis didėja poreikis nustatyti normatyvus ES teisės aktams ir politikai remti, kad būtų pasiekti reikiami standartai, todėl būtina geriau koordinuoti įvairių dalyvių ir suinteresuotųjų subjektų ryšius.

5.4.

Geresni gebėjimai numatyti. Numatant Europos standartizacijos procesus būtina gerinti gebėjimą laiku reaguoti į konkrečius standartizacijos numatymo poreikius siekiant išvengti, kad nacionaliniai standartai nesumažintų visapusiško Europos standartizacijos sistemos veiksmingumo.

5.5.

Įtraukumas. Būtina gerinti pilietinės visuomenės dalyvių ir mažesnių organizacijų gebėjimą atstovauti imantis mažųjų įmonių pajėgumų didinimo veiksmų. EESRK jau yra pabrėžęs, kad svarbu sudaryti palankesnes galimybes MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims dalyvauti standartizacijos procese, taip pat reikia atidžiai stebėti pagrindinių standartizacijos proceso veikėjų veiksmus, siekiant stiprinti Europos standartizacijos sistemos įtraukumo aspektą (10). III priede nurodytoms organizacijoms reikia užtikrinti specialų nario ar partnerio statusą ir nustatyti aiškias teises bei pareigas, ypač teisę pareikšti nuomonę.

5.6.

Europos standartų rėmimas pasaulio lygmeniu. Būtina stiprinti mažųjų įmonių, vartotojų ir aplinkos apsaugos srities atstovų poveikį, gebėjimą atstovauti, kompetenciją ir nuoseklumą, ypač Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO), Tarptautinėje elektrotechnikos komisijoje (IEC), Transuraninių elementų institute (ITU) ir daugiašalėse organizacijose, taip pat sudarant laisvosios prekybos susitarimus.

5.7.

Valdymas. Būtina:

5.8.

Daugiametė finansinė parama. Būtinas finansinio paketo daugiametis pagrindas ne tik moksliniams tyrimams prieš vykdant standartizavimą ir bendrą standartizavimą (11), mokslo ir visuomenės, socialinių ir humanitarinių mokslų srities veiklai, sąmoningumo ugdymui ir plataus masto standartizavimo kultūros puoselėjimui, bet ir siekiant paremti strategijas ir konkrečius standartizavimo bandomuosius projektus pažangiausiose srityse pasitelkiant bendrą finansavimą pagal programos „Horizontas 2020“ bendrą ir reglamentavimo sistemą.

5.9.

Ateities strategijos ir struktūros. Reikia atlikti būsimų tarptautinių standartų poveikio Europos rinkai analizę, taip pat perspektyvų atskiruose sektoriuose ir sąveikos tarp sektorių analizę. Reikia atlikti reguliarius vertinimus ir priimtų priemonių taikymo veiksmingumo tolesnį stebėjimą, pasitelkiant atitinkamus institucijų mechanizmus, kaip antai EESRK nuolatinė standartizacijos grupė ir panašūs Regionų komiteto bei Europos Parlamento struktūriniai padaliniai.

5.10.

Standartizacija kaip ES politikos priemonė. Visose ES politikos srityse Europos standartizacijos sistemoje ir kompetentinguose EK generaliniuose direktoratuose reikia stiprinti gebėjimą įgyvendinti ir koordinuotai naudoti atitinkamą techninio standartizavimo priemonę atskiriems sektoriams.

5.11.

Struktūrinis tarpinstitucinis dialogas. EESRK nuomone, ši priemonė turi būti visiškai sąveiki ir aktyviai taikoma pasitelkiant nuolatines Europos institucijų grupes, dalyvaujant Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui nuo pat programavimo pradžios atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus, ypač SESV (12) EESRK suteiktus įgaliojimus vidaus rinkos, kurios neatsiejama dalis yra standartizacija, srityje.