Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

Šveicarijos franko palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės

(Su pirkimo ir pardavimo kainų skirtumu susijęs pažeidimas)

(AT.39924)

(2015/C 72/09)

2013 m. liepos 24 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pradėjo bylos prieš „The Royal Bank of Scotland Group plc“, „The Royal Bank of Scotland plc“, UBS AG, „JPMorgan Chase & Co.“, „JPMorgan Chase Bank, National Association“, „Credit Suisse Group AG“, „Credit Suisse International“ ir „Credit Suisse Securities (Europe) Limited“ (toliau – „JPMorgan“) (kartu toliau – Šalys) nagrinėjimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (2) 11 straipsnio 6 dalį.

Pasibaigus diskusijoms dėl susitarimo ir Šalims pateikus susitarimo pareiškimus pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 (3) 10a straipsnio 2 dalį, 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą, kuriame nurodė, kad Šalys 2007 m. gegužės 7 d.–2007 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu darė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą.

Pažeidimas yra susijęs su trumpalaikėmis ne biržos Šveicarijos franko palūkanų normų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių išpirkimo terminas iki 24 mėnesių (toliau – ST OTC CHIRD). Šalys susitarė trečiosiomis šalimis pateikti didesnius nustatyto dydžio skirtumus tarp atitinkamų ST OTC CHIRD pirkimo ir pardavimo kainų, o prekiaujant tarpusavyje taikyti mažesnius pirkimo ir pardavimo kainų skirtumus. Taip bendradarbiaujant pirmiausia siekta sumažinti pačių Šalių sandorių sąnaudas ir palaikyti tarpusavio likvidumą, kartu siekiant trečiosioms šalims taikyti didesnius skirtumus, kad Šalys gautų pelno. Antra, Šalys siekė bloginti kitų rinkos dalyvių galimybes konkuruoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip jos.

Atitinkamuose Šalių atsakymuose į prieštaravimo pareiškimą buvo patvirtinta, kad joms skirtas prieštaravimo pareiškimas atitiko jų susitarimo pareiškimų turinį.

Vadovaudamasis Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu, išnagrinėjau, ar Šalims skirtas sprendimo projektas yra susijęs tik su prieštaravimais, dėl kurių Šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę, ir priėjau prie teigiamos išvados.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad Šalys nesikreipė į mane su prašymais ar skundais (4), manau, kad Šalims buvo suteikta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) 16 ir 17 straipsnius.

(2)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(3)  2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius (OL L 123, 2004 4 27, p. 18).

(4)  Pagal Sprendimo 2011/695/ES 15 straipsnio 2 dalį kartelio bylos šalys, kurios pradeda diskusijas dėl susitarimo pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnį, gali bet kuriuo susitarimo procedūros etapu kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną, kad būtų užtikrintas veiksmingas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Taip pat žr. Komisijos pranešimo 2008/C 167/01 dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose (OL C 167, 2008 7 2, p. 1) 18 punktą.