15.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 417/36

—

strategijos „Europa 2020“ tikslą švietimo srityje – mokyklos nebaigusių asmenų vidurkį Europoje (1) ne vėliau kaip 2020 m. sumažinti iki mažiau nei 10 % (2);

—

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (3);

—

2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos įgyvendinimo bendrą ataskaitą (4),

—

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (5);

—

2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (6);

—

Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai (7);

—

2011 m. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (8), ypač pridėtą politikos sistemą ir joje pateiktą raginimą užtikrinti, kad valstybės narės iki 2012 m. pabaigos patvirtintų išsamias strategijas mokyklos nebaigimo srityje, kurios apimtų prevencines priemones, intervencines priemones ir kompensacines priemones;

—

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo (9);

—

2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (10);

—

2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą,

—

pirmininkaujančio Liuksemburgo 2015 m. liepos 9–10 d. Liuksemburge surengtą simpoziumą Nenukrypti nuo kurso – mokyklos nebaigimo klausimo sprendimas ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimas, į kurį susirinko politikos formavimo, mokslinių tyrimų ir praktinės srities atstovai iš visos ES, kad apsvarstytų šią svarbią teminę sritį;

—

pirmininkaujančio Liuksemburgo 2015 m. rugsėjo 10–11 d. Liuksemburge surengtą konferenciją Įvairovė ir daugiakalbystė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje;

—

2013 m. strateginės programos „ET 2020“ teminės darbo grupės galutinę ataskaitą dėl mokyklos nebaigimo ir 2015 m. Mokyklų politikos darbo grupės politikos gaires;

—

„ET 2020“ teminės darbo grupės 2014 m. ataskaitą dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, kurioje pateikiami pagrindiniai kokybės sistemos šioje srityje principai,

1.

Mokyklos nebaigimą paprastai lemia įvairūs dažnai tarpusavyje susiję asmeniniai, socialiniai, ekonominiai, kultūriniai, švietimo, su lytimi susiję ir su šeima susiję veiksniai, ir jis yra susijęs su susikaupusiomis kliūtimis, kurios dažnai atsiranda ankstyvoje vaikystėje. Prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenančiose grupėse šis reiškinys yra labiau paplitęs, o tam tikrų grupių, pavyzdžiui, migrantų kilmės vaikų (įskaitant neseniai atvykusius migrantus ir užsienyje gimusius vaikus), romų vaikų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų atveju, mokyklos nebaigusių asmenų skaičius itin neramina.

2.

Švietimo sistemų struktūra ir kokybė taip pat turi didelės įtakos besimokančiųjų dalyvavimui ir mokymosi rezultatams, o tam tikri sisteminiai veiksniai gali turėti neigiamos įtakos mokymosi pažangai. Be to, tokie veiksniai, kaip nepalankios sąlygos mokykloje, smurtas ir patyčios, mokymosi aplinka, kurioje besimokantieji nesijaučia gerbiami ar vertinami, mokymo būdai ir programos, kurie ne visada gali būti patys tinkamiausi, nepakankamas besimokančiųjų rėmimas, profesinio rengimo ir orientavimo trūkumas arba prasti mokytojų ir mokinių santykiai, gali paskatinti besimokančiuosius per anksti mesti mokslus.

3.

Vis labiau įvairėjančioms visuomenėms būtina, kad tiek švietimo, tiek ne švietimo srities suinteresuotieji subjektai skubiai imtųsi įtraukių ir koordinuojamų atsakomųjų priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti tokias bendras vertybes, kaip tolerancija, tarpusavio pagarba, lygios galimybės ir nediskriminavimas, taip pat būtų siekiama skatinti socialinę integraciją, kultūrų tarpusavio supratimą ir bendrumo jausmą.

4.

Siekiant užkirsti kelią marginalizacijai ir socialinei atskirčiai, taip pat sumažinti ekstremizmo ir radikalėjimo pavojų, itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis turėtų lygias galimybes gauti kokybiško įtraukiojo švietimo paslaugas (13) ir galėtų išnaudoti visą savo potencialą nepriklausomai nuo asmeninių, su šeima ar su lytimi susijusių veiksnių, socialinės ir ekonominės padėties ir gyvenimo patirties.

5.

Vidurinio išsilavinimo įgijimas arba profesinio rengimo ir mokymo baigimas paprastai laikomas būtiniausia teisės mokytis toliau sąlyga siekiant iš švietimo sistemos sėkmingai pereiti į darbo rinką, taip pat būti priimtam į kitus švietimo ir mokymo etapus. Kadangi mokyklos ir profesinio regimo nebaigę asmenys susiduria su didesniu nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties pavojumi, investicijos į paramą jaunimui siekiant išsilavinimo gali padėti išsivaduoti iš nepritekliaus rato ir sustabdyti skurdo bei nelygybės perdavimą iš kartos į kartą.

1.

Aktyviai įgyvendinti 2011 m. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, visų pirma:

2.

Remiantis ES mokyklos nebaigimo rodikliu išnagrinėti galimybes sukurti ar išplėsti nacionalines duomenų rinkimo sistemas, kuriose būtų reguliariai renkama įvairi informacija (14) apie besimokančiuosius, visų pirma tuos, kuriems gresia rizika, ir mokyklos nebaigusius asmenis. Tokios sistemos, apimančios visus švietimo ir mokymo lygius bei rūšis ir visapusiškai atitinkančios nacionalinės teisės aktus duomenų apsaugos srityje, galėtų:

3.

Kai aktualu, apsvarstyti galimybę nustatyti platesnio užmojo nacionalinius tikslus mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo srityje, ypač jei nustatyti tikslai jau yra pasiekti.

4.

Nustatyti tas mokyklas ar mokymosi aplinkas, kuriose gresia didelė mokyklos nebaigimo rizika ir dažnai pasitaiko nepalankios padėties dėl išsilavinimo stokos atvejų, ir kuriose gali būti skiriama papildomos paramos ar išteklių.

5.

Prireikus vykdyti švietimo sistemų reformas, atsižvelgiant į visą švietimo ir mokymo spektrą, įskaitant neformalųjį mokymąsi ir pripažįstant darbo su jaunimu vaidmenį, siekiant stiprinti struktūrinį, pedagoginį, mokymo programų ir profesinės karjeros tęstinumą, palengvinti pereinamuosius procesus, spręsti segregacijos ir nelygybės švietimo sistemose problemas ir propaguoti priemones, kuriomis būtų remiama besimokančiųjų pažanga ir mokymosi rezultatai, o besimokantieji motyvuojami užbaigti mokymąsi.

6.

Užtikrinti bendras lygias galimybes naudotis prieinamomis aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros metu susiformavę pažintiniai ir nepažintiniai gebėjimai gali padėti vaikams išnaudoti visą savo potencialą ir suteikti jiems gyvenimo ir sėkmingo mokymosi pagrindus. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros struktūros taip pat turėtų skatinti veiksmingai išmokti dėstomosios (-ųjų) kalbos (-ų), atsižvelgiant į kultūrų ir kalbų įvairovę. Bendrumo jausmo ugdymas ir tvirtų bei patikimų santykių užmezgimas jau ankstyvame amžiuje yra itin svarbūs tolesniam vaikų mokymuisi ir raidai.

7.

Skatinti ir propaguoti bendrus (visos mokyklos lygmens) požiūrius į mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimą vietos lygmeniu, pavyzdžiui:

8.

Skatinant didelius visų mokinių lūkesčius ir galimybes siekti įgyti pagrindinių gebėjimų bei žinių, kurios jiems bus itin naudingos ateityje, išnagrinėti galimybę taikyti labiau asmeniniams poreikiams pritaikytus, į besimokančiuosius orientuotus mokymo ir mokymosi būdus, be kita ko, pasitelkiant skaitmeninius išteklius, taip pat taikant įvairius vertinimo metodus, pavyzdžiui, ugdomąjį vertinimą (15).

9.

Tinkamai atsižvelgiant į įstaigų autonomiškumą, užtikrinti, kad pradinio mokytojų rengimo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo metu mokytojai, dėstytojai, mokyklų vadovai, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros specialistai bei kiti darbuotojai įgytų gebėjimų, kompetencijų ir pagrindinių žinių, kurių reikia norint suprasti ir spręsti su nepalankia padėtimi dėl išsilavinimo stokos ir galimais rizikos veiksniais susijusias problemas, kurios gali lemti nedalyvavimą arba mokyklos nebaigimą. Tokie gebėjimai, kompetencijos ir žinios galėtų apimti, pavyzdžiui, klasių ir įvairovės valdymo strategijas, santykių stiprinimą, konfliktų sprendimą, patyčių prevencijos būdus, profesinį rengimą ir orientavimą.

10.

Užtikrinti, kad visiems besimokantiesiems būtų prieinamas profesinis rengimas ir orientavimas, lankstesni būdai ir bendrajam ugdymui lygiavertis aukštos kokybės profesinis rengimas ir mokymas.

11.

Suteikti galimybę visiems jaunuoliams, kurie nebaigė mokyklos, pasinaudoti aukštos kokybės „antrosios galimybės“ programomis ir kitomis galimybėmis grįžti į bendrojo švietimo sistemą, ir užtikrinti, kad visos šiomis priemonėmis įgytos žinios, gebėjimai ir kompetencijos, įskaitant įgytas neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, būtų patvirtintos pagal 2012 m. Tarybos rekomendaciją (16).

1.

Maksimaliai išnaudoti pagal strateginę programą „ET 2020“ ir atvirąjį koordinavimo metodą teikiamas galimybes, įskaitant galimybę stiprinti tarpusavio mokymąsi ir prireikus užsakant mokslinių tyrimų ir studijų atlikimą, siekiant stiprinti įrodymais grindžiamos politikos formavimą ir plėtoti bei skleisti sėkmingos politikos įgyvendinimo praktikos pavyzdžius.

2.

Pasinaudoti ES priemonėse, pavyzdžiui, programoje „Erasmus+“, Europos socialiniame fonde ir Europos strateginių investicijų fonde (17) numatytomis finansavimo galimybėmis, kad būtų remiamos priemonės, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, kurios būtų išsamios politikos dalis, ir skatinti bendradarbiavimą mokyklose ir šalia jų.

3.

Tęsti veiksmingiausios bendradarbiavimo praktikos mokyklose ir vietos lygmeniu, kuriuo siekiama pagerinti nepalankią padėtį dėl išsilavinimo stokos, sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir užtikrinti įtraukesnį švietimą, pavyzdžių nustatymą atliekant mokslinius tyrimus ir vykdant tarpusavio mokymąsi. Užtikrinti platų tokios praktikos skleidimą tarp mokyklų specialistų ir suinteresuotųjų subjektų, visų pirma pasitelkiant iniciatyvos „eTwinning“ bendruomenę ir Mokymosi mokyklose sąsają.

1.

Toliau stebėti pokyčius valstybėse narėse, skleisti informaciją apie šiuos pokyčius ir reguliariai teikti ataskaitas dėl pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo ir valstybių narių strategijų ar lygiavertės integruotos politikos mokyklos nebaigimo srityje įgyvendinimo Europos semestro procese bei ataskaitų pagal strateginę programą „ET 2020“ teikimo susitarimų įgyvendinimo, be kita ko, pasitelkiant Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį.

2.

Toliau plėtoti bendradarbiavimą su mokslo darbuotojais, valstybėmis narėmis, atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, tinklais ir organizacijomis siekiant remti nacionalinės ir ES politikos mokyklos nebaigimo srityje įgyvendinimą.

3.

Stiprinti bendradarbiavimą šioje teminėje srityje su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, EBPO, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

4.

Priminti, kad atliekant planuojamą programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio peržiūrą svarbu ir toliau daug dėmesio skirti įtraukiajam švietimui ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimui.

—

amžių, kurio sulaukus nutraukiamas mokymasis ir nebelankomi mokymo kursai;

—

mokyklos nebaigimo ir pamokų praleidinėjimo sąsajas;

—

su mokyklos nebaigimu susijusius skirtumus pagal lytį, mokymosi rezultatus ar įgytą išsilavinimą;

—

socialinę ir ekonominę padėtį arba panašius veiksnius, pavyzdžiui, informaciją apie aplinką kaimynystėje;

—

besimokančiųjų kilmę ir (arba) gimtąją kalbą.