27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/8

1.

strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdines iniciatyvas, kuriose pabrėžiama, kad reikia suteikti jaunimui būtinus gebėjimus bei kompetencijas ir spręsti aukšto jaunimo nedarbo lygio Europoje problemą, taip pat strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros apibendrinamąją ataskaitą (1), kurioje tarp pagrindinių šios ataskaitos rezultatų minimas vertingas sporto sektoriaus, kaip socialinės sanglaudos ir įtraukties priemonės, vaidmuo;

2.

2014–2017 m. Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (2), kuriame pabrėžiamas svarbus sporto indėlis siekiant bendrų strategijos „Europa 2020“ tikslų, kadangi šis sektorius gali labai prisidėti siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Vienoje iš trijų darbo plano temų, kurioms teikiamas prioritetas, „Sportas ir visuomenė“, pabrėžiamos sporto sąsajos su užimtumu, švietimu ir mokymu;

3.

2006 m. liepos 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl neformalaus ir neinstitucinio mokymosi Europos jaunimo reikalų srityje vertės pripažinimo (3), kurioje pabrėžiama, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta gali padėti jauniems žmonėms įgyti papildomų žinių, gebėjimų bei kompetencijų ir prisidėti prie jų asmeninio tobulėjimo, socialinės įtraukties ir aktyvaus pilietiškumo, tokiu būdu gerėja jų įsidarbinimo galimybės; ir kad tai turėtų labiau pripažinti ir deramai vertinti darbdaviai, formaliojo švietimo struktūros bei visa pilietinė visuomenė;

4.

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (4), kurioje nustatomos galimybės ir mechanizmai, kaip sudaryti galimybes tam, kad neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytos žinios, gebėjimai ir kompetencijos turėtų didelės įtakos įdarbinimo galimybių ir judumo gerinimui, taip pat mokymosi visą gyvenimą motyvacijos didinimui.

5.

dalyvavimas mėgėjiškame sporte (5), pirmiausia ir svarbiausia fizinėje laisvalaikio veikloje, taip pat suteikia papildomos pridėtinės vertės siekiant sveikesnės ir labiau įtraukios bei tvarios visuomenės Europoje. Taip gali būti ugdomas pozityvus visuomenės požiūris ir vertybės, taip pat asmenų gebėjimai ir kompetencijos, įskaitant universaliuosius gebėjimus (6), pavyzdžiui, gebėjimas kritiškai mąstyti, imtis iniciatyvos, spręsti problemas ir dirbti bendradarbiaujant (7);

6.

reikia prisitaikyti prie didėjančių pažangiomis žiniomis grįstos ekonomikos reikalavimų, ypač atsižvelgiant į universaliųjų gebėjimų ugdymą ir sugebėjimą veiksmingai taikyti tokius gebėjimus įvairiuose sektoriuose; darbo rinkoje greitai keičiantis paklausai, darbdaviai labai vertina universaliuosius gebėjimus, tačiau dažnai nurodo, kad naujiems darbuotojams šių gebėjimų trūksta;

7.

kalbant apie sporto indėlį į universaliųjų gebėjimų ugdymą, yra nepanaudotų galimybių, ypač jaunimui, kadangi gebėjimai, įgyti neformaliojo mokymosi (8) ir savišvietos (9) būdu yra vertingi asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, taip pat darbo rinkoje ir mokantis visą gyvenimą (10);

8.

siekiant neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu (praktikuojant mėgėjišką sportą) įgytų universaliųjų gebėjimų vertės pripažinimo pirmiausia reikia didinti informuotumą ir matomumą, visų pirma tarp pačių dalyvių, tėvų, savanorių ir darbuotojų, tačiau ir visoje visuomenėje, įskaitant darbdavius.

9.

sporto sritimi prisidedama siekiant Sąjungos ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos strateginių tikslų, taip pat sprendžiant skubius šiuo metu Europai iškylančius uždavinius, pavyzdžiui, nuolatinį aukštą jaunimo nedarbo lygį (11) Europoje. Norint išnaudoti visas sporto galimybes šioje srityje, svarbu siekti tarpsektorinio požiūrio, apimančio kitas politikos sritis, pavyzdžiui, švietimo ir mokymo, jaunimo ir užimtumo, socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos;

10.

netradicinis sportas (12) dažnai yra labai patrauklus jauniems žmonėms, įskaitant turinčius mažiau galimybių, ir jo teikiamos galimybės galėtų būti išnagrinėtos išsamiau;

11.

kompetentingi darbuotojai, įskaitant savanorius, mėgėjiškame sporte yra labai svarbūs siekiant didinti informuotumą, sukurti pridėtinę vertę ir naudą, kurią jie gali suteikti ugdant universaliuosius gebėjimus.

12.

geriau informuoti mėgėjiško sporto suinteresuotuosius subjektus visuomenėje ir tarp darbdavių apie tai, kad dalyvaujant mėgėjiškame sporte įgyti universalieji gebėjimai suteikia asmeninės, socialinės ir ekonominės pridėtinės vertės, kuri galėtų būti panaudota kituose sektoriuose;

13.

bendradarbiauti su kitais susijusiais sektoriais ir tarp ES valstybių narių ir keistis gerąją patirtimi, susijusia su teigiama nauda, teikiama gebėjimų, įgytų ne formaliojo švietimo būdu, o pasitelkiant neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, dalyvaujant mėgėjiškame sporte;

14.

skatinti ugdyti kompetentingų mėgėjiško sporto srities darbuotojų žinias, gebėjimus ir kompetencijas, įskaitant savanorių, kad būtų stiprinamos socialinės ir švietimo vertybės, taip pat universalieji gebėjimai, įgyjami praktikuojant mėgėjišką sportą;

15.

skatinti novatoriškas formaliojo ir neformaliojo mokymosi paslaugų teikėjų partnerystes, taip pat jaunimo ir sporto sektoriuose, siekiant plėtoti tokį požiūrį į mokymąsi, kad jis galėtų būti tinkamas mėgėjiško sporto sektoriuje;

16.

skatinti, ypač jaunimą, savarankiškai vertinti savo gebėjimus, be kita ko, mėgėjišką sportą praktikuojant įgytus universaliuosius gebėjimus, taip pat naudoti dažniausiai naudojamus įgūdžių pasus ir gyvenimo aprašymo formas, ypač Europass.

17.

pasinaudoti esama tvarka, skirta sudaryti sąlygas gebėjimų ir patirties, įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos sporto srityje būdu, patvirtinimui;

18.

nacionaliniu ir vietos lygiais toliau didinti bendrą jaunimo, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, dalyvavimą mėgėjiškame sporte ir šioje srityje išnaudoti teigiamą netradicinių sporto šakų potencialą.

19.

skatinti įvertinti universaliųjų gebėjimų, kuriuos praktikuodami mėgėjišką sportą įgyja besimokantys asmenys, vertingumą siekiant, kad šiuos gebėjimus būtų galima veiksmingai panaudoti įvairiuose sektoriuose užimtumo, judumo mokymosi tikslais arba mokymosi visą gyvenimą tikslais;

20.

pripažinti mėgėjišką sportą praktikuojant išugdytų universaliųjų gebėjimų pozityvią naudą ir ją integruoti į nacionalinę ir europinę politiką, taip pat į strategijas, susijusias su sportu, jaunimu, socialiniais reikalais, sveikata, švietimu ir užimtumu;

21.

pripažinti ir remti mėgėjiško sporto organizacijų indėlį teikiant neformaliojo mokymosi galimybes;

22.

išnagrinėti bendradarbiavimo su jaunimo sektoriaus atstovais galimybes, visų pirma susijusias su:

23.

atitinkamais atvejais skatinti iniciatyvas, įskaitant susijusias su Europos sporto savaite, skirta propaguoti sporto šviečiamąją vertę, taip pat susijusias su socialiniu požiūriu įtraukių bendruomenių stiprinimu;

24.

bendradarbiauti siekiant aukštesnių mokymo bei konsultuojamojo ugdymo, trenerių ir instruktorių, taip pat savanorių, mokymo standartų sudarant palankesnes sąlygas politiką formuojantiems asmenims ir sporto srities suinteresuotiesiems subjektams keistis informacija ir patirtimi;

25.

skatinti savanorišką veiklą sporto srityje ir išsamiau informuoti apie savanoriškos veiklos sporto srityje naudą, ypač įgyjant universaliųjų gebėjimų, pripažįstant savanorišką veiklą svarbia neformaliojo mokymosi forma ir gerinant jaunų savanorių judumo galimybes nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu;

26.

raginti veiksmingai naudotis ES finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“, kaip viena iš universaliųjų gebėjimų ugdymo galimybių, visų pirma jaunimo, be kita ko, siekiant didinti socialinę įtrauktį, aktyvų pilietiškumą, taip pat siekiant aktyvesnio dalyvavimo mėgėjiškame sporte;

27.

remtis tolesne veikla, susijusia su 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, siekiant nagrinėti praktikuojant sportą įgytų universaliųjų gebėjimų klausimą.

28.

vykdant strategiją „Europa 2020“ atlikti tyrimą apie tai, kaip sportu prisidedama prie jaunimo įsidarbinimo galimybių, įskaitant mėgėjišką sportą praktikuojant įgytų universaliųjų gebėjimų aspektus;

29.

integruoti sporto aspektą į vykstančias diskusijas dėl gebėjimų ugdymo politikos ir į renginius, siekiant didinti informuotumą apie universaliųjų gebėjimų įgijimą praktikuojant sportą bei per sportą ir išnagrinėti konkretesnius būdus, kaip įgyti šių gebėjimų;

30.

be kita ko, pasinaudojant pagal ES darbo planą sporto srityje įsteigtų ekspertų grupių įgaliojimais toliau rinkti duomenis, geriausios praktikos pavyzdžius ir analizuoti socialinę bei ekonominę sporto svarbą, ir tai, kaip mėgėjišku sportu prisidedama prie tokių sričių kaip užimtumas, švietimas ir mokymas, taip pat itin daug dėmesio skiriant asmeninių ir universaliųjų gebėjimų ugdymui;

31.

sudaryti palankias sąlygas valstybėms narėms keistis informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais, veiksmingai tarpusavyje mokytis ir kurti tinklus, pirmiausia siekiant plėtoti prieinamesnį, patrauklesnį ir įvairesnį mėgėjišką sportą, visų pirma jaunimui.

32.

formuoti, visų pirma jaunuolių ir jų tėvų, suvokimą, kad praktikuojant sportą ar per jį įgyti gebėjimai gali suteikti ypatingos naudos, kuri galėtų būti pritaikyta kituose sektoriuose;

33.

investuoti į kompetentingus darbuotojus, kurie dirbdami taiko naujausius metodus, sudarančius jiems galimybes visapusiškai pasinaudoti sporto teikiama pridėtine verte, įskaitant gebėjimų įgijimą;

34.

didinti sporto srities darbuotojų informuotumą apie universaliųjų gebėjimų, įgytų praktikuojant sportinę veiklą neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąlygomis, pozityvią naudą ir bendrą socialinę bei ekonominę mėgėjiško sporto pridėtinę vertę;

35.

išnagrinėti bendradarbiavimo ir keitimosi gerosios praktikos pavyzdžiais su jaunimo organizacijomis galimybes, visų pirma susijusias su neformaliojo mokymosi metodų ir priemonių taikymu sporto sektoriuje;

36.

keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip skatinti ir įvairinti mėgėjiško sporto judėjimą, ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su naujų mėgėjiško sporto šakų, pavyzdžiui, netradicinių sporto šakų, plėtojimu.