Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 344/05)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„TERNERA DE LOS PIRINEOS CATALANES“/„VEDELLA DELS PIRINEUS CATALANS“/„VEDELL DES PYRÉNÉES CATALANES“

ES Nr. MULTI-PGI-0005-01042 – 23.04.2010

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas

Ternera de los Pirineos Catalanes / Vedella dels Pirineus Catalans / Vedell des Pyrénées Catalanes

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto tipas

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Galvijiena, gauta iš atsparių Pyrenean Brown, Aubrac ar Gascon veislių arba sukryžminus šių atsparių veislių pateles su Charolais, Limousin ar Blonde d’Aquitaine veislių patinais.

Lauke ganomi veršeliai pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius lieka su motinomis. Jie skerdžiami sulaukę 8–12 mėn. amžiaus, kai mažiausias skerdenos svoris yra 160 kg.

Mėsa gali būti parduodama kaip visa skerdena, skerdenos pusė, skerdenos ketvirtis (priekinis ir (arba) užpakalinis) arba mėsos išpjovos (įskaitant smulkintą mėsą).

Reikalavimus atitinkančios skerdenos pagal EUROP standartą klasifikuojamos kaip E, U ar R klasės, yra visų profilių, pradedant labai išgaubtu ir baigiant tiesiu, ir įvairaus raumenų išsivystymo, pradedant ypač geru išsivystymu ir baigiant geru išsivystymu.

Skerdenų riebalinio sluoksnio klasės pagal EUROP standartą – 2–3–4, taip pat matomi tarpraumeniniai riebalai.

Mėsos spalva – nuo rausvos iki ryškiai raudonos. Riebalų spalva – nuo baltos iki kreminės.

Skerdenų pH, nustatytas ne vėliau kaip 24 val. po skerdimo, yra mažesnis negu 6.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Veršeliai maitinami motinos pienu ir šeriami šviežiais pašarais bent keturis pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Po nujunkymo augimo bei penėjimo laikotarpiais gyvuliai šeriami sausaisiais pašarais ir subalansuotu maltų grūdų ir ankštinių augalų mišiniu.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Mėsa, kuriai taikoma SGN, gaunama iš 3.2 punkte nurodytų veislių gyvūnų, atvestų, augintų ir nupenėtų šios saugomos nuorodos geografinėje vietovėje.

Specialūs mėsos gamybos etapai, vykstantys nustatytoje geografinėje vietovėje:

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Skerdimas ir išdarinėjimas nebūtinai turi vykti toje pačioje zonoje.

Transportavimo į skerdimo vietą laikas turi neviršyti trijų valandų, kad galvijai patirtų kuo mažiau streso ir taip būtų užtikrinta galutinio produkto kokybė.

Skerdenos iki pardavimo brandinamos bent šešias dienas.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Etiketėje turi būti aiškiai nurodomas saugomos geografinės nuorodos pavadinimas – Ternera de los Pirineos Catalanes, Vedella dels Pirineus Catalans arba Vedell des Pyrénées Catalanes – ir ES saugomos geografinės nuorodos simbolis bei kita informacija, kurios reikalaujama pagal galiojančius teisės aktus.

Atsižvelgiant į lingvistinius regiono ypatumus, gali būti vartojama bet kuri iš trijų kalbų, kuriomis kalbama šios saugomos nuorodos geografinėje vietovėje (ispanų, katalonų arba prancūzų).

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Saugomos geografinės nuorodos vietovė – Katalonijos Pirėnai, nors ir priklauso dviem valstybėms, yra kultūriškai ir geografiškai vienalytis regionas.

Katalonijos Pirėnai Ispanijos teritorijoje

Ši geografinė vietovė apima visas šių rajonų savivaldybes: Alta Ribagorça, Alt Urgell, Berguedà, Cerdanya, Garrotxa, Pallars Jussà, Pallars Sobirà, Solsonès, Ripollès ir Val d’Aran, taip pat kai kurias savivaldybes Alt Empordà (Albanyà, Maçanet de Cabrenys ir La Vajol), Bages (Aguilar de Segarra, Castellfollit del Boix, L’Estany, Moià, Mura, Sant Feliu Sasserra, Sant Mateu de Bages ir Talamanca), Noguera (Àger, Alòs de Balaguer, Les Avellanes i Santa Linya, La Baronia de Rialb, Camarasa, Os de Balaguer ir Vilanova de Meià), Osona (Alpens, Balenyà, El Brull, Centelles, Collsuspina, Espinelves, Folgueroles, Lluçà, Montesquiu, Muntanyola, Olost, Orís, Oristà, Perafita, Prats de Lluçanès, Rupit i Pruit, Sant Agustí de Lluçanès, Sant Bartomeu del Grau, Sant Boi de Lluçanès, Sant Julià de Vilatorta, Sant Martí d’Albars, Sant Martí de Centelles, Sant Pere de Torelló, Sant Quirze de Besora, Sant Sadurní d’Osormort, Sant Vicenç de Torelló, Santa Eulàlia de Riuprimer, Santa Maria de Besora, Santa Maria de Corcó, Seva, Sobremunt, Sora, Tavèrnoles, Tavertet, Tona, Vidrà, Viladrau ir Vilanova de Sau) ir Pla de l’Estany (Sant Miquel de Campmajor) rajonuose.

Katalonijos Pirėnai Prancūzijos teritorijoje

Rytų Pirėnų departamente geografinė vietovė apima visas savivaldybes, priklausančias Vinça, Sournia, Arles sur Tech, Prats-de-Mollo, Prades, Olette, Mont Louis ir Saillagouse kantonams, taip pat kai kurioms Perpignan (Perpignan), Millas (Corbère ir Corbère les Cabanes), Thuir (Thuir, Castelnou, Camelas, Caixas, Sainte Colombe de la Commanderie, Fourques, Tordères, Llauro ir Passa), Latour-de-France (Belesta ir Caramany), Céret (Montauriol, Calmeilles, Oms, Taillet, Reynes, Céret, Vivès, Saint-Jean-Pla-de-Corts, Maureillas las Illas, Les Cluses, Le Perthus ir l’Albère), Argelès (Montesquieu des Albères, Villelongue dels Monts, Laroque des Albères, Sorède ir Argelès sur Mer) ir Saint Paul de Fenouillet (Vira, Fenouillet, Caudiès de Fenouillèdes, Prugnanes, Fosse ir Saint Martin) kantonų savivaldybėms.

Aude departamente geografinė vietovė apima savivaldybes, besiribojančias su Rytų Pirėnų departamentu ir esančias Pirėnų kalnų masyve, t. y. visas savivaldybes, priklausančias Axat, Belcaire, Mouthoumet ir Quillan kantonams, taip pat kai kurias savivaldybes Couiza (Arques, Bugarach, Camps-sur-l’Agly, Cassaignes, Couiza, Coustaussa, Cubières-sur-Cinoble, Fourtou, Luc-sur-Aude, Missègre, Peyrolles, Rennes-le-Château, Rennes-les-Bains, Serres, Sougraigne, Terroles ir Valmigère), Lagrasse (Mayronnes ir Saint-Martin-des-Puits), Limoux (Alet-les-Bains, Bouriège, Bourigeole, Castelreng, Festes-et-Saint-André, La Bezole, Saint-Couat-du-Razès ir Véraza), Saint Hilaire (Belcastel-et-Buc, Caunette-sur-Lauquet, Clermont-sur-Lauquet, Greffeil, Ladern-sur-Lauquet, Villardebelle ir Villefloure) bei Tuchan (Cucugnan, Duilhac-sous-Peyrepertuse, Maisons, Montgaillard, Padern ir Rouffiac-des-Corbières) kantonuose.

5.   Ryšys su geografine vietove

Geografiškai Katalonijos Pirėnai yra labai palankūs ganyklinei galvijininkystei. Šiai vietovei būdingi kalnų takai ir ganyklos tiek dideliame, tiek žemesniame aukštyje. Didžiąją metų dalį oro sąlygos yra palankios ir gyvuliams yra prieinami didžiuliai natūralių ganyklų plotai. Čia vyrauja Viduržemio jūros (drėgnas, submediteraninis) klimatas, o tai reiškia, kad gyvuliai vasaros ganyklose ir kalnų pievose gali praleisti daug laiko.

Drėgmės ir saulės šviesos gausa palankiai veikia turtingą ir šiam regionui būdingą florą (visų pirma Festuca pratensis, Festuca alpina, Poa pratensis, Dactylis glomerata, Sesleria caerulea, Bromus erectus ir Arrhenatherum elatius), todėl galvijams tai puikios ganyklos. Ūkininkai vidutinio aukščio zonų pievas gali apsėti žolių ir ankštinių mišiniais, kad žiemą, kai ganyklos aukštai kalnuose nepasiekiamos, turėtų pašaro galvijams šerti. Dažniausi pašariniai augalai – dobilai, avižuolės, mėlynžiedės liucernos, bandvikiai ir eraičinai.

Ypatingas šios saugomos geografinės nuorodos savybes lemia veislės (Pyrenean Brown, Aubrac ir Gascon); šių veislių galvijams puikiai tinka tokia aplinka ir jie auginami po atviru dangumi. Šios atsparios veislės yra būdingos visam regionui ir, atsižvelgiant į kalnų vietovėse taikomus tradicinio ūkininkavimo metodus, turi naudingų savybių: galvijai ištveria ekstremalias oro sąlygas, dėl gebėjimo naudotis maisto gausos laikotarpiais sukauptais rezervais gali išgyventi su nedideliu pašarų kiekiu (sezoninis gyvūnų pervarymas į naujas ganyklas) ir yra gerai prisitaikę prie klimato ir reljefo.

Veršelių šėrimas pagal taikomus auginimo metodus suteikia mėsai išskirtinę spalvą ir minkštumą, skerdenos svorį ir tarpraumeninius riebalus. Motinos pienas, su kuriuo gaunama nemažai kalcio, padeda veršeliams augti ir formuotis jų kaulams, todėl jų skerdenos atitinka reikalavimus. Penėjimo etapu galvijų šėrimas sausaisiais pašarais ir subalansuotu maltų grūdų ir ankštinių augalų mišiniu padeda skatinti vystymąsi ir didinti svorį.

Žemdirbystė ir gyvulininkystė ištisus šimtmečius buvo svarbiausi Katalonijos Pirėnų gyventojų pragyvenimo šaltiniai. Galvijininkyste šiame regione užsiiminėta dar Viduramžiais, tačiau avininkystę savo mastu ji pralenkė tik XIX a. viduryje, pastačius irigacijos kanalus ir taip sudariusius sąlygas išplėsti pašarų zonas, o drauge ir galvijų bandas. Nuo XX a. pradžios Katalonijos Pirėnuose gyventojų palaipsniui mažėjo, ūkius ir gyvulininkystę apleisdavo vis daugiau ūkininkų, keitėsi ekonominės veiklos pobūdis. 1933–1947 m. avių skaičius sumažėjo perpus (visų pirma dėl karo, apleidžiamų kaimų ir avininkystės imlumo darbo jėgai), todėl nuo Antrojo pasaulinio karo ėmė didėti galvijienos gamyba.

Tradiciškai nedideli Katalonijos Pirėnų ūkiuose buvo laikoma nedaug gyvulių (du–penki). Jie buvo naudojami ūkio darbams arba skirti vartoti namų ūkiuose. Vasarą galvijai drauge su tą pavasarį atsivestais jaunikliais būdavo išleidžiami į vasaros ganyklas. Todėl žemesniame aukštyje būdavo įmanoma sukaupti pašarų atsargas, o ūkių darbininkai galėdavo skirti daugiau laiko kitiems sezoniniams darbams. Ūkiai, nors ir išaugo, tebelieka gana nedideli (80 % ūkių kasmet atsivedama mažiau nei 25 veršeliai), o ūkininkai naudoja tradicinius auginimo metodus. Taip užaugintų galvijų skerdenas palankiai vertina mėsininkai, o vartotojams patinka mėsos spalva.

Katalonijos Pirėnuose vyksta įvairių su žemės ūkiu susijusių festivalių, mugių ir kitokių renginių, kuriuose reklamuojami regiono galvijai. Tai, be kita ko, Fira de Sant Ermengol de la Seu d’Urgell (XI a.), Olette, Prats-de-Mollo ir Vinça mugės, taip pat žygiai per Katalonijos Pirėnų regioninio gamtos parko kalnų ganyklas. Dideli į šį regioną atvykstančių turistų srautai padeda populiarinti šią itin kokybišką mėsą, todėl per pastaruosius dešimtmečius ji įgijo gerą vardą tiek tarp vartotojų, tiek tarp su su šios mėsos gamyba nesusijusių specialistų. Prieš 15 m. atliktas tyrimas parodė, kad šiame regione pagaminta veršiena yra gerai žinoma ir vertinama: apie ją žinojo 60 % Katalonijos vartotojų (plg. su 16 % visos Ispanijos vartotojų), o 45 % teigė, kad šios geografinės vietovės galvijiena yra pati geriausia.

Apie šią mėsą paskelbta įvairiuose leidiniuose, pavyzdžiui, Cuina amb denominació d’origen (Coessetània Edicions, 2014), Regió7 (2009 m. gegužės 3 d. straipsnis) ir Bondia Andorra (2014 m. balandžio 7 d. straipsnis) bei internete (http://www.lleidatur.com, http://www.laseu.cat ir http://www.gastroteca.cat).

Šią saugomą geografinę nuorodą, grindžiamą tradicijomis ir šio regiono gyvulininkystės ūkių praktine patirtimi, pripažįsta ne tik visuomenė, bet ir atitinkamos valdžios institucijos. Generalitat de Catalunya (Katalonijos autonominė Vyriausybė) 1994 m. pavirtino Vedella dels Pirineus Catalans / Ternera de los Pirineos Catalanes Denominación de Calidad (kokybės nuorodą) (Diari Oficial de la Generalitat de Catalunya No 1999, 1995 1 18), o 2006 m. įtraukė ją į Inventario de Productos de la Tierra (Žemės ūkio produktų registrą), kuriame klasifikuojami tipiniai ir tradiciniai Katalonijos žemės ūkio produktai.

Taigi galima teigti, kad sudėtingos gyvenimo sąlygos šiose kalnuotose vietovėse teikia ir nepaneigiamų pranašumų, nes padeda atsirasti kokybiškam produktui, glaudžiai susijusiam su šia žeme. Atsparių veislių galvijai gali puikiai išnaudoti aukštesnių ir žemesnių kalnų vietovių privalumus, o tai padeda valdyti gamtos išteklius. Ūkininkai palankiai vertina savo produkciją (vartotojų ir pardavėjų pripažinimą, reputaciją ir aukštesnes kainas), todėl gali išlaikyti ūkininkavimo sistemą (teikiančią naudos ir likusioms grandinės dalims), neišsikelia iš sunkiai pasiekiamų vietovių ir kalnų kaimeliuose puoselėja kaimišką gyvenimo būdą.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.gencat.cat/alimentacio/pliego-ternera-pirineos-catalanes

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDC-Vedell-des-Pyreenes-Catalanes-FR-24-03-2015.pdf

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.