Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo pasirašymo Europos Sąjungos vardu /* COM/2015/021 final - 2015/0013 (NLE) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS Tradiciškai
investuotojų ir valstybių ginčai sprendžiami remiantis
komercinio arbitražo taisyklėmis, kuriose nėra nuostatų dėl
skaidrumo. Siekti, kad investuotojų ir valstybių ginčai
būtų sprendžiami kuo skaidriau, yra svarbu, nes didesnis skaidrumas
leidžia visuomenei kuo išsamiau susipažinti su dokumentais ir dalyvauti
posėdžiuose, o suinteresuotosioms trečiosioms šalims suteikia
galimybę teikti pastabas. Tai svarbu, nes sprendžiant investuotojų ir
valstybių ginčus gali būti nagrinėjami viešosios politikos
klausimai arba daromas poveikis viešiesiems finansams. Nuo 2010 m.
Komisija daug dėmesio skyrė tam, kad būtų didinamas
investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo skaidrumas[1]. Siekti šio tikslo aiškiai paragino Europos
Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Europos investicijų politikos
ateities[2]. Komisija ne tik
pasirūpino, kad į būsimus ES susitarimus būtų
įtrauktos didelį skaidrumą užtikrinančios nuostatos, bet ir
dėjo pastangų, kad Jungtinių Tautų Tarptautinės
prekybos teisės komisijoje (UNCITRAL) būtų parengtos
visuotinės skaidrumo sprendžiant investuotojų ir valstybių
ginčus taisyklės ir nustatyta šių patobulintų skaidrumo
taisyklių taikymo esamoms investicijų sutartims, kurių šiuo metu
yra 3 000, tvarka. Šiuo pasiūlymu įgyvendinami 2010 m.
iškelti politikos tikslai ir 2011 m. Europos Parlamento išreikštas
raginimas, patvirtinamas Komisijos pasiryžimas pertvarkyti ir pagerinti
visą investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo
sistemą, be to, jis yra patikimas bendros ES išorės investicijų
politikos teikiamos naudos įrodymas, nes tikimybė pasiekti tokio
rezultato be bendros ES išorės investicijų politikos būtų
itin menka. 2013 m. liepos 10 d.
UNCITRAL priėmė taisykles dėl skaidrumo sprendžiant
investuotojų ir valstybių ginčus (toliau – skaidrumo
taisyklės), o 2013 m. gruodžio 16 d. jas patvirtino Jungtinių
Tautų Generalinė Asamblėja[3]. Šiose taisyklėse
numatyta, kad visi dokumentai (tiek teismo sprendimai, tiek šalių
pastabos) skelbiami viešai, kad visuomenė gali dalyvauti posėdžiuose,
o suinteresuotosios šalys (pilietinė visuomenė) – teismui teikti
pastabas. Įtrauktos ir deramos konfidencialios informacijos apsaugos
nuostatos, bet ne griežtesnės nei panašios vidaus teisminių institucijų
taikomos nuostatos. Sąjunga šiomis taisyklėmis remsis rengdama
nuostatas dėl investuotojų ir valstybių ginčų
sprendimo skaidrumo, kurias įtrauks į visus susitarimus, dėl
kurių šiuo metu deramasi, be to, šios arba joms lygiavertės ir net iš
tiesų griežtesnės taisyklės jau įtrauktos į Išsamaus
ekonomikos ir prekybos susitarimo su Kanada ir į ES ir Singapūro
laisvosios prekybos susitarimo projektus. Šios taisyklės
įsigaliojo 2014 m. balandžio 1 d. Jos automatiškai taikomos sprendžiant
investuotojų ir valstybių ginčus, kylančius iš sutarčių,
sudarytų po 2014 m. balandžio 1 d., jei jose yra nuoroda į UNCITRAL
arbitražo procedūros reglamentą. Tačiau iki minėtos datos
sudarytoms sutartims skaidrumo taisyklės netaikomos. Atsižvelgiant į tai,
kad iki 2014 m. balandžio 1 d. sudarytų investicijų susitarimų
yra labai daug, svarbu užtikrinti skaidrumo taisyklių taikymą šiems
susitarimams. Europos Sąjunga yra vieno iš tokių susitarimų –
Energetikos chartijos sutarties – šalis, o Europos Sąjungos valstybės
narės su trečiosiomis šalimis yra sudariusios maždaug 1 400
tokių susitarimų. Todėl
Sąjunga, drauge su kitomis UNCITRAL narėmis, aktyviai siekė, kad
būtų susitarta dėl daugiašalės konvencijos, kuri
palengvintų UNCITRAL skaidrumo taisyklių taikymą esamoms
investicijų sutartims. 2014 m. vasario 10 d. Taryba įgaliojo
Komisiją derėtis dėl tokios UNCITRAL remiamos konvencijos
(toliau – Konvencija), ir Sąjunga, atstovaujama Komisijos, aktyviai
dalyvavo tose derybose. Derybos baigtos 2014 m. liepos 9 d., o 2014 m. gruodžio
10 d. Konvenciją priėmė Jungtinių Tautų
Generalinė Asamblėja[4].
Konvenciją bus galima pasirašyti 2015 m. kovo 17 d. Port Luise
(Mauricijus), vėliau – Jungtinių Tautų centrinėje
būstinėje Niujorke. Konvencija taikoma
iki 2014 m. balandžio 1 d. sudarytoms investicijų sutartims ir joje nustatoma
tvarka, suteikianti šalims ir regioninėms ekonominės integracijos
organizacijoms galimybę susitarti, kad sprendžiant ginčus, kuriems
taikomos investicijų sutartys, kurių šalys jos yra, bus taikomos
UNCITRAL skaidrumo taisyklės. Ir Sąjunga, ir valstybės
narės turi galimybę prisijungti prie Konvencijos ir taikyti skaidrumo
taisykles savo esamoms investicijų sutartims. Pasirašydama Konvenciją
Europos Sąjunga galėtų tapti Konvencijos šalimi dėl
Energetikos chartijos sutarties, o valstybės narės – dėl savo
esamų susitarimų. Konvencijoje numatytas neigiamu sąrašu
grindžiamas principas, t. y. skaidrumo taisyklės bus taikomos visais
atvejais, išskyrus kai Konvenciją pasirašanti šalis pagal 3 straipsnį
pateiks išlygą nurodydama konkrečius susitarimus, kuriems Konvencija
netaikoma. Dėl Energetikos
chartijos sutarties Europos Sąjunga Konvencijos šalimi taptų
norėdama išplėsti skaidrumo taisyklių taikymo aprėptį
investuotojų ir valstybių ginčams, kylantiems iš Energetikos
chartijos sutarties, kai atsakovas yra Sąjunga, o ieškovas – ES
nepriklausanti valstybė, nepateikusi išlygos dėl Konvencijos
netaikymo ginčams, kylantiems iš Energetikos chartijos sutarties. Atsižvelgiant į
Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į
jos 207 ir 63–66 straipsnius kartu su 3 straipsnio 2 dalimi, užsienio
investicijų srities tarptautinių susitarimų sudarymas,
įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, priklauso išimtinei Sąjungos
kompetencijai. Komisija laikosi nuomonės, kad išimtinė Sąjungos
kompetencija priimti teisiškai privalomus aktus užsienio investicijų
srityje apima visus su užsienio investicijomis (tiesioginėmis užsienio
investicijomis ir portfelinėmis investicijomis) susijusius klausimus,
įskaitant klausimus dėl investicijų srities ginčų
sprendimo. Todėl buvo
leista pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) Nr. 1219/2012[5] 3 straipsnį
palikti galioti dvišales investicijų sutartis, kurias valstybės
narės su trečiosiomis šalimis pasirašė iki 2009 m. gruodžio 1
d., o dėl dvišalių valstybių narių ir
trečiųjų šalių investicijų sutarčių sudarymo
ir pasirašymo po 2009 m. gruodžio 1 d. turi būti gautas leidimas pagal
Reglamento (ES) Nr. 1219/2012 11 arba 12 straipsnį. Konvencijos
pasirašymas ir sudarymas taip pat priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai,
ir pagal SESV 2 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali priimti
teisiškai privalomus šios srities aktus tik gavusios Sąjungos
įgaliojimą. Todėl Sąjunga turėtų įgalioti
valstybes nares tapti Konvencijos šalimis, kad jos galėtų
išplėsti skaidrumo taisyklių taikymą iki 2014 m. balandžio 1 d.
su ES nepriklausančiomis šalimis sudarytiems dvišaliams investicijų
susitarimams, paliktiems galioti pagal Reglamento (ES) Nr. 1219/2012 3
straipsnį. Šis įgaliojimų suteikimas valstybėms narėms
taip pat taikomas, kai jos yra atsakovės pagal Energetikos chartijos
sutartį ES nepriklausančių šalių investuotojų
inicijuotose bylose[6]. Komisija, siekdama didinti investuotojų
ir valstybių ginčų sprendimo sistemos skaidrumą, mano, kad
valstybės narės turėtų nustatyti, kad skaidrumo
taisyklės būtų taikomos visoms pirmiau minėtoms sutartims,
t. y. jos turėtų ratifikuoti Konvenciją nedarydamos išlygų
dėl jos taikymo visoms toms sutartims. Galiausiai
reikėtų pažymėti, kad Komisija numato skirti lėšų
svetainei, kurioje bus galima susipažinti su visais dokumentais, kuriems
taikomos skaidrumo taisyklės. Komisija teikia
Tarybos sprendimo dėl Konvencijos pasirašymo Europos Sąjungos vardu
ir dėl valstybių narių įgaliojimo individualiai prisijungti
prie Konvencijos pasiūlymą. Kartu Komisija teikia
Tarybos sprendimo dėl Konvencijos sudarymo pasiūlymą. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI UNCITRAL konvencija dėl sutartimis
grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo leidžia
išplėsti UNCITRAL skaidrumo taisyklių taikymą. Derybose dėl
Konvencijos dalyvavo stebėtojai ir pilietinė visuomenė. Jie
turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI Atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies
pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi, Komisija Tarybai
teikia sprendimo dėl Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos
teisės komisijos konvencijos dėl sutartimis grindžiamo
investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo pasirašymo Europos
Sąjungos vardu pasiūlymą. Be to, atsižvelgiant į Sutartį
dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 2 straipsnio 1
dalį, į pasiūlymą įtrauktos nuostatos dėl
įgaliojimų suteikimo valstybėms narėms pasirašyti
Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos
konvenciją dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir
valstybių arbitražo skaidrumo. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Poveikio biudžetui nėra. 2015/0013 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Jungtinių Tautų
konvencijos dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių
arbitražo skaidrumo pasirašymo Europos Sąjungos vardu EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos
Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies
pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, kadangi: (1) įsigaliojus Lisabonos
sutarčiai tiesioginės užsienio investicijos įtrauktos į
bendrai prekybos politikai priskiriamų sričių sąrašą.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 3
straipsnio 1 dalies e punktą Europos Sąjunga turi išimtinę
kompetenciją bendros prekybos politikos srityje. Todėl tik
Sąjunga gali leisti ir priimti tos srities teisiškai privalomus aktus.
Valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai jas
įgaliojus pagal SESV 2 straipsnio 1 dalį; (2) be to, SESV trečiosios
dalies IV antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytos bendros kapitalo
judėjimo tarp valstybių narių ir trečiųjų
šalių taisyklės, įskaitant su investicijomis susijusio kapitalo
judėjimo taisykles. Toms taisyklėms įtakos gali turėti
valstybių narių su trečiosiomis šalimis sudaryti tarptautiniai
susitarimai dėl užsienio investicijų; (3) 2014 m. vasario 10 d. Taryba
įgaliojo Komisiją derėtis dėl Jungtinių Tautų
Tarptautinės prekybos komisijos (UNCITRAL) remiamos Konvencijos dėl
skaidrumo taisyklių taikymo sprendžiant investuotojų ir
valstybių ginčus; (4) derybos sėkmingai
baigtos 2014 m. liepos 9 d. Jungtinių Tautų Tarptautinės
prekybos teisės komisijai priėmus Konvencijos tekstą, o 2015 m.
kovo 17 d. Konvenciją bus galima pasirašyti Port Luise (Mauricijus),
vėliau – Jungtinių Tautų centrinėje būstinėje
Niujorke; (5) pageidautina, kad skaidrumo
taisyklės sprendžiant investuotojų ir valstybių ginčus
būtų taikomos kuo plačiau. Europos Sąjunga skaidrumo
taisykles turėtų taikyti Energetikos chartijos sutarčiai.
Pageidautina, kad valstybės narės pasirašytų Konvenciją ir
ją taikytų esamoms su trečiosiomis šalimis sudarytoms
dvišalėms investicijų sutartims; (6) Konvencija turėtų
būti pasirašyta Europos Sąjungos vardu. Valstybės narės
turėtų būti įgaliotos pasirašyti Konvenciją ir ją
taikyti esamoms dvišalėms investicijų sutartims su trečiosiomis
šalimis, taip pat į Energetikos chartijos sutarties taikymo sritį
patenkantiems ginčams su trečiųjų šalių
investuotojais, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Komisija įgaliojama Sąjungos vardu
pasirašyti Konvenciją dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir
valstybių arbitražo skaidrumo, parengtą remiant Jungtinių
Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijai. Konvencijos, kurią reikia pasirašyti,
tekstas pridedamas prie šio sprendimo. 2 straipsnis Valstybės narės įgaliojamos
pasirašyti Konvenciją individualiai dėl jų ir trečiųjų
šalių dvišalių investicijų susitarimų, leistų taikyti
pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamentą (ES) Nr. 1219/2012, ir
dėl galimo Energetikos chartijos sutarties taikymo sprendžiant valstybių
narių ir trečiųjų šalių investuotojų ginčus,
kaip numatyta Energetikos chartijos sutarties nuostatose[7]. 3 straipsnis Tarybos generalinis sekretoriatas parengia
įgaliojamąjį raštą, kuriuo susitarimo derybininko
nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) suteikiami įgaliojimai
pasirašyti Konvenciją Sąjungos vardu, su sąlyga, kad ji bus
sudaryta. 4 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja [...]. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] Komisijos komunikatas „Visapusiškos Europos
tarptautinės investicijų politikos kūrimas“ (KOM (2010)343
galutinis); dėl Komisijos įsipareigojimo didinti skaidrumą žr.
10 psl. [2] Pranešimas dėl būsimosios Europos
tarptautinės investicijų politikos (A7-0070/2011), 31 punktas. [3] 2013 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės
Asamblėjos šešiasdešimt aštuntojoje sesijoje priimta rezoliucija. [4] Rezoliucija A/RES/69/116. [5] 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių
narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų
susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka (OL L 351, 2012 12 20, p.
40). [6] Žr. pareiškimą, kurį Europos Bendrijos
pateikė Energetikos chartijos sekretoriatui pagal Energetikos chartijos
sutarties 26 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktį (OL L 69, 1998 3 9,
p. 115). [7] Žr. pareiškimą, kurį Europos Bendrijos
pateikė Energetikos chartijos sekretoriatui pagal Energetikos chartijos
sutarties 26 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktį (OL L 69, 1998 3 9,
p. 115). PRIEDAS Konvencija
dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo
skaidrumo Preambulė Šios Konvencijos Šalys, pripažindamos
arbitražo, kaip ginčų, galinčių kilti plėtojant
tarptautinius santykius, sprendimo būdo, vertę ir tai, kad arbitražas
dažnai ir plačiai naudojamas investuotojų ir valstybių
ginčams spręsti, taip pat pripažindamos, kad sprendžiant iš sutarčių kylančius
investuotojų ir valstybių ginčus būtinos nuostatos dėl
skaidrumo, nes reikia atsižvelgti į su tokiu arbitražu susijusį
viešąjį interesą, manydamos, kad
Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos 2013
m. liepos 11 d. priimtos ir 2014 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios
Taisyklės dėl skaidrumo sprendžiant sutartimis grindžiamus
investuotojų ir valstybių ginčus (toliau – UNCITRAL skaidrumo
taisyklės) labai padėtų kurti suderintą sąžiningo ir
veiksmingo tarptautinių investicijų srities ginčų sprendimo
teisinę sistemą, atkreipdamos dėmesį į tai, kad jau galioja daug sutarčių, kuriose numatoma
investicijų ar investuotojų apsauga, ir į tai, kad svarbu, jog
pagal tas jau sudarytas investicijų sutartis vykstančiam arbitražui
būtų skatinama taikyti UNCITRAL skaidrumo taisykles, taip pat atkreipdamos dėmesį
į UNCITRAL skaidrumo taisyklių 1 straipsnio
2 ir 9 dalis, susitarė: Taikymo
sritis 1 straipsnis 1. Konvencija taikoma
investuotojo ir valstybės arba regioninės ekonominės
integracijos organizacijos arbitražui, kuris vykdomas remiantis iki 2014 m.
balandžio 1 d. sudaryta investicijų sutartimi (toliau – investuotojų
ir valstybių arbitražas). 2. Terminas
„investicijų sutartis“ reiškia bet kurią dvišalę ar
daugiašalę sutartį (įskaitant visas sutartis, kurios paprastai
vadinamos laisvosios prekybos susitarimais, ekonominės integracijos
susitarimais, prekybos ir investicijų pagrindų ar bendradarbiavimo
susitarimais) arba dvišalę investicijų sutartį, kurioje yra
nuostatų dėl investicijų ar investuotojų apsaugos ir
investuotojų teisės kreiptis į arbitražą, kad būtų
išspręstas jų ir tos investicijų sutarties
susitariančiųjų šalių ginčas. UNCITRAL
skaidrumo taisyklių taikymas 2 straipsnis Dvišalis arba daugiašalis taikymas 1. UNCITRAL
skaidrumo taisyklės taikomos kiekvienam investuotojų ir
valstybių arbitražui (nesvarbu, ar jis pradedamas pagal UNCITRAL arbitražo
procedūros reglamentą, ar ne), kuriame atsakovas yra atitinkamos
išlygos pagal 3 straipsnio 1 dalies a arba b punktą nepateikusi Šalis, o
ieškovas – valstybė, kuri yra atitinkamos išlygos pagal 3 straipsnio 1
dalies a punktą nepateikusi Šalis. Vienašališkas taikymo pasiūlymas 2. Kai
UNCITRAL skaidrumo taisyklės pagal 1 dalį netaikomos, jos
investuotojų ir valstybių arbitražui (nesvarbu, ar jis pradedamas
pagal UNCITRAL arbitražo procedūros reglamentą, ar ne) taikomos, kai
atsakovas yra Šalis, kuri pagal 3 straipsnio 1 dalį nepateikė su tuo
arbitražu susijusios išlygos, o ieškovas sutinka, kad UNCITRAL skaidrumo
taisyklės būtų taikomos. Taikytina UNCITRAL skaidrumo taisyklių
redakcija 3. Kai
UNCITRAL skaidrumo taisyklės taikomos pagal 1 arba 2 dalį, taikoma
naujausia minėtų taisyklių redakcija, dėl kurios atsakovas
nepateikė išlygos pagal 3 straipsnio 2 dalį. UNCITRAL skaidrumo taisyklių 1
straipsnio 7 dalis 4. 1
dalyje nurodytam investuotojų ir valstybių arbitražui netaikomas
UNCITRAL skaidrumo taisyklių 1 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys. Nuostata dėl didžiausio palankumo
statuso suteikimo investicijų sutartyje 5. Konvencijos
Šalys susitaria, kad ieškovas negali naudoti nuostatos dėl didžiausio
palankumo statuso suteikimo siekdamas pagal Konvenciją taikyti UNCITRAL skaidrumo
taisykles arba išvengti jų taikymo. Išlygos 3 straipsnis 1. Šalis gali pareikšti, kad: a) Konvencijos netaikys investuotojų ir
valstybių arbitražui, vykstančiam pagal tam tikrą
investicijų sutartį, ir nurodo tos investicijų sutarties
pavadinimą bei susitariančiąsias šalis; b) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos
investuotojų ir valstybių arbitražui, kuris vykdomas ne pagal
UNCITRAL arbitražo procedūros reglamentą, o pagal specifines
arbitražo taisykles ar procedūras, ir kuriame ji yra atsakovė; c) 2 straipsnio 2 dalis netaikoma
investuotojų ir valstybių arbitražui, kuriame ji yra atsakovė. 2. Jeigu UNCITRAL skaidrumo
taisyklės iš dalies keičiamos, Šalis per šešis mėnesius nuo
pakeistos redakcijos taisyklių priėmimo gali pareikšti, kad ji tos
pakeistos redakcijos taisyklių netaikys. 3. Viename dokumente Šalys gali
pateikti keletą išlygų. Tokiame dokumente kiekvienas pareiškimas,
kuris padaromas: a) dėl konkrečios investicijų
sutarties pagal 1 dalies a punktą, b) dėl konkrečių arbitražo
taisyklių ar procedūrų pagal 1 dalies b punktą, c) pagal 1 dalies c punktą arba d) pagal 2 dalį, yra atskira išlyga, kurią galima atskirai
atšaukti pagal 4 straipsnio 6 dalį. 4. Kitų
išlygų, nei aiškiai leidžiamos šiame straipsnyje, teikti negalima. Išlygų
teikimas 4 straipsnis 1. Šalis gali teikti išlygas bet
kuriuo metu, išskyrus pagal 3 straipsnio 2 dalį teikiamas išlygas. 2. Pasirašant teikiamos išlygos
turi būti patvirtintos ratifikuojant, priimant ar patvirtinant. Tokios
išlygos įsigalioja tuo pačiu metu, kai jas pateikusiai Šaliai
įsigalioja Konvencija. 3. Išlygos, teikiamos
ratifikuojant, priimant, tvirtinant Konvenciją ar prie jos prisijungiant,
įsigalioja tuo pačiu metu, kai Konvencija įsigalioja jas
pateikusiai Šaliai. 4. Išskyrus pagal 3 straipsnio 2
dalį Šalies pateiktas išlygas, kurios įsigalioja iš karto, kai yra
deponuojamos, po Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai teikiamos išlygos
įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo jų deponavimo dienos. 5. Išlygos ir jų patvirtinimai
deponuojami depozitarui. 6. Išlygą
pagal Konvenciją pateikusi Šalis gali bet kada ją atšaukti. Toks
atšaukimas deponuojamas depozitarui ir įsigalioja tada, kai yra
deponuojamas. Taikymas
investuotojų ir valstybių arbitražui 5 straipsnis Konvencija ir bet
kuri išlyga ar išlygos atšaukimas taikomi tik tam investuotojų ir
valstybių arbitražui, kuris pradedamas po dienos, kurią Konvencija,
išlyga ar išlygos atšaukimas įsigalioja kiekvienai susijusiai Šaliai. Depozitaras 6 straipsnis Konvencijos
depozitaru skiriamas Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Pasirašymas,
ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas, prisijungimas 7 straipsnis 1. Konvenciją galima
pasirašyti 2015 m. kovo 17 d. Port Luise (Mauricijus), vėliau –
Jungtinių Tautų centrinėje būstinėje Niujorke; ją
gali pasirašyti bet kuri
a) valstybė arba b) regioninė ekonominės integracijos
organizacija, kurios narės yra valstybės ir kuri yra investicijų
sutarties susitariančioji šalis. 2. Konvenciją pasirašiusios
Šalys turi ją ratifikuoti, priimti arba patvirtinti. 3. Nuo Konvencijos pateikimo
pasirašyti dienos prie jos gali prisijungti visos jos nepasirašiusios 1 dalyje
nurodytos valstybės arba regioninės ekonominės integracijos
organizacijos. 4. Ratifikavimo,
priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai turi būti deponuoti
depozitarui. Regioninių
ekonominės integracijos organizacijų dalyvavimas 8 straipsnis 1. Deponuodama ratifikavimo,
priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą regioninė
ekonominės integracijos organizacija informuoja depozitarą apie
kiekvieną konkrečią investicijų sutartį, kurios
susitariančioji šalis ji yra, ir nurodo tos investicijų sutarties
pavadinimą bei susitariančiąsias šalis. 2. Kai
svarbus Konvencijos Šalių skaičius, skaičiuojamos regioninę
ekonominės integracijos organizaciją sudarančios valstybės
narės, kurios yra Šalys, o regioninė ekonominės integracijos
organizacija kaip Šalis į tą skaičių neįtraukiama. Įsigaliojimas 9 straipsnis 1. Konvencija įsigalioja po
šešių mėnesių nuo dienos, kurią deponuojamas trečiasis
ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienai
valstybei ar regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri
Konvenciją ratifikuoja, priima, patvirtina ar prie jos prisijungia po to,
kai deponuojamas trečiasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar
prisijungimo dokumentas, Konvencija įsigalioja po šešių
mėnesių nuo tos dienos, kurią ta valstybė ar regioninė
ekonominės integracijos organizacija deponavo savo ratifikavimo,
priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą. Pakeitimai 10 straipsnis 1. Bet kuri Šalis gali
siūlyti iš dalies keisti Konvenciją, siūlomą pakeitimą
pateikdama Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Gavęs
pasiūlymą, generalinis sekretorius perduoda siūlomą
pakeitimą Konvencijos Šalims ir prašo pranešti, ar jos pritaria tam, kad
būtų sušaukta Šalių konferencija tokiam pasiūlymui
apsvarstyti ir sprendimui dėl jo priimti. Jeigu per keturis mėnesius
nuo tokio pranešimo dienos bent trečdalis Šalių pareiškia
pritariančios tokiai konferencijai, generalinis sekretorius sušaukia
Jungtinių Tautų globojamą konferenciją. 2. Per konferenciją Šalys
deda visas pastangas, kad dėl kiekvieno pakeitimo būtų pasiektas
sutarimas. Jei dedamos visos pastangos, tačiau sutarimo pasiekit
nepavyksta, kaip kraštutinė priemonė organizuojamas balsavimas, per
kurį pakeitimui priimti būtina dviejų trečdalių
konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių
balsų dauguma. 3. Priimtą pakeitimą
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius perduoda visoms Šalims, kad
šios jį ratifikuotų, priimtų arba patvirtintų. 4. Priimtas pakeitimas
įsigalioja po šešių mėnesių nuo dienos, kurią
deponuojamas trečiasis ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo
dokumentas. Įsigaliojęs pakeitimas yra privalomas toms Šalims, kurios
pranešė sutinkančios pagal jį įsipareigoti. 5. Kiekvienai valstybei ar
regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri ratifikuoja, priima
ar patvirtina jau įsigaliojusį pakeitimą, tas pakeitimas
įsigalioja po šešių mėnesių nuo tos dienos, kurią ta valstybė
ar regioninė ekonominės integracijos organizacija deponavo savo
ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą. 6. Kiekviena
valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri
Konvencijos Šalimi tampa po pakeitimo įsigaliojimo, laikoma Konvencijos su
pakeitimu Šalimi. Konvencijos
denonsavimas 11 straipsnis 1. Šalis Konvenciją gali
bet kada denonsuoti depozitarui pateikdama oficialų pranešimą.
Denonsavimas įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo tada, kai
depozitaras gauna pranešimą. 2. Konvencija toliau taikoma
investuotojų ir valstybių arbitražui, pradėtam iki denonsavimo
įsigaliojimo. PRIIMTA vienu originalo egzemplioriumi, kurio
tekstas autentiškas anglų, arabų, ispanų, kinų,
prancūzų ir rusų kalbomis. TAI PATVIRTINDAMI Konvenciją
pasirašė toliau nurodyti tinkamai savo Vyriausybių įgalioti
asmenys.