24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/20

Pranešėjas:

Antonello PEZZINI

Bendrapranešėjis:

Zbigniew KOTOWSKI

1.1.

EESRK mano, kad tiek inžinieriai ir techniniai darbuotojai, tiek jų nacionalinės ir Europos asociacijos yra svarbiausias Europos reindustrializavimo proceso išteklius, leidžiantis mokslinius tyrimus sparčiau novatoriškai pritaikyti rinkoje.

1.2.

ES ekonomikos vystymasis vis labiau susijęs su intensyviu reindustrializavimo procesu, kuris yra tarsi perėjimo prie naujų ir tvarių modelių, kurie būtų taikomi kuriant ir gaminant naujoviškus ir didelės pridėtinės vertės produktus, pasitelkiant naujas ir kokybiškas technologijas, medžiagas ir paslaugas, bei pateikiant juos rinkai strategija vis labiau nuo skaitmeninių technologijų priklausomame pasaulyje.

1.3.

EESRK mano, kad siekiant įveikti Europos visuomenei kylančius reindustrializavimo proceso iššūkius, turi būti akcentuojamas ir stiprinamas pagrindinis inžinierių ir techninių darbuotojų vaidmuo šiame procese, ir ragina pradėti aktyvaus prognozavimo , susijusio su šios profesijos ateitimi, veiklą.

1.4.

EESRK rekomenduoja skatinti Europos verslo ir inovacijų kultūrą ir imtis konkrečių veiksmų, kad būtų atgaivintos inžinieriaus ir techninio darbuotojo profesijos, padedančios kurti civilizaciją ir gerovę.

1.5.

EESRK pritaria, kad būtina parengti suderintą Europos programą, skirtą šiai profesijai remti, į kurią būtų įtraukti tokie klausimai, kaip:

1.6.

EESRK mano, kad aukštas profesinio mokymo ir kvalifikacijos lygis inžinerijos srityje yra būtina veiksmingos abipusio pripažinimo sistemos sąlyga. Būtina išlaikyti švietimo ir mokymo standartus, taip pat ir priimant ES 29 neprivalomą reglamentą, paremtą neprivalomų Europos profesinių pažymėjimų (1) naudojimo patirtimi, bei aktyviai remiant nacionalines ir Europos inžinierių asociacijas siekiant užtikrinti kiekvienos valstybės pasitikėjimą žiniomis pagrįstu abipusiu profesiniu judumu.

1.6.1.

Šiuolaikinės visuomenės raidos sąlygomis sukuriama daugybė naujų darbo vietų ne techninėje srityje, kuri dėl žiniasklaidos įtakos ir populiarumo visuomenėje yra patraukli jaunimui, norinčiam padaryti greitą ir prestižinę karjerą. Šiuo požiūriu inžinieriaus specialybė suvokiama kaip tradicinė profesija, nesuteikianti lengvos ir greitos karjeros galimybių. Todėl inžinerijos disciplinos nėra patrauklios būsimoms kartoms, o tai kelia rimtą grėsmę sėkmingam Europos reindustrializavimui ir Europos pramonės konkurencingumui. Tai rimtas uždavinys esamoms švietimo sistemoms, parodantis, kad pradinį ugdymą būtina orientuoti į matematiką, fiziką bei inžineriją, taip pat patraukliai šiuos dalykus pristatyti siekiant paskatinti jaunosios kartos susidomėjimą. Be to, dualinio mokymo metodas ir geriausia praktika šioje srityje (vykdoma Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje) nusipelno ypatingo visų valstybių narių, kuriose tokia sistema netaikoma, dėmesio.

1.7.

EESRK mano, kad reikia sukurti bendrąją Europos inžinerijos rinką ir parengti bendrą strategiją, kuria būtų siekiama padidinti judumą visoje Europos Sąjungos teritorijoje atsižvelgiant į abipusio pripažinimo svarbą, ypač savarankiškai dirbantiems inžinieriams.

1.8.

EESRK rekomenduoja užtikrinti svarbų inžinerijos vaidmenį standartizavimo politikos srityje siekiant paspartinti, supaprastinti ir modernizuoti procedūras, užtikrinti sistemų ir tinklų sąveiką.

1.9.

EESRK rekomenduoja, kad organizacijos, kuriose dirba inžinieriai, remdamosi Europos kvalifikacijų sistema sukurtų naujoms kartoms pritaikytus elektroninio mokymo modelius, parengtų naujų inžinierių savybes atitinkančią valdymo bei vertinimo tvarką ir sukurtų patrauklią darbo aplinką.

1.10.

EESRK mano, kad inžinieriams atstovaujančios organizacijos ir profesinės organizacijos turėtų rasti daugiau būdų tapti vieninga varomąja jėga tiek ES viduje, tiek už jos ribų, ir pasiūlyti savo nariams tęstinį mokymą pagal bendrus Europoje nustatytus parametrus.

1.11.

EESRK rekomenduoja Komisijai imtis konkrečių veiksmų ir įsteigti Europos laisvųjų profesijų forumą, kuriame būtų visapusiškai atstovaujama inžinierių profesinėms asociacijoms ir profesiniams rūmams (2), ir tikisi, kad bus sukurtas Europos inžinerijos portalas, kuriame bus aptariami atsakomybės, intelektinės nuosavybės, apmokestinimo ir pensijų, tęstinio profesinio mokymo, gerosios praktikos ir kt. klausimai.

1.12.

EESRK rekomenduoja Komisijai parengti gerosios inžinerijos praktikos kodeksą, paremtą nacionalinių inžinierių ir techninių darbuotojų organizacijų patirtimi, ir suteikti šiems specialistams, ypač MVĮ bei su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusios veiklos vykdytojams, teisinį ir finansinį pagrindą inovaciniams projektams įgyvendinti.

1.13.

EESRK nuomone, ši profesija turi būti vis labiau orientuota į sudėtingų problemų, susijusių su ekonominiu, socialiniu ir aplinkos tvarumu, sprendimą vis labiau stiprinant pažangius daugiadalykius metodus ir tinkamą gamybos sistemų bei naujų situacijų pramonėje sąveiką 4.0.

1.14.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į 2014 m. kovo 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir ragina jas skubiai užpildyti spragas mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos, t. y. MTIM, srityje skatinant aktyvesnį pramonės dalyvavimą.

2.1.

Europos inžinerija susijusi su genialiojo Leonardo da Vinčio siekiais kurti naujoves, atspindinčias Europos visuomenės atvirumą inovacijoms ir pilietinio aktyvumo, gero valdymo bei darbštumo skatinimo kultūrą.

2.2.

Kaip pabrėžė EP, „krizė turėjo didelę įtaką Europos šalių ūkiams. ES reikalinga visapusė augimo strategija šiems iššūkiams įveikti (3)“.

2.3.

ES reindustrializacijos strategija pirmiausia susijusi su investicijomis į inovacijas, sritis, kuriose inžinieriams tenka labai svarbus vaidmuo, ypač sparčiai augančiuose sektoriuose.

2.4.

Skaitmeninių technologijų, ryšių sistemų ir pažangiųjų tinklų, tvarių pramoninių technologijų, 3D spausdintuvų ir didelio poveikio technologijų bei daugelį sektorių apimančių technologijų integravimas stipriai ir dėl globalizacijos proceso labai sparčiai keičia šalių ekonomikos ir visuomenės funkcionavimo būdus.

2.5.

ES ekonomikos vystymasis yra vis labiau susijęs su intensyviu reindustrializavimo procesu, kuris yra tarsi perėjimo prie naujų ir tvarių modelių, kurie būtų taikomi kuriant ir gaminant naujoviškus ir didelės pridėtinės vertės produktus, pasitelkiant naujas ir kokybiškas technologijas, medžiagas ir paslaugas, bei pateikiant juos rinkai strategija vis labiau nuo skaitmeninių technologijų priklausomame pasaulyje.

2.6.

EESRK įsitikinęs, kad, be techninių ir mokslinių žmogiškųjų išteklių, turinčių reikalingos patirties ir žinių, bus sunku įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus. Taip pat ir dėl šios priežasties reikėtų stiprinti inžinierių ir techninių darbuotojų profesinių organizacijų bei asociacijų vaidmenį nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

2.7.

Europoje didžioji dalis techninių žinių sutelkta inžinerinės pramonės sektoriuje, kuriame veikia maždaug 130 000 įmonių, kuriose dirba daugiau nei 10 mln. aukštos kvalifikacijos ir kompetentingų darbuotojų ir kurių metinės gamybos vertė siekia apie 1 840 mlrd. EUR ir sudaro apie trečdalį viso ES eksporto. Be to, inžinieriai ir techniniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį visuose ekonomikos sektoriuose (4).

2.8.

Reikėtų sukurti naują pažangią Europos politikos strategiją, kuria būtų užtikrintas naujas techninį išsilavinimą turinčių specialistų vaidmuo. Vis didėja poreikis valdyti naujoje Europos programoje aiškiai nustatytus pažangaus teritorijų pertvarkymo procesus.

2.9.

Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus ES turi kelti savo darbuotojų įgūdžių lygį. Viešojo ir privačiojo sektorių paklausa visų pirma didės su inžinierių kompetencija susijusiose srityse. Viešajame sektoriuje reikės daugiau techninių žinių norint įgyvendinti infrastruktūros uždavinius energetikos, transporto, sveikatos, atliekų tvarkymo, švietimo, anglies pėdsako, daiktų interneto ir žiedinės ekonomikos sektoriuose, taikant naujas viešųjų pirkimų direktyvas ir įmonių tinklų bendradarbiavimo formas bei pasitelkiant įmonių grupių darbą ir naują programinę įrangą.

2.10.

Taip pat ir privačiajame sektoriuje, norint pasinaudoti gebėjimų tobulinimo rezultatais darbe, turės būti gerinami inžineriniai įgūdžiai. Atlikti vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad nuolat didėja su prekėmis ir paslaugomis susijusių žinių paklausa.

2.11.

Reikia nuolat atnaujinti technines žinias ir patirtį siekiant įveikti naujus pramonės procesų keliamus iššūkius. Reikalingi nauji mokymosi ir mokymo metodai bei formos, kad būtų galima optimaliai ir lanksčiai panaudoti žmogiškąjį ir socialinį kapitalą šiame sektoriuje. Būtina kurti naujas darbo formas savarankiškai dirbantiems ir profesines, mokslines ir technines paslaugas Europoje teikiantiems asmenims.

2.12.

Didesnis judumas nacionalinėse, Europos ir pasaulio darbo rinkose leidžia geriau panaudoti patrauklią inžinerijos darbo jėgą, kurią siūlo Europa. Turint galimybę taikyti 29 reglamentą būtų galima sudaryti palankias sąlygas plačiai naudoti ES profesinius pažymėjimus, kad inžinieriai galėtų lengviau įgyti profesinės patirties įvairiose Europos šalyse.

2.13.

Siekiant atkreipti potencialių studentų dėmesį į inžinieriaus profesiją, reikėtų tvirtesnio pramonės ir akademinės bendruomenės, taip pat darbdavių, valstybinių bei privačių mokyklų (tiek pradinio, tiek vidurinio ugdymo) bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Reikėtų taikyti įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti tinkamą mokymą.

2.14.

Dalyvaujant verslininkams ir sprendžiant vis sudėtingesnes problemas, jaunimui tampa aišku, kad matematika, informacinės technologijos, fizika ir chemija reikalingos norint išspręsti problemas, su kuriomis tenka susidurti visuomenei, ir yra inovatyvių sprendimų pagrindas medicinoje, sveikatos priežiūros, taip pat transporto, taršos ar energijos taupymo srityse.

2.15.

Tokio pobūdžio bendradarbiavimas turi prasidėti vietos lygmeniu, o patirtimi ir geriausia praktika turi būti dalijamasi visoje Europoje. Tai padėtų kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti karjeros galimybes inžinieriams bei padaryti šias disciplinas patrauklesnes ir svarbesnes naujoms kartoms.

2.16.

Kartu atsižvelgiant į pažangą, susijusią su dalykų įvairove, ir į praktinio pritaikymo daugiadalykiškumą, reikėtų užtikrinti kokybę ir veiksmingumą, taip pat tiek vidurinio ugdymo, tiek universiteto lygmeniu įtraukti tokius dalykus kaip socialinė psichologija ir komandinis žmogiškųjų išteklių valdymas, kūrybinių ir inovacinių procesų skatinimas, nanotechnologijos, biomedicininė inžinerija, technikos istorija, ekonominė geografija ir kt.

2.17.

Švietimo programų akreditavimo procesas yra vienas iš būdų, kuriais galima užtikrinti šių profesijų atitiktį standartams. Kokybės užtikrinimo procesas susijęs su standartų laikymusi ir vertinimu pagal Europos ir nacionalinę profesinių kvalifikacijų sistemą.

2.18.

Išorės akreditavimas ir vidaus kokybės užtikrinimas – du labai svarbūs procesai, kuriais padedama išlaikyti mokymo kokybę inžinerijoje.

3.1.1.

EESRK taip pat mano, kad būtina parengti šiai profesijai remti skirtą programą, kuri apimtų:

3.2.1.

EESRK mano, kad aukštas mokymo ir kvalifikacijos lygis inžinerijos srityje yra pagrindinė veiksmingos abipusio pripažinimo sistemos sąlyga. Nustačius žemesnius švietimo standartus, kad būtų pasiektas didesnis judumas, sumažėtų abipusis žiniomis paremtas pasitikėjimas ES, kuris leidžia įveikti naujus iššūkius inžinerijos srityje.

3.2.2.

EESRK mano, kad reikėtų parengti bendrą strategiją ir pradėti naudoti Europos profesinį pažymėjimą (6). Prieš tai turi būti suvienodinti mokymo planai, taip pat priimtas neprivalomas reglamentas dėl neprivalomo ES profesinio pažymėjimo ir sukurta bendra rengimo programa bei oficialiai ir (arba) neoficialiai įgytos kvalifikacijos patvirtinimo sistema.

3.2.3.

EESRK rekomenduoja imtis konkrečių veiksmų siekiant atgaivinti inžinieriaus ir techninio darbuotojo profesiją, kuri yra spartaus mokslinių tyrimų pritaikymo rinkoje ir visuomenės problemų sprendimų pagrindas. EESRK ypač ragina remti specialiai inžinieriams skirtą programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ (angl. Erasmus for Young Entrepreneurs), stiprinti mikrokreditų mechanizmus ir įsteigti ES apdovanojimą kūrybingiems inžinieriams siekiant atkreipti didesnį dėmesį į šią profesiją ir paskatinti naujų inžinerijos idėjų ir aukšto lygio projektų kūrimą.

3.3.1.

Atsižvelgdamas į technologijų pažangą, EESRK mano, kad Europoje svarbu remti mokymo modulių rengimą, kuriame dalyvautų ir pramonė, kad būtų užtikrintas aukštas specifinių kompetencijų lygis, taip pat plėtojamas mokymasis bendradarbiaujant ir patirtinis mokymasis siekiant derinti tarpasmeninį bendravimą ir rengiant skaitmeninius modulius, ryšių tinklus, skirtus informacijai gauti bei vertinti.

3.3.2.

Reikėtų, priimant ES reglamentus, kurti visuotinius neformaliai mokantis įgytų gebėjimų lyderiauti ir prisiimti riziką patvirtinimo standartus (7).

3.3.3.

Pritaikant naujosios skaitmeninės kartos kompetencijas ConGen būtina pertvarkyti gamybos, organizacines, ryšių ir valdymo struktūras.

3.4.1.

EESRK mano, kad reikia pabrėžti ir tinkamai įvertinti pagrindinį inžinierių ir techninių darbuotojų atliekamą vaidmenį sprendžiant problemas, kylančias dėl reindustrializacijos keliamų iššūkių, su kuriomis susiduria Europos visuomenė, ir ragina pradėti aktyvaus prognozavimo veiklą, kurioje dalyvautų vystymosi procese veikiantys subjektai, valdžios ir politinius sprendimus priimančios institucijos ir suinteresuotosios šalys, kurie apibrėžtų ir įvertintų būsimus šios profesijos specialistams keliamus reikalavimus spręsti problemas, greitai įsisavinti naujas technologijas ir jas pritaikyti.

3.4.2.

Todėl būtent inžinieriams turėtų tekti šis uždavinys reindustrializavimo procese ekonomikos, socialinėje ir aplinkosaugos srityse, kad būtų galima palaipsniui pereiti prie žiedinės ekonomikos, t. y. atnaujinamosios gamybos ir pakartotinio naudojimo modelio (8).

3.5.1.

EESRK mano, kad inžinieriai ir techniniai darbuotojai yra svarbiausias reindustrializavimo proceso išteklius, kuriuo sudaromos sąlygos mokslinius tyrimus sparčiau novatoriškai pritaikyti rinkoje ir spręsti sudėtingas problemas, su kuriomis susiduriama pereinant prie tvarios, klestinčios ir konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. Šiems specialistams, ieškantiems inovatyvių sprendimų, turėtų būti teikiama parama atsižvelgiant ne tik į ekonomiškumą, bet ir į kokybę. Turi būti skatinamos įvairios įmonių grupių bendradarbiavimo formos įgyvendinant ES politiką ir programas, pradedant nuo:

4.1.

Europos Sąjungai keliami rimti iššūkiai, su kuriais susiduria ir Europos inžinieriai:

4.2.

EESRK mano, kad naujoji skaitmeninė inžinierių karta turėtų įgyti aukštesnio lygio formalių ir neformalių kvalifikacijų bei kompetencijų, kadangi paprastesnių problemų sprendimas bus patikėtas savarankiškoms skaitmeninėms sistemoms; inžinieriai turės išsiugdyti tarpdisciplininių gebėjimų ir lankstumą, kad galėtų išspręsti sudėtingas problemas.

4.3.

Organizacijos, kuriose dirba inžinieriai, remdamosi Europos profesinių kvalifikacijų sistema, turėtų kurti skaitmeninius mokymo modulius ir sistemas pasitelkdamos naujų inžinierių savybes atitinkančius valdymo būdus, puoselėdamos bendras vertybes, skatindamos įmonių tikslų įgyvendinimą, sukurdamos patrauklią darbo aplinką ir karjeros galimybes.

4.4.

Anot EESRK, profesinės organizacijos ir inžinieriams atstovaujančios organizacijos turėtų ieškoti daugiau sąlyčio taškų Europoje, kad kuriant Europos bendrąją inžinierių rinką galėtų būti varomoji jėga tiek ES, tiek už jos ribų.

4.5.

EESRK ragina imtis konkrečių veiksmų ir įsteigti Europos laisvųjų profesijų forumą, kuriame būtų visapusiškai atstovaujama nepriklausomų inžinierių ir inžinerijos srityje veikiančių MVĮ profesinėms asociacijoms ir profesiniams rūmams (9), taip pat sukurti Europos inžinerijos portalą, skirtą tokiems svarbiems klausimams, kaip atsakomybės valdymas, intelektinės nuosavybės apsauga, apmokestinimo tvarka ir pensijų sistema, spręsti.