15.1.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 13/2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl SVA patirties JAV ir ES. „Geriausios praktikos pavyzdžiai novatoriškiems MVĮ veiksmams“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2016/C 013/02)

Pranešėjas

Ullrich SCHRÖDER

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2014 m. liepos 10 d. nusprendė parengti nuomonę dėl

SVA patirties JAV ir ES. „Geriausios praktikos pavyzdžiai novatoriškiems MVĮ veiksmams “ (nuomonė savo iniciatyva)

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2015 m. liepos 14 d. priėmė savo nuomonę.

510-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2015 m. rugsėjo 16–17 d. (rugsėjo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 207 nariams balsavus už ir 6 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

ES iš viso yra apie 21 mln. MVĮ, kuriose dirba beveik 90 mln. žmonių, jos sukuria daugiau kaip 3 600 trln. EUR pridėtinės vertės. Kitaip tariant, 99 % visų įmonių yra MVĮ, kuriose dirba du iš trijų visų dirbančiųjų ir sukuriama 58 % pridėtinės vertės. Todėl reikalingas tvirtas Smulkiojo verslo aktas (SVA).

EESRK norėtų pateikti šias rekomendacijas dėl kai kurių svarbių Smulkiojo verslo akto (Small Business Act) peržiūros Europos Sąjungoje aspektų, remdamasis Smulkiojo verslo administracijos JAV patirtimi (ten anglų kalba vartojama tokia pati santrumpa (SBA, liet. SVA), tačiau taikomas visiškai kitoks požiūris).

1.1. SVA persvarstymas būtinas

Europos Komisija nurodė, kad ketina paskelbti persvarstymą pirmoje 2015 m. pusėje, tačiau dabar jis atidėtas. Daugelyje svarbių sričių galima pagerinti padėtį (žr. toliau), todėl MVĮ bendruomenė tikisi sulaukti persvarstymo pasibaigus klausymams; MVĮ yra labai svarbios, taigi persvarstytas SVA turėtų paskelbtas kuo greičiau.

1.2. Teisinė padėtis ir vykdymo užtikrinimas

SVA turi būti patobulintas – jam turėtų būti suteikta labiau privaloma forma, jis turėtų demonstruoti platesnio užmojo požiūrį. To EESRK prašė dar 2008 m. ir 2011 m., tačiau Europos Komisija į tai neatsižvelgė.

Tam tikrais atvejais reikėtų nustatyti daugiau teisinių priemonių, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų, „visų pirma galvokime apie mažuosius“, poveikio vertinimų ir MVĮ tyrimų. Tai turėtų būti taikoma ir ES, ir valstybių narių lygmeniu, ir svaresnį vaidmenį turėtų atlikti Europos ir nacionaliniai parlamentai. Principus „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir „tiktai vienas kartas“ reikia įtraukti į ES institucijų tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnio reglamentavimo.

1.3. Politinė pozicija

Europos Sąjungoje SVA politinės pozicijos yra ne tokios stiprios kaip JAV. Siekdamas sustiprinti pozicijas Europos Sąjungoje EESRK rekomenduoja:

—	ES lygiu kiekvienais metais sušaukti specialią MVĮ ir SVA konkurencingumo tarybą, kaip EESRK siūlė savo 2011 m. nuomonėje (1),

—	Tarybos Konkurencingumo ir augimo aukšto lygio darbo grupė turėtų peržiūrėti pažangą vykdant nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti SVA prioritetus ir apsvarstyti papildomas ES lygmens priemones. Rezultatai turėtų būti pateikti metinei MVĮ ir SVA konkurencingumo tarybai,

—	pakelti Europos MVĮ pasiuntinių tinklo lygį įtraukiant į jį Ekonomikos ministerijų generalinius direktorius. Tai padėtų užtikrinti tvirtesnį ir geresnį ES ir valstybių narių veiksmų koordinavimą.

1.4. Valdymas ir veiksmingumas

1.4.1.

Būtina pradėti rengti ES metinę SVA įgyvendinimo ataskaitą, į kurią turi taip pat būti įtraukta duomenimis pagrįsta ataskaita dėl Komisijos valdymo veiksmų ir dėl atskirų programų veikimo.

1.4.2.

Europos Audito Rūmai turėtų būti paskatinti skelbti reguliarias ataskaitas dėl atitinkamų MVĮ programų ir priemonių veikimo, kaip daro JAV Vyriausybės atskaitomybės biuras JAV Smulkiojo verslo administracijos atžvilgiu. Vidaus valdymą turėtų užtikrinti nepriklausomas Komisijos biuras, kaip tai daro Generalinio inspektoriaus biuras JAV Smulkiojo verslo administracijoje.

1.4.3.

SVA lydės sėkmė tik tuo atveju, jei bus įtvirtinta įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu grindžiamo valdymo partnerystė (vienijanti socialinius partnerius ir suinteresuotuosius viešojo ir privačiojo sektorių atstovus). Todėl reikia pradėti SVA patariamosios grupės (žr. 4.3.4) – ją planuota įkurti 2011 m., tačiau ji taip ir nebuvo įkurta – veiklą ir su ja turėtų būti konsultuojamasi prieš sprendimų priėmimo etapą.

1.4.4.

Nacionaliniai ir vietos SVA įgyvendinimo planai (žr. 4.3.3 punktą) turi būti patobulinti ir papildyti sistemingai naudojant rezultatų suvestines.

Tikslų naudojimas

Rekomenduojama dažniau naudoti orientacinius tikslus siekiant padidinti MVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, taip pat privalomus tikslus MTTP programose (tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu). Naudojant šį tikslais paremtą mechanizmą, ilgainiui lygmenys turėtų būti didinami.

Metinė smulkiojo verslo suinteresuotųjų subjektų konferencija

JAV ir ES turima daug praktinių žinių ir patirties, susijusių su MVĮ politika ir programomis, tačiau nerengiama jokių struktūrinių ir reguliarių diskusijų su suinteresuotaisiais subjektais. Būtų naudinga rengti geriausiais pavyzdžiais paremtą metinę konferenciją, vyksiančią pakaitomis JAV ir ES. Joje turėtų dalyvauti atitinkami suinteresuotieji subjektai iš abiejų Atlanto pusių: politikai ir administratoriai, MVĮ pasiuntinių tinklas ir smulkiojo verslo organizacijos. Pastarųjų biudžetas ribotas, tad su jų dalyvavimu susijusios išlaidos turi būti kompensuojamos. Kiekvienais metais greta bendro pobūdžio diskusijų galėtų būti aptariama konkreti tema: finansai, inovacijos, prekyba (įskaitant Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę), moterų verslumas ir t. t.

2. Įžanga ir nuomonės tikslai

2.1.

Nuomonėje siekiama palyginti du SVA – JAV Smulkiojo verslo administraciją ir ES Smulkiojo verslo aktą, jų požiūrių ir veiksmų spektrą.

Politinė ir verslo aplinka JAV ir ES labai skiriasi ir abiejuose regionuose daug MVĮ skirtų priemonių, papildant SVA priemones, priimama nacionaliniu ir vietos lygiu (2).

2.2.

Taigi šioje nuomonėje pateikiamose išvadose (žr. 1 skyrių) nelyginamos dviejų SVA konkrečios programos, o daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip galima būtų pagerinti ES Smulkiojo verslo akto teisinę ir politinę padėtį, valdymą ir tikslų naudojimą.

3. Smulkiojo verslo administracija JAV (SVA)

3.1.

Smulkiojo verslo administracija JAV yra nepriklausoma Vyriausybės agentūra, teikianti federalinę paramą smulkiam verslui. Ją 1953 m. įsteigė prezidentas Dwight D. Eisenhower, kai buvo priimtas Smulkiojo verslo aktas. Jo užduotis – patarti, padėti smulkiajam verslui ir apsaugoti jo interesus. Jos biudžetas 2013 m. sudarė apie 1 mlrd. JAV dolerių (išskyrus biudžetą, skirtą su įmonėmis nesusijusiai veiklai). Kai kurios priemonės yra teisiškai privalomos. SVA turi biurus kiekvienoje JAV valstijoje ir 1 000 vietos centrų. Prezidentas Barrack Obama įtraukė SVA generalinį direktorių į savo kabinetą.

3.2.

SVA naudoja sudėtingą smulkiojo verslo apibrėžtį – iš esmės tai nepriklausomai valdomas, veikiantis ir organizuotas verslas, siekiantis pelno. Atsižvelgiant į pramonės šaką, produktą ar paslaugą, jo standartinis dydis nustatomas pagal darbuotojų skaičių arba pardavimo apimtis. Vertinant darbuotojų skaičių, jo dydis svyruoja nuo apytiksliai 100 iki 1 500 darbuotojų.

3.3.

JAV SVA veiklos ir programų apžvalga (3)

3.3.1.

Finansai: paskolos ir rizikos kapitalas

3.3.1.1.

SVA teikia garantijas mažosioms įmonėms, kurios negali gauti kredito kitur. Paprastai šias paskolas teikia SVA verslo partneriai (bankai ir kitos finansų įstaigos), o garantijas teikia SVA.

Pagal labai mažų paskolų programą teikiamos paskolos naujoms ir pradedančiosioms įmonėms nepakankamai aptarnaujamose rinkose. Pagal skubių paskolų programą prašymas suteikti paskolą apsvarstomas per 36 valandas. Pagal paskolų nelaimės atveju programą per 45 dienas suteikiamos paskolos mažoms įmonėms, nukentėjusioms dėl visuotinių nelaimių.

3.3.1.2.

Smulkiojo verslo investicijų bendrovė sudaro galimybes mažosioms įmonės naudotis rizikos kapitalu.

3.3.2.

Smulkaus verslo pirkimų programos

3.3.2.1.

Pagal kelias pirkimų programas sudaromos sąlygos mažosioms įmonėms (kurių savininkai yra socialiai remtini asmenys arba kurios įsikūrusios srityse, kurių potencialas nepakankamai išnaudotas) konkuruoti tik su panašiomis įmonėmis dėl galimybės sudaryti svarbias viešųjų pirkimų sutartis.

Nustatomi bendrieji metiniai Vyriausybės dalyvavimo sudarant federalines viešųjų pirkimų sutartis su smulkiosiomis įmonėmis tikslai, taip pat numatomi atskiri tikslai kiekvienam departamentui ir agentūrai. Šiuo metu bendras tikslas yra bent 23 % visų federalinių pagrindinių sutarčių. Europos Sąjungoje jis yra didesnis - 29 %, bet jis apima ir sutartis, kurias sudaro regionų ir vietos valdžios institucijos. JAV tikslas gali būti padidintas ateityje.

3.3.3.

MTTP programos: tikslų didinimo strategija, skirta aktyvinti MVĮ dalyvavimą

3.3.3.1.

Smulkiojo verslo inovacijų mokslinių tyrimų programa didina mažųjų aukštųjų technologijų įmonių dalyvavimo federalinių departamentų federaliniuose MTTP, kur MTTP skirtą biudžetą sudaro mažiausiai 100 mln. JAV dolerių. Tam tikras procentas to MTTP biudžeto turi būti panaudotas siekiant įtraukti mažąsias įmones: 1983 m. jis siekė 0,2 % ir pastoviai didėjo, kol 2013 m. pasiekė 2,7 % (2017 m. nustatytas naujas 3,2 % tikslas).

3.3.3.2.

Smulkiojo verslo technologijų perkėlimo programa finansuoja federalinius mokslinius tyrimus, kuriuos kartu atlieka maža įmonė ir pelno nesiekianti mokslinių tyrimų organizacija: 2013 m. buvo skiriama 0,35 %, 2016 m. tikslas padidės iki 0,45 %.

3.3.4.

Verslumo vystymo programos

Pagal šias programas 1 000 centrų rengiami kursai mažosioms įmonėms. SCORE vienija 50 nepriklausomų pelno nesiekiančių organizacijų, turinčių 13 000 savanorių.

3.3.5.

Tarptautinės prekybos biuras

Šis biuras teikia eksporto pagalbą, be kita ko, teikia greitąsias paskolas (per 36 valandas) ir subsidijas už dalyvavimą prekybos mugėse užsienyje, dokumentus ir vaizdo ir garso medžiagą.

3.3.6.

Specialūs biurai

Generalinio inspektoriaus biuras siekia pagerinti SVA valdymą ir veiksmingumą, kovoti su sukčiavimu vykdant programas ir persvarstyti galiojančius ar siūlomus teisės aktus. Tai yra nepriklausomas SVA biuras, kuriam vadovauja generalinis inspektorius.

Gynimo biuras yra nepriklausoma federalinės Vyriausybės institucija, atstovaujanti mažųjų įmonių interesams. Jos tikslas – skatinti politiką, pagal kurią būtų remiamos mažosios įmonės, įtakojant federalinių agentūrų reguliavimo procesus ir tiriant federalinių teisės aktų poveikį.

4. ES vystymasis – nuo Mažųjų įmonių chartijos iki Smulkiojo verslo akto (4)

4.1. 2000 m. Europos mažųjų įmonių chartija

Šią Chartiją 2000 m. priėmė ES vadovai. Tai buvo savanoriškas, bet teisiškai neprivalomas valstybių narių įsipareigojimas pagerinti mažųjų įmonių verslo aplinką valstybėse narėse ir ES lygmeniu. Chartija buvo konkrečiai skirta mažosioms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų.

4.2. 2008 m. ES „Smulkaus verslo aktas“ (ES SVA)

4.2.1.

Komisija išnagrinėjo SVA praktiką JAV ir 2008 m. paskelbė komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“ (5), skirtą platesnei tikslinei grupei (MVĮ, turinčioms mažiau nei 250 darbuotojų).

Buvo pateiktas ribotas skaičius naujų teisėkūros pasiūlymų.

Didžioji dalis SVA skiriama naujai politikos sistemai, apimančiai esamą įmonių politiką ir paremtai Mažųjų įmonių chartija.

4.2.2.

Buvo pateikta dešimt MVĮ politikos kūrimo ir įgyvendinimo ES ir nacionaliniu lygmenimis principų: verslo aplinka, verslumas, „visų pirma galvokime apie mažuosius“, viešieji pirkimai, trumpesni mokėjimų laikotarpiai, geresnė bendroji rinka, įgūdžių tobulinimas ir naujovės.

4.2.3.

2008 m. EESRK (6) pasiūlė platesnio užmojo SVA. Joje nurodoma JAV SVA.

4.2.4.

Kai kurios iš pagrindinių Komiteto rekomendacijų buvo tokios:

—	sukurti privalomą teisinę principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymo priemonę,

—	įkurti Smulkiojo verslo akto komitetą, kurį sudarytų valstybių narių ir Europos atstovaujamosios verslo organizacijos,

—	paskirti MVĮ atstovą kiekvienoje valstybėje narėje.

Deja, pirmųjų dviejų rekomendacijų Europos Komisija neįgyvendino.

4.3. Smulkiojo verslo akto apžvalga (2011)

4.3.1.

2011 m. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (7). Komisija daro išvadą, kad padaryta pažanga, tačiau dar reikia daug padaryti.

4.3.2.

Kalbėdama apie pokyčius valstybėse narėse Komisija nelabai teigiamai atsiliepia apie:

—	administracinės naštos mažinimą ir nacionalinių MVĮ tyrimų įgyvendinimą,

—	Europos gerosios patirties kodekso skatinimą,

—	bankroto procedūrų supaprastinimą.

4.3.3.

SVA apžvalgoje buvo pasiūlyti kovos su ekonomikos krize veiksmai tokiose srityse: reguliavimas, finansavimas, palankesnės sąlygos patekti į rinką, darbo vietų kūrimas ir įtraukus augimas (įskaitant moterų verslumą ir socialinio verslo iniciatyvą).

4.3.4.

Siekiant strateginio pagerėjimo turi būti stiprinamas valdymas:

—	Komisija, vadovaudamasi „Strategija ES 2020“ toliau kiekvienais metais skelbs bendrąsias ataskaitas, skirtas atskiroms valstybėms narėms; SVA pažanga yra įtraukta į šį procesą.

—	Reikia pradėti SVA patariamosios grupės – ją planuota įkurti 2011 m., tačiau ji taip ir nebuvo įkurta – veiklą ir su ja turėtų būti konsultuojamasi prieš sprendimų priėmimo etapą.

—	Buvo sukurtas MVĮ atstovų tinklas, sudarytas iš Komisijos ir nacionalinių MVĮ atstovų. Taip turėtų būti užmegztas tiesioginis ryšys tarp Komisijos, nacionalinių administracijų ir nacionalinių verslo organizacijų.

—	Nustatyti nacionaliniai SVA įgyvendinimo planai, grindžiami tvirtais stebėsenos mechanizmais bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir verslo organizacijomis. (Tačiau EESRK apgailestauja, kad ši nuostata įgyvendinama nepakankamai veiksmingai.)

4.3.5.

2011 m. EESRK (8) pripažino, kad MVĮ buvo skiriama daugiau dėmesio.

Štai keletas iš pagrindinių Komiteto išvadų:

—	Komitetas mano, kad SVA turėtų tapti labiau įpareigojančia priemone.

—	SVA lydės sėkmė tik tuo atveju, jei bus įtvirtinta įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu grindžiamo valdymo partnerystė (vienijanti socialinius partnerius ir suinteresuotuosius viešojo ir privačiojo sektorių atstovus).

—	Nepaisoma labai svarbaus viešojo ir privačiojo sektorių tarpininkaujančių organizacijų, teikiančių specializuotas paslaugas, vaidmens.

—	EESRK prašo Tarybos kiekvienais metais numatyti sušaukti specialią MVĮ, labai mažų įmonių ir SVA konkurencingumo tarybą.

EESRK apgailestauja, kad šių rekomendacijų Europos Komisija neįgyvendino.

4.4. 2014 m. viešos konsultacijos dėl SVA

4.4.1.

2014 m. rugsėjo mėn. Komisija pradėjo konsultacijas „Ryžtinga politika mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei verslininkas remti 2015–2020 m.“ dėl to, kaip reikėtų persvarstyti Smulkiojo verslo aktą.

4.4.2.

Komisija padarė išvadą, kad Europos smulkiojo verslo aktas nebuvo visapusiškai įgyvendintas daugelyje valstybių narių.

Siūlomos prioritetinės sritys yra šios:

—	mažesnė administracinė našta,

—	prieiga prie finansavimo ir rinkų,

—	verslumo ir inovacijų potencialas,

—	gebėjimų ugdymo stiprinimas (nauja).

4.4.3.

2015 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė pasiektų rezultatų ataskaitą. Pasiūlymą dėl persvarstyto SVA iš pradžių buvo numatyta paskelbti 2015 m. pirmą pusmetį, tačiau vėliau jis buvo atidėtas iki 2016 m. Europos verslo organizacijos išreiškė savo nusivylimą dėl šio atidėjimo, ir paragino imtis veiksmų 2015 m.

2015 m. rugsėjo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Henri MALOSSE

(1) OL C 376, 2011 12 22, p. 51.

(2) Plačiau palyginti MVĮ skirtas priemones šioje nuomonėje būtų per daug sudėtinga.

(3) Tai yra išsami įdomios veiklos apžvalga. Daugiau informacijos rasite www.sba.gov arba JAV Kongreso 2013 m. ataskaitoje „Small Business Administration, A Primer on Programmes“: www.crs.gov. SVA programų apžvalgą galima rasti Vyriausybės atskaitomybės biuro GAO-12–819 ataskaitoje „Entrepreneurial Assistance“ www.gao.gov

(4) Toliau pateikiama SVA vystymosi apžvalga. Dėl išsamesnės informacijos žr. informacinį dokumentą, kuris pateiktas EESRK interneto svetainėje.

(5) COM(2008) 394 final.

(6) OL C 182, 2009 8 4, p. 30.

(7) COM(2011) 78 final.

(8) OL C 376, 2011 12 22, p. 51.